Kas tas Tibetas ir kodėl jam reikalinga jūsų pagalba? Tibetiečiai jau tapo tautine mažuma savo pačių Tėvynėje. Visoje Tibeto teritorijoje dabar gyvena 8 milijonai kinų, neskaičiuojant KLR karinių dalinių. Kinams atiduodamos derlingiausios dirbamos žemės, jie visur užima vadovaujančius postus. Tibetiečiai yra atstumtieji ir politinėje, ir ekonominėje, ir socialinėje srityje. Gimstamumo kontrolė, kurią kinų valdžia vykdo Tibete, primena nacių taikytus metodus. Pasauliui apie tai, deja, mažai žinoma, nes visi oficialūs dokumentai bei pranešimai atspindi ir remia Pekino propagandą. Kinijos “ekspertai” teigia, kad prievartinė sterilizacija ir abortai Tibete yra Kinijoje vykdomos “vieno vaiko” politikos tąsa. Tačiau Tibetas, kurio teritorija 2,5 mln. kvadratinių kilometrų, priešingai nei Kinija, niekada nekentėjo nuo gyventojų pertekliaus. Sterilizacija yra pagrindinė priemonė kontroliuoti gimstamumą. Kai kuriuose Tibeto rajonuose klasta arba žadant finansinę paramą sterilizuota apie 80% galinčių gimdyti tibetiečių moterų. Prievartiniai abortai daromi 6 -ą, 7 -ą, kartais net 9 -ą nėštumo mėnesį. Dažnai antrą, “uždraustą” kartą pagimdytiems vaikams arba “gimdymo sertifikato” neturintiems pirmagimiams suleidžiamos mirtinos injekcijos. Jei tibetiečių šeima nepaiso “gimstamumo kontrolės” ir “vieno vaiko” politikos arba susilaukia kūdikio neturėdami 25 metų, jie yra baudžiami 400 JAV dolerių bauda, o tai tuose kraštuose didžiulė suma, pažeminami pareigose arba atleidžiami iš darbo.plačiau >>
Garbingi apdovanojimai, kuriais buvo pagerbtas jo šventenybė XIV DALAI LAMA May 8, 1998 – Doctor of Humane Letters Brandeis University, USA May 11, 1998 – Doctor of Divinity Emory University, USA May 15, 1998 – Doctor of Laws University of Wisconsin, USA November 11, 1998 – Doctor Honoris CaUSA Seton Hill College, USA April 7, 1999 – Doctor Honoris CaUSA University of Brasilia, Brazil April 9, 1999 – Doctor Honoris CaUSA University of Buenos Aires, Argentina April 16, 1999 – Doctor of Theology Florida International University, USA October 12, 1999 – Bodhi Award American Buddhist Congress, USA November 24, 1999 – Life Time Achievement Award Hadassah Women’s Zionist Organization of America, Israel December 12, 1999 – Diwaliben Mohanlal Mehta Award for International Peace & Harmony Diwaliben Mohanlal Mehta Charitable Trust, Indiaplačiau >>
”Kundun” (1997) 1997 m. pasirodė režisieriaus Martino Scorsese filmas “Kundunas”, kuriame labai tikroviškai ir kartu subtiliai pasakojama Tenzino Gjatso, XIV Dalai Lamos gyvenimo istorija. Filmo scenarijų parašė Melissa Mathison, Harrison’o Ford’o žmona, sukūrusi taip pat scenarijų filmui “E.T. the Extra-Terrestrial” (1982). 1999 m. “Kundunas” buvo nominuotas dviems “Oskarams”. Lietuvoje jį kelis kartus galėjote pamatyti įvairiais TV kanalais. “Kundunas” nėra vienintelis meninis filmas apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Čia galima paminėti ir režisieriaus Jean-Jacques Annaud filmą “Seven Years In Tibet” su Brad Pitt’u.plačiau >>
Jo Šventenybė XIV DALAI LAMA XIV Dalai Lama Tenzinas Gjaco yra Tibeto valstybės tremtyje vadovas, tibetiečių dvasinis vadovas. Gimė šiaurės-rytų Tibete, Takcero kaimelyje 1935 metų liepos 6 dieną. Dar neturėdamas nė trejų metų, buvo atpažintas kaip XIII Dalai Lamos, Tubteno Gjaco reinkarnacija. Mokytis vienuolynuose pradėjo šešerių ir baigė mokslus būdamas 23 metų, turi aukščiausią budistų filosofijos laipsnį, tibetietiškai – gešė. 1949-1950 metais, Kinijai okupavus Tibetą, Dalai Lama visaip bandė išsaugoti Tibeto savarankiškumą, 1954 metais buvo nuvykęs į Kiniją tartis su jos vadovais dėl Tibeto ateities. Nepavykus susitarti su Kinija dėl autonomijos, 1959 metų kovo 10 d. tibetiečiai prieš okupantus sukilo. Sukilimą kinai žiauriai numalšino, šalyje dar labiau sustiprėjo represijos – griaunami vienuolynai, žudomi vienuoliai, naikinamas unikalus ir nepakartojamas kultūrinis palikimas. Buvo ruošiamasi suimti Dalai Lamą. Kovo 31 dieną, Dalai Lama su artimaisiais ir kai kuriais vyriausybės nariais ištrūko iš rūmų apsupties ir slapta per kalnus pasitraukė į kaimyninę Indiją, kur pasiprašė prieglobsčio.plačiau >>
Budistiniai simboliai Dharmos ratas (sanskr. dharmachakra ) – Budos doktrinos, jos skelbimo ir sklidimo simbolis. Budos pamokslai buvo vadinami “Dharmos rato pasukimais”. Manoma, kad pirmojo Budos pamokslo kalusėsi ne tik žmonės, bet ir elniai, todėl Dharmos ratas su dviem elniais, patinu ir patele, šonuose puošia beveik visų budistinių šventyklų fasadus. Tai simbolizuoja ir patį mokymą, ir tai, kad jo gali lygiateisiškai klausytis bei suprasti abi lytys.plačiau >>
Kalačakros tradicija Kalačakra – “Laiko ratas”, tantrinių mokslų sistema, skirstoma į Išorinę, Vidinę ir Alternatyviąją. Kalačakros iniciacija su pasiruošimu trunka 10 – 12 dienų. Pasiruošimo metu šventinama vieta, pilama spalvoto smėlio mandala, parengiami inicijatai, aiškinant bendruosius budizmo mokymu ir t.t. Pačią iniciaciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje suteikiami “septyni vaiko įšventinimus primenantys įvedimai”, antrojoje – keturi įgalinimai, trečiojoje – keturi aukštesnieji įgalinimai ir aukščiausias tantrinio Mokytojo įgalinimas (duodamas tik toli pažengusiems).
plačiau >>Mandala Mandala (skr.) – mistinė makrokosmoso ir mikrokosmoso jungties diagrama, “darnos ratas”, simbolinė Nušvitimo būvio išklotinė. Yra daugybė šio reiškinio prasmių: magiška meditacijos metu stebima diagrama, filosofinis budistinės Visatos žemėlapis, tantrinių Budų fenomenalusis pasaulis, kultinėje praktikoje gali reikšti aukų padėklą. Ji gali būti piešta ant medžiagos, padaryta iš metalo, akmens ar medžio, supilta iš spalvoto smėlio ar trimatė, kaip erdvinis fantastiško dievų rūmo maketas.plačiau >>
plačiau >>
plačiau >>
Budizmo pradžia Tibete Tibetas (kiniet. Xizang, Tibeto Autonomis regionas, Kinija): budizmas ir valstybės istorija. Budizmas Tibetą pasiekė maždaug VII a. ir, karaliui padedant, pamažu pasklido visuose visuomenės sluoksniuose. Formavosi jis iš dviejų mokymo srovių: Mahajanos ir Vadžrajanos , arba tantrizmo. Indijoje budizmui išnykus, Tibetas tapo jo skleidimo židiniu ir nuo XVI a. jo tibetietiškoji jo atmaina užkariavo visas Himalajų šalis bei Mongoliją.
plačiau >>
plačiau >>
plačiau >>
Šventos vietos Lumbini (pietų Nepalas) – Budos gimimo vieta. Lumbini yra Nepalo teritorijos pietuose, apie 190 km į vakarus nuo Nepalo sostinės Katmandu. Budos laikais Lumbini priklausė Shakyas (Šakjų) genčių klanams. Čia buvo pastatyti ir Budos tėvo Suddhodana rūmai, kur gimė mažasis princas Sidarta. Šios vietovės grožis plačiai aprašomas senojoje literatūroje pali bei sanskrito kalba. Visas Budos gyvenimas prabėgo viduriniajame Čango baseine, dabartinės Uttar Pradesh valstijos Indijoje centre.plačiau >>
ANGKOR ŠVENTYKLOS (Kambodža) Angkor – IX – XV a. Khmerų imperijos (dab. Kambodža), Indokinijos pusiasalyje, sostinė, išsidėsčiusi šalies šiaurės-vakaruose. Joje senovės valdovai pastatė vieną didžiausių pasaulyje šventyklų kompleksą, kurio žymiausios dalies, Angkor Wat, skirtos Višnu dievybei ir statytos apie 30 metų, su penkiais įspūdingais bokštais atvaizdas, galiausiai tapo pačios Kambodžos simboliu. 802 m. po Kr. khmerų valdovas Jayavarman II suvienijo atskiras gentis ir įkūrė Khmerų imperiją. Kitas valdovas, Yasovarman I, perkėlė sostinę į Angkoro regioną, kuris beveik 500 metų buvo viso regiono kultūriniu ir politiniu centru. Khmerų kultūra suvienijo savyje dvi galingas to meto religijas: induizmą ir budizmą. Galiausiai, to pasekoje, Khmerų imperijoje įsivyravo labai sudėtingas karingojo “dievo-valdovo”, deva-radja, kultas. Čia susipynė ne tik budizmas, induizmas, bet ir višnuizmas, tantrinių dievybių išpažinimas.plačiau >>
POTALA (Lhasa, Tibetas) Potalos pavadinimas reiškia mistinį rojų, kuriame gyvena užuojautos buda Avalokiteshvara, kurio žemiškuoju įsikūnijimu laikomas kiekvienas Dalai Lama. Potala-tai Dalai Lamos, Tibeto dvasinio lyderio, rūmai ir žiemos rezidencija. Iš šios pilies-tvirtovės Tibetas buvo valdomas paskutinius 300 metų. Potalos Baltieji rūmai, Potrang Karpo, buvo baigti statyti 1653 m. Jie tapo vienu iš didžiausių tų laikų statinių pasaulyje. Rūmuose buvo tūkstantis koplyčių su 200 000 dievų statulų, dešimt tūkstančių salių ir kambarių, skirtų pasaulietiniams tikslams, keturi meditaciniai paviljonai, dar daugybė įvairių patalpų. Penkių metrų storio Potalos sienos mūrytos įmaišant lydyto vario, kad statinys nesugriūtų per žemės drebėjimus, o medžio darbai atlikti visai be vinių.plačiau >>
KAMAKURA DAIBUTSU (Didysis Kamakuros Buda, Japonija) Kamakura Daibutsu (Didysis Kamakuros Buda) – vienas žymiausių budistinės materialinės kultūros pavyzdžių; bronzinė sėdinčio Budos Amidos statula (pilnas pavadinimas skamba taip: Kondou-Amidai-Nyourai-Zou), esanti Japonijoje, Kamakura mieste, Kotokuin šventovėje, priklausančioje jodo-shu budistų mokyklai. Jos aukštis siekia 12 m, o svoris – beveik 100 t. Tai antroji pagal dydį Budos statula Japonijoje, nulieta 1252 metais, Kamakura periode (1192-1333). Seniau aplink ją buvo pastatytas paviljonas su stogu, bet 1335 ir 1368 m taifūnai jį sugriaudavo. Po to, kai 1495 m galingo cunamio banga vėl sugriovė paviljoną, Buda paliktas po atviru dangumi ir toks išliko iki mūsų dienų.plačiau >>
BAMIJANO BUDA (Afganistanas) Bamijano Buda – už 250 km nuo šalies sostinės Kabulo, Bamijano miestą juosiančių kalnų šlaite yra unikalus akmeninis V a. po Kr. budistinės šventovės kompleksas, kurį sudaro beveik 2000 dekoruotų patalpų, laiptų ir perėjimų, besitęsiančių 1,8 km išilgai šlaito bei šešios iškaltos uoloje Budos statulos, iš kurių dvi kolosalaus dydžio: 37 ir 53 metrų aukščio. Tai didžiausias pasaulyje stovinčio Šakjamunio atvaizdas. VII a. po Kr. kinietis piligrimas savo užrašuose mini dar kelis paminklus, bet jie iki mūsų dienų neišliko. Iki VII a. po Kr. Bamijano miestas ir jo šventyklų kompleksas buvo vienas didžiausių budistinių religinių centrų.
plačiau >>Bamijano Budos sunaikinimas – 2001 m. 2001 m. pavasarį “Talibano” judėjimo dvasinis lyderis Muchamedas Omaras paskelbė, kad Afganistane bus sunaikinti visi kultūros paminklai, sukurti iki islamo periodo pradžios ir kurie neatitinka islamo keliamų reikalavimų apie žmogaus atvaizdo vaizdavimą. Kabulo ir kitų stambesnių Afganistano miestų muziejuose buvo saugomos ankstyvojo budizmo materialinės kultūros pavyzdžių kolekcijos, įskaitant unikalias akmenines heleninės kultūros įtakoje pagamintas statulas, kelias dešimtis medinių ir molinių Budų. Prieš šį barbarizmo aktą protestavo Jungtinių Tautų Organizacija, UNESCO; Niujorko muziejaus “Metropiliten” direktorius prašė talibų leidimo išgabenti iš šalies bent dalį paminklų, jeigu jie nepriimtini islamiškoje valstybėje, Indijos vyriausybė taip pat bandė susitarti su talibais dėl jiems nereikalingų kultūros vertybių saugojimo savo šalies teritorijoje.plačiau >>
BUDA, Buddha Buda, Buddha, “nubudęs” – manoma, kad tai buvo realus asmuo, šiaurės Indijos Šakjų giminės (kšatrijų klano) valdovo sūnus Gautama Šakjamunis, dar vadinamas Sidarta, “tas, kuris susilaukia sėkmės ir klestėjimo”, gyvenęs 623-544m. Pr. Kr. (pagal oficialią budistinę tradiciją) arba 564-483m. Pr. Kr. (istorikų manymu). Remiantis Pali kanonu, raštišku I a. Pr. Kr. šaltiniu išlikusiu iki mūsų dienų, nedaug ką galima pasakyti apie nemitologinį Budos gyvenimą. Žymiai daugiau informacijos randama nekanoninėse vėlesnio laikotarpio knygose, pvz. “Mahavastu” ir “Lalitavistara” sanskrito kalba.plačiau >>
MOKYMAS, dharma Vaišakos mėnesį (balandį-gegužę), patekėjus mėnulio pilnačiai, per savo 35-jį gimtadienį Gautama Šakjamunis, kaip sako tradicija, “visiškai ir galutinai nubunda” ir tampa Buda. Pirmajame pamoksle, dar vadinamame “Mokymo rato įsukimu”, kurį Buda paskelbė savo buvusiems penkiems bendražygiams Mrigadavoje (“gazelių giraitėje”) netoli Benareso, jis nurodė savo doktrinos pagrindą,- keturias Tauriasias Tiesas: Pirmoji Taurioji Tiesa – tai esminis teiginys, kad egzistuoja kentėjimas (kančia): tokie dalykai, kaip gimimas, liga, mirtis, buvimas su tuo, ko nemyli, išsiskyrimas su tuo, ką myli, negavimas to, ko trokšti, netobulumas, chaosas, beprasmybė.plačiau >>
BENDRUOMENĖ, sangha Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) Budos Mokymas dažnai akcentuoja, kad žmogus pats gali pasiekti tobulumą, tapti Buda ir pereiti į nirvana, viskas priklauso tik nuo jo paties. Tai ilgas proto lavinimo, meditacijų, savikontrolės ir suvokimo kelias, kurio pabaigoje žmogus tampa Bodhisattva. Bet tikrasis Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) žygdarbis yra tas, kad būdamas taip arti Galutinės Realybės suvokimo, nirvanos, jis pasilieka samsaros rate ,kupinas begalinės užuojautos ir padėdamas visiems gyviems sutvėrimams siekti išsigelbėjimo ir tobulėjimo, pvz. Tibeto dvasinis lyderis, Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, laikomas mitologinio Bodhisattvos Avalokitešvaros įsikūnijimu.plačiau >>
Lama Ole Nydahlas – “Kagyu praktika” Tik labai nedaugelis žmonių gali prasmingai medituoti ilgesnį laiką, o leistis praryjamam sąlygoto pasaulio yra tikras potencijos švaistymas. Geriausia yra įtraukti Budos mokymus į kasdieninį gyvenimą, ką mes, kagyu, tikrai mokame ir turime stiprų pagrindą. Turėdami artimą ryšį su mokytoju ir išskirtinius Mahamudros mokymus mes galime vystytis kiekvieną akimirką, kiekvienoje situacijoje. Tai nėra kasdieninės ištisas valandas trunkančios praktikos, bet “karališkasis greitkelis”: elgtis kaip Buda, kol patys tapsime Buda. Nedualistinis požiūris yra tik keleto esminių tiesų apie proto prigimtį žinojimas, o po to reikia stengtis matyti, kaip šios tiesos žaidžia gyvenime. Būti budistu ir nesinaudoti šiomis tiesomis yra tiesiog kvaila. Darant įžangines Nyndro praktikas ir spontaniškas Karmapos meditacijas, naudinga saugoti mokytoją savo širdyje ir leisti jo šviesai spinduliuoti į visas būtybes. Kartu šie metodai leidžia pamatyti protą iš Mahamudros lygio. plačiau >>
Kunzigas Šamaras Rinpočė – “Prašvitimas yra jumyse” Dharma reiškia metodus, t.y. kaip prašvisti. Metodus, kuriuos naudojate praktikoje. Prieš pradėdami, jūs turite žinoti, kokia svarbi yra Dharma. Jūs gyvenate tol, kol gyvas jūsų kūnas, o ne protas. Protas visada lieka. Kas nutinka jūsų gyvenime, gera ar bloga, priklauso nuo jūsų praeities karmos. Mes, žmonės, ir visos gyvos būtybės šioje visatoje turime tą pačią kolektyvinę karmą, tą pačią erdvę, tą pačią prigimtį, panašią formą, ir galime bendrauti tarpusavyje. Tai pasirodo kaip kolektyvinės karmos pasekmė. Individualios karmos yra skirtingos. Vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Asmeniniai skirtumai priklauso nuo mūsų pačių karmos. Tikrovėje visata (įskaitant ir jūsų formą) yra mūsų proto iliuzija, bet pasirodo kaip mūsų karmos pasekmė. Tai tęsis iki bus pašalinta priežastis (karma). Keičiant ją, vieną sapną pakeičia kitas. Taip veikia “priežastis – pasekmė”. Niekas nežino, kokią karmą jis turi, kokie veiksmai ją suformavo ir kas bus toliau. Niekas negali žinoti. Nes karmą jūs sukuriate iš savo neigiamų emocijų; ji yra nematoma, nėra iš nieko sudaryta. Neigiamos emocijos yra nematomos, todėl negalite matyti ir karmos. Tačiau pasekmę galime matyti, ir ji pasirodo kaip iliuzija. Kadangi jūsų neigiamos emocijos yra dalis jūsų proto, karma taip pat yra jūsų proto dalimi, tad ir pasekmė (iliuzija) yra proto dalimi.
plačiau >>Jamgonas Kongtrulas Rinpočė – “Mokytojas – palaiminimo šaltinis” Sakoma, kad Deimantinis Kelias netobulas formas bei pojūčius perveda į tyrą lygį. Vienok tai nereiškia, kad ši transformacija – tai tik galvojimas ar tikėjimas, kad viskas aplink yra tyras kraštas. Veikiau tai yra tikra transformacija. Jai reikalingos “trys šaknys” (šaltiniai): palaiminimo, realizacijos ir aktyvumo/veiklos. Palaiminimo kamienas yra mokytojas. Realizacijos (siddhis) kamienas yra jidamas. Aktyvumo kamienas yra dharma saugotojai. Svarbiausias yra Mokytojas. Jidamai ir saugotojai yra mokytojo manifestacijos – jie nėra atskirti nuo mokytojo. Todėl mokytojas Deimantiniame Kelyje yra toks svarbus ir turi išskirtinę reikšmę. Kad tai suvokti, naudinga ir vėl pažvelgti į sutra kelią. Čia remiamės mokytoju ar dvasiniu draugu, kuris nurodo kelią, praktikuojame pagal jo nurodymus bei paaiškinimus ir taip judame per įvairius bodhisatvos lygius ir penkis kelius: (susikaupimo, susijungimo, matymo, meditacijos, nebesimokymo).plačiau >>
Lobpynas Tsečiu Rinpočė – “Keturios protą išlaisvinančios tiesos” Čia yra svarbios priežastys. Tam tikras veiksmas duoda tam tikrus rezultatus. Pozityvus veiksmas veda į laimę ir džiaugsmą, o neigiamas veiksmas – neišvengiamai link skausmingo rezultato, t.y. bus kančios priežastimi. Rezultatas visiškai priklauso nuo priežasties – jis toks, koks buvo veiksmas. Pavyzdžiui, pasėję sėklą žinome, kad iš jos išaugs tam tikras augalas. Iš ryžio sėklos išaugs ryžis ir tikrai ne koks nors kitas augalas. Todėl svarbu sąmoningai daryti visa, kas geriausia. Svarbiausia yra dominuojančios tendencijos mūsų prote. Jeigu joms būdingas blogas elgesys, mes patirsim kančią ir nebūsime laimingi. Tai tik padidins mūsų problemas gyvenime, mums tiesiog nesiseks. Iš kitos pusės, jeigu mes elgiamės pozityviai ir esame naudingi kitiems, jausimės vis laimingesni ir džiaugsmingesni. Džiaugsmas taps mūsų pagrindiniu patyrimu. O tai dar labiau skatins mus elgtis pozityviai.plačiau >>
Paskaitos – Wojtekas Tracewskis – “Citatos” Iš vienos pusės, galima būtų pagalvoti, kad šeštasis Dalai Lama labai mylėjo moteris ir mėgo išgerti. Žinoma, taip ir buvo. Kitaip gelugpiečiai nebūtų jo nunuodiję. Iš kitos pusės, kalbant labai rimtai, tose eilėse yra labai gilus mokymas. Pasaulyje yra labai daug pasaulėžiūrų, religijų ir filosofijų, turinčių skirtingus tikslus, jose yra skirtingi dalykai, ir žmonės jų pagalba realizuoja įvairius savo poreikius. Kartais tai labai keisti tikslai. Pavyzdžiui, daugelyje religijų stengiamasi padaryti laimingu kažką vieną, kitose – laikytis tam tikrų įstatų, tam tikrų regulų, visada elgtis būtent taip ir niekada – kitaip. Budizme tikslas yra labai paprastas – kalbame apie laimingą žmogų. Nekalbame apie jokį dievą ar kokias nors akmenines lenteles su įvairiais draudimais, bet tik apie tai, kad kiekvienas žmogus būtų laimingas. Ir be to – pastoviai laimingas. Jeigu dar kartą įsižiūrėtume į tą citatą, pasirodo, kad kitą tų eilių lygį galime suprasti taip: jeigu merginos amžinai būtų jaunos, o vynas niekados nesibaigtų, tai bet koks dvasinis kelias būtų nereikalingas, kadangi jei visi būtų laimingi nuolat ir laimė neturėtų pabaigos, kam ką nors kita daryti, o ne būti laimingu?plačiau >>
Paskaitos – Tadeušas Uchto – “Motyvas” Pažiūrėkite, kaip mes paprastai gyvenime veikiame. Visa, ką mes darome: mylime ką nors, norime išgarsėti, kaupiame žinias ar sukuriame šeimą, pastebėkite, tik tam, kad veikdami kažką įgytume ir išvengtume praradimų. Norime patirti malonumus ir išvengti skausmo. Norime gauti atlygį ir išvengti bausmės, norime, kad mus girtų ir norime išvengti kritikos, norime būti garsūs ir išvengti užmaršties. Tokie mūsų veiksmai. Jeigu sugebėsime pastebėti tokį motyvą ir atmesti jį, tai ir bus mūsų praktikos pradžia. Motyvas yra visos mūsų praktikos lokomotyvas. Kažkas daug medituoja ir puikiai koncentruojasi, bet nevystydamas teisingos motyvacijos jis “neis keliu”. Taip pat ir su karma. Karma – tai ketinimai, motyvas ir tai, ką iš to turime bei mūsų veiksmai. Kas nors gali labai norėti būti naudingu kitiems. Ir jeigu jam kažkas nepasiseks, jeigu jis atsitiktinai kitiems labai pakenks, tai čia pasirodžiusi bloga karma bus labai nedidelė. O jeigu kas nors turi labai stiprius blogus ketinimus, tai nors jam ir nepavyks kitiems stipriai pakenkti, jis gaus daug blogos karmos.
plačiau >>Paskaitos – Clausas Hermansenas – “Budizmas vakaruose” Prieš 28 metus dirbau mokytoju tibetiečių pabėgėlių stovykloje Sikime, šiaurės Indijoje. Tai vyko po Kinijos vyriausybės vykdomos “kultūrinės revoliucijos”. Sikime aš sutikau lamas. Po kelių mėnesių pastebėjau, kad budizmas man yra įdomus – jis pasiūlo tam tikrų metodų kaip tapti laimingu ir mažiau kreipti dėmesį į problemas. Pagalvojau, kad tai yra įdomu. Iš Kinijos pabėgo dauguma tibetiečių, nes pastaruosius ten kankino. Tą liudijo į kūną užgesintų cigarečių žymės. Kai mes jų paklausėme, ką jie galvoja apie kinus, jie atsiekė, kad kinai neturi užuojautos. Tibetiečiai nekalbėjo apie pastaruosius labai blogai ir mums, kaip danams, tai buvo labai įdomu. Tibetiečiai nepradėjo pasakoti baisių dalykų apie savo engėjus. Sikime mūsų sutiktas mokytojas buvo vienas pagrindinių Tibeto budizmo mokytojų. Jis dar vadinamas jogų karaliumi – Karmapa. Aš sutikau 16-ąjį Karmapą. Tai buvo didelis besijuokiantis žmogus, kuris labai gerai meditavo. Karmapa visą laiką krėtė pokštus ir juokavo.
Tadeušas Uchto – “Apie guru” Mūsų protas – kaip nuo sąmonės neatskirta atvira erdvė, jis neturi spalvos, kvapo, jis nėra daiktas. Proto rasti neįmanoma, t.y. neįmanoma į jį parodyti pirštu, todėl sakome, kad jis kaip atvira erdvė. Erdvė – tai galimybė, joje viskas gali vykti. Sakome, kad protas kaip aiški šviesa – viskas aišku, viską galime patirti. Mums reikia išbandyti, kad proto galimybės pasireiškia kaip stebėjimas, vystymas, žinojimas, kad jis nėra juoda skylė, nors proto surasti ir neįmanoma. Nėra jokios sielos, nes nėra nieko, kas egzistuotų atskirai nuo visumos. Prašvitimas visą laiką mumyse. Ta proto būsena niekada negimė ir niekada nemirs, taigi mes esame nemirtingi. Bet dėl nežinojimo protas projektuoja įvairius sapnus, pavyzdžiui, dabar sapnuojame, kad esame žmonėmis. Bet tai tik sapnas. Jeigu mes atpažįstame, kad tai sapnas, tada prisirišimas prie kūno ir prie mąstymo, kad esame žmonėmis, dingsta. Tada save ir kitus patiriame ne kaip žmones, bet kaip spinduliuojančią aiškią šviesą. Nesakau, kad tai šviečiančios lempos šviesa, bet kad ta šviesa yra kaip erdvė, vibruojanti, švytinti, kad tai yra proto sąmoningumas. Budizmas sako, kad tai ir yra džiaugsmo būsena, kurią reikia atpažinti.plačiau >>
Paskaitos – Steve James – “Kaip viskas vyksta” – įvadas į budizmą Galime pažiūrėti, kuo budizmas nėra. Jis nėra filosofija, nors pakankamai logiškas. Filosofijos knygą galite perskaityti, ji gali jums patikti, galite sutikti su joje išdėstytais požiūriais, padėti ją į lentyną ir apie ją pamiršti. Kiti žmonės galėtų pasakyti, kad budizmas yra kaip psichologija. Bet psichologijos tikslas yra kitoks. Psichologijos tikslas yra padėti žmonėms geriau funkcionuoti visuomenėje. Budizmas dirba su žmonėmis, kurie jau yra normaliame lygyje, ir padeda jiems funkcionuoti aukštesniame. Kiti žmonės sako, kad budizmas yra religija. Bet jeigu pasižiūrėtume į patį žodį “religija”, apie budizmą sužinotume dar daugiau. Žodį “religija” galime padalinti į “re” ir “ligare”. “Re” reiškia grįžti, o “ligare” – susijungti į kažkokią bendruomenę. Tą mes pastebime tikėjimo religijose, kur stengiamasi sugrįžti į tam tikrą būseną, kurioje galima būtų susijungti su dievu. O budistas žiūri į situaciją taip: jeigu kartą iškritai iš kažkokios būsenos, tai gali iš jos iškristi ir vėl. Laikinas tikslas didelių pastangų nėra vertas.plačiau >>
Paskaitos – Karolis Šlenčekas – “Deimantinio Kelio budizmas” Daugelis žmonių mano, kad žino, koks tas protas. Kartais norime suliesėti, bet tai mums pasirodo per sunku, kartais sunku nustoti gerti, nors ir labai to norime. Narkotikų atsisakyti taip pat nėra lengva, o kažkas nori nustoti bartis su savo draugais. Nors ir norime visa tai pasiekti ir tai sunku, galų gale suprantame, kad nežinome, kaip tas protas veikia. Pats faktas, kad nesame visiškai laimingi, nors ir labai to norėtume, parodo, kad nepažįstame savo proto. Jeigu negalime fabriko – savo proto – priversti gaminti tam tikras prekes, reiškia, kad to fabriko nevaldome. Jeigu gerai išanalizuotume visą situaciją, prieitume išvados, jog nežinome, kokie mes iš tikrųjų. Dėl tam tikrų priežasčių subjektyviai įsivaizduojame, kad žinome kas mes tokie esame. Save pažįstame betarpiškiau negu savo išorinį pasaulį. Puikiai jaučiame, kas dedasi mūsų viduje.
plačiau >>Paskaitos – Marekas Witekas – “Apie Karma Kagyu stilių” Tibete egzistavo daug nepriklausomų meditacijos mokyklų, ir tarp jų buvo labai ryškūs skirtumai. Seniausia mokykla buvo Ningma – šios mokyklos mokymus 750 metais į Tibetą atnešė Guru Rinpočė (Padmasambhava). Jis buvo labai ypatingas mokytojas, turėjo išskirtinę charizmą ir buvo visiškai prašvitęs – realizavęs budos būseną. Jis galėjo įkvėpti laukinius tibetiečius. Vėliau, po jo mirties, mokymai buvo sunaikinti, liko tik labai siauras, nedidelis perdavimas, įkvėpęs tam tikrą kontr-reformacijos laikotarpį Bonpo religijoje. Ši, iš vienos pusės, buvo labai artima šamanizmui, o iš kitos pusės, turėjo labai išvystytą filosofinę sistemą. Vėlesniais laikais Bonpo daug ką perėmė iš budizmo tradicijų, ir kai kas netgi galvoja, kad taip susikūrė penkta Tibeto budizmo mokykla.plačiau >>
Paskaitos – Karolis Šlenčekas – “Prašvitimas nėra mistika” Seni budistiniai tekstai sako, kad žmogus, kuris klauso kito žmogaus mokymų, yra kaip gyvatė, kuri šliaužia bambuko vamzdeliu. Turime būti labai atsargūs ir labai kritiški. Kritiškasis mūsų proto aspektas mums garantuoja, kad nebūsime apgauti. Kai kuriose šalyse jeigu žmogus sako “klausyk manęs” ar “tikėk manim”, tai kiti žmonės laikosi tam tikros distancijos, kadangi galvoja, kad gali būti apgauti. Žinoma, ne visi žmonės taip mano. Kartą buvo tokia akimirka, kai užmiršau savo vardą. Maniau, kad tai yra neįmanoma, kad tai rodoma tik filmuose, tačiau įsitikinau, kad tai įmanoma. Kartą prieš paskaitą Gdansko universitete žiūrėjau televizorių. Atsitiktinai žiūrėjome katalikišką programą, kurioje du katalikai žurnalistai, turintys tą patį požiūrį, įdomumo vardan pykosi tarpusavy. Vienas pasakė “jeigu dievas yra visagalis ir visa užjaučiantis, tai kodėl pasaulyje egzistuoja kentėjimas? Kadangi dievas labai geras ir gali viską padaryti, kodėl jis nespragteli pirštais ir kentėjimas neišnyksta?” Oponentas turėjo atsakyti į šį klausimą. Aš tiesiog apmiriau – buvo labai įdomu, ką jis atsakys. Ir pamiršau net savo vardą, kai išgirdau atsakymą. Viso to paaiškinimas buvo įvardintas kaip paslaptis. Taigi, jei kurį nors patenkina tokie paaiškinimai, manau, jis turėtų praktikuoti dualistinę religiją. Taip pat labai nustebau, kad klausėjas buvo patenkintas atsakymu. Turėjo praeiti šiek tiek laiko iki prisiminiau savo vardą.plačiau >>
Budizmas – Meditacijos – Kas tai ? Meditacijoms nereikalingas joks specialus pasiruošimas ar ypatingos sąlygos. Jos yra tiesioginio mūsų perdavimo linijos palaiminimo dalis ir yra kaip dovanos mums, vakariečiams. Meditacijas galite daryti ir vieni, tačiau geriau tai pavyksta grupėje. Kviečiame jus išbandyti šias meditacijas tiek patiems vieniems, tiek mūsų centruose.plačiau >>
Budizmas – Trumpai apie meditacijas Nors gyvos būtybės sąlygotame pasaulyje trokšta ilgalaikės laimės ir prasmingo gyvenimo, visos jos remiasi į nepastovius, laikinus dalykus. Niekas, išskyrus mūsų aiškią, viršlaikią ir beribę proto erdvę, negali mums būtų tikru prieglobsčiu. Kiekvienas, norintis pažinti savo proto prigimtį, turi sutikti kvalifikuotą mokytoją, į proto prigimties pažinimą vedančius mokymus bei draugus, kuriais galima būtų pasitikėti. Todėl priimame prieglobstį Budoje, pilnai išsivysčiusio proto būsenoje, jo mokymuose arba Dharmoje, ir praktikuojančiuose drauguose, kuriuos vadiname Sangha. Tam, kad naudoti unikalius Deimantinio Kelio budizmo metodus, vedančius į prašvitimą, reikalinga priimti prieglobstį Lamoje. Karma Kagyu linijoje juo visuomet yra Karmapa, pirmasis mokytojas-tulku Tibete. Jis suteikia pasitikėjimą, metodus ir galiausiai saugoja mus, kad galėtumėme greitai vystytis. Visi, kas nuo pradžios neturinčio laiko pasiekė išsilaisvinimą ar pilną prašvitimą, atsiverdavo tokiu būdu ir priimdavo prieglobstį.plačiau >>
Budizmas – Pagrindinė Deimantinio Kelio budizmo Guru Jogos meditacija Dabar prieš mus iš erdvės kondensuojasi auksinė skaidri 16-to Karmapos figūra kaip spinduliuojantis energijos ir šviesos laukas. Ant jo galvos Juoda Karūna, kurios forma gali pažadinti giliausią proto sąmoningumą. Karmapos veidas auksaspalvis, malonus. Jis mato mus, pažįsta, linki visko, kas geriausia. Rankose, sukryžiuotose ties krūtine, Karmapa laiko dordže ir varpelį, parodančius, kad išmintis ir užuojauta neatskiriamos. Jis sėdi meditacinėje pozoje ir yra apsuptas šviesos. Karmapa – visų Budų aktyvumas, jungiantis erdvę ir palaimą. Jo esencija yra čia nepaisant to, ar galime jį aiškiai įsivaizduoti, ar ne. Visų labui trokštame išsiugdyti jo prašvitusias savybes.
plačiau >>Budizmas – Meditacijų tekstai – Prieglobsčio meditacija Sėdime tiesiai, dešinė koja ant kairės arba prieš ją, smakras šiek tiek įtrauktas. Rankos sudėtos pilvo apačioje, dešinysis delnas kairiąjame, nykščiai šiek tiek liečiasi. Pirmiausia nuraminame protą, jausdami beformę oro srovę, įeinančią ir išeinančią per nosies galą. Mintys ir garsai kaip pasirodo, taip ir išnyksta – neanalizuojame jų. Tada apmąstome keturias pagrindines mintis, kurios motyvuoja mus siekti prašvitimo: – Pirma, turime puikią galimybę vystytis šiame gyvenime – visų būtybių labui galime naudotis geriausiais Budos duotais metodais. Tik nedaugelis pasaulyje turi tokią galimybę ir dar mažiau ja pasinaudoja.plačiau >>
Budizmas – Meditacijų tekstai – Kvėpavimo Šviesų meditacija Sėdime kiek įmanoma patogiau. Rankas laikome pilvo apačioje, dešinė ilsisi kairėje, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras įtrauktas. Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą, mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti, nesekame paskui juos, ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad galėtumėm patirti proto prigimtį ir sukurti atstumą tarp savęs ir savo kliudančių emocijų. Tik tada, kai mums tai pavyks, galėsime iš tiesų padėti kitiems.
Budizmas – Meditacijų tekstai – Vaivorykštės Šviesos meditacija Sėdime taip patogiai, kaip tik galime. Rankos pilvo apačioje, dešinė ilsisi ant kairės, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras šiek tiek įtrauktas. Pirma nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą. Mintims, garsams leidžiame paprasčiausiai laisvai judėti, nesekame ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad patirtume proto prigimtį ir susikurtumėme distanciją nuo mūsų pačių kliudančių jausmų. Tik tada, kai mums tai pavyks, iš tikrųjų sugebėsime padėti kitiems. Mūsų krūtinės ląstos centre dabar atsiranda maža vaivorykštės šviesa. Ji vis labiau išplinta mūsų kūne. Kai visiškai mus persmelkia ir užpildo, bet koks kentėjimas, sunkumai ir kliūtys ištirpsta.
Komentarų: 1 plačiau >>
Budizmas – Meditacijų tekstai – Beribės Šviesos Budos meditacija Jaučiame, kaip beformė oro srovė įplaukia ir išplaukia per nosies galą. Mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti jų nevertiname. Trumpai prisimename keturis pagrindinius apmastymus, kurie įveda mus į prašvitimo kelią: Suprantame, kad šiame gyvenime turime labai vertingą galimybę – galime naudotis Budos Metodais visų būtybių gėriui. Tik nedaugelis pasaulyje turi šį šansą, bet dar mažiau yra tų, kurie jį išnaudoja. Prisimename visų dalykų nepastovumą. Tik atvira ir skaidri proto erdvė yra pastovi. Tačiau nežinome, kiek dar džiaugsimės sąlygomis, leidžiančiomis ją pažinti.plačiau >>
Budizmas – Interviu – Lama Ole Nydahlas – “Rock’n’Roll Buda” Jis danas Ole Nydahlas – lama, Karma Kagyu tradicijos budizmo meistras. Nustebote? “Ar gali būti keisčiau?”, – pagalvojau . “O kur jo šafroninė sutana? Ir kodėl jis neskrajoja pora sprindžių virš žemės padrikai tibetietiškai dainuodamas?” Žinoma, jeigu apie budizmą žinočiau daugiau nei mačiau “Mažojo Budos” ištraukose, panašūs klausimai nekiltų. Manau, kad tik prieš keletą dienų atskyriau šią greitai plintančią “religiją” nuo mistiško kokteilio iš priverstinio galvų skutimo ir šeštojo dešimtmečio koncepcijų apie ramybę ir karmą. Išskyriau iš erdvės nuobodybių, kurie visi laiką bando išvengti tokių dalykų kaip, pavyzdžiui, baras.plačiau >>
Budizmas – Poezija – 16-asis Karmapa Randžiung Rigpe Dordže Tas tiesus “dabar” protas, nepaliestas Melo apie išsilaisvinimą ir gimimą. Jo nepaliaujamos manifestacijos netrikdo iliuzijos. Samsara ir nirvana pasirodo tuo pačiu metu – štai nuostabiosios Mahamudros kelias be jokių pastangų. Patyrus, kad suvokimo pagrindas egzistuoja savaime, Griuvo samsaros ir nirvanos vartai; Niekingos trijų pasaulių sumaištys Ištirpo erdvėje. Trys prašvitimo kūnai pasiekė natūralią būseną, Tad ko gi belaukti ateities rezultatų?plačiau >>
Budizmas – Poezija – Gendynas Rinpočė – “Laisva ir lengva” ir bevardė Jokios pastangos ar valia nesuras laimės, Ji ten, kur nėra įtampos ir viskas vyksta savaime. Neįsitempk, nereikia nieko daryti ar vengti. Kas tik momentiškai pasirodo prote, nėra nei svarbus, nei tikras. Kam susitapatinti ir prisirišti prie jo, vertinti ir teisti? Daug geriau leisti šiam žaidimui lėkti sava vaga, augti ir vėl atslūgti kaip bangai – nieko nekeičiant – pastebėti, kaip viskas stebuklingai išnyksta ir vėl pasirodo. Ir vėl ir vėl. Tik mūsų laimės troškimas neleidžia mums laimės rasti. Tai lyg gaudyti vaivorykštę ar šuniui stengtis sugauti savo uodegą.
plačiau >>Budizmas – Poezija – Saraha – “Daina Marpai” Užuojauta ir tuštuma- neatsiejamos. Natūralaus proto srovė nenutrūkstanti- pirmapradė esybė švari. Matyk ją kaip erdvę su erdve persipynusias; Sąmonė, ieškanti atramos, pati save įkalina. Jei taip praktikuoji, pamatysi, prote niekas nėra “švarus” lyginant su kuo kitu. Reiškinių pasaulis yra proto prigimtis, kai suprasi, Nebereikės tau meditacijos, kaip priešnuodžio. Tikroji proto prigimtis- už minčių. Tad ilsėkis būsenoje toj, laisvas nuo koncepcijų. Jei gebėsi suprasti tai- išlaisvintas. Kaip mažas vaikas, laukinis, nežabotas, Mėsą valgyk ir pašėlęs būk. Būk lyg liūtas bebaimis, Leisk laisvai pasitraukti proto drambliui.plačiau >>
Budizmas – Meistrai apie povą Kiekvienas žino, kaip galima pasiekti budos būseną medituojant, Vienok aš žinau kelią be meditacijos. Guru Rinpočė Devynios angos veda į samsarą, Bet viena į Mahamudrą. Uždaryk devynis vartus ir atverk tuos vienus, Neabejok, jie veda į išlaisvinimą.plačiau >>
Budizmas – Citatos Kai kurie žmonės mano, kad tuomet, kai gali pasakyti, jog atlieka gilesnias praktikas, patys tampa gilesniais. Šamaras Rinpočė. Niekam netarnauja nepaliaujamas Dharmos skelbimas, jei nenugalėtas išdidumas. Niekam netarnauja meditavimas, jei nuolat laužomi prieglobsčio įžadai. Niekam netarnauja atsidavimas praktikai dieną ir naktį, jei nelydi jos bodhičitta. Kharak Gomčiug. Kai kuriems meditacija siejasi su vizijomis, sensacingais įspūdžiais ir paslaptimi. Mahamudra – nieko panašaus; tai sisteminga treniruotė, visiškai logiška ir konkreti. Šamaras Rinpočė.plačiau >>
Budizmas – Įvadas Naudojant Budos metodus galima pasiekti pilną prašvitimą. Jis aiškiai įvardina kurie mokymai susiję su galutine, o kurie – su sąlygota tiesomis. Savo mokiniams Buda labai suprantamai ir praktiškai parodė kaip išnaudoti visus patyrimus gyvenime kaip žingsnius link prašvitimo. Jis davė į tikrą ir nesibaigiančią laimę vedančius metodus. Kas yra budizmas? Naudojant Budos metodus galima pasiekti pilną prašvitimą. Jis aiškiai įvardina kurie mokymai susiję su galutine, o kurie – su sąlygota tiesomis. Savo mokiniams Buda labai suprantamai ir praktiškai parodė kaip išnaudoti visus patyrimus gyvenime kaip žingsnius link prašvitimo.plačiau >>
Budizmas – Buda Istorinis Buda gimė apie 570 metus pr. Kr. šiaurės Indijoje. Jaunuolis šešerius metus ieškojo ir meditavo iki pažino proto prigimtį, taip tapdamas Buda – “pabudusiu”. Jo mokymai suteikia bebaimiškumą, džiaugsmą ir gerumą, ir yra kelių rytų Azijos šalių pagrindinė religija.
Budizmas – Budos mokymo rezultatas “Tai tik laiko klausimas iki mūsų meditacija suteiks pastovią palaimos būseną, palyginamą tik su mylėjimusi su geriausiu partneriu. Jokios išorinės priemonės negali suteikti džiaugsmo, kuris nebūtų mums jau būdingas. Laimės ieškojimas siekiant kažką turėti arba vaikymasis ypatingų pojūčių – tai lyg bandymas pajudinti kažką iš labai toli su klibančia kartimi. Tai labai netikslu ir dažniausiai neduoda norimų rezultatų.”plačiau >>
Budizmas – Karma Karma reiškia priežastį ir pasekmę, ne likimą. Jeigu suprantame, kad mes esame atsakingi už mūsų pačių gyvenimą, tada galime sąmoningai kaupti gerus, į laimę vedančius įspūdžius taip išvengdami galimo kentėjimo priežasčių. Teigiamas proto būsenas galime efektingai sustiprinti Deimantinio Kelio metodais, o blogus įspūdžius transformuoti į išmintį anksčiau negu jie suspės pasireikšti.plačiau >>
Budizmas – Meditacija Meditacija budizme reiškia “be pastangų būti tame, kas vyksta”. Šią būseną galime pasiekti nuramindami ir “pažabodami” protą, o tada pasirodo užuojauta ir išmintis, arba dirbdami su energetiniais kanalais mūsų kūne ir medituodami į Budų formas iš šviesos. Visų naudingiausia, jei kam tai pavyksta, yra susitapatinti su savo Budos prigimtimi ir visuomet jaustis kaip Tyrame Krašte – šių abiejų dalykų ir moko Deimantinis Kelias.plačiau >>
Budizmas – Išsilaisvinimas ir Prašvitimas Pasiekiant išsilaisvinimą atrandame, kad kūnas, mintys ir jausmai nuolatos keičiasi, todėl “ego” ar “aš” nėra kur būti. Nustojame jaustis taikiniu ir nebeišgyvename kentėjimo asmeniškai. Tampame nepažeidžiami ir laisvi, kada galvojame “kančia egzistuoja” vietoj to, kad galvotume “aš kenčiu”. Prašvitimas yra antrasis ir galutinis žingsnis. Čia kiekvieną išgyvenimą persmelkia aiški proto šviesa.
plačiau >>Budizmas – Budistinės tradicijos Savo mokymus Buda perdavė trims skirtingoms žmonių grupėms. Norintys išvengti kentėjimo gaudavo informaciją apie priežastį ir pasekmę. Kurie norėjo dirbti kitų labui, klausėsi mokymų apie užuojautą ir išmintį. Žmonėms pasitikintiems savo budos prigimtimi, Buda pasirodydavo energijos ir šviesos formomis bei dalinosi savo prašvitusiu požiūriu į proto prigimtį /Mahamudra/.plačiau >>
Budizmas – Karma Kagyu linija Karma Kagyu yra viena pagrindinių budistinių mokyklų Tibete. Tai betarpiško žodinio perdavimo linija, ypatingai vertinanti meditaciją, ir per bendravimą su kvalifikuotu mokytoju galinti suteikti tiesioginį proto prigimties išgyvenimą. Savo artimiausius mokinius istorinis Buda Šakjamunis mokė Karma Kagyu metodų. Šie metodai buvo išlaikyti ir perduoti indų mahasidhų Padmasambhavos, Tilopos, Naropos ir Maitripos bei garsių Tibeto jogų Marpos ir Milarepos.plačiau >>
Budizmas – Karmapos Karmapos, prieš daug amžių pasiekę pilną prašvitimą, yra unikalūs tarp didžių Tibeto lamų. Savo praeities inkarnacijoje Karmapa buvo šalia istorinio Budos, kaip didysis bodisatva Čenrezigas arba “Mylinčios Akys”. Sanskrite jo vardas yra Avalokitesvara. Daug gyvenimų Karmapa gyveno kaip jogas Indijoje. Nuo 1110 metų iki šių dienų jis sėkmingai sąmoningai atgimsta kaip Karmapa arba “Juodosios Karūnos Lama”. Jis buvo pirmasis atpažintas atgimęs Tibeto lama. 1959 metais, kiniečiams griaunant Tibetą, 16-ajam Karmapai Rangdžiung Rigpe Dordže pavyko palikti šalį su savo mokiniais ir vertingiausiomis linijos relikvijomis, taip apsaugant Karma Kagyu linijos perdavimą.plačiau >>
Budizmas – Lama Ole Nydahlas Pirmaisiais 16-ojo Gyalwos Karmapos mokiniais vakariečiais buvo lama Ole Nydahlas ir jo žmona Hannah. Lama Ole Nydahlas moko Deimantinio Kelio budizmo kelio bei tikslo. Jo spontaniškumas ir gaivumas leidžia pajusti ką galima pasiekti ilsintis savo paties prote.plačiau >>
Budizmas – Deimantinio Kelio budizmas Vakaruose Nors vakaruose yra daug įvairių budistinių linijų centrų, šis tinklapis priklauso 230-čiai pasauliečių Karma Kagyu budistinių centrų, kuriuos įkūrė Lama Ole Nydahlas paprašytas 16-ojo Gyalwos Karmapos. Centrams vadovauja Nju Delyje, Indijoje, gyvenantis 17-asis Karmapa Thaje Dordže. Tai demokratiškos grupės, veikiančios nemokamo ir savanoriško darbo, įkvėpimo ir draugystės dėka. Nariai dalinasi pareigomis, t.y veda meditacijas, atsako į klausimus, moko budizmo kitų. Iki šiol Lama Ole jau yra išmokęs apie 30 savo mokinių, kurie keliauja ir moko daugelyje šalių.plačiau >>
Žemaičiams nėr vilčių tapti laisvamaniais “Jau geriau fabriką pastatytų, šimtą žmonių į darbą priimtų”, – sakė LŽ žurnalistei kavinės savininkė Violeta Gargasienė, paklausta apie netoliese restauruojamą Kražių vienuolyną. Violeta – katalikė, bet ir prekybininkė, savo kailiu patyrusi, kad per pastaruosius dvejus metus žmonių materialinis pajėgumas stipriai smuktelėjo. Jos griežti žodžiai – iš nevilties… Anot Violetos, Kražiai atgyja tik kartą per metus – atėjus švento Roko atlaidams. Dažniau švęsti žmonės neturi pinigų. Kai kalbėjomės su Violeta jos tuščioje kavinėje, Kražių bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios. Tai buvo gražus renginys, skirtas Kražių skerdynių metinėms. Dalyvavo net du vyskupai, tad į bažnyčią susirinko daug žmonių. Violeta nesitikėjo, kad žmonės po Mišių užsuks kavinėn, neruošė jokios užkandos, tik porą muštinukų, sakė iškepsianti, jei kas netyčia užklys. Ar paskaidrės Violetos nuotaika, kai ji perskaitys štai šį LŽ interviu su Kražių klebonu Alionidu P.Budriumi?