Švyturys

Panevėžio Juozo Miltinio vid. m-
klos

XD klasės mokinės

Švyturys
visomis
prasmėmis

Darbo vadovė: Jurgita Stakulytė

Darbą atliko: Karolina

Krasauskai

Panevėžys 2004 m.

Įvadas

Švyturys nėra TIK įrenginys, siunčiantis šviesos signalus,
padedančius laivams nustatyti jų buvimo vietą, apeiti povojingas kliūtis.
„Švyturys“ yra bealkoholių ir alaus kombinatas Klaipėdoje. Knygų leidimo
akcinė bendrovė, veikusi 1918-1931 m. Vilniuje ir Kaune. Taip pat
„švyturys“ buvo daugelio laikraščių pavadinimas.

Manau, kad visiems bus įdomu skaityti apie Aleksandrijos švyturį
(Faro švyturį), nes vis dėlto tai šeštasis pasulio stebuklas.

LIETUVOS ŠVYTURIAI

ŠVYTURYS – įrenginys, siunčiantis šviesos, radijo arba garso
(nautofonas) signalus, padedančius laivams ir lėktuvams nustatyti jų buvimo
vietą, apeiti pavojingas klliūtis. Naktį siunčia periodiškus baltus šviesos
blyksnius, kurie matomi už keliasdešimt kilometrų, tai priklauso nuo
švyturio.

Lietuvoje seniausias yra Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m.
40 metrų aukščio apvalus gelžbetonio bokštas nudažytas horizontaliomis
juodomis ir bei baltomis juostomis ir ištisine vertikalia juoda juosta. Jo
šviesa matoma už 33 km.

Nidos švyturys pastatytas 1874 m. ant 51 metrų aukščio Urbo kalno
(švyturio aukštis tuomet siekė 27m). Tai vienas didžiausių ir svarbiausių
švyturių Lietuvos pajūryje. Antrojo pasaulinio karo metais buvo
susprogdintas, 1953 metais atstatytas, o vėliau perstatytas. Švyturio
aukštis šiuo metu – 29,3 metrų. Bokštas gelžbetoninis nudažytas
horizantaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Siunčia bbaltus šviesos
blyksnius, kurie matomi iš 41 km.

Šventosios švyturys – 39 metrų aukščio keturkampis metalinis
bokštas, pastatytas 1957 m. siunčia baltus šviesos blyksnius, kurie matomi
iš 31 km.

Pervalkos, arba Arklių švyturys pastatytas Kuršių mariose 1900
metais. Bokštas raudonas, metalinis 12 metrų aukščio. Signalai matomi iš 13
km.

Juodkrantės švyturys pastatytas ant Raganų k

kalno 1953 metais.
Bokštas baltas keturkampis 19,7 metrų aukščio. Signalai matomi iš 18,5 km.

Ventės ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono
taškas. Jo smaigalyje daugiau nei šimtą metų (1863m.) veikia švyturys.

Žymiausi švyturiai

• FARO ŠVYTURYS

Faro istorija prasidėjo III a. Pr.Kr., kai Ptolemėjus II pastatė švyturį.
Apie 117 m. aukščio, baltu marmuru dengtas švyturys buvo trijų pakopų –
kvadratinis pagrindas, ant jo – aštuonkampis aukštas ir trečias – apvalus
lygmuo, o pačiame viršuje – švyturio žibintas, karūnuotas vandens dievo
Poseidono statula. Naktį šviesai skleisti buvo naudojama ugnis – kurui į
viršų užkelti švyturio viduje buvo sukonstruota cilindro formos šerdis, o
dieną saulės spindulius atspindėdavo švyturio viršūnėje įtaisytas didelis
veidrodis. Legenda pasakoja, kad šis veidrodis taip pat buvo naudojamas
priešų laivams susekti ir sudeginti, kol jie dar nepasiekė kranto. Nuo IV
iki XV a. Švyturys buvo daug kartų sugriautas žemės drebėjimų metu. 1349 m.
arabų keeliautojas Ibn Battuta aplankė švyturį ir konstatavo, kad šis
visiškai sugriuvęs, o dar po 100 metų sultonas Ašrafas Quaitbay toje
vietoje pastatė fortą, kurio statybai buvo panaudota ir kai kurios švyturio
dalys. Keliasdešimt senojo švyturio dalių jau yra rastos archeologų ir
pastatytos į vietą. Aleksandrijos švyturys – vienintelis iš 7-ių „pasaulio
stebuklų“, ne tik ypatingai architektūriškai elegantiškas, bet ir turėjęs
praktinę reikšmę – jis padėdavo jūreiviams saugiai grįžti į uostą, taipogi
buvo svarbus architektams, nes tuo metu jis buvo aukščiausias statinys
Žemėje, o mokslininkus stebino tai, jog sklindanti šviesa buvo matoma net
50 km nuo kr

ranto. Vieno iš 7-ių pasaulio stebuklų buvimo vieta – senojo
Faro sala, dabar iškyšulys, Aleksandrijos miestas, Egiptas. Iš šešių
išnykusių pasaulio stebuklų Aleksandrijos švyturys buvo paskutinis, dėl to
mes turime tikslių žinių apie jo buvimo vietą ir išvaizdą. Ir, nors
švyturys neišliko iki mūsų dienų, jo įtaka vis dar jaučiama įvairiais
aspektais – architektūriniu požiūriu, monumentas buvo naudojamas kaip
modelis daugeliui prototipų, pastatytų Viduržemio jūros pakrantėse.
Lingvistiniu požiūriu, šis švytutys atidavė savo pavadinimą „Pharos“
visiems pasaulio švyturiams – tiesiog paieškokite žodžio „švyturys“
prancūzų, italų ar ispanų kalbų žodynuose.

Istorija apie „Švyturio“ daryklą

Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo paplitęs paprotys per šventes namuose
virto alaus nunešti giminėms ir artimiausiems kaimynams. Todėl alus
Lietuvoje visuomet  buvo šiltų santykių ir draugystės simbolis.
Kai 1784 metais pirklys J.W. Reincke Klaipėdoje įsteigė pirmąją pramoninę
alaus daryklą, jo laukė neabejotina komercinė sėkmė. Ši sėkmė seniausią
Lietuvoje alaus daryklą “Švyturys” lydi jau 220 metų.

Pirmąjį medalį – apdovanojimą už verdamo alaus kokybę ir skonį – “Švyturio”
aludariai gavo dar 1883 metais. Nuo tada ši darykla gavo gausybę
įvairiausių apdovanojimų. Garbingiausiais laikomi “Švyturio Ekstra” alui
2001 m. Pasaulio alaus čempionate (JAV) suteiktas aukso medalis
(„Dortmunder“ kategorija),  Pasaulio alaus taurės (JAV) sidabras 2000
metais („Dortmunder/European Export“ kategorija) ir 2002 metais “Švyturio
Baltijos” alaus iškovota Pasaulio alaus taurės (JAV, Aspenas) bronza
(„Marzen/Octoberfest“ kategorija).
Ir mūsų dienomis “Švyturio” alus laikomas ne tik geriausiu Lietuvoje
gaminamu alumi (96 % respondentų, „AC Nielsen“ tyrimai), bet ir Lietuvos
gaminiu, vertu nacionalinio pasididžiavimo (83% respondentų, „A

AC Nielsen“
tyrimai).

“Švyturio” istorija
Seniausia veikianti darykla Lietuvoje
1784-ieji Klaipėdoje buvo įsimintini metai. Tą žiemą audros buvo stiprios
kaip niekada, o vasara – tokia karšta, kokios dar niekas nebuvo regėjęs. O
svarbiausia – klaipėdiečiams pabodo vežti vokišką alų iš Tilžės ir jie
nusprendė pasigaminti savo. Tokį, kokiu galėtų didžiuotis visas pamarys.
Tokį,  kokiu galėtų pavaišinti iš tolo atvykstančius pirklius ir prie gero
alaus bokalo geresnį sandėrį sudaryti.
Šio verslo ėmėsi tikras pamario krašto patriotas Klaipėdos pirklys Rainkė
(J.W.Reincke). Šis stambaus sudėjimo išvaizdus vyriškis buvo ne koks
paprastas prekeivis. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą
Baltijos jūrą. Jo giminės herbe puikavosi jūrinis erelis – narsios
jūreivystės simbolis. Šis simbolis papuošė ir naujos alaus daryklos
emblemą. Jis liko “Švyturio” herbe iki šių dienų.
Klaipėdietiškas Rainkės alus buvo toks populiarus, kad visame pajūryje
vienas po kito pradėjo dygti bravorai. Bet jie negalėjo pasiūlyti tokio
gero alaus kaip Rainkės. Puikiu skoniu ir kokybe su pirmuoju klaipėdietišku
alumi varžytis galėjo nebent kitas iškilus pamario krašto aludaris Teodoras
Proisas (Theodor Preuss). Kartą abu vyrai susėdo prie alaus bokalo ir
nusprendė, kad nėra reikalo konkuruoti ir kad galima dirbti kartu. Dvi
bendrovės susijungė ir naujoji alaus darykla tapo neprilygstamu krašto
aludarių lyderiu.
„Švyturio” epochos pradžia
Po karo atstatytoje „Švyturio” alaus darykloje alus pradėtas virti 1946
metais. Iš pradžių jis buvo pilstomas tik į statines ir vežamas į Klaipėdos
krašto barus. 1950 metais įmonėje buvo įrengta pilstymo į

butelius linija,
kuri, augant Klaipėdos alaus paklausai, buvo nuolatos keičiama galingesne.
1960 metais „Švyturio” specialistai  sukūrė „Baltijos” alaus receptą.  Šis
alus tapo „Švyturio” gaminamo alaus grupės flagmanu. 1973 metais „Švyturys”
vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti pasterizuotą alų. Per 1975 metus
„Švyturys” išvirė jau 2,76 mln. dekalitrų alaus.

„Švyturio” kilimo dešimtmetis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Švyturys” buvo reorganizuotas į akcinę
bendrovę. Beveik visos akcijos priklausė įmonės darbuotojams, kurie ryžosi
įmonės pelną panaudoti jos pertvarkymui. Nuo 1995 metų „Švyturio” alus
pradėtas pilstyti į 30 ir 50 litrų statinaites (kegus) ir netrukus tapo
vienu populiariausių baruose ir restoranuose pilstomu alumi. 1996 metais
buvo pastatyta tuo metu alaus pramonėje pati moderniausia filtravimo
sistema.

“Švyturio” darykla

Apibendrinimas

Surasti tinkamos informacijos apie “švyturį” kaip sąvoką nebuvo
sunku, bet tos informacijos nebuvo daug. Galima sakyti, kad šiame darbe
buvo paminėti visi Lietuvos švyturiai ir žymiausias pasaulio švyturys,
daugiau žymesnių švyturių nepavyko surasti .

Referate taip pat buvo plačiai aprašyta “Švyturio” daryklos
istorija. Aš manau, mums lietuviams ji yra gana svarbi. Vis dėlto ši alaus
darykla yra pagarsėjusi visame pasulyje. Jokių žinių nepavyko
surasti apie “Švyturio” spaustuvę. Dėl to, kad ji jau seniai yra uždaryta.

Klydau galvodama, kad internete bus daug informacijos apie
švyturius, kaip įrenginius skleidžiančius šviesą. Daugiausiai medžiagos
radau apie “Švyturio” daryklą.

Literatūra:

• www.svyturys.lt

• www.ipc.lt

• www.kalnietis.lt

• www.google.lt (vaizdai)

• Lietuvos žodžių žodynas

• Lietuvos enciklopedija

Leave a Comment