Klaipėdos miestas

Klaipėda
Klaipėda yra vakarų Lietuvos regione, kuris istoriškai vadinamas Mažąja Lietuva. Šio krašto istorija yra skirtinga nuo Lietuvos istorijos.
Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios Ordinas kūrė savo pilį ir miestą Klaipėdos vietoje, buvo galimybė kontroliuoti prekybinį Baltijos jūros-Nemuno kelią. Svarbiausių vandens kelių kontrolė Europoje jau nuo ankstyvų viduramžių teikė geras galimybes lobti ir užsitikrinti sau didesnį saugumą – prekybiniai vandens keliai buvo neatsiejami nuo karo kelių.
Įplauka į Kuršių marias buvo labia reikalinga laivams, ieškantiems prieglaudos nuo štormų, net jei jie nebuvo suinteresuoti prekyba suu vietiniais kuršiais arba kitų genčių žmonėmis, gyvenusiais Nemuno pakrantėse.
1252m. pilies statybą Dangės žiotyse inicijavo Livonijos ordino magistras Eberhardas von Seyne ir Kuršo vyskupas Heinrichas. Po 2 mėnesius užtrukusios statybos pilis buvo pavadinta Memelburgu. Pirmoji pilis buvo medinė ir susidėjo iš branduolio ir dviejų priešpilių, kartu su pilimi aptvertų grioviais ir gynybine siena. Vokiečiai manė, jog marios – tai Nemuno šaka, o patį Nemuną jie vadino Memeliu. Iš čia ir miesto pavadinimas. Pirmieji tiltai buvo pastatyti dar 1252 m. per medinės pilies griovius. Taarp pilies salos su naująja mūrine pilimi, priešpilių ir miesto salos buvo pastatyti dar keli tiltai. Bent vienas iš 1253 m. pastatytų tiltų buvo toks aukštas, kad po juo į uostą prie pilies galėjo praplaukti laivai.
1253 m. pabaigoje buvo užbaigta nauja, stipri, mūrinė pi

ilis ir prie jos jau egzistavo miesto užuomazga. Klaipėda – Memelis yra seniausia vokiečių gyvenvietė Rytų Prūsijoje (Karaliaučius įkurtas 1255). Spėjama, jog pirmaji koplyčia buvo pilyje ( koplyčia čia išliko iki XVIII a. paskutinio ketvirčio).
Sausumos kelias iš Prūsijos į Livoniją, ėjęs per Kuršių Neriją ir Klaipėdą iki Liepojos, Ordino laikais buvo vadinamas pakrančių keliu. Viena iš Klaipėdos komtūro pareigų buvo užtikrinti saugumą keliauninkams ir pašto gabentojams. Laivyba viduramžių miestui buvo itin svarbi, nes pradžioje ne tik pilis, bet ir negausūs miestiečiai būdavo aprūpinami amatininkų dirbiniais, o kartais ir maistu, viską gabeno jūra. Klaipėdos amatų plėtotė buvo gana lėta skirtingai nei kituose viduramžių miestuose. Net praėjus keliems šimtmečiams nuo miesto įkurimo, amatai tebebuvo pradinėje stadijoje. Pilis buvo aprūpinama importiniais gaminiais.
XIII a. Dangė tekėjo senąja vaga, kuurios vietoje dabar yra Didžioji Vandens gatvė ir dalis kvartalų šalia jos. Ties dabartine Teatro aikšte Dangė dalijosi į kelias šakas, sudarydama žemas, smėlingas šakas. Senojo teatro pastato rytinis kampas išmūritas buvusioje baloje, Teatro ir Žvejų gatvių sankirtoje buvo senvagės tvenkinys.
1257 m. Livonjos magistras Burchardas von Hornhausenas miestui suteikė Liubeko teises. Tad Klaipėda yra seniausias miesto teises turintis miestas dabartinėje Lietuvoje. Miestas augo iš lėto. Klaipėdą nuolat puldinėjo žemaičiai. Ji griauta ir deginta.
XIV a. pagrindinis klaipėdiečių užsiėmimas buvo žvejyba ir prekyba. Pa
agrindiniai to meto laivų tipai: jūriniai laivai, žvejų laivai, Deimos laivai, keltai ir mažieji laivai bei valtys. Į Klaipėdą buvo siunčiami lentpjoviai ir dailidės, gabenamos statybinės medžiagos. Intensyviausias kapitalinio Klaipėdos pilies perstatymo laikotarpis truko nuo 1399 iki 1409 metų. Jau tada kūrėsi smuklės, kuriose apsistodavo misto svečiai ar prekeiviai. Smuklėse vaišindavo alumi, midumi ir vynu. Ordino pilyje, kaip įprasta, buvo alaus darykla, kurioje gamintas vietinis alus. Gausiai buvo geriamas ir atvežtinis alus: Vismaro, Gdansko, Karaliaučiaus, Gubeno.

Parakiniai šaunamieji ginklai Klaipėdoje atsirado jau 1415 m. Klaipėdos komtūrijos karinė įgula XIV a. pabaigoje neviršijo 40 žmonių. XVI a. ginkluotės skaičius taip išaugo, jog įgulą sudarė apie 150-180 karių.
1422 m. po Melno taikos buvo atnaujinti pilies rekonstrukcijos darbai. Imta pilti pylimus, įrenginėti šliuzus, atstatinėti sugriautą malūną. XV a. pilis pavaizduota vieninteliame šaltinyje – 1535 m. datuotoja graviūroje. Pradėjus perstatinėti pilį, LDK ir kryžiuočių karo metu sunykęs miestelis, buvo perplanuotas. Pilį ir miestą bandyta sujungti į vientisą gamybinę sistemą, miesto pagrindą, greičiausiai, sudarė 2 stačiu kampu susikertančios gatvės. Palei pirmąsias atsiradusias gatves formavosi seniausi Klaipėdos kvartalai. XVI a. pradžioje jau buvo kvartalai tarp Kurpių, Kepėjų, Tiltų ir Vežėjų gatvių. Vėliau atsirado kvartalai tarp Turgaus (tuomet Bažnyčių gatvė) ir Tomo gatvių.
Planingas dabartinių gatvių apstatymas pradėtas tik prieš 1540 gaisrą, susiformuoja priemiestis, vėliau pavadintas Krūmamiesčiu. 1594 statoma nauja mūrinė Ro
otušė. 1593 Klaipėdiečiai pradėjo statyti laivus. XVI a. viduryje į pietus nuo pirklių miesto, už senosios Dangės, išaugo priemiestis, vėliau pavadintas Fridricho miestu. XVI a. antrosios pusės pastatuose dažnai aptinkama Fachverkui būdingų skersinių ir kampinių jungčių. Fachverkines sienas turėjo dar 1529 m. senąjame mieste nugriauta bažnyčia.
Kuriantis Klaipėdos cechams, smuklininko profesija tapo privilegijuota. Tačiau, dar ir XVIII a. miesto smuklės turėjo prastą reputaciją, nes nakvynė čia buvo labai brangi, aptarnavimas nekoks.
Nuo XVII a. Klaipėdoje karkasinė ir fachverkinė konstrukcijos vyravo gyvenamųjų namų statyboj. Nuo 1627 metų aplink miestą pradėjus pilti bastionus, pakito senamiesčio išplanavimas. Darbams vadovavo inžinierius Kristionas Rozė (1607-0659). Norėta Klaipėdą paversti miestu-tvirtove.
1629 m. pagal Žečpospolitos ir Švedijos susitarimą miestas ir pilis be mūšio perleisti švedams, kurie čia išbuvo iki 1635 m. Vos švedai pasitraukė, pradėti pilies remonto bei tvirtinimo darbai, pradėta užpilinėti Senąją Dangę, jos vietoje – Didžiojo vandens gatvė. 1693 m. Fridricho miestas gavo miesto teises. Svarbiausią reikšmę jau turėjo nebe pilis, bet įtvirtintas miestas. Tuo metu mieste buvo net šeši tiltai, neskaičiuojant pilies tiltų. Tiltas per miesto griovius prie Kulių vartų ir tiltas per Naująją Dangę buvo pakeliami. Pastarąjį saugojo Tiltų vartai. Klaipėdos uostas iki pat XVIII a. buvo Dangės žiotyse, šalia pilies. Iš uosto laivai gabeno tradicines prekes: mėsą, lašinius, jautienos lajų, taukus, sviestą, vašką, degutą, ap
pynius, sėmenis, medų, medieną, o įsiveždavo: druskos, vario, plieno, švino, stiklo, statybinių medžiagų, kartais žuvų ir grūdų, audinių, alaus, vyno, prabangos dalykų.
XVII a. Klaipėda pavaizduota 1684 m. Kristupo Hartknocho graviūroje. Šiame amžiuje mieste gimė vienas žymiausių protestantiškų giesmių kūrėjas, vokiškai rašęs baroko poetas Simonas Dachas (1605-1659). Jo tėvas dirbo Klaipėdos pilyje vertėju.
XVIII amžius
1709 – 1711 m. badas ir maras, po šio baisaus laikmečio miestiečių išliko vos 358 šeimos.
1712m. į Klaipėdą buvo atvykusi Rusijos carienė Jakaterina I. Ji apsistojo, 1654m. gavusiame privilegiją, užmiesčio viešbutyje “Hotel de Russie” (dabartinė H. Manto). Neužilgo tame pačiame viešbutyje apsistojo ir Rusijos caras Petras I. Su padažnėjusiais valdovų vizitais mieste formavosi ir jų sutikimo tradicijos.
1722 metais prie Senamiesčio prijungtas Frydricho miestas. 1749 ir 1752 m. pastatyti Dangės ragai (molai).
1756 – 1763 m. Septynerių metų karas buvo paskutinė stambi karinė kampanija, kurioje dalyvavo Klaipėdos tvirtovė. 1757 birželio 28-30 d. rusų kariuomenė, vadovaujama generolo grafo Vilhelmo Fermoro, pasirodė prie Klaipėdos. Miesto gynėjai sudegino priemiesčius, kad rusai negalėtų rasti prieglaudos. Netrukus rusai įžengė į miestą. Memelio komendanto pareigas perėmė papulkininkis A.V. Suvorovas, vėliau tapęs generalisimu. Su rusais kartu atėjo dėmėtoji šiltinė, kuri nusinešė daugelio miestiečių gyvybes. Pradėtas naikinti Melnragės miškas, virto smėlio kopomis. Laisvai pustomas smėlis ėmė grąsinti miestiečių laukams.
XVIII a. Krūmamiestyje susitelkė katalikų bendruomenė. S.Daukanto ir Puodžių gatvės kampe 1784 m. gegužės 11 d. pašventinta nauja Katalikų bažnyčia. 1863-1865 pagal vietos architekto, statybos patarėjo Meyer projektą, senosios bažnyčios vietoje pastatyta nauja – šv.Trejybės bažnyčia. Bokšto aukštis 52 m. jis buvo orientyras laivams.
Dabartinė Klaipėdos alaus darykla, išaugusi iš XVII a. salyklo džiovyklos. 1778 m. perėjusi aludarių cecho žinion, tebeveikia Tilžės ir Bangų gatvių sankryžoje. 1784 m. čia pradėjo veikti alaus bravoras.
1790 m. išgrįsta Ilgoji gatvė (dabar H.Manto), kuri 1812 m. pervadinta Liepojos vardu. 1796 m. rugsėjo 1 d. įžiebtas Samuelio Lilienthalio suprojektuotas švyturys, kuris buvo vienas iš pirmųjų šiaurės rytų Baltijos pakrantėje (deja, 1945 m. jis buvo susprogdintas). Plečiantis medienos prekybos apimčiai, miestas augo kiekvieną dieną. Tai vaizdžiai iliustruoja pasikeitęs smuklių skaičius. Jei 1777 m. jų buvo 15, tai 1797 – 67.
XIX amžius – karalienė Luizė
XIX a. pradžioje Klaipėdoje gyveno apie 5 tūkstančius gyventojų.
Prūsijos karalienės legenda pradėta kurti dar jai gyvai esant. Kaip tik Klaipėdoj karalienei Luizei lemta buvo kurti istoriją lemtingu Prūsijai metu. Klaipėdoj jai teko bendrauti su istorinėmis asmenybėmis ir jiems daryti didelį poveikį. Pirmiausia minėtinas Rusijos imperatorius Aleksandras I, su kuriuo pirmą kartą susitiko Klaipėdoj 1802 m. Vėliau Rusijos imperatorius nekartą lemiamu momentu stojo Prūsijos pusėn dėl gražiosios Prūsijos karalienės.
Napoleonui užėmus beveik visą Prūsiją, 1807 m. sausio 7 d. karališkoji pora per Kuršių neriją atvyko į Klaipėdą ir apsistojo konsulo Lorck name (dabar apskrities administracija) ir čia išbuvo iki 1808 sausio15 d. Klaipėda tapo laikinąja Prūsijos sostine, po karališkosios šeimos į Klaipėdą persikelia visi dvariškiai. Reikėjo daug viešbučių, gyvenamųjų namų. Mieste karalius pasirašė įsaką dėl baudžiavos panaikinimo. Klaipėdai paskyrė sklypą naujoms statyboms – miesto vartai buvo nukelti iki dabartinės Lietuvininkų aikštės. Miestas ėmė sparčiai vystytis.
Amžininkų liudijimu, karališkosios šeimos gyvenimas Klaipėdoje buvęs kone vargingas. Karalienė Luizė – gražiausia to amžiaus moteris Europoje, buvo nepaprasto proto ir intelekto. Klaipėdos miesto gyventojai ją labia mylėjo, jos portretas kabojo beveik kiekvieno miestelėno namuose.
Abu Frydricho Vilhelmo III vyresnieji sūnūs gyveno Argelander name (šiandienio centrinio pašto vietoje). Šiame 1790 m. statytame name prabėgo pasaulinio garso astronomo Frydricho Vilhelmo Argelanderio (1799 Klaipėdoje – 1875 Bonoje) vaikystė. 1819 m. dabartinio teatro vietoje pastatytas naujas mūrinis klasicizmo stiliaus teatro pastatas, ketvirtame dešimtmetyje vieną sezoną čia dirigavo garsus vokiečių kompozitorius ir dirigentas Richardas Vagneris, viešėjęs su Karaliaučiaus opera (per 1854 m. gaisrą teatras sudegė).
1824 m. mieste pasirodė pirmasis garlaivis, atplaukęs iš Karaliaučiaus – “Packet”. 1843-1853 tiesiamas plentas Klaipėda – Tilžė.
1854 Didysis miesto gaisras. Neatsargaus žmogaus padegta Klaipėda degė tris dienas ir tris naktis. Gaisras galutinai nušlavė viduramžių statybos likučius senamiestyje. Išliko tik keli sveiki kvartalai Frydricho buvusiame priemiestyje.
1856 prie Klaipėdos prijungiamas Vitės priemiestis. Po 1854 m. gaisro sudegusi Lietuvių bažnyčia, atstatyta pagal F.A. Štiulerio projektą. Nuo 1858 ji vadinama Jokūbo vardu. Per gaisrą sudegė ir Reformatų bažnyčia (1683), buvusi priešais Lietuvių bažnyčią. 1859-1861 m.pagal F.A.Štiulerio projektą atstatyta (1945 m. tankais buvo nuverstos šios bažnyčios sienos). 1856-1858 pagal F.A. Šliuterio projektą atstatyta ir vokiečių liuteronų Jono bažnyčia Turgaus gatvės gale stovėjusi čia nuo 1696 – 1706 metų. XVII a. viduryje čia kunigavo M.Pretorijus – istorikas (J.Bretkūno vaikaitis). Net XIX a. antroje pusėje tai buvo aukščiausias visuomeninis pastatas mieste (Bokštas 75 m .aukščio) . Deja II pasaulinis karas ir jos nepasigailėjo.
1871 m. Bismarkas suvienijo Vokietiją. Klaipėda tapo šiauriausiu Antrojo Reicho miestu.
XX a. pradžioje mieste gyveno apie 20 tūkstančių gyventojų.
1919 m. gegužės 28 d. pasirašytoje Versalio taikos sutartyje naujai sudarytas Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo I pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos.
1920-1923 kraštą valdo prancūzai nors tebegaliojo Vokietijos įstatymai.
1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Vasario 17 d. Antantės valstybės pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai.
1939 m. kovo 22 d. sutartimi Klaipėda vėl sujungiama su Vokietijos Reichu. 1939 m. kovo 29 d. kreiseriu “Deutschland”, lydimu 40 laivų į Klaipėdą atvyko Hitleris. Teatro aikštėje jis priėmė paradą ir pasakė kalbą. Kraštą paliko apie 18000 lietuvių. Klaipėdoje dar liko apie 6000 Lietuvos piliečių. Klaipėda buvo Trečiojo Reicho miestas, priklausantis Rytprūsių provincijai.
1945 m. sausio 28 – ąją 4 val. ryto paskutinis vokiečių kareivis paliko miestą. Miestas buvo užminuotas. 8 ryto pasirodė rusų kariai, kurie išvadavo Klaipėdą, bet užmiršo iš jos išeiti.
1963 m. vietoj statomos Taikos Karalienės bažnyčios įkurtas LTSR Filharmonijos filialas.
1975 m. Jūrų muziejus ir akvariumas.
1977 m. sunaikinamos miesto kapinės. Jų vietoje skulptūrų parkas.
1990 m. kovo 11 d. paskelbus Nepriklausomybę, Klaipėdos gyvenimas pasuko šiuolaikinės rinkos ekonomikos diktuojama kryptimi.
1993 m. rugsėjo mėn. iš Raudonųjų kareivinių išvyko paskutiniai sovietų kariai.
Teatro aikštė
Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.
1819 m. užpylus dalį pilies griovių, buvo atidarytas Naujasis turgus. Aikštę užėmė mėsininkų būdos. Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės.
Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.
Dramos teatras, Teatro aikštė 2
Dramos teatro užuomazga galima laikyti 1935 metais į uostamiestį perkeltos uždarytos Šiaulių teatro trupės veiklą. Dabar teatre yra 40 aktorių. Nuo 1990 m. baigus aštuonerius metus trukusią kapitalinę teatro pastato rekonstrukciją, veikia dvi – Didžioji (450 vietų) ir Mažoji (150 vietų) – salės (restauruoti teatro fasadai, pastato vidus, atsirado priestatas (architektas S. Manomaitis) ). Unikali Mažosios scenos įranga teikia plačių kūrybinių galimybių Lietuvos ir užsienio režisieriams. Mažojoje scenoje yra įvykę trys tarptautiniai teatrų festivaliai.
Paminklas Simonui Dachui
“Taravos Anikės” meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje bei Austrijoje. Ją galima rasti tarp Vokietijos liaudies dainų. O Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją. Taigi 1912 metais poetui Simonui Dachui Klaipėdoje buvo atidengtas paminklas – priešais teatrą. Virš fontanėlio iškilo bronzinė jo eilėraščio “Taravos Anikė” herojės skulptūra.
Aukštojo gatvė 8
Tai gražiausias XVIII a. fachverkinis sandėlis. Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje. Yra likęs to meto Klaipėdos piešinys iš Smiltynės pusės. Jame šalia bažnyčios bokšto, laivų stiebų ir vėjinių malūnų matyti į aukštį kylančių daugiaaukščių sandelių siluetai. Fachverko populiarumą XIX a. taip pat patvirtina kaip tik ši senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Joje tebestovi iki mūsų dienų išlikusios didelės fachverkinių statinių grupės, kiemai bei priemenės ir šis įspūdingas pastatas, išvengęs net 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro bei vėlesnių sugriovimų.
Informacinis stulpas
1889m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną. Tai buvo keturkampis daugiau kaip penkių metrų aukščio stulpas, primenantis XVIII a. akmeninius pašto mylių stulpus, su stogeliu ir vėjo rože. Viršūnėje sukiojosi lengvas, ažūrinis vėjarodis. Kolonoje buvo įtaisytas mechaninis laikrodis, aneroidinis barometras su apsaugos stiklu, termometras, kontrolinis metras, buvo surašyti duomenys apie Saulės, Mėnulio tekėjimą ir nusileidimą, dienos ir nakties trukmę.
750-ies metų miesto jubiliejui, informacinis stulpas buvo atstatytas. Jis yra daug mažesnis nei ankstesnysis, tačiau atlieka tą pačią funkciją. Stulpo viduje yra pavaizduotas Klaipėdos žemėlapis ir surašyti svarbiausi duomenys.
Meridianas
Mokomasis burlaivis “Meridianas” pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turkų laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka.
“Meridianas” kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais. 1969 m . gegužę “Meridianas” atplaukė į Danės upę ir po pertvarkymų jame pradėjo veikti restoranas.
Vėliau “Meridianas” dar kartą remontuotas, atnaujintas jo interjeras, medinis korpusas “įvilktas” į skardos šarvą. Laivas-restoranas, stovėdamas prie Danės krantinės tapo neatskiriama uostamiesčio dalimi.
Kol “Meridiano” savininkai vykdė komercinę veiklą, laivas ėmė keistai svirti vienon pusėn, laivagalis leistis vis žemyn. Laivo būkle susirūpino miestelėnai. Į nenormalią laivo būklę dėmesį atkreipė ir kažkada juo plaukioję jūrininkai.
2001 metais laivą už simbolinį vieną litą iš savivaldybės nupirko Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje juristas patarėjas Artūras Žičkus, kuris ėmėsi iniciatyvos prikelti “Meridianą” naujam gyvenimui.
Šiandien “Meridianas” populiarus restoranas, kuriame galima paragauti tradiciškų jūros gėrybių patiekalų, išskirtinio Reineke alaus, verdamo pagal senąsias tradicijas, bei pasiklausyti populiariosios muzikos.
Išvados
Ekskursijos metu trumpai susipažinome su Klaipėdos istorija, ištekliais, struktūra ir išplanavimu. Įvertinom geografinę miesto padėtį ir jos teikiamas privilegijas. Pajūrio turizmas, kurio svarbiausi gamtiniai ištekliai – smėlis, jūra ir saulė, įvardijamas kaip viena iš labiausiai besiplėtojančių šiuolaikinio turizmo sričių. Dabartinė Klaipėda – šiuolaikinis, sparčiai augantis uostamiestis. Visada laukiami turistai Klaipėdoje atras nemažai įdomybių. Klaipėdos rekreaciniuose priemiesčiuose – Smiltynėje, Giruliuose poilsiautojai gali mėgautis nuostabiais Baltijos jūros paplūdimiais. Be to, čia pat Smiltynėje yra unikalus Baltijos šalyse Jūrų muziejus ir Delfinariumas. Klaipėdos miesto istorinis centras, nors ir nedidelis, yra savitas ir žavingas. Fachverkiniai pastatai, grįstos akmenimis gatvelės, Teatro aikštė ir fontanas su Simono Dacho personažo, Taravos Anikės, skulptūra paliks neišdildomą įspūdį. Tuos, kurie domisi miesto istorija, kviečiame apsilankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Klaipėdos piliavietės muziejuje.
Miestą garsina ir tarptautiniai festivaliai bei šventės. Kasmet birželio pradžioje vyksta Tarptautinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, liepos pabaigoje –Jūros šventė ir miesto gimtadienis. Ši šventė nepaprastai prisideda prie miesto populiarinimo. Svečiai ir turistai atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių.
Paskutiniu metu labai vystomas kaimo turizmas, populiarėja dviračių turizmas. Geras susisiekimas su miestu – jūra, oro transportu bei sausuma. Manau, kad turizmas Klaipėdoje dar populiarės, reikėtų didinti investicijas į pramogų verslą, įkurti aukštos klasės viešbutį, kad galima būtų pritraukti daugiau turtingųjų turistų. Plėtoti konferencijų turizmą, tam galėtų padėti tokio lygio viešbutis kaip Villonas Vilniuje.
Susipažinus su Klaipėdos miesto istorija suskaudo širdį, kad mieste liko mažai senų istorinių paminklų. Kadangi pati gimiau ir užaugau Klaipėdoje, didžiuojuosiu savo miestu, sergu už jį. Ypač džiugu gatvėse sutikti turistus įdėmiai apžiūrinėjančius mūsų miestą, šurmuliuojančius prie įdomesnių objektų, istorinių paminklų, besiklausančius gido pasakojimo.

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ
KOLEGIJA
VERSLO FAKULTETAS
TURIZMO KATEDRA
Turizmo pagrindų savarankiškas darbas
Ekskursijos po Klaipėdą ataskaita
Darbą priėmė: dėstytoja Stonienė
Darbą atliko: I-TA studentė Rasita Klevinskienė
Klaipėda 2006 m.

Leave a Comment