JAV ekonomika

JAV sistema: mišrioji ekonomika

JAV ekonomikos sistema yra iš esmės privačios nuosavybės santvarka. Ši santvarka, dažnai vadinama laisvosios verslininkystės sistema, yra visiškai priešinga socialistinei ekonomikos sistemai, besiremiančiai valstybiniu planavimu ir visuomenine gamybos priemonių nuosavybe.
Vis dėlto valstybė tam tikru mastu visada reguliavo ir kontroliavo JAV ekonomiką. Kartu JAV piliečiai visada galėjo laisvai pasirinkti, kam dirbti ir ką pirkti. O svarbiausia, kad amerikiečiai patys renka pareigūnus, nustatančius ekonomikos politiką.
JAV ekonominėje sistemoje vartotojai, gamintojai ir valstybė daro sprendimus kikvieną dieną – daugiausiai per kainų siistemą. Kaip tik dinamiška šių trijų grupių sąveika ir verčia funkcionuoti ekonomiką. Tačiau pagrindinė rinkos jėga yra gamintojų ir vartotojų sąveika; dėl šios priežasties JAV ekonomikos sistemą mokslininkai pavadino “rinkos ekonomika”.
Paprastai vartotojai siekia už turimus pinigus nusipirkti kuo geresnį daiktą, o gamintojai parduodamam daiktui nori nustatyti kuo aukštesnę kainą ir gauti kuo didesnį pelną. Valstybė, t.y. federacijos, valstijų ir vietos valdžios organai, rūpinasi visuomenės saugumu, laiduoja sveiką konkurenciją ir teikia tas paslaugas, kurias, visų manymu, geriau atlieka valstybinės, o ne prrivačios įmonės. Tarp šių visuomeninių paslaugų minėtinas teisingumo vykdymas, švietimas ( nors yra nemaza privačių mokyklų ir mokymo centrų ), pašto ( bet ne telefono ) tarnyba, kelių tinklas, socialines statistikos duomenų skelbimas ir, zinoma, krašto apsauga.
Šioje sistemoje ekonomikos jėgų niekas nevaržo, todėl prekių ir

r paslaugų kainas reaguliuoja pasiųla ir paklausa. Verslininkai laisvai plėtoja savo verslus. Teoriškai, jeigu jų prekių ar paslaugų kokybė ir kainos nėra konkurencingos, jie išstumiami iš rinkos , vadinasi, pasilieka tik patys apsukriausi ir geriausiai tenkinantys visuomenės poreikius. Praktikoje valstybė kišasi į grynąją konkurenciją ir reguliuoja ją siekdama kitų šalies tikslų – kainų ir pajamų pastovumo, tam tikrų regijonų vystymo ar aplinkos saugojimo. Norėdami gauti kuo didesnį pelną, į grynąją konkurenciją gali kištis ir patys verslininkai – nustatinėdami kainas arba imdamiesi kitokių monopolinių priemonių.
JAV daugelis žmonių yra kartu ir vartotojai, ir gamintojai; jie taip pat yra ir balsuotojai, darantys įtaką valdžios sprendimams. Tas vartotojų gamintojų ir valdžios žmonių maišinys nuolat kinta ir nulemia dinamišką, o ne statišką ekonomiką. Pastaraisiais metais viešai iškėlė savo reikalavimus vartotojai, o valdžia atsiliepdama į juos sukūrė ginančias vartotojų interesus ir besirūpinančias visos visuomenės gerove institucijas.

Išradimai ir gamtos išteklių

eksploatavimas

XIX amžiaus antroje pusėje užplūdo naujų atradimų ir išradimų banga, kyrią, įžymios JAV istorikų šeimos nuomone, galima pavadinti “antraja pramonine revoliucija”. Ypač reikšmingais jie laiko šiuos įvykius:
• 1859 m. – Pensilvanijos valstijos vakaruose randama nafta.
• 1868 m. – pradedama gaminti G.L. Scholeso rašomoji mašinėlė.
• 1875 m. – pradedamas naudoti G.F. Swifto prekinis vagonas-šaldytuvas.
• 1876 m. – Alexanderis G. Bellas peruoda pirmąją žinią telefonu.
• 1877 m. – užgroja Thomo A. Edisono gramofonas.
• 1879 m. – Georgui Seldenui išduodamas patntas už “benzininio vežimo” su

ukūrimą.
• 1882 m. – Niujorke pradeda veiti Edisono elektrinė.
• 1903 m. – broliai Wrightai atlieka sėkmingą skrydį lėktuvu.

Žemės ūkio produkcijos pertekliaus

skirstymas

Nuo trečiojo iki devintojo dešimtmečio JAV žemės ūkio problema buvo produkcijos perteklius. Kad geriau būtų naudojami pertekliniai maisto produktai, sudarytos dviejų rušių programos. 1954 m. Kongresas priėmė viešąį įstatymą “Mistas taikai”. Kadangi JAV maisto ir pluošto eksportas padėjo atsigauti Europai ir Japonijai, JAV ekspertai nusprendė, jog tokie kroviniai paskatintų besivystančių šalių ekonomikos plėtrą.
Ūkininkai vylėsi, kad “Maisto taikai” programa panaikins smukdantį kainas produkcijos perteklių. Susirūpine ekonomine būkle miestų gyventojai manė, kad ji apmažins valstybės išlaidas perteklinių grūdų sandėiavimui. Galiausiai filantropai tikėjosi, kad ji padės pamaitinti alkstančius visame pasaulyje. Nemaža maisto atsargų dalis buvo panaudota kaip paskata besivystančių šalių darbininkams, kuriems už darbą vietiniuose objektuose buvo mokama Amerikos maisto produktais.
JAV laimėjimai maisto gamyboje – tai indėlis į viso pasaulio pastangas išmaitinti savo gyventojus ateityje. Daugelį metų Amerikoje grūdų perteklius vaidino svarbų vaidmenį aprūpinant pasaulį maistu. Turint galvoje nuolat augantį pasaulio gyventojų skaičių, galima tikėtis, kad ryšys tarp JAV žemės ūkio ir likusio pasaulio nepraras svarbos.
Maisto perteklius taip pat naudojamas maitinti pusbadžiu gyvenantiems žmonėms Jungtinėse Valstijose. Pagal vieną programą nepasiturinčių šeimų vaikai gauna nemokamus pietus mokykloje, tam naudojami pertekliniai pieno kitos valdžios nupirktos prekės. Pagal kitą valdžią devintajame dešimtmetyje skirstė vargšams sūrio, sv

viesto ir nugriebto pieno miltelių perteklių. Nuo aštunto dešimtmečio vidurio labia išsiplėtė trečioji – federalinė maisto kuponų programa. Pagal šią programą nedaug uždirbantys asmenys turi teisę gauti maisto talonus, kuriuos maisto parduotuvėse priima kaip mokėjimą už maiso produktus.
Devintajame dešimtmetyje Amerikos ūkininkai patyrė tam tikrų ekonominių sunkumų. Žemės ūkio produkcijos eksportas sumažėjo – iš dalies dėl palyginti aukšto JAV dolerio kurso kitų valiutų atžvilgiu ( tai pakėlė JAV produkcijos kainą užsienio pirkėjams ). Žemės ūkio produktų kainos nukrito, o paūkanų norma išaugo, tad ūkininkams pasidarė sunku išsimokėti paskolas, paimtas, kai pajamos buvo didesnės. Kad pagyvėtų konjunktūra, pradėtos vykdyti keliosa valstybinės ir privačios programos.
Siekdamas padidinti tarptautinį JAV žemės ūkio produktų konkurencingumą, Kongresas 1985 m. priėmė naują žemės ūkio įstatymą. Iš esmės šis įstatymas nustatė, jog pagrindinių žemės ūkio produktų kainų lengvatos turi būti keičiamos atsižvelgiant į vidutinių rinkos kinų pokyčius. Be to, jame buvo numatyta 10-15 metų palikti dirvonuoti 16-18 milijonų hektarų gamtosaugai svarbių dirbamųjų žemių ir per penkerius metus sumažnti planines kainas apie 10 procentų.
1986 m. liepos mėnesį JAV pasiūlė iš pagrindų reformuoti tarptautinę žemės ūkio prekybą; šis pasiūlymas – tai daugiašalių prekybos derybų Urugvajaus raundo dalis. JAV paprašė daugiau nei 90 valstybių, sudariusių svarbiausią pasaulyje tarptautinės prekybos susitarimą ( visuotinį sustarimą dėl prekyos ir tarifų ), įtraukti į prekybos reformų planus įsipareigojimą laipsniškai panaikinti visas že
emės ūkio subsidijas ir kitas priemones, sukeliančias kainų, gamybos, prekybos ir kitokius žemės ūkio rinkų iškraipymus.

Istorija trumpai

JAV valstybė įsikūrė 1789 metais.Daugelis naujakurių siekė apsisprendimo teisės ir ekonominės nepriklausomybės nuo metropolijos – Didžiosios Britanijos. 1776 metais 13 kolonijų pasiskelbė nepriklausomomis.1789 metais, išrinkus prezidentu George‘ą Washington‘ą, ėmė veikti konstitucija. Jungtinių Amerikos Valstijų vardas atitiko naujųjų valstijų lūkesčius, kad jis išplis po visą Naująjį pasaulį. Pradžioje JAV tesiekė nuo Atlanto vandenyno iki Mississippi upės.

Geografinė padėtis

JAV užima didžiają dalį Šiaurės Amerikos žemyno. Šiaurėje ji ribojasi su Kanada, o pietuose su Meksika. Be to, ji užima šiaurinę Šiaurės Amerikos dalį – Aliaską. Rytuose jos krantus skalauja Atlanto vandenynas,o vakaruose Ramusis vandenynas. Pagrindinės JAV dalies kranto linijos ilgis – 22860 km. Pusę pagrindinės dalies teritorijos užima lygumos ir neaukšti kalnai. Aukščiausi uoliniai kalnai į vakarus nuo plokščiakalnių ir plynaukščių yra Kaskadiniai ir Siera Nevados kalnai. Aliaskos centre yra Jūkono plokščiaklnio dalis.
Didžiausios upės: Mississippė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jūkonas.
Pagrindinės dalies šiaurėje klimatas vidurio platumų, prie Ramiojio vandenyno – jūrinis, centrinėje dalyje – kontinentinis, rytuose – vėsus,drėgnas.

Gamtos ištekliai

JAV užima vieną iš pirmųjų vietų pasaulyje pagal akmens anglies, naftos, gamtinių dujų, urano, geležies rūdos, vario, švino, sieros, fosforitų gavybą. Tačiau šių išteklių nepakanka, todel jų daug importuojama, ypač metalų rūdos. Anglies ir naftos ištekliai yra taupomi ateičiai, daugiau jų importuoja.
Svarbiausias kalnakasybos regionas – pietūs. Ten daugiausia išgaunama naftos. Dujų gavybos pagrindinis regionas- centro pietvakariai su Meksikos įlankos pakrantėmis. Apalačių kalnuose esantys akmens anglies ištekliai naudojami mažai. Apie 80% iškasama Aukštutinio ežero rajone, varis daugiausia kasamas Arizonos ir Jutos valstijose.

Energetika

Svarbiausios hidroenergetinės sistemos yra Kolumbijos, Kolorado ir Tenesio upių baseinuose. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Niagaros upės. Veikiančių atominių elektrinių galia siekia virš 70 milijonų kW. Didžiausia hidroelektrinė – Grand Kulio.

Pramonė

JAV – labai išsivysčiusi industrinė agrarinė šalis. Nacionalinės pajamos sudaro daugiau kaip 1500 milijardų dolerių per metus. Didžiąją dalį jų sukuria apdirbamoji pramonė. Taip pat užima pirmą vietą pasaulyje pagal pramonės gavybos apimtį, pagal mokslinį ir techninį daugelio pramonės šakų lygį. Svarbiausios apbirbamosios pramonės šakos – metalų apdirbimas, metalurgija, chemijos pramonė, mašinų gamyba. Joms tenka apie 50% apdirbamosios pramonės dirbančiųjų. JAV išlydo daugiausiai plieno pasaulyje. Daugiausia plieno liejyklų veikia Naujosios Anglijos, Vidurio Paatlantės, Centro šiaurės rytų regionuose. Dideli metalurgijos centrai yra prie didžiųjų ežerų ( Čikaga, Detroitas, Klyvlendas, Loreinas ).

JAV metalurgijos pramonės vystymasis

Juodąją metalurgiją kontroliuoja „United States Steal Corporation“ , „Republic Steal Corporation“ kompanijos. Spalvotosios metalurgijos svarbiausiosios šakos: aliuminio , vario, švino lydymas.
Svarbiausioji mašinų gamybos šaka – automobilių gamyba. Šios pramonės šakos svarbiausias centras yra Detroitas. Automobilių surinkimo įmonių yra visoje šalyje, daugiausia Los Anžele. 95% lengvųjų automobilių gamina „General Motors Corporation“ , „Ford Motor Company“ ir „Chrysler Corporation“ monopolijų gamyklos.
Svarbiausia lėktuvų ir raketų gamybos kompanija yra „Boeing Company“. Pramoniniai įrengimai yra gaminami pramoniniuose rytuose : Sinsinatyje, Klyvlende, Hardforde, Bridžporte. Pirmauja pasaulyje pagal įrengimų atominės elektrinės ir elektronikos gamybą.
Stipriausia pasaulyje naftos perdirbimo pramonė. Veikia apie 300 įmonių. Taip pat sparčiausiai besivystanti chemijos pramonė.
Svarbiausios karo pramonės įmonės yra Tenesio , Kentukio, Ohajo, Vašingtono valstijose.
Gerai išvystyta tekstilės ir siuvimo pramonė. Didžiausios šios šakos įmonės veikia pietų valstijose – šiaurė ir pietų Karolinoje, Džordžijoje.

Maisto pramonė duoda apie 10% sąlyginės grynosios apdirbamosios pramonės produkcijos. Svarbiausios šakos: mėsos, konservų, pieno, cukraus, gėrimų.
Svarbiausi šios pramonės šakos centrai Kanzas Sityje, Omahoje, Viskonsine, Filadelfijoje ir kt.

Žemės ūkis

JAV žemės ūkiui būdingas aukštas kapitalistinių santykių lygis, ryškus prekinis gamybos pobūdis ir specializacija. Dėl spartaus mokslo ir technikos vystymosi ūkiai stambėja, smulkių ir vidutinių fermerių skaičius mažėja. Žemės ūkis labai mechanizuotas, daug vartojama mineralinių trąšų, hibridinių sėklų, taikomos naujos biotechnologijos. Šalies žemės fondas apie 770 milijonų hektarų, iš jo žemės ūkio naudmenų apie 600 milijonų
Hektarų. Šalies rytuose žemės fondą daugiausia sudaro dirbamosios žemės ir miškai.Vakaruose ganyklos. Didelius plotus ariama žemė sudaro prerijose.
JAV užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal kukurūzų, kviečių, sojų, avižų, medvilnės, tabako, mėsos, pieno, kiaušinių produkciją. Svarbiausias maistinis žemės ūkio augalas – kviečiai, apie 20% pasėlių. Daugiausia kviečių auginama vadinamoje kviečių juostoje – Didžiosiose lygumose nuo Kanados sienos iki Tekso centrinės dalies. Taip daug auginama žemės riešutų, saulėgražų, linų. Tačiau didesnę dalį žemės ūkio produkcijos sudaro gyvulininkystės produktai. Jie sudaro beveik 60% fermerių bendrųjų pajamų. Svarbiausia yra mėsinė gyvulininkystė, ypač galvijų ir avių, bei kiaulių.

Transportas

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra labai išvystytas transportas.Tarpmiestinio transporto krovinių apyvarta per metus sudaro apie 5000 milijardų tkm. Geležinkelių yra apie 350 tūkstančių kilometrų. Itin gerai išvystyti automobilių keliai. Greitosios magistralės sudaro apie 350 tūkstančių km. Bendras vidaus vandens kelių ilgis – daugiau kaip 40 tūkstančių km. Svarbiausios laivybos upės Misisipė ir Ohajas. Stambiausias ir labiausiai išvystytas jūrų uostas Niu Jorkas, taip pat Bostonas, Baltomorė, Filadelfija., Hiustonas ir kt. Vidaus oro linijų ilgis siekia virš 300 tūkstančių km. Didžiausi oro uostai yra Niu Jorke, Čikagoje, Los Anžele, Majamyje. Šalyje yra daugiausia lengvųjų automobilių pasaulyje. Šiuo metu vienai statistinei šeimai tenka beveik du automobiliai.
Išvystytas vamzdynų transportas.Naftos produktų vamzdynų ilgis apie 330 tūkstančių km, dujotekių apie 370 tūkstančių km.

Užsienio prekyba

JAV užima pirmą vietą pasaulyje pagal užsienio prekybos apimtį ir kapitalo išvežimą. Svarbiausios eksporto prekės: pramonės įrengimai, elektronika, automobiliai, lėktuvai, chemijos pramonės produktai, kviečiai, kukurūzai, medvilnė.Importuojama elektronika, buitinės prekės, avalynė, kava. Didžiausia užsienio apyvarta su vakarų Europos šalimis, Japonija, Kanada. Pastaraisiais metais ypač sparčiai plečiasi prekyba su Azijos šalimis, ypač Kinija.
Pastaraisiais metais, stiprėjant Lietuvos ekonominiams ryšiams su užsienio šalimis vis aktyvesnis darosi Lietuvos ir JAV ekonominis bendradarbiavimas. Lietuvoje daugėja JAV kapitalo investicijų, atidaromi šios šalies įmonių filialai, pvz: „Philip Morris Lietuva“ . Lietuvos įmonėms atsiranda galimybės eksportuoti savo produkciją į JAV.
Pavyzdžiui sėkmingai JAV rinkoje savo produkcija parduoda „Rokiškio Sūris“ , alaus daryklos „Švyturys“ ir „Utenos alus“, tekstilės pramonės įmonės, ypač linų.Tačiau čioje rinkoje įsitvirtinti yra labai sunku, produkcija turi būti ypač aukčtos kokybės.

Literatūra

1. Susipažinkite: Jungtinės Amerikos Valstijos. Vilnius 1991m
2. Trumpa JAV ekonomikos apybraiža. Vilnius 1989m.
3. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija.

JAV

Vilnius, 2004

Leave a Comment