rekreacijos istekliai

TURINYS:

1. Įvadas 3psl.
2. Lietuvos kurortų raida 4psl.
3. Birštonas 5psl.
4. Druskininkai 6psl.
5. Palanga 7psl.
6. Nida, Juodkrantė. 8psl.
7. Lietuvos kurortų būklė 9psl.
8. Kurortų problemos 9psl.
9. Išvados 10psl.

ĮVADAS

Rekreaciniai ištekliai tai viena rūšis išteklių iš visų gamtos išteklių rūšių. Šie ištekliai vis didesnę įgauna reikšmę, nes yra susiję su žmonių poilsiu, gydymusi ir turizmu. Dalį rekreacinių išteklių sukūrė pati gamta — vandenų ir jūrų paplūdimius, vaizdingas upių ir ežerų pakrantes, galingus krioklius ir trykštančius geizerius, kalnus, miškus, egzotiškas salas jūrų bei vandenynų platybėse. Kasmet nacionaliniuose parkuose — saugomuose plotuose ar objektuose — lankosi milijonai nuristų.

Kita rekreacijos iššteklių grupė — su žmogaus veikla susijęs kultūros ir istorijos objektai. Tai archeologijos, architektūros ir meno paminklai bei kt. — dvasinių vertybių lobiai.

Kai gamtos rekreaciniai ištekliai dera su istorijos ir kultūros įžymybėmis, jos sutraukia daugybę turistų ir yra didelis pajamų šaltinis.

Rekreacinių išteklių apstu visame pasaulyje, tiek stipriai ekonomiškose šalyse tiek ir ekonomiškai silpnose. Mes — lietuviai galime pasidžiaugti ir netgi pasididžiuoti savo šalies rekreaciniais šaltiniais. Gražūs kurortiniai miestai, gausiai lankomi poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Vis didesnę paklausą įggyjantis kaimo turizmas. Nuostabūs, šiurkščios rankos nepaliesti gamtos kampeliai.

Šiame referate daugiausia informacijos rasite apie didžiuosius Lietuvos kurortus, jų raidą, būklę ir problemas.

LIETUVOS KURORTŲ RAIDA

Šiuo metu teisinė aplinka nėra palanki kurortų plėtrai: nėra aiškios kurortų vystymo politikos, neįformintas teisinis kurortų st

tatusas, neparengtas Kurortų įstatymas.

Šalies ūkio pertvarka bei ekonomikos nuosmukio ir augimo periodai turėjo didelės įtakos Lietuvos kurortams.

Druskininkai tapo merdinčiu miestu, nes dideli srautai iš buvusių TSRS respublikų nutrūko, o buvęs sąjunginės reikšmės kurortas neprisitaikė prie greitų rinkos pokyčių. Kurortas liko orientuotas tik į sanatorinį gydymą, todėl, žymiai sumažėjus Lietuvos gyventojų sanatorinio gydymo finansavimui, su didelėmis problemomis susidūrė ne tik sanatorijos, bet ir visas miestas.

Birštonas tarybiniais metais buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir gausiai lankomas turistų miestas. Šiame mieste veikusi turistinė bazė buvo viena populiariausių visos TSRS mastu. Vėliau miestas susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir Druskininkai.

Palanga, iki 1988 m. lepinta ypatingai dideliu turistų srautu, vėliau ištuštėjo ir vėl ėmė atsigauti tik 1993-1994 m. Nors Palangoje yra 7 sanatorijos, tačiau miestas iki 1990 m. neebuvo orientuotas tik į sanatorinį gydymą. Pastaraisiais metais šis kurortas įgavo triukšmingo vasaros pramogų miesto įvaizdį.

Neringa visais laikais buvo nuošalus, į ramų poilsį orientuotas prestižinis kurortas. Šio kurorto bruožus formuoja savita gamtinė aplinka. Pastaraisiais metais susiformavo įvaizdis, kad Neringa yra aukštesnio lygio pajamas turinčių Lietuvos gyventojų bei Vokietijos turistų poilsio vieta.

BIRŠTONAS

Birštono sūrieji šaltiniai buvo žinomi dar viduramžiais: juos aprašė Lietuvos pilis puldinėję kryžiuočiai.

XIX – XX amžių sandūroje į kurorto mineralinio vandens ir gydomojo purvo procedūras taikiusias gydyklas jau atvykdavo ligoniai ne vien iš Li

ietuvos, bet ir didžiųjų Rusijos bei Lenkijos miestų. Birštono sanatorijose naujausiais metodais ir būdais gydomi kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ir kiti susirgimai.

Birštonas – nedidelis ramus miestelis, į kurio gyvenimą šurmulio įneša kasmet organizuojamas džiazo festivalis, galiūnų varžybos. Įdomu stebėti geriausių Lietuvos, o kartais ir kitų šalių – irkluotojų treniruotes, nes kurorte įrengtas Olimpinis irklavimo centras.

Graži kurorto erdvė: Vytauto paminklas, mineralinio vandens biuvetė, neogotikinė bažnyčia, Vytauto piliakalnis ir Dainų kalnelis, nuo kurių atsiveria plačios tolumos.

Kurortą supa reto grožio apylinkės. Norint pasiekti Nemuno kilpų regioninį parką ar paukščių stebėjimo vietą prie Nemuno salų bei pasižvalgyti nuo stačių jo krantų, geriau keliauti dviračiu ar ant žirgo; gerais keliais smagu pasivažinėti karieta. Tačiau gražiausią Nemuno kilpų vaizdą išvysite iš paukščio skrydžio, jei Pociūnų oro uoste sėsite į lėktuvą.

VAIKŠČIOJIMO TAKAS NEMUNO KILPA

DRUSKININKAI

1794 m. birželio 20 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio dekretu Druskininkai paskelbti gydomąja vietove. Kurortas pradėjo sparčiai vystytis. Jau XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.1924-1939 m. ypač populiarus buvo gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas. Tarybiniais laikais kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam TSRS žmonių gydymui.
210 metų jubiliejų kurortas pasitiko moderniais sveikatinimo ir poilsio kompleksais, šiuolaikinėmis gydyklomis, įdomiais renginiais, puošniais gėlynais bei pa

asaulinio garso muziejais. 2003 m. Druskininkų kurortas pripažintas vienu iš dešimties geriausių pasaulio balneologinių kurortų.

ŠIUOLAIKINĖ GYDYKLA

Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Jacques Lipchitz.

DRUSKININKAI IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO

6
PALANGA

Palangos kurortas pradėjo kurtis XIX amžiuje, – anksčiau čia buvo žvejų gyvenvietė. Karas nusiaubė senąją Palangą ir dabar tik muziejuje galima matyti ano laikotarpio vilas.

Pastaraisiais metais kurorte įrengta daug naujų įvairiausio lygio viešbučių ir svečių namų. Palangoje taip pat yra kelios tikrai puikios sanatorijos, gydančios vestibiuliarinio aparato, nervų sistemos, širdies — kraujagyslių sutrikimus. Tad poilsį galima derinti ir su sveikatos atgavimu.

Kurorte veikia daugybė užeigų, kavinių, restoranų, diskotekų, barų ir naktinių klubų, kazino. Mėgstantiems aktyvų poilsį — vandens motociklai, dviračiai, žirgai, teniso kortai, baseinas, pirčių kompleksas ir t.t.

Viena iš gražiausių Palangos vietų — Tiškevičių rūmai ir juos supantis didžiulis E. Andre projektuotas parkas. Rūmuose įkurtas Gintaro muziejus, kuriame visa gintaro įvairovė, o inkliuzų kolekcija – didžiausia pasaulyje. Gintaras – Lietuvos simbolis.

GINTARO MUZIEJUS

Kurorte yra įdomus Paryžiuje kūrusio lietuvių menininko Antano Mončio muziejus. Jo nedidelėje ekspozicijoje – ekspresyvūs, didelės meninės jėgos darbai.
Palanga – miškuose paskendęs kurortas, gražus bet kuriuo metų laiku. Pajūrio regioniniame parke (į Klaipėdos pusę) – įspūdingi laukinės ir rūsčios gamtos vaizdai.

Vakarinis Palangos poilsiautojų ritualas – nuo beveik puskilometrį į

jūrą nutįsusio tilto palydėti besileidžiančią saulę.

PALANGOS TILTAS

7
NIDA, JUODKRANTĖ..

2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio gamtos paveldo sąrašą kaip vienas gražiausių ir unikaliausių Europos kraštovaizdžių.

Pasistatęs Nidoje vasarnamį, 1930 – 1931 metais čia vasarojo Nobelio premijos laureatas Tomas Manas. Dabar šiame name — rašytojo memorialinė ekspozicija ir jo vardo kultūros centras.

Hermano Blodės viešbutyje (XIX a. 2-oje pusėje – XX a. pradžioje) apsistodavo nuostabią Kuršių nerijos gamtą mėgę vokiečių dailininkai – ekspresionistai. V. ir K. Mizgirių Menininkų namuose visą vasarą kuria dailininkai, rengiamos jų darbų parodos. O greta Gintaro galerijoje-muziejuje – gintaro istorija, jo spalvų vaivorykštė, inkliuzai, Juodkrantės lobio amuletai.

Nida – administracinis Kuršių nerijos centras. Gyvenvietėje nemaža įvairaus lygio viešbučių; gyventojai vasarotojams taip pat nuomoja butus ar kambarius. Raudonstogis kaimiško stiliaus miestelis yra nepaprastai jaukus ir švarus. Nidos paplūdimiui, kaip vienam iš švariausių Europoje, suteikta Mėlynoji vėliava.

Iš visų Lietuvos vietų daugiausia saulėtų dienų per metus – Nidoje. Vasarą čia ilsisi per 50 tūkst. poilsiautojų, kurių pusė – įvairiakalbiai kitašaliai.

Antras pagal dydį ir populiarumą nerijos kurortas yra Juodkrantė. Tai apie du kilometrus palei marias ištįsusi gyvenvietė, galinti didžiuotis vešlia gėlynų ir sodų žaluma, gražiai sutvarkyta nauja krantine.

Būti nerijoje ir neaplankyti keliaujančio smėlio ar “mirusių” kopų, nepasižvalgyti į netoli Juodkrantės įsikūrusią didžiulę juodųjų garnių ir kormoranų koloniją, nepaišdykauti ir nepakvatoti su Juodkrantės Raganų kalno mediniais herojais — nuodėmė. Viso to nepamačius, sunku ir suvokti, koks iš tikrųjų turtingas ir gražus yra šis kartais dykumą primenantis Baltijos ir Kuršių marių skalaujamas pusiasalis.

Kuršių nerija – nacionalinis parkas. Jame puikiai sutvarkyta informacinė sistema, nurodanti kur koks objektas yra, o prie objekto – jo ypatumų aprašymas keliomis kalbomis.

LIETUVOS KURORTŲ BŪKLĖ

Įvertinus turimus duomenis, galima teigti, kad bendra Lietuvos kurortų darbo rinkos būsena yra liguista. Tai puikiai atspindi tokie rodikliai, kaip darbingo amžiaus gyventojų skaičius, bedarbių skaičius, nedarbo lygis.

Studija rodo, kad ligonių kasų finansavimas, skiriamas sanatoriniam gydymui, mažėja, todėl sanatorijos, norėdamos išgyventi, turėtų orientuotis į komercinių pacientų aptarnavimą.

Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos fizinės infrastruktūros kokybę sąlygoja finansinių lėšų stoka. Siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, ją būtina renovuoti.

Lietuvos kurortuose vertingiausi yra gamtiniai rekreaciniai ištekliai, o kultūriniai, demografiniai bei socialiniai ištekliai juos papildo, sustiprindami konkurentabilumą turizmo rinkoje.

Atvykstamojo turizmo srityje pastebimas grįžimas į gamtą, individualių poreikių akcentavimas, individualaus turizmo plėtra, didėjantis turistų savarankiškumas ir patirtis
.

Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miestų ir apylinkių rekreaciniai —turizmo ištekliai ir lankytojų poreikiai yra gana gerai tarpusavyje suderinami.

KURORTŲ PROBLEMOS
Bendros visų Lietuvos kurortų problemos:
Neišnaudojami gamtiniai rekreaciniai, etnokultūriniai ištekliai
Fizinis ir moralinis rekreacinių įstaigų turto nusidėvėjimas
Žema paslaugų teikimo kultūra
Neišvystyta rekreacinių paslaugų infrastruktūra
Trumpas kurortinis sezonas
Pasyvus kurortų marketingas
Informacijos stoka
Atskirų sričių valdininkų žema kvalifikacija, iniciatyvos stoka
Kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas
Vietinių gyventojų verslumo ir iniciatyvos stoka

Druskininkamsbūdingos problemos:
Aukštos paslaugų kainos esamai paslaugų kokybei
Didžiausias nedarbo lygis
Nemuno užterštumas
“Muselių” problema

Birštonui būdingos problemos:
Birštono, kaip kurortinio miesto, nepopuliarumas
Neišnaudojama sanatorijų bazė
Santykinai didelis pensinio amžiaus gyventojų skaičius

Palangai būdingos problemos:
Santykinai didelis nedarbo lygis

Neringai būdingos problemos:
Susisiekimo su žemynu problemos
Netolygiai išvystytos gyvenvietės
Kuršių marių vandens užterštumas

LIETUVOS KURORTAI – išskirtinės reikšmės Lietuvos Respublikos teritoriniai vienetai, teikiantys rekreacines paslaugas žmonių sveikatos atstatymui bei poilsiui ir turinčias aukštą pridedamąją vertę, formuojantys šalies įvaizdį.

IŠVADOS

Kiekvienas žmogus turi teisę į poilsį. “Pasikrauti” teigiamos energijos, pailsėti nuo kasdieninių rūpesčių, atgauti fizines ir dvasinės jėgas mums padeda rekreaciniai ištekliai, kurių apstu ir mūsų šalyje — Lietuvoje. Lietuvos kurortus, gražius gamtos kampelius taip pat aplanko daug svečių iš užsienio. Šiandien vis didesnę paklausą įgyja kaimo tirizmas.

Tikiuoiu ateityje pavyks įveikti didžiausias Lietuvos kurortų problemas. Mes gerbsime gamta, jos neteršime, nešiukšlinsime. Išsaugosime architektūros ir meno paminklus ateinančioms kartoms.

Leave a Comment