Ekonominė geografija

Gamtinių išteklių pasiskirstymas pasaulyje
Visuomenės vystymosi istorija sietina su žmogaus ir aplinkos sąveika, t.y. gamtinių išteklių naudojimas visuomenės vartotojų reikmėms tenkinti. Jiems priskiriama Saulės ir Žemės gelmių energija, naudingosios iškasenos, klimatas, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija, kraštovaizdis Tačiau jų išsidėstymas ir naudojimas yra netolygus tarp šalių.
Gamtiniai ištekliai yra skirstomi į:
•Neišsenkančius, atsinaujinančius (Saulės, vėjo, upių, potvynių ir atoslūgių energija, krituliai, žemės gelmių šiluma);•Išsenkančius arba ribotus (naudingosios iškasenos), kurie skirstomi: į a) galinčius atsikurti (augalų, gyvūnų, dirvožemio ištekliai) ir b) neatsikurančius (nafta, gamtinės dujos, akmens anglis). Išteklių tipai
Biologiniai ištekliai atsikuria savaime arba juos galima atkurti sąmoningai plėtojant miškų ūkį, žuvininkystę, žemdirbystę, medžioklę, sudarant dirbtines sąlygas pelkėdaros procesams;
Gamtiniai ištekliai gali būti skirstomi į tinkamus (iškastiniai metalai) ir netinkamus (iškastinis kuras) antriniam perdirbimui. Kiekybiniu požiūriu gamtiniai ištekliai skirstomi į naudojamus, t.y. šiuo metu eksploatuojamus ir jau išžvalgytus.
Ekologija ir žmogus
Saulės ir Žemės gelmių energiją gauna visa planeta, bet žmogus tiesiogiai gali panaudoti tik nedidelę jos dalį. Plečiantis gamybai, didėja atmosferos tarša ir mažėja Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės kiekis. Dėl neracionalios žmmogaus veiklos mažėja švaraus vandens atsargos (patys vandens ištekliai neišnyksta, bet mažėja jų naudojimo galimybės.
Išteklių pasiskirstymas
Naudingosios iškasenos žemėje pasiskirsčiusios labai nevienodai, ir tai sukelia nuolatinę įtampą (pvz., konfliktai dėl naftos išteklių Artimuosiuose Rytuose) arba nuolatinį išteklių deficitą (pvz.: kenčianti nu

uo vandens stygiaus Tropikinė Afrika), gali lemti šalies ūkio plėtotės ir gerovės lygį. Naudojant išteklius, kinta ne tik tiesiogiai naudojami gamtos elementai, bet ir kiti su jais susiję elementai. Todėl skatinama gamtos išteklius naudoti kompleksiškai, įvertinant poveikį kitiems gamtos elementams, sumažinti žalingą poveikį aplinkai, taršą, taupyti išteklius, deficitinius išteklius keisti dirbtinais pakaitalais, naudoti antrines žaliavas ir atliekas.
Išskiriamos šios gamtinių išteklių grupės:
•Mineraliniai;•Kuro ir energetikos ištekliai;•Gėlo žemyninio vandens ištekliai;•Vandenynų ištekliai;•Žemės ištekliai;•Biologiniai ištekliai;•Rekreaciniai ištekliai bei klimatiniai ir kosminiai ateities ištekliai.
Mineraliniai ištekliai
Mineraliniai ištekliai (energetinės, metalų (spalvotieji metalai), tauriųjų metalų žaliavos) Jų yra virš 200 rūšių. Beveik visi mineraliniai ištekliai yra išsenkantys, o jų kiekiai pasaulyje nėra vienodi: akmens anglies – naudojamų išteklių 14 800 milijardų t., išžvalgytų – 1 100 milijardų t.; naftos – 550 ir 140; geležies rūdos – 600 ir 230; gamtinių dujų 400 ir 1550 trilijonų kubinių m.
Kuro ir energetikos ištekliai
Akmens anglis – pasaulyje yra 3,6 tūkstančiai anglies baseinų ir telkinių, kurie užima 15 proc. žemės sausumos (Azija, Šiaurės Amerika, Europa). Nafta – 50 tūkst. telkinių (stambiausių pasaulio gavėjų dešimtukas pasiskirsto tokia tvarka (nuo did. iki maž.)- Saudo Arabija, JAV, Rusija, Iranas, Meksika, Venesuela, Norvegija, Kinija, Kanada, DB; intensyvėja naftos gavyba Baltijos jūroje, Kuršių Nerijos pusiasalyje, Kaliningrado srityje, platforma „U6“; karinio konflikto Irake 2003-2004 m. vyko staigus naftos kainų kilimas, nuo 30 JAV dolerių už barelį iki 53,31, 2004 spalio 19 d. kaina). Uranas &#
#8211; ištekliai 1,4 mln. t. (Australija, Kanada, JAV, PAR, Nigerija, Namibija, Brazilija, Rusija)
Gėlo žemyninio vandens ištekliai
•Gėlas vanduo GPS sudaro 2,5 proc. hidrosferos, t.y. 36 mln. kubinių km., iš jų geriamas – 3,6.
•Upių nuolydžių energija plačiai naudojama hidroelektrinių statybai. Žemės ūkyje plačiai naudojamos dirbtinio drėkinimo, vandens kanalų sistemos (Olandija, Kinija).
Vandenynų ištekliai
1 370 mln. kubinių km., t.y., 96,5 proc. hidrosferos, jūros vandenyje – 75 cheminiai elementai (druska ir kt.), 1/3 mineralinių pasaulio naftos ir gamtinių dujų išteklių, naudingosios iškasenos, biologiniai ištekliai (žuvis, moliuskai, žinduoliai).
Žemės ištekliai
•13,1 milijardų hektarų, 11 proc. dirbamojoje žemėje išauginama 88 proc. būtinų žmonijai produktų. 20 proc. sudarančios pievos ir ganyklos – 10 proc. Jų įsisavinimą įtakoja du veiksniai:
•žmogaus pastangos plėsti dirbamos žemės kiekį;
•žemės pažeidžiamumo veiksniai (erozija – kasmet prarandama 6 – 7 mln. h., užpelkėjimas – 1,5 mln. h.). XX a. 8 deš. kiekvienam žemės gyventojui tekdavo o,45 h. apdirbamos žemės, 2000 – 0,25 h.
Biologiniai ištekliai
Augmenija – 6 000 rūšių, iš jų – 80-90 naudojamų žemės ūkyje. Miškai – 4,1 milijardų h., t.y. 27 proc. žemės paviršiaus. Mediena plačiai naudojama, kaip statybinė medžiaga ir kuras. Gyvosios gamtos ištekliai – nuo 1600 iki 1995 žemėje išnyko 600 rūšių gyvūnų.
Kiti ištekliai
•Rekreaciniai ištekliai – poilsio ir turizmo pagrindas: gydomieji (mineralinių vandenų gydyklos); atstatomieji (viešos maudymosi vietos); sportiniai (slidinėjimo bazės); pažintiniai (kultūrinis turizmas). •Klimatiniai ir kosminiai ateities ištekliai – saulės, vėjo ir kosminė energija.
Kioto protokolas
Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas įpareigojo valstybes konkrečiomis priemonėmis prisidėti stabdant klimato kaitą ir
r švelninant skaudžius jos padarinius.
Klimato pokyčiai – tai ne atsitiktiniai gamtos pokštai, o vis daugiau nerimo tarptautinei bendruomenei kelianti visuotinė problema. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl keičiasi klimatas – tai, kad stiprėja vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido, metano, azoto suboksido ir kt.) poveikis mūsų planetos atmosferai bei kitoms ekosistemoms. Ir tai pirmiausia priklauso nuo žmonių ūkinės veiklos. Sparčiai vystantis pramonei, sudeginama vis daugiau iškastinio kuro, todėl į atmosferą išmetama daugiau šiltnamio dujų.
Mokslininkai prognozuoja, kad jeigu žmonija gerokai nesumažins išmetamų šiltnamio dujų kiekio, iki 2100 m. vidutinė temperatūra Žemėje gali pakilti, palyginti su 1990 m., 5,8°C, o jūros lygis – 88 cm. Dėl klimato pokyčių gausėja stichinių nelaimių, daugėja nuo jų nukentėjusių žmonių. Pasikeitus klimatui, imtų tirpti ašigalius dengiantys ledynai, jūrose pakiltų vandens lygis ir daug pakrančių teritorijų atsidurtų po vandeniu. (www.am.lt)
Pirmą žingsnį sprendžiant visuotines klimato kaitos problemas žengė Jungtinės Tautos. 1992 m. buvo pasirašyta JT Bendroji klimato kaitos konvencija. Ji įsigaliojo 1995 metais. Šio tarptautinio susitarimo tikslas – išlaikyti tokią šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje, kad ji netrikdytų klimato sistemos. Šiuo metu Konvenciją yra ratifikavusios per 180 valstybių, tarp jų ir Lietuva. Jų atstovai kasmet renkasi į pasaulinę konferenciją, kuri kiekvieną kartą rengiama vis kitoje šalyje. 1997 m. per konferenciją, vykusią Japonijoje, Kioto mieste, buvo pasirašytas protokolas su konkrečiais įsipareigojimais. Jis nu
umatė 2008-2012 m. išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį pasauliniu mastu sumažinti 5 proc., palyginti su 1990 metais.

Daugiausia iniciatyvos ir pastangų sprendžiant klimato kaitos problemas rodo Europos Sąjunga. Jos požiūriu, būtina imtis visų priemonių, kad iki 2050-ųjų bendra metinė temperatūra pasaulyje nepadidėtų daugiau kaip dviem laipsniais. Tam yra pakankamai veiksmingų būdų – plėtoti „švarios“ gamybos technologijas, didinti investicijas šioms technologijoms kurti ir diegti, įvesti energijos efektyvumo standartus ir pan.
Ratifikavusi Kioto protokolą 2002 m. lapkričio 19 d. (Žin., 2002, Nr. 126-5728 ) Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įsipareigojo 2008-2012 m., palyginti su 1990 metais, į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažinti 8 procentais. 1990-aisiais mūsų įmonės ir transportas į atmosferą išmetė apie 50 mln. tonų šiltnamio dujų, o po 2012 m. šis kiekis negalės viršyti 46 mln. tonų. Kioto protokolu reguliuojamos šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos:
•anglies dioksidas (CO2);•metanas (CH4);•azoto suboksidas (N2O) •sieros heksafluoridas (SF6);•hidrofluorangliavandeniliai (HFC) •perfluorangliavandeniliai (PFC).
Pasaulio tendencijos:
“The World Factbook 2003” nurodytos tokios bendros taršos tendencijos:
Spartus neatsistatančių mineralinių išteklių išeikvojimas, miškingų ir pelkingų vietovių nykimas, prasta augalų ir gyvūnų rūšių nykimas, oro ir vandens kokybė (ypač buvusioj Sovietų Sąjungoj ir Kinijoj), kas sukelia rimtas ilgalaikes problemas, į kurias tik dabar pradedamas kreipti dėmesys.
Lietuva ir oro tarša
Mūsų šalyje sistemingi oro kokybės matavimai pradėti 1967 metais. Jų rezultatai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, yra lyginami su kitų šalių rezultatais, kad būtų taikomos kuo veiksmingesnės aplinkosaugos priemonės. Oro kokybės valdymo požiūriu mūsų šalies teritorija yra suskirstyta į dvi – Vilniaus ir Kauno – aglomeracijas ir zoną, kuri apima likusią Lietuvos dalį.
Didžiausi teršalai ir teršėjai
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, orą labiausiai teršia pramonės įmonės ir ypač kelių transportas. Apie 70-80 proc. teršalų, patenkančių į orą, sudaro kelių transporto išmetimai. Didžiausia miestų oro kokybės problema, kaip rodo tyrimų rezultatai, yra užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų. Vidutinė jų paros koncentracija visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje viršijo normas.
Perspektyvos kovai su tarša
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 50 proc. sumažinus oro taršą, gyventojų amžius pailgėtų 3-5 metais, sergamumas ir mirtingumas sumažėtų 3-5 proc., o sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis – 20-30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.

Leave a Comment