Lietuvos kurortų koncepcija

LIETUVOS RESPUBLIKOS KURORTŲ RAIDOS KONCEPCIJA
(SANTRAUKA)

Kaunas, 2002

TURINYS

ĮVADAS 4
1. Kurortų plėtros koncepcija 5
2. Ekonominės būklės įvertinimas 7
3. Socialinės būklės įvertinimas 8
4. Aplinkos ir gamtinių išteklių analizė 8
5. Lietuvos kurortų sveikatos apsaugos analizė 9
6. Lietuvos kurortų paslaugų teikimo sistemos analizė 9
7. Kurortinių paslaugų vartotojų analizė 10
8. Lietuvos kurortų SWOT analizė 10
9. Konceptualūs pasiūlymai Lietuvos kurortų plėtrai 16
LITERATŪRA 26

ĮVADAS

Gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė. Tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, tai – fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė. Sveikatos potencialą ir jo palaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos stabilumas, visuomenės socialinio saugumo ir švietimo garantijos, prieinama ir tinkama sveikatos priežiūra, darbo, gyyvenamosios ir gamtinės aplinkos kokybė, gyventojų pastangos ugdyti sveikatą. Gera visuomenės sveikata yra viena iš svarbiausių valstybės saugumo ir klestėjimo prielaidų.
Kurortas – tai vieta, kurioje, panaudojant gamtinius gydomuosius veiksnius, specialias įstaigas ir įrengimus, galima dalinai realizuoti šalies nacionalinės sveikatos koncepcijos nuostatas bei vykdyti žmonių sveikatinimo programas.
Pasaulinėje praktikoje, įsivyravus naujiems gydymo principams, reikalaujantiems teisingos, į ligos fazę nukreiptos terapijos, keitėsi kurortinio gydymo sistema. Kurorto veiklos centre atsirado treniruotės ir žmogaus suaktyvinimas, organizmo funkcijų gerinimas arba psichinio stabilizavimo reguliavimas. Palanki kurortų aplinka ir gydymas peer atsipalaidavimą sudaro palankias galimybes organizmo stiprinimui ir fizinės sveikatos gerinimui.
Kurortą galima charakterizuoti ir kaip turizmo, sporto ir poilsio objektą. Tai vienas iš šalies įvaizdžio formavimo atramos taškų. Atvykę užsienio turistai įtakoja naujų ekonominių ryšių atsiradimą, skatina investicijų pritraukimą, išsiveža ša

alies ekonominės, socialinės galios įspūdį. Realizuojant specializuotas gydomosios rekreacijos paslaugų programas, atliekamas ne tik žmonių sveikatinimas, bet ir sukuriamos naujos darbo vietos bei didinamas nacionalinis produktas.
Lietuva – nedidelė Vidurio Europos šalis. Jos įvaizdis, socialinis ir ekonominis prestižas tarptautinėje plotmėje tebėra formavimosi situacijoje. Priimtos nacionalinės gydymo ir sveikatinimo programos sudaro realias galimybes labiau rūpintis žmogumi, kaip pagrindiniu šalies materialinių ir dvasinių vertybių kūrėju, jos socialinės ir ekonominės galios išraiškos simboliu. Visus šiuos elementus galima apjungti kurortų veiklos vystymo eigoje.
Tradiciškai Lietuvoje kurortais laikomi Druskininkai, Palanga, Birštonas, Neringa. Tai – pagrindinės sanatorinio gydymo ir poilsio vietos Lietuvoje.
Šio darbo tikslas – valstybės mastu įvertinti kurortų vietą ir reikšmę ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir pateikti jų raidos perspektyvas.
Rengiant koncepciją buvo naudojama:

– palyginamoji aprašomoji ir santykinių rodiklių analizė;

– funkcinė analizė;

– ekspertiniai vertinimai;

– statistinė annalizė;

– antrinių šaltinių analizė;

– anketinė apklausa;

– telefoninė apklausa;

– interviu.
Tyrimui naudoti informaciniai šaltiniai:
– LR įstatymai, nutarimai ir potvarkiai;
– LR Vyriausybės programos;
– Birštono, Druskininkų, Palangos ir Neringos miestuose atliktų tyrimų ataskaitos;
– statistiniai leidiniai;
– mokslinė literatūra;
– Interneto puslapiai;
– kiti šaltiniai.

1. Kurortų plėtros koncepcija

Kurortų plėtros koncepcija – tai kurortų plėtra, kurią inicijuoja bei įtakoja viešasis, verslo ir/arba vartotojų sektoriai (žr. 1 pav.). Kurortų plėtrą apsprendžia tam tikri veiksniai: demografija, gamtiniai ištekliai, geografinis prieinamumas, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, teisės aktai ir kt. Pagal juos nustatomi trūkumai, privalumai, grėsmės ir galimybės. Po to parenkamos plėtros strategijos, kurių pagrindiniai tikslai ir re

ezultatai: sveikatos būklės gerinimas, BVP augimas, šalies įvaizdžio formavimas bei naujų darbo vietų formavimas. Šie procesai yra socialinės gerovės, ekologijos, ekonomikos bei politinio stabilumo pagrindas. Visa tai užtikrina gyvenimo kokybės garantą.
Valstybės institucijos, vartotojai bei verslininkai inicijuoja kurortų plėtrą, kiekvienas atsižvelgdamas į savus poreikius ir tikslus. Palankiausią kryptį kurortų plėtra įgauna, kai visi šie trys sektoriai veikia lygiagrečiai ir lygiomis teisėmis. Tam reikalingas besąlygiškas bendravimas, analizė bei monitoringas. Kurio nors sektoriaus išstūmimas automatiškai apriboja kurortų plėtrą per tam tikrus veiksnius, stabdo procesus, koreguoja strategijas bei tikslus.

2. Ekonominės būklės įvertinimas

2000 m. kurortų savivaldybių biudžetų pajamos buvo didesnės už išlaidas, Lietuvoje vidutinis metinis savivaldybių biudžetas taip pat nebuvo deficitinis.
2000 m., palyginus su 1999m., savivaldybių pajamos padidėjo: Birštono – 6,7 proc., Druskininkų – 13,3 proc., Palangos – 6,2 proc. Savivaldybių pajamos sumažėto tik Neringos savivaldybėje – 7,0 proc. Toks biudžeto pajamų kitimas neatitinka bendros Lietuvos tendencijų – šalyje 2000 m. savivaldybių biudžetų pajamos padidėjo vidutiniškai 2,1 proc.
Išlaidų pasiskirstymas kurortuose labai nevienodas. Palangos ir Druskininkų savivaldybių biudžeto išlaidų paskirstymas labiausiai atitinka bendrą Lietuvos struktūrą, o kitų kurortų prioritetai gerokai skiriasi:
– Birštono miesto savivaldybė daugiausiai lėšų skiria švietimui – 37 proc.
– Druskininkų miesto savivaldybė daugiausiai lėšų skiria švietimui– 55 proc. Ekonomikai šiame kurorte skiriama 17 proc. visų biudžeto išlaidų .
– Neringos miesto savivaldybė daugiausiai lėšų skiria ekonomikai – 48 proc.
– Palangoje daugiausiai biudžeto lėšų skiriama švietimui – net 57 proc. Ekonomikai šiame ku

urorte tenka 18 proc. savivaldybės išlaidų
Vienas iš pagrindinių rodiklių, apibūdinančių kurortų materialinės bazės plėtimą bei atnaujinimą, – materialinių investicijų dydis.
Palangos ir Neringos materialinės investicijos 1 gyventojui siekė 8801 Lt ir 7946 Lt bei viršijo bendrą Lietuvos materialinių investicijų vienam gyventojui vidurkį atitinkamai 5,2 ir 4,7 kartus.
Birštone vienam gyventojui tenkanti materialinių investicijų dalis 1997-2000 m. buvo mažesnė nei Lietuvoje ir vidutiniškai sudarė 1515 Lt kasmet. Mažiausiai ilgalaikio materialaus turto šiuo laikotarpiu buvo įsigyta Druskininkuose – vos už 645 Lt/1 gyventojui – 2,6 karto mažiau nei Lietuvoje.
Palangos kurortui ypač palankūs buvo 1998 metai, palyginus su 1997m. materialinės investicijos 1 gyventojui išaugo beveik 3 kartus.
Užsienio investuotojams iš visų 4 Lietuvos kurortų yra patraukli tik Palanga. Bendros Lietuvos tendencijos rodo, jog užsienio investitorių susidomėjimas mūsų šalimi kasmet didėja (1997m. vienam gyventojui teko – 756 Lt investicijų, 1998m. – 1124 Lt, 1999m. – 1758 Lt, 2000m. – 2231 Lt, 2001m. – 2529 Lt.), tačiau į Birštono, Neringos, Druskininkų kurortus investuojama ypač nedaug, ir šios investicijos kasmet vis mažėja.
2000 metais, lyginant su 1999 m., Lietuvoje pajamos už suteiktas paslaugas sumažėjo 4,12 %, Druskininkuose – 19,81 %, Neringoje – 99,72 %.Birštone ir Palangoje pajamos už suteiktas paslaugas sumažėjo – atitinkamai 15,97 % ir 4,97 %.
Lietuvoje vienam gyventojui tenkančių paslaugų vertė 2000 metais buvo 1360,11 Lt, Druskininkuose – 2440,50 Lt (1,9 karto daugiau nei tenka šalies gyventojui), Birštone – 1291,80 Lt (0,05 karto mažiau nei tenka šalies gyventojui), Palangoje – 2023,19 Lt (0,32 karto daugiau nei tenka šalies gyventojui).
Druskininkų, Birštono, Palangos ir Neringos kurortų bendros pajamos už suteiktas sv
veikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas bendroje Lietuvoje suteiktų šių paslaugų sumoje 2000 metais sudarė tik 5,09 % ir tai 0,49 % mažiau nei 1999 metais.
Pajamos už poilsio organizavimo, kultūros ir sporto suteiktas paslaugas Lietuvoje 2000 metais sudarė 6,82 % visų paslaugų pajamų. Druskininkuose, Birštone, Palangoje ir Neringoje šis rodiklis nepalyginamai mažesnis: Druskininkuose – 0,35%, Palangoje – 0,33 %. Tai dar kartą įrodo, jog nagrinėjami kurortai neišnaudoja savo rekreacinių galimybių

3. Socialinės būklės įvertinimas

Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose 2000 m. pradžioje gyveno 47,7 tūkst. gyventojų, t.y. 1,29 % visų šalies gyventojų.
2001 m.sausio mėn. 1 d. Druskininkų mieste bedarbystės lygis pasiekė didžiausią ribą (27%). Šis rodiklis yra net 2,3 karto didesnis nei Lietuvos. Mažiausias bedarbystės lygis Lietuvos kurortuose yra Neringoje (5,6%), t.y. 2,2 karto mažesnis nei Lietuvos.
2000 m. Lietuvos kurortuose nuolatinio darbo pasiūla, lyginant su 1999 m., sumažėjo 2,3 %, o pagal terminuotas darbo sutartis (iki 1 m.) – išaugo 74.5 %.
Siekiant sumažinti nedarbo lygį kurortuose, tikslinga:
– skatinti naujų darbo vietų kūrimą;
– skirti didesnį dėmesį jaunimo profesiniam mokymui, orientuotam į kurortuose konkrečiu laikotarpiu paklausias specialybes ar pagal renovacijos ar plėtros programas naujai formuojamų darbo išteklių pageidaujamas profesijas;
– skirti didesnį dėmesį vietinių gyventojų konkurentabilumo didinimui darbo rinkoje.

4. Aplinkos ir gamtinių išteklių analizė

Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miestų ir apylinkių rekreaciniai-turizmo ištekliai ir lankytojų poreikiai yra gana gerai tarpusavyje suderinami.
Lietuvos kurortams šalies ūkio pertvarkymas bei ekonomikos nuosmukio ir augimo periodas turėjo didelės įtakos. Pastarieji 10 metų suformavo tam tikrus kurortų bruožus:
– Druskininkai tapo merdinčiu miestu, nes dideli srautai iš Rytų nutrūko, o buvęs sąjunginės reikšmės kurortas neprisitaikė prie greitų rinkos pokyčių. Decentralizavus valdymą miestas nesugebėjo į savo rankas perimti visų sričių valdymo ir kvalifikuotai spręsti iškilusias problemas. Miestas buvo orientuotas tik į sanatorinį gydymą, todėl žymiai sumažėjus Lietuvos gyventojų sanatorinio gydymo finansavimui, su didelėmis ekonominėmis problemomis susidūrė ne tik sanatorijos, bet ir visas kurortas.
– Birštonas buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir gausiai lankomas turistų miestas. Šiame mieste veikusi turistinė bazė buvo viena populiariausių Sąjungos mastu. Todėl, nutrūkus turistų srautui iš Rytų, bei itin sumažėjus klientų skaičiui sanatorijose, miestas susidūrė su didelėmis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis.
– Palanga maksimaliai apkrauta iki 1988 m., po Nepriklausomybės atkūrimo ištuštėjo. 1993-1994 m. vėl prasidėjo rekreacinių srautų augimas. Rekreacijos kokybinę plėtrą labai komplikavo nepakankamai tobula valstybinio turto privatizavimo politika. Nors Palangoje yra 7 sanatorijos, tačiau miestas net ir iki 1990 m. nebuvo orientuotas tik į sanatorinį gydymą. Pastaraisiais metais šis kurortas įgavo triukšmingo vasaros pramogų miesto, sutraukiančio jaunimą iš visos Lietuvos, įvaizdį.
– Neringa visais laikais buvo nuošalus, gana uždaras, prestižinis kurortas, orientuotas ramiam poilsiui. Šio kurorto ypatingus bruožus formuoja savita gamtinė aplinka. Paskutiniu dešimtmečiu susiformavo nuostata, kad Neringa yra aukštesnio lygio pajamas turinčių Lietuvos gyventojų bei Vokietijos turistų poilsio vieta.
Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos fizinės infrastruktūros kokybę sąlygoja finansinių lėšų trūkumas, labai mažas turimų pajėgumų išnaudojimas, didelis įrangos nusidėvėjimas. Nagrinėjamų kurortų fizinė infrastruktūra yra pakankama verslo plėtojimui, tačiau, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, ją būtina renovuoti.

5. Lietuvos kurortų sveikatos apsaugos analizė

Socialinė ekonominė krizė, taip pat nauji ekonominiai santykiai ir objektyvūs sutrikimai sveikatos apsaugos ir kitos valstybės infrastruktūros sistemose atsiliepė daugeliui gyventojų ir neigiamai paveikė visos visuomenės sveikatą.
Nuo 1995 metų pastebimos gyventojų mirtingumo lygio mažėjimo tendencijos. Šis reiškinys teikia vilčių ir leidžia tikėtis, kad gyventojų sveikatos būklė artimiausiais metais toliau gerės.
Nuo 1995 m. vidutinė gyvenimo trukmė ėmė ilgėti ir 2000 m. siekė 72,9 m., t.y. nuo 1995 m. pailgėjo net 3,6 m.
Užregistruotų susirgimų skaičiaus augimas liudija apie didėjantį gyventojų sergamumą. Nuo 1995 m. šis rodiklis išaugo net 30,09%.
Nuo 1995 m. stacionare gydytų suaugusių skaičius išaugo 12 %. Tuo tarpu vidutinis gulėjimo laikas sumažėjo 24,32 %.
Lovų skaičius stacionaruose nuo 1995 m. kasmet mažėja. Jeigu 1995 m. tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko vidutiniškai 108,5 lovos, tai 2000 m.-tik 81,5 lovos.
2000 m. pabaigoje teritorinės ligonių kasos buvo sudarę sutartis su 69 įstaigomis, teikiančiomis medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas.
Druskininkų sanatorijose didžiausią lyginamąjį svorį 2000 metais sudarė antirecidyvinis sanatorinis gydymas. Birštone, Palangoje ir Neringoje – sveikatą grąžinantis sanatorinis gydymas.
Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo finansavimas 2000 m., lyginant su 1998 m., sumažėjo net 11,9 mln.Lt arba 12,87 %. Finansavimas antirecidyviniam gydymui per šį laikotarpį sumažėjo net 4,8 karto, finansavimas sveikatą grąžinančiam gydymui sumažėjo 17,5 %.
Bendras medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lovadienių skaičius 2000 m., lyginant su 1998 m., sumažėjo 24,5 %. Sveikatą grąžinančio gydymo lovadienių skaičius sumažėjo 29,5 % (nuo 953019 iki 671898), o antirecidyvinio gydymo lovadienių skaičius – net 5,7 karto (nuo 705995 iki 124361).
Atlikta analizė rodo, kad ligonių kasų finansavimas, skiriamas sanatoriniam gydymui, mažėja, ir sanatorijos, norėdamos išgyventi, turėtų orientuotis į komercinių pacientų aptarnavimą.
Sanatorinio kurortinio gydymo vieta šalies nacionalinėje sveikatos sistemoje – pirminės ir antrinės profilaktikos sritis:
– pirminės profilaktikos srityje sanatorinis gydymas padėtų išvengti būsimų lėtinių susirgimų iki klinikinėje stadijoje;
– antrinės profilaktikos srityje – perspėti lėtinio susirgimo paūmėjimą, sustabdyti jo progresavimą ir sumažinti galimybę invalidumui atsirasti.
Moksliškai pagrįstų tyrimų sanatorinio kurortinio gydymo poreikio nustatymui Lietuvoje nėra. Iki Nepriklausomybės mūsų kurortuose buvusių ligonių skaičius neatspindi tikrojo poreikio, jis buvo orientuotas į plačią Rytų rinką.

6. Lietuvos kurortų paslaugų teikimo sistemos analizė

Lietuvos kurortuose 2000 m. pradžioje veikė 39 viešbučiai, 3 turistinės bazės. Reikia pažymėti, kad nei viename iš pagrindinių Lietuvos kurortų – Druskininkuose, Birštone, Palangoje bei Neringoje – nėra nei vieno veikiančio motelio.
Bendra tiriamų kurortų apgyvendinimo įstaigų problema yra ta, kad tik 21% visų kurortų apgyvendinimo įstaigų turi suteiktas kategorijas. Dėl šios priežasties yra sudėtinga objektyviai įvertinti paslaugos kokybės ir kainos santykį, o taip pat ir klientui sunku susigaudyti, kokio lygio paslaugos jis gali tikėtis iš vieno ar kito viešbučio.
Kurortų viešbučių numerių ir vietų labai maži užimtumo koeficientai liudija apie nepakankamą turimos bazės panaudojimą, mažus turistų srautus, o taip pat ir dažną paslaugos kokybės ir kainos santykio neatitikimą.
1999 metais Birštono, Druskininkų, Palangos ir Neringos kurortuose buvo 244 veikiančių maitinimo paslaugas teikiančių įmonių. 1997-1999 m. restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičiaus dinamika visuose minėtuose kurortuose mažėjo neženkliai, tik Birštone jis išliko stabilus.
Kurortuose reikia išplėsti maitinimo įmonių tinklą bei didinti šio tipo įmonėse teikiamų paslaugų kokybę.
Norint pritraukti turistus į miestus-kurortus, reikalinga sukurti traukos objektą, vystyti itin plataus spektro rekreacinių paslaugų industriją, sukurti aukšto lygio paslaugas teikiančią turistų aptarnavimo infrastruktūrą, orientuotą tiek Lietuvos turistų, tiek užsienio turistų aptarnavimui.

7. Kurortinių paslaugų vartotojų analizė

2000 metais Lietuvoje veikė 31 sveikatingumo įmonė, jose buvo 8721 vietos.
Nuo 1998 m. tiek pacientų iš Lietuvos, tiek iš užsienio skaičius sveikatingumo įmonėse kasmet mažėjo.
Prioritetinėmis atvykstamojo turizmo į Lietuvos kurortus rinkomis laikomos Vokietija, Lenkija, Rusija, Latvija.
Lietuvos sveikatingumo įmonės 1995 – 1998 m. išnaudojo tik šiek tiek daugiau, negu pusę savo galimybių, 1999 – 2000 m. pajėgumai išnaudojami dar mažiau, tik 46 – 42 %.
Vartotojų norą naudotis kurortinėmis paslaugomis lemia teikiamų paslaugų kokybė, o tik po to prieinama kaina.
Kurortinių paslaugų plėtra priklauso nuo vartotojų ir paslaugų teikėjų sąveikos būdų, kuriais esami vartotojai dalijasi su kitais vartotojais.

8. Lietuvos kurortų SWOT analizė

Atlikus Lietuvos kurortų dabartinės situacijos analizę, galima išskirti jų stiprias ir silpnas puses, kurios pateikiamos SWOT ataskaitos forma.
SWOT analizės esmė – peržiūrėti svarbiausias analizės išvadas bei parengti subalansuotas strategijas, kurių paskirtis – sukurti priemonių sistemą, leidžiančią geriausiai panaudoti išteklius.

Druskininkų kurorto SWOT analizė

Privalumai1. Unikalūs gamtiniai ištekliai, tinkantys kurortinio gydymo, sveikatingumo ir turizmo vystymui. 2. Kurortinio gydymo įstaigų koncentracija3. Turtingi etnokultūriniai ištekliai4. Turtingas kultūros ir architektūros paveldas.5. Geografinė vieta palanki turistų pritraukimui iš Lenkijos, NVS šalių.6. Galimybė įsteigti turistinius maršrutus po Baltarusijos istorines pilis ir įžymias Lietuvos vietoves. 7. Turistams patrauklios Druskininkų aplinka (Grūto parkas, Nacionalinis parkas ir kt.).8. Miškai turtingi įvairiomis miško gėrybėmis.9. Medžioklių plotai, tinkami komercinės medžioklės organizavimui.10. Aukštas kvalifikuotų specialistų lygis ir materialinė bazė.Parengtas Lietuvos kurortų plėtros planas.11. Parengta Druskininkų kurorto plėtros programa. Trūkumai1. Nepakankamas Druskininkų, kaip sanatorinio kurorto, populiarumas Lietuvoje ir užsienyje.2. Nepakankamai išnaudojamas kurorto gamtinis-rekreacinis ir gydomasis potencialas.3. Santykinai mažos investicijos.4. Informacijos, reklamos trūkumas.5. Itin žemas svečių aptarnavimo infrastruktūros lygis.6. Nėra strateginio, integruoto visų miesto sektorių vystymo.7. Kvalifikuotų specialistų stoka.8. Vietinių gyventojų verslumo ir iniciatyvos stoka9. Pernelyg aukštos paslaugų kainos esamai paslaugų kokybei.10. Druskininkuose dar nepakankamas kurortui būdingo paslaugų ir prekybos įmonių tinklas.11. Didelis Nemuno užterštumas.12. “Muselių” problema.13. Daugelio sanatorijų inventorius labai nusidėvėjęs.14. Mažas sanatorijų vietų užimtumo lygis, todėl, kad orientuojamasi tik į Valstybinės ligonių kasos finansuojamus ligonius15. Neteikiamos šeimyninio gydymo paslaugos.16. Itin žemas su gydymu nesusijusių paslaugų paketo lygis: laisvalaikio, pramogų organizavimo, apgyvendinimo problemos.17. Skurdi ir mažai prieinama sanatorijų sporto ir poilsio bazė: pasigendama sporto aikštynų, baseinų, saunų, grožio ir sveikatingumo centrų, teniso kortų. 18. Labai didelis bedarbystės lygis.
Galimybės 1. Visokeriopai didinti kurorto patrauklumą.2. Vystyti naują kurorto veiklos sferą – rekreacinį-pažintinį turizmą, siekiant maksimaliai panaudoti apylinkių gamtinį, etnokultūrinį ir istorinį potencialą.3. Vystyti Druskininkų gydomąjį potencialą ne kiekybine, o kokybine prasme.4. Gerinti teikiamų paslaugų kokybę, išplėsti jų struktūrą, orientuojantis tiek į pavienius asmenis, tiek į šeimą.5. Spręsti sanatorijų priklausomybės ir privatizacijos klausimus.6. Spręsti sanatorijų specializavimo ir restruktūrizavimo klausimus.7. Aktyviau propaguoti informaciją apie Druskininkus Rytų ir Vakarų (net JAV) rinkose.8. Spręsti Fizioterapijos gydyklos rekonstrukcijos klausimą.9. Vystyti laisvalaikio, svečių aptarnavimo infrastruktūrą.10. Plėtoti turizmo, sporto ir sportinių pramogų infrastruktūrą.11. Spręsti kurorto tolygesnio sezoninio apkrovimo problemą: dalį sanatorinių vietų naudoti kaip viešbučius.12. Inicijuoti sanatorijoms, turizmui ir rekreacijai reikalingo personalo kvalifikacijos kėlimą.13. Vietinių gyventojų švietimas, atskirų verslo vystymo sričių populiarinimas14. Atskirų miesto sričių vystymo ar atskirų objektų vystymo investicinių projektų rengimas ir jų pateikimas įvairioms tarptautinėms programoms Pavojai1. Valstybinio požiūrio į kurortų plėtrą trūkumas.2. Bendras šalies ekonominis nuosmukis.3. Priimtų sprendimų tęstinumo nebuvimas.4. Kurorto išnykimas, jeigu toliau nebus vystomas.5. Vietinių gyventojų nesuinteresuotumas.6. Nemuno užterštumas.

Birštono kurorto SWOT analizė

Privalumai1. Patogi geografinė padėtis.2. Geras susisiekimas, geri keliai.3. Vertingi gamtiniai ištekliai, tinkantys kurortinio gydymo, sveikatingumo ir turizmo vystymui. 4. Vandens ištekliai, tinkami vandens turizmo vystymui.5. Labai palanki vieta sporto vystymui. Pakankamai išvystyta sportinė bazė.6. Iniciatyvi savivaldos išraiška.7. Galimybė pritraukti kvalifikuotus specialistus.8. Parengtas Birštono kurorto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa.9. Baigiamas rengti kurorto teritorinis planas.10. Parengtas ekonominis pagrindimas “Kelių tinklo sutvarkymas Nemuno kilpų regioniniame parke Birštono savivaldybės teritorijoje. Trūkumai1. Santykinai didelis pensijinio amžiaus gyventojų skaičius.2. Nepakankamai išnaudojami vertingi kurorto gamtiniai-rekreaciniai ištekliai.3. Neišvystyta turizmo infrastruktūra.4. Mažai apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių.5. Trūksta maitinimo įmonių tinklo.6. Nepakanka kurortui būdingo paslaugų tinklo.7. Nepakankamai išnaudojama sanatorijų bazė.8. Neįrengtos fizioterapinės gydyklos.9. Nesukurta vandens turizmo infrastruktūra.10. Reklamos ir informacijos stoka (tame tarpe ir užsienyje).11. Vietinių gyventojų verslumo ir iniciatyvos stoka12. Nėra strateginio, integruoto visų miesto sektorių vystymo.13. Nerengiami atskirų miesto objektų vystymo investiciniai projektai, galintys dalyvauti ir laimėti konkursuose.
Galimybės1. Miesto turizmo paslaugų marketingo aktyvinimas.2. Miesto vystymo krypčių integravimas su kitų turistinių regionų ir Nemuno kilpų regioninio parko plėtros projektais.3. Vietinių ir užsienio investicijų paieška ir pritraukimas.4. Bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio įmonėmis.5. Turizmo informacinės veiklos vystymas, sukuriant integruotą informacinę sistemą.6. Specialių sveikatinimo poilsio bei aktyvaus poilsio veiklų pagal įvairius interesus ir turizmo tipus organizavimas.7. Pramogų infrastruktūros vystymas.8. Kurortui būdingo paslaugų įmonių tinklo vystymas.9. Vietinių gyventojų švietimas, atskirų verslo vystymo sričių populiarinimas.10. Atskirų miesto sričių vystymo ar atskirų objektų vystymo investicinių projektų rengimas ir jų pateikimas įvairioms tarptautinėms programoms.11. Vandens turizmo plėtojimas. Pavojai1. Valstybinio požiūrio į kurortų plėtrą trūkumas.2. Bendras šalies ekonominis nuosmukis.3. Kurorto išnykimas, jeigu toliau nebus vystomas.4. Vietinių gyventojų nesuinteresuotumas.5. Priimtų sprendimų tęstinumo nebuvimas.6. Ekologinės nelaimės.

Palangos kurorto SWOT analizė

Privalumai1. Turtingi gamtiniai rekreaciniai ištekliai ir populiarus jūros kurorto įvaizdis. 2. Kurortinio gydymo įstaigų koncentracija ir geras profesinis lygis.3. Kultūros renginių tradicijos.4. Išvystyta transporto infrastruktūra.5. Platus viešbučių tinklas.6. Galimybė pritraukti kvalifikuotų žmonių išteklius7. Platus maitinimo įmonių tinklas.8. Didelis etnokultūrinis paveldas.9. Didžiuliai pliažų plotai10. Medžioklės plotai ir lengvai realizuojamos komercinės medžioklės organizavimo galimybės.11. Palankios sąlygos mėgėjiškai žūklei.12. Realios galimybės vystyti ekologinę maitinimo sistemą. Trūkumai1. Santykinai didelis nedarbo lygis, lyginant su Lietuvos vidurkiu.2. Neišnaudojami etnokultūriniai ištekliai3. Fiziškai ir moraliai pasenęs rekreacinių įstaigų fondas.4. Nėra pliažų aptarnavimo infrastruktūros.5. Žema paslaugų teikimo kultūra ir kokybė6. Nėra vieningos apgyvendinimo privačiame sektoriuje paslaugų informacinės bazės.7. Labai trumpas kurortinis sezonas.8. Neagresyvus miesto marketingas.9. Informacijos stoka.10. Atskirų sričių valdininkų žema kvalifikacija.11. Vietinių gyventojų verslumo ir iniciatyvos stoka12. Nėra strateginio, integruoto visų miesto sektorių vystymo.13. Neįvertinami paruošti projektai.14. Nerengiami atskirų miesto objektų vystymo investiciniai projektai, galintys dalyvauti ir laimėti konkursuose.15. Nedalyvaujama tarptautiniuose projektuose.16. Nepakankama architektūrinės kokybės kontrolė.
Galimybės1. Agresyvios turizmo vystymo politikos vykdymas.2. Rekreacinių paslaugų kiekybinis ir kokybinis vystymas3. Sezoniškumo problemos sprendimas, didinant rekreacinį užimtumą4. Rekreacinių išteklių panaudojimas diferencijuojant įvairiems lankytojų srautams.5. Individualaus turizmo vystymas.6. Ekologinės žemdirbystės apylinkėse, ekologinės maitinimo sistemos vystymas.7. Etnokultūrinio turizmo vystymas ir ryšys su Žemaitijos Nacionaliniu parku.8. Valdininkų kvalifikacijos kėlimas.9. Vietinių gyventojų švietimas, atskirų verslo. vystymo sričių populiarinimas10. Atskirų miesto sričių vystymo ar atskirų objektų vystymo investicinių projektų rengimas ir jų pateikimas įvairioms tarptautinėms programoms11. Komercinės medžioklės organizavimas12. Pliažų aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas.13. Koreguoti naują plėtros planą. Pavojai1. Valstybinio požiūrio į kurortų plėtrą trūkumas.2. Bendras šalies ekonominis nuosmukis3. Priimtų sprendimų tęstinumo nebuvimas.4. Rekreacinių zonų urbanizavimas5. Aplinkos užterštumo augimas6. Jūros vandens lygio kilimas ir dažnos audros, galintis įtakoti pliažo plotų mažėjimą.7. Avarijos Būtingės naftos terminale

Neringos kurorto SWOT analizė

Privalumai1. Prestižinis įvaizdis (Neringa įtraukta į pasaulinį UNESCO sąrašą).2. Geografinė padėtis palanki užsienio turistų pritraukimui.3. Kultūrinių renginių tradicijos4. Unikalūs gamtiniai rekreaciniai ištekliai5. Unikalus ir savitas etnokultūrinis paveldas6. Galimybė jungtis prie Kaliningrado srities turistinių maršrutų.7. Unikalūs tradiciniai verslai8. Dideli ir neužteršti jūros paplūdimiai9. Prieplauka jachtoms10. Palankios sąlygos mėgėjiškai žūklei, vandens turizmui bei vandens pramogoms11. Esama žvejybinė bazė.12. Turi Nacionalinio parko statusą.13. Yra parengtas kurorto ir kartu Nacionalinio parko generalinis plėtros planas. Trūkumai1. Gana sudėtinga geografinė padėtis turizmo aspektu.2. Susisiekimo problemos.3. Labai netolygiai išvystytos gyvenvietės.4. Nerengiami atskirų miesto objektų vystymo investiciniai projektai, galintys dalyvauti ir laimėti konkursuose.5. Nepakankamai išnaudojami gamtiniai rekreaciniai ištekliai.6. Nepakankamas etnokultūrinių išteklių eksponavimas.7. Blogai išvystyta rekreacinių paslaugų infrastruktūra.8. Labai trumpas kurortinis sezonas9. Kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas.10. Vietinių gyventojų verslumo ir iniciatyvos stoka11. Nepakankamas vietinių gyventojų konkurentabilumas darbo rinkoje.12. Nepakankamai išvystyta maitinimo įmonių infrastruktūra.13. Nėra vieningos apgyvendinimo privačiame sektoriuje paslaugų informacinės bazės.14. Menka pliažų aptarnavimo infrastruktūros.15. Kuršių marių vandens užterštumas.16. Neišvystytas vandens transportas.17. Prasti kontaktai su Nacionalinio parko direkcija.
Galimybės1. Etnokultūrinio turizmo vystymas2. Rekreacinių paslaugų infrastruktūros kokybinis vystymas3. Unikalių turizmo formų vystymas (ypač vandens turizmo)4. Turizmo informacinės infrastruktūros vystymas5. Tradicinių verslų išsaugojimas ir skatinimas6. Aptarnavimo sferos darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas7. Naująją Smiltynės Perkėlą atiduoti Neringai.8. Pliažų aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas.9. Vietinių gyventojų švietimas, atskirų verslo vystymo sričių populiarinimas10. Atskirų miesto sričių vystymo ar atskirų objektų vystymo investicinių projektų rengimas ir jų pateikimas įvairioms tarptautinėms programoms Pavojai1. Valstybinio požiūrio į kurortų plėtrą trūkumas.2. Bendras šalies ekonominis nuosmukis3. Priimtų sprendimų tęstinumo nebuvimas.4. Rekreacinių zonų urbanizavimas5. Aplinkos užterštumas.6. Menka koordinacija tarp savivaldybės ir Nacionalinio parko direkcijos veiklos7. Jūros uraganai ir audros.

9. Konceptualūs pasiūlymai Lietuvos kurortų plėtrai

Remiantis atlikta kurortų SWOT analize, suformuluotos Lietuvos kurortų plėtros vizijos, pagrindinės strateginės kryptys, jų įgyvendinimo uždaviniai bei priemonės.

Kurorto sąvokos apibrėžimas:

Kurortai – tai gyvenamosios vietovės, turinčios gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinio vandens, gydomojo purvo, sveikatai palankų klimatą, rekreacinių želdinių ir vandens telkinių) bei specialią infrastruktūrą šiuos veiksnius naudoti gydymo, profilaktikos ir poilsio tikslais.

Lietuvos kurortų plėtros vizija:

LIETUVOS KURORTAI – išskirtinės reikšmės Lietuvos Respublikos teritoriniai vienetai, teikiantys rekreacines paslaugas žmonių sveikatos atstatymui bei poilsiui ir turinčias aukštą pridedamąją vertę, formuojantys šalies įvaizdį.

Atsižvelgiant į Lietuvos kurortų plėtros viziją, numatomos pagrindinės kurortų funkcijos:
rekreacinių- sveikatinimo paslaugų teikimas Lietuvos ir užsienio gyventojams;
šalies įvaizdžio formavimas;
nacionalinio produkto didinimas, kuriant produktą su aukšta ekonomine verte;
naujų darbo vietų kūrimas.

Lietuvos kurortų raidos koncepcijoje numatomi šie pagrindiniai uždaviniai, spręstini valstybės lygmenyje:
1. Parengti Kurorto įstatymą ir jį suderinti su veikiančia įstatymine baze:
– priimant atitinkamas įstatymų pataisas dėl kurortų savivaldos savarankiškumo padidinimo,
– priimant įstatymų pataisas kurortų vystymui palankios mokesčių politikos formavimui,
– formuojant palankią verslo aplinką kurortų infrastruktūros vystymui.
2. Savivaldybių biudžeto formavimo metodikoje įvesti koreguojančius biudžetą rodiklius, kurie įvertintų kurortų specifiką bei jų išskirtines funkcijas.
3. Į valstybės investicijų programą svarbos tvarka įtraukti kurortų traukos centrų, kitų infrastruktūros objektų investicinius projektus.
4. Nacionaliniame plėtros plane vienu iš prioritetų numatyti kurortų plėtrą.
5. Prie Vyriausybės įsteigtą kurortų komisiją papildyti naujais specialistais, kuruojančius kurortų valdymo klausimus bei Ūkio ministerijoje skirti etatą, kuris kuruotų kurortų klausimus.
6. Sanatorijų turtinės priklausomybės ir privatizavimo problemų sprendimo organizavimą pavesti kurortų savivaldybėms.
7. Skatinti kurortinį gydymą ir integruoti į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą.
8. Keisti sanatorinio gydymo paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, kainodaros politiką (įvedant privačius draudimo fondus ar kitus finansavimo šaltinius), efektyvinant išlaidų panaudojimą.
9. Aktyvinti tarptautinio poilsinio – gydomojo turizmo rinkodarą:
– parengiant atvykstamojo turizmo vystymo marketingo planą;
– vystant turizmo informacinę bazę;
– dalyvaujant tarptautiniuose turizmo plėtros projektuose;
– sudarant tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.
10. Spręsti natūralių gamtinių rekreacinių išteklių apsaugos ir sanitarines problemas.
11. Atgaivinti kurortologijos mokslinius tyrimus ir išplėsti rekreacijos specialistų ruošimą.
12. Pasirašyti tarptautines sutartis su Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusija dėl tarpusavio sanatorinio kurortinio gydymo .
13. Išspręsti neracionaliai naudojamo profsąjungų turto, esančio kurortuose, klausimą.

Pritarus Vyriausybei konceptualiems kurortų plėtros uždaviniams, sekančiame etape reiktų sudaryti detalų kurortų plėtros planą kiekvieno uždavinio įgyvendinimui su įvykdymo terminais, atsakingais vykdytojais bei finansinių išteklių poreikiu. Plano įgyvendinimui turi būti parengta monitoringo sistema.
Manytume būtų tikslinga, svarstant pagrindinius plėtros uždavinius, valstybės lygmenyje aptarti ir atskirų kurortų plėtros vizijas, pagal kurias išryškėja jų specifika.
Atskirų Lietuvos kurortų raidos vizijos formuluotos, derinant su bendra kurortų plėtros koncepcija, bei įvertinant atskirų kurortų specifiką.

Druskininkų kurorto plėtros vizija:

DRUSKININKAI – tarptautinis rekreacijos centras, orientuotas į kurortinį gydymą su gerai išvystyta infrastruktūra, maksimaliai išnaudojantis gydomuosius gamtinius išteklius, etnokultūrinį ir istorinį potencialą, vandens turizmo galimybes Nemuno tarptautinėje trasoje.

Birštono kurorto plėtros vizija:

BIRŠTONAS – integruoto turizmo ir modernaus kurortinio gydymo kurortas; Lietuvos pietvakarių turizmo verslo centras.

Palangos kurorto plėtros vizija:

PALANGA – tarptautinis aktyvios rekreacijos pajūrio kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų industriją su išvystyta šiuolaikine paslaugų infrastruktūra.

Neringos kurorto plėtros vizija:

NERINGA – prestižinis pajūrio kurortas ir Nacionalinis parkas su išvystytu verslo ir kultūriniu pažintiniu turizmu, racionaliai panaudojantis unikalius gamtinius, etnokultūrinius išteklius, juos ypač tausojant pagal UNESCO reikalavimus.

Druskininkai

Pagrindinės Druskininkų kurorto vystymo strateginės kryptys:
1. Išsaugoti turimą gydomąjį potencialą ir jį vystyti kokybine prasme.
2. Sukurti aukšto lygio aptarnavimo infrastruktūrą.
3. Skatinti kurortui imlių technologijų plėtrą rekreacijos srityje.
Druskininkų kurorto plėtros strategijų įgyvendinimo uždaviniai ir priemonės:

Strateginės kryptys Uždaviniai Priemonės
1. Turimo gydomojo potencialo išsaugojimas ir vystymas kokybine prasme · Spręsti sanatorijų specializavimo ir restruktūrizavimo klausimus.· Didinti sanatorijų konkurencingumą. · Parengti sanatorijų veiklos strateginius planus, orientuotus konkurencingumo didinimui· renovuoti sanatorijų techninę bazę· sudaryti kurortinių paslaugų paketą· vykdyti Fizioterapijos gydyklos restruktūrizavimą· parengti personalo pritraukimo ir ugdymo projektą
2. Aukšto lygio aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas · Gerinti teikiamų paslaugų kokybę, išplėsti jų struktūrą, orientuojantis tiek į pavienius asmenis, tiek į šeimas.· Vystyti turizmo informacinę veiklą, sukuriant integruotą informacinę sistemą· Vystyti laisvalaikio, svečių aptarnavimo infrastruktūrą.· Plėtoti turizmo, sporto ir sportinių pramogų infrastruktūrą· Renovuoti miesto fizinę infrastruktūrą · Įkurti kurorto vystymo organizacinę struktūrą ir parengti jos veiklos planą· Parengti miesto įvaizdžio kūrimo projektą· Vykdyti kurorto marketingo kampaniją· Gamtinio dujotiekio įvedimo projekto įgyvendinimas· Organizuoti tarptautines turizmo konferencijas, seminarus· monitoringo funkcijos delegavimas savivaldybėms· Savivaldybės aktyvus dalyvavimas kurorto plėtroje.
3. Kurortui imlių technologijų plėtros rekreacijos srityje skatinimas · Vystyti naują kurorto veiklos sferą – rekreacinį-pažintinį turizmą, siekiant maksimaliai panaudoti apylinkių gamtinį, etnokultūrinį ir istorinį potencialą.· vystyti aktyvaus poilsio sektorių, panaudojant turimą bazę ir sukuriant naują· Skatinti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi, kuris padėtų išspręsti ir bedarbystės problemas. · Parengti bei įgyvendinti vandens sporto ir poilsio komplekso investicinį projektą· Įrengti golfo, lauko teniso aikšteles· Atnaujinti parkų, dviračių ir pėsčiųjų takus

Birštonas

Pagrindinės Birštono kurorto vystymo strateginės kryptys:
1. Miesto turistinio patrauklumo atstatymas ir vystymas, sukuriant turizmo infrastruktūrą.
2. Unikalių gamtinių, architektūrinių ir kultūrinių išteklių pritaikymas įvairioms rekreacijos formoms ir įvairiems lankytojų srautams.
3. Turimos sanatorijų bazės išlaikymas, modernizavimas ir vystymas.
4. Kurortui būdingo paslaugų ir prekybos įmonių tinklo sukūrimas.

Birštono kurorto vystymo uždaviniai ir priemonės

Strateginės kryptys Uždaviniai Priemonės
1. Miesto turistinio patrauklumo atstatymas ir vystymas, sukuriant turizmo infrastruktūrą § aktyvinti miesto kurorto paslaugų marketingą§ integruoti Lietuvos turistinių regionų projektus§ pritraukti užsienio investicijas turizmo projektams vykdyti§ skatinti vietinių iniciatyvų rėmimą§ vystyti kurorto informacinę veiklą, sukuriant integruotą informacinę sistemą§ didinti teikiamų kurorto paslaugų rūšių įvairovę ir pasiūlą§ formuoti palankią aplinką turizmo industrijos vystymui§ spręsti turizmo sezoniškumo lyginimo problemą · Įkurti kurorto vystymo organizacinę struktūrą ir parengti jos veiklos planą · Atlikti pietvakarių Lietuvos turistinės infrastruktūros analizę· Sukurti infrastruktūrą konferencijų organizavimui· Organizuoti tarptautines turizmo konferencijas, seminarus· Dalyvauti tarptautinėse konferencijose, seminaruose kurortologijos mokslo bei turizmo klausimais· Vykdyti Birštono kurorto marketingo kampaniją· Įkurti pramogų komplekso bazę, panaudojant kultūros centro kino teatro patalpas· Įrengti parodų paviljoną· Organizuoti verslininkų susitikimus su miesto vadovais ir kitomis institucijomis· Organizuoti verslo vadybos mokymo kursus· SVV skatinimo fondą panaudoti vietinėms iniciatyvoms, kuriančioms turizmo paslaugų įmones· bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio turizmo firmomis· skatinti naujų turizmo paslaugų įmonių kūrimąsi
2. Unikalių gamtinių, architektūrinių ir kultūrinių išteklių pritaikymas įvairioms rekreacijos formoms bei įvairiems lankytojų srautams § sukurti aktyvaus poilsio sektorių, panaudojant turimą bazę ir sukuriant naują§ organizuoti specialias poilsio veiklas pagal įvairius interesus ir turizmo tipus § Ištirti galimybes Nemuno vandens trasų ir prieplaukų veiklai atnaujinti§ įrengti vandens turizmo bazę, golfo aikšteles, jodinėjimo maniežus, sportines bazes ir pan.§ Savivaldybės aktyvus dalyvavimas kurorto plėtroje
3. Turimos sanatorijų bazės išlaikymas, modernizavimas ir vystymas · pritaikyti turimą sanatorijų bazę įvairiems lankytojų srautams· išvystyti poilsinį-gydomąjį turizmą· pritraukti užsienio investicijas § renovuoti sanatorijų materialinę bazę§ parengti kompleksinius sanatorijų veiklos planus§ sudaryti sanatorinių paslaugų paketus
4. Kurortui būdingo paslaugų ir prekybos įmonių tinklo sukūrimas · atstatyti ir plėsti žmonių aptarnavimo infrastruktūrą, teikiančią kokybiškas, orientuotas į Europos kurortų lygį, paslaugas § Organizuoti verslininkų susitikimus su miesto vadovais ir kitomis institucijomis§ Palankaus mikroklimato verslo sukūrimui sudarymas§ Organizuoti verslo vadybos mokymo kursus§ SVV skatinimo fondą panaudoti vietinėms iniciatyvoms, kuriančioms paslaugų ir prekybos įmones

Palanga

Pagrindinės Palangos kurorto vystymo strateginės kryptys:
1. Turizmo infrastruktūros kokybinis vystymas.
2. Aktyvios rekreacijos paslaugų infrastruktūros vystymas.
3. Plataus spektro pramogų industrijos sukūrimas.
4. Turimos sanatorijų bazės išlaikymas ir harmoningas vystymas.
Palangos kurorto vystymo uždaviniai ir priemonės

Strateginės kryptys Uždaviniai Priemonės
1. Turizmo infrastruktūros kokybinis vystymas · Integruotai vystyti visus miesto sektorius ir veiklas· vystyti turizmo informacinę veiklą, sukuriant integruotą informacinę sistemą· renovuoti ir pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams apgyvendinimo, maitinimo ir kitų turistus aptarnaujančių įstaigų bazę· didinti teikiamų turizmo paslaugų rūšių įvairovę ir pasiūlą· didinti teikiamų paslaugų kokybę· aktyvinti miesto marketingą· didinti miesto gyventojų verslumą · Parengti naują miesto vystymo strateginį bendrąjį planą· Parengti atskirų miesto objektų vystymo investicinius projektus· Siekiant pritraukti investicijas, teikti paraiškas ir dalyvauti investicinių projektų konkursuose · Parengti vieningą miesto marketingo strategiją· Sukurti vieningą apgyvendinimo privačiame sektoriuje paslaugų informacinę bazę· Sukurti pliažų aptarnavimo infrastruktūrą.· Vystyti ekologinę maitinimo sistemą.· Populiarinti atskirų verslo sričių vystymą· Organizuoti verslo vadybos mokymo kursus· Organizuoti verslininkų susitikimus su miesto vadovais ir kitomis institucijomis.
2.Aktyvios rekreacijos paslaugų infrastruktūros vystymas. · Sukurti aktyvaus poilsio sektorių, panaudojant esamą bazę bei sukuriant naują.· Organizuoti specialias aktyvaus poilsio veiklas pagal įvairius interesus. · Parengti aktyvios rekreacijos objektų vystymo investicinius projektus arba inicijuoti jų rengimą· Siekiant pritraukti investicijas, teikti paraiškas ir dalyvauti investicinių projektų konkursuose · Parengti aktyvios rekreacijos paslaugų paketus, orientuojantis į šeimas ir pavienius asmenis· Sudaryti sąlygas komercinių medžioklių organizavimui· Sudaryti sąlygas vandens turizmo plėtojimui (įrengti jachtų prieplauką Šventojoje)· Populiarinti aktyvios rekreacijos paslaugų teikimą.· Rengti verslo vadybos mokymo kursus· Organizuoti verslininkų susitikimus su miesto vadovais ir kitomis institucijomis.
1. Plataus spektro pramogų industrijos sukūrimas. · Vystyti konkurentabilių pramogų infrastruktūrą tiksliniams rinkos segmentams· Vystyti kultūrinį turizmą · Aktyvinti pramogų industrijos marketingą · Parengti pramogų industrijos objektų vystymo investicinius projektus· Siekiant pritraukti investicijas, teikti paraiškas ir dalyvauti investicinių projektų konkursuose · Parengti pramogų paketus, orientuojantis į įvairias amžiaus ir interesų grupes· Organizuoti plataus masto tradicinius kultūrinius renginius · Parengti vieningą pramogų industrijos marketingo strategiją
2. Turimos sanatorijų bazės išlaikymas ir harmoningas vystymas. · pritaikyti turimą sanatorijų bazę įvairiems lankytojų srautams· harmoningai vystyti poilsinį-gydomąjį turizmą· didinti sanatorijų konkurentabilumą · renovuoti sanatorijų materialinę bazę· parengti sanatorijų veiklos planus, orientuotus į sanatorijų konkurencingumo didinimą· siekiant pritraukti investicijas, teikti paraiškas ir dalyvauti investicinių projektų konkursuose · sudaryti kurortinių paslaugų paketus· reklamuoti kurortinio gydymo paslaugų paketus užsienio ir vidaus rinkose

Neringa

Pagrindinės Neringos kurorto vystymo strateginės kryptys:
1. Aukšto lygio paslaugų infrastruktūros vystymas.
2. Verslo turizmo vystymas.
3. Originalių turizmo formų vystymas.
4. priemonių plėtra kultūros ir gamtos vertybių apsaugai (pagal UNESCO ir Nacionalinio parko statusų reikalavimus).
Neringos kurorto vystymo uždaviniai ir priemonės

Strateginės kryptys Uždaviniai Priemonės
1. Aukšto lygio paslaugų infrastruktūros vystymas · Gerinti teikiamų paslaugų kokybę, išplėsti jų struktūrą, orientuojantis į tikslinius rinkos segmentus· skatinti smulkaus ir vidutinio verslo, orientuoto į įvairių turistų aptarnavimą, vystymąsi· renovuoti ir pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams apgyvendinimo, maitinimo ir kitų turistus aptarnaujančių įstaigų bazę· vystyti turizmo informacinę veiklą, sukuriant integruotą informacinę sistemą· aktyvinti miesto marketingą.· Aktyviai koordinuoti veiklą su Nacionalinio parko direkcija · Sukurti bendrą darbo grupę savivaldybės ir Nacionalinio parko veiklai koordinuoti· Parengti turistų aptarnavimo infrastruktūros objektų vystymo investicinius projektus· Siekiant pritraukti investicijas, teikti paraiškas ir dalyvauti investicinių projektų konkursuose · Parengti vieningą miesto marketingo strategiją vakarų ir Rytų rinkoms.· Sukurti vieningą apgyvendinimo privačiame sektoriuje paslaugų informacinę bazę· Aptarnavimo sferos darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas· Sukurti pliažų aptarnavimo infrastruktūrą.· Naująją perkėlą perduoti Neringos miesto savivaldybei.· Populiarinti įvairių lygių rekreacinių paslaugų teikimą.· Skatinti paslaugų vidutines ir menkas pajamas turintiems gyventojams, jaunimui.· Rengti verslo vadybos mokymo kursus· Organizuoti verslininkų susitikimus su miesto vadovais ir kitomis institucijomis.· Atgaivinti vandens transportą.
2. Verslo turizmo vystymas § Sukurti infrastruktūrą dalykinių renginių organizavimui§ didinti teikiamų verslo turizmo paslaugų pasiūlą§ plėsti konferencijų salių tinklą § Parengti dalykinių renginių organizavimo infrastruktūros investicinius projektus§ Siekiant pritraukti investicijas, teikti paraiškas ir dalyvauti investicinių projektų konkursuose § Organizuoti kurorte tarptautines turizmo konferencijas, seminarus§ Dalyvauti tarptautinėse turizmo konferencijose, seminaruose§ Reklamuoti verslo turizmo galimybes vidaus ir užsienio rinkose
3. Originalių turizmo formų vystymas § organizuoti specialias poilsio veiklas pagal įvairius interesus ir turizmo tipus§ formuoti palankią aplinką originalių turizmo formų vystymui § skatinti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi § plėtoti vandens turizmą ir sportą§ plėtoti ir skatinti vietines pažintines ekskursijas · Parengti originalių turizmo formų vystymo projektus· Siekiant pritraukti investicijas, teikti paraiškas ir dalyvauti investicinių projektų konkursuose · Parengti originalių turizmo paketus, orientuojantis į įvairias amžiaus ir interesų grupes· Sudaryti sąlygas vystyti pažintinį, etnokultūrinį turizmą· Sudaryti sąlygas komercinės medžioklės, mėgėjiškos žūklės organizavimui· Vystyti vandens turizmo infrastruktūrą· Organizuoti aukšto lygio kultūrinius renginius · Populiarinti tradicinius verslus · Parengti diferencijuotą originalių turizmo paslaugų marketingo strategiją Rytų ir Vakarų rinkoms· Rengti verslo vadybos mokymo kursus· Organizuoti verslininkų susitikimus su miesto vadovais ir kitomis institucijomis.

LITERATŪRA

1. Bergman B., Klejo B. Quality from customer needs to customer satisfaction. Lund, 1994. – 478 p.
2. Birštono miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa, 1999 m.
3. Butavičienė R., Čėsnaitė I. ir kiti. Kaimo turizmo organizavimas. Mokymo priemonė. Vilnius, 2001.
4. Cowel D. W. The Marketing of Services. – Heineman: London, 1984, P. 99.
5. Druskininkų kurorto plėtros ekonominė studija, 1998-1999 m.
6. Ekonomika ir vadyba – 98. Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 1998.
7. Ekonomika ir vadyba – 2000. Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 2000.
8. Kuršių nerijos socialinio vystymo ir verslų programa. Parengė UAB “Vilniaus archprojektas”, Vilnius, 1999.
9. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (Valstybės žinios, 1999, Nr.27-766).
10. Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2002.
11. Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr.3-37).
12. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr.63-1188).
13. Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; Žin., 1998, Nr. 109-2995).
14. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; Žin., 1998, Nr. 112-3099).
15. Lietuvos Respublikos Valstybės investicijų 2000-2002 metų programa.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programa.
17. Lietuvos sveikatos programa, 1998 m.
18. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr.3-37).
19. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas.( Žin., 1994, Nr. 60-1183).
20. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391).
21. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852).
22. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 51- 1393, Nr. 105-2900, Nr. 108-2955).
23. Lietuvos turizmo statistika. Valstybinis turizmo departamentas. Vilnius, 2001.
24. Nacionalinė turizmo plėtros programa (Žin., 1999, Nr. 63-2061).
25. Palubinskas G. T. Strateginio planavimo procesas. Kaunas: Technologija, 1997.
26. Sanatorinio gydymo galimybių Palangoje studija. Klaipėda, 2000.
27. Service Management. Editors: Bo Edvardsson, Sven Modell. – Författarna/Nerenius & Santerus Förlag AB, 1996, P. 17.
28. Turizmas Lietuvoje 1997. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Vilnius, 1998.
29. Turizmas Lietuvoje 1998. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Vilnius, 1999.
30. Turizmas Lietuvoje 1999. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Vilnius, 2000.
31. Turizmas Lietuvoje 2000. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Vilnius, 2001.
32. Vadovas miestų ekonomikos bazei analizuoti. Vilnius, 1999.

Leave a Comment