turizmo plėtros politika

TURIZMO PLĖTROS POLITIKA

Turizmo plėtros tikslai bendroje šalies ūkio struktūroje turi įtakos ir glaudžiai siejasi su kitų ūkio šakų strategijomis, jose numatytais veiksmais bei priemonėmis. Turizmo plėtra siejasi su tokiais valstybės veiklos sektoriais kaip aplinkos apsaugos, transporto, žemės ūkio, integracijos į ES, regionų, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Taigi, dalis turizmo plėtros funkcijų tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į daugelio ministerijų, kitų institucijų kompetencijos sritį. Veiksminga turizmo plėtra galima tik esant subalansuotai visų lygių organizacinei struktūrai ir tvirtiems koordinavimo ryšiams. Plėtros priemonių vykdymas ir koordinavimas turėtų būti užtikrinamas remiantis Nacionaline turizmo plėtros programa. Stiprinti šalies turizmo ir rekreacijos administravimą bei sukurti veiksmingą turizmą skatinančią teisinę aplinką. Turizmo valdymo sistemos optimizavimas. Rekreacijos ir turizmo komisijos LR Seime įsteigimas. Lietuvos kurortų ir rekreacinių teritorijų įstatymo parengimas. Lengvatų ir kompensacijų, susijusių su veiklos apribojimais saugomose teritorijose ir kultūros paveldo objektuose, turizmo paslaugų teikėjams mechanizmo sukūrimas. Parengti kompleksines programas, turizmo planavimo dokumentus bei projektus. Nacionalinės turizmo plėtros programos rengimas, ją pastoviai atnaujinant ir įvertinant įgyvendinimą. Regionų ir savivaldybių turizmo plėtros programų, projektų rengimas ir įgyvendinimas. Veiksmingai išnaudoti šalies integracijos į ES privalumus. Iki 2002 metų gautos paramos ir investicijų panaudojimo įvertinimas. Pasirengimas panaudoti ES struktūrinius fondus turizmo plėtrai.Kurti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies, įvaizdį. Šalies tarptautinio turizmo įvaizdžio kūrimo sistemos parengimas ir jos realizavimas. Lietuvos arba Baltijos šalių turizmo informacijos centrų pagrindinėse turizmo rinkose: Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Rusijoje, Japonijoje, steigimas. Dalyvavimas tarptautinėse ir regioninėse turizmo mugėse. Nacionalinės turizmo informacinės sistemos sukūrimas ir palaikymas. Turizmo informacijos centrų visose šalies savivaldybėse steigimas, jų sujungimas į bendrą sistemą. Dalyvavimas Pasaulio turizmo organizacijos, Europos turizmo komisijos, Baltijos turizmo komisijos darbe. Dalyvavimas tarptautiniuose turizmo plėtros projektuose.

Išplėsti apgyvendinimo, turizmo paslaugų ir pramogų sektoriaus įvairovę turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse. Kempingų tinklo plėtra. Ekonominės klasės viešbučių tinklo plėtros skatinimas. Pramogų ir vandens parkų įrengimas. Mažųjų prieplaukų tinklo plėtra. Dviračių takų sistemų plėtra kurortuose ir didžiuosiuose miestuose, nacionalinių dviračių trasų tinklo šalyje sukūrimas. Laisvalaikio ir pramogų centrų savivaldybių teritorijose investicinių projektų parengimas ir investuotojų paieška. Konferencijų turizmo centrų įkūrimas. Kurortinio turizmo atgaivinimas Palangoje, Druskininkuose, Birštone, Likėnuose ir kt. vietovėse.Sukurti Lietuvos jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą. Klaipėdos kruizinių laivų terminalo statybos užbaigimas. Keleivinių laivų terminalo projektavimas ir statyba. Mažųjų uostų ir prieplaukų tinklo Kuršių mariose sukūrimas. Jūrinių jachtų uostų projektavimas ir statyba. Jūrinių keltų maršrutų su Skandinavijos šalimis skaičiaus didinimas. Nemuno vandens turizmo trasos sukūrimas.Užtikrinti regioninių turizmo srautų judėjimą šalies teritorijoje. Turizmo informacijos kelio ženklų ir pakelės serviso aikštelių sistemos sukūrimas bei įgyvendinimas. Europinių vėžių geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projekto realizavimas. 2–3 Nemuno upės perkėlų į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį atidarymas. Rytų – Vakarų automobilių kelių turizmo infrastruktūros projekto parengimas ir įgyvendinimas. Tarptautinių kelių (Via Hanzos, Gintaro, Valdovų kelio ir kt.) infrastruktūros projektų parengimas ir įgyvendinimas. ES reikalavimus piliečių judėjimui atitinkančių pasienio punktų veiklos užtikrinimas.Pagerinti turizmo sektoriaus statistinę apskaitą, skatinti mokslinius tyrimus turizmo srityje. Statistiniai vidaus ir atvykstamojo turizmo tyrimai. Lietuvos nacionalinių rekreacinių išteklių banko sudarymas. Reprezentaciniai atvykstamojo ir vietinio turizmo tyrimai. Teritorinio planavimo ir mokslinio tyrimo darbai. Lietuvos Baltijos jūros kranto zonos apsauga. Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų turizmo ir rekreacijos plėtros planavimas. Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą. Turizmo ir rekreacijos specialistų poreikio tyrimai. Turizmo ir rekreacijos verslo paslaugų specialistų (įvairių grandžių) rengimo profesinėse, aukštesniosiose mokyklose, kolegijose ir universitetuose sistemos sukūrimas. Apskričių, savivaldybių, mokymo įstaigų darbuotojų tęstinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. Monografijų, vadovėlių, mokymo priemonių turizmo ir rekreacijos problematika leidyba, stažuočių rėmimas.

Sostinëje – pirmoji ekologinë strategija ir internete Sostinëje parengta pirmoji oro tarðos ir triukðmo ávertinimo bei maþinimo 2001 – 2003 metais programa. Programoje numatyta ávertinti ir maþinti oro uþterðtumo bei triukðmo lygá mieste, atsiþvelgus á uþterðtumo lygá, planuoti visuomeninio transporto srautus, miesto ðilumà gaminanèiø ámoniø plëtrà. Bus pleèiami dviraèiø takai, miesto keleiviniame transporte bus ásisavinamas biodyzelinis kuras. Su oro uþterðtumo, triukðmo lygio bei gyventojø sergamumo Vilniuje þemëlapiais bus galima susipaþinti ir internete. Apie oro uþterðtumà ir þmogaus veiklos átakà miesto oro kokybei bus informuojama visuomenë. Iki ðiol oro uþterðtumas mieste buvo matuojamas, taèiau nebuvo strateginio planavimo, kaip maþinti oro tarðà bei triukðmo lygá. Pirmà tokià strateginæ programà parengë Vilniaus miesto savivaldybës, Aplinkos ministerijos ir Vilniaus visuomenës sveikatos centro specialistai, átraukti á mero potvarkiu sudarytà darbo grupæ. Ðiandien vykusiame darbo grupës posëdyje nuspræsta artimiausiu metu programà teikti tvirtinti Vilniaus miesto valdybai. Kaip numatoma programoje, norint ávertinti oro uþterðtumo padëtá mieste, reikës nustatyti teritorijas, kur virðijamos atmosferos terðalø ribinës vertës. Taip pat bus nustatyta tarðos ðaltiniø átaka miesto oro kokybei, kuriama transporto duomenø bazë oro tarðai kompleksiðkai ávertinti. Transporto srautus numatoma analizuoti sukûrus kompiuterinæ modeliavimo sistemà. Antroji programos dalis skirta oro uþterðtumo átakai gyventojø sveikatai ávertinti. Bus parengtas gyventojø sergamumo ir mirtingumo þemëlapis mieste, tiriamas aplinkos uþterðtumas didþiausio gyventojø sergamumo zonose, numatomos jo maþinimo priemonës. Taip pat bus vertinama miesto infrastruktûros ir pramonës plëtros átaka gyventojø sveikatai. Siekiant maþinti oro uþterðtumà, taip pat nebloginti oro kokybës neuþterðtose vietose, bus diegiamos oro uþterðtumo maþinimo priemonës ten, kur virðijamos ribinës vertës. Bus parengta miesto ðilumos tiekimo plëtros schema, ávertinus ðilumà gaminanèiø ðaltiniø átakà oro uþterðtumui, ir pasirinkti optimaliausi, maþiausià átakà oro uþterðtumui darantys miesto aprûpinimo ðiluma plëtros variantai. Dëmesys bus skiriamas ir eismo organizavimui – bus parengtas eismo organizavimo ir gatviø tinklo planas, visuomeninio transporto vystymo strategija, pleèiami dviraèiø takai, miesto keleiviniame transporte bus ásisavinamas biodyzelinis kuras.

Triukðmo lygis mieste bus ávertintas ir maþinamas ðiuo bûdu: bus nustatytos vietos, kur virðijami leistini triukðmo lygiai, pagrindiniai triukðmo ðaltiniai mieste, sukurta triukðmo ðaltiniø duomenø bazë, sudarytas triukðmo lygiø þemëlapis, padidinto triukðmo zonose – ádiegtos triukðmo slopinimo priemonës. Visuomenei bus pastoviai teikiama informacija apie miesto oro tarðos ir triukðmo lygá Interneto svetainëje, spaudoje. Ypatingas dëmesys bus skiriamas aiðkinamajam darbui apie þmoniø veiklos átakà aplinkai bei atsakomybæ uþ sveikà aplinkà, skatinamas aplinkà tausojantis elgesys. Programà parengë Oro tarðos ir triukðmo ávertinimo bei maþinimo darbo grupë, mero potvarkiu ákurta spalio 30 dienà. Darbo grupë buvo sudaryta siekiant ávertinti oro ir triukðmo daromà þalà aplinkai bei þmoniø sveikatai Vilniuje. 4.2.6 Turizmas

Ilgalaikiai tikslai – vystant turizmą ir rekreaciją, užtikrinti gamtinių ir kultūrinių Lietuvos regionų savitumo išsaugojimą, minimalų neigiamą poveikį aplinkai bei teigiamus socialinius pokyčius kaimiškose teritorijose.

Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai:· Turizmo vystymą susieti su Lietuvos valstybingumo istorijos, etnokultūros, gamtos ir kultūros vertybių pažinimu bei teigiamo valstybės įvaizdžio formavimu.· Išplėsti specializuotų rekreacinių teritorijų gamtinėje aplinkoje tinklą, tobulinti poilsiautojų ir turistų aptarnavimo infrastruktūrą, suteikiant kaimiškųjų regionų gyventojams didesnį darbo pasirinkimo ir pastovių pajamų galimybę.· Stiprinti valstybinę rekreacijos ir turizmo rėmimo sistemą, teikiant prioritetą ekologinio, pažintinio ir gydomojo turizmo vystymui, diferencijuotai skatinant šį verslą skirtingo rekreacinio potencialo regionuose ir prioritetiškai remiant projektus, sudarančius sąlygas racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius rekreacinius išteklius.· Visokeriopai skatinant turizmo vystymą, paslaugų įvairovę ir užimtųjų turizmo sektoriuje didėjimą, pasiekti, kad turizmo dalis šalies BVP sudarytų ne mažiau 10 %, o rekreacinių teritorijų apkrovos neviršytų jų talpumo.

Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės:· Sukurti vieningą rekreacijos ir turizmo aptarnavimo infrastruktūrą, pilnai užtikrinančią vietinio ir atvykstamojo turizmo augančius poreikius, neviršijant teritorijų ekologinio talpumo.

· Įrengti nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršrutą, skatinant šiame maršrute naujų darbo vietų steigimą, gamtosaugos projektų realizavimą.· Įgyvendinti regioninių valstybinių parkų žiedų Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje ir Pajūryje projektus.· Įsteigti turizmo ir rekreacijos centrus tam palankias sąlygas turinčiuose nedideliuose miestuose.· Įrengti Eurovelo sistemos dviračių trasą “Baltijos takas” ir “Rytų Europos takas”.

Vidutinės trukmės tikslai – vystyti kaimo turizmą, skatinti poilsio ir turizmo kaimiškoje aplinkoje infrastruktūros plėtrą, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą.

PAGRINDINIAI VIDUTINĖS TRUKMĖS UŽDAVINIAI:· Efektyviai panaudojant valstybės, savivaldybių ir ES paramą, išvystyti poilsio ir turizmo kaimiškoje aplinkoje potencialą.· Užtikrinti turizmo infrastruktūros tolygesnį išdėstymą šalies teritorijoje, siekti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių arealų efektyvios apsaugos ir optimalaus naudojimo, atsižvelgiant į jų ekologinį talpumą.· Plačiau panaudoti saugomų teritorijų ir visų pirma regioninių parkų potencialą ekologiniam švietimui bei gamtos ir kultūros vertybių propagavimui.· Propaguoti šalyje ir užsienyje Lietuvos rekreacinius išteklius ir turizmo galimybes, gerinti informaciją apie šalies gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos būdus.

Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės:· Parengti kaimo turizmo vystymo rėmimo valstybinę programą ir investicijų skatinimo sistemą.· Parengti svarbiausių nacionalinės ir regioninės reikšmės rekreacinių arealų (Pajūrio, Vilniaus-Trakų, Kauno-Jurbarko, Ignalinos-Molėtų ir kt.) specialiuosius planus ir jų plėtros programas, numatant jose gamtos ir kultūros paveldo apsaugos priemonių kompleksą.· Parengti Nemuno trasos vandens turizmo projektą ir šios trasos atgaivinimo programą bei organizuoti Baltijos jūros pakrančių kruizinį maršrutą, įrengiant Palangos ir Šventosios jachtų prieplaukas.· Steigti saugomose teritorijose ir visų pirma valstybiniuose parkuose, informacinius ir ekologinio švietimo centrus, atsižvelgiant į jų rekreacinį talpumą, plėtoti pažintinę rekreaciją ir turizmą.· Sukurti regionines turizmo organizacijas ir informacijos centrus, suteikiant pilnesnę informaciją apie Lietuvos istoriją, gamtos ir kultūros vertybes.

Trumpalaikiai tikslai – tobulinti teisės aktų sistemą, užtikrinančią palankią rekreacijos ir turizmo verslo aplinką, užtikrinti, kad rekreacijos ir turizmo plėtra neviršytų teritorijų talpumo ir nekenktų aplinkai.

Trumpalaikiai uždaviniai:· Vystyti rekreacinių ir saugomų teritorijų naudojimo poilsiui ir turizmui galimybes, atsižvelgiant į jų ekologinį jautrumą ir rekreacinį talpumą.· Išplėsti rekreacinių regionų planavimo ir projektavimo darbus, parengiant kompleksinius projektus pagrindiniams potencialiems rekreaciniams regionams, įvertinti jų rekreacinį talpumą.· Vystyti rekreacijos ir turizmo verslo gebėjimus.· Gerinti ir propaguoti kurortinį gydymą kaip vieną iš perspektyvių turizmo plėtros ir gyventojų sveikatingumo gerinimo galimybių, leidžiančių padidinti kurortinių vietovių gyventojų užimtumą bei jų gaunamas pajamas.· Mažinti motorinio transporto eismą rekreacinėse teritorijose, plėsti dviračių, arklių ir vandens transporto naudojimą.

Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės:· Parengti Lietuvos rekreacinių teritorijų įstatymą ir atitinkamus kitų įstatymų papildymus ir patikslinimus, akcentuojant juose turizmo vystymo ir aplinkos darnaus naudojimo suderinamumą.· Parengti Lietuvos kurortų raidos strateginį planą bei rekreacinių teritorijų specialiojo planavimo dokumentų rengimo taisykles, nustatant jose aiškius teritorijų naudojimo reglamentus.· Parengti bemotorio transporto kelių ir takų tinklo vystymo priemiestinėse zonose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose programas.· Parengti ir įteisinti rekreacinių išteklių naudojimo regioninius reglamentus ir rekreacinio potencialo įvertinimo metodiką.· Rengti pažintines keliones po Lietuvą užsienio turizmo agentūrų ir žiniasklaidos atstovams, supažindinant juos su vertingiausiais gamtos ir kultūros ištekliais, jų apsaugos pasiekimais.· Turizmo vadovų ir ekskursijų gidų mokymo programose numatyti paskaitų ciklą apie aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi reikšmę, būdus ir priemones.· Išplėsti specializuotų rekreacinių teritorijų gamtinėje aplinkoje tinklą, tobulinti poilsiautojų ir turistų aptarnavimo infrastruktūrą, suteikiant kaimiškųjų regionų gyventojams didesnę darbo pasirinkimo ir pastovių pajamų galimybę.· Stiprinti valstybinę rekreacijos ir turizmo rėmimo sistemą, teikiant prioritetą ekologiniam, pažintiniam ir gydomajam turizmui vystyti, diferencijuotai skatinant šį verslą skirtingo rekreacinio potencialo regionuose ir prioritetiškai remiant projektus, sudarančius sąlygas racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius rekreacinius išteklius.

· Visokeriopai skatinant turizmo vystymą, paslaugų įvairovę ir užimtųjų turizmo sektoriuje skaičiaus didėjimą, pasiekti, kad turizmo dalis šalies BVP sudarytų ne mažiau 10 %, o rekreacinių teritorijų apkrovos neviršytų jų talpumo.