Ekonominės geografijos pagrindai

3985 0

Ivadas: Ekonomines geografijos kurso objektas, tikslai uzdaviniai bei aktualumas sprendziant Lietuvos integracijos i pasaulio politines ir ekonomines strukturas problemas

EG – tiria teritoriniu, socialiniu, ekonominiu sistemu susidaryma, raida, funkcionavima ir reguliavima (valdyma).

Graiku k.: Geo – zeme, grapho – rastas. Tradiciskai reiskia aprasomaji zemes pavirsiaus ir gelmiu moksla. Pirma karta bendri geografiniai duomenys aptinkami enciklopedinio pobudzio Gekatejaus Miletsio “Zemes aprasyme” (VI a. p. K.), Herodoto “Istorijoje” (V a.p. K.), t.y. sis mokslas prasidejo pries 2,5 tukst. m.

Pagrindines G sakos:

– fizine geografija;

– ekonomine (visuomenine) geografija;

– regionaline geografija;

– kartografija;

– astronomija ir kosmologija

– geografijos istorija.

Siandiena Lietuvoje E.G. aktualuma lemia:

– gavybos, gamybos, paslaugu sektoriaus persiskirstymas (t.y. Lietuvos ukio saku adaptacija laisvosios rinkos aplinkoje ir prisitaikymas prie integruotos prekiu ir paslaugu, kapitalo cirkuliacijos sistemos);

– regionines ir lokalines ukio sistemos aktyvinimas;

– isiliejimu i bendra pasaulio finansine, bankine sistema;

– integracija i vieninga ES sistema.

EG reiksme tarptautines ekonomikos ir vadybos studiju sistemoje

EG sudetine geografijos mokslo saka, kuri vienintele tipologizuoja, apibendrina i vieninga visuma zinias apie zeme. EG apibendrina visuomenine, socialine-ekonomine, ekologine ir technologine informacija. Todel ekonomikos ir vadybos studiju sistemoje EG atlieka svarbu vaaidmeni:

1. Erdvinio ekonominio ir vadybinio mastymo ugdymo funkcija (pvz.: vietos naujai imonei pasirinkimas).

2. Apie butinybe ivertinti ekologine aplinkos charakteristika liudija investiciniu projektu ekspertizes, issivysciusiu saliu ekonomikos ekologiniu problemu sprendimo prioritetai.

3. Butinybe ugdyti sisteminius ir probleminius aplinkos vertinimo igudzius liudija

aplinkybe, kad siandieninis pa

asaulis nuolat keiciasi, ivaireja. Sioje situacijoje ekonomistas, vadybininkas privalo sugebeti apibendrinti kiek imanoma daugiau kiekybines informacijos, padesiancios isvengti rizikos.

Tokiu budu EG tampa bazine ekonominiu studiju disciplina

Siandiena pasaulyje EG paplitusi, kaip sociokulturinio ciklo disciplina. EG, kaip mokslo raida sietina su issivysciusiomis pasaulio salim JAV, Vokietija, Prancuzija, Didziaja Britanija, Svedija, Kanada, Japonija, Nyderlandais. Lietuvoje EG disciplina nera isvystyta. To priezastimi butu galima skaityti EG tarpdalykiskuma (geografija, ekonomika, sociologija), o musu salyje labiau skatinami atskiru krypciu tyrimai, raiskus sisteminiu poziuriu i Lietuvos ukio raida trukumas.

Piramidineje geografijos mokslo sistemoje (il. 1) EG uzima virsutini auksta, gaudama ir apibendrindama pradine informacija is taikomuju geografijos saku (geologijos, meteorologijos, klimatologijos, dirvozemiu tyrimo ir kt.) bei apibendrina fizines geografijos bei socialinius, ekonominius duomenys. Tuo budu EG apibendrina informacija appie atskiru teritoriju gamta, uki, gyventojus, kuri vartotojus pasiekia enciklopediniu zinynu, zemelapiu, lenteliu bei diagramu pavidalu. Duomenu rinkimui ir apibendrinimui EG naudojami 6 raktiniai klausimai ir 4 raktines savokos.

6 raktiniai EG klausimai

Skirtingai nuo ekonomistu, kuriems pagrindinis klausimas yra ka, kaip ir kam ir kiek pagaminti, EG iesko atsakyti i klausimus ka, kur, kada, kodel, kaip, kokiu

budu pakeisti.

Kl. ka? nagrineja tris objektus:

– gamtinius objektus (gamtines salygos ir resursai);

– socialinius objektus (gyventojus ir gyvenvietes);

– ekonominius objektus (imones ir infrastrukturas);

Kl. kur? apibrezia nagrinejamo objekto padeti erdveje. Tuo ti

ikslu naudojamos geografines koordinates ar ivairaus tipo geografiniai pozymiai – fizines G (pagal santyki su kalnais, upemis, ezerais, juromis, dykumomis, derlingomis lygumomis ir t.t.), EG (pagal santyki su imonemis – sakinemis, konkurentemis, realizavimo rinkas, finansinius centrus ir t.t.), politines G, transporto G, ekologijos G ir t.t.

Kl. kada? nusako aptariamo objekto pasirodyma nurodytoje G erdveje.

Kl. kodel? apibrezia pagrindines priezastys, kodel objektas atsirado ir funkcionuoja konkrecioje G erdveje.

Kl. kaip? talpina savyje issiaiskinima, kaip objektas veikia ji supancia aplinka, o pastaroji savo ruoztu veikia objekta.

Kl. kokiu budu pakeist? reiskia paieskas atsakymo i klausima apie poreiki keisti objekto padeti arba parametrus siekiant maksimalaus ekonominio, ekologinio, socialinio efekto.

Kiekviena raktini klausima atitinka raktine EG savoka

4 raktines EG savokos

Kl. kas? – geo-materija (visata)

Kl. kur? – visatos dalis kurioje vystosi geo-materija, t.y. geo-erdve

Kl. kada? – geografinis laikas, suvokiamas, kokiu greiciu keiciasi geo-materija ir geo-erdve.

Kl. kodel, kaip, ir kokiu budu pakeisti? – geo-erdves (zemes erdves ir pasaulinio vandenyno) organizacija.

EG apibrezimas ir studiju objektas

EG suvokiama, kaip mokslas apie tarpusavyje susijusiu gamtiniu salygu, resursu, gyventoju, ukio sistemu egzistavima geo-erdveje, t.y. apie gamtos poveiki visuomenes ir ukio raidai bei ju poveiki gamtai.

EG – mokslas tyrinejantis ekonominiu subjektu elgesi konkrecioje geografineje erdveje (zemes antroposferoje: zemes pavirsius – 510 mil. kv. km.; aukstis – 20 km. (nuo giluminiu pasaulinio vandenyno idubu &#

#8211; 11 km. zemiau vandenyno lygio iki auksciausiu 9 km. kalnu virsuniu, t.y. 10,2 mlijardu kub. km.)

EG studiju objektas – probleminiai antraposferos pokyciu sisteminiai ir informaciniai tyrimai. Pagrindines problemos siejamos su negatyviais socialiniais, ekonominiais, politiniais, technologiniais, ekologiniais procesais, t.y. visuomenes ir gamtos saveika.

Vidine EG struktura (il. 2)

Istorine EG paradigmu raida

Mokslas ir visuomene – mokslas egzistuoja tada, kai aplinkoje randasi poreikis jo produktui – moksliniams tyrimams (zinioms). Ziniu gavybai (gamybai), kontrolei, ir pardavimui kiekviena mokslo sritis turi tureti trys “saltinius” – pirmines informacijos, gretutiniu mokslo saku, ziniu pirkeju. EG padetis siu rysiu sistemoje (il. 3). Saveikaudama su apatine grandimi – gamta, gyventojais, ukiu EG gauna pirmine informacija, pasikeitimas moksliniais metodais ir idejomis vyksta glaudziai bendradarbiaujant su gretutinemis mokslo sakomis – ekonomika, sociologija, fizine G, o taipogi bendramokslinemis sritimis – kibernetika, sistemu teorija, filosofija. Baigtinis produktas (zinios) siulomos visuomenei (valstybinem, komercinem organizacijom ir kt.). Atsizvelgiant i EG turini moksline bendruomene skyla i keturias grupes (il.4). Mokslininkai organizatoriai gauna is visuomenes uzsakymus, sudaro mokslinius kolektyvus ir organizuoja mokslini darba ir po to siulo zinias vartotoju rinkoje. Mokslininkai teoretikai iesko EG sasaju su kitomis disciplinomis, transformuoja EG zinias i teorines schemas, kurios gali buti pritaikomos ir kitose mokslo sakose bei lygiagreciai transformuoja kitu saku zinias taikydami jas EG reikmem. Mokslininkai praktikai kaupia ir apdoroja pradine in

nformacija bei pateikia ja aukstesnes grandies mokslininkams. Ir galu gale mokslininkai enciklopedistai apibendrine taikomas, teorines ir organizacines zinias sudaro EG mokslini branduoli.

Tam, kad visos mokslo grandys butu pletojamos, kaip vieninga visuma butina bendra moksline kalba, tyrimu sistema, t.y. paradigma – mokslinio pazinimo tikslu, priemoniu, metodu vieningumas, siejantis mokslininkus i bendrija galincia spresti mokslinius uzdavinius remiantis bendromis taisyklemis ir nuostatomis. EG per savo moksline gyvavimo istorija sukure astuonias, viena kita keitusias paradigmas (Faktas – Analize – Apibendrinimas – Teorija – Faktas – Analize – Apibendrinimas – Teorija).

Ekspediciniai tyrimai ir zemes aprasymas (2,5 tukst.m.)

Pirminiu duomenu surinkimas ir faktu surasymas chronologine tvarka, vykdomas keliaujant po tyrinejama teritorija. Taciau kiekvienas zmogus rinkdamas duomenys atkreipia demesi i skirtingus objektus, todel sie duomenys idomus, kaip betarpisku potyriu liudijimai. Del individualaus apibendrinimo jie negali buti laikytini moksliniais. Ekspediciju metu surinktos informacijos subjektyvumas ir nesistemine faktu gausa skatino pereiti prie komercines geografijos paradigmos, kuria itakojo juros prekyba ir pasaulines rinkos atsiradimas.

Komercine geografija

Ji siejama su XV – XVI a. didziaisiais geografiniais atradimais. Juros prekyba ir pasaulines rinkos atsiradimas skatino komercines (tarnaujancios prekybos poreikiams) geografijos atsiradima (pradininkai – italu ir olandu pirkliai). EG uzdavinys ivairiu faktu, butinu sekmingai prekybai analizavimas (sezonine paklausos ir pasiulos kaita, kelioniniu marsrutu saugumas, juros uostu, nauju realizavimo rinku ivardinimas ir t.t.). Pagrindinis tyrimu metodas – prekiautoju ir jureiviu apklausa, darbas stambiose prekybinese Ost-Indijos, Vest-Indijos imonese. Pagrindinis tyrimu rezultatas – komercines konkreciu geografiniu objektu charakteristikos. Pirmosios ir antrosios paradigmos sukaupti faktai itakojo XVIII amziuje perejima prie apibendrinancios kameralines statistikos.

Kameraline statistika

Kamera – vok. namas, t.y. kameraline statistika, tai apibendrinantys duomenys apie nama – valstybe sukaupti universiteto profesoriu apibendrinanciu didelius kiekius informacijos surinktos gyvenant viename mieste, kurie buvo pateikiami enciklopediniuose atskiros teritorijos aprasymuose). Jos pradininkas vokieciu geografas Achenval’is (“Abrisee der neuesten Staatswissenschaft”, 1749, XVIII a. VU buvo vykdomi statistiniai LDK regionu aprasymai). Tuo tikslu ivairiu valstybiu universitetuose pradeti rengti statistines informacijos rinkimo ir apibendrinimo specialistai. Valstybe (salis) buvo aprasoma sia tvarka:

1. Valstybes teritorija, sienos, administracinis suskirstymas;

2. Valstybes valdymo sistema;

3. Finansai ir biudzetas;

4. Gamtiniai istekliai, gyventojai, ukio sakos;

5. Karines pajegos, laivynas;

6. Rysiai su kitomis valstybemis.

Sukaupta gausi EG sistemine informacija reikalavo teorinio apibendrinimo, kuri atliko geografinio determinizmo ir posibilizmo paradigma.

Geografinis determinizmas ir posibilizmas

Determinnate – angl. nustatymas, apibrezimas, possible – galimybes. Tai buvo reakcija i C. Darvino studija “Apie rusiu kilme”, 1859. Darvino idejos apie evoliucija ir naturalia atranka ir organizmo prisitaikyma prie aplinkos tapo G determinizmo pamatu – “zmogus yra zemes pavirsiaus produktas” (E. Simpl, 1911). Ji sieke teoriskai apibendrinti ir paaiskinti visus atskiro zmogaus, bendruomenes, tautos veiklos ypatumus. Jos ribotumas, polinkis i nacionalizma, rasizma salygojo posibilizmo atsiradima Prancuzijoje. Si paradigma isvyste modeli, teigianti, kad vienoje teritorijoje skirtingi zmones pasirinks skirtingus ekonomines elgsenos budus, kuriuos itakoje ne gamtiniai o visuomeniniai, sociokulturiniai faktoriai (religija, ekonomika, politika ir kt.).

Po to kai pavyko pritaikyti determinizmo teorija apibendrinant ekstremaliu gamtiniu salygu rajonu vystymuisi prasidejo teoriniu modeliu faktologinio patikrinimas, t.y. EG vel atsigreze i faktu rinkima.

Regionine paradigma

XX a. pradzioje vel tapo aktuali vieningos faktu kaupimo sistemos paieska. Siu paiesku rezultatu tapo naujo tyrimo objekto – ekonominio rajono pripazinimas. Jis buvo suvokiamas, kaip zemes pavirsiaus dalis, kurioje geografiniai faktai (objektai) desningai susisieja tarpusavyje i vieninga kompleksa. Vienas ryskiausiu sios krypties atstovu JAV geografas R. Hartchorn’as laikesi nuostatos, kad pagrindinis EG uzdavinys yra teritoriniu zemes pavirsiuje vykdomu ukines veiklos diferenciaciju tyrinejimas bei jos skirtumu susijusiu su vietove ivardinimu, bei esminiu reiskiniu isskirianciu sia vieta apibrezimas. “Geografija uzsiima tuo ,

kad uztikrina tikslu, sistemini ir racionalu skirtingu zemes pavirsiu aprasyma ir interpretavima”, 1939. Pagrindinis EG mokslo tikslas – egzistuojanciu duomenu sinteze siekiant pilno vietoves (regiono) aprasymo. Faktu gausa augo zymiai greiciau nei galimybe juos apibendrinti, todel regionine keicia sakine paradigma.

Sakine paradigma

1945 m. JAV geografas Acerman’as kritikuodamas regionalizmo paradigma, teige, kad geografai regionalistai sugebejo Antrojo Pasaulinio karo metais pateikti tik isoriska situacijos analize. Acerman’as kritikavo neefektyvu darbo pasidalinimo tarp atskiru regionu tyrinetoju metoda. Siu trukumu pasalinima mokslininkas siejo su specializuota sakine geografija, kuri buvo siejama su efektyvia EG integracija su kitomis mokslo sakomis. Po to seke EG diferenciacija i gyventoju, sakinio ukio, taikomuju istekliu geografija, bei vis smulkesni sakini suskirstyma (kaimo, miesto gyventoju geografija, geo-urbanistika ir t.t.). Faktu gausa siekiant prognozavimo paskatino taikyti matematinius statistinius tyrimu metodus – kiekybine revoliucija.

Kiekybine revoliucija ir matematine geografija

1953 m. JAV geografas F. Schefer’is rase, kad EG uzduotis ne rinkti faktus, o “formuoti desnius, valdancius erdvini procesu pasiskirstyma zemes pavirsiuje”, V. Bunje “geografija turi kalbeti geometrijos kalba”, 1966. Tuo budu EG uzduotis siejama nauju problemu sprendimu:

1. Transporto problemos – kroviniu srautu optimizacija, kroviniu gabenimas is gamintojo vartotojui ir t.t.;

2. Erdvines problemos – kainu pusiausvyra;

3. Prekybiniu tasku issidestymo problemos – parduotuviu tinklo optimizavimas;

4. Gamybos imoniu problemos – tarp zaliavu tiekeju ir gaminiu vartotoju, t.y. transporto srautu mazinimas; ir t.t.

Kompromisas tarp matematinio (bendrybiu paieskos) ir geografinio (unikalumu paieskos) metodu buvo rastas sistemineje-strukturineje paradigmoje.

Sistemine – strukturine paradigma

A.Bogdanovas”Tektologija” (Organizacijos mokslas, 1911, Berlynas, jo idejas apibendrino kibernetikas N. Binner’is, 1947. SS paradigmos esme:

a) elementas — kaip toliau neskaidomas tyrimu objektas;

b) rysys – santykis tarp elementu;

c) struktura – rysiu tarp elementu ypatumai;

d) sistema – aplinka, kurioje egzistuoja elementai;

e) posistemes – nagrinejamos sistemos dalys;

f) super-sistema – globaline sistemos visuma.

Informacine – problemine paradigma (problema, vystymasis, informacija)

Problema – skirtumas tarp esamo ir trokstamo objekto buvio aplinkoje, t.y. skirtumas tarp egzistuojancio ir siekiamo zinojimo apie objekta, reiskinius, procesus (ekonomine elgsena tikslineje ekonomineje erdveje), t.y. progresa. Vystymas – pastovus ir efektyvus sistemos strukturinis, informacinis, elgseninis augimas. Pagrindinis ivairoves saltinis – informacinis procesas, kuris suprantamas, kaip sistemos saveika su isorine aplinka, kurios metu ji gauna poveikio signalus ir privalo juos atspindeti. Pagal sistemos reakcija i signala, galima spresti apie jos organizuotuma, sudetinguma, kaitos tendencijas, egzistavimo problemas ir perspektyvas. Pagrindinis sistemos parametras – Objekto gyvavimo ciklas (il. 5).

I.1. Globaline pasaulio sistema, struktura, dinamika, problemos. Pasaulio saliu klasifikacija. Integraciniai pokyciai politiniame ir ekonominiame pasaulio zemelapyje (BA, ES, NVO, Amerikos valstybiu organizacijos (OAS) Pietu Lotynu Amerikos asociacija (MERCOSUR), Centrines Amerikos integracine sistema (SICA), Afrikos vienybes organizacija (OUA), Arabu valstybiu lyga (LAS), Pietryciu Azijos Tautu Asociacija (ASEAN), Pietryciu ir Rytu Azijos naujosios industrines valstybes. Europos laisvosios prekybos asociacija (EFTA), Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartis, Siaures Amerikos laisvos prekybos sutartis (NAFTA), Lotynu Amerikos Integracijos Asociacija (ALADI), Afrikos industrializacijos sajunga, Vakaru Afrikos ekonomine bendrija (ECOWAS), Pietu Afrikos pletros bendrija (SADC), Nafta eksportuojanciu saliu organizacija (OPEC)).

Globaline pasaulio sistema (GPS) struktura, dinamika, problemos.

GPS aprepia viso zemes pavirsiaus geo-erdve, kaip vieninga visuma. Zemes amzius – 4,5 mil. metu. Jos raida itakoja du energijos saltiniai: isorinis – saule, vidinis – nuo 3 000 iki 350 laipsniu silumos.

GPS

I. GPS

II. Juostine (11) pasaulio struktura (arktine ir antarktine; sub-arktine ir sub-antarktine; vidutine; subtropine; atograzu (tropine); sub-ekvatorine, pusiaujo (ekvatorine). Zemynai (Azijos, Europos, Amerikos, Afrikos, Australijos, Antarktidos). Vandenynai (Ramusis, Atlanto, Indijos, Siaures).

III. Valstybes (200), tarpvalstybines sajungos.

IV. Regionai (2 000 tarpnacionaliniu regionu).

V. Lokaliniai padaliniai (200 000 regiono daliu, miestu strukturu).

t.y. GPS yra penkiu lygiu mozaika is 202 222 daliu. Mazesni GPS dariniai tyrinejami siekiant kuo smulkesnes detalizacijos, didesni – taikant teorinius apibendrinimus.

Vertikali ir horizontali GPS sistema (il.1).

Globaline periferija – ekstremaliu gamtiniu salygu (poliarinis ratas, auksti kalnai, dykumos ir kt.) ir bio istekliu rajonai.

Globaline pusiau periferija – rajonai, kur vykdoma agrarine ir industrine veikla.

Globalinis centras – rajonai, globaliniai miestai, postindustriniai megalopoliai, kur koncentruojasi paslaugos ir informacijos, informaciniu technologiju gamyba ir kt.

Siandieniniai GPS raidos ypatumai

Gyvoji gamta yra degradacijos ir isnykimo lygyje, visuomene – vystymosi ir stabilizacijos, technologine informacine sistema – augimo ir issivystymo etape. GPS kaita itakoja kosminiu tyrimu raida, netolygus teritorinis pasiskirstymas, kuri lemia didziuju pasaulio valstybiu raida.

GPS dinamika

Naujoviu diegimas (tobulejimas), ivairove, integracija ir tikslingumas

(organizuotumas).

Isorines ir vidines GPS problemos

I. Isorines

I a) GPS poveikis kosmosui. Kosmoso tyrimai, bandymai, aparatu paleidimai ir t.t. (pastovios bazes Menulyje, 2 012 m., Marse, 2 027 m. irengimas) daro dideli poveiki pasaulio gerovei (uzimtumas, gamyba, vartojimas, technologiju modernizacija ir t.t.).

I b) Kosmoso poveikis GPS – kiekvieno kosminio laivo paleidimas suardo ozono sluoksni nuo 250 iki 1 000 kv. km.

II Vidines

II a) tarp visuomenes, technikos issivystymo ir gamtos:

– mazeja rusine gamtos ivairove, degraduoja globaline ekosistema;

– deguonies ir anglies dvideginio ciklo pazeidimas biosferoje;

– ozono sluoksnio nykimas atmosferoje.

II b) tarp skirtingu bendruomenes lygiu:

– etniniai, socialiniai, kulturiniai skirtumai;

– turto ir skurdo problema (BVP vienam zmogui per metus Japonijoje – 32 000; Cade – 200 JAV dol.);

– karu problemos.

II c) tarp visuomenes ir technikos:

– zmogaus pakeitimas technika (robotais);

– visuomenes priklausomumo nuo technikos issivystymo ir nebereguliuojamas technines sferos augimas;

– pasenusios technikos keitimas, sunaikinimas – gamtos uzterstumo problema.

Pasaulio saliu (PS) klasifikacija (il. 2)

Salis – tai vieningas teritorinis gamtinis-socialinis-ekonominis kompleksas (geo-erdve). Istorijos eigoje saliu atsiradima itakojo juostines klimatinemis salygos ir gamtiniu kliuciu buvimas, ju nebuvimas plecia salies ribas. Susisiekimo su jura neturi 43 PS.

Valstybe – teisine, istatymine salies sistema.

1900 m. pasaulyje buvo 55 suverenios valstybes Europoje (23), Afrikoje (3), Azijoje (9). Pries Antraji Pasaulini kara – 71 – 2000 – 193. 1945-1993 nepriklausomybe issikovojo 102 valstybes.

PS skirstymas

Iki 1990 m. pasaulio valstybes skirstesi i socialistines, kapitalistines, besivystancias.

– Valstybes dydi, gyventoju skaiciu (didelis, vidutinis, mazas, ziur. lent. II. Zmogus ir Valstybe);

– BVP (bendra vidaus produkta, kuris pagal tarptautines taisykles gali buti skaiciuojama 3 budais: pagal gamyba, pagal vartojima ir pagal pajamas. Dazniausiai BVP apskaiciuojamas pagal gamyba (tai skirtumas tarp pagamintos produkcijos bei paslaugu vertes ir gamybos sanaudu). Paskutiniais metais tarptautinis Valiutos Fondas rekomenduoja apskaiciuoti valstybiu BVP pagal vartojima, remiantis nacionalines valiutos perkamaja galia. Manoma, kad toks apskaiciavimas visapusiskiau atskleidzia nacionalinio ukio pajeguma. BVP apskaiciuojant skirtingais budais ir saliu lygis ivertinamas skirtingai, todel, lyginant valstybes pagal iprastus rodiklius, butina zinoti, kokiu metodu jie apskaiciuojami.) (ziur. lent. A);

– politini (respublika 3/4 pasaulio valstybiu, sprendziamoji valdzia – parlamentui, seimui, vykdomoji – vyriausybei; absoliuti ar konstitucine monarchija), unitarines, 22 federalines valstybiu administracines – teritorines sistemos;

– socialini – ekonomini issivystymo lygi, kuri atspindi penki valstybes issivystymo kriterijai:

1. gamybos issivystymo lygis;

2. socialine ekonomine orientacija (valstybes parama mazai uzdirbantiems);

3. moksliniu ir technologiniu galimybiu lygis;

4. ekonomikos humanizavimas (islaidos medicinai, svietimui, kulturai);

5. ekonomikos ekologija.

Pasaulio bankas isskyre sias pasaulio valstybiu grupes:

1 Issivysciusios (centrines) industrines salys – gyvena 1/6 pasaulio gyventoju kuriems tenka 50 proc. pasaulinio BVP nuo 10 000 iki 25 000 JAV dol.

a) D7 (JAV, Japonija, Prancuzija, Vokietija, Italija, Kanada, DB)

b) issivysciusios Europos valstybes

c) Cirkuliuojancio kapitalo valstybes (Izraelis, Australija)

2. Besivystancios (pusiau periferines) salys – gyv. 70 proc. gyv., apie 50 proc. pasaulio zaliavu istekliu, joms priklauso 30 proc. pasaulio gamybos eksporto.

a) naujosios industrines Lotynu Amerikos ir Azijos-Ramiojo vandenyno valstybes ( Argentina, Brazilija, Venesuela, Meksika, Urugvajus, Singapuras, Pietu Koreja, Taivanis, Honkongas ir kt.)

b) nafta eksportuojancios valstybes (Kataras, Kuveitas, Bahreinas, Livija, AE ir kt.);

c) vidutinio issivystymo valstybes (Kolumbija, Gvatemala, Paragvajus, Tunisas ir kt.);

d) demografiniai gigantai (KLR, Indija, Pakistanas, Indonezija);

e) maziausiai issivysciusios salys ( Ekvatorialine Afrika, Okeanija)

3. Pereinamosios ekonomikos (is centralizuotos i laisvos rinkos santykius) valstybes (Rytu ir Vidurio Europa, NVS)

EG taikoma PS klasifikacija sudaryta atsizvelgiant i gamybos efektyvumo lygi, isskiriant smarkiai issivysciusias, issivysciusias, vidutinio issivystymo (Lietuva 57 is 143), zemo issivystymo, neissivysciusias, atsilikusias (tablica 3.1)

PS klasifikacija pagal ekonomikos konkurencijos ir investicines rizikos pozymius. Tarptautines ekonomines organizacijos (pasaulinis ekonominis forumas, Pasaulio bankas ir kt.) isskyre apie 350 nacionalines ekonomikos konkurencijos pozymiu (Lietuva 59 is 173):

– ekonominis potencialas (gyventojai, gamtiniai istekliai, perdirbimo pramones ir mokslines technologines produkcijos kiekis BVP, gyventoju islaidos, investicijos ir kt.);

– tarptautine ekonomika (dalyvavimas tarptautiniame darbo pasidalinime, investiciniai srautai, eksporto ir importo santykis, aukstuju technologiju eksporto dalis, eksportuojamu prekiu kainu indeksas);

– valstybinis socialiniu-ekonominiu problemu reguliavimas (istatymine baze, teisetvarka, politinis stabilumas, valdymo sistemos korupcijos lygis, valdzios verslo vertinimo kompetencija, valstybes skola proc. BVP);

– finansinis stabilumas (biudzeto deficitas, infliacija, nacionalines valiutos kursas, aukso ir valiutos rezervai, finansiniu paslaugu ivairove ir kokybe, mokumas, isoriniu debitu ir kreditu santykis valstybes skoloje);

– infrastrukturos isvystymas (energetika, transportas, keliu ukis, rysiai ir telekomunikacija, socialine-buitine infrastruktura, verslo infrastruktura);

– vadybos lygis (vadybininku profesionalu skaicius, ju parengimo lygis, siuolaikine studiju baze, valdymo strukturu lankstumas, kompiuterine vadyba);

– gamybos efektyvumas, rizika ir rentabilumas (pardavimo rentabilumas, aktyvo panauda, mokesciu dalis BVP, investiciju rizikos ivertinimas, draudimo sistema, darbo nasumas ir dinamika);

– mokslinis-technologinis lygis (resursu dalis moksliniai tiriamajai veiklai, kvalifikuotu moksliniu darbuotoju skaicius, patentu skaicius, licenziju eksporto ir importo pusiausvyra, ir kt.);

– kvalifikuotu darbuotoju resursai ir gyvenimo kokybe (bedarbyste, svietimo ir prof. parengimo lygis, realios pajamos ir ju diferenciacija vidurinei klasei, gyvenimo salygos, ekologija ir darbo salygos, sveikatos apsauga, nusikalstamumas, socialiniu paslaugu lygis ir kt.).

PS klasifikacija pagal platesni rodikliu lauka

Humanitarinio issivystymo indeksas (nuo 0 iki 1) – pagrindiniai duomenys sufokusuoti i gyventoju rastingumo, amziaus trukmes ir kt. rodiklius. Is ju placiausias JTO sudarytas Zmogaus galimybiu issivystymo indeksas (ZGII, tablica 4,1). Vidutinis PS ZGII – 0,764, industriniu valstybiu – 0,911, besivystanciu – 0,576, maziausiai issivysciusiu valstybiu – 0,366, Lietuvos – 0,762 po KLR – 0,765.

GPS ir Transnacionalines korporacijos (TNK)

1998 m. 54 000 KNK – 449 000 filialu; 1996 – 37 000 – 200 000 (tablica 3.3).

10 stambiausiu TNK sudaro 30 proc. tarptautines apyvartos. Pagrindines TNK veiklos kryptys:

– elektrotechnika ir elektros iranga;

– chemija ir farmacija;

– nafta ir energetiniai resursai.

Integraciniai pokyciai politiniame, ekonominiame XX a. pasaulio zemelapyje. GPS ukio globalizacijos raida

I etapas. XIX a. pab. – 1939 m. – pasaulio ukis struktura kolonijine (ziur. i “ekonomines ir socialines geografijos” atlasa). Tikslines investicijos buvo vykdomos is issivysciusiu pasaulio saliu i besivystancias (kolonijas), naudojancios pastaruju gamtinius isteklius. Tuo paciu valstybese vyko sakine specializacija, formavosi ju gamybinis potencialas, taciau ju ekonomika turejo mono – sakini charakteri. 1918-1939 m. Lietuva po Pirmojo Pasaulinio karo pasaulio perdalinimo po carines Rusijos kolonizacijos atkuria valstybinguma.

II etapas. 1945-1975 m.m. – Nacionalinis issivaduojamasis koloniju saliu judejimas suzlugde. kol. sistema. Dauguma besivystanciu saliu iskovojo nac. nepriklausomybe ir pradejo formuoti valstybini ekonomikos sektoriu. To poveikyje vyko tarptautinio kapitalo srautu kaita. Privatus kapitalas 90 proc. buvo nukreiptas i issivysciusias salis. Po Antrojo Pasaulinio karo, igyvendinant Marsalo plana, formuojasi politine priespriesa tarp socialistiniu ir kapitalistiniu pasaulio bloku (NATO – Varsuvos sutartis (Lietuva TSRS sudetyje), Rytu – Vakaru Europa ir t.t.) – saltasis karas. Lygiagreciai kuriasi globaliu tarptautiniu politiniu, ekonominiu sajungu sistema Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (1948 – ES pradzia), Europos Taryba (1949), JTO (1945), NATO (1948), Amerikos valstybiu organizacija (1948), Arabu valstybiu lyga (1948), Varsuvos sutartis, OPEC (1960), ASEAN (1967), Afrikos vienybes organizacija OAU (1963) ir kt.

III etapas. 1975 – 1990 m. Pasaulio ekonomikos raidoje auga TNK vaidmuo. Siame etape issivysciusios salys ir TNK siekia racionalizuoti kapitaliniu investiciju struktura, remiantis regionine ekonomine integracija (pvz.: JAV – Pietu Koreja).

Europos – JAV – Japonijos regionu ekonomikos augimas. Socialistines politines ir ekonomines sistemos raida pasiekia degradacijos ir isnykimo lygi.

IV etapas. Po Berlyno sienos griuvimo prasidejo socialistinio bloko irimas (Vokietija, Cekija, Slovakija Lenkija, TSRS skilimas, Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybes atkurimas, Jugoslavijos skylimas i Slovenija, Kroatija, Bosnis-Hercogovina, nauja Jugoslavija ir Makedonija). Transformacijos procesu pradzia Rytu ir Vidurio Europos salyse, Lietuvoje. Lygiagreciai su aktyviais globalizacijos procesais vyksta atskiru geografiniu regionu integracija- NAFTA (1989), MERCOSUR (1991), NVS (1991), Azijos ir Ramiojo Vandenyno ekonomine bendrija, Baltijos Asambleja, ES pletra.

I.2. Regionine ir lokaline GPS

Regionine GPS

Regionas (rajonas, R) – dazniausiai naudojama EG savoka.

R – gamtinis-socialinis-ukinis kompleksas, sudetine salies (valstybes) dalis, kurios vidiniu ypatumu ir saveikos su isorine aplinka (regionais) tyrimas ir apibendrinimas yra butinas sprendziant salies (valstybes) raidos problemas ir vystymosi perspektyvas.

R – GPS pavirsiaus dalis (geo-erdve) pasirinkta reiskiniu tyrimui ar konkreciu socialiniu-ekonominiu uzdaviniu sprendimui.

EG teorijoje isskiriami keturi R formavimosi etapai (il. 1 a) :

I. Homogenine (vieninga EG erdve) – misko ir vandens telkiniu isikuria medziotojai ir zvejai. Ju ukine veikla primityvi, gyvenamieji bustai issideste tolygiai, komunikacijos poreikis minimalus.

II. Heterogenine (skirtingu ukiniu funkciju EG erdve) – pietineje vandens telkinio dalyje atsiranda zemdirbiai, kurie isdegina miska ir pradeda kultivuoti zemdirbystes uki. Ukiu ivairove skatina prekyba tarp siauriniu ir pietiniu regiono gyventoju. Prie upes atsiranda gyvenviete, kurios gyventojai uzsiima prekyba ir prekiu gabenimu (pervezimu), kryziuojasi prekybiniai keliai.

III. Mazgine (vieningo komplekso EG erdve) – geo-erdveje atsiranda gamybos imones, jas jungiantis automagistraliu ir gelezinkeliu tinklas, vyksta aktyvus technologiniai rysiai, prekiu apyvarta, gyventoju migracija, infrastruktura ir valdymas sudaro vieninga kompleksa.

IV. Problemine (sprestinu problemu EG erdve) – nyksta gamtiniai istekliai, blogeja ekologiniai rodikliai, uzdaromos gamybos imones, zmones priversti keltis uz teritorijos ribu.

Kiekvieno R formavimosi etapo trukme – 100-200 metu, visas R raidos ciklas, priklausomai nuo skirtingu aplinkybiu trunka nuo 500 iki 1 000 metu, t.y. svarbus strateginiu, o ne taikomuoju poziuriu.

JAV mokslininkas J. Fridman’as siulo R tipologija:

I. Branduolinis R (core regions) – vystymasi itakoja informacine veikla (mokslas, issilavinimas, kultura, vadyba, politika, masines informacijos priemones), paslaugos (prekyba, draudimas, kreditas, turizmas, restoranu ir viesbuciu ukis), aukstos technologijos pramone. Jis tampa visu ukio grandziu inovaciju centru (branduoliu) ir vadybiniu poziuriu daro poveiki likusiems R tipams.

II. Kylantis R (upward-transition regions) – raida lemia perkeliama is branduolinio tipo R masine gamyba. To priezastis – kvalifikuota, bet pigesne darbo jega, mazinanti gamybos islaidu kastus, zema patalpu nuomos kaina, pigus gamtiniai (energetiniai) istekliai, nebutinos gamybos proceso ekologiskumo sanaudos, investicines lengvatos, dominuojanti R politine-ekonomine sistema mazina investiciju rizika, uztikrina pelno issivezimo laisve.

III. Koridorinio vystymosi R ( development corridors) – pagrindiniu R raidos saltiniu tampa strategiskai patogi padetis tarp dvieju branduoliniu arba tarp branduolinio ir kylancio R

IV. Nauju gamtiniu istekliu isisavinimo arba gamtiniu istekliu R (resource-frontier regions) – raida lemia nauju zemdirbystes plotu, misku istekliu, naudinguju iskasenu, juros produktu isisavinimas.

V. Nykstantys R (downward-transition regions) – jiems priskiriami isnaudotu gamtiniu istekliu, nepalankios geografines padeties, politinio ekonominio nestabilumo, aukstu gamybos kastu, pasenusios gamybos strukturos, uzdari naujovems, neisvystyto paslaugu sektoriaus, zemo verslo ir gyventoju informatyvumo ir valdymo lygio, itraukti i karinius konfliktus, ekstremaliu gamtiniu salygu, techniniu arba gamtiniu nelaimiu R.

Si tipologija taikytina ne tik GPS R, bet ir PS klasifikavimui (il.1b.). Tuo paciu pastaroji tipologija liudija skirtingas R raidos galimybes:

a) vystymosi – augimo (gamtiniai, darbiniai istekliai, dekinga geografine padetis,

gamybos kastu mazinimas, investiciju pritraukimas, informacijos ir paslaugu teikimas, atvirumas inovacijoms, politinis stabilumas, ZGII vystymas;

b) degradacijos.

R dinamika

Tradiciskai R ribas lemia abstraktus geografiniai (siaure, pietus, rytai, vakarai), gamtiniai (upiu vagos, vietoviu reljefas ir t.t.), socialiniai (etninis gyventoju grupiu pasiskirstymas) pozymiai. R vystymosi ir degradacijos faktoriai nuolat yra kitimo busenoje, lemiancioje kiekvieno R raidos dinamika. Todel butina numatyti R raidos politika tiek atskiro rajono, tiek valstybes, tiek valstybiu sajungos lygmenyje. Tuo tikslu butina atlikti detalia R analize, sugretinti visas galimas raidos alternatyvas bei parengti subalansuota R raidos nestabilioje aplinkoje strategija ir taktika. Atsizvelgiant i tai, kad R yra valstybes ar valstybiu sajungos dalis EG teorija numato keturis rajonu junginiu metodus:

1. Vieningu pozymiu R;

2. Skirtingu pozymiu R;

3. Kompleksisku pozymiu R;

4. Problematisku pozymiu R.

Priklausomai nuo tikslu gali buti igyvendinta simtai ir tukstanciai R junginiu modeliu – pvz.: pagal paslaugu ir prekiu pardavimo apimtys, prekiu ir paslaugu kainu, pasiulos ir paklausos skirtumus. Kiekviena stambi TNK formuoja tikslini R junginiu modeli padedanti spresti gamybos, realizavimo, paslaugu teikimo ir kt. klausimus. TNK R junginiu modeliai laikomi tarnybine paslaptimi.

Siekiant suprasti R junginiu sarysio ypatumus sugretinkime probleminius Lietuvos R (apskriciu) migracijos, nusikalstamumo, nedarbo, mirtingumo rodiklius.

Lokaline GPS

EG lokalinis (L) GPS lygmuo lyginamas su lasteles savoka biologijos, molekules – chemijos moksliniuose tyrimuose.

L – tai kompleksinis triju elementu geo-erdves narelis vienijantis vietove, t.y. jos isteklius, gyvenviete, t.y. joje gyvenancius gyventojus ir technologini kompleksa, t.y. imones ir komunikaciju tinkla.

Skirtingai nei gamtines juostos, zemynai, salys ar regionai L ribos ne visada turi vieninga erdvine struktura. Tarp ju randasi atotrukio zonos, kuriu dydi lemia teritorijos isisavinimo, valdymo lygis. EG teorijoje isskiriami trys lygiai (il.1 c)

1. Pradinis, taskinis isisavinimas, kai L erdve uzima ne daugiau 20 proc. R erdves – istekliu, agrarinis;

2. Linijinis – zoninis isisavinimas, kai L erdve uzima nuo 20 iki 60 proc. R erdves – transportinis, industrinis;

3.Visuotinis – tolygus isisavinimas, kai L erdve uzima nuo 60 iki 100 proc. R erdves – paslaugu, informaciniu sistemu.

EG teorijoje isskiriamos geo-erdves L grupes (istekliu, agrarines, industrines, transporto rysiu, paslaugu, informacines).

L dinamika

L dinamika, t.y. kompleksine triju elementu kaita itakoja vidiniai ir isoriniai veiksniai.

Vidiniai aprepia vietoves, gyventoju, technologinio komplekso saveika. Vystymosi procese ji pasizymi stabilumu, efektyvumu ir sudetingumu. Degradacijos – yrimu, neefektyvumu, paprastejimu.

Isoriniai – L saveika su isorine aplinka:

– matematine – geografine – padetis geografiniu koordinaciu sistemoje;

– fizine – geografine – padetis juru, upiu, kalnu, lygumu ir kt. atzvilgiu;

– mastelio – rysiai su artimais, vidutinio nuotolio, tolimais objektais;

– ekonomine – santykiai su imonemis, komunikaciju sistema, realizavimo rinka, gamtiniais ir darbiniais istekliais, inovaciju ir kapitalo saltiniais;

– transporto – padetis pagrindiniu transporto koridoriu ir mazgu atzvilgiu;

– socialine – santykiai su rasinemis, etninemis, socialinemis, religinemis, kulturinemis grupemis ir centrais;

– politine – santykiai su draugiskais, neautraliais, nedraugiskais R ir valstybemis;

– ekologine – santykiai su ekologiskai sekmingomis ir nesekmingomis teritorijomis.

Prancuzu geografai J. Boche-Granie ir J. Shabo isskiria sias L funkcijas:

– karine (karines bazes, gamyklos, bandymu poligonai ir kt.);

– prekybine (rinkos, TNK prekyba, juros prekyba ir kt.);

– gamybine ( gavybos, apdirbimo);

– kulturine (religiniai, universitetiniai, pasaulietiniai centrai, tarptautiniu festivaliu miestai; tarptautines parodos, kongresai ir kt.);

– svetingumo paslaugu (gydomosios proceduru, rekreaciniai, turistiniai centrai, pensininku miestai ir kt.);

– administracine-politine (administracine miestu, rajonu, valstybiu, tarptautiniu organizaciju ir kt. sistema).

Papilde sarasa agrarine, transporto ir rysiu (komunikaciju), gamtos apsaugos (draustiniai, nacionaliniai parkai), finansine (bankai, birzos ir kt.) funkcijomis gautume gana issamia L funkciju visuma.

L lygiai

Pagrindines L lygiu atsiradimo priezastys lemia:

a) geografine padetis;

b) vidines gamtines salygos ir istekliai;

c) L funkciju koncentracija;

d) gyventoju ir technologiniu strukturu koncentracija.

L patraukluma isreiskia formule:

G ir TS k (d) ? GP(a) + VGS ir I (b) + LFK (c),

reiskianti, kad gyventoju ir technologiniu strukturu koncentracijos lygis randasi sudejus geografines padeties, vidiniu gamtiniu salygu ir istekliu, L funkciju koncentracijos rodiklius.

I913 m. vokieciu geografas F.Auerbach’as apibreze priklausomybe tarp L gyventoju skaiciaus ir jo padeties-rango. Atskiro miesto gyventoju skaicius gretinamas su didziausio valstybes miesto rodikliais, tuo budu sudaroma valstybes miestu rangu – dydziu piramide (ziur. Lietuvos miestu gyventoju statistinius duomenys). Kol valstybeje isaugs milijoninis miestas tures atsirasti daug kaimu, po to mazu ir vidutiniu miestu, veliau – didmiesciu ir tik po to galu gale susiformuoja globalinis miestas – megalopolis.

Greta statistines L lygio rangas-dydis, isskiriama erdvine L lygis dydis – atstumas, liudijanti, kad kuo aukstesni miestu rangai, tuo didesni atstumai juos skiria. Taip atstumas tarp globaliu miestu (Londono, Paryziaus, Niujorko, Tokijo) siekia 8-14 tukst. km., tarp stambiuju zemyniniu miestu (Maskvos, Delio, Pekino, Mechikoir kt.) – 5-10 tukst. km., o tarp mazuju miestu atstumas nevirsija 100 – 200 km.

L pletra

Aptarkime placiau tris L pletros budus (pokyciai institucineje erdveje; netradicinis vidiniu istekliu panaudojimas; tyrinejimo ir vystymosi (Reserch and Development) strategijos realizavimas:

I. Siame modelyje svarbus du faktoriai – patraukli geografine padetis ir instituciju pasirengimas keisti L struktura, t.y. padeti institucineje erdveje – mokesciu, investiciju, muitines ir kt. Permainu deka auga investicijos vyksta technologine- socialine-ekonomine pletra;

II. Skatinimas netradiciniu vietiniu istekliu naudojimo budu. Cia pagrindinis vaidmuo tenka vietinem bendruomenem, kurios atsizvelgdamos i isorines aplinkos pokycius turi atnaujinti tradicinius vietiniu istekliu naudojimo budus (mazuju Suomijos miesteliu smulkiuju verslininku – amatininku prisitaikymas prie nauju aktyvaus turizmo poreikiu);

III. Taikomas issivysciusiose salyse, kur universitetuose ir sakiniuose institutuose vykdomi ilgalaikiai strateginiai tyrimai lemiantys L pletra. Tokiuose L tolygiai dideja kvalifikuotu darbuotoju, inovaciju, techniniu parku, kur inovacijas papildo kapitalas, technopoliu, kur greta mokslas ir fundamentaliu tyrimu instituciju pleciasi paslaugu sektorius, skaicius. Pvz.: Silicio slenis JAV – 3 000 aukstu technologiju imoniu, kuriose dirba virs 300 000 zmoniu, pagaminama 25 proc. pasaulio elektronikos pramoneje naudojamu puslaidininkiu. Auganti institucinei infrastrukturai regione buvo sutelkta 1,5 mil. zmoniu

I.3. GPS gamtiniu istekliu pasiskirstymas. Pasaulio ukio sistema ir sakos. Mokslo ir technikos pazangos, informacines visuomenes pletros poveikis ekonomines geografijos raidai

GPS gamtiniu istekliu (GI) pasiskirstymas

Visuomenes vystymosi istorija sietina su zmogaus ir gamtos aplinkos, kuria sudaro gamtiniu salygu, naudojamu ir resursiniu atsargu GI saveika (il.1 a, b). XX a. zmogaus poveikis gamtai sparciai augo. Zemes pavirsiuje randasi daug ivairiu GI, ju issidestymas ir naudojimas netolygus. GI skirstomi i atsinaujinancius (saules, vejo, vandens, potvyniu ir atoslugiu energija, biomase, zemes gelmiu siluma) ir neatsinaujinancius (anglis, nafta, dujos, branduoline energija). (il. 1 c )

Mineraliniai istekliai (energijos, metalines (spalvotieji metalai), nemetalines (taurieji metalai) zaliavos) – 200 rusiu (Mendelejevo lentele). Beveik visi mineraliniai istekliai yra neatsinaujinantys o ju rezervai nevienodi: anglies – 14800 milijardu .t. naudojamu ir 1100 milijardu. t. iszvalgytu, naftos – 550 ir 140; gelezies rudos – 600 ir 230; gamtiniu duju 400 ir 150 trilijonu kubiniu m.

Kuro ir energetikos istekliai. Akmens anglis – pasaulyje yra 3,6 tukst anglies baseinu ir telkiniu kurie uzima 15 proc. zemes sausumos (Azija, Siaures Amerika, Europa). Nafta – 50 tukst. telkiniu (. Uranas – istekliai 1,4 mln. t. (Australija, Kanada, JAV, PAR, Nigerija, Namibija, Brazilija, Rusija)

Zemes istekliai – 13,I milijardu. h.., 11 proc. dirbamojoje zemeje isauginama 88 proc. butinu zmonijai produktu. 20 proc. sudarancios pievos ir ganyklos – 10 proc. Ju isisavinima itakoja du veiksniai:

– zmogaus pastangos plesti dirbamos zemes kieki;

– zemes pazeidziamumo veiksniai (erozija – kiekvienais metais prarandama 6 – 7 mil. h., uzpelkejimas – 1,5 mil. h.). XX a. 8 des. kiekvienam zemes gyventojui tekdavo o,45 h. apdirbamos zemes, 2000 – 0,25 h.

Gelo zemyninio vandens istekliai. Gelas vanduo GPS sudaro 2,5 proc. hidrosferos, t.y. 36 milijonu. kubiniu. km., is jo geriamas – 3,6. Upiu nuolydziai placiai naudojami hidroelektriniu statybai, zemes ukyje placiai naudojamos dirbtinio drekinimo, vandens kanalu sistemos (Olandija, Kinija).

Biologiniai istekliai. Augmenija – 6 000 rusiu, is ju – 80-90 naudojamu zemes ukyje. Miskai – 4,1 milijardu. h., t.y. 27 proc. zemes pavirsiaus. Mediena placiai naudojama, kaip statybine medziaga ir kuras. Gyvosios gamtos istekliai – nuo 1600 iki 1995 zemeje isnyko 600 rusiu gyvunu.

Vandenynu istekliai – 1370 mln. kub. km., t.y. 96,5 proc. hidrosferos, juros vandenyje – 75 cheminiai elementai (druska ir kt.), 1/3 mineraliniu pasaulio naftos ir gamtiniu duju istekliu, naudingosios iskasenos, biologiniai istekliai (zuvis, moliuskai, zinduoliai).

Klimatiniai ir kosminiai ateities istekliai – saules ir vejo energija.

Rekreaciniai istekliai – poilsio ir turizmo pagrindas:

– rekreaciniai gydomieji (mineraliniu vandenu gydyklos);

– rekreaciniai atstatomieji (viesos maudymosi vietos);

– rekreaciniai – sportiniai (slidinejimo bazes);

– rekreaciniai – pazintiniai (kulturinis turizmas).

Pasaulio ukio sistema (PUS) ir sakos

PUS budinga:

– vientisumas – gamintojai ir vartotojai tarpusavyje yra labai susije;

– atsinaujinimas – PUS pagamintu prekiu ivairove labai didele, mainai intensyvus, o rinkos salygomis didejanti konkurencija lemia nuolatini gaminiu bei ideju atsinaujinima.

PUS saka (branch) – imoniu grupe gaminanti tipines (vienodas) prekes ir paslaugas

PUS sektorius (sector) – bendru funkciniu pozymiu PUS saku grupe.

Pirminis PUS sektorius – medziokle, zvejyba, zemes ir misku ukis, gavybos pramone;

Antrinis PUS sektorius – perdirbimo pramone, statyba, energetika. Jo tikslas – pirmojo sektoriaus pateiktu zaliavu perdirbimas;

Tretinis PUS sektorius – transportas, rysiai, finansai, valdymas, paslaugos, prekyba – formuoja pirminio ir antrinio sektoriu funkcionavimo bei rysiu su prekiu ir paslaugu vartotojais prielaidas, t

. . .

Etnine, religine gyventoju sudetis itakoja socialine, ekonomine valstybes raida. EG isskiriami du etnines gyventoju sudeties modeliai:

1. Etninis vientisumas (vieningumas) skatina ekonomikos augima, t.y. kolektyviniu tikslu igyvendinima (Vokietija, Japonija, Italija, Pietu Koreja, Kinija);

2. Etninis margumas skatina inovacine valstybes raida, t.y. plecia religines, kulturines, sveitimo, ukininkavimo ir kt. galias. Misrios santuokos naikina genetiniu nukrypimus budingus uzdarai gyventoju grupei.

Socialine gyventoju sudetis atspindi tokiu visuomenes strukturu, kaip seima, darbinis kolektyvas, socialine grupe padeti valstybeje. Perejima nuo maziau issivysciusios link besivystancios visuomenes zymi seimos, kaip gyventoju prieaugli garantuojancios institucijos vaidmens mazejimas, auganti darbiniu santykiu, kuriu uzdavinys geroves poreikiu (pasiulos) uztikrinimas, socialiniu grupiu itaka. Lietuvos socialinei gyventoju strukturai budingi bendri Rytu ir Vidurio Europos, Rusijos postsocialistiniu valstybiu pokyciai, t.y. seimos vaidmens mazejimas, darbiniu santykiu, socialiniu grupiu – augimas. Visuomene randasi aktyvios diferenciacijos buvyje, kuriame neisvengiami skirtingu socialiniu gyventoju grupiu priestaravimai, skatinantys vidinius konfliktus ir nestabiluma, kuriuos mazinti turetu buti sukurtas mechanizmas pajegus uztikrinti tolygia visuomenes gerove, garantuojancia visu jos nariu galimybiu igyvendinima.

Visapusiska gyventoju gyvenimo salygu permainu analize leidzia issiaiskinti, numatyti galima visuomenes nariu judejima (migracijos) EG erdveje.

Gyvenimo kokybe (GK) ir migracijos priezastys

GK – isoriniu gyventoju gyvenimo salygu visuma itakojanti ju elgsena EG erdveje, t.y. sprendima migruoti – persikelti laikiniai ar pastoviai gyventi i kita gyvenviete, rajona, miesta, valstybe. Kadangi kiekvieno zmogaus GK suvokimas pakankamai subjektyvus, todel tegalime isskirti pagrindinius GK parametrus – materialine gerove, saugumas, laisve, savirealizacija, sveikata, gyvenimo trukme.

Materialine gerove lemia ekonomikos augimo lygis, BVP vienam gyventojui, nedarbo lygis, isidarbinimo galimybe, fiksuotas pragyvenimo minimumas.

Sauguma – nusikalstamumas, transporto traumu, gaisru skaicius, stichines gamtos nelaimes (zemes drebejimai, potvyniai, cunami, nuosliauzos ir kt.), aplinkos uzterstumas (elektromagnetinis fonas, triuksmas, radiacija), ekologines katastrofos, politinis ir visuomeninis nestabilumas.

Laisve – asmenybes nelieciamumas, zodzio, sazines ir religijos, mazumu, politinio pliuralizmo, zodzio, spaudos ir informacijos laisve, privacios nuosavybes apsauga, rinkimu ir visuomeniniu judejimu laisve.

Savirealizacija – svietimo galimybes, kurybos ir privacios iniciatyvos laisve, visuomenines ir valstybines cenzuros nebuvimas, ivairaus darbo pasirinkimo galimybe, laisva migracija.

Sveikata – gelo geriamo vandens ir maisto produktu tiekimo garantijos, laisvalaikis, aktyvaus poilsio galimybe, susirgimu, savizudybiu skaicius, sveikatos apsaugos infrastruktura (gydytoju, aptarnaujancio medicinos personalo. ligoniniu lovu, vaistu ir medicinines irangos skaicius).

Gyvenimo trukme – naujagimiu ir vaiku, suaugusiu mirtingumas, gyvenimo trukme, pensiju amzius, socialines apsaugos sistemos issivystymas.

Taigi vidiniai lyciu pusiausvyros, etniniai, socialiniai pokyciai bei GK itakoja gyventoju judejima EG erdveje. Sis procesas keicia gyventoju skaiciu, tiek isvykimo, tiek atvykimo erdveje. Procesu, kai kiekybinius rodiklius lemia gimstamumo ir mirtingumo rodikliai taikoma naturalaus augimo (prieauglio) savoka. Kai pokyciai atspindi kiekybinius atvykusiu i regiona (imigracija) ir isvykstanciu (emigracija) gyventoju rodiklius taikoma mechaninio augimo (prieauglio) savoka. Migracijos priezastys gali buti ekonomines, politines, religines, mokslines, gamtines (stichiniu nelaimiu poveikyje).

Siekiancios tukstantmecius, trukstancios simtmeciais gyventoju migracijos nuolat keicia pasaulio gyventoju pasiskirstymo struktura.

Gyventoju pasiskirstymas

Visuomenes vystymosi raidoje susiformavo sie gyvenvieciu tipai:

1. Agrarine visuomene – kaimo gyvenviete;

2. Industrine – miestas ir miesto tipo gyvenvietes;

3. Postindustrine – urbanistinis centras su priemiescio zona.

Jei medziotojo veiklos teritorija sieke 25-50 kv. km. tai siuolaikinio urbanizuoto zmogaus poreikius tenkina 250 – 500 kv. m. (bustas, vieta visuomeniniame transporte, darbo istaigoje, infrastrukturine ir funkcine erdve).

Urbanizacija, sub-urbanizacija, rurarizacija

Susikloste gyvenvieciu tipai atspindi zmoniu poreiki gyventi mieste (I etapas – urbanizacija – lot. miestas), priemiestyje (II – sub-urbanizacija), kaimo gyvenvietese (III- rurarizacija). Ju privalumus ir trukumus taikliai apibudino JAV miestu pletros teoretikas E. Chovard’as schemoje “Trys magnetai” (1903, il. 2)

Miestai patrauklus zmogui socialiniu patogumu, pramogomis, aukstesniu uzdarbiu, darbo ivairove, ir kt., taciau turi trukumu – atotrukis nuo gamtos, atstumas nuo gyvenamosios ir darbo vietos, aukstos produktu ir nuomos bei buitiniu paslaugu kainos, oro uzterstumas, ir kt. Kaimo tipo gyvenvietes atvirksciai patrauklios gamtos groziu, grynu oru, saules sviesa, darbu greta namu, kita vert pasizymi didele izoliacija, sunkiu mazai apmokamu fiziniu darbu, zema renta, pramogu stygiumi. Chovard’as pasiule sujungti miesto ir kaimo gyvenimo privalumus atskirose miesto – sodo tipo gyvenvietese. Siu ideju igyvendinimas salygojo pokycius XX a. JAV, DB, Europos miestu pletroje. Siandiena issivysciusiu valstybiu gyventojai stengiasi gyventi ekologiskuose, isvystytos komunikacijos priemiesciuose (urbanizacijos lygis proc. Belgijoje, Kuveite – 97, Islandijoje – 92, Izraelyje, Bahreine – 91, Lietuvoje – 68) Besivystanciu – stengiasi is kaimo gyvenvieciu persikelti i ekonomiskai akyvesnius didmiescius, o silpnai issivysciusiu valstybiu gyventoju migracija riboja ekonomines, ukines, etnines-bendruomenines salygos urbanizacijos lygis proc. Uganda – 13, Nepalas – 11, Burundis – 8, Butanas, Ruanda – 6).

Budingas dabartines urbanizacijos bruozas – miestu suaugimas i sankaupas – aglomeracija . Miestai megapoliai – sub-urbanizuotos aglomeracijos rusis – milijoniniai didmiesciai su gyvenamaisiais priemiescio rajonais (ziur. statistiniu duomenu lentele). Itin didele aglomeracija vadinama megalopoliu, t.y. atstumu tarp didmiesciu isnykimu (Brazilijos pakrante tarp Rio de Zaneiro ir San Paulo – 540 km., Azijoje, Gango-Bramaputros srityje gyvena 400-450 zmoniu). Miestai uzima 1 proc. pasaulio sausumos ploto, juose gyvena per 45 proc. pasaulio gyventoju, jiems tenka 80 proc. pasaulio BVP, i aplinka is miestu patenka 80 proc. pasaulio tersalu.

Miestu geografija

Skirtingai nei ekonominiai, socialiniai, architekturiniai miesto statybos ypatumu tyrimai EG suvokia miesta, kaip maksimalu gyventoju tankejimo objekta, t.y. pagrindines miestu atsiradimo ir augimo prielaidos siejamos su galimybe lygiagreciai spresti dvi problemas:

– gyventoju koncentracijos, t.y. augimo;

– GK lygio kelimo.

Jei EG erdveje neegzistuotu miestai butu neimanomas pasaulio gyventoju augimas. Taip primityvaus ukio salygomis vienam gyventojui tekdavo 25 kv. km. zemes teritorijos, t.y. sausumoje galejo gyventi 6 mil. zmoniu, 1 kv. km. pasiskirscius 20 gyventoju – 3 milijardai. Minimalaus tankio – 50 tukst. zmoniu 1 kv. km. atveju pasaulio gyventoju skaicius pasiektu 7 trilijonus 500 milijardu gyventoju, taciau tada visas zemes rutulio pavirsius atrodytu kaip tankiai apgyvendintas didmiestis.

EG ir urbanizacijos teorijoje isskiriami sesi pagrindiniai miestu planu tipai (il. 3 a.):

Join the Conversation

×
×