Prancūzija

TURINYS

ĮVADAS 2
1. TRUMPA INFORMACIJA APIE PRANCŪZIJĄ 3
2. PAGRINDINĖS ŽINIOS APIE PRANCŪZIJĄ 4
2.1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS 4
2.2. KLIMATAS 4
2.3. GYVENTOJAI 4
2.4. PRAMONĖ 5
2.5. ŪKIS 5
3. PARYŽIAUS VIEŠBUČIAI 6
4. ATVYKIMAS Į PARYŽIŲ 6
5. LANKYTINOS VIETOS 7
5.1. DISNĖJUS 7
5.2. EIFELIS 8
5.3. LUVRAS 9
5.4. POMPIDOU 9
5.5. TRIUMFO ARKA 10
5.6. SEN MIŠELIS 10
5.7. STRASBŪRAS 11
5.8. ŠAMBORAS 12
5.9. SEN MALO 12
5.10. LURDAS 12
5.11. MARSELIS 12
5.12. KANAI 13
5.13. PIRĖNAI 13
5.14. TROYES 13
6. NAUDINGA INFORMACIJA VYKSTANTIEMS Į PRANCŪZIJĄ 14
6.1. TRANSPORTAS 14
6.2. PARDUOTUVĖS 15
6.3. KĄ VALGYTI 16
6.4. UŽKANDŽIAI 19
7. IŠVADOS 21
LITERATŪRA 22ĮVADAS
Prancūzija – didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose jos krantus skalauja Atlanto vandenynas, Šiaurėje – Lamanšo sąsiauris, pietuose – Viduržemio jūra. Nuo Italijos Prancūziją skiria aukščiausia Alpių viršukalnė – Monblanas (4807 m), nuo Vokietijos ir Liuksemburgo – vaizdingi Jura ir Vogėzų kalnai. Šalies plotas su užjūrio teritorijomis – 551 695 km2.

Dabartinę Prancūzijos teritoriją V-VIII a. užkariavo ir valdė frankai, kurie sukūrė stiprią frankų valstybę. Šios vakarų germanų gentys davė vardą Prancūzijai.
Prancūzija – turtinga šalis, viliojanti turistus kraštovaizdžių įvairove, gurmaniškos virtuvės tradicijomis, puikiu svečių aptarnavimu. Turizmo pajamos – didžiausios Europoje. Kasmet šalyje apsilanko per 61 mln. užsienio turistų. Daugiausiai jų atvyksta į sostinę Paryžių.
Į Prancūziją mes išvysime ir būsime dešimt dienų. Aplankysime Paryžiaus, Sen Mišelio, Strasbūro, Sen Malo miestus.
Paryžiuje aplankysime Eifelį, Luvrą, Pompidou, Triumfo arką.
Šią vietą Europoje pasirinkau todėl, kad svajoju kada nors ten nuvykti ir pamatyti savo akimis visą tą grožį apie kurį rašo knygos, informaciniai leidiniai. Labiausiai mane vilioja Alpių kalnai ir Vienos miestas. Riinkausi šią šalį dar ir todėl, kad turėjau medžiagos.
Šiame darbe suteiksiu informacijos ne tik apie Prancūzijos kaip kurios miestus, bet ir sužinosime apie pačią Prancūziją, jos istoriją, geografinę padėtį, klimatą, oro temperatūrą, sezoniškumą, valiutą, religiją, kultūrą, prancūzų virtuvę. Plačiau apžvelgsiu Di

isnėjų, Sen Mišelį, Strasbūrą, Sen Malą, Šamboro pilį.1. TRUMPA INFORMACIJA APIE PRANCŪZIJĄ
Prancūzija – šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose – su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra.
Pavadinimas: Prancūzijos respublika
Plotas: 547,026 kvadratinių kilometrų
Sostinė: Paryžius (Ille-de-France 10.8 milijonai gyventojų, Paryžiaus mieste – 2.1 milijonai)
Gyventojų skaičius: 61.1 milijonai gyventojų, iš kurių 4.5 milijonai – užsieniečiai
Kalba: Prancūzų
Religija: 82% Romos katalikai; 0.8 milijono Protestantų; 2.4 milijonai Musulmonų; 0.7 milijono Žydų
Nacionalinė diena: Liepos 14 – ‘Fźte nationale’, Bastilijos šturmo diena (1789)
Valdymo forma: Dviejų rūmų Parlamentinė prezidentinė demokratija (Nacionalinė Asamblėja: 577 nariai (renkami 5 metams); Senatas: 321 senatoriai (renkami 9 metams)
Respublikos Prezidentas: Jacques Chirac ( nuo 1995 metų, 2002 gegužės 5 dieną perrinktas dar vienai 5 metų kadencijai2. PAGRINDINĖS ŽINIOS APIE PRANCŪZIJĄ
2.1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji prieina prrie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai šiaurėje ją skiria nuo Didžiosios Britanijos. Sausumoje ji ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku. Pietuose Prancūziją skalauja Viduržemio jūra, o Pirėnų kalnai ją skiria nuo Ispanijos ir Andoros. Viduržemio jūroje Prancūzijai priklauso Korsikos sala.

Prancūzija suskirstyta į 96 departamentus, ji turi valdų Amerikoje, Afrikoje, Okeanijoje. Žinomiausios užjūrio teritorijos ir departamentai yra Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Martinika, Prancūzijos Gviana. Bendras jų plotas – 127 000 km², o jose gyvena apie 1,5 mln. žmonių.2.2. KLIMATAS
Visos be išimties Va
akarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijos teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17° C, o sausio + 7° C.

Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, sausio vidutinė temperatūra + 8° C, o vasaros karštos ir sausos – vidutinė liepos temperatūra + 23° C. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų dienų.

Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1 – 3° C, bet aukščiau kalnuose atšąla iki – 20° C. Šilčiausią vasaros mėnesį priekalnėse šiaurėje būna 16 – 18° C, o pietuose – iki 24° C.

Daugiausia kritulių ( 1500 – 2000 mm per metus ) Alpių, Pirėnų, Vogėzų, Sevenų vakariniuose šlaituose, mažiausiai ( 500 – 800 mm ) – Ronos žemumoje, Viduržemio jūros pakrantės rytuose. Bretanės, Kotanteno pusiasaliuose, Garonos žemumos vakaruose iškrinta 800 – 1200 mm, kitose lygumose 600 – 800 mm per metus. Kritulių per visus metus būna tolygiai, išskyrus Viduržemio pajūrį, kur vasara sausa. Lygumose pastovi sniego danga nesusidaro, kalnuose 2500 – 3000 m aukštyje ji laikosi 7 – 11 mėn.2.3. GYVENTOJAI
Daugiau kaip 90 % gyventojų yra prancūzai. Jų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupei. Rytuose gyvena elzasiečiai ( ~ 1,4 mln. ), šiaurės vakaruose – bretonai ( 1,25 mln. ), šiaurėje – flamandai ( 300 000 ), pietuose – katalonai ( 250 000 ), pietvakariuose – baskai ( 140 000 ), Korsikoje – korsikiečiai ( 280 000 ); dideliuose miestuose yra žydų ( ~ 500 000 ). Dar gyvena italų, ispanų, portugalų, ar
rabų ( alžyriečių, marokiečių ).

Prancūzų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti.

Prancūzų kredo – menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Kiekviena diena yra šventė. Jie nemėgsta sunkaus, juodo, monotoniško darbo. Prancūzai kuria savo namų jaukumą ir savitą stilių nežiūrėdami į kaimyną, bet kiekvienas savaip. Miestiečiai netaupo pinigų patys megzdami, nerdami, remontuodami automobilį ar valydami langus. Šeimininkės, užuot valiusios dulkes ar skalbusios, geriau bendrauja su draugėmis ar savo vaikais, kuriems skiria labai daug dėmesio. Prancūzai labai mėgsta bendrauti su užsieniečiais. Daugelis mano, kad jie godūs.

Per tam tikras šventes vyrai dėvi tradicinius marškinius, liemenę, striukę, kelnes, ant kaklo ryši skarelę, o ant galvos užsideda beretę ar skrybėlę. Moterys vilki plačiu ties liemeniu rauktu sijonu, palaidinuke, korsažu, ryši skarelę.2.4. PRAMONĖ
Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagal pramonės gamybą ji yra pasaulio šalių penketuke.

Pokariu greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą, kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione – ” Peugeot – Citroën “, ” Renault “. Keleiviniai lėktuvai ” Karavela ” vieni saugiausių pasaulyje; apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima trečią vietą. Atominės jėgainės pagamina 75 % šaliai reikalingos elektros.

Pasaulyje taip pat ge
erai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėjo prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės.2.5. ŪKIS
Pagal žemės ūkio produkciją Prancūzija viena pirmųjų. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje vyrauja grūdų auginimas.

Apie Prancūzijos žemės ūkį daug pasako šie rodikliai: antra vieta pasaulyje, po Italijos, pagal vynuogių derlių ir perdirbimą, ketvirta vieta pagal grūdų ( kviečių, miežių, kukurūzų ) derlių, trečia – pagal pieno, ketvirta – pagal mėsos gamybą. Šalis didelė, todėl žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o pietuose – ryžiai, migdolai, persikai ir abrikosai.

Svarbi ūkio šaka yra turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų.3. PARYŽIAUS VIEŠBUČIAI
Paryžius garsėja savo viešbučiais. Čia gausu įvairių kategorijų viešbučių: viliojantys turtingi palaces ( prabangiausi viešbučiai ), hôtels de charme, žavintys savitumu bei romantika, ir paprastesni, bet geri šeimyniniai viešbučiai, įsikūrę ramiuose skersgatviuose. Į miestą, kaip į kultūros ir mados Meką, nuo seno plūsta visų profesijų turtingieji, garsieji ir didieji žmonės. Todėl nenuostabu, kad Paryžius didžiuojasi puikiausiais pasaulyje viešbučiais. Vien senamiestyje yra daugiau nei tūkstantis viešbučių. Viešbučiai, kad ir kokios būtų kainos, atspindi nepakartojamą paryžiečių stilių ir skonį. Štai keletas geriausiųjų:

Balzac – šis nedidelis, bet stilingas viešbutis spinduliuoja savo epochos žavesiu. Labai vertinamas jo restoranas.

Plaza Athénée – aukštosios mados Paryžiaus centre esantis viešbutis mėgstamas mados pasaulio. Labiausiai vilioja nuostabi puošyba ir puikus restoranas.

Relais Christine – šis žavus viešbutis – ramybės oazė miesto centre – siūlo tradicinius patogumus, pvz., jaukų židinį svetainėje.

L`Abbaye St – Germain – malonus sodas ir kiemas bei patrauklūs kambariai būdingi šiam nuošaliam viešbučiui prie Jardin du Luxembourg.

Duc de St – Simon – šio patogaus ir ramaus viešbučio miegamųjų langai atsiveria į žaliuojantį sodą. Jis įsikūręs XVIII a. rūmuose į pietus nuo Senos.4. ATVYKIMAS Į PARYŽIŲ
Paryžius – tai oro ir geležinkelio linijų centras. Visos Europos sostinės, daugelis pagrindinių žemyno miestų Skandinavijoje bei Didžiojoje Britanijoje siūlo tiesioginius skrydžius lėktuvu ir traukinių reisus į Paryžių. Tiesioginiai skrydžiai yra iš Šiaurės Amerikos, Afrikos ir Japonijos. Nepaisant daugybės transporto agentūrų, tiesiai į Paryžių neįmanoma atskristi iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Keleiviai pakeliui į Paryžių turi persėsti į kitus lėktuvus. Į miestą sueina daugybė šalies ir tarptautinių greitkelių, todėl čia lengva patekti automobiliu ar tolimųjų reisų autobusais.5. LANKYTINOS VIETOS
5.1. DISNĖJUS
ŠIS TEMINIS PARKAS tėra dalis Euro Disney poilsiavietės, užimančios 600 ha Marne-la-Vallėe ploto, 32 km į rytus nuo Paryžiaus. Įrengtas pagal Kalifornijos Stebuklų karalystės pavyzdį, šis penkių temų parkas turi europietiškų bruožų (vaikų literatūros herojų Piterio Peno ir Miegančiosios Gražuolės atrakcionai), bet vyrauja amerikietiškas pobūdis, dvasia ir pagrindinės temos: Amerikos miestelis bei Laukiniai Vakarai. Po mažiau nei ketverius metus trukusių statybų 1992 m. buvo atidaryta poilsiavietė su teminiu parku, viešbučiais ir sporto bei stovyklavimo paslaugomis.
TEMINIO PARKO 56 ha plotas suskirstytas į penkias dalis: Pagrindinė gatvė JAV, Fron-tierland (Pasienis), Adventureland (Nuotykių šalis), Fantasyland (Fantazijos šalis), Discovery-land (Atradimų šalis). Kiekviena tema nostalgiškai atkuria legendinę praeitį ar vietą, paryškintą Holivudo folkloro spalvomis. Bendra koncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas, pasivažinėjimai traukiniais, technologiniai stebuklai – daug ko pasisėmė iš XIX a. Pasaulinių mugių.
PAGRINDINĖ GATVĖ, JAV. PAGRINDINĖ GATVĖ – tai amžių sandūros Amerikos provincija. Viktorijos stiliaus pastato fasadai spalvoti, įvairūs ir su autentiškomis detalėmis. Gatvės transportas – arklių traukiami vagonai, seni dviaukščiai autobusai, antikvarinis ugniagesių automobilis ir Keystone’o policijos stiliaus furgonas -lankytojus nuveža iki parko centro, prie Miegančiosios Gražuolės pilies. Tai centrinė aikštė, iš kurios išsišakoja takeliai į kitas keturias temines šalis.
Iš pagrindinės gatvės geležinkelio stoties, prie įėjimo į parką, senamadiškas garo traukinys išvažiuoja į ekskursiją aplink parką pro Didžiojo kanjono dioramą, sustodamas Atradimų šalyje, Pasienyje ir Fantazijos šalyje.
Tarp daugybės nuostabių gatvės atrakcionų – tradicinė kirpykla. Pagrindinės gatvės automobilių pardavėjas turi autentiškų antikvarinių automobilių, net ir puikų 1907 m. Reliable Dayton Higb Wheeler C modelį. XIX a. prekybos centre yra daug to meto daiktų. Vienas iš jų -pinigų keitimo sistema. Čia galima įsigyti nuostabių dovanų. Didžiojoje gatvėje muzikuoja įvairiausi muzikantai, pvz., Dbdelando regtaimo grupė visą dieną džiugina lankytojus smagiais gatvės spektakliais.
Jokiu būdu negalima pražiopsoti Didžiojoje gatvėje rengiamo ekstravagantiškai apšviečiamo Elektrinio parado. Tai didelis naktinis pasirodymas su išpuoštais plaustais, Disney’aus herojais ir tuzinais atlikėjų.5.2. EIFELIS
EIFFELIO BOKŠTAS (Tour Eiffel) buvo sukurtas 1889 metų Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio statinys buvo aršiai kritikuotas XIX a. estetų. Poetas Paulis Verlaine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytų bokšto. Tai buvo aukščiausias pasaulio statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building. Dabar bokštas simbolizuoja Paryžių. Jis puikiai atrodo po neseniai atlikto remonto bei naujos apšvietimo sistemos įrengimo.
Eiffelis tuo metu Europoje buvo autoritetas aukštų karkasų aerodinamikos srityje (1913 metais jis parašė knygą ‘Oro pasipriešinimas’). Eiffelio bokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti, todėl vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos buvo palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos galėjo žymiai efektyviau atlaikyti. Tokia nepaprasta buvo Eiffelio inžinerija, kad net stipriausiam vėjui pučiant, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 centimetrų. Visi didieji Dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 metų, buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.
Eiffelio bokštą sudaro trys lygmenys:
Pirmasis lygmuo: 57.63 metrų aukštyje. Jame yra observatorija, kuri stebi Eiffelio bokšto viršūnės svyravimą, Cineiffel muziejus, supažindinantis lankytojus su bokšto istorija, suvenyrų parduotuvė, restoranas ‘Aukštis 95’ bei pašto skyrius.
Antrasis lygmuo: 115.73 metrų aukštyje. Nuo jo galima apžvelgti Paryžiaus panoramą su teleskopais. Šiame lygmenyje jūs rasite parduotuves, labai prabangų Žiulio Verno restoraną.
Trečiasis lygmuo: 276.13 metrų aukštyje atsiveria išskirtinė Paryžiaus ir apylinkių panorama. Neseniai atstatytas Gustavo Eiffelio biuras kuriame jis sutinka Tomą Edisoną. Panoraminis vadovas padeda orientuotis. Dioramos supažindina su šios platformos istorija.
Politika vaidino nemažą vaidmenį bokšto istorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai ant jo pakabino iškabą: ‘Deutschland Siegt Auf Allen Fronten’ (‘Vokietija laimi visuose frontuose’). 1958 metais, likus keletui mėnesių prieš Fidelio Kastro atėjimą į valdžią, Kubos revoliucionieriai pakabino jų raudonai juodą vėliavą, o 1979 metais Amerikos žalieji pakabino plakatą ‘Gelbėkite ruonius’. 1989 metais bokštas šventė savo šimtmečio jubiliejų. Muzikos ir fejerverkų šou tęsėsi 89 minutes.5.3. LUVRAS
LUVRO MUZIEJAUS, turinčio vieną vertingiausių meno kolekcijų pasaulyje, istorija siekia viduramžius. Pirmiausia 1190 m, karalius Pilypas Augustas čia pastatė tvirtovę, kad apgintų Paryžių nuo vikingų antplūdžių. Savo įspūdingą bokštą ir požeminį kalėjimą ji prarado valdant Pranciškui I, kuris vietoj jų pastatė renesansinį pastatą. Paskui keturis amžius prancūzų karaliai ir imperatoriai jį tobulino bei plėtė. Galiausiai pagrindiniame kieme buvo pastatyta stiklo piramidė, iš kurios galima patekti į visas galerijas. Pagrindinis įėjimas yra po stiklo piramide. Iš čia koridoriai išsišakoja į visus muziejaus fligelius. Kūriniai eksponuojami per keturis aukštus. Paveikslai ir skulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskiros salės skiriamos senovės Rytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui, objets d’art, spaudiniams ir piešiniams.
LUVRO LOBYNO IŠTAKOS – Pranciškaus I (1515-1547) įsigyta nemaža italų tapybos kolekcija, kurioje buvo ir Mona Liza (Džokonda). Valdant Liudvikui XIV (1643 -1715) kolekciją sudarė tik 200 darbų, tačiau ją papildė dovanos ir pirkiniai. Pirmą kartą Luvras buvo atidarytas lankytojams 1793 m. po Revoliucijos ir nuo to meto tolydžio turtėja.
Dabar pasižvalgysime po milžinišką luvro kolekciją.5.4. POMPIDOU
POMPIDOU PANAŠUS į išvirkščią pastatą: eskalatoriai, liftai, oro ir vandens vamzdžiai ir net masyvios plieninės atramos, sudarančios pastato griaučius, -viskas sumontuota Išorėje. Tai leido architektams Richardui Rogersui, Renzo Piano ir Gianfranco Frąnchini sukurti neužgriozdintą ir lengvai tvarkomą vidinę erdvę, skirtą Musėe National d’Art Moderne (Nacionaliniam moderniojo meno muziejui) ir kitai Pompidou centro veiklai. Muziejus pristato fovizmo, kubizmo ir siurrealizmo mokyklas. Lauke aikštėje gausios minios renkasi žiūrėti gatvės aktorių. Pompidou centras visiškai atnaujintas naujam tūkstantmečiui.
Užpakalinėje Pompidou centro pusėje esantys įspūdingi spalvoti vamzdžiai, matomi iš Rue de Renard gatvės, įkvėpė vieną kritiką palyginti pastatą su aliejaus rafinavimo fabriku. Spalvos toli gražu nėra vien dekoratyvinis elementas -jos leidžia atskirti vamzdžių funkcijas: oro kondicionavimo vamzdžiai yra mėlyni, vandens žali, elektros linijos nudažytos geltonai, vertikalaus judėjimo vietos (pvz., eskalatoriai) -raudonai. Balti kaminai – ventiliacijos šachtos požemiams, o konstrukciniai strypai plakiruoti nerūdijančiu plienu. Architektai norėjo lankytojams parodyti pastato funkcionavimo dinamiką arba ‘metabolizmą’.
MUZIEJUS TURI DAUGIAU Nei 45 000 meno kūrinių, aprėpia daugiau nei 42 000 dailininkų ir puikiai atspindi visas dailės šakas. Centrą atnaujinus, tradicinės meno šakos – tapyba, skulptūra, grafika ir fotografija – susietos su kinu, architektūra, dizainu, vaizdo ir garso archyvais. Dabar Pompidou centre apžvelgiama visa modernioji ir šiuolaikinė kūryba.
Nuolatinės kolekcijos eksponuojamos penktame (1905-1960 m.kūriniai) ir ketvirtame (šiuolaikinis menas) aukštuose.Pirmą ir šeštą aukštus užima pagrindinės šiuolaikinio meno parodos,o antrą ir trečią -informacijos biblioteka. Apačioje yra ‘Forumas’, kurį sudaro renginių centras, kino salė ir vaikų dirbtuvės.5.5. TRIUMFO ARKA
Po didžiausios pergalės Austerlitzo mūšyje 1805 m. Napoleonas savo vyrams pažadėjo: ‘Jūs grįšite namo pro triumfo arkas’. Kitais metais buvo padėtas pirmasis akmuo būsimai garsiausiai pasaulyje triumfo arkai. Tačiau žlugus architekto Jeano Chalgrino planams ir atėjus Napoleono valdžios galui šis monumentalus statinys buvo baigtas tik 1836 m. 50 m aukščio arka dabar tapo vieta, kur prasideda pergalės šventimai ir paradai.
Napoleonas su Josephine išsiskyrė 1809 m., ši negalėjo pagimdyti jam vaikų. 1810 m. buvo surengtos diplomatinės vedybos su Austrijos imperatoriaus dukterimi Marie-Louise. Napoleonas buvo pasiryžęs padaryti nuotakai įspūdį – į sutuoktuves Luvre vykti pro arką, tačiau statybos buvo vos prasidėjusios. Todėl Chalgrinas toje vietoje padarė natūralaus dydžio arkos modelį, kad pora galėtų pro jį praeiti.5.6. SEN MIŠELIS
Bet kuris prancūzų moksleivis žino, kodėl Bretanėje esantis Sen Mišelio kalnas per vieną naktį atsidūrė normanų valdžioje: 80 m aukščio sala su įsitvirtinusiu benediktinų vienuolynu, Viktoro Hugo praėjusiame šimtmetyje pavadintu ‘Okeano primadona’, be mūšio pasidavė kaimynams, nes kaprizinga Kuesnono pasienio upė pakeitė savo vagą ir įėjo į istoriją.
Sen Mišelis, kaip svajonė, įkūnyta granite, iškyla prie Normandijos krantų. Kažkur nuo Lamanšo pūsteli šiltas vėjas, išblaškydamas debesis, ir priekyje prieš tave atsiveria neregėto grožio vaizdas – Mon Sen Mišelio miestas – tvirtovė jūroje. Beveik iš visų pusių apsupta vandens stūkso didžiulė konuso formos uola. Apačioje į granitą šaknimis įsikibę žaliuoja nedideli medeliai, įvairūs krūmokšniai, o pačioje kalno viršūnėje į dangų stiebiasi smailiabokštė bažnyčia.
Kai įžengus į šio nepaprasto miesto teritoriją pradedi kopti į viršų, užvaldo nenusakomas jausmas. Grubiai tašytų akmenų siena, pastatai, siauros gatvelės, laiptai. Kažkas paslaptinga, o gal ir ne?
Mon Sen Mišelis pradėtas statyti dar X amžiuje. Pradžioje čia iškilo koplyčia, vėliau vienuolynas, bažnyčia. Mon Sen Mišelio įkūrėju laikomas Avarančo kunigas Anbertas, liepęs pastatyti ant aukšto uolėto kalno koplyčią. Tuomet šią granitinę kalvą supo miškas, tačiau netrukus praardęs pylimą jį užliejo vandenynas.
Atskirtas nuo visų, Mon Sen Mišelis ilgai išlaikė savitą dvasinį pasaulį, net romėnai čia nepaliko jokių savo pėdsakų. Į šią vietą traukė žmonės išsižadėję turtų, šeimos, draugų. Kai uoloje įsikūrę krikščionys uždegdavo ugnis, artimiausio kaimo valstiečiai prikraudavo į valtis maisto, ir Dievo ranka jas nuplukdydavo atsiskyrėliams. 910 m. čia įsikūrė benediktinų vienuolynas, pirmojo jo abato palaikai dabar ilsisi Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.
Šiandien čia daugiausia vyksta egzotikos mėgėjai, kuriuos į šią vietą traukia itin ryškūs potvyniai ir atoslūgiai. Mon Sen Mišelyje – pati didžiausia jų amplitudė. Vanduo čia užplūsta ir vėl nuslenka 13 metrų per valandą greičiu. Potvynių ir atoslūgių skirtumas – net 39 pėdos.
Šiandien Mon Sen Mišelis – piligrimų ir turistų Meka.5.7. STRASBŪRAS
Šiandieninis Strasbūras gerai žinomas mokiniams, nes tai Europos Tarybos ir Europos Parlamento būstinė. Bet mes norime papasakoti apie jums nežinomus šio puikaus miesto ypatumus.
Ką daryti gaisrininkams, jeigu mieste nėra gaisrų? Strasbūre jie eina prie Ilio ir gaudo žuvis. Juokiatės? Neverta. Gaisrininkai pasirenka pačią gražiausią ir jaukiausią miesto vietą, kuri yra tarp dviejų upės rankovių ir vadinama Mažąja Prancūzija. Neatsilikdamas nuo laikmečio, Strasbūras išlaikė savo individualumą, grožį ir daugybę praeities epochos liudininkų. Istorinis miesto branduolys iš esmės restauruotas.
Strasbūro miesto kvartaluose, iš dviejų pusių apsuptuose Ilio upės, viduramžiais gyveno amatininkai. Ankštuose nameliuose jie įsirengdavo dirbtuves. Diduma statinių priklauso XVII-XVIII amžiui. Ankstyvą rytmetį kerinčiai atrodo sala, esanti senojo Strasbūro viduryje. Tuomet rožinės spalvos bundančios saulės spinduliais apšviesti aukštesniųjų namų fasadai atsispindi ramių kanalų vandenyje, ir vaizdingas kaimelis Europos centre akimirksnį tampa viduramžišku, lyg netikėtai pamatytu nuostabiame sapne.5.8. ŠAMBORAS
Šamboras laikomas pačia žymiausia ir pačia didžiausia Luaros slėnio pilimi, nors šis statinys, suplanuotas kaip feodalų medžioklės rezidencija, yra upės vagos nuošalyje. Pilyje niekas niekada negyveno. Bet kad svajonių pilis atsispindėtų vandenyje, buvo iškasta Luaros upės atšaka. Pati vietovė, kurioje yra pilis, kelia nemalonius vaizdinius, nes yra miškingoje, užpelkėjusioje teritorijoje. Kalbama, kad net pačius architektus krėtusi baimė, pamačius, kur jiems reikės dirbti. 1519 m. karalius Pranciškus I, išgarsėjęs kaip labai pasitikintis savimi, surado šią nuošalią vietovę, pilną žvėrių. Monarchas sąmoningai atsisakė užbaigti statyti Ambu-azo ir Blua pilis ir tik tam, kad negalėjo ten pradėti nieko nauja, o buvo priverstas baigti savo pirmtakų sumanymus.5.9. SEN MALO
XVII a. Buvęs korsarų miestas – Sen Malo (48 000 gyventojų).

Tai – ir Lamanšo sąsiaurio uostas Rance upės žiotyse, apsuptas aukštomis gynybinėmis sienomis, traukiantis turistus nepaprastai gražiais kraštovaizdžiais ir netoliese esančiais paplūdimiais. Iš šio miesto yra kilę nemaža garsių jūreivių ir piratų. Čia gimė ir vienas žymiausių prancūzų romantikų Chateaubriand’as. Jis palaidotas Grand Be saloje, kurią, potvyniams nuslūgus, galima pasiekti pėsčiomis.

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta apie 80 procentų miestelio pastatų ir didelė dalis Nacionalinio forto įtvirtinimų. Po karo dauguma jų rekonstruoti XVII-XVIII a. stiliumi.

Maloniausia pasivaikščioti jūros pylimais, iškilusiais XII-XVIII a. ir pasigrožėti nuolat besikeičiančiais jūros vaizdais. Potvynių ir atoslūgių amplitudė – didžiausia Europoje (nuo 8 iki 14 m). Dėl jos nuolat keičiasi kranto ir salelių vaizdas, kuris būna įspūdingiausias, kai jūra pakyla aukščiausiai.5.10. LURDAS
Vienok Lurdas išsiskiria vienu aspektu: 5 milijonai turistų iš 150 šalių pereina jo gatves kasmet. Tai daro šį miestą antru pagal svarbumą Prancūzijoje pardavimų ir viešbučių versle. Lurdas yra 270 viešbučių, 13 kempingo aikštelių. Kiekvieną sezoną 6 milijonai laiškų ir atviručių išsiunčiama iš čia. Sklando legenda, kad vienoje iš uolų galima pagyti, tai dar viena priežastis kodėl turistai plūsta čia.5.11. MARSELIS
Marselis – didžiausias Prancūzijos miestas, išsidėstęs Viduržemio jūros pakrantėje. Kadaise, prieš 2500 metų įkurtas Graikų. Dabar tai gyvas, spalvingas, santykinai pramoninis uostamiestis.

Notre-Dame-de-la-Garde, romėnų vyskupų katedros muziejus turi didelę architektūrinę vertę.

1998 m. buvo žaidžiamos Pasaulio taurės finalinės futbolo rungtynės. Tai laibai pakėlė Marselio lankomumo procentus. Nepaisant to, Marselio lankomumas kyla: kruizai, verslo kelionės, kultūra ir poilsis pagrindiniai poilsio prioritetai. Dabar Marselis pasikeitęs, jo pagrindinis variklis: kinas, teatras, sportas , mados, muzika, kruizai. Be to, šis miestas gali parodyti ne tik senovinį, bet ir naują veidą pasauliui. Marselis – nauja turizmo vieta Viduržemyje.5.12. KANAI
Kanai – stebuklingas pramogų miestas. Sportas, kulinarija, kino filmų premjeros. Kanuose kiekviena praleista akimirka – festivalis! Čia dideli restoranai, viešbučiai, klubai, nuostabus pajūrys ir apskritai yra kur pasivaikščioti. Poilsis tik turtuoliams!5.13. PIRĖNAI
Pirėnuose yra daug aukštų kalnų, tai žiemos slidinėjimo kurortas. Vasarą didelis pasirinkimas alpinizmo turizmas. Pats didžiausias kalnas Pic du Midi, kurioje yra daug slidinėjimo trasų. Tarp jų galima dar pažymėti Luz Ardinen ir Val Louron.5.14. TROYES
Išsidėstęs Senos upės pakrantėse,apie 170 km nuo Paryžiaus, tai istorinė Šampanjės sostinė, kuri turi ką pasiūlyti užsienio lankytojams.

Po Romėnų imperijos iš Augustbona pervadintas į Troyes, tapo Šampanės sostine X amžiuje, buvo svarbus Prancūzijos Karalystei iki pat XVI amžiaus.

Iš tų laikų išliko daugybė pastatų, meno kūrinių, kurie užburia savo senoviniu didingumu ir prabanga.

Senamiesčio centras žavi XVI amžiaus mediniais namukais ir siauromis gatvelėmis. Katedra ir 8 bažnyčios stebina stilių skirtumais: nuo ankstyvosios Gotikos iki vėlyvojo Renesanso. Šiame mieste yra unikalios Europoje vitražų kolekcijos, kuriomis galima pasigrožėti Šv.Madeleine, Šv.Martin Es Vigines bažnyčiose.6. NAUDINGA INFORMACIJA VYKSTANTIEMS Į PRANCŪZIJĄ
6.1. TRANSPORTAS
Centrinis Paryžius išsidėstęs kompaktiškai. Geriausiai čia vaikščioti pėsčiomis. Tačiau nesusipažinus su eismo ženklais ir nedisciplinuotais prancūzų vairuotojais reikia būti atsargiems. Eismo sąlygos ir agresyvūs vairuotojai gali kelti pavojų ir dviratininkams. Dažnai nepaisoma dviračių takų. Nerekomenduojama važinėti po centrą automobiliu. Eismas dažnai būna intensyvus, daugeliu gatvių leidžiama važiuoti tik viena kryptimi, sudėtinga ir brangu pasistatyti automobilį. Pigu ir paprasta važinėti RATP priklausančiais autobusais, metro ir RER traukiniais. Miestas padalytas į penkias eismo zonas: centrą atitinka 1 ir 2 zonos, priemiesčius ir oro uostą – 3, 4 ir 5. Miestas taip pat padalytas į 20 apygardų, ir tai padeda svečiams susirasti reikiamus adresus.
Yra daug dviejų etapų gatvės perėjų, kai pėstieji turi stabtelėti gatvės vidurio salelėje ir paskui baigti pereiti gatvę. Jos žymimos pietom traversez en deux temps.
Nors ir gana lygaus reljefo, Paryžius nėra dviratininkų miestas. Intensyviai važinėja automobiliai, dviračių takų nėra daug. Į negausius dviratininkus automobilininkai menkai teatsižvelgia. Važiuojant dviračiu dera dėvėti apsauginį šalmą, drabužius su atspindžiais, o sutemus įjungti žibintus. Dviratininkai laisvai pasijunta rugpjūtį, daugumai paryžiečių išvykus kasmetinių atostogų. SNCF traukinių keleiviai gali vežtis dviračius, kai kuriose priemiesčių geležinkelio stotyse jie nuomojami. Vasarą savaitgaliais RATP nuomoja dviračius keliuose metro ir RER stotyse. Dviračių nuoma savaitgaliais vyksta RATP autobusų stotyse už Parc Florai parko Bois de Vincennes miške, šalia Chateau de Vincennes, o kasdien – Bagatelle’io parke Bois de Boulogne miške.
Visuose pagrindiniuose metro ir RER stotyse, oro uostuose ir keliuose turizmo biuruose galima įsigyti įvairių bilietų ir leidimų. Tarp turistams naudingiausi yra asmeniniai bilietai arba pigesnis jų dešimties vienetų blokas (carnet); vienadienė Mobilis kortelė atskiroms zonoms; Carte Orange, su kuria galima neribotai važinėti savaitę ar mėnesį atskirose zonose; savaitinis (hebdomaire) bilietas dviem zonom; ir palyginti brangus Paris Visite leidimas vienai, dviem, trim ar penkiom dienom, suteikiantis dar ir nuolaidų lankantis kai kuriose vietose.
Nors važinėti automobiliu Paryžiaus centre nerekomenduojama, išsinuomoti automobilį gali būti naudinga lankantis atokesniuose rajonuose. Išsinuomojant automobilį reikia turėti galiojančias vairuotojo teises ir pasą (daug firmų reikalauja ir vienos iš svarbesnių kreditinių kortelių). Mokant čekiu arba grynaisiais pinigais, gali būti reikalaujama ir asmens pažymėjimo (taip pat lėktuvo bilietų ir kreditinių kortelių). Vairuotojams iš EB šalių, Skandinavijos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos nereikia tarptautinių vairuotojo teisių. Automobiliai važiuoja dešiniąja kelio puse ir turi praleisti transportą, pasirodantį iš dešinės, net ir pagrindinėse gatvėse, jei nėra priorite ženklo, kuris nurodo pirmenybę. Žiedinėse sankryžose automobiliai dabar turi pirmenybę visoje Prancūzijoje, išskyrus Are de Triomphe, kur automobiliai praleidžia transportą, artėjantį iš dešinės.
Paryžiuje automobilius parkuoti sunku ir brangu. Statykit juos ant grindinio ar kelio prie ženklo ‘P’ arba užrašo Parking Payant. Pinigus įmeskite į horoda-teur automatą. Kai kuriems automatams reikia stovėjimo apmokėjimo kortelės, kurią galima nusipirkti tabako kioskuose. Kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose galima statyti automobilius ir nepažymėtose vietose. Niekada nestokite, ten kur yra ženklai Parking Interdit arba Station-nement Interdit. Jei jūsų automobilį nuvilko arba surakino ratą, skambinkit į artimiausią policijos nuovadą (Commissariat de Poliai). Už nuvilkimą reikia mokėti baudą ir dar papildomą mokestį už kiekvieną dieną, jei vėluojate atsiimti. Paryžiuje įrengti septyni aptvarai (perfourrieres) nuvilktiems automobiliams. Savąjį rasite aptvare, priklausančiame apygardai, kurioje pažeidėte eismo taisykles. Jame automobilis. laikomas 48 vai., paskui siunčiamas į atokiau esantį garažą (fouriėre).6.2. PARDUOTUVĖS
DARBO LAIKAS. Parduotuvės paprastai atidarytos nuo pirmadienio iki šeštadienio 9.30-19 val., bet darbo laikas gali būti ir kitoks. Brangios krautuvėlės gali būti uždarytos vidurdienį valandai ar dviem, o turgūs ir rajoninės parduotuvės nedirba pirmadieniais. Kai kurios krautuvės uždaromos vasarą, paprastai rugpjūtį, bet būtiniausių prekių parduotuvės šiaip jau palieka raštelį su panašios artimiausios parduotuvės adresu.
KAIP MOKĖTI. Atsiskaitymui be grynų pinigų paplitę ir kelionės čekiai. Plačiai naudojama ir kreditinė kortelė Visa, kai kuriose parduotuvėse priimamos ir kitokios kortelės. Teoriškai Prancūzijoje gali būti naudojami euročekiai, bet kai kurie bankai mėgina jų išvengti, o Crėdit Agricole reikalauja mokėti grynais iki 200 £. Jie priimami tik didesnėse parduotuvėse.
IŠPARDAVIMAS. Geriausi išpardavimai vyksta sausį ir liepą, taip pat gali pasitaikyti išpardavimų iki Kalėdų – tai anksčiau negirdėtas malonumas. Jei pastebite prekių, ant kurių pažymėta Slock, tai reiškia, kad jų yra sandėlyje. Degriffe reiškia modeliuotojo pažymėtas etiketes, dažnai iš praėjusių metų kolekcijos. Fripes reiškia, kad drabužiai padėvėti. Pirmą mėnesį išpardavimas paprastai užima pagrindinio aukšto erdvę, o vėliau perkeliamas į parduotuvės galą.
UNIVERSALINĖS PARDUOTUVĖS. Daug malonumo Paryžiuje galima patirti vaikštinėjant po specializuotas parduotuves. Bet jei neturite tam laiko ir viską norite nusipirkti po vienu stogu, eikit į grand magasine (universalinę parduotuvę).
Daugelis universalinių parduotuvių tebesinaudoja talonų sistema. Pardavėjas išrašo jums prekių taloną, kurį reikia nunešti vienam iš kasininkų. Su patvirtintu talonu grįžtate pasiimti pirkinių. Tai gali užtrukti ir suerzinti, todėl, vengdami nepatogumų, eikit į parduotuvę ankstų rytą ir tik ne šeštadienį. Prancūzai nelabai paiso eilių, todėl būkit atkaklūs!
Nors visų universalinių parduotuvių pasiūla panaši, kiekviena parduotuvė labiau pabrėžia skirtingas prekes. Visur yra įrengta vieta užkąsti.
Au Printemps pasižymi puikiais ir naujoviškais namų apyvokos reikmenimis, čia po atskirą pastatą skiriama prekėms vyrams, namų apyvokos reikmenims ir moteriškiems bei vaikiškiems drabužiams. Madų demonstravimai vyksta antradieniais ir penktadieniais 10 val. Grožio prekių skyrius siūlo vieną didžiausių pasaulyje kvepalų kolekciją, o restoranas po kupolu – vienas geriausių tokiose parduotuvėse.
BHV (Le Bazar de l’Hotel de Ville) – tai ‘pasidaryk pats’ entuziastų rojus. Pirkit čia pagrindinius namų ūkio reikmenis ir aplankykit restoraną, kad pasigrožėtumėte Senos vaizdais pro langą. Gustave’o Eiffelio suprojektuota Kairiojo kranto Au Bon Marchė buvo pirmoji universalinė parduotuve Paryžiuje su gero maisto sale. Galeries Lafayette siūlo įvairiausius drabužius įvairiausiomis kainomis. Madų demonstravimai vyksta trečiadieniais 11 val. (vasarą ir penktadieniais). La Samaritaine, trečiadieniais atsidaranti vėlai, – viena seniausių Paryžiaus parduotuvių. Čia daug pigių prekių, kurios yra kaip ir Galeries Lafayette, bet parduodamos pigiau. Vienas skyrius čia skiriamas sporto prekėms, be to, vyksta geri namų apyvokos reikmenų ir baldų išpardavimai. Iš restorano (uždaryto nuo spalio pabaigos iki balandžio pradžios) atsiveria Senos panorama. Virgin Megastore veikia iki vėlumos ir turi didelę įrašų kolekciją bei gerų knygų skyrių. FNAC specializuojasi įrašų, knygų (užsienio leidiniai -Les Ilalles) ir elektroninių prekių srityje. FNAC Micro-informatiąue parduoda kompiuterines prekes.6.3. KĄ VALGYTI
Paryžiuje maisto pasirinkimas milžiniškas – nuo gausių mėsos patiekalu ir puikių garsiųjų prancūziškų konditerijos gaminių iki paprastesnės regioninės kulinarijos. Pastarąją, kurios pobūdis paprastai priklauso nuo vyriausiojo virėjo gimtosios vietos, siūlo barai ir bistro. Bet kuriuo dienos metu paprastai ir skaniai pavalgyti galima kavinėse, vyninėse ir aludėse, baruose, bistro ir konditerijos parduotuvėse (pdisseries). Kai kurios kavinės, pvz., Barde la Croix Rouge St-Germain-des-Prės rajone, garsėja puikiais šaltais užkandžiais, bet dieną nesiūlo karšto maisto. Geriausias etninis maistas tiekiamas iš buvusių Prancūzijos kolonijų – Vietnamo ir Šiaurės Afrikos. Siaurės Afrikos maitinimo įstaigos vadinamos couscous (kuskuso) restoranais. Juose patiekiamas nebrangus, įvairios kokybės sotus, pikantiškas maistas. Taip pat neblogi vietnamiečių restoranai siūlo lengvą maistą, alternatyvų sočiam prancūziškam. Paryžiuje yra ir gerų japoniškų restoranų, ypač Rue St-Roch gatvėje.
KUR RASTI GERŲ RESTORANŲ IR KAVINIŲ
Gerai pavalgyti galite beveik visuose Paryžiaus rajonuose. Kad ir kur būtumėte, iš akies matyti, kad geriausi restoranai ir kavinės yra tie, kur aptarnaujama daugiausia prancūziška publika. Matyt, daugiausia restoranų sutelkta kairiajame krante, ypač St-Germain-des-Prės ir Lotynų kvartale. Pasitaiko įvairios kokybės maisto, bet yra keletas pagirtinų bistro, lauko kavinių ir vyninių. Lotynų kvartale daug kiniečių ir vietnamiečių restoranų, ypač aplink Maubert-Mutualitė ir Rue dės Ecoles gatvę. Madingose Marais ir Baslille rajonų vietose gausu mažų bistro, arbatinių ir kavinių, kai kurios naujos ir modernios. Čia taip pat daug tradicinių, seniai pripažintų bistro ir barų. Champs-Elysėes ir Made-leine rajone sunku rasti nebrangaus gero maisto. Čia vyrauja greitai patiekiamo karšto maisto užkandinės ir brangios, bet ne itin geros kavinės. Tačiau keli čia esantys brangūs restoranai tikrai geri. Keletas didžiųjų trečiojo dešimtmečio kavinių, pvz., Le Select ir La Rotonde, stovi Montparnasse’, Boulevard Montparnasse gatvėje. Tiksli restauracija grąžino joms senąjį žavesį. Šiame rajone yra ir daug puikių bistro. Daug pažymėtinų restoranų, bistro ir kavinių Louvre-Rivoli rajone varžosi su turistams skirtomis per brangiomis kavinėmis. Kiek toliau į rytus, Les Halles rajone, pilna greitai patiekiamo karšto maisto užkandinių ir pusėtinų restoranų, bet tik kelios vietos vertos dėmesio. Gero japoniško maisto galima gauti prie Opera. Čia yra ir keli puikūs barai, bet šiaip jau rajonas aplink Opera ir Grand Boulevards nepasižymi geriausiais restoranais. Netoli biržos yra rimtų restoranų, kur dažnai apsilanko biržos makleriai. Montmartre’e pridygusi aibė restoranų turistams, bet galima rasti ir kelis labai mielus nedidelius bistro. Prie Burte Montmartre stovi brangesni restoranai -prabangus BeauviUiers ir italų įtaką patyręs La Table d’Anvers. Vakarais ramiose Invalides, Eiffelio bokšto ir Palais de Chaillot apylinkėse restoranai tylesni ir rimtesni nei aktyvaus naktinio gyvenimo vietose. Kainos gali būti kur kas didesnės. Dviejuose kinų kvartaluose – į pietus nuo Place d’Italie ir tradiciniame darbininkų rajone, ant kalvos Belle-ville’yje, yra begalė etninio maisto įstaigų, bet tik vienas kitas padoresnis prancūziškas restoranas. Čia esama vietnamietiško maisto užeigų, taip pat didelių nebrangių kinų valgyklų, o Belleville’is pilnas Šiaurės Afrikos restoranų.
RESTORANŲ IR KAVINIŲ TIPAI
Bistro – tai maži, dažnai nuosaikių kainų restoranėliai su ribotu patiekalų pasirinkimu. Itin gražūs Bette Epoąue laikų bistro su cinko barais, veidrodžiais ir dailiais kokliais. Maistas paprastai, bet ne visuomet, būna regioninis ir tradicinis. Dabar ne vienas prašmatnaus restorano vyriausiasis virėjas yra atidaręs bistro, ir jų kokybė turėtų būti tikrai aukšta. Brasseries – tai paprastai dideli, linksmi, triukšmingi restoranai. Daugelis jų -elzasietiški, kur siūlomi grafinai su El-zaso vynų bei pusdubeniai su raugintais kopūstais ir dešrelėmis. Valgių .pasirinkimas platus. Daugelis šių restoranų atidaromi vėlai, ir juose galima pavalgyti bet kuriuo dienos metu. Lauke aplink įspūdingai išdėliotus kiautuotus vėžiagyvius iki vėlaus vakaro zuja austrių gliaudytojai, pasirišę prijuostes. Kavinės (ir kai kurios vyninės) atidaromos ankstų rytą ir dauguma, išskyrus dideles turistų kavines, uždaromos apie 21.00 val. Visą dieną čia galima atsigerti ir pavalgyti, bet valgiaraštis labai trumpas: salotos, sumuštiniai ir kiaušiniai. Pietums dauguma siūlo keletą karštų dienos patiekalų. Kavinių kainos priklauso nuo rajono ir turistų skaičiaus. Pasiturinčiųjų kavinės, pvz., Cafė de Flore ir Les DeuocMa-gots, siūlo valgius iki vėlaus vakaro. Alinėms artimose kavinėse būtinai gausite svogūnų pyrago, bulvių šiaudelių ir pilną dubenį troškintų moliuskų. Vyninėse atmosfera nevaržoma, kainos paprastai nedidelės, pietų valgiaraštis paprastas, o vynas patiekiamas stikluose. Bet kuriuo dienos metu maždaug iki 21.00 val. čia galima lengvai užkąsti, pvz., suvalgyti nuostabų raugintos Poilane duonos ir sūrio, dešros ar pašteto sumuštinį (tarti-ne), bet tik nedaugelis vyninių atidarytos iki vėlaus vakaro. Daugelyje jų siūlomi pietūs, taip pat įvairiausi pyragaičiai prie popietės arbatėlės. Geriausiai čia apsilankyti popietės vidury išgerti kavos, karšto šokolado arba puikios arbatos puodelio. Kai kurios arbatinės, pvz., LeLoir dans la Thėiere, ne tokios jaukios – su minkštasuoliais ir dideliais stalais, o Mariage Freres kur kas oficialesnė. Angelina Rue de Rivoli gatvėje garsėja karštu šokoladu, o Laduree siūlo puikius šokoladinius sausainius.
MAISTAS VEGETARAMS
Paryžiuje yra tik keli restoranai vegetarams, o kitų restoranų valgiaraštis paprastai susideda iš mėsos ir žuvies. Tačiau beveik visur galite gauti gerų mišrainių ir puikiai pavalgyti užsisakę du patiekalus iš entree (pirmųjų patiekalų) sąrašo. Šiaurės Afrikos restoranuose siūlomas couscous nature be mėsos. Niekad nesikuklinkit ir prašykit ką nors pakeisti patiekale. Jei valgiaraštyje matote mišrainę su kumpiu, lašinukais arfoiegms (žąsų kepenėlėmis), paprašykit padavėjo, kad nedėtų mėsos. Jei rengiatės į prašmatnų restoraną, paskambinkit iš anksto ir paklauskit administratoriaus, ar galėtų paruošti jums specialių patiekalų. Dauguma restoranų mielai padarys jums paslaugą.
KIEK MOKĖTI
Maisto kainos Paryžiuje įvairuoja nuo nedidelių iki astronominių. Kai kuriuose restoranuose ir kavinėse dar galite pasimėgauti sočiais pietumis už 80 F, bet tipiško gero bistro ar restorano Paryžiaus viduryje maisto ir vyno porcijos kaina vidutiniškai siekia 200-250 F. (Neužmirškit, kad geresni prancūziški vynai gerokai padidins jūsų sąskaitą.) Brangesnių restoranų kainos (su vynu) prasideda maždaug nuo 300 F, o geriausiuose pasiekia net 1000 F. Daugelyje vietų siūlomas formule, arba prix-fixe (tam tikros nustatytos kainos), valgiaraštis, ypač pietums, ir toks valgiaraštis beveik visada sudarytas iš aukštos kokybes patiekalų. Kai kurie restoranai turi valgiaraštį, kurių patiekalai kainuoja mažiau nei 100 F, bet retai į kainą įskaitomas vynas. Už kavą paprastai mokama atskirai. Visi prancūzų restoranai pagal įstatymą turi iškabinti savo valgiaraštį lauke. Į skelbiamus įkainius įeiną aptarnavimas, bet už itin gerą aptarnavimą arbatpinigiai visada bus mielai priimti (nuo keleto frankų iki 5% bendros sumos). Labiausiai paplitusi kreditinė kortelė – Visa. Tik keliuose restoranuose galioja American Express, o kai kurie bistro išvis nepriima kortelių, todėl pravartu apie tai pasiteirauti prieš užsisakant. Nepopuliarūs ir kelionės čekiai bei euročekiai, o kavinėse reikalaujama grynųjų pinigų.
STALIUKO REZERVAVIMAS
Visuose restoranuose ir bistro geriausiai staliuką užsisakyti iš anksto. Nors paprastai galite gauti vietą bare ir neužsisakę, kartais gali tekti palaukti.
APRANGA
Paryžiaus restoranuose šiaip jau galite vilkėti įvairiais drabužiais, išskyrus keletą trijų žvaigždučių restoranų, kurie yra gana oficialūs.
VALGIARAŠČIO SKAITYMAS IR UŽSISAKYMAS
Mažų restoran.ų ir bistro, o kartais ir didelių barų valgiaraštis dažnai parašytas ranka. Jei raštas sunkiai įskaitomas, paprašykit pagalbos. Paprastai padavėjas pirma priima entree (pirmojo patiekalo) užsakymą, o paskui -plat (pagrindinio patiekalo). Desertas užsisakomas baigus valgyti pagrindinį patiekalą, nebent kokį ypatingą karštą desertą reikia užsisakyti iš pradžių. Apie tai informuos padavėjas arba valgiaraštis, desertų skyrelyje rasite pažymėta: a commander avant le repas. Pirmiausia valgomos sezoninės salotos, paštetas ir karštos ar šaltos daržovės bei pyragas iš jų. Taip pat siūlomos nedidelės porcijos žuvies – rūkytos lašišos, keptos sardinės, silkės, mišrainės bei pyragai su žuvimi. Baruose būna kiautuotųjų vėžiagyvių, pvz., austrių, kurias galima valgyti ir kaip pagrindinį patiekalą. Paskui ateina eilė įvairiai mėsai, paukštienai ar žuviai, o pasiturintys restoranai rudenį siūlo ir žvėrienos. Dauguma restoranų taip pat siūlo dienos patiekalus (plats dujour). Juos sudaro švieži sezoniniai produktai, kurie paprastai būna labai kokybiški. Jei norite, sūrį galite valgyti kaip desertą arba prieš jį. Kai kurie žmonės su sūriu valgo žalias salotas. Paskui, jau po deserto, atnešama kava. Turite pasakyti, jei norite kavos au lait (su pienu). Populiaru gerti po pietų ir žolelių arbatą (tisane). Daugelyje restoranų jūsų paklaus, ar nenorite išgerti prieš užsisakydami maistą. Tipiškas aperityvas – kir (baltasis vynas su lašeliu juodųjų serbentų likerio) arba kir royale (šampanas su juodųjų serbentų likeriu). Spiritinių gėrimų prieš maistą Prancūzijoje gerti neįprasta. Bistro ir barų valgiaraštyje paprastai išvardijami ir vynai. Brangesni restoranai turi atskirus vynų sąrašus, kurį atneša vyno padavėjas, jums jau peržvelgus maisto valgiaraštį.6.4. UŽKANDŽIAI
Geras maistas ir gėrimai tokie svarbūs kasdieniniame Paryžiaus gyvenime, kad pavalgyti ir atsigerti galite net ir nenuėję į restoraną. Jei norite, galite pasimėgauti maistu ir išgerti kavinėje, vyninėje ar arbatinėje, nusipirkti lietinį, apkepą su įdaru, picą gatvėje ar duonos parduotuvėje arba įsidėti užkandos iškylai – sūrių, duonos, salotų ir pašteto. Miesto gastronomija turi ką pasiūlyti neoficialiam pavalgymui. Paryžius puikuojasi ir savo gėrimais. Kiekviename kvartale esančios vyninės siūlo įvairius vynus stiklais. Alaus barai stulbina pasirinkimu, o Paryžiaus airiškos alinės patiekia ginesą poilsio, kartais triukšmingo, atmosferoje. Galite rinktis ir viešbučių barus arba naktinius barus.
KAVINĖS
Paryžiuje toli nenueisite nepraėję kavinės. Jų yra ir mažyčių, ir milžiniškų, ir su kinišku biliardu, ir su elegantišku Belle Epoąue dekoru. Daugumoje iš jų galima užkąsti ir išgerti bet kuriuo dienos metu. Per pusryčius visi skuba, todėl švieži rageliai ir pains au chocolat (šokoladu įdarytos bandelės) parduodami sparčiai. Prancūzai juos dažnai valgo mirkydami į dubenėlius arba didelius puodelius kavos ar karšto šokolado. Pietus kavinėse paprastai sudaro plats dujour (dienos patiekalai), o mažesnėse būna viena iš paryžietiškų pigių porcijų, retai kada kainuojančių daugiau nei 80 F, kurią sudaro du patiekalai ir vynas. Specialūs patiekalai dažnai būna mėsiški, pvz., šaute d’agneau (paskrudinta ėrie-na) arba blanąuette de veau (veršiena su baltu padažu), su vaisių pyragais desertui. Paprastesniems pietums, bet kuriuo dienos metu, galite gauti salotų, sumuštinių ir omletų. Viena geriausių vietų tokiam valgymui – Bar de la Croix Rouge St-Germain-des-Prės kvartale. Daugelyje muziejų yra patikimos kavinės, bet Pompidou centre ir Musėe d’Orsay jos itin geros. Jei būsite universalinėje parduotuvėje La Samari-taine, verta užsukti į jos kavinę ir pamatyti Paryžiaus panoramą. Pagrindinių turistinių ir naktinio gyvenimo rajonų (Boulevard St-Germain, Avenue dės Champs-Elysėes, Boulevard Montparnasse, Opera ir Bastille) kavinės paprastai būna atidarytos iki vėlumos – maždaug iki 3 vai. nakties.
VYNINĖS
Dauguma Paryžiaus vyninių -mažytės ir smagios užeigos. Jos atidaromos anksti, daugelis kaip ir kavinės pusryčiams, ir siūlo nedidelį kokybišką pietų valgiaraštį. Jei vengiate spūsties, geriau ateikit anksti arba po 13.30 val. Daug vyninių užsidaro apie 21.00 val. Dažniausiai vyninių savininkai -aistringi vynų žinovai – juos perka tiesiai iš gamintojų, užuodžia, kur rasti stebėtinai puikaus jauno bordo ir gerų vynų iš Luaros, Ronos ir Jura. L’Ecluse tinklas daugiau siūlo bordo, bet galima rasti ir skanių, mažiau žinomų vynų, už priimtiną kainą.
ALAUS BARAI IR ALINĖS
Paryžiuje yra ir alinių, ir alaus barų. Alinės skirtos vien gėrimui, o alaus barai, būdami didesni, siūlo ir savitą maistą. Klasikiniai tokio maisto pavyzdžiai būtų moules-frites (didelis dubuo garuose virtų moliuskų su bulvių šiaudeliais), tane aux poireaux (porų pyragas) ir tarte aux oignons (svogūnų pyragas). Tačiau svarbiausia, ko einama į alinę, – tai alus. Pasirinkimas dažnai būna didelis: vieni siūlo belgišką gueuze (stiprus salyklinis, daug alkoholio turintis alus), kiti alaus iš viso pasaulio. Kai kurie alaus barai veikia nuo vidurdienio, o alinės atidaromos vėliau, popiet. Alinės paprastai dirba kasdien, dažnai iki 1.00 arba 2.00 val nakties.
BARAI
Paryžiuje yra ir kokteilių barų bei prirūkytų naktinių barų. Kai kuriose gražiose užeigose, pvz., La Coupole ir Le Boeuf, yra ilgi mediniai arba cinko barai su kvalifikuotais baro padavėjais. Pats elegantiškiausias Paryžiuje (ir galbūt brangiausias) yra pagrindinis Hotel Ritz viešbučio baras. To paties viešbučio Hemingway Bar – tamsesnis ir ne toks elegantiškas, bet kupinas nostalgijos. Jis atidaromas tik ypatingomis progomis. Prabangus, bet nepriklausąs viešbučiui, yra Le Fouąuet restorano baras Champs-Elysėes rajone. Vienas smagiausių Paryžiaus naktinių barų, kuriame groja pianistas, yra Le Closerie dės Lilas. Le Roseb.ud ir China Club -nauji ir labai madingi. Naujoviškai atrodo ir Le Piano Vache, o Birdland bare groja didelis automatinis džiazo patefonas.
MAISTAS IŠSINEŠIMUI
Lietiniai (crepes)- tradicinis Paryžiaus gatvės valgis. Nors nedaug teliko gerų lietinių krautuvėlių, bet jų dar yra. Užkandinėse galima nusipirkti sumuštinių -prancūziškų batonų su įvairiais įdarais. Paryžiaus naujovė – geras greitai patiekiamas maistas: ką tik iškepta plokščia focaccici duona su pikantiškais pagardais. Ji patiekiama šviežia iš malkomis kūrenamos krosnies su vienu ar keliais įdarais, pagal jūsų skonį. Jos nusipirkti galima Gosi. Vis dar verta pastovėti eilėje prie Maiso Berthillon ir paragauti geriausių mieste ledų.7. IŠVADOS
Kursinio temą „ Prancūzija – ne vien Paryžius“ pasirinkau, nes Prancūzijoje buvau. Ši šalis tikrai savita ir kaip kitų vadinama, tikras meilės miestas. Prancūzijoje vyrauja viso pasaulio mados, patys geriausi kvepalai, kurie turi tūkstančius aromatų. Paryžiuje kartą apsilankęs visada norisi grįžti į tą neapsakomo grožio miestą.

Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai šiaurėje ją skiria nuo
Didžiosios Britanijos.

Prancūzijoje labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti abraziniai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai.

Prancūzų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti.

Prancūzų kredo – menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Kiekviena diena yra šventė.

Paryžiuje yra viskas, ko pageidaujate – klasikinė drama ir kabaretas, baletas, opera ir džiazas, kinas ir šokiai. Nemažai pasitaiko ir nemokamų linksmybių – nuo gatvės artistų prie Pompidou centro iki metro ir visame mieste dainuojančių ir grojančių gatvės muzikantų.

Arčiau Šveicarijos sienos sudarytos pačios geriausios sąlygos aktyviam poilsiui: žygiai, pasivažinėjimai dviračiu, motoroleriu, motociklu, įvairūs pasiplaukiojimai ir dar daug kitų pramogų.LITERATŪRA
1. Sigita Dijokienė, Genutė Jakentienė, Laima Girdauskienė, Europa-mūsų žemynas
2. Tiller A. „Paryžius“. – Vilnius, 2000.
3. Enciklopedijos žinynas. „Pasaulio geografija“. – Vilnius, 2001
4. http://www.biblioteka.lt/
5. http://www.novaturas.lt/
6. http://www.terragalleria.com/europe/france/

Leave a Comment