Prancūzija

GEOGRAFINË PADËTIS.
Prancûzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybë Vakarø Europoje. Vakarinius Prancûzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas – Biskajos álanka; ðiau-
rëje – Lamanðo, Pa de Kalio sàsiauriai; Ðiaurës jûra. Pietinius krantus skalauja Vi –
durþiemio jûra. Prancûzijai priklauso Korsikos sala, esanti Vidurþiemio jûroje ir daug nedideliø saleliø. Prancûzija ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Ðveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.
TERITORIJOS SUDËTIS, DYDIS.
Prancûzijos sostinë – Paryþius, kuriame gyvena 8,7 mln. gyventojø. Valstybës plotas 544000 . Pagal plotà Prancûzija yra 45 valstybë pasaulyje. Nuo XVIIIa. respublika, dabar prezidentinë respublika. Prezidentas – Þakas Ðiirakas. Pagal administraciná – teritoriná suskirstymà Prancûzija yra unitarinë valstybë (administraciniai valstybës vienetai neturi didesnio savarankiðkumo). Teritorija skirstoma á 96 departamentus,o ðie á – komunas.
PRANCÛZIJOS UÞJÛRIO DEPARTAMENTAI IR TERITORIJOS.
Prancûzijos Polinezija (Polinesie Francaise) – salø grupë Ramiojo vandenyno rytuose, Polinezijoje; Prancûzijos valda. Ji apima Draugijos, Markizo, Tuamotaus, Tubuajo ir kitas maþesnes salas. Plotas 4000 . 155 tûkstanèiai gyventojø. Administracinis centras – Papete (Papeete). Èia esanèiame Mururojaus atole yra branduoliniø ginklø bandymø poligonas. Ir ðiomis dienomis Prancûzija èia atlieka branduolinius bandymus, nors ir vyksta ávairûs piketai dël bandymø nutraukimo, taèiau bandymai irr toliau tæsiami.
Gviana (Guyane Francaise) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas). Yra Pietø Amerikos ðiaurës rytuose, prie Atlanto. Vakaruose ribojasi su Surinamu, pietuose ir pietryèiuose su Brazilija. Plotas 91000 . 73,022 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Kajenas (Cayenne).
Gvadelupa (Guadeloupe) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Ve

est Indijoje. Apima Gvadelupos salà, nedideles Mari Galanto, Dezirado, Ðventøjø, Sen Bartelmi, Pti Tero salas, Sen Marteno salos ðiaurinæ dalá. Plotas 1779 . 328,4 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Bas Teras (Basse Terre).
Martinika (Martinique) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Vest Indijoje, Maþøjø Antilø salø grupëje, Martinikos saloje. Plotas 1100 . Yra 328,566 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Fort de Frans (Forte de France).
Rejunjonas (Reunion) – sala Indijos vandenyne, Maskarenø salyne. Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas). Plotas 2500 . 515,814 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Sen Deni (Saint Denis).
Naujoji Kaledonija (Nouvelle Caledonie) – Prancûzijos valda Ramiojo vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje. Susideda ið Naujosios Kaledonijos salos (16,100 tûkst. ), Luajotë, Èesterfyldo salø ir kitø maþesniø. Bendras plotas >19000 . 145,4 tûstanèiai gyventojø. Administracinis centras – Numëja (Noumea).
Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint Pierre et Miiquelon) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Atlanto vandenyne, prie Ðiaurës Amerikos rytiniø krantø, á pietus nuo Niûfaudlendo salos. Susideda ið 8 salø, didþiausios – Sen Pjero ir Mikelono. Bendras plotas 242 . Yra 6037 gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Sen Pjeras (Saint Pierre).
Volis ir Futûna (Wallis et Futuna) – salø grupë Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, tarp Fidþio ir Samojos salynø. Prancûzijos uþjûrio teritorija. Plotas 274 . 12408 gyventojø. Administracinis centras – Mata Utus (Mata Utu).
GAMTOS YPATUMAI.
Prancûzijos krantai daugiausia þemi, akumuliaciniai arba lagûniniai; Lamamanðo ir Pa de Kalë sàsiauriø – abraziniai neaukðti, statûs; Kontanteno ir
r Bretanës pusiasaliø – riasiniai; Vidurþiemio jûroje, á rytus nuo Liono álankos – uolëti (Alpiø atðakos). Didþiausios álankos – Biskajos, Sen Malo, Senos (Atlanto vand.), Liono (Vidurþiemio jûra). Didþiausi pusiasaliai – Bretanës ir Kontanteno.
Reljefas: ~2/3 teritorijos uþima kalvotos lygumos ir þemumos. ~1/7 Prancûzijos ploto uþima Centrinis Masyvas, daugiausia plokðèiakalniø tipo (didþiausias aukðtis 1886 m., t.y. Piuji de Sansi kalnas). Prancûzijos pietryèius uþima Vakarø Alpës, jose, Italijos pasienyje, yra aukðèiausias Europos kalnas Monblanas (4807m.). Valstybës pietuose, pasienyje su Ispanija, yra Pirënø kalnai (aukðèiausia Vinmalio virðûnë(3298)). Vidutinio aukðèio kalnø yra beveik visoje Korsikoje, aukðèiausias kalnas – Mon Sentas (2710m).

Klimatas pereinamojo tipo vidutiniø platumø su vyraujanèia vandenyno átaka; Vidurþiemio jûros pakrantëje, Ronos þemumos pietuose ir Korsikoje- mediteraninis. Alpëse ir Pirënuose ryðkios vertikalinës zonos. Sausio ir vasario mën. vidutinë temperatûra lygumose ir neaukðtuose kalnuose rytuose ir ðiaurës rytuose 1-3*(bûna ðalèiø iki -20*C); pietuose 8 – 10*C . Liepos ir rugpjûèio mën. vidutinë temperatûra ðiaurëje +16 +18*C, pietuose + 23 + 24*C. Daugiausia krituliø (1500 – 2000mm per metus) iðkrinta Alpiø, Pirënø, Vogëzø, Sevenø vakariniuose ðlaituose, maþiausiai (500 – 800mm) – Ronos þemumoje, Vidurþiemio jûros pakrantës rytuose. Krituliø per visus metus iðkrenta maþdaug tolygiai, iðskyrus Vidurþiemio pajûrá, kur vasara sausa. Dauguma didþiausiø upiø – Sena, Luara, Garona – áteka á Atlanto vandenynà, o Rona áteka á Vidurþiemio jûrà. Ilgiausios Prancûzijos upës:

Luara 1012km

Rona* 812km

Sena 776km

Garona* 650km

Marna 525km

(* dalis teka ne per Pr
rancûzijà)
Didþiausi eþerai yra Alpëse (Þenevos eþero pietinë dalis, Burþe, Anesi).
Miðkai uþima apie 20% Prancûzijos teritorijos. Daugiausia auga lapuoèiø (àþuolø, kaðtonø, bukø, skroblø). Alpëse àþuolynus ir kaðtonø miðkus nuo 700 – 800m keièia bukø, egliø, këniø, puðø miðkai (iki 1600 – 1900m). Pirënø kalnø ðiauriniuose ðlaituose virðutinë miðkø riba siekia 1800 – 2100m. Aukðèiau (Alpëse ir Pirënuose) auga subalpiniai krûmokðniai ir aukðtaþolës pievos, o nuo 2100 – 2300m jau alpinës pievos.
Gyvûnija yra gana gausi. Miðkuose yra barsukø, danieliø, kiðkiø, lapiø, stirnø, ðermuonëliø, tauriøjø elniø, voveriø ir kitø gyvûnø. Aukðtai kalnuose yra alpiniø ðvilpikø, balësiø, kalnø oþkø. Daug paukðèiø: karveliø, kurapkø, strazdø, ðarkø, vanagø ir kt. Upëse yra eðeriø, lydekø, sterkø, upëtakiø.
EKONOMINË IR GEOPOLITINË PADËTIS.
Dabartinë Prancûzijos geopolitinë padëtis ypaè patogi, nes ji yra greta ekonominiu atþvilgiu pirmaujanèiø ðaliø, netoli svarbiausiø Europos naudingøjø iðkasenø telkiniø. Tai yra viena ið labiausiai iðsivysèiusiø ðaliø pasaulyje, turi agrokultûriniø resursø ir didþiuliø moderniø pramonës sektoriø. Èia naudojamos modernios technologijos, o tai duoda ypaè gerø rezultatø. Prancûzijai uþtenka savø agrokultûriniø produktø, todël ji eksportuoja kvieèius ir pieno produktus.
Po Lamanðo sàsiauriu pastatytas tunelis (1994m geguþës mën.), kuris sujungë Prancuzijà ir Didþiàjà Britanijà. Tunelyje árengtas automobiliø kelias ir geleþinkelis.
Prancûzija yra Europos Sàjungos (European Union – 1995m) ir NATO (1949m.) aktyvi narë. Priklauso JTO (1945 m.). Valstybë priklauso didþiajai septyniukei (k
ketvirta pagal potencialà).
Prancûzija pasaulyje labiausiai þinoma kaip madø ir parfumerijos centras, kaip labai patraukli turistams, menininkams ðalis. Taèiau nereikëtø pamirðti, kad ði valstybë yra labai svarbi ûkiniu bei politiniu atþvilgiu. Prancûzijos gaminiai uþima svarbià vietà pasaulio rinkoje, o Prancûzijos diplomatija yra vertinama pasaulio politikø. Labai didelis Prancûzijos indëlis yra á europinës kultûros raidà.
Lietuvos valstybës santykiai su Prancûzija visada buvo ir dabar yra draugiðki. Prancûzija nebuvo pripaþinusi Lietuvos inkorporavimo á SSRS sudëtá teisëtumo, bet Lietuvos istorijoje iðliko ir XIXa. pradþios Napoleono armijos uþkariavimai Rusijoje, jos pragaiðtingas þygis per Lietuvà.
GAMTINIAI IÐTEKLIAI.
Prancûzijos teritorijoje yra naftos, gamtiniø dujø, urano, volframo, akmens anglies, kalcio druskø, geleþies, aliuminio, polimetalø iðtekliø.
KOMUNIKACIJOS.
Dabar prancûzai naudoja apie 28 100 000 telefonø, 100 -tui gyventojø tenka 48 telefonai; naudoja ~22 800 000 televizoriø, 1000 – èiui gyventojø tenka 406 televizoriai; naudoja ~50 300 000 radio imtuvø, 1000 – èiui gyventojø tenka 896 radio imtuvai. Yra spausdinami 79 dienraðèiai. AM radio bangomis transliuojama 41 radio stotis.
GYVENTOJAI.
1994 metais Prancûzijoje gyveno 57,8 mln gyventojø. Pagal gyventojø skaièiø Prancûzija yra 18 – ta valstybë pasaulyje. Gyventojø tankumas 106 þmonës / . Prancûzijos gyventojai yra pasiskirstæ daugmaþ tolygiai po visà ðalá, bet didesnis jø tankumas yra ðiaurës rytø dalyje, Paryþiaus rajone. Gyventojø daugumà sudaro prancûzai (apie 90%), ávairios etninës grupës – bretonai, flamandai, katalonai, baskai, korsikieèiai. Prancûzijoje yra apie 500 000 þydø. Prancûzija yra viena ið Europos valstybiø, kurià galima pavadinti pasaulio migracijos centru, nes èia daug imigrantø ið buvusiø kolonijø: Alþyro, Libijos ir kitø. 1987m. kûdikiø (iki metø) mirtingumas sudarë 8%.Prancûzø tauta demografiniu atþvilgiu yra pasenusi, vidutinë gyvenimo trukmë 78 metai. Vyrai vidutiniðkai gyvena 74 metus, moterys – 82 metus.
Gyventojø neraðtingumas sudaro 1%, o Lietuvoje – 1,2%. Pagal ðá rodiklá Prancûzija yra tarp 9 ir 23 vietos pasaulyje. Ðalyje dirba apie 24 170 000 gyventojø; tik 9% ekonominiu atþvilgiu aktyviø gyventojø dirba þemës ûkyje, 46% – aptarnavimo sferoje, 45% pramonëje.
Dauguma tikinèiøjø katalikai, apie 800 000 protestantai(daugiausia evangelikai reformatai).
74% prancûzø gyvena miestuose. Didþiausi miestai: sostinë Paryþius (8,7 mln gyventojø), Marselis, Tulûza, Nica, Strasbûras. Strasbûre yra Europos Sàjungos bûstinë. Urbanizacijos lygis gana aukðtas, nes tik 26% gyventojø gyvena kaime.
Þymûs þmonës: Napoleonas Bonapartas – karvedys. Þanas Þakas Ruso – XVIII a. raðytojas, filosofas. V.Hugo – XIXa. raðytojas. A.Diuma (tëvas ir sûnus) – paraðë daug puikiø literatûros klasikos ðedevrø. Þ.Bize – Garsiosios operos “Karmen” autorius. Ð. de Golis – vadovavo “Laisvosios Prancûzijos” judëjimui, 1944 – 46m. vyriausybës vadovas, 1959 – 69m. Prancûzijos prezidentas. Þiulis Vernas – raðytojas utopistas. Þ. Ivas Kusto – tyrinëtojas, tyrinëja jûros dugnà.
PRAMONË.
Vidutinis ekonomikos augimas 1990 – 92 m. sudarë tik 1,3%, o 1993m. buvo neigiamas (apie 0,5%), t.y. tuo laikotarpiu pramonë neaugo. 1992m. vyriausybës biudþeto deficitas sudarë 3,2% bendro nacionalinio produkto (BNP). BNP sudaro 1033,7 bilijonø JAV doleriø, natûralaus augimo lygis 1,4%. BNP 1 – nam gyventojui 1993m. buvo 22490 JAV doleriø. Realus BNP augimas buvo: 1993m. – (-1,5%), 1994m. – 2,7%, 1995 – 3,1%. Infliacija: 1993m. – 2,2%, 1994m. – 1,8%, 1995m. – 1,9%. Pramonës pradukcija sudaro apie 26% BNP, produkcijos augimas sudaro 1,2%. Importas sudaro 2325 bilijonø JAV doleriø.Importuoja: tepalus, kurà, maðinas ir árengimus, þemës ûkio produkcijà, chemijos pramonës produktus, geleþies ir plieno produkcijà. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 18,9%

Italija 11,6%

Belgija – Liuksemburgas 8,8%

Ispanija 7,9%

Jungtinë karalystë 7,2%

Japonija 4,0%
Eksportas: 209,5 bilijono JAV doleriø. Eksportuoja: mechanizmus ir transporto árengimus, tekstilæ, lëktuvus, chemijos produkcijà, maisto produktus, þemës ûkio produkcijà. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 17,3%

Italija 11,4%

Ispanija 10,3%

Belgija-Liuksemburgas 9,4%

Jungtinë karalystë 9,2%

Japonija 1,9%

Mokëjimø balanso saldas 1987m. buvo – 4088 mln JAV doleriø. Valiutiniai rezervai sudaro 72 675 mln JAV doleriø.

Valiutos kursai. Prancûzijos piniginis vienetas – Prancûzijos frankas. Vienas JAV doleris – 6,0107 franko – 1987m.

– 5,9569 1988m.

– 6,3801 1989m.

– 5,4453 1990m.

– 5,6421 1991m.

– 5,3801 1992m. sausio mën.

1996 m. pavasará Prancûzijos frankas buvo lygus 0,79 lito. Ðiuo metu vienas Prancûzijos frankas lygus 0,76 lito.

Pramonë yra ugdoma visoje Prancûzijoje, bet svarbiausia pramonës ðaka- maðinø gamyba. Þaliavas ðiai pramonës ðakai tiekia metalurgija. Pagrindinis juodosios meta-lurgijos centras yra Elzasas ir Lotaringija.

Pramonë: plienas, ávairûs mechanizmai, cheminës medþiagos, automobiliai, (apie
90% gamina “Renault” ir “Peugeot-Citroen” kompanijos), metalurgija, lëktuvai, elektronika, kalnakasyba, tekstilë, maisto pramonë ir turizmas.

Pagal elektros energijos gamybà, Prancûzija yra septintoje vietoje, pagamina virð 400 milijardø kwh per metus. Pagal iðlydyto plieno kieká ji yra aðtuntoje vietoje, o iðlydo virð 20 mln tonø per metus. Prancûzija yra ketvirtoje vietoje (po Japonijos,
JAV, Vokietijos) pagal pagaminamø automobiliø kieká. Ji pagamina virð 3 mln automobiliø per metus. Pagal mësos gamybà ji yra 4 -oje vietoje (po JAV, Kinijos, Rusijos), pagamina virð 6 mln tonø per metus. Ðaliai svarbi chemijos pramonës ðaka,
ypaè daug pagaminanti kalio traðø, sodos, plastmasiø. Didelæ chemijos pramonës dalá sudaro vaistø ir kvepalø gamyba. Garsiausios pasaulyje kvepalø kompanijos yra
ásikûrusios Paryþiuje.

Prancûzijos pramonës produktai:

Aliuminis 533 400 tonø Gamtinës dujos 4 006 000 tonø
Boksitas 887 000 tonø Lengvieji automobiliai 3 414 000 tonø
Cementas 30 803 000 tonø Grûdintas plienas 19 304 000 tonø
Cigaretës 53 307 000 000 vnt. Radio imtuvai 2 059 000 tonø
Varis 43 800 tonø Sidabras 20 tonø
Benzinas 4 320 000 tonø Televizoriai 2 081 000 000 v.
Auksas 4 236 tonø Uranas 3 209 tonø
Geleþies rûda 10 650 000 tonø Cinkas 276 800 tonø
Magnezijus 14 640 tonø Spauda 509 000 tonø
Tepalas 26 535 000 tonø Popierius 7 422 000 tonø
Fosfatai 13 000 tonø Vilna 23 000 tonø
Anglis 11 000 000 tonø

ÞEMËS ÛKIS.

Prancûzijos þemës ûkyje vyrauja vidutiniai ir didieji ûkiai. Plaèiai taikoma nuoma ,
plëtojama kooperacija. Ðaliai bûdinga daugelis þemës ûkio ðakø, ryðki regioninë jo specializacija. Ið valstybës ûkininkai gauna kreditus ir subsidijas, kuriø dauguma panaudojama eksportinei produkcijai remti ir kainoms reguliuoti. Þemës ûkis sudaro
4% BNP (áskaitant þvejybà ir miðkø pramonæ). Prancûzija yra viena ið penkiø valstybiø uþauginanèiø daugiausia kvieèiø, nes svarbiausia þemdirbystës ðaka – javø,
labiausiai kvieèiø, auginimas. Maþesnius plotus uþima kukurûzai, aviþos, mieþiai, ryþiai,(þr. lentelæ “Þemës ûkio produktai”). Maisto produktø gamybos vidutinis indeksas 1985 – 1987 metais (jei, 1979 – 1981m=100) buvo 103. Vienam gyventojui (1986 metø duomenimis) per dienà vidutiniðkai tenka 3336 kcal. Apie 10% þemdirbystës produkcijos vertës teikia vynuogininkystë ir sodininkystë. Didþiausi vynuogynai yra Ðampanës, Bordo, Elzaso provincijose, Luaros slënyje. Gyvulininkystë specializuojasi gaminti pienà ir mësà, tai matyti ið aukðèiau pateiktos lentelës. Daugiausia galvijø yra laikoma ðalies vakarinëje dalyje. Paskutiniu deðimtmeèiu Prancûcijos þemës ûkis susiduria su didele problema – þemës ûkio perprodukcija. Tam átakos turi prieðtaringa Europos Sàjungos agrarinë politika.

Þemës ûkio produktai:

Asilai 25 000 galvø Vaisiai 10 313 000 tonø
Raguoèiai 20 928 000 galvø Apelsinai 2 000 tonø
Oþkos 1 211 000 galvø Cukriniai runkeliai 31 334 000 tonø
Þirgai 340 000 galvø Kava 14 613 000 tn.
Mulai 80 000 galvø Kukurûzai 12 926 tonø
Kiaulës 12 384 000 galvø Pupos 3 271 000 tonø
Avys 10 579 000 galvø Þemës rieðutai 20 000 tonø
Viðèiukai 208 000 000 galvø Aviþos 1 025 000 tonø
Antys 18 000 000 galvø Bulvës 5 750 000 tonø
Kalakutai 32 000 000 galvø Ryþiai 207 000 tonø
Darþovës 34 134 tonø Sojos 2 158 000 tonø
Sviestas 1 522 700 tonø Arbata 7 179 000 tonø
Sûris 25 341 000 tonø Medvilnë 16 000 tonø
Karviø pienas 300 000 hektolitrø Cukrus 4 424 000 tonø
Oþkø pienas 10 000 hektolitrø Tabakas 6 522 000 tonø
Oþkø mësa 14 000 tonø Vynas 63 790 000 hltr.
Aviena 1 960 000 tonø Kiauliena 215 000 tonø
Kiauðiniai 891 000 tonø Alus 18 024 00 hltr.
Druska 7 925 000 tonø Kvieèiai 31 817 000 tonø
Ið viso mësos 60 420 000 tonø

Prancûzija, bûdama jûrø valstybë, sugauna daug þuvø (apie 900mln tonø). Ðalies laivai þvejoja daugiausia Ðiaurës jûroje ir Ðiaurës Atlante. Uþregistruotas Prancûzijos laivø tonaþas yra net 1,681,491,000 tonø. Didþiausi uostai: Martime – Bordeaux, Bulonnës, Bresto Cherburgo, Dunkerso, Le Havre, Marselio, Nantes, Sete ir kiti.
TRANSPORTAS.

Transporto sistema Prancûzijoje itin darni ir efektyviai veikianti. Ðalyje yra visos þinomos transporto rûðys. Keliø tinklo ypatumas – radialinë konfigûracija su vienu centru (Paryþius). Ið viso ðalyje yra 1 551 400 km (964 201 myliø) keliø; ið jø: nacionaliniai greitkeliai – 33 400 km(20 758 myliø), departamentø keliai – 347000km (215 662 myliø) ir kiti ávairûs keliai. Automobiliø keliø ilgis, tenkantis 1000 ðalies ploto – 1500 km, o Lietuvoje tik – 570 km. 1994 m. iðkastas tunelis po Lamanðo sàsiauriu sujungë dvi vakarø Europos valstybes – Prancûzijà ir Didþiàjà Britanijà. Dabar tai leidþia daug greièiau nuvykti ið vienos valstybës á kità.

Prancûzai naudoja daugiau nei 23 550 000 automobiliø. Susisiekimas tarp ávairiø ðalies kampeliø yra geras: geros geleþinkelio ir autobusø sistemos. Paryþiuje yra metro sistema. Uþ taksi Jûs sumokësite pagal nustatytà tarifà, o jei nepatinka taksi, galite skristi lëktuvu: ðalyje yra 64 aerouostai; pasaulyje gerai þinoma “Er France” aviakompanija. Prancûzijoje yra 3 aerouostai su ilgesniais nei 3659 m pakilimo takais, 36 aerouostai su 2440 – 3659 m pakilimo takais.
SVARBIAUSIØ LANKYTINØ GAMTOS IR KÛLTÛROS OBJEKTØ APIBÛDINIMAS.

Monblanas – aukðèiausia Europos virðukalnë (4807m.), yra Vakarø Alpëse, Italijos pasienyje.

Vakarø Alpës – èia atvyksta turistai ið viso pasaulio, nes èia yra daugybë slidinëjimo trasø.

Eifelio bokðtas (La Tour Eiffel), pastatytas 1889m. Paryþiuje, Marso lauke. Aukðtis 300m., jame yra 3 platformos (15 – kos, 115 – kos ir 278 – niø metrø aukðtyje). Dabar ðis bokðtas naudojamas radio ir TV laidoms transliuoti bei yra gausiai lankomas turistø.

Luvras (Louvre), architektûros ansamblis Paryþiuje, vienas didþiausiø pasaulio muziejø, buvusi Prancûzijos karaliø rezidencija. Muziejuje yra 6 skyriai: Mesopotamijos, Senovës Egipto, Senovës Graikijos ir Romos, viduriniø amþiø – XIXa. skulptûros, viduriniø amþiø – XIXa. tapybos ir pieðiniø, viduriniø amþiø – XXa. taikomosios dekoratyvinës dailës. Èia saugoma daugybë meno kûriniø:>80000 skulptûrø bei pieðiniø, turi didelæ bibliotekà: apie 80 000 tomø.

Paryþiaus katedra, Dievo Motinos katedra (Notre – Dame de Paris), vienas reikðmingiausiø ankstyvosios gotikos architektûros paminklø. Turi romantinës architektûros bruoþø. Ji yra Paryþiaus centre, Senos Sytë saloje. 130 m ilgio, 108 m ploèio. Turi 2 bokðtus (69 aukðèio) vakariniame fasade ir 90 m aukðèio varpinæ.

Paryþiaus triumfo arka yra Paryþiuje, Ð. de Golio aikðtëje.

Versalis (Versailles) – miestas Prancûzijoje, Paryþiaus aglomeracijoje. Architektûriniu poþiûriu reikðmingiausia Versalio dalis – baroko ir klasicizmo stiliaus rûmø ir parkø kompleksas. Já sudaro didþiuliai klasicistiniai rûmai (1661 – 1674m.), vienas graþiausiø pasaulyje parkø (>6000 ha, árengtas 1661m.). Ðiame parke árengta Latonos ir Apolono baseinai, Didysis kanalas (1520 metrø ilgio), fontanai, pastatyta puoðniø pavilionø, skulptûrø. Á ðiauræ nuo Didþiojo kanalo yra Didþiojo ir Maþojo Trianono rûmai(1764m.) ir peizaþinis parkas (1774m.) su vadinamojo Marijos Antuanetës kaimo pastatais. Versalio iðplanavimas turëjo átakos daugelio Europos ir kitø ðaliø urbanistikai ir parkø planavimui. Èia pastatyta ( 1624 – 1626m.) pilis nuo 1632m. priklausë Liudvikui XIII. Nuo 1682 iki 1789 metø Versalis buvo Prancûzijos karaliø rezidencija. Versalyje pasiraðyta daug garsiø sutarèiø ( 1919 06 28 pasiraðyta Versalio taika).

Lionas (Lyon), miestas Prancûzijos rytuose. Lione iðliko romënø teatrø, akvedukø, odeono griuvësiø. Èia yra romaninë Enë Ðv. Martyno bazilika (1107m.), romaninë gotikinë Ðv.Jono katedra (XII – Xva.), gotikinë baþnyèia: Ðv. Povilo (XII – Xva.), XV- XVIa. gyvenamieji namai ir rûmai, tiltai, Kongreso rûmai(1960m., architektai: R. ir M. Salanjakai).

Luaros upës slënyje yra daug XV – XVIa. gotikos ir renesanso piliø.

Marselis (Marseille), miestas Prancûzijos pietuose, prie Vidurþiemio jûros. Antras pagal dydá po Paryþiaus. Èia yra Mokslo ir meno akademija, Ekso – Marselio I ir II universitetai, konservatorija, muziejai, akvariumas, zoologijos ir botanikos sodai. Siauros senamiesèio gatvelës amfiteatru iðsidësèiusios apie Senàjá uostà. Architektûros paminklai: romënø tvirtovës liekanos, romaninë gotikinë Ðv. Viktoro baþnyèia (XI – XVa., Va. pradþios kripta), barokinë rotuðë (1672 m.). Ifo saloje, netoli Marselio, yra Ifo tvirtovë (1600 m., dar vadinama grafo Montekristo pilimi; dabar èia muziejus). Prancûzijos didþiosios revoliucijos metu Marselio federatø daina “Marselietë” virto Prancûzijos himnu.

GEOGRAFINË PADËTIS.
Prancûzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybë Vakarø Europoje. Vakarinius Prancûzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas – Biskajos álanka; ðiau-
rëje – Lamanðo, Pa de Kalio sàsiauriai; Ðiaurës jûra. Pietinius krantus skalauja Vi –
durþiemio jûra. Prancûzijai priklauso Korsikos sala, esanti Vidurþiemio jûroje ir daug nedideliø saleliø. Prancûzija ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Ðveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.
TERITORIJOS SUDËTIS, DYDIS.
Prancûzijos sostinë – Paryþius, kuriame gyvena 8,7 mln. gyventojø. Valstybës plotas 544000 . Pagal plotà Prancûzija yra 45 valstybë pasaulyje. Nuo XVIIIa. respublika, dabar prezidentinë respublika. Prezidentas – Þakas Ðirakas. Pagal administraciná – teritoriná suskirstymà Prancûzija yra unitarinë valstybë (administraciniai valstybës vienetai neturi didesnio savarankiðkumo). Teritorija skirstoma á 96 departamentus,o ðie á – komunas.
PRANCÛZIJOS UÞJÛRIO DEPARTAMENTAI IR TERITORIJOS.
Prancûzijos Polinezija (Polinesie Francaise) – salø grupë Ramiojo vandenyno rytuose, Polinezijoje; Prancûzijos valda. Ji apima Draugijos, Markizo, Tuamotaus, Tubuajo ir kitas maþesnes salas. Plotas 4000 . 155 tûkstanèiai gyventojø. Administracinis centras – Papete (Papeete). Èia esanèiame Mururojaus atole yra branduoliniø ginklø bandymø poligonas. Ir ðiomis dienomis Prancûzija èia atlieka branduolinius bandymus, nors ir vyksta ávairûs piketai dël bandymø nutraukimo, taèiau bandymai ir toliau tæsiami.
Gviana (Guyane Francaise) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas). Yra Pietø Amerikos ðiaurës rytuose, prie Atlanto. Vakaruose ribojasi su Surinamu, pietuose ir pietryèiuose su Brazilija. Plotas 91000 . 73,022 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Kajenas (Cayenne).
Gvadelupa (Guadeloupe) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Vest Indijoje. Apima Gvadelupos salà, nedideles Mari Galanto, Dezirado, Ðventøjø, Sen Bartelmi, Pti Tero salas, Sen Marteno salos ðiaurinæ dalá. Plotas 1779 . 328,4 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Bas Teras (Basse Terre).
Martinika (Martinique) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Vest Indijoje, Maþøjø Antilø salø grupëje, Martinikos saloje. Plotas 1100 . Yra 328,566 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Fort de Frans (Forte de France).
Rejunjonas (Reunion) – sala Indijos vandenyne, Maskarenø salyne. Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas). Plotas 2500 . 515,814 tûkstanèiai gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Sen Deni (Saint Denis).
Naujoji Kaledonija (Nouvelle Caledonie) – Prancûzijos valda Ramiojo vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje. Susideda ið Naujosios Kaledonijos salos (16,100 tûkst. ), Luajotë, Èesterfyldo salø ir kitø maþesniø. Bendras plotas >19000 . 145,4 tûstanèiai gyventojø. Administracinis centras – Numëja (Noumea).
Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint Pierre et Miquelon) – Prancûzijos valda (uþjûrio departamentas) Atlanto vandenyne, prie Ðiaurës Amerikos rytiniø krantø, á pietus nuo Niûfaudlendo salos. Susideda ið 8 salø, didþiausios – Sen Pjero ir Mikelono. Bendras plotas 242 . Yra 6037 gyventojø. Oficiali kalba – prancûzø. Administracinis centras – Sen Pjeras (Saint Pierre).
Volis ir Futûna (Wallis et Futuna) – salø grupë Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, tarp Fidþio ir Samojos salynø. Prancûzijos uþjûrio teritorija. Plotas 274 . 12408 gyventojø. Administracinis centras – Mata Utus (Mata Utu).
GAMTOS YPATUMAI.
Prancûzijos krantai daugiausia þemi, akumuliaciniai arba lagûniniai; Lamamanðo ir Pa de Kalë sàsiauriø – abraziniai neaukðti, statûs; Kontanteno ir Bretanës pusiasaliø – riasiniai; Vidurþiemio jûroje, á rytus nuo Liono álankos – uolëti (Alpiø atðakos). Didþiausios álankos – Biskajos, Sen Malo, Senos (Atlanto vand.), Liono (Vidurþiemio jûra). Didþiausi pusiasaliai – Bretanës ir Kontanteno.
Reljefas: ~2/3 teritorijos uþima kalvotos lygumos ir þemumos. ~1/7 Prancûzijos ploto uþima Centrinis Masyvas, daugiausia plokðèiakalniø tipo (didþiausias aukðtis 1886 m., t.y. Piuji de Sansi kalnas). Prancûzijos pietryèius uþima Vakarø Alpës, jose, Italijos pasienyje, yra aukðèiausias Europos kalnas Monblanas (4807m.). Valstybës pietuose, pasienyje su Ispanija, yra Pirënø kalnai (aukðèiausia Vinmalio virðûnë(3298)). Vidutinio aukðèio kalnø yra beveik visoje Korsikoje, aukðèiausias kalnas – Mon Sentas (2710m).

Klimatas pereinamojo tipo vidutiniø platumø su vyraujanèia vandenyno átaka; Vidurþiemio jûros pakrantëje, Ronos þemumos pietuose ir Korsikoje- mediteraninis. Alpëse ir Pirënuose ryðkios vertikalinës zonos. Sausio ir vasario mën. vidutinë temperatûra lygumose ir neaukðtuose kalnuose rytuose ir ðiaurës rytuose 1-3*(bûna ðalèiø iki -20*C); pietuose 8 – 10*C . Liepos ir rugpjûèio mën. vidutinë temperatûra ðiaurëje +16 +18*C, pietuose + 23 + 24*C. Daugiausia krituliø (1500 – 2000mm per metus) iðkrinta Alpiø, Pirënø, Vogëzø, Sevenø vakariniuose ðlaituose, maþiausiai (500 – 800mm) – Ronos þemumoje, Vidurþiemio jûros pakrantës rytuose. Krituliø per visus metus iðkrenta maþdaug tolygiai, iðskyrus Vidurþiemio pajûrá, kur vasara sausa. Dauguma didþiausiø upiø – Sena, Luara, Garona – áteka á Atlanto vandenynà, o Rona áteka á Vidurþiemio jûrà. Ilgiausios Prancûzijos upës:

Luara 1012km

Rona* 812km

Sena 776km

Garona* 650km

Marna 525km

(* dalis teka ne per Prancûzijà)
Didþiausi eþerai yra Alpëse (Þenevos eþero pietinë dalis, Burþe, Anesi).
Miðkai uþima apie 20% Prancûzijos teritorijos. Daugiausia auga lapuoèiø (àþuolø, kaðtonø, bukø, skroblø). Alpëse àþuolynus ir kaðtonø miðkus nuo 700 – 800m keièia bukø, egliø, këniø, puðø miðkai (iki 1600 – 1900m). Pirënø kalnø ðiauriniuose ðlaituose virðutinë miðkø riba siekia 1800 – 2100m. Aukðèiau (Alpëse ir Pirënuose) auga subalpiniai krûmokðniai ir aukðtaþolës pievos, o nuo 2100 – 2300m jau alpinës pievos.
Gyvûnija yra gana gausi. Miðkuose yra barsukø, danieliø, kiðkiø, lapiø, stirnø, ðermuonëliø, tauriøjø elniø, voveriø ir kitø gyvûnø. Aukðtai kalnuose yra alpiniø ðvilpikø, balësiø, kalnø oþkø. Daug paukðèiø: karveliø, kurapkø, strazdø, ðarkø, vanagø ir kt. Upëse yra eðeriø, lydekø, sterkø, upëtakiø.
EKONOMINË IR GEOPOLITINË PADËTIS.
Dabartinë Prancûzijos geopolitinë padëtis ypaè patogi, nes ji yra greta ekonominiu atþvilgiu pirmaujanèiø ðaliø, netoli svarbiausiø Europos naudingøjø iðkasenø telkiniø. Tai yra viena ið labiausiai iðsivysèiusiø ðaliø pasaulyje, turi agrokultûriniø resursø ir didþiuliø moderniø pramonës sektoriø. Èia naudojamos modernios technologijos, o tai duoda ypaè gerø rezultatø. Prancûzijai uþtenka savø agrokultûriniø produktø, todël ji eksportuoja kvieèius ir pieno produktus.
Po Lamanðo sàsiauriu pastatytas tunelis (1994m geguþës mën.), kuris sujungë Prancuzijà ir Didþiàjà Britanijà. Tunelyje árengtas automobiliø kelias ir geleþinkelis.
Prancûzija yra Europos Sàjungos (European Union – 1995m) ir NATO (1949m.) aktyvi narë. Priklauso JTO (1945 m.). Valstybë priklauso didþiajai septyniukei (ketvirta pagal potencialà).
Prancûzija pasaulyje labiausiai þinoma kaip madø ir parfumerijos centras, kaip labai patraukli turistams, menininkams ðalis. Taèiau nereikëtø pamirðti, kad ði valstybë yra labai svarbi ûkiniu bei politiniu atþvilgiu. Prancûzijos gaminiai uþima svarbià vietà pasaulio rinkoje, o Prancûzijos diplomatija yra vertinama pasaulio politikø. Labai didelis Prancûzijos indëlis yra á europinës kultûros raidà.
Lietuvos valstybës santykiai su Prancûzija visada buvo ir dabar yra draugiðki. Prancûzija nebuvo pripaþinusi Lietuvos inkorporavimo á SSRS sudëtá teisëtumo, bet Lietuvos istorijoje iðliko ir XIXa. pradþios Napoleono armijos uþkariavimai Rusijoje, jos pragaiðtingas þygis per Lietuvà.
GAMTINIAI IÐTEKLIAI.
Prancûzijos teritorijoje yra naftos, gamtiniø dujø, urano, volframo, akmens anglies, kalcio druskø, geleþies, aliuminio, polimetalø iðtekliø.
KOMUNIKACIJOS.
Dabar prancûzai naudoja apie 28 100 000 telefonø, 100 -tui gyventojø tenka 48 telefonai; naudoja ~22 800 000 televizoriø, 1000 – èiui gyventojø tenka 406 televizoriai; naudoja ~50 300 000 radio imtuvø, 1000 – èiui gyventojø tenka 896 radio imtuvai. Yra spausdinami 79 dienraðèiai. AM radio bangomis transliuojama 41 radio stotis.
GYVENTOJAI.
1994 metais Prancûzijoje gyveno 57,8 mln gyventojø. Pagal gyventojø skaièiø Prancûzija yra 18 – ta valstybë pasaulyje. Gyventojø tankumas 106 þmonës / . Prancûzijos gyventojai yra pasiskirstæ daugmaþ tolygiai po visà ðalá, bet didesnis jø tankumas yra ðiaurës rytø dalyje, Paryþiaus rajone. Gyventojø daugumà sudaro prancûzai (apie 90%), ávairios etninës grupës – bretonai, flamandai, katalonai, baskai, korsikieèiai. Prancûzijoje yra apie 500 000 þydø. Prancûzija yra viena ið Europos valstybiø, kurià galima pavadinti pasaulio migracijos centru, nes èia daug imigrantø ið buvusiø kolonijø: Alþyro, Libijos ir kitø. 1987m. kûdikiø (iki metø) mirtingumas sudarë 8%.Prancûzø tauta demografiniu atþvilgiu yra pasenusi, vidutinë gyvenimo trukmë 78 metai. Vyrai vidutiniðkai gyvena 74 metus, moterys – 82 metus.
Gyventojø neraðtingumas sudaro 1%, o Lietuvoje – 1,2%. Pagal ðá rodiklá Prancûzija yra tarp 9 ir 23 vietos pasaulyje. Ðalyje dirba apie 24 170 000 gyventojø; tik 9% ekonominiu atþvilgiu aktyviø gyventojø dirba þemës ûkyje, 46% – aptarnavimo sferoje, 45% pramonëje.
Dauguma tikinèiøjø katalikai, apie 800 000 protestantai(daugiausia evangelikai reformatai).
74% prancûzø gyvena miestuose. Didþiausi miestai: sostinë Paryþius (8,7 mln gyventojø), Marselis, Tulûza, Nica, Strasbûras. Strasbûre yra Europos Sàjungos bûstinë. Urbanizacijos lygis gana aukðtas, nes tik 26% gyventojø gyvena kaime.
Þymûs þmonës: Napoleonas Bonapartas – karvedys. Þanas Þakas Ruso – XVIII a. raðytojas, filosofas. V.Hugo – XIXa. raðytojas. A.Diuma (tëvas ir sûnus) – paraðë daug puikiø literatûros klasikos ðedevrø. Þ.Bize – Garsiosios operos “Karmen” autorius. Ð. de Golis – vadovavo “Laisvosios Prancûzijos” judëjimui, 1944 – 46m. vyriausybës vadovas, 1959 – 69m. Prancûzijos prezidentas. Þiulis Vernas – raðytojas utopistas. Þ. Ivas Kusto – tyrinëtojas, tyrinëja jûros dugnà.
PRAMONË.
Vidutinis ekonomikos augimas 1990 – 92 m. sudarë tik 1,3%, o 1993m. buvo neigiamas (apie 0,5%), t.y. tuo laikotarpiu pramonë neaugo. 1992m. vyriausybës biudþeto deficitas sudarë 3,2% bendro nacionalinio produkto (BNP). BNP sudaro 1033,7 bilijonø JAV doleriø, natûralaus augimo lygis 1,4%. BNP 1 – nam gyventojui 1993m. buvo 22490 JAV doleriø. Realus BNP augimas buvo: 1993m. – (-1,5%), 1994m. – 2,7%, 1995 – 3,1%. Infliacija: 1993m. – 2,2%, 1994m. – 1,8%, 1995m. – 1,9%. Pramonës pradukcija sudaro apie 26% BNP, produkcijos augimas sudaro 1,2%. Importas sudaro 2325 bilijonø JAV doleriø.Importuoja: tepalus, kurà, maðinas ir árengimus, þemës ûkio produkcijà, chemijos pramonës produktus, geleþies ir plieno produkcijà. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 18,9%

Italija 11,6%

Belgija – Liuksemburgas 8,8%

Ispanija 7,9%

Jungtinë karalystë 7,2%

Japonija 4,0%
Eksportas: 209,5 bilijono JAV doleriø. Eksportuoja: mechanizmus ir transporto árengimus, tekstilæ, lëktuvus, chemijos produkcijà, maisto produktus, þemës ûkio produkcijà. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 17,3%

Italija 11,4%

Ispanija 10,3%

Belgija-Liuksemburgas 9,4%

Jungtinë karalystë 9,2%

Japonija 1,9%

Mokëjimø balanso saldas 1987m. buvo – 4088 mln JAV doleriø. Valiutiniai rezervai sudaro 72 675 mln JAV doleriø.

Valiutos kursai. Prancûzijos piniginis vienetas – Prancûzijos frankas. Vienas JAV doleris – 6,0107 franko – 1987m.

– 5,9569 1988m.

– 6,3801 1989m.

– 5,4453 1990m.

– 5,6421 1991m.

– 5,3801 1992m. sausio mën.

1996 m. pavasará Prancûzijos frankas buvo lygus 0,79 lito. Ðiuo metu vienas Prancûzijos frankas lygus 0,76 lito.

Pramonë yra ugdoma visoje Prancûzijoje, bet svarbiausia pramonës ðaka- maðinø gamyba. Þaliavas ðiai pramonës ðakai tiekia metalurgija. Pagrindinis juodosios meta-lurgijos centras yra Elzasas ir Lotaringija.

Pramonë: plienas, ávairûs mechanizmai, cheminës medþiagos, automobiliai, (apie
90% gamina “Renault” ir “Peugeot-Citroen” kompanijos), metalurgija, lëktuvai, elektronika, kalnakasyba, tekstilë, maisto pramonë ir turizmas.

Pagal elektros energijos gamybà, Prancûzija yra septintoje vietoje, pagamina virð 400 milijardø kwh per metus. Pagal iðlydyto plieno kieká ji yra aðtuntoje vietoje, o iðlydo virð 20 mln tonø per metus. Prancûzija yra ketvirtoje vietoje (po Japonijos,
JAV, Vokietijos) pagal pagaminamø automobiliø kieká. Ji pagamina virð 3 mln automobiliø per metus. Pagal mësos gamybà ji yra 4 -oje vietoje (po JAV, Kinijos, Rusijos), pagamina virð 6 mln tonø per metus. Ðaliai svarbi chemijos pramonës ðaka,
ypaè daug pagaminanti kalio traðø, sodos, plastmasiø. Didelæ chemijos pramonës dalá sudaro vaistø ir kvepalø gamyba. Garsiausios pasaulyje kvepalø kompanijos yra
ásikûrusios Paryþiuje.

Prancûzijos pramonës produktai:

Aliuminis 533 400 tonø Gamtinës dujos 4 006 000 tonø
Boksitas 887 000 tonø Lengvieji automobiliai 3 414 000 tonø
Cementas 30 803 000 tonø Grûdintas plienas 19 304 000 tonø
Cigaretës 53 307 000 000 vnt. Radio imtuvai 2 059 000 tonø
Varis 43 800 tonø Sidabras 20 tonø
Benzinas 4 320 000 tonø Televizoriai 2 081 000 000 v.
Auksas 4 236 tonø Uranas 3 209 tonø
Geleþies rûda 10 650 000 tonø Cinkas 276 800 tonø
Magnezijus 14 640 tonø Spauda 509 000 tonø
Tepalas 26 535 000 tonø Popierius 7 422 000 tonø
Fosfatai 13 000 tonø Vilna 23 000 tonø
Anglis 11 000 000 tonø

ÞEMËS ÛKIS.

Prancûzijos þemës ûkyje vyrauja vidutiniai ir didieji ûkiai. Plaèiai taikoma nuoma ,
plëtojama kooperacija. Ðaliai bûdinga daugelis þemës ûkio ðakø, ryðki regioninë jo specializacija. Ið valstybës ûkininkai gauna kreditus ir subsidijas, kuriø dauguma panaudojama eksportinei produkcijai remti ir kainoms reguliuoti. Þemës ûkis sudaro
4% BNP (áskaitant þvejybà ir miðkø pramonæ). Prancûzija yra viena ið penkiø valstybiø uþauginanèiø daugiausia kvieèiø, nes svarbiausia þemdirbystës ðaka – javø,
labiausiai kvieèiø, auginimas. Maþesnius plotus uþima kukurûzai, aviþos, mieþiai, ryþiai,(þr. lentelæ “Þemës ûkio produktai”). Maisto produktø gamybos vidutinis indeksas 1985 – 1987 metais (jei, 1979 – 1981m=100) buvo 103. Vienam gyventojui (1986 metø duomenimis) per dienà vidutiniðkai tenka 3336 kcal. Apie 10% þemdirbystës produkcijos vertës teikia vynuogininkystë ir sodininkystë. Didþiausi vynuogynai yra Ðampanës, Bordo, Elzaso provincijose, Luaros slënyje. Gyvulininkystë specializuojasi gaminti pienà ir mësà, tai matyti ið aukðèiau pateiktos lentelës. Daugiausia galvijø yra laikoma ðalies vakarinëje dalyje. Paskutiniu deðimtmeèiu Prancûcijos þemës ûkis susiduria su didele problema – þemës ûkio perprodukcija. Tam átakos turi prieðtaringa Europos Sàjungos agrarinë politika.

Þemës ûkio produktai:

Asilai 25 000 galvø Vaisiai 10 313 000 tonø
Raguoèiai 20 928 000 galvø Apelsinai 2 000 tonø
Oþkos 1 211 000 galvø Cukriniai runkeliai 31 334 000 tonø
Þirgai 340 000 galvø Kava 14 613 000 tn.
Mulai 80 000 galvø Kukurûzai 12 926 tonø
Kiaulës 12 384 000 galvø Pupos 3 271 000 tonø
Avys 10 579 000 galvø Þemës rieðutai 20 000 tonø
Viðèiukai 208 000 000 galvø Aviþos 1 025 000 tonø
Antys 18 000 000 galvø Bulvës 5 750 000 tonø
Kalakutai 32 000 000 galvø Ryþiai 207 000 tonø
Darþovës 34 134 tonø Sojos 2 158 000 tonø
Sviestas 1 522 700 tonø Arbata 7 179 000 tonø
Sûris 25 341 000 tonø Medvilnë 16 000 tonø
Karviø pienas 300 000 hektolitrø Cukrus 4 424 000 tonø
Oþkø pienas 10 000 hektolitrø Tabakas 6 522 000 tonø
Oþkø mësa 14 000 tonø Vynas 63 790 000 hltr.
Aviena 1 960 000 tonø Kiauliena 215 000 tonø
Kiauðiniai 891 000 tonø Alus 18 024 00 hltr.
Druska 7 925 000 tonø Kvieèiai 31 817 000 tonø
Ið viso mësos 60 420 000 tonø

Prancûzija, bûdama jûrø valstybë, sugauna daug þuvø (apie 900mln tonø). Ðalies laivai þvejoja daugiausia Ðiaurës jûroje ir Ðiaurës Atlante. Uþregistruotas Prancûzijos laivø tonaþas yra net 1,681,491,000 tonø. Didþiausi uostai: Martime – Bordeaux, Bulonnës, Bresto Cherburgo, Dunkerso, Le Havre, Marselio, Nantes, Sete ir kiti.
TRANSPORTAS.

Transporto sistema Prancûzijoje itin darni ir efektyviai veikianti. Ðalyje yra visos þinomos transporto rûðys. Keliø tinklo ypatumas – radialinë konfigûracija su vienu centru (Paryþius). Ið viso ðalyje yra 1 551 400 km (964 201 myliø) keliø; ið jø: nacionaliniai greitkeliai – 33 400 km(20 758 myliø), departamentø keliai – 347000km (215 662 myliø) ir kiti ávairûs keliai. Automobiliø keliø ilgis, tenkantis 1000 ðalies ploto – 1500 km, o Lietuvoje tik – 570 km. 1994 m. iðkastas tunelis po Lamanðo sàsiauriu sujungë dvi vakarø Europos valstybes – Prancûzijà ir Didþiàjà Britanijà. Dabar tai leidþia daug greièiau nuvykti ið vienos valstybës á kità.

Prancûzai naudoja daugiau nei 23 550 000 automobiliø. Susisiekimas tarp ávairiø ðalies kampeliø yra geras: geros geleþinkelio ir autobusø sistemos. Paryþiuje yra metro sistema. Uþ taksi Jûs sumokësite pagal nustatytà tarifà, o jei nepatinka taksi, galite skristi lëktuvu: ðalyje yra 64 aerouostai; pasaulyje gerai þinoma “Er France” aviakompanija. Prancûzijoje yra 3 aerouostai su ilgesniais nei 3659 m pakilimo takais, 36 aerouostai su 2440 – 3659 m pakilimo takais.
SVARBIAUSIØ LANKYTINØ GAMTOS IR KÛLTÛROS OBJEKTØ APIBÛDINIMAS.

Monblanas – aukðèiausia Europos virðukalnë (4807m.), yra Vakarø Alpëse, Italijos pasienyje.

Vakarø Alpës – èia atvyksta turistai ið viso pasaulio, nes èia yra daugybë slidinëjimo trasø.

Eifelio bokðtas (La Tour Eiffel), pastatytas 1889m. Paryþiuje, Marso lauke. Aukðtis 300m., jame yra 3 platformos (15 – kos, 115 – kos ir 278 – niø metrø aukðtyje). Dabar ðis bokðtas naudojamas radio ir TV laidoms transliuoti bei yra gausiai lankomas turistø.

Luvras (Louvre), architektûros ansamblis Paryþiuje, vienas didþiausiø pasaulio muziejø, buvusi Prancûzijos karaliø rezidencija. Muziejuje yra 6 skyriai: Mesopotamijos, Senovës Egipto, Senovës Graikijos ir Romos, viduriniø amþiø – XIXa. skulptûros, viduriniø amþiø – XIXa. tapybos ir pieðiniø, viduriniø amþiø – XXa. taikomosios dekoratyvinës dailës. Èia saugoma daugybë meno kûriniø:>80000 skulptûrø bei pieðiniø, turi didelæ bibliotekà: apie 80 000 tomø.

Paryþiaus katedra, Dievo Motinos katedra (Notre – Dame de Paris), vienas reikðmingiausiø ankstyvosios gotikos architektûros paminklø. Turi romantinës architektûros bruoþø. Ji yra Paryþiaus centre, Senos Sytë saloje. 130 m ilgio, 108 m ploèio. Turi 2 bokðtus (69 aukðèio) vakariniame fasade ir 90 m aukðèio varpinæ.

Paryþiaus triumfo arka yra Paryþiuje, Ð. de Golio aikðtëje.

Versalis (Versailles) – miestas Prancûzijoje, Paryþiaus aglomeracijoje. Architektûriniu poþiûriu reikðmingiausia Versalio dalis – baroko ir klasicizmo stiliaus rûmø ir parkø kompleksas. Já sudaro didþiuliai klasicistiniai rûmai (1661 – 1674m.), vienas graþiausiø pasaulyje parkø (>6000 ha, árengtas 1661m.). Ðiame parke árengta Latonos ir Apolono baseinai, Didysis kanalas (1520 metrø ilgio), fontanai, pastatyta puoðniø pavilionø, skulptûrø. Á ðiauræ nuo Didþiojo kanalo yra Didþiojo ir Maþojo Trianono rûmai(1764m.) ir peizaþinis parkas (1774m.) su vadinamojo Marijos Antuanetës kaimo pastatais. Versalio iðplanavimas turëjo átakos daugelio Europos ir kitø ðaliø urbanistikai ir parkø planavimui. Èia pastatyta ( 1624 – 1626m.) pilis nuo 1632m. priklausë Liudvikui XIII. Nuo 1682 iki 1789 metø Versalis buvo Prancûzijos karaliø rezidencija. Versalyje pasiraðyta daug garsiø sutarèiø ( 1919 06 28 pasiraðyta Versalio taika).

Lionas (Lyon), miestas Prancûzijos rytuose. Lione iðliko romënø teatrø, akvedukø, odeono griuvësiø. Èia yra romaninë Enë Ðv. Martyno bazilika (1107m.), romaninë gotikinë Ðv.Jono katedra (XII – Xva.), gotikinë baþnyèia: Ðv. Povilo (XII – Xva.), XV- XVIa. gyvenamieji namai ir rûmai, tiltai, Kongreso rûmai(1960m., architektai: R. ir M. Salanjakai).

Luaros upës slënyje yra daug XV – XVIa. gotikos ir renesanso piliø.

Marselis (Marseille), miestas Prancûzijos pietuose, prie Vidurþiemio jûros. Antras pagal dydá po Paryþiaus. Èia yra Mokslo ir meno akademija, Ekso – Marselio I ir II universitetai, konservatorija, muziejai, akvariumas, zoologijos ir botanikos sodai. Siauros senamiesèio gatvelës amfiteatru iðsidësèiusios apie Senàjá uostà. Architektûros paminklai: romënø tvirtovës liekanos, romaninë gotikinë Ðv. Viktoro baþnyèia (XI – XVa., Va. pradþios kripta), barokinë rotuðë (1672 m.). Ifo saloje, netoli Marselio, yra Ifo tvirtovë (1600 m., dar vadinama grafo Montekristo pilimi; dabar èia muziejus). Prancûzijos didþiosios revoliucijos metu Marselio federatø daina “Marselietë” virto Prancûzijos himnu.

NAUDOTOS LITERATÛROS SÀRAÐAS.

1. Lietuviðkoji Tarybinë enciklopedija: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 tomai.

2. Pasaulio atlasas VII – VIII klasëms, 1996

3. Pasaulio socialinë geografija, 1995

4. ”Lietuvos aidas” Nr. 93, 1996 11 09

5. World Atlas MPC Version 5, The Softare Toolworks

6. Encarta’95

7. PcGlobe, 1992 Broderbund Softare INC

8. Asmeniniai uþraðai

9. ”Respublika” , 1991 08 30

NAUDOTOS LITERATÛROS SÀRAÐAS.

1. Lietuviðkoji Tarybinë enciklopedija: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 tomai.

2. Pasaulio atlasas VII – VIII klasëms, 1996

3. Pasaulio socialinë geografija, 1995

4. ”Lietuvos aidas” Nr. 93, 1996 11 09

5. World Atlas MPC Version 5, The Softare Toolworks

6. Encarta’95

7. PcGlobe, 1992 Broderbund Softare INC

8. Asmeniniai uþraðai

Leave a Comment