Prancūzija

1599 0

Telšių „Ateities“

vidurinė mokykla

REFERATAS

Telšiai

2005

TURINYS

1. Žemėlapis

2. Simboliai

3. Duomenys apie valstybę

4. Ekonomika

5. Žemės ūkis

6. Kultūra

7. Žymiausi žmonės

8. ES

9. Euro monetų nacionalinės pusės

10. Strasbūras

11. Sen Mišelis

12. Eifelio bokštas

13. Luvro muziejus

14. Disnėjus

15. Paryžius: 1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos

2. Paryžiaus bažnyčios

3. Paryžiaus sodai ir parkai

4. Paryžiaus galerijos ir muziejai

5. Paryžiaus viešbučiai

6. Paryžiaus pramogos

7. Atvykimas į Paryžių

16. Naudota literatūra

PRANCŪZIJOS ŽEMĖLAPIS

SIMBOLIAI

Vėliava

Herbas

GEOGRAFIJA

Prancūzijos tarytum visos Europos modelis. Šiam kraštui būdingos visos

trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos

lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai. Prancūzijos

paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto ploto

užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose

apie 20% ploto yra aukščiau nei 500 m. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos siienos

iki Pirėnų kalnų. Didžiausia iš jų – Paryžiaus baseinas (Šiaurės

Prancūzijos žemuma), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo

Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų.

Kai kur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o

pietvakariuose – Garonos žemuma. Jos abi irgi užima tektonines įdubas.

Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos-Sonos žemuma ir Langedoko lyguma.

Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Iškasus kanalus ir

nusausinus didelius plotus, buvo išnaikinta pražūtinga liga – maliarija.

Dabar ten turizmo ir poilsio zona.Tarsi tam tikras laiptelis iš Prancūzijos

žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė seenų hercininės kalnodaros

iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų – Prancūzijos pietuose esantis

Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia

kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir statmenai nusileidžia į

Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių

krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gi

ilūs tektoniniai slėniai.

Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis,

urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose

stūkso dar du hercininiai masyvai – Vogėzai ir Ardėnai. Vogėzai –

daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais

vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnai

prasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose,

Bretanės ir Kotaneno pusiasaliuose, yra Armorikos aukštuma, kurios smarkiai

apirusios viršūnės pakyla iki 300 m. Pietryčiuose yra aukščiausi ir

jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500-4000 m aukščio

Savojos Alpės, kurių smailos snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje.

Aukščiausias Europos taškas – Monblanas (4807 m) yra Prancūzijos ir

Italijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosius

kalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų Žemės kalnynų pirmiausia ir

geriausiai buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynų

formų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jaauniems kalnams.

Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai. Šį

2000-2500 m aukščio kristalinį masyvą kerta tik trys keliai. Prancūzijoje

labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti

abrazimai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir

Normandijos pajūryje į paviršių iškyla senos kristalinės uolienos,

sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per

potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplauna

urvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiausia

Europoje potvynių elektrinė. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos

smėlėtos įlankėlės, vadinamos rivjeromis.Prancūzijos geologinis žemėlapis

vienas iš
š margiausių ne tik tarp Europos, bet ir tarp pasaulio šalių, ir

jos gelmės turtingos naudingomis iškasenomis. Tam kraštui būdingi

naudingųjų iškasenų deriniai. Jo šiaurės rytuose yra didžiausi geležies

rūdos, akmens ir kalio druskų (Vogėzuose) bei akmens anglių (Ardėnuose)

telkiniai. Boksitų atsargų aliuminiui gaminti yra pietuose, visiškai netoli

nuo Alpių upių, tiekiančių pigią hidroenergiją. Dujų ir naftos gavyba

sutelkta pietvakariuose. Prancūzija pirmauja Europoje pagal urano

(Centrinis Masyvas) ir užima ketvirtą vietą Vakaruose pagal geležies rūdos

gavyba. Visos be išimties vakarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijos

teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir

vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų

skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17°, o sausio – +7°.

Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte.

Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo

žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios,

sausio vidutinė temperatūra +8°, o vasaros karštos ir sausos -vidutinė

liepos temperatūra – +23°. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų

dienų. Kaip jau minėta, toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinio

klimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu.

Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia

stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1-

3°, bet aukščiau kalnuose atšąla iki -20°. Šilčiausią vasaros mėnesį

priekalnėse šiaurėje būna 16-18°, o pietuose – iki 24°.Lyguminėje dalyje

krituliu iškrinta pakankamai – 600-1000 mm, ir jie gana tolygiai

pasiskirstę per visus me
etus, bet nežymus maksimumas būna šaltuoju

laikotarpiu. Čia nuolatinė sniego danga nesusidaro. Viduržemio jūros

pakrantėje daugiausia kritulių iškrinta šaltuoju laikotarpiu, o iš viso per

metus – apie 500-800 mm. Kalnų šlaituose, atgręžtuose į Atlantą, iškrinta

1500-2000 mm kritulių. Sniegas 2000-2500 m aukštyje išsilaiko 7 mėnesius ir

ilgiau. Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklas

tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo

pavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui. Ilgiausia

yra Luara (1020 km), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka

didžiausia šiaurės upė – Sena (780 km), o vandeningiausia Prancūzijos upė

yra Rona, vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos

intakai surenka gausius kritulių vandenis. Ronoje slypi beveik pusė krašto

hidroenergijos atsargų. (Prancūzija pagal hidroenergijos išteklius Europoje

užima trečią vietą, po Norvegijos ir Ispanijos.) Daugelis Prancūzijos upių

tinka laivybai ir tam yra aktyviai naudojamos. Jos sujungtos kanalais, tad

iš jų upių-jūrų tipo laivais galima patekti į aplinkines jūras. Pokariu

greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas,

aliuminis, varis, švinas, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų

pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,

kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione -‘Peugeot-Citroėn’, ‘Renault’ (Pežo-

Citroen, Reno). Keleiviniai lėktuvai ‘Karavela’ vieni saugiausių pasaulyje;

apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima

trečią vietą. Ji buvo trečioji ir kosmose. Prancūzijoje pastatyti pirmieji

pasaulyje supertanklaiviai, kurių talpa daugiau kaip 0,5 mln. t. Jų denyje

tilptų keturios futbolo aikštės. Iš Paryžiaus į Lioną kursuoja greičiausi

Europoje elektriniai tr
raukiniai, riedantys 260 km/val. greičiu. 1994 m.

Prancūziją su Didžiąja Britaniją sujungė tunelis po Lamanšu. Pasaulyje taip

pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant

sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis ir

baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėjo prancūzų tekstilė ir

trikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės. Svarbi ūkio šaka

yra turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų. Pastaraisiais

metais prancūzai iš Lietuvos išsiveždavo frezavimo stakles, kineskopus,

‘Šilelius’, elektros variklius, matavimo prietaisus, traktorių atsargines

dalis. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje

vyrauja grūdinių kultūrų auginimas. Apie Prancūzijos žemės ūkį daug pasako

šie rodikliai: antra vieta pasaulyje, po Italijos, pagal vynuogių derlių ir

perdirbimą, ketvirta vieta pagal grūdų (kviečių, miežių, kukurūzų) derlių,

trečia – pagal pieno, ketvirta – pagal mėsos gamybą. Šalis didelė, todėl

žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o

pietuose – ryžiai, migdolai, persikai ir abrikosai.kraštovaizdis yra labai

įvairus. Prancūzai sako, jog jų šalis yra

DUOMENYS APIE VALSTYBĘ

Sostinė Paryžius

Plotas 551 500 km²

Gyventojų skaičius 57 200 000

Valdymo forma Daugiapartinė Demokratija

Valstybinė kalba Prancūzų

Pagrindinės religijos Krikščionių 92 %

Judėjų 1 %

Musulmonų 1 %

Kitų 6 %

Piniginis vienetas Frankas

Kiti miestai Lionas, Marselis, Tulūza, Nica, Bordo, Nantas, Strasbūras

Gyventojų ūkinė veikla Žemės ūkis 6 %

Pramonė 27 %

Aptarnavimo sfera 67 %

Ar žinote, kad?

• Strasbūre vyksta plenarinės Europos Parlamento sesijos?

• Nicoje 2000 m. gruodžio 7-10 d. pasirašyta Nicos sutartis, kuria

susitarta dėl ES institucinės reformos, reikalingos sėkmingai ES

plėtrai?

• Prancūzijoje važinėja greičiausias pasaulyje traukinys TGV fTrain a

Grande Vitesse); 1990 m. jis pasiekė 515,3 km/h greitį?

• JAV simbolio – Niujorke stovinčios Laisvės statulos autorius yra

prancūzų skulptorius Fredericas-Auguste’as Bartholdi; skulptūrai

pozavo autoriaus motina (veidas) ir mergina (figūra)?

• 1463 m. Paryžiuje pirmą kartą istorijoje imta numeruoti namus?

• 1782 m. broliai Josephas ir Jacques’as Montgolfier paleido pirmąjį

žmonijos istorijoje oro balioną, per 8 min. nuskridusi 3 km; jame buvo

avis, antis ir gaidys?

EKONOMIKA

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagal

pramonės gamybą ji yra pasaulio šalių penketuke.

Pokariu greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas

plienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų

pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,

kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione – ” Peugeot – Citroën “, ” Renault “.

Keleiviniai lėktuvai ” Karavela ” vieni saugiausių pasaulyje; apskritai

pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima trečią

vietą. Atominės jėgainės pagamina 75 % šaliai reikalingos elektros.

Pasaulyje taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės

produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis,

automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno

garsėjo prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai,

galanterijos prekės.

Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji

chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja

vaistų, parfumerijos,kosmetikos,tekstilės, galanterijos prekėmis.

Naudingosios iškasenos – I vieta pasaulyje pagal sidabro gavybą. Kitos

naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (I), žėrutis

(I), fluoritas (I), geležies rūda (II), arsenas (II), gipsas (II), talkas

(II), auksas (III). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių.

Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių,

kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi

uralo rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika.

Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų.

Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio

rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas

didelis šios rūdos telkinys.

Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV

pasaulyje), pardavimas (III Europoje, V pasaulyje), krovininių automobilių

(I Europoje), automobilių padangų (II Europoje). Svarbiausia Prancūzijos

pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzija įkūrė pirmąją pasaulio

automobilių gamybos bendrovę „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos

bendrovė „Peugeot – Citroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“.

Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III

pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje). Telekomunikacijos

priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideli

prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir

neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje,

IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čia

buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis

pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir

parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalis

pasaulio parfumerijos gaminių.

Apskritai pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po

JAV, Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos

eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen,

4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8)

Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.

Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius

vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos

laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių

šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti

jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių

elektrinė.

ŽEMĖS ŪKIS

Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I

Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I

Europoje, IV pasaulyje). Be to Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių

runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas,

auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.

Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.Maisto gamintojai didžiuojasi savo

darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI

pasaulyje).Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais,

įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais. Pienas. Prancūzija

kartais juokais vadinama „Pieno ferma“.Pieno primelžta (I vieta Europoje,

IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje, ) jo

šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų

dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje),

eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje

ir pasaulyje). Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių

vyno pasaulyje, 1977 m. – 7400000000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų

pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo.Didelę dalį vyno gamina

ūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose

ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų.Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį,tada

iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose,

kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį.Baigęs rūgti vynas

išpilstomas į butelius.Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno

pasaulyje.Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal

vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje. Energetinė politika. Elektros

energijos gamyba per 15 metų (1995-2010) Europos OECD šalyse gali padidėti

per 40 proc., kai ūkio plėtojimasis 1995-2020 m. prognozuojamas per metus

vidutiniškai apie 2 proc. Tačiau branduolinės energijos gamyba, nepaisant

žaliųjų pastangų ją mažinti iš viso 30 proc., bus to paties lygio.

Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros

energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net

apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso

pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse. Kartais mūsų

spaudoje rašoma, kad Vakarų Europoje yra didelis elektros stygius, tai

nevisiškai atitinka tikrovę. Jau seniai šitaip nemano specialistai. Štai

didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas

– Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15

proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.

Panagrinėkime šių valstybių energetikos ypatumus atskirai. Aptarkime, kodėl

vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji

sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių

šalių galime paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu Vokietija, Belgija,

Švedija žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausia dėl dalies

visuomenės, žaliųjų spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaip

anksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra

ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius,

bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti

MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, dėl to galima daugiau sumažinti

didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.

Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto

elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje). Valstybinės EDF

kompanijos veiklos rezultatai (1998 m. pabaigoje) yra įspūdingi Ši

valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar

žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir į

didžiausią Europos rinką. Praeitais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos

London Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5

mln. britų aprūpina savo elektra. Viskas būtų gražu, jei Prancūzija

pariteto pagrindais atidarytų savo rinką. Nors Europos Komisija to

reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama. Atitinkamam įstatymo

projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jis

turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį. Baiminamasi, kad įgyvendinus

rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus EDF eksportas gali sumažėti

40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8 proc. vietinių didžiųjų

elektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.

Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Tai

galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei

energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114

tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas

nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam

fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai

185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų

sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl

privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių

jėgainių uždarymą. Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos

pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama

Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis

gyventojų Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad

vėliau naudos dar daugiau.

KULTŪRA

Nacionalinės šventės

Naujieji

metai.........................

......................sausio 1

d.

Antroji Velykų

diena.........................

............kovo ar balandžio mėn.

Šeštinės........................

...............ketvirtadienis, 40 d. po

Velykų

Švenčiamas Kristaus žengimas į dangų.

Sekminės........................

........................nepast

ovi data

Darbo

šventė........................

.......................gegužės

1 d.

Pargalės

diena.........................

.....................gegužės 8 d.

Minimas 1945 m. Vokietijos kariuomenė sutriuškinimas Europoje

Bastilijos paėmimo

diena.........................

.................liepos 14 d.

Prancūzijos nepriklausomybės diena. Minimas 1789 m. Bastilijos, kurioje

buvo laikomi politiniai kaliniai, žlugimas.

Visų Šventųjų

diena.........................

.................lapkričio 1 d.

Krikščionių šventė kurios metu šlovinami visi šventieji.

Paliaubų

diena.........................

....................lapkričio 11 d.

Skirta Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti. Kare žuvo kas 25-tas

Prancūzijos pilietis.

Kalėdos.......................

........................gruo

džio 25 d.

Šventės

Šventes prancūzai švenčia labai kūrybiškai ir su užsidegimu joms rengiasi.

Daugelis labai rimtai žiūri į „savo šventojo dieną“ (šventojo, kurio vardą

turi) – rengia priėmimą, pasiima poilsio dieną, sulaukia daugybės

prašmatniausių dovanų. Kiekvienas miestas ir kaimas turi savo šventę fete,

kuri arba sutampa su juos globojančio šventojo diena, arba švenčiama

pirmąją vynuogių derliaus nuėmimo dieną.

Naujųjų metų dūžiai sutinkami bučiuojantis. Pirmąją Naujųjų metų dieną

vyresniems šeimos nariams įteikiama dovanų – saldainių, gėlių, ar knygų.

Vaikai irgi turi savo švenčių. Vasario mėnesį – Mardi Gras, (Užgavėnės) su

eitynėmis ir vakarėliais, o balandžio mėnesį – Poisson d‘avril (Melagių

diena), kai ir maži, ir dideli vieni kitiems krečia išdaigas, draugams ar

mokytojams ant nugaros stengiasi prikabinti raudoną popierinę žuvį. Pirmą

ir antrą Velykų dieną vaikai ieško dažytų kiaušinių ir šokoladinių

varpelių. Darbo šventė paprastai pažymima paradais, o Pergalės diena ir

Bastilijos paėmimo diena švenčiamos gausiais fejerverkais ir šokiais

gatvėse. Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį švenčiama Beaujolais Nouveau (tų

metų derliaus Božole vyno) šventė – vidurnaktį išleidžiamas lengvas kvapnus

vynas (geriamas jaunas, o ne išlaikytas).

Kalėdos

Kalėdų išvakarėse prancūzų šeimos puošia eglutes, eina į vidurnakčio mišias

tada grįžta namo ir valgo vėlyvą gausią ir prašmatnią vakarienę, kuri

visuose regionuose šiek tiek skiriasi. Paprastai valgomas foie gras (ančių

ar žąsų kepenys) su austrėmis, Elzase –žąsis, Burgundijoje – kalakutas su

kaštonais, Bretanėje – grikių paplotėliai su grietine, o Provanse – kepta

sūdyta menkė pomidorų padaže, ančiuvis, geriamas raudonas vynas. Be to,

Provanse laikomasi tradicijos – ant šventinio stalo padėti 13 desertinių

valgių, kad ir visai neįmantrių, tokių kaip džiovintos figos, razinos,

lazdyno riešutai ar migdolai (nes jų spalvos atitinkamai simbolizuoja

pranciškonus, domininkonus, karmelitus ir augustinų ordiną).

Eidami miegoti, vaikai paruošia batus Kalėdų Senelio (Pere Noel) dovanoms

dėti. Suaugusieji dovanomis keičiasi pirmąją Naujųjų metų dieną.

Dvyliktoji naktis dažniausiai švenčiama su ypatingu tortu, kuriame paslėpta

pupa, sidabrinė moneta arba visas

migdolas (kad moneta nesutrupintų dantų). Asmuo, kurio lėkštėje atsiduria

pupa, skelbiamas dienos karaliumi ar karaliene.

Paryžiuje, priešais miesto rotušę, pastatoma didžiulė Kalėdų prakartėlė.

Visos didžiosios bažnyčios papuošiamos nuostabiais kalėdiniais motyvais.

Kai kuriose miestuose rengiami Kristaus gimimo vaidinimai. Į Kamargą

suvaroma veršių banda ir jiems įdeginami įspaudai. Bo komunoje piemenėlių

lydimas į bažnyčią įrieda avino tempiamas nedidelis vėžimėlis su naujagimiu

ėriuku.

Vardai ir pavardės.

Kreipimasis

Prancūzai apie žmogų sprendžia pasikliaudami savo vidiniu balsu. Todėl

pirmasis įspūdis labai svarbu. Norėdami sudaryti gerą pirmąjį įspūdį,

svetimšaliai turėtų paisyti tradicijų ir įsiklausyti į užuominas bei

ženklus. Susipažįstant pirmiausiai įvyksta trumpas vizualus sąlytis, tik ne

pasikeitimas šypsenomis. Paskui – tradicinis rankų paspaudimas.

Formų tu ir vous vartojimas

Kreipiantis į prancūzų draugus ir kolegas, svetimšaliams keblumų nuolat

kyla dėl formalaus „jūs“ (vous) ir familiaraus „tu“ (tu) vartojimo.

Apdairiau yra sakyti vous – tai visada skamba mandagiai. Vienas 42 metų

mokytojas sako, kad į savo senstantį tėvą iki šiol kreipiasi vous , nors

dabar pats jį prižiūri. „Tu, – nusijuokė jis,- tinka tik vaikams ir

šunims.“ Tačiau tai senoviško auklėjimo pavyzdys. Reklamos, žurnalistikos,

teatro, kino pasaulio žmonės vieni kitus vadina tu, nors tarpusavyje beveik

nepažįstami. O besikreipiančius mandagiau kreipiniu vous laiko snobais.

Bankuose ir versle aplinka išlieka formali. Į sekretorę ar savo vertėją

visada mandagu kreiptis vous.

Vienas pareigūnas sako, jog visuomet, kai jo bosas kreipiasi forma tu ,

iškart supranta, kad tai įžanga prašyti dirbti viršvalandžius. „Iš žmogaus,

į kurį kreipiamasi tu, galima sau leisti daugiau reikalauti“, – mano jis.

Vous/tu – tarytum savotiška siena. Kartą ėmus vadinti žmogų tu, nors ir per

klaidą, vėliau sunku nugalėti save, be to, staiga pereiti prie vous gali

pasirodyti užgaulu.

Rankų paspaudimo ritualas – amžinas ratas

Prancūzai rankas spaudžia tiek pasisveikindami, tiek atsisveikindami. Tai

daro su kiekvienu tą dieną sutiktu. Atėjęs į darbą, tarnautojas paspaudžia

rankas kiekvienam čia esančiam – vien pats ritualas kartais trunka net

pusvalandį! Jei kabinete 20 žmonių, kas rytą suskaičiuotume 400 šimtus

rankų paspaudimų, o vakare – antra tiek.

Rankos paspaudimu reiškiama pagarba ir asmeninis pripažinimas. Spaudžiant

ranką, visada asmeniškai sakomi pasveikinimo žodžiai (Bonjour, Monsieur

Leconte). Vaikai spausti rankas išmoksta pirmiau nei vaikščioti. Paspausti

ranką reiškia lengvai paspausti plaštaką ir vieną kartą trumpai krustelėti.

Galioja bendra taisyklė moterims: tos, kurios nori paspausti ranką, ją

ištiesia pirmosios.

Faire la Bise (bučinys į skruostus)

Geri draugai ir šeimos nariai pasveikina bei atsisveikina bučiniais į abu

skruostus. Paprastai pradedama nuo dešiniojo skruosto. Trys bučiniai, o kai

kuriose provincijose keturi – dar didesnės meilės ir prisirišimo ženklas.

Kai kurie svetimšaliai mažina „bučkio ritualo intymumo laipsnį“, lūpomis

liesdami ne skruostą, bet orą. Moterys, kurios iš tiesų viena nemėgsta, bet

ritualą atlikti turi, irgi „ bučiuoja orą“.

ŽYMIAUSI ŽMONĖS

Napoleonas Bonapartas

(1769-1821)

Garsusis prancūzų karvedys ir imperatorius gimė 1769metais rugpjūčio 15

d. Ajače, Korsikoje.Jo tikrasis vardas Napoleonas Bonapartas. Bonapartui

buvo penkiolika su puse, kai jis siūlė reformos projektą. Po dvidešimties

metų jis Finteblo įkūrė Karo mokyklą. 1785 metais, puikiai išlaikęs

egzaminus ir gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, Bonapartas išvyko į La

Fero pulką, dislokuotą Dofine. 1804 m. Napoleonas Bonapartas paskelbtas

Prancûzijos senato vadovu, o vėliau Prancûzijos valdovu.

Napoleonas Bonapartas mirė 1821 m. gegužės 5 d. Nėra tiksliai žinoma

Napoleono Bonaparto mirties priežastis. Tačiau labiausiai dominuoja

versija: nunuodijimas. Pasak keleto mokslininkų Napoleonas buvo tyčia

nunuodytas dujomis, kurias drėgnoje Šv. Elenos saloje skleidė rezidencijos

sienų apmušalai: jie buvo išpiešti dažais, sumaišytais su arsenu.

Napoleonas Bonapartas, prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau ir

imperatorius , paliko ryškų pėdsaką Prancūjos ir visos Europos istorijoje

Žana D‘Ark

(1412-1431)

1412 m. sausio 5 d. mažame Šampanės (Champagne) provincijos miestelyje

Domremy gimė Žana D’Ark. Jos tėvai buvo krikščionys, bet labai neturtingi

žmonės. 1415 m. Prancūzijos pulkai nusprendė pasipriešinti anglams ir

nutraukti jų invaziją Normandijoje. Tačiau šis išpuolis baigėsi tragiškai –

1415 m. spalio 25 d. puikiai organizuota ir gerai ginkluota anglų

kariuomenė tiesiog nokautavo prancūzus, kurie neteko net 7000 riterių. 1424

m. vasarą Žana D’Ark pirmą kartą išgirdo balsus iš Dangaus. Jos teigimu,

mergaitei pasirodę angelai (šventieji Catherine, Michaelas ir Margaret),

kurie liepė jai nusikirpti plaukui, užsidėti vyriškus drabužius ir

susitikti su nekarūnuotu Prancūzijos karaliumi Charlesu. 1429 m. vasario

mėnesį po 11-os dienų klajonių per anglų užgrobtas teritorijas Žana D’Ark

atvyko į Chinono pilį, kur tuo metu gyveno Charlesas. “Dievo pasiuntinė”

susitiko su Charlsu ir perdavė savo misiją: “Rojaus karalius mane atsiuntė,

kad išlaisvinčiau Orleaną nuo anglų grobikų ir atvesčiau Karalių į Reimsą,

kur jis bus karūnuotas ir pagerbtas”. Charlesas pažadėjo viskuo

pasirūpinti. 1429 m. balandžio mėnesį Tourso mieste Žanai D’Ark buvo

įteikti visi ginklai, apranga, kardas ir vėliava, ant kurio buvo

atspausdintas Dievo paveikslas ir žodžiai “Jesus, Maria”. 1429 m. gegužės 8

d. nuo anglų apgulties buvo išlaisvinta paskutinė Orleano miesto tvirtovė.

Tai buvo pirmoji Žanos D’Ark pergalė. 1430 m. prasidėjo labai sunkūs laikai

Žanai D’Ark ir jos vadovaujamiems kariams: nelaimėta nei vienas mūšis,

nesėkmingai baigėsi bandymas išlaisvinti Paryžių. 1430 m. spalio 23 d.

kovodama Compiegne miestelyje (netoli Paryžiaus) Žana D’Ark pateko į

nelaisvę ir buvo parduota anglams. Kaip bebūtų keista, Prancūzijos

karalius, dėl kurio ji kovojo ir rizikavo savo gyvybe, net nebandė jos

išlaisvinti. 1430 m. gruodžio mėnesį Žana D’Ark buvo atvežta į Ruaną

(dabartinę Normandijos sostinę), kur buvo kalinama, kankinama ir teisiama.

1430 m. vasario 21 – gegužės 23 d. vyko oficialus Žanos D’Ark teismas. 1431

m. gegužės 30 d. kovotoja už Prancūzijos laisvę buvo apkaltinta raganyste

ir nepaklusnumu bažnyčiai, nes ji dėvėdavo vyriškus drabužius, kas tais

laikais buvo griežtai uždrausta. Žana D’Ark buvo sudeginta ant laužo Ruano

turgaus aikštėje. 1456 m. liepos 7 d. teismas iškilmingai paskelbė, kad

visi kaltinimai Žanos D’Ark atžvilgiu yra neteisingi. 1920 m. Žana D’Ark

buvo kanonizuota. Romos bažnyčia pripažino Prancūzijos didvyrę Šventąja.

Zedine Zidane

Garsus prancūzų futbolininkas Zedine Zidane. Gimė 1972 m. birželio 23 d.,

Prancūzijoje. 185 cm ūgio 80 kg svorio futbolininkas, žaidžiantis Madrid

„Real“ klube saugo pozicijoje. Išrinktas geriausiu FIFA 2003 metų pasaulio

žaidėju.

Luc Besson

Režisierius, gimęs 1959 m. Paryžiuje, Prancūzijoje. Jis dirbo

televizijoje prieš tai kai sukūrė pirmąjį savo meninį filmą, „Le Dernier

combat“ (1983). Taip pat jis sukūrė „Le Grand bleu“ (1988), „Nikita“

(1990), „Atlantis“ (1991), “Leon“ (1994), „The Fifth Element“ (1997). Ypač

išpopuliarėjo jo filmas apie Žaną D‘Ark „The story of Joan of Art“ (1999).

Marie Trintignant

(1962-2003)

Tragiškai Vilniuje žuvusi prancūzų aktorė Marie Trintignant garsėjo savo

audringu gyvenimo būdu.

Marie Trintignant pirmoje kino juostoje nusifilmavo būdama vos ketverių

metų amžiaus kartu su tėvu Jean-Louis Trintignant. Prancūzijoje itin mylima

aktorė per visą savo gyvenimą suvaidino 60-tyje filmų.

Dažniausiai Marie kliudavo jautrių, įsitempusių ir lengvai pažeidžiamų

moterų vaidmenys. Bene geriausiai žinomi – prostitutė Lulu Claude Chabrolio

filme “Une affaire de femmes” ir alkoholikė šio režisieriaus filme “Betty”.

Paskutiniame savo kino filme “Džanis ir Džonas” Marie vaidina rutinos

prislėgtą, suvargusią namų šeimininkę, kuriai netikėtai atsiveria proga

suvaidinti pačią Janis Joplin.

“Man patinka vaidinti tokius “nesaugius” vaidmenis. Tokiu būdu aš galiu

kalbėti už tas, kurios galbūt nenusipelnė būti kalbinamos”, – sakydavo

aktorė.

Asmeniniame gyvenime, 41 metų aktorė Marie Trintignant buvo panaši į

daugumą savo suvaidintų personažų – chaotiška asmenybė, kurios gyvenimas

dažnai svyravo tarp džiaugsmo ir nevilties, stiprybės ir pažeidžiamumo.

Pirmojo vaiko Marie susilaukė su roko grupės “Telephone” būgnininku

Richardu Kolinka, antrojo sūnaus tėvu tapo aktorius Francois Cluzet, kitų

dviejų vaikų tėvas buvo režisierius Samuelis Benchetritas. Būtent Samuelį

Marie paliko dėl 40-mečio roko grupės ” Noir Desir” daininiko Bertrando

Cantat.

Paskutinį Marie Trintignant kino filmą “Džanis ir Džonas” režisavo jos

buvęs vyras Samuelis, o pagrindinį vaidmenį kartu su ja atliko jos antrojo

vaiko tėvas Francois.

Marie žuvo 2003 metais, Lietuvoje, nuo daugybės sužalojimų. Nelaimė įvyko

aktorei susiginčyjus su draugu – Bertrand Cantat, grupės “Noir Desir”

vokalistu.

Marie Trintignant buvo labai mylima aktorė gimtojoje Prancūzijoje, o jos

nauji romanai su malonumu aptariami spaudoje.

PARYŽIUS

Ryški prancūzų miuziklo žvaigždė Mistinguett Seną pavadino ” dailia

blondine besijuokiančiomis akimis “. Upė tikrų tikriausiai yra viliokė, bet

upės ir Paryžiaus miesto santykiai kur kas rimtesni nei flirtas.

Nė vienam Europos miestui upė nėra toks svarbus atskaitos taškas kaip

Sena Paryžiui: nuo jos matuojami atstumai, numeruojamos gatvės, be to, ji

miestą dalija į dvi atskiras teritorijas – Dešinįjį krantą šiaurinėje upės

pusėje ir Kairįjį krantą pietinėje. Jos aiškiai apibrėžtos, kaip ir

vadinamieji oficialūs rajonai. Miestas padalytas ir istoriškai: rytai

labiau susiję su senosiomis miesto šaknimis, o vakarai artimesni XIX ir XX

amžiams.

Beveik kiekvienas dėmesio vertas Paryžiaus pastatas stovi prie upės

arba netoli jos. Krantinės apstatytos puikiais miestiečių namais,

prašmatniais rūmais, dideliais muziejais ir įspūdingais paminklais.

Upė labai judri. Ilgus amžius ja plaukiojo nedidelių laivų flotilės,

tačiau šį kadaise triukšmingą reginį užgožė motorinis sausumos transportas.

Šiandien upe zuja prekybinės baržos ir didžiuliai turistiniai laivai,

vežiojantys upe iškylautojus.

Aukšti monumentai ir didžiosios parodų salės palei šį upės ruožą –

Napoleono eros ir pramoninės revoliucijos su didelėmis parodomis likučiai.

Smagus išpuikėlis Eifelio bokštas, Petit Palais ir Grand Palais dera su

vėlesniais statiniais: Palais de Chaillot, Maison de Radio France ir

Kairiojo kranto dangoraižiais.

Petit Palais. Šie puikūs rūmai, pastatyti 1900 metų Pasaulinės

parodos prancūzų meno pagrindinei ekspozicijai. Jie, suprojektuoti aplink

gražų pusapskritį vidinį kiemą su sodu, stiliumi primena Grand Palais, be

to, turi jonėnines kolonas, didelį prieangį ir kupolą, atliepiantį

Invalides kupolą už upės.

Grand Palais. Dengtas puikiu stikliniu stogu, o ant keturių kampų

užkeltos milžiniškos bronzinės Recipono skrendančių arklių su vežimais

skulptūros. Geriausiai pastatas atrodo naktį, kai stiklinis stogas švyti iš

vidaus ir skulptūrų siluetai išryškėja dangaus fone. Didžiąją salę ir jos

stiklinį kupolą galima apžiūrėti iš vidaus, vykstant laikinoms parodoms (

tarp jų ir meno ), kurios rengiamos Grand Palais galerijoje.

Palais de Chaillot. Rūmuose, kurių milžiniški lenkti fligeliai su

kolonomis užsibaigia didžiuliais paviljonais, įsikurę keturi muziejai,

teatras ir Cinematheque. Rūmus puošia skulptūros ir bareljefai. Ant

paviljonų sienų yra auksiniai poeto ir eseisto Paulio Valery įrašai. Aikštė

išpuošta stambiomis bronzos skulptūromis ir dekoratyviniais tvenkiniais.

Maison de Radio France. Prancūzijos radijo rūmai – įspūdingas

pastatas, kurį 1963 m. kaip Prancūzijos valstybinio radijo centrą

suprojektavo Henri Bernard`as. Didžiausias Prancūzijoje pavienis statinys

sudarytas iš trijų nepilnų koncentrinių apvalių konstrukcijų su keturkampiu

bokštu. Pastatas užima 2 ha plotą. Auditorijoje rengiamos prancūzų radijo

programos.

15.1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos

Arc de Triomphe ( Triumfo arka ). Po didžiausios pergalės Austerlitzo

mūšyje 1805 m. Napoleonas savo vyrams pažadėjo: ” Jūs grįšite namo pro

triumfo arkas “. Kitais metais buvo padėtas pirmasis akmuo būsimai

garsiausiai pasaulyje triumfo arkai. Atėjus Napoleono valdžios galui šis

monumentalus statinys buvo baigtas tik 1838 m. 50 m aukščio arka dabar tapo

vieta, kur prasideda pergalės šventimai ir paradai. Svarbiausios įžymybės:

Savanorių išvykimas 1792 m – François Rude’o darbas vaizduoja

piliečius, išvykstančius ginti tautos.

Nežinomo kareivio kapas – čia palaidotas nežinomas prancūzų

kareivis, žuvęs per Pirmąjį pasaulinį karą.

La Défense. Šis verslo centras su dangoraižiais vakariniame Paryžiaus

pakraštyje buvo pradėtas statyti septintame dešimtmetyje. Pagrindinė

meninio projekto sėkmė – daug aikščių paversta nuostabiais muziejais po

atviru dangumi.

1989 m. kompleksą papildė La Grande Arche ( Didžioji arka )

–milžiniškas tuščiaviduris kubas, į kurį tilptų net Notre – Dame katedra.

Arkoje yra parodų galerija, nuo jos atsiskleidžia puikūs Paryžiaus vaizdai.

Versalio rūmai. Eidami per prašmatnias kolosalių rūmų sales arba

vaikštinėdami erdviuose soduose, lankytojai suvoks, kad visa tai

simbolizuoja Karaliaus Saulės viešpatavimo šlovę. 1668 m. pradėjęs nuo

kuklaus savo tėvo medžioklės namelio, Liudvikas XIV pastatydino didžiausius

rūmus Europoje, kuriuose vienu metu tilptų 20 000 žmonių. Sodai

geometriškai suskirstyti į taisyklingus plotus, kuriuos sudaro takeliai ir

miškeliai, gyvatvorės ir gėlių lysvės, vandens baseinai ir fontanai.

Ištaigingi pagrindiniai apartamentai yra antrame erdvaus Versalio

pilies komplekso aukšte. Aplink Marmuro kiemą išdėstyti privatūs karaliaus

ir karalienės apartamentai. Charles`is Le Brunas juos prašmatniai išpuošė

spalvotu marmuru, akmens ir medžio raižiniais, freskomis, aksomu, sidabru

ir paauksuotais baldais. Kulminacija pasiekiama Veidrodžių salėje, kur 17

didžiulių veidrodžių stovi prieš aukštus arkinius langus.

Pompidou centras. Pompidou panašus į išvirkščią pastatą:

eskalatoriai, liftai, oro ir vandens vamzdžiai ir net masyvios plieninės

atramos, sudarantys pastato griaučius, – viskas sumontuota išorėje.

Muziejus pristato fovizmo, kubizmo ir siurrealizmo mokyklas. Lauko aikštėje

gausios minios renkasi žiūrėti gatvės aktorių. Pompidou centras visiškai

atnaujintas naujam tūkstantmečiui.Šiame centre apžvelgiama visa modernioji

ir šiuolaikinė kūryba.

Musée d`Orsay. Daug dabartinių Musée d`Orsay eksponatų atvežta iš

Luvro, o puiki impresionistų kolekcija anksčiau kabėjo ankštame Jeu de

Paume pastate, kol 1986 m. šis buvo uždarytas. Šalia pagrindinės parodos

nušviečiama socialinė, politinė ir technologinė aplinka, kurioje buvo

kuriamas menas. Yra ir kinematografijos istorijos eksponatų. Svarbiausi

eksponatai:

Rodino ” Pragaro vartai ” – į šiuos garsius vartus Rodinas įtraukė

jau anksčiau sukurtas figūras ” Mąstytoją ” ir ” Bučinį “.

Manet ” Pusryčiai ant žolės ” – Manet paveikslas, pirmą sykį rodytas

Napoleono III Atstumtųjų salone, dabar eksponuojamas viršutinio lygmens

pirmame plote.

Renoiro Šokiai ” Moulin de la Galette ” – Renoiras šį spalvingą

paveikslą nutapė gryname ore Montmartre, siekdamas perteikti

mirguliuojančią pro medžius šviesą.

Gauguino ” Gražioji Anžela ” – šiame portrete Paulis Gauguinas

vaizduoja pozuotoją tradiciniais bretonės rūbais.

Musée du Louvre. Luvro muziejaus, turinčio vieną vertingiausių meno

kolekcijų pasaulyje, istorija siekia viduramžius. Pagrindinis įėjimas yra

po stiklo piramide. Iš čia koridoriai išsišakoja į visus muziejaus

fligelius. Kūriniai eksponuojami per keturis aukštus. Paveikslai ir

skulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskiros salės skiriamos senovės

Rytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui, objets d`art, spaudiniams ir

piešiniams. Svarbiausios detalės:

Įėjimo piramidė – ši piramidė pastatyta iš stiklo, kuri leidžia

lankytojams matyti aplinkinius istorinius pastatus ir praleidžia šviesą į

požeminę lankytojų priėmimo patalpą.

Viduramžių grioviai – Pilypo Augusto tvirtovės dvigubą bokštų pamatą

ir pakeliamojo tilto atramą galima pamatyti iškastoje erdvėje.

Arc de Triomphe du Carrousel – ši triumfo arka buvo pastatyta

švenčiant Napoleono pergales 1805 m.

Svarbiausi eksponatai: Leonardo da Vinci ” Mona Liza “, Milo ” Venera

“, Guillaume`o Coustou ” Marly arkliai “.

Eifelio bokštas. Eifelio bokštas buvo sukurtas 1889 metų Pasaulinės

parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai

paįvairinti. Tai buvo aukščiausias pasaulio statinys iki 1931 m., kai buvo

baigtas Niujorko Empire State Building. Dabar bokštas simbolizuoja Paryžių.

Jis puikiai atrodo po neseniai atlikto remonto bei naujos apšvietimo

sistemos įrengimo. Svarbiausios įžymybės:

Eifelio biustas – Eifelio laimėjimai buvo apvainikuoti Garbės legiono

ordinu1889 m. Jis pagerbtas sukurtu biustu, 1929 m. pastatytu po bokštu.

Cineiffel – šis muziejėlis trumpu filmu pasakoja bokšto istoriją.

Jame yra filmuotos medžiagos apie bokštą aplankiusias garsenybes.

Hidraulinis lifto mechanizmas – tebeveikianti pirmojo 1889 m. lifto

mechanizmo dalis keldavo liftą nuo antrojo lygmens iki viršaus.

Apžvalgos galerija – giedrą dieną atsiveria vaizdas 72 km spinduliu,

tolumoje matyti net Chartres`o katedrą.

Notre – Dame. Nėra kito pastato, taip susijusio su Paryžiaus

istorija, kaip Notre – Dame ( Dievo Motinos ) katedra. Ji didingai stovi

miesto lopšyje – Ile de la Cite. Katedra – gotikos šedevras, stovintis

romėnų šventyklos vietoje. Notre – Dame interjero didybę pajusite

akimirksniu, tik pažvelgę į aukštus centrinės navos skliautus. Skersai ją

kerta milžiniškas transeptas, kurio abiejuose galuose yra viduramžiški

langai rožės. Katedrą puošia didžių skulptorių darbai. Svarbiausios

detalės:

Vakarinis frontonas – trejos pagrindinės durys su nuostabiomis

skulptūromis, centrinis langas rožė ir ažūrinė galerija – svarbios katedros

detalės.

Arkiniai kontraforsai – rytiniame katedros gale įspūdį daro efektingi

Jeano Ravy arkiniai kontraforsai.

Langai rožės . Vakarinis langas vaizduoja Mergelę Mariją sodraus

mėlio ir raudonio medalione. Pietinio fasado langas su Kristaus atvaizdu

centre yra įspūdingo aukščio – 13 m.

Sainte – Chapelle. Nežemiška ir stebuklinga Sainte – Chapelle (

Šventoji koplyčia ) – vienas iš didžiausių Vakarų pasaulio architektūros

šedevrų. Šiandien kiekvieną lankytoją pakyli šviesa, spindinti pro 15

nuostabių vitražinių langų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religinių

scenų – raudonio, aukso, žalumo, mėlio ir rausvo violeto kaleidoskopas.

Svarbiausios detalės: Langas rožė, Kristaus Kančios langas, Apaštalų

statulos, Relikvijų langas. Svarbiausios detalės:

Langas rožė – 86 vitražo plokštėse vaizduojamas Apokalipsės

pasakojimas geriausiai matyti saulei leidžiantis.

Kristaus Kančios langas – vienas gražiausių aukštutinės koplyčios

langų vaizduoja Paskutinę vakarienę.

Apaštalų statulos – nuostabūs viduramžių medžio drožybos pavyzdžiai

puošia aukštutinės koplyčios 12 piliorių.

Relikvijų langas – jame vaizduojama tikrojo Kryžiaus ir Nukryžiavimo

vinių kelionė į Sainte – Chapelle.

15.2. Paryžiaus bažnyčios

Paryžiaus visuomenės Bastionas per amžius buvo Katalikų bažnyčia.

Verta aplankyti daugelį miesto bažnyčių. Juose įvairių architektūrinių

stilių, dažnai įspūdingų interjerų. Dauguma bažnyčių dieną būna atviros,

daugelyje reguliariai vyksta pamaldos. Dar tebegyvuoja paryžietiška

bažnytinės muzikos tradicija. Galite praleisti vakarą grožėdamiesi

interjerais ir klausydamiesi vargonų rečitalio ar klasikinio

koncerto.Bažnyčios sudaro puikiausios Paryžiaus architektūros dalį.

Daugelio bažnyčių interjerai įspūdingi, puošti puikia tapyba ir skulptūra.

Dôme bažnyčia ( Dievo Motinos katedra ) – tapo puikiausiu XIX a.

prancūzų architektūros pavyzdžiu. Ji tapo Bubonų šlovės paminklu.

Einant per bažnyčios centrą, į dešinę nuo pagrindinio įėjimo matyti

šoninė koplyčia, kurioje stovi Napoleono jaunesniojo brolio Jeronimo,

Vestfalijos karaliaus, kapas. Viršuje matyti Charles`io de la Fosse`o

apvali lubų freska Rojaus šlovė, kurioje Šventasis Liudvikas įteikia savo

kalaviją Kristui. Dôme bažnyčios kupolas yra paauksuotas.

Panteonas – klasicistinio stiliaus bažnyčia.

Kupolo arkos rodo atsinaujinusį susidomėjimą gotikos architektūros

lengvumu. Interjere yra keturios navos, išdėstytos graikišku kryžiumi, virš

kurio kryžmos kyla didysis kupolas. Navos pietinės sienos freskos vaizduoja

Šv. Genovaitės gyvenimą. Kriptą, užimančią visą požemį po pastatu,

dorėninės kolonos suskirsto į galerijas. Čia ilsisi daug prancūzų

garsenybių. Kupolo žibintas leidžia tik trupučiui šviesos įsiskverbti į

bažnyčios centrą. Manyta, kad ryški šviesa netinka Prancūzijos herojų

poilsio vietai.

La Madeleine – Marijai Magdalietei skirta bažnyčia – vienas

žinomiausių Paryžiaus pastatų, nes yra labai didelė ir stovi iškilioje

vietoje.

Korintinės kolonos supa pastatą ir remia skulptūrinį frizą. Dešimt

Dievo įsakymų vaizduojančius bareljefus ant bronzinių durų sukūrė Henri de

Triqueti. Interjeras gausiai išpuoštas marmuru ir paauksinimais. Čia stovi

keletas puikių skulptūrų, pvz., Kristaus krikštas.

Mosquée de Paris – XX a. pradžioje pastatyta ispanų – maurų stiliaus

pastatų grupė sudaro Paryžiaus musulmonų bendruomenės dvasinį centrą.

Bažnyčios centre stovi mečetė. Kiekvieno mečetės kupolo puošyba

kitokia. Viduje įrengtas Didysis kiemas su mozaikomis ant sienų ir ažūru

išpuoštomis arkomis.

St – Eustache – gotikinio plano ir renesansinės puošybos St –

Eustache ( Šv. Eustachijaus ) bažnyčia – viena gražiausių Paryžiuje.

Interjeras planuotas pagal Notre – Dame: penkios navos, šoninės ir

radialinės koplyčios. Bažnyčią atspindi skliautai, pilioriai ir kolonos.

Sacre – Coeur – XIX a. bazilika pastatyta kaip religinis iššūkis.

Varpinėje kabo vienas sunkiausių pasaulyje varpų. Kristaus statula –

svarbiausia bazilikos statula simboliškai pastatyta virš dviejų bronzinių

šventųjų. Nuo vitražų galerijos atsiskleidžia visas interjeras. Bazilikos

kriptos koplyčioje yra Legentilio širdis, saugoma akmens urnoje. Mergelė

Marija su kūdikiu yra renesansinio stiliaus sidabro statula. Didžioji

Kristaus mozaika yra sukurta presbiterijos skliaute.

15.3. Paryžiaus sodai, parkai ir aikštės

Nedaug miestų gali didžiuotis tokia begaline stilių įvairove, kokia

šiandien pasižymi Paryžiaus sodai, parkai ir aikštės. Jie priklauso

įvairiems laikotarpiams ir jau 300 metų yra paryžietiško gyvenimo centre.

Bulonės miškas ir Venseno miškas supa miestą savo atviromis vešliomis

žaliomis erdvėmis, o elegantiškos aikštės ir peizažiniai sodai, pvz.,

Jardin du Luxembourg ( Liuksemburgo sodas ), pagyvina miesto centrą ir

leidžia atsipūsti nuo miesto triukšmo.

Jardin du Luxembourg. Populiariausio Paryžiaus parko žalumos oazė

užima 25 ha Kairiojo kranto centre. Sodas suprojektuotas aplink Luxembourgo

rūmus, jame dominuoja puikus aštuonkampis tvenkinys, paprastai pilnas

žaislinių burlaivių.

Be patrauklių geometrinių terasų, plačių alėjų ir daugybės statulų,

parke yra lauko kavinė, lėlių teatras, daug teniso kortų, orkestro pakyla,

o netoliese ir jojimo mokykla.

Bois de Boulogne ( Bulonės miškas ). Parko užimančio 865 ha tarp

vakarinių Paryžiaus pakraščių ir Senos, žalumos juostoje galima

vaikštinėti, važinėti dviračiais, jodinėti, plaukioti valtimis, iškylauti

ar praleisti dieną lenktynėse. Bois de Boulogne parke yra daug gražių

vietų. Pré Catelan – tai atskiras parkas su didžiausiu Paryžiuje buku,

žavinguose Bagatelle`io soduose pristatyta architektūrinių keistybių, o

XVIII a. vila garsėja rožių sodu, kuriame kasmet birželio 21 d. vyksta

tarptautinis rožių konkursas.

Esplanade des Invalides. Iš šios milžiniškos, apsodintos liepomis

aikštės atsiveria puikūs vaizdai į krantinę.

Jardin des Tuileries. Šie geometriniai sodai, tai neatskiriama dalis

gamtovaizdžio, besidriekiančio palei Seną nuo Luvro iki Eliziejaus laukų ir

Triumfo arkos. Šis sodas yra neoklasicistinis, su plačia centrine alėja,

taisyklingai išdėstytomis terasomis ir gėlynais.

Jardin des Plantes. Tai vienas didžiausių Paryžiaus parkų su gamtos

mokslo muziejumi, botanikos mokykla ir zoologijos sodu. Iš parko atsiveria

gražūs vaizdai, palei takus auga seni medžiai, stovi statulos. Čia yra

nuostabus alpinariumas, neprilygstama žolių ir laukinių augalų įvairovė.

Parc André Citroën. Parkas, atidarytas 1992 m., – tai trečiasis

plačios erdvės vaizdas palei Seną po Les Invalides ir Champ – de – Mars.

Stilius išties stebina: nuo laukinių gėlių pievelės šiaurinėje pusėje iki

išpuoselėtų vienspalvių mineralų ir skulptūrų sodų pietinėje dalyje. Parke

gausiai išsibarsčiusios modernios vandens skulptūros.

Jardins du Trocadéro. Šie gražūs sodai užima 10 ha. Jų centrinis

akcentas – ilgas keturkampis dekoratyvinis tvenkinys, aprėmintas akmens ir

paauksuotos bronzos skulptūromis, kurios vaizdingai atrodo naktį, kai

apšviečiami fontanai. Iš kitos tvenkinio pusės Chaillot kalvos šlaitai

palengva leidžiasi prie Senos ir Pont d`Iéna. Sodų šiaurės rytų kampe yra

gėlo vandens akvariumas, apsuptas medžių, takelių, mažų upelių bei

tiltelių. Čia romantiška vieta vakare ramiai pasivaikščioti.

Disneyland Paris. Šio teminio parko 56 ha plotas suskirstytas į

penkias dalis: Pagrindinė gatvė JAV, Frontierland ( Pasienis ),

Adventureland ( Nuotykių šalis ), Fantasyland ( Fantazijos šalis ),

Discoveryland ( Atradimų šalis ). Kiekviena tema nostalgiškai atkuria

legendinę praeitį ar vietą, paryškintą Holivudo folkloro spalvomis. Bendra

koncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas, pasivažinėjimai traukiniais,

technologiniai stebuklai – daug ko pasiėmė iš XIX a. Pasaulinių mugių.

15.4. Paryžiaus muziejai ir galerijos

Paryžiuje galima rasti tikrai gerų – seniausių ir naujausių – muziejų

ir galerijų su nuostabiais meno kūriniais. Juose saugomos didžiausios ir

keisčiausios pasaulyje kolekcijos. Kartais patys pastatai papildo temą,

pvz., romėnų pirtys ir gotikiniai rūmai sudaro Mesée de Cluny, o Pompidou

centras – tikras modernus šedevras. Kitur matome malonų kontrastą, pvz.,

Piccasso darbai rodomi grakščiame XVII a. muziejuje, o Musée d`Orsay – tai

buvusi didžiulė geležinkelio stotis. Visi kartu jie – neprilygstama šventė

lankytojams.

Musée Picasso. Muziejus įsikūrė dideliuose XVII a. rūmuose – Hôtel

Salé, kurie stovi Marais rajone. Didelė kolekcija atspindi ir Picasso

meninę raidą ( mėlynasis, rausvasis ir kubizmo periodai ), ir įvairių

medžiagų vartojimą. Svarbiausi paveikslai: ” Autoportretas “, ” Du broliai

“, ” Dvi pajūrio bėgančios moterys “, ” Bučinys “.

Musée Carnavalet. Didžiulis Paryžiaus istorijos muziejus užima dvejus

rūmus. Čia galima pamatyti išdekoruotus kambarius su paneliais, baldais ir

objects d`art; yra daug meno kūrinių: garsių dailininkų paveikslų,

skulptūrų; graviūrų, rodančių, kaip buvo statomas Paryžius.

Musée de Cluny. Muziejus, dabar oficialiai vadinamas Musée National

du Moyen Age- Thermes de Cluny, siūlo unikalų derinį: romėnų griuvėsius,

išlikusius viduramžių pastate, ir puikiausias pasaulyje viduramžių meno bei

amatininkų dirbinių kolekcijas.

Musée Rodin. Muziejus saugo skulptoriaus Augusto Rodino testamentu

tautai dovanotus kūrinius, tarp jų – didingas Pragaro vartų duris. Kai

kurios garsiausios skulptūros rodomos sode: Calais piliečiai, Mąstytojas,

Pragaro vartai ir Balzacas.

Čia žiūrovą apstulbina 2000 rinktinių rožių krūmų.

Musée de I`Armée. Tai vienas didžiausių pasaulyje karo istorijos

muziejų. Jo eksponatai atspindi karo istoriją nuo akmens amžiaus iki

paskutinių Antrojo pasaulinio karo dienų. Vakarinės pusės Rytų šalių

galerija turi gausią ginklų ir šarvų kolekciją. Pauillco galerijoje

eksponuojami renesansiniai kardai ir durklai, o Arsenale – šarvai, 1000

šalmų ir šimtai iečių, kardų bei šaunamųjų ginklų.

Musée de la Mode et du Costume Palais Galliera. Madų raidai skirtas

muziejus įsikūręs renesanso stiliaus rūmuose, kurie buvo pastatyti 1892 m.

Kolekciją sudaro daugiau nei 100 000 aprangos komplektų nuo XVIII a. iki

šių dienų.

15.5. Paryžiaus viešbučiai

Paryžius garsėja savo viešbučiais. Čia gausu įvairių kategorijų

viešbučių: viliojantys turtingi palaces ( prabangiausi viešbučiai ), hôtels

de charme, žavintys savitumu bei romantika, ir paprastesni, bet geri

šeimyniniai viešbučiai, įsikūrę ramiuose skersgatviuose. Į miestą, kaip į

kultūros ir mados Meką, nuo seno plūsta visų profesijų turtingieji,

garsieji ir didieji žmonės. Todėl nenuostabu, kad Paryžius didžiuojasi

puikiausiais pasaulyje viešbučiais. Vien senamiestyje yra daugiau nei

tūkstantis viešbučių. Viešbučiai, kad ir kokios būtų kainos, atspindi

nepakartojamą paryžiečių stilių ir skonį. Štai keletas geriausiųjų:

Balzac – šis nedidelis, bet stilingas viešbutis spinduliuoja savo

epochos žavesiu. Labai vertinamas jo restoranas.

Plaza Athénée – aukštosios mados Paryžiaus centre esantis viešbutis

mėgstamas mados pasaulio. Labiausiai vilioja nuostabi puošyba ir puikus

restoranas.

Relais Christine – šis žavus viešbutis – ramybės oazė miesto centre –

siūlo tradicinius patogumus, pvz., jaukų židinį svetainėje.

L`Abbaye St – Germain – malonus sodas ir kiemas bei patrauklūs

kambariai būdingi šiam nuošaliam viešbučiui prie Jardin du Luxembourg.

Duc de St – Simon – šio patogaus ir ramaus viešbučio miegamųjų langai

atsiveria į žaliuojantį sodą. Jis įsikūręs XVIII a. rūmuose į pietus nuo

Senos.

15.6. Pramogos Paryžiuje

Paryžiuje yra viskas, ko pageidaujate – klasikinė drama ir kabaretas,

baletas, opera ir džiazas, kinas ir šokiai. Nemažai pasitaiko ir nemokamų

linksmybių – nuo gatvės artistų prie Pompidou centro iki metro ir visame

mieste dainuojančių ir grojančių gatvės muzikantų.

Patys paryžiečiai labiausiai mėgsta vaikštinėti bulvarais arba sėdėti

lauko kavinėje, siurbčioti gėrimą ir stebėti aplinkinį pasaulį.

Sporto aistruoliai gali aplankyti teniso varžybas, Tour de France ar

žirgų lenktynes. Poilsio ir pasilinksminimo bei gimnastikos centrai laukia

aktyvesnių pilsiautojų. Nusiteikusiems žaisti rutuliais Paryžius visada

pasiūlys pétanque.

Teatras. Paryžiuje klesti teatras – nuo didingų Comédie Française

spektaklių iki papliauškos farso ir avangardinės operos. Miestas jau seniai

priiminėja atvykstančias trupes, ir šiandien jis privilioja daug

užsieniečių spektaklių, dažnai originalo kalba.

Teatrai išsibarstę po visą miestą, o teatro sezonas vyksta nuo

rugsėjo iki birželio.

Klasikinė muzika. Dar niekad Paryžiaus scena nebuvo tokia užimta.

Vyriausybė finansuoja pirmaklases institucijas, kuriose statomos puikios

operos, atliekami geri klasikinės ir šiuolaikinės muzikos kūriniai. Daug

koncertų rengiama bažnyčiose, vyksta muzikos festivaliai.

Rokas, džiazas ir pasaulinė muzika. Muzikos gerbėjai Paryžiuje ir jo

apylinkėse ras visas įmanomas muzikos formas – nuo popmuzikos žvaigždžių

didžiuosiuose stadionuose iki talentingų metro muzikantų. Siūloma

milžiniška stilių įvairovė: regis, hiphopas, pasaulinė muzika, bliuzas,

liaudies melodijos, rokas ir džiazas. Mieste visada pilna puikių grupių ir

solistų.

Kinas. Paryžius – tai pasaulinė filmų pripažinimo sostinė. Maždaug

prieš šimtmetį jis tapo kinematografijos lopšiu, čia bendro labai

paryžietiškas avangardinis Naujosios bangos judėjimas. Mieste yra daugiau

nei 300 ekranų kino teatruose ir įvairios paskirties įstaigose. Galima

pamatyti pasakišką gausybę filmų – ir naujutėlaičių, ir jau tapusių

klasika.

Diskotekos ir naktiniai klubai. Muzikiniai Paryžiaus klubai atspindi

Amerikos ir Britanijos sroves. Vietiniai Paryžiuje šoka le rock – šešto

dešimtmečio klasikinio rokenrolo atmainą. Tik keli klubai atitinka

paskutinę madą. Paryžiaus klubai gerai įrengti.

Kitas populiarus pasirinkimas vakarui – šokių salės ir barai su

fortepijonais.

15.7. Atvykimas į Paryžių

Paryžius – tai oro ir geležinkelio linijų centras. Visos Europos

sostinės, daugelis pagrindinių žemyno miestų Skandinavijoje bei Didžiojoje

Britanijoje siūlo tiesioginius skrydžius lėktuvu ir traukinių reisus į

Paryžių. Tiesioginiai skrydžiai yra iš Šiaurės Amerikos, Afrikos ir

Japonijos. Nepaisant daugybės transporto agentūrų, tiesiai į Paryžių

neįmanoma atskristi iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Keleiviai

pakeliui į Paryžių turi persėsti į kitus lėktuvus. Į miestą sueina daugybė

šalies ir tarptautinių greitkelių, todėl čia lengva patekti automobiliu ar

tolimųjų reisų autobusais.

15.8. Ile de la Cité

Paryžiaus šaknys – Ile de la Cité ( Cité salos ), valties pavidalo

sala Senoje, kur prieš 2000 metų apsigyveno keltų gentys. Vėliau vienos

genties – parizijų – vardu buvo pavadintas miestas. Tai seniausia Paryžiaus

vieta, kur dar galima

. . .

Disnėjus

ŠIS TEMINIS PARKAS tėra dalis Euro Disney poilsiavietės, užimančios 600 ha

Marne-la-Vallėe ploto, 32 km į rytus nuo Paryžiaus. Įrengtas pagal

Kalifornijos Stebuklų karalystės pavyzdį, šis penkių temų parkas turi

europietiškų bruožų (vaikų literatūros herojų Piterio Peno ir Miegančiosios

Gražuolės atrakcionai), bet vyrauja amerikietiškas pobūdis, dvasia ir

pagrindinės temos: Amerikos miestelis bei Laukiniai Vakarai. Po mažiau nei

ketverius metus trukusių statybų 1992 m. buvo atidaryta poilsiavietė su

teminiu parku, viešbučiais ir sporto bei stovyklavimo paslaugomis.

TEMINIO PARKO 56 ha plotas suskirstytas į penkias dalis: Pagrindinė gatvė

JAV, Fron-tierland (Pasienis), Adventureland (Nuotykių šalis), Fantasyland

(Fantazijos šalis), Discovery-land (Atradimų šalis). Kiekviena tema

nostalgiškai atkuria legendinę praeitį ar vietą, paryškintą Holivudo

folkloro spalvomis. Bendra koncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas,

pasivažinėjimai traukiniais, technologiniai stebuklai – daug ko pasisėmė iš

XIX a. Pasaulinių mugių.

PAGRINDINĖ GATVĖ, JAV. PAGRINDINĖ GATVĖ – tai amžių sandūros Amerikos

provincija. Viktorijos stiliaus pastato fasadai spalvoti, įvairūs ir su

autentiškomis detalėmis. Gatvės transportas – arklių traukiami vagonai,

seni dviaukščiai autobusai, antikvarinis ugniagesių automobilis ir

Keystone’o policijos stiliaus furgonas -lankytojus nuveža iki parko centro,

prie Miegančiosios Gražuolės pilies. Tai centrinė aikštė, iš kurios

išsišakoja takeliai į kitas keturias temines šalis.

Iš pagrindinės gatvės geležinkelio stoties, prie įėjimo į parką,

senamadiškas garo traukinys išvažiuoja į ekskursiją aplink parką pro

Didžiojo kanjono dioramą, sustodamas Atradimų šalyje, Pasienyje ir

Fantazijos šalyje.

Tarp daugybės nuostabių gatvės atrakcionų – tradicinė kirpykla. Pagrindinės

gatvės automobilių pardavėjas turi autentiškų antikvarinių automobilių, net

ir puikų 1907 m. Reliable Dayton Higb Wheeler C modelį. XIX a. prekybos

centre yra daug to meto daiktų. Vienas iš jų -pinigų keitimo sistema. Čia

galima įsigyti nuostabių dovanų. Didžiojoje gatvėje muzikuoja įvairiausi

muzikantai, pvz., Dbdelando regtaimo grupė visą dieną džiugina lankytojus

smagiais gatvės spektakliais.

Jokiu būdu negalima pražiopsoti Didžiojoje gatvėje rengiamo

ekstravagantiškai apšviečiamo Elektrinio parado. Tai didelis naktinis

pasirodymas su išpuoštais plaustais, Disney’aus herojais ir tuzinais

atlikėjų.

FRONTIERLAND. XIX A. AMERIKOS LAUKINIŲ VAKARU įkvėptą Pasienį lankytojai

patenka pro Com-stocko tvirtovės rąstinius vartus. Čia prasideda

pasivažinėjimas geležinkeliuku – vienu iš pagrindinių Disneylando

atrakcionų. Veržlus kalnų traukinukas kvapą gniaužiančiu greičiu pūškuoja

aplink Didįjį Griaustinio kalną, pro kanjonų kraštovaizdį, nubarstytą

plikais rieduliais, gyvūnų kaulais, šachtų vamzdžiais ir išklibusiais

tiltais.

Mark Twain ir Molly Brown garlaiviais su laivaračiais bei indėniškomis

kanojomis galima ramiai aplankyti kitas Pasienio įžymybes.

Vaiduoklių dvaras – tai meduolių rūmai, kurių tamsiose, klaikiose menėse

smagiai siaučia išdykę vaiduokliai. Lucky Nugget smuklėje rodomas

triukšmingas miuzikholo reviu su prancūzų kankano šokėjomis.

Disneylando traukinukas, važiuodamas per teminį parką, pravažiuoja Didžiojo

kanjono dioramą Pasienio pietuose. Kraštovaizdį čia paryškina stačios

uolos, pumos ir daug kitų laukinių gyvūnų bei augalų kopijų sausuose

tyrlaukiuose.

Drėgnesnių vietų gyvūnai rodomi Cottonwoodo krikų rančoje, kur vaikai gali

sukinėtis tarp laisvai klaidžiojančių fermos gyvulių. Pasivaikščiokit

mediniais šaligatviais po triukšmingą Vakarų kalnakasių miestelį Thunder

Mėsa ir užeikit į geležinkelio stotį, apstatytą kaip anuomet, pasižiūrėti,

kaip atrodė tradicinė telegrafo klaviatūra ir pilvota krosnis.

ADVENTURELAND. Šios ŠALIES temą padiktavo pasakų ir nuotykinės vaikų

literatūros herojai, pvz., Piteris Penas ir Kapitonas Kablys. Labai garsus

atrakcionas – Karibų piratai. Čia stovi XVIII a. ispanų kolonijinė

tvirtovė, kurią apiplėšinėja natūralaus dydžio piratai – robotai, aidint

šiurpiems sprogimams ir garso efektams. Didesnį įspūdį palieka Indiana

Jones ir Lemties šventovė – tai Steveno Spielbergo kino filmais paremta

kelionė po apleistą archeologinę vietovę.

Johanno Davido Wysso Šveicarų Robinzonų šeimos istorija apie tai, kaip

sudužus laivui imigrantų šeima pateko į negyvenamą salą Pietų jūrose,

įkvėpė pastatyti šeimos namelį medyje. Jis buvo suręstas Nuotykių saloje,

27 m. aukščio dirbtiniame bananamedyje. Suktais girgždančiais laiptais

lankytojai gali užlipti į įvairius būsto lygmenis ir į viršūnę, nuo kurios

atsiveria teminio parko panorama.

Cannonballo įlankėlėje ant gigantiškos Kaukolės uolos ir kapitono Kablio

XVIII a. piratų laive vaikai gali pažaisti. Salos šiaurinėje pusėje, Beno

Gano, vieno iš Roberto Louiso Stevensono Lobių salos herojų, olos gilumoje

vyksta tariama lobio medžioklė. Ieškotojai klaidžioja stalaktitų ir

stalagmitų labirintais, klaikioje atmosferoje, kurią sukuria garsiniai

efektai – šikšnosparnių garsai ir piratų šmėklų dainuojamos jūreiviškos

dainelės.

Egzotiškoje prekyvietėje su efektingu įėjimu, smiltainio bokštais ir

spalvingais svogūnų kupolais parduodami pigūs papuošalai, juvelyriniai

dirbiniai ir raižytos kaukės.

FANTASYLAND. Fantazijos šalis labiau skirta mažesniems vaikams. Čia

klasikinių Disney’aus filmų stiliumi atgyja garsiausių vaikiškų pasakų

herojai. Parko centre viešpatauja Disney’aus emblema – Miegančiosios

Gražuolės pilis, deramai vadinama Le Chateau de la Belle au Bois Dormant.

Europinės versijos aukštų, grakščių bokštų vaizdingas margumynas iš dalies

buvo įkvėptas viduramžių Luvro ir Loire Valley pilies. Pats kaimelis – tai

žavus prancūzų, vokiečių ir šveicarų architektūros mišinys. Galite

pasivaikščioti arba pasivažinėti po atskirus sektorius, skirtus įvairiems

Disney’aus herojams ir pasakoms. Snieguolės ir septynių nykštukų sektoriuje

lankytojai gali pasivažinėti septynių nykštukų traukinėliu ir pamatyti,

kokia pavojinga Snieguolei pikta ragana, tūnanti vaiduokliškame miške.

Pinokio keliones vaidina lėlės ir aktoriai, dalyvaujant garsiems herojams

Džepetui ir Svirpliui.

Lankytojai gali paskraidyti kartu su skraidančiu berniuku Piteriu Penu virš

Londono ir Svajonių šalies, pasisukti oro karusele su skraidančiu drambliu

Dembiu, pasisukti kvaištelėjusio Skrybėliau arbatos puodeliuose arba per

Alisos Stebuklų šalies labirintą rasti kelią į Širdžių Karalienės pilį.

DlSCOVERYLAND. ATRADIMŲ šalis, skirta ateičiai ir didiems žmogaus

išradimams, yra pati moderniškiausia teminė šalis su futuristine

architektūra ir sudėtinga technika.

Čia yra naujausias atrakcionas ‘Mieloji, aš sumažinau vaikus’.

Nelaimingasis išradėjas Wayne’as Szalinski (Rickas Moranis) vienu metu iki

pelės dydžio sumažina 600 žiūrovų.

Visionarium – tai neįtikėtinas kino teatras, kurio gigantiškas ekranas rodo

keliones laiku.

Naudojant pritrenkiančius specialiuosius efektus, Ekskursijų į žvaigždes

atrakcionas tikroviškai sukuria jaudinančią kosminę kelionę, paremtą

Žvaigždžių karų filmu. Virš įėjimo į Videopolį, kur vyksta šokiai ir

koncertai, iškeltas didžiulis dirižablis Hyperion.

Naudota literatūra:

„Prieš Jus Prancūzija“

Likusi informacija buvo išrinkta iš interneto, naudojantis „Google“

paieškos tinklapiu http://www.google.lt

Join the Conversation

×
×