Telšių „Ateities“ vidurinė mokykla
REFERATAS
Telšiai 2005
TURINYS
1. Žemėlapis 2. Simboliai 3. Duomenys apie valstybę 4. Ekonomika 5. Žemės ūkis 6. Kultūra 7. Žymiausi žmonės 8. ES 9. Euro monetų nacionalinės pusės 10. Strasbūras 11. Sen Mišelis 12. Eifelio bokštas 13. Luvro muziejus 14. Disnėjus 15. Paryžius: 1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos 2. Paryžiaus bažnyčios 3. Paryžiaus sodai ir parkai 4. Paryžiaus galerijos ir muziejai 5. Paryžiaus viešbučiai 6. Paryžiaus pramogos 7. Atvykimas į Paryžių 16. Naudota literatūra
PRANCŪZIJOS ŽEMĖLAPIS
SIMBOLIAI
Vėliava
Herbas
GEOGRAFIJA
Prancūzijos tarytum visos Europos modelis. Šiam kraštui būdingos visostrys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytoslygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai. Prancūzijospaviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto plotoužima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuoseapie 20% ploto yra aukščiau nei 500 m. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienosiki Pirėnų kalnų. Didžiausia iš jų – Paryžiaus baseinas (ŠiaurėsPrancūzijos žemuma), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuoSenos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų.Kai kur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, opietvakariuose – Garonos žemuma. Jos abi irgi užima tektonines įdubas.Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos-Sonos žemuma ir Langedoko lyguma.Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Iškasus kanalus irnusausinus didelius plotus, buvo išnaikinta pražūtinga liga – maliarija.Dabar ten turizmo ir poilsio zona.Tarsi tam tikras laiptelis iš Prancūzijosžemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodarosiškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų – Prancūzijos pietuose esantisCentrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausiakristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir statmenai nusileidžia įRonos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kuriųkrateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai.Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis,urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuosestūkso dar du hercininiai masyvai – Vogėzai ir Ardėnai. Vogėzai –daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitaisvakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnaiprasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose,Bretanės ir Kotaneno pusiasaliuose, yra Armorikos aukštuma, kurios smarkiaiapirusios viršūnės pakyla iki 300 m. Pietryčiuose yra aukščiausi irjauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500-4000 m aukščioSavojos Alpės, kurių smailos snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje.Aukščiausias Europos taškas – Monblanas (4807 m) yra Prancūzijos irItalijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosiuskalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų Žemės kalnynų pirmiausia irgeriausiai buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynųformų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jauniems kalnams.Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai. Šį2000-2500 m aukščio kristalinį masyvą kerta tik trys keliai. Prancūzijojelabai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplautiabrazimai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės irNormandijos pajūryje į paviršių iškyla senos kristalinės uolienos,sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose perpotvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplaunaurvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiausiaEuropoje potvynių elektrinė. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažossmėlėtos įlankėlės, vadinamos rivjeromis.Prancūzijos geologinis žemėlapisvienas iš margiausių ne tik tarp Europos, bet ir tarp pasaulio šalių, irjos gelmės turtingos naudingomis iškasenomis. Tam kraštui būdinginaudingųjų iškasenų deriniai. Jo šiaurės rytuose yra didžiausi geležiesrūdos, akmens ir kalio druskų (Vogėzuose) bei akmens anglių (Ardėnuose)telkiniai. Boksitų atsargų aliuminiui gaminti yra pietuose, visiškai netolinuo Alpių upių, tiekiančių pigią hidroenergiją. Dujų ir naftos gavybasutelkta pietvakariuose. Prancūzija pirmauja Europoje pagal urano(Centrinis Masyvas) ir užima ketvirtą vietą Vakaruose pagal geležies rūdosgavyba. Visos be išimties vakarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijosteritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas irvidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrųskirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17°, o sausio – +7°.Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte. Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuožvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios,sausio vidutinė temperatūra +8°, o vasaros karštos ir sausos -vidutinėliepos temperatūra – +23°. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtųdienų. Kaip jau minėta, toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinioklimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu.Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučiastiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1-3°, bet aukščiau kalnuose atšąla iki -20°. Šilčiausią vasaros mėnesįpriekalnėse šiaurėje būna 16-18°, o pietuose – iki 24°.Lyguminėje dalyjekrituliu iškrinta pakankamai – 600-1000 mm, ir jie gana tolygiaipasiskirstę per visus metus, bet nežymus maksimumas būna šaltuojulaikotarpiu. Čia nuolatinė sniego danga nesusidaro. Viduržemio jūrospakrantėje daugiausia kritulių iškrinta šaltuoju laikotarpiu, o iš viso permetus – apie 500-800 mm. Kalnų šlaituose, atgręžtuose į Atlantą, iškrinta1500-2000 mm kritulių. Sniegas 2000-2500 m aukštyje išsilaiko 7 mėnesius irilgiau. Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklastankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvopavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui. Ilgiausiayra Luara (1020 km), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių tekadidžiausia šiaurės upė – Sena (780 km), o vandeningiausia Prancūzijos upėyra Rona, vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji josintakai surenka gausius kritulių vandenis. Ronoje slypi beveik pusė kraštohidroenergijos atsargų. (Prancūzija pagal hidroenergijos išteklius Europojeužima trečią vietą, po Norvegijos ir Ispanijos.) Daugelis Prancūzijos upiųtinka laivybai ir tam yra aktyviai naudojamos. Jos sujungtos kanalais, tadiš jų upių-jūrų tipo laivais galima patekti į aplinkines jūras. Pokariugreitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas,aliuminis, varis, švinas, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinųpramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione -‘Peugeot-Citroėn’, ‘Renault’ (Pežo-Citroen, Reno). Keleiviniai lėktuvai ‘Karavela’ vieni saugiausių pasaulyje;apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užimatrečią vietą. Ji buvo trečioji ir kosmose. Prancūzijoje pastatyti pirmiejipasaulyje supertanklaiviai, kurių talpa daugiau kaip 0,5 mln. t. Jų denyjetilptų keturios futbolo aikštės. Iš Paryžiaus į Lioną kursuoja greičiausiEuropoje elektriniai traukiniai, riedantys 260 km/val. greičiu. 1994 m.Prancūziją su Didžiąja Britaniją sujungė tunelis po Lamanšu. Pasaulyje taippat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedantsintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis irbaigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėjo prancūzų tekstilė irtrikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės. Svarbi ūkio šakayra turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų. Pastaraisiaismetais prancūzai iš Lietuvos išsiveždavo frezavimo stakles, kineskopus,‘Šilelius’, elektros variklius, matavimo prietaisus, traktorių atsarginesdalis. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėjevyrauja grūdinių kultūrų auginimas. Apie Prancūzijos žemės ūkį daug pasakošie rodikliai: antra vieta pasaulyje, po Italijos, pagal vynuogių derlių irperdirbimą, ketvirta vieta pagal grūdų (kviečių, miežių, kukurūzų) derlių,trečia – pagal pieno, ketvirta – pagal mėsos gamybą. Šalis didelė, todėlžemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, opietuose – ryžiai, migdolai, persikai ir abrikosai.kraštovaizdis yra labaiįvairus. Prancūzai sako, jog jų šalis yra
DUOMENYS APIE VALSTYBĘ
Sostinė Paryžius
Plotas 551 500 km²
Gyventojų skaičius 57 200 000Valdymo forma Daugiapartinė DemokratijaValstybinė kalba PrancūzųPagrindinės religijos Krikščionių 92 % Judėjų 1 % Musulmonų 1 % Kitų 6 %Piniginis vienetas FrankasKiti miestai Lionas, Marselis, Tulūza, Nica, Bordo, Nantas, StrasbūrasGyventojų ūkinė veikla Žemės ūkis 6 % Pramonė 27 % Aptarnavimo sfera 67 %
Ar žinote, kad?
• Strasbūre vyksta plenarinės Europos Parlamento sesijos? • Nicoje 2000 m. gruodžio 7-10 d. pasirašyta Nicos sutartis, kuria susitarta dėl ES institucinės reformos, reikalingos sėkmingai ES plėtrai? • Prancūzijoje važinėja greičiausias pasaulyje traukinys TGV fTrain a Grande Vitesse); 1990 m. jis pasiekė 515,3 km/h greitį? • JAV simbolio – Niujorke stovinčios Laisvės statulos autorius yra prancūzų skulptorius Fredericas-Auguste’as Bartholdi; skulptūrai pozavo autoriaus motina (veidas) ir mergina (figūra)? • 1463 m. Paryžiuje pirmą kartą istorijoje imta numeruoti namus? • 1782 m. broliai Josephas ir Jacques’as Montgolfier paleido pirmąjį žmonijos istorijoje oro balioną, per 8 min. nuskridusi 3 km; jame buvo avis, antis ir gaidys? EKONOMIKA
Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagalpramonės gamybą ji yra pasaulio šalių penketuke. Pokariu greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomasplienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinųpramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione – ” Peugeot – Citroën “, ” Renault “.Keleiviniai lėktuvai ” Karavela ” vieni saugiausių pasaulyje; apskritaipagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima trečiąvietą. Atominės jėgainės pagamina 75 % šaliai reikalingos elektros. Pasaulyje taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonėsprodukcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis,automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo senogarsėjo prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai,galanterijos prekės. Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkiojichemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėjavaistų, parfumerijos,kosmetikos,tekstilės, galanterijos prekėmis. Naudingosios iškasenos – I vieta pasaulyje pagal sidabro gavybą. Kitosnaudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (I), žėrutis(I), fluoritas (I), geležies rūda (II), arsenas (II), gipsas (II), talkas(II), auksas (III). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių.Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių,kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsiuralo rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika.Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų.Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminiorūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktasdidelis šios rūdos telkinys. Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IVpasaulyje), pardavimas (III Europoje, V pasaulyje), krovininių automobilių(I Europoje), automobilių padangų (II Europoje). Svarbiausia Prancūzijospramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzija įkūrė pirmąją pasaulioautomobilių gamybos bendrovę „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybosbendrovė „Peugeot – Citroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“.Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, IIIpasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje). Telekomunikacijospriemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideliprancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės irneorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje,IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čiabuvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinispluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos irparfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalispasaulio parfumerijos gaminių.Apskritai pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, poJAV, Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijoseksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen,4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8)Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžiusvadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamoslaivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upiųšalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudotijūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvyniųelektrinė.
ŽEMĖS ŪKIS Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (IEuropoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (IEuropoje, IV pasaulyje). Be to Prancūzijoje daugiausia išauginama cukriniųrunkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas,auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.Maisto gamintojai didžiuojasi savodarbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VIpasaulyje).Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais,įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais. Pienas. Prancūzijakartais juokais vadinama „Pieno ferma“.Pieno primelžta (I vieta Europoje,IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje, ) jošalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metųdienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje),eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europojeir pasaulyje). Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogiųvyno pasaulyje, 1977 m. – 7400000000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynųpavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo.Didelę dalį vyno gaminaūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuoseūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų.Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį,tadaiš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose,kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį.Baigęs rūgti vynasišpilstomas į butelius.Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vynopasaulyje.Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagalvyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje. Energetinė politika. Elektrosenergijos gamyba per 15 metų (1995-2010) Europos OECD šalyse gali padidėtiper 40 proc., kai ūkio plėtojimasis 1995-2020 m. prognozuojamas per metusvidutiniškai apie 2 proc. Tačiau branduolinės energijos gamyba, nepaisantžaliųjų pastangų ją mažinti iš viso 30 proc., bus to paties lygio.Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektrosenergijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – netapie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo visopagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse. Kartais mūsųspaudoje rašoma, kad Vakarų Europoje yra didelis elektros stygius, tainevisiškai atitinka tikrovę. Jau seniai šitaip nemano specialistai. Štaididžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas– Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.Panagrinėkime šių valstybių energetikos ypatumus atskirai. Aptarkime, kodėlvienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose jisėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokiųšalių galime paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu Vokietija, Belgija,Švedija žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausia dėl daliesvisuomenės, žaliųjų spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaipanksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yrane tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius,bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminantiMOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, dėl to galima daugiau sumažintididelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagamintoelektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje). Valstybinės EDFkompanijos veiklos rezultatai (1998 m. pabaigoje) yra įspūdingi Šivalstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir daržada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir įdidžiausią Europos rinką. Praeitais metais EDF sėkmingai perėmė AnglijosLondon Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5mln. britų aprūpina savo elektra. Viskas būtų gražu, jei Prancūzijapariteto pagrindais atidarytų savo rinką. Nors Europos Komisija toreikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama. Atitinkamam įstatymoprojektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jisturėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį. Baiminamasi, kad įgyvendinusrinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus EDF eksportas gali sumažėti40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8 proc. vietinių didžiųjųelektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Taigalima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolineienergetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentasnuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniamfondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankųsumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėlprivatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduoliniųjėgainių uždarymą. Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos
pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiamaLiuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalisgyventojų Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kadvėliau naudos dar daugiau. KULTŪRA Nacionalinės šventėsNaujiejimetai……………………………………………………………..…………………………………………………………sausio 1d.Antroji Velykųdiena……………………………………………………………..…………………………..kovo ar balandžio mėn.Šeštinės…………………………………………………………..………………………………………ketvirtadienis, 40 d. poVelykųŠvenčiamas Kristaus žengimas į dangų.Sekminės…………………………………………………………..…………………………………………………………….nepastovi dataDarbošventė…………………………………………………………….………………………………………………………….gegužės1 d.Pargalėsdiena……………………………………………………………..………………………………………………………gegužės 8 d.Minimas 1945 m. Vokietijos kariuomenė sutriuškinimas EuropojeBastilijos paėmimodiena……………………………………………………………..………………………………………..liepos 14 d.Prancūzijos nepriklausomybės diena. Minimas 1789 m. Bastilijos, kuriojebuvo laikomi politiniai kaliniai, žlugimas.Visų Šventųjųdiena……………………………………………………………..……………………………………………lapkričio 1 d.Krikščionių šventė kurios metu šlovinami visi šventieji.Paliaubųdiena……………………………………………………………..………………………………………………….lapkričio 11 d.Skirta Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti. Kare žuvo kas 25-tasPrancūzijos pilietis.Kalėdos……………………………………………………………………………………………………………………………gruodžio 25 d.
Šventės
Šventes prancūzai švenčia labai kūrybiškai ir su užsidegimu joms rengiasi.Daugelis labai rimtai žiūri į „savo šventojo dieną“ (šventojo, kurio vardąturi) – rengia priėmimą, pasiima poilsio dieną, sulaukia daugybėsprašmatniausių dovanų. Kiekvienas miestas ir kaimas turi savo šventę fete,kuri arba sutampa su juos globojančio šventojo diena, arba švenčiamapirmąją vynuogių derliaus nuėmimo dieną.Naujųjų metų dūžiai sutinkami bučiuojantis. Pirmąją Naujųjų metų dienąvyresniems šeimos nariams įteikiama dovanų – saldainių, gėlių, ar knygų.Vaikai irgi turi savo švenčių. Vasario mėnesį – Mardi Gras, (Užgavėnės) sueitynėmis ir vakarėliais, o balandžio mėnesį – Poisson d‘avril (Melagiųdiena), kai ir maži, ir dideli vieni kitiems krečia išdaigas, draugams armokytojams ant nugaros stengiasi prikabinti raudoną popierinę žuvį. Pirmąir antrą Velykų dieną vaikai ieško dažytų kiaušinių ir šokoladiniųvarpelių. Darbo šventė paprastai pažymima paradais, o Pergalės diena irBastilijos paėmimo diena švenčiamos gausiais fejerverkais ir šokiaisgatvėse. Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį švenčiama Beaujolais Nouveau (tųmetų derliaus Božole vyno) šventė – vidurnaktį išleidžiamas lengvas kvapnusvynas (geriamas jaunas, o ne išlaikytas).
Kalėdos
Kalėdų išvakarėse prancūzų šeimos puošia eglutes, eina į vidurnakčio mišiastada grįžta namo ir valgo vėlyvą gausią ir prašmatnią vakarienę, kurivisuose regionuose šiek tiek skiriasi. Paprastai valgomas foie gras (ančiųar žąsų kepenys) su austrėmis, Elzase –žąsis, Burgundijoje – kalakutas sukaštonais, Bretanėje – grikių paplotėliai su grietine, o Provanse – keptasūdyta menkė pomidorų padaže, ančiuvis, geriamas raudonas vynas. Be to,Provanse laikomasi tradicijos – ant šventinio stalo padėti 13 desertiniųvalgių, kad ir visai neįmantrių, tokių kaip džiovintos figos, razinos,lazdyno riešutai ar migdolai (nes jų spalvos atitinkamai simbolizuojapranciškonus, domininkonus, karmelitus ir augustinų ordiną).Eidami miegoti, vaikai paruošia batus Kalėdų Senelio (Pere Noel) dovanomsdėti. Suaugusieji dovanomis keičiasi pirmąją Naujųjų metų dieną.Dvyliktoji naktis dažniausiai švenčiama su ypatingu tortu, kuriame paslėptapupa, sidabrinė moneta arba visasmigdolas (kad moneta nesutrupintų dantų). Asmuo, kurio lėkštėje atsiduriapupa, skelbiamas dienos karaliumi ar karaliene.
Paryžiuje, priešais miesto rotušę, pastatoma didžiulė Kalėdų prakartėlė.Visos didžiosios bažnyčios papuošiamos nuostabiais kalėdiniais motyvais.Kai kuriose miestuose rengiami Kristaus gimimo vaidinimai. Į Kamargąsuvaroma veršių banda ir jiems įdeginami įspaudai. Bo komunoje piemenėliųlydimas į bažnyčią įrieda avino tempiamas nedidelis vėžimėlis su naujagimiuėriuku.
Vardai ir pavardės. Kreipimasis
Prancūzai apie žmogų sprendžia pasikliaudami savo vidiniu balsu. Todėlpirmasis įspūdis labai svarbu. Norėdami sudaryti gerą pirmąjį įspūdį,svetimšaliai turėtų paisyti tradicijų ir įsiklausyti į užuominas beiženklus. Susipažįstant pirmiausiai įvyksta trumpas vizualus sąlytis, tik nepasikeitimas šypsenomis. Paskui – tradicinis rankų paspaudimas.
Formų tu ir vous vartojimas
Kreipiantis į prancūzų draugus ir kolegas, svetimšaliams keblumų nuolatkyla dėl formalaus „jūs“ (vous) ir familiaraus „tu“ (tu) vartojimo.Apdairiau yra sakyti vous – tai visada skamba mandagiai. Vienas 42 metųmokytojas sako, kad į savo senstantį tėvą iki šiol kreipiasi vous , norsdabar pats jį prižiūri. „Tu, – nusijuokė jis,- tinka tik vaikams iršunims.“ Tačiau tai senoviško auklėjimo pavyzdys. Reklamos, žurnalistikos,teatro, kino pasaulio žmonės vieni kitus vadina tu, nors tarpusavyje beveiknepažįstami. O besikreipiančius mandagiau kreipiniu vous laiko snobais.Bankuose ir versle aplinka išlieka formali. Į sekretorę ar savo vertėjąvisada mandagu kreiptis vous.Vienas pareigūnas sako, jog visuomet, kai jo bosas kreipiasi forma tu ,iškart supranta, kad tai įžanga prašyti dirbti viršvalandžius. „Iš žmogaus,į kurį kreipiamasi tu, galima sau leisti daugiau reikalauti“, – mano jis.Vous/tu – tarytum savotiška siena. Kartą ėmus vadinti žmogų tu, nors ir perklaidą, vėliau sunku nugalėti save, be to, staiga pereiti prie vous galipasirodyti užgaulu.
Rankų paspaudimo ritualas – amžinas ratas
Prancūzai rankas spaudžia tiek pasisveikindami, tiek atsisveikindami. Taidaro su kiekvienu tą dieną sutiktu. Atėjęs į darbą, tarnautojas paspaudžiarankas kiekvienam čia esančiam – vien pats ritualas kartais trunka netpusvalandį! Jei kabinete 20 žmonių, kas rytą suskaičiuotume 400 šimtusrankų paspaudimų, o vakare – antra tiek.Rankos paspaudimu reiškiama pagarba ir asmeninis pripažinimas. Spaudžiantranką, visada asmeniškai sakomi pasveikinimo žodžiai (Bonjour, MonsieurLeconte). Vaikai spausti rankas išmoksta pirmiau nei vaikščioti. Paspaustiranką reiškia lengvai paspausti plaštaką ir vieną kartą trumpai krustelėti.Galioja bendra taisyklė moterims: tos, kurios nori paspausti ranką, jąištiesia pirmosios.
Faire la Bise (bučinys į skruostus)
Geri draugai ir šeimos nariai pasveikina bei atsisveikina bučiniais į abuskruostus. Paprastai pradedama nuo dešiniojo skruosto. Trys bučiniai, o kaikuriose provincijose keturi – dar didesnės meilės ir prisirišimo ženklas.Kai kurie svetimšaliai mažina „bučkio ritualo intymumo laipsnį“, lūpomisliesdami ne skruostą, bet orą. Moterys, kurios iš tiesų viena nemėgsta, betritualą atlikti turi, irgi „ bučiuoja orą“.
ŽYMIAUSI ŽMONĖS
Napoleonas Bonapartas
(1769-1821)
Garsusis prancūzų karvedys ir imperatorius gimė 1769metais rugpjūčio 15d. Ajače, Korsikoje.Jo tikrasis vardas Napoleonas Bonapartas. Bonapartuibuvo penkiolika su puse, kai jis siūlė reformos projektą. Po dvidešimtiesmetų jis Finteblo įkūrė Karo mokyklą. 1785 metais, puikiai išlaikęsegzaminus ir gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, Bonapartas išvyko į LaFero pulką, dislokuotą Dofine. 1804 m. Napoleonas Bonapartas paskelbtasPrancûzijos senato vadovu, o vėliau Prancûzijos valdovu. Napoleonas Bonapartas mirė 1821 m. gegužės 5 d. Nėra tiksliai žinomaNapoleono Bonaparto mirties priežastis. Tačiau labiausiai dominuojaversija: nunuodijimas. Pasak keleto mokslininkų Napoleonas buvo tyčianunuodytas dujomis, kurias drėgnoje Šv. Elenos saloje skleidė rezidencijossienų apmušalai: jie buvo išpiešti dažais, sumaišytais su arsenu. Napoleonas Bonapartas, prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau irimperatorius , paliko ryškų pėdsaką Prancūjos ir visos Europos istorijoje
Žana D‘Ark
(1412-1431)
1412 m. sausio 5 d. mažame Šampanės (Champagne) provincijos miestelyjeDomremy gimė Žana D’Ark. Jos tėvai buvo krikščionys, bet labai neturtingižmonės. 1415 m. Prancūzijos pulkai nusprendė pasipriešinti anglams irnutraukti jų invaziją Normandijoje. Tačiau šis išpuolis baigėsi tragiškai –1415 m. spalio 25 d. puikiai organizuota ir gerai ginkluota anglųkariuomenė tiesiog nokautavo prancūzus, kurie neteko net 7000 riterių. 1424m. vasarą Žana D’Ark pirmą kartą išgirdo balsus iš Dangaus. Jos teigimu,mergaitei pasirodę angelai (šventieji Catherine, Michaelas ir Margaret),kurie liepė jai nusikirpti plaukui, užsidėti vyriškus drabužius irsusitikti su nekarūnuotu Prancūzijos karaliumi Charlesu. 1429 m. vasariomėnesį po 11-os dienų klajonių per anglų užgrobtas teritorijas Žana D’Arkatvyko į Chinono pilį, kur tuo metu gyveno Charlesas. “Dievo pasiuntinė”susitiko su Charlsu ir perdavė savo misiją: “Rojaus karalius mane atsiuntė,kad išlaisvinčiau Orleaną nuo anglų grobikų ir atvesčiau Karalių į Reimsą,kur jis bus karūnuotas ir pagerbtas”. Charlesas pažadėjo viskuopasirūpinti. 1429 m. balandžio mėnesį Tourso mieste Žanai D’Ark buvoįteikti visi ginklai, apranga, kardas ir vėliava, ant kurio buvoatspausdintas Dievo paveikslas ir žodžiai “Jesus, Maria”. 1429 m. gegužės 8d. nuo anglų apgulties buvo išlaisvinta paskutinė Orleano miesto tvirtovė.Tai buvo pirmoji Žanos D’Ark pergalė. 1430 m. prasidėjo labai sunkūs laikaiŽanai D’Ark ir jos vadovaujamiems kariams: nelaimėta nei vienas mūšis,nesėkmingai baigėsi bandymas išlaisvinti Paryžių. 1430 m. spalio 23 d.kovodama Compiegne miestelyje (netoli Paryžiaus) Žana D’Ark pateko į
nelaisvę ir buvo parduota anglams. Kaip bebūtų keista, Prancūzijoskaralius, dėl kurio ji kovojo ir rizikavo savo gyvybe, net nebandė josišlaisvinti. 1430 m. gruodžio mėnesį Žana D’Ark buvo atvežta į Ruaną(dabartinę Normandijos sostinę), kur buvo kalinama, kankinama ir teisiama.1430 m. vasario 21 – gegužės 23 d. vyko oficialus Žanos D’Ark teismas. 1431m. gegužės 30 d. kovotoja už Prancūzijos laisvę buvo apkaltinta raganysteir nepaklusnumu bažnyčiai, nes ji dėvėdavo vyriškus drabužius, kas taislaikais buvo griežtai uždrausta. Žana D’Ark buvo sudeginta ant laužo Ruanoturgaus aikštėje. 1456 m. liepos 7 d. teismas iškilmingai paskelbė, kadvisi kaltinimai Žanos D’Ark atžvilgiu yra neteisingi. 1920 m. Žana D’Arkbuvo kanonizuota. Romos bažnyčia pripažino Prancūzijos didvyrę Šventąja.Zedine Zidane
Garsus prancūzų futbolininkas Zedine Zidane. Gimė 1972 m. birželio 23 d.,Prancūzijoje. 185 cm ūgio 80 kg svorio futbolininkas, žaidžiantis Madrid„Real“ klube saugo pozicijoje. Išrinktas geriausiu FIFA 2003 metų pasauliožaidėju.
Luc Besson
Režisierius, gimęs 1959 m. Paryžiuje, Prancūzijoje. Jis dirbotelevizijoje prieš tai kai sukūrė pirmąjį savo meninį filmą, „Le Derniercombat“ (1983). Taip pat jis sukūrė „Le Grand bleu“ (1988), „Nikita“(1990), „Atlantis“ (1991), “Leon“ (1994), „The Fifth Element“ (1997). Ypačišpopuliarėjo jo filmas apie Žaną D‘Ark „The story of Joan of Art“ (1999).
Marie Trintignant
(1962-2003)
Tragiškai Vilniuje žuvusi prancūzų aktorė Marie Trintignant garsėjo savoaudringu gyvenimo būdu. Marie Trintignant pirmoje kino juostoje nusifilmavo būdama vos ketveriųmetų amžiaus kartu su tėvu Jean-Louis Trintignant. Prancūzijoje itin mylimaaktorė per visą savo gyvenimą suvaidino 60-tyje filmų. Dažniausiai Marie kliudavo jautrių, įsitempusių ir lengvai pažeidžiamųmoterų vaidmenys. Bene geriausiai žinomi – prostitutė Lulu Claude Chabroliofilme “Une affaire de femmes” ir alkoholikė šio režisieriaus filme “Betty”.Paskutiniame savo kino filme “Džanis ir Džonas” Marie vaidina rutinosprislėgtą, suvargusią namų šeimininkę, kuriai netikėtai atsiveria progasuvaidinti pačią Janis Joplin. “Man patinka vaidinti tokius “nesaugius” vaidmenis. Tokiu būdu aš galiukalbėti už tas, kurios galbūt nenusipelnė būti kalbinamos”, – sakydavoaktorė. Asmeniniame gyvenime, 41 metų aktorė Marie Trintignant buvo panaši įdaugumą savo suvaidintų personažų – chaotiška asmenybė, kurios gyvenimasdažnai svyravo tarp džiaugsmo ir nevilties, stiprybės ir pažeidžiamumo. Pirmojo vaiko Marie susilaukė su roko grupės “Telephone” būgnininkuRichardu Kolinka, antrojo sūnaus tėvu tapo aktorius Francois Cluzet, kitųdviejų vaikų tėvas buvo režisierius Samuelis Benchetritas. Būtent SamuelįMarie paliko dėl 40-mečio roko grupės ” Noir Desir” daininiko BertrandoCantat. Paskutinį Marie Trintignant kino filmą “Džanis ir Džonas” režisavo josbuvęs vyras Samuelis, o pagrindinį vaidmenį kartu su ja atliko jos antrojovaiko tėvas Francois. Marie žuvo 2003 metais, Lietuvoje, nuo daugybės sužalojimų. Nelaimė įvykoaktorei susiginčyjus su draugu – Bertrand Cantat, grupės “Noir Desir”vokalistu. Marie Trintignant buvo labai mylima aktorė gimtojoje Prancūzijoje, o josnauji romanai su malonumu aptariami spaudoje. PARYŽIUS
Ryški prancūzų miuziklo žvaigždė Mistinguett Seną pavadino ” dailiablondine besijuokiančiomis akimis “. Upė tikrų tikriausiai yra viliokė, betupės ir Paryžiaus miesto santykiai kur kas rimtesni nei flirtas. Nė vienam Europos miestui upė nėra toks svarbus atskaitos taškas kaipSena Paryžiui: nuo jos matuojami atstumai, numeruojamos gatvės, be to, jimiestą dalija į dvi atskiras teritorijas – Dešinįjį krantą šiaurinėje upėspusėje ir Kairįjį krantą pietinėje. Jos aiškiai apibrėžtos, kaip irvadinamieji oficialūs rajonai. Miestas padalytas ir istoriškai: rytailabiau susiję su senosiomis miesto šaknimis, o vakarai artimesni XIX ir XXamžiams. Beveik kiekvienas dėmesio vertas Paryžiaus pastatas stovi prie upėsarba netoli jos. Krantinės apstatytos puikiais miestiečių namais,prašmatniais rūmais, dideliais muziejais ir įspūdingais paminklais. Upė labai judri. Ilgus amžius ja plaukiojo nedidelių laivų flotilės,tačiau šį kadaise triukšmingą reginį užgožė motorinis sausumos transportas.Šiandien upe zuja prekybinės baržos ir didžiuliai turistiniai laivai,vežiojantys upe iškylautojus.
Aukšti monumentai ir didžiosios parodų salės palei šį upės ruožą –Napoleono eros ir pramoninės revoliucijos su didelėmis parodomis likučiai.Smagus išpuikėlis Eifelio bokštas, Petit Palais ir Grand Palais dera suvėlesniais statiniais: Palais de Chaillot, Maison de Radio France irKairiojo kranto dangoraižiais. Petit Palais. Šie puikūs rūmai, pastatyti 1900 metų Pasaulinėsparodos prancūzų meno pagrindinei ekspozicijai. Jie, suprojektuoti aplinkgražų pusapskritį vidinį kiemą su sodu, stiliumi primena Grand Palais, beto, turi jonėnines kolonas, didelį prieangį ir kupolą, atliepiantįInvalides kupolą už upės. Grand Palais. Dengtas puikiu stikliniu stogu, o ant keturių kampųužkeltos milžiniškos bronzinės Recipono skrendančių arklių su vežimaisskulptūros. Geriausiai pastatas atrodo naktį, kai stiklinis stogas švyti išvidaus ir skulptūrų siluetai išryškėja dangaus fone. Didžiąją salę ir josstiklinį kupolą galima apžiūrėti iš vidaus, vykstant laikinoms parodoms (tarp jų ir meno ), kurios rengiamos Grand Palais galerijoje. Palais de Chaillot. Rūmuose, kurių milžiniški lenkti fligeliai sukolonomis užsibaigia didžiuliais paviljonais, įsikurę keturi muziejai,teatras ir Cinematheque. Rūmus puošia skulptūros ir bareljefai. Antpaviljonų sienų yra auksiniai poeto ir eseisto Paulio Valery įrašai. Aikštėišpuošta stambiomis bronzos skulptūromis ir dekoratyviniais tvenkiniais. Maison de Radio France. Prancūzijos radijo rūmai – įspūdingaspastatas, kurį 1963 m. kaip Prancūzijos valstybinio radijo centrąsuprojektavo Henri Bernard`as. Didžiausias Prancūzijoje pavienis statinyssudarytas iš trijų nepilnų koncentrinių apvalių konstrukcijų su keturkampiubokštu. Pastatas užima 2 ha plotą. Auditorijoje rengiamos prancūzų radijoprogramos.
15.1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos
Arc de Triomphe ( Triumfo arka ). Po didžiausios pergalės Austerlitzomūšyje 1805 m. Napoleonas savo vyrams pažadėjo: ” Jūs grįšite namo protriumfo arkas “. Kitais metais buvo padėtas pirmasis akmuo būsimaigarsiausiai pasaulyje triumfo arkai. Atėjus Napoleono valdžios galui šismonumentalus statinys buvo baigtas tik 1838 m. 50 m aukščio arka dabar tapovieta, kur prasideda pergalės šventimai ir paradai. Svarbiausios įžymybės: Savanorių išvykimas 1792 m – François Rude’o darbas vaizduojapiliečius, išvykstančius ginti tautos. Nežinomo kareivio kapas – čia palaidotas nežinomas prancūzųkareivis, žuvęs per Pirmąjį pasaulinį karą.
La Défense. Šis verslo centras su dangoraižiais vakariniame Paryžiauspakraštyje buvo pradėtas statyti septintame dešimtmetyje. Pagrindinėmeninio projekto sėkmė – daug aikščių paversta nuostabiais muziejais poatviru dangumi. 1989 m. kompleksą papildė La Grande Arche ( Didžioji arka )–milžiniškas tuščiaviduris kubas, į kurį tilptų net Notre – Dame katedra.Arkoje yra parodų galerija, nuo jos atsiskleidžia puikūs Paryžiaus vaizdai.
Versalio rūmai. Eidami per prašmatnias kolosalių rūmų sales arbavaikštinėdami erdviuose soduose, lankytojai suvoks, kad visa taisimbolizuoja Karaliaus Saulės viešpatavimo šlovę. 1668 m. pradėjęs nuokuklaus savo tėvo medžioklės namelio, Liudvikas XIV pastatydino didžiausiusrūmus Europoje, kuriuose vienu metu tilptų 20 000 žmonių. Sodaigeometriškai suskirstyti į taisyklingus plotus, kuriuos sudaro takeliai irmiškeliai, gyvatvorės ir gėlių lysvės, vandens baseinai ir fontanai. Ištaigingi pagrindiniai apartamentai yra antrame erdvaus Versaliopilies komplekso aukšte. Aplink Marmuro kiemą išdėstyti privatūs karaliausir karalienės apartamentai. Charles`is Le Brunas juos prašmatniai išpuošėspalvotu marmuru, akmens ir medžio raižiniais, freskomis, aksomu, sidabruir paauksuotais baldais. Kulminacija pasiekiama Veidrodžių salėje, kur 17didžiulių veidrodžių stovi prieš aukštus arkinius langus.
Pompidou centras. Pompidou panašus į išvirkščią pastatą:eskalatoriai, liftai, oro ir vandens vamzdžiai ir net masyvios plieninėsatramos, sudarantys pastato griaučius, – viskas sumontuota išorėje.Muziejus pristato fovizmo, kubizmo ir siurrealizmo mokyklas. Lauko aikštėjegausios minios renkasi žiūrėti gatvės aktorių. Pompidou centras visiškaiatnaujintas naujam tūkstantmečiui.Šiame centre apžvelgiama visa moderniojiir šiuolaikinė kūryba.
Musée d`Orsay. Daug dabartinių Musée d`Orsay eksponatų atvežta išLuvro, o puiki impresionistų kolekcija anksčiau kabėjo ankštame Jeu dePaume pastate, kol 1986 m. šis buvo uždarytas. Šalia pagrindinės parodosnušviečiama socialinė, politinė ir technologinė aplinka, kurioje buvokuriamas menas. Yra ir kinematografijos istorijos eksponatų. Svarbiausieksponatai: Rodino ” Pragaro vartai ” – į šiuos garsius vartus Rodinas įtraukė
jau anksčiau sukurtas figūras ” Mąstytoją ” ir ” Bučinį “. Manet ” Pusryčiai ant žolės ” – Manet paveikslas, pirmą sykį rodytasNapoleono III Atstumtųjų salone, dabar eksponuojamas viršutinio lygmenspirmame plote. Renoiro Šokiai ” Moulin de la Galette ” – Renoiras šį spalvingąpaveikslą nutapė gryname ore Montmartre, siekdamas perteiktimirguliuojančią pro medžius šviesą. Gauguino ” Gražioji Anžela ” – šiame portrete Paulis Gauguinasvaizduoja pozuotoją tradiciniais bretonės rūbais.Musée du Louvre. Luvro muziejaus, turinčio vieną vertingiausių menokolekcijų pasaulyje, istorija siekia viduramžius. Pagrindinis įėjimas yrapo stiklo piramide. Iš čia koridoriai išsišakoja į visus muziejausfligelius. Kūriniai eksponuojami per keturis aukštus. Paveikslai irskulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskiros salės skiriamos senovėsRytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui, objets d`art, spaudiniams irpiešiniams. Svarbiausios detalės: Įėjimo piramidė – ši piramidė pastatyta iš stiklo, kuri leidžialankytojams matyti aplinkinius istorinius pastatus ir praleidžia šviesą įpožeminę lankytojų priėmimo patalpą. Viduramžių grioviai – Pilypo Augusto tvirtovės dvigubą bokštų pamatąir pakeliamojo tilto atramą galima pamatyti iškastoje erdvėje. Arc de Triomphe du Carrousel – ši triumfo arka buvo pastatytašvenčiant Napoleono pergales 1805 m. Svarbiausi eksponatai: Leonardo da Vinci ” Mona Liza “, Milo ” Venera“, Guillaume`o Coustou ” Marly arkliai “.
Eifelio bokštas. Eifelio bokštas buvo sukurtas 1889 metų Pasaulinėsparodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinaipaįvairinti. Tai buvo aukščiausias pasaulio statinys iki 1931 m., kai buvobaigtas Niujorko Empire State Building. Dabar bokštas simbolizuoja Paryžių.Jis puikiai atrodo po neseniai atlikto remonto bei naujos apšvietimosistemos įrengimo. Svarbiausios įžymybės: Eifelio biustas – Eifelio laimėjimai buvo apvainikuoti Garbės legionoordinu1889 m. Jis pagerbtas sukurtu biustu, 1929 m. pastatytu po bokštu. Cineiffel – šis muziejėlis trumpu filmu pasakoja bokšto istoriją.Jame yra filmuotos medžiagos apie bokštą aplankiusias garsenybes. Hidraulinis lifto mechanizmas – tebeveikianti pirmojo 1889 m. liftomechanizmo dalis keldavo liftą nuo antrojo lygmens iki viršaus. Apžvalgos galerija – giedrą dieną atsiveria vaizdas 72 km spinduliu,tolumoje matyti net Chartres`o katedrą.
Notre – Dame. Nėra kito pastato, taip susijusio su Paryžiausistorija, kaip Notre – Dame ( Dievo Motinos ) katedra. Ji didingai stovimiesto lopšyje – Ile de la Cite. Katedra – gotikos šedevras, stovintisromėnų šventyklos vietoje. Notre – Dame interjero didybę pajusiteakimirksniu, tik pažvelgę į aukštus centrinės navos skliautus. Skersai jąkerta milžiniškas transeptas, kurio abiejuose galuose yra viduramžiškilangai rožės. Katedrą puošia didžių skulptorių darbai. Svarbiausiosdetalės: Vakarinis frontonas – trejos pagrindinės durys su nuostabiomisskulptūromis, centrinis langas rožė ir ažūrinė galerija – svarbios katedrosdetalės. Arkiniai kontraforsai – rytiniame katedros gale įspūdį daro efektingiJeano Ravy arkiniai kontraforsai. Langai rožės . Vakarinis langas vaizduoja Mergelę Mariją sodrausmėlio ir raudonio medalione. Pietinio fasado langas su Kristaus atvaizducentre yra įspūdingo aukščio – 13 m.
Sainte – Chapelle. Nežemiška ir stebuklinga Sainte – Chapelle (Šventoji koplyčia ) – vienas iš didžiausių Vakarų pasaulio architektūrosšedevrų. Šiandien kiekvieną lankytoją pakyli šviesa, spindinti pro 15nuostabių vitražinių langų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religiniųscenų – raudonio, aukso, žalumo, mėlio ir rausvo violeto kaleidoskopas.Svarbiausios detalės: Langas rožė, Kristaus Kančios langas, Apaštalųstatulos, Relikvijų langas. Svarbiausios detalės: Langas rožė – 86 vitražo plokštėse vaizduojamas Apokalipsėspasakojimas geriausiai matyti saulei leidžiantis. Kristaus Kančios langas – vienas gražiausių aukštutinės koplyčioslangų vaizduoja Paskutinę vakarienę. Apaštalų statulos – nuostabūs viduramžių medžio drožybos pavyzdžiaipuošia aukštutinės koplyčios 12 piliorių. Relikvijų langas – jame vaizduojama tikrojo Kryžiaus ir Nukryžiavimovinių kelionė į Sainte – Chapelle.
15.2. Paryžiaus bažnyčios
Paryžiaus visuomenės Bastionas per amžius buvo Katalikų bažnyčia.Verta aplankyti daugelį miesto bažnyčių. Juose įvairių architektūriniųstilių, dažnai įspūdingų interjerų. Dauguma bažnyčių dieną būna atviros,daugelyje reguliariai vyksta pamaldos. Dar tebegyvuoja paryžietiškabažnytinės muzikos tradicija. Galite praleisti vakarą grožėdamiesiinterjerais ir klausydamiesi vargonų rečitalio ar klasikiniokoncerto.Bažnyčios sudaro puikiausios Paryžiaus architektūros dalį.Daugelio bažnyčių interjerai įspūdingi, puošti puikia tapyba ir skulptūra.
Dôme bažnyčia ( Dievo Motinos katedra ) – tapo puikiausiu XIX a.prancūzų architektūros pavyzdžiu. Ji tapo Bubonų šlovės paminklu. Einant per bažnyčios centrą, į dešinę nuo pagrindinio įėjimo matytišoninė koplyčia, kurioje stovi Napoleono jaunesniojo brolio Jeronimo,Vestfalijos karaliaus, kapas. Viršuje matyti Charles`io de la Fosse`oapvali lubų freska Rojaus šlovė, kurioje Šventasis Liudvikas įteikia savokalaviją Kristui. Dôme bažnyčios kupolas yra paauksuotas.
Panteonas – klasicistinio stiliaus bažnyčia. Kupolo arkos rodo atsinaujinusį susidomėjimą gotikos architektūroslengvumu. Interjere yra keturios navos, išdėstytos graikišku kryžiumi, virškurio kryžmos kyla didysis kupolas. Navos pietinės sienos freskos vaizduojaŠv. Genovaitės gyvenimą. Kriptą, užimančią visą požemį po pastatu,dorėninės kolonos suskirsto į galerijas. Čia ilsisi daug prancūzųgarsenybių. Kupolo žibintas leidžia tik trupučiui šviesos įsiskverbti įbažnyčios centrą. Manyta, kad ryški šviesa netinka Prancūzijos herojųpoilsio vietai.
La Madeleine – Marijai Magdalietei skirta bažnyčia – vienasžinomiausių Paryžiaus pastatų, nes yra labai didelė ir stovi iškiliojevietoje. Korintinės kolonos supa pastatą ir remia skulptūrinį frizą. DešimtDievo įsakymų vaizduojančius bareljefus ant bronzinių durų sukūrė Henri deTriqueti. Interjeras gausiai išpuoštas marmuru ir paauksinimais. Čia stovikeletas puikių skulptūrų, pvz., Kristaus krikštas.
Mosquée de Paris – XX a. pradžioje pastatyta ispanų – maurų stiliauspastatų grupė sudaro Paryžiaus musulmonų bendruomenės dvasinį centrą. Bažnyčios centre stovi mečetė. Kiekvieno mečetės kupolo puošybakitokia. Viduje įrengtas Didysis kiemas su mozaikomis ant sienų ir ažūruišpuoštomis arkomis.
St – Eustache – gotikinio plano ir renesansinės puošybos St –Eustache ( Šv. Eustachijaus ) bažnyčia – viena gražiausių Paryžiuje. Interjeras planuotas pagal Notre – Dame: penkios navos, šoninės irradialinės koplyčios. Bažnyčią atspindi skliautai, pilioriai ir kolonos.
Sacre – Coeur – XIX a. bazilika pastatyta kaip religinis iššūkis. Varpinėje kabo vienas sunkiausių pasaulyje varpų. Kristaus statula –svarbiausia bazilikos statula simboliškai pastatyta virš dviejų bronziniųšventųjų. Nuo vitražų galerijos atsiskleidžia visas interjeras. Bazilikoskriptos koplyčioje yra Legentilio širdis, saugoma akmens urnoje. MergelėMarija su kūdikiu yra renesansinio stiliaus sidabro statula. DidžiojiKristaus mozaika yra sukurta presbiterijos skliaute.
15.3. Paryžiaus sodai, parkai ir aikštės
Nedaug miestų gali didžiuotis tokia begaline stilių įvairove, kokiašiandien pasižymi Paryžiaus sodai, parkai ir aikštės. Jie priklausoįvairiems laikotarpiams ir jau 300 metų yra paryžietiško gyvenimo centre.Bulonės miškas ir Venseno miškas supa miestą savo atviromis vešliomisžaliomis erdvėmis, o elegantiškos aikštės ir peizažiniai sodai, pvz.,Jardin du Luxembourg ( Liuksemburgo sodas ), pagyvina miesto centrą irleidžia atsipūsti nuo miesto triukšmo.
Jardin du Luxembourg. Populiariausio Paryžiaus parko žalumos oazėužima 25 ha Kairiojo kranto centre. Sodas suprojektuotas aplink Luxembourgorūmus, jame dominuoja puikus aštuonkampis tvenkinys, paprastai pilnasžaislinių burlaivių. Be patrauklių geometrinių terasų, plačių alėjų ir daugybės statulų,parke yra lauko kavinė, lėlių teatras, daug teniso kortų, orkestro pakyla,o netoliese ir jojimo mokykla.
Bois de Boulogne ( Bulonės miškas ). Parko užimančio 865 ha tarpvakarinių Paryžiaus pakraščių ir Senos, žalumos juostoje galimavaikštinėti, važinėti dviračiais, jodinėti, plaukioti valtimis, iškylautiar praleisti dieną lenktynėse. Bois de Boulogne parke yra daug gražiųvietų. Pré Catelan – tai atskiras parkas su didžiausiu Paryžiuje buku,žavinguose Bagatelle`io soduose pristatyta architektūrinių keistybių, oXVIII a. vila garsėja rožių sodu, kuriame kasmet birželio 21 d. vykstatarptautinis rožių konkursas.
Esplanade des Invalides. Iš šios milžiniškos, apsodintos liepomisaikštės atsiveria puikūs vaizdai į krantinę.
Jardin des Tuileries. Šie geometriniai sodai, tai neatskiriama dalisgamtovaizdžio, besidriekiančio palei Seną nuo Luvro iki Eliziejaus laukų irTriumfo arkos. Šis sodas yra neoklasicistinis, su plačia centrine alėja,taisyklingai išdėstytomis terasomis ir gėlynais.
Jardin des Plantes. Tai vienas didžiausių Paryžiaus parkų su gamtosmokslo muziejumi, botanikos mokykla ir zoologijos sodu. Iš parko atsiveriagražūs vaizdai, palei takus auga seni medžiai, stovi statulos. Čia yra
nuostabus alpinariumas, neprilygstama žolių ir laukinių augalų įvairovė.Parc André Citroën. Parkas, atidarytas 1992 m., – tai trečiasisplačios erdvės vaizdas palei Seną po Les Invalides ir Champ – de – Mars.Stilius išties stebina: nuo laukinių gėlių pievelės šiaurinėje pusėje ikiišpuoselėtų vienspalvių mineralų ir skulptūrų sodų pietinėje dalyje. Parkegausiai išsibarsčiusios modernios vandens skulptūros.
Jardins du Trocadéro. Šie gražūs sodai užima 10 ha. Jų centrinisakcentas – ilgas keturkampis dekoratyvinis tvenkinys, aprėmintas akmens irpaauksuotos bronzos skulptūromis, kurios vaizdingai atrodo naktį, kaiapšviečiami fontanai. Iš kitos tvenkinio pusės Chaillot kalvos šlaitaipalengva leidžiasi prie Senos ir Pont d`Iéna. Sodų šiaurės rytų kampe yragėlo vandens akvariumas, apsuptas medžių, takelių, mažų upelių beitiltelių. Čia romantiška vieta vakare ramiai pasivaikščioti.
Disneyland Paris. Šio teminio parko 56 ha plotas suskirstytas įpenkias dalis: Pagrindinė gatvė JAV, Frontierland ( Pasienis ),Adventureland ( Nuotykių šalis ), Fantasyland ( Fantazijos šalis ),Discoveryland ( Atradimų šalis ). Kiekviena tema nostalgiškai atkurialegendinę praeitį ar vietą, paryškintą Holivudo folkloro spalvomis. Bendrakoncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas, pasivažinėjimai traukiniais,technologiniai stebuklai – daug ko pasiėmė iš XIX a. Pasaulinių mugių.
15.4. Paryžiaus muziejai ir galerijos
Paryžiuje galima rasti tikrai gerų – seniausių ir naujausių – muziejųir galerijų su nuostabiais meno kūriniais. Juose saugomos didžiausios irkeisčiausios pasaulyje kolekcijos. Kartais patys pastatai papildo temą,pvz., romėnų pirtys ir gotikiniai rūmai sudaro Mesée de Cluny, o Pompidoucentras – tikras modernus šedevras. Kitur matome malonų kontrastą, pvz.,Piccasso darbai rodomi grakščiame XVII a. muziejuje, o Musée d`Orsay – taibuvusi didžiulė geležinkelio stotis. Visi kartu jie – neprilygstama šventėlankytojams.
Musée Picasso. Muziejus įsikūrė dideliuose XVII a. rūmuose – HôtelSalé, kurie stovi Marais rajone. Didelė kolekcija atspindi ir Picassomeninę raidą ( mėlynasis, rausvasis ir kubizmo periodai ), ir įvairiųmedžiagų vartojimą. Svarbiausi paveikslai: ” Autoportretas “, ” Du broliai“, ” Dvi pajūrio bėgančios moterys “, ” Bučinys “.
Musée Carnavalet. Didžiulis Paryžiaus istorijos muziejus užima dvejusrūmus. Čia galima pamatyti išdekoruotus kambarius su paneliais, baldais irobjects d`art; yra daug meno kūrinių: garsių dailininkų paveikslų,skulptūrų; graviūrų, rodančių, kaip buvo statomas Paryžius.
Musée de Cluny. Muziejus, dabar oficialiai vadinamas Musée Nationaldu Moyen Age- Thermes de Cluny, siūlo unikalų derinį: romėnų griuvėsius,išlikusius viduramžių pastate, ir puikiausias pasaulyje viduramžių meno beiamatininkų dirbinių kolekcijas.
Musée Rodin. Muziejus saugo skulptoriaus Augusto Rodino testamentutautai dovanotus kūrinius, tarp jų – didingas Pragaro vartų duris. Kaikurios garsiausios skulptūros rodomos sode: Calais piliečiai, Mąstytojas,Pragaro vartai ir Balzacas.Čia žiūrovą apstulbina 2000 rinktinių rožių krūmų.
Musée de I`Armée. Tai vienas didžiausių pasaulyje karo istorijosmuziejų. Jo eksponatai atspindi karo istoriją nuo akmens amžiaus ikipaskutinių Antrojo pasaulinio karo dienų. Vakarinės pusės Rytų šaliųgalerija turi gausią ginklų ir šarvų kolekciją. Pauillco galerijojeeksponuojami renesansiniai kardai ir durklai, o Arsenale – šarvai, 1000šalmų ir šimtai iečių, kardų bei šaunamųjų ginklų.
Musée de la Mode et du Costume Palais Galliera. Madų raidai skirtasmuziejus įsikūręs renesanso stiliaus rūmuose, kurie buvo pastatyti 1892 m.Kolekciją sudaro daugiau nei 100 000 aprangos komplektų nuo XVIII a. ikišių dienų.
15.5. Paryžiaus viešbučiai
Paryžius garsėja savo viešbučiais. Čia gausu įvairių kategorijųviešbučių: viliojantys turtingi palaces ( prabangiausi viešbučiai ), hôtelsde charme, žavintys savitumu bei romantika, ir paprastesni, bet gerišeimyniniai viešbučiai, įsikūrę ramiuose skersgatviuose. Į miestą, kaip įkultūros ir mados Meką, nuo seno plūsta visų profesijų turtingieji,garsieji ir didieji žmonės. Todėl nenuostabu, kad Paryžius didžiuojasipuikiausiais pasaulyje viešbučiais. Vien senamiestyje yra daugiau neitūkstantis viešbučių. Viešbučiai, kad ir kokios būtų kainos, atspindinepakartojamą paryžiečių stilių ir skonį. Štai keletas geriausiųjų:
Balzac – šis nedidelis, bet stilingas viešbutis spinduliuoja savoepochos žavesiu. Labai vertinamas jo restoranas.
Plaza Athénée – aukštosios mados Paryžiaus centre esantis viešbutismėgstamas mados pasaulio. Labiausiai vilioja nuostabi puošyba ir puikusrestoranas.
Relais Christine – šis žavus viešbutis – ramybės oazė miesto centre –siūlo tradicinius patogumus, pvz., jaukų židinį svetainėje.
L`Abbaye St – Germain – malonus sodas ir kiemas bei patrauklūskambariai būdingi šiam nuošaliam viešbučiui prie Jardin du Luxembourg.
Duc de St – Simon – šio patogaus ir ramaus viešbučio miegamųjų langaiatsiveria į žaliuojantį sodą. Jis įsikūręs XVIII a. rūmuose į pietus nuoSenos.
15.6. Pramogos Paryžiuje
Paryžiuje yra viskas, ko pageidaujate – klasikinė drama ir kabaretas,baletas, opera ir džiazas, kinas ir šokiai. Nemažai pasitaiko ir nemokamųlinksmybių – nuo gatvės artistų prie Pompidou centro iki metro ir visamemieste dainuojančių ir grojančių gatvės muzikantų. Patys paryžiečiai labiausiai mėgsta vaikštinėti bulvarais arba sėdėtilauko kavinėje, siurbčioti gėrimą ir stebėti aplinkinį pasaulį. Sporto aistruoliai gali aplankyti teniso varžybas, Tour de France aržirgų lenktynes. Poilsio ir pasilinksminimo bei gimnastikos centrai laukiaaktyvesnių pilsiautojų. Nusiteikusiems žaisti rutuliais Paryžius visadapasiūlys pétanque.
Teatras. Paryžiuje klesti teatras – nuo didingų Comédie Françaisespektaklių iki papliauškos farso ir avangardinės operos. Miestas jau seniaipriiminėja atvykstančias trupes, ir šiandien jis privilioja daugužsieniečių spektaklių, dažnai originalo kalba. Teatrai išsibarstę po visą miestą, o teatro sezonas vyksta nuorugsėjo iki birželio.
Klasikinė muzika. Dar niekad Paryžiaus scena nebuvo tokia užimta.Vyriausybė finansuoja pirmaklases institucijas, kuriose statomos puikiosoperos, atliekami geri klasikinės ir šiuolaikinės muzikos kūriniai. Daugkoncertų rengiama bažnyčiose, vyksta muzikos festivaliai.
Rokas, džiazas ir pasaulinė muzika. Muzikos gerbėjai Paryžiuje ir joapylinkėse ras visas įmanomas muzikos formas – nuo popmuzikos žvaigždžiųdidžiuosiuose stadionuose iki talentingų metro muzikantų. Siūlomamilžiniška stilių įvairovė: regis, hiphopas, pasaulinė muzika, bliuzas,liaudies melodijos, rokas ir džiazas. Mieste visada pilna puikių grupių irsolistų.
Kinas. Paryžius – tai pasaulinė filmų pripažinimo sostinė. Maždaugprieš šimtmetį jis tapo kinematografijos lopšiu, čia bendro labaiparyžietiškas avangardinis Naujosios bangos judėjimas. Mieste yra daugiaunei 300 ekranų kino teatruose ir įvairios paskirties įstaigose. Galimapamatyti pasakišką gausybę filmų – ir naujutėlaičių, ir jau tapusiųklasika.
Diskotekos ir naktiniai klubai. Muzikiniai Paryžiaus klubai atspindiAmerikos ir Britanijos sroves. Vietiniai Paryžiuje šoka le rock – šeštodešimtmečio klasikinio rokenrolo atmainą. Tik keli klubai atitinkapaskutinę madą. Paryžiaus klubai gerai įrengti. Kitas populiarus pasirinkimas vakarui – šokių salės ir barai sufortepijonais.
15.7. Atvykimas į Paryžių
Paryžius – tai oro ir geležinkelio linijų centras. Visos Europossostinės, daugelis pagrindinių žemyno miestų Skandinavijoje bei DidžiojojeBritanijoje siūlo tiesioginius skrydžius lėktuvu ir traukinių reisus įParyžių. Tiesioginiai skrydžiai yra iš Šiaurės Amerikos, Afrikos irJaponijos. Nepaisant daugybės transporto agentūrų, tiesiai į Paryžiųneįmanoma atskristi iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Keleiviaipakeliui į Paryžių turi persėsti į kitus lėktuvus. Į miestą sueina daugybėšalies ir tarptautinių greitkelių, todėl čia lengva patekti automobiliu artolimųjų reisų autobusais.
15.8. Ile de la Cité
Paryžiaus šaknys – Ile de la Cité ( Cité salos ), valties pavidalosala Senoje, kur prieš 2000 metų apsigyveno keltų gentys. Vėliau vienosgenties – parizijų – vardu buvo pavadintas miestas. Tai seniausia Paryžiausvieta, kur dar galima pamatyti pirmųjų statinių liekanas, saugomasarcheologinėje kriptoje po aikšte prieš Notre – Dame – didingą viduramžiųkatedrą, kasmet pritraukiančią milijonus lankytojų. Kitame salos gale stovidar vienas gotikos šedevras, šviesos stebuklas – Sainte – Chapelle.Svarbiausios įžymybės: Conciergerie – tai šiurpus kalėjimas, iš kur kelias vedė į giljotiną,ypač naudotas per Revoliuciją. Marché aux Fleurs et Oiseaux – Gėlių ir paukščių turgus – spalvinga,gyva salos įžymybė. Crypte Archeologique – giliai po aikšte yra namų, statytų prieš 2000metų, liekanų.
ES
Dėl trijų aplinkybių Prancūzijos ryšys su Europos Sąjunga ypatingas.Pirma, įkurti Europos Sąjungos pirmtakę – Europos anglių ir plieno bendriją– pasiūlė Prancūzijos politikai Schumanas ir Monnet’as. Antra, EuroposSąjungos administracija buvo sukurta daugiausia pagal Prancūzijosadministracijos tradicijas. Trečia, Prancūzija ‘paskolino’ Europos Sąjungosinstitucijoms savo kalbą, kuri dominavo Briuselyje iki paskutinio XXamžiaus dešimtmečio ir lieka viena iš pagrindinių Sąjungos kalbų.
Prancūzija taip pat davė Europos Sąjungai ir žymiausią Europos KomisijosPirmininką – Delorsą, kuris gerokai paspartino Europos vienijimąsi. TaigiPrancūzijos antspaudas Europos Sąjungoje – vienas iš ryškiausių. Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzija nenorėjo, kad Vokietija vėlįsigalėtų Europoje. Todėl ji pasiūlė Vokietijai vienytis ir tokiu būdususitaikyti. Pokario metais Prancūzijos ūkis buvo sugriautas; bruzdėjo joskolonijos. Prancūzija sunkiai taikstėsi su Amerikos įtaka Vakarų Europoje.Nesaugu jai buvo ir Tarybų Sąjungos akivaizdoje. Todėl sąjunga sueuropiniais kaimynais prancūzams atrodė geriausia išeitis. Ji didinoParyžiaus įtaką besivienijančioje Europoje ir padėjo plėtotis šalies ūkiui.Nykstant prekybos barjerams, Prancūzija galėjo parduoti savo tradiciškaigausią žemės ūkio produkciją šalių – vienijimosi partnerių – rinkose. Daugdavusi Europos Sąjungai, Prancūzija daug iš jos ir tikisi. Pavyzdžiui,turinčiai didžiausią žemės ūkio sektorių iš visų Sąjungos šalių,Prancūzijai labai parankios Sąjungos subsidijos žemės ūkiui, kurios yranemaža našta Sąjungos biudžetui. Iki šiol Prancūzija buvo politine EuroposSąjungos lydere, ekonominę lyderystę palikdama Vokietijai. Paryžiuipriklauso daugelio politinių iniciatyvų autorystė. Daug įtakingų visuomenės jėgų Prancūzijoje pasisako už vieningą Europą,matydamos joje visokeriopą naudą savo šaliai. Bet kartu šiai tradiciškaicentralizuotai valstybei yra keblu vieningos Europos labui atsisakyti visdaugiau suvereniteto. Todėl, palaikydami vienijimąsi, prancūzai turi‘nacionalinį saugiklį’. Pasiūliusi Vakarų Europai vienytis šeštojo dešimtmečio pradžioje,Prancūzija generolo de Gaulle’io ranka stabdė tolesnį vienijimąsiseptintajame dešimtmetyje. De Gaulle’is skelbė ‘Tėvynių Europos’ viziją.Jis teigė, kad ir besivienydamos Europos šalys turi išlikti visiškaisuverenios, o viršnacionalinės institucijos tėra chimeros. Prancūzijospartnerių pasipiktinimui, generolas priešinosi glaudesnei Europos šaliųpolitinei sąjungai, įžvelgdamas čia pavojų Prancūzijos nepriklausomybei.Prancūzija, nesutikdama su Europos Komisijos siūlymais dėl žemės ūkiopolitikos, didėjančia Europos Parlamento įtaka biudžeto srityje beitolesniu veto teisės apribojimu Taryboje, 1965 metų antrą pusmetį netboikotavo Tarybos posėdžius, kol partneriai nusileido. Ši krizė žinoma kaip‘tuščios kėdės’ krizė. Prancūzija kiek nuogąstauja, kad išsiplėtusi EuroposSąjunga nebebus tokia veiksminga. Todėl Paryžius pageidauja, kad grupėvalstybių -savotiškas šalių branduolys – galėtų vienytis sparčiau. Topaties norėtų ir kitos Europos Sąjungos šalys įkūrėjos.Kas Prancūziją išskiria iš kitų ES šalių?>> didžiausia teritorija (547 tūkst. kv. km)>> didžiausia sostinė pagal gyventojų skaičių (9,5 mln.)>> didžiausias turistų skaičius (73 mln., 1999 m.)>> didžiausias atominės energetikos vartojimas (tiek absoliučiai, tiekproporcingai gyventojų skaičiui)>> didžiausias žemės ūkio sektorius (pagamina 22% visų žemės ūkio produktų)>> daugiausia iškasama urano rūdos, pagaminama azotinių trąšų>> daugiausia pagaminama automobilių padangų, sunkvežimių>> daugiausia eksportuojama elektros energijos tiek ES, tiek pasaulyje>> apie 3/4 visos elektros energijos Prancūzijoje pagaminama atominėsejėgainėse (daugiau nei Lietuvoje)>> daugiausia pagaminama ir eksportuojama parfumerijos ir kosmetikosgaminių, šampano>> daugiausia išauginama cukrinių runkelių, kviečių, maistinių kukurūzų>> ilgiausia moterų gyvenimo trukmė (83,01 metų, 2001)>> suvalgoma daugiausia duonos per metus (vienam prancūzui tenka 67 kgduonos)>> pagal BVP dydį ir bendrą prekių eksportą Prancūzija užima ketvirtą vietąpasaulyje, pagal paslaugų ir žemės ūkio produktų eksportą – antrą>> Prancūzijos draudimo sektorius užima ketvirtą vietą pasaulyje – apyvartasiekia 167,9 mlrd. eurų.
Euro monetų nacionalinės pusės
Buvo apsvarstyta daugiau kaip 1200 prancūziškų monetų nacionalinėspusės dizainų. Ekonomikos reikalų ir finansų ministro pirmininkaujamakomisija išrinko tris dizainus – po vieną tam tikro nominalo monetoms.
Komisijos nariais buvo numizmatikos ekspertai, menininkai, buvęsEuropos Komisijos narys (Christine Scrivener), Parlamento nariai,Prancūzijos kalyklos direktorius Emmanuel Constans, vyriausiasis graverisPierre Rodier, aktorė Irène Jacob ir profesinių organizacijų nariai. Jieišrinko šiuos dizainus:
1€ ir 2€ monetos: ant šių monetų pavaizduotas menininko Joaquim Jimineznupieštas medis, kuris simbolizuoja gyvybę, tęstinumą ir augimą. Medisnupieštas šešiakampyje, o aplink jį užrašytas respublikos moto „Liberté,Egalité, Fraternité“ (laisvė, lygybė, brolybė). Raidės ant 2 € monetos:šešis kartus pakartotas fragmentas 2 * * (kas antras apverstas). • 1 €
[pic][pic] • 2 €
[pic][pic]
10, 20, ir 50 centų monetos: sėjėja – dažnai pasikartojantis motyvasPrancūzijos franko istorijoje. Ši Laurent Jorlo sukurta „moderni,nesenstanti graviūra simbolizuoja Prancūziją, kuri, integruodamasi įEuropą, lieka ištikima savo interesams“. • 20 centų 10 centų 50 centų
[pic][pic]
1, 2, ir 5 centų monetos: ant jų pavaizduotas jaunos, moteriškos,tačiau ryžtingų bruožų Marianne portretas, kuris išreiškia troškimą siektitvirtos ir ilgai gyvuojančios Europos. Šį atvaizdą sukūrė Paryžiaus pinigųkalyklos graveris Fabienne Courtiade. • 2 centai 1 centas 5 centų
[pic][pic]
Strasbūras
Šiandieninis Strasbūras gerai žinomas mokiniams, nes tai Europos Tarybos irEuropos Parlamento būstinė. Bet mes norime papasakoti apie jums nežinomusšio puikaus miesto ypatumus.Ką daryti gaisrininkams, jeigu mieste nėra gaisrų? Strasbūre jie eina prieIlio ir gaudo žuvis. Juokiatės? Neverta. Gaisrininkai pasirenka pačiągražiausią ir jaukiausią miesto vietą, kuri yra tarp dviejų upės rankoviųir vadinama Mažąja Prancūzija. Neatsilikdamas nuo laikmečio, Strasbūrasišlaikė savo individualumą, grožį ir daugybę praeities epochos liudininkų.Istorinis miesto branduolys iš esmės restauruotas.Strasbūro miesto kvartaluose, iš dviejų pusių apsuptuose Ilio upės,viduramžiais gyveno amatininkai. Ankštuose nameliuose jie įsirengdavodirbtuves. Diduma statinių priklauso XVII-XVIII amžiui. Ankstyvą rytmetįkerinčiai atrodo sala, esanti senojo Strasbūro viduryje. Tuomet rožinėsspalvos bundančios saulės spinduliais apšviesti aukštesniųjų namų fasadaiatsispindi ramių kanalų vandenyje, ir vaizdingas kaimelis Europos centreakimirksnį tampa viduramžišku, lyg netikėtai pamatytu nuostabiame sapne.
Sen Mišelis
Bet kuris prancūzų moksleivis žino, kodėl Bretanėje esantis Sen Mišeliokalnas per vieną naktį atsidūrė normanų valdžioje: 80 m aukščio sala suįsitvirtinusiu benediktinų vienuolynu, Viktoro Hugo praėjusiame šimtmetyjepavadintu ‘Okeano primadona’, be mūšio pasidavė kaimynams, nes kaprizingaKuesnono pasienio upė pakeitė savo vagą ir įėjo į istoriją.Sen Mišelis, kaip svajonė, įkūnyta granite, iškyla prie Normandijos krantų.Kažkur nuo Lamanšo pūsteli šiltas vėjas, išblaškydamas debesis, ir priekyjeprieš tave atsiveria neregėto grožio vaizdas – Mon Sen Mišelio miestas –tvirtovė jūroje. Beveik iš visų pusių apsupta vandens stūkso didžiulėkonuso formos uola. Apačioje į granitą šaknimis įsikibę žaliuoja nedidelimedeliai, įvairūs krūmokšniai, o pačioje kalno viršūnėje į dangų stiebiasismailiabokštė bažnyčia.Kai įžengus į šio nepaprasto miesto teritoriją pradedi kopti į viršų,užvaldo nenusakomas jausmas. Grubiai tašytų akmenų siena, pastatai, siaurosgatvelės, laiptai. Kažkas paslaptinga, o gal ir ne?Mon Sen Mišelis pradėtas statyti dar X amžiuje. Pradžioje čia iškilokoplyčia, vėliau vienuolynas, bažnyčia. Mon Sen Mišelio įkūrėju laikomasAvarančo kunigas Anbertas, liepęs pastatyti ant aukšto uolėto kalnokoplyčią. Tuomet šią granitinę kalvą supo miškas, tačiau netrukus praardęspylimą jį užliejo vandenynas.Atskirtas nuo visų, Mon Sen Mišelis ilgai išlaikė savitą dvasinį pasaulį,net romėnai čia nepaliko jokių savo pėdsakų. Į šią vietą traukė žmonėsišsižadėję turtų, šeimos, draugų. Kai uoloje įsikūrę krikščionys uždegdavougnis, artimiausio kaimo valstiečiai prikraudavo į valtis maisto, ir Dievoranka jas nuplukdydavo atsiskyrėliams… 910 m. čia įsikūrė benediktinųvienuolynas, pirmojo jo abato palaikai dabar ilsisi Paryžiaus Dievo Motinoskatedroje.Šiandien čia daugiausia vyksta egzotikos mėgėjai, kuriuos į šią vietątraukia itin ryškūs potvyniai ir atoslūgiai. Mon Sen Mišelyje – patididžiausia jų amplitudė. Vanduo čia užplūsta ir vėl nuslenka 13 metrų pervalandą greičiu. Potvynių ir atoslūgių skirtumas – net 39 pėdos.Šiandien Mon Sen Mišelis – piligrimų ir turistų Meka.
Eifelio bokštas
EIFFELIO BOKŠTAS (Tour Eiffel) buvo sukurtas 1889 metų Pasaulinės parodoslankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti.Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio statinys buvo aršiai kritikuotas XIX a.estetų. Poetas Paulis Verlaine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytųbokšto. Tai buvo aukščiausias pasaulio statinys iki 1931 m., kai buvobaigtas Niujorko Empire State Building. Dabar bokštas simbolizuoja Paryžių.Jis puikiai atrodo po neseniai atlikto remonto bei naujos apšvietimo
sistemos įrengimo.Eiffelis tuo metu Europoje buvo autoritetas aukštų karkasų aerodinamikossrityje (1913 metais jis parašė knygą ‘Oro pasipriešinimas’). Eiffeliobokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškaiapskaičiuoti, todėl vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos buvo palaipsniuitransformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos galėjo žymiaiefektyviau atlaikyti. Tokia nepaprasta buvo Eiffelio inžinerija, kad netstipriausiam vėjui pučiant, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 centimetrų.Visi didieji Dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 metų, buvo sukonstruotibeveik tokiu pačiu principu.Eiffelio bokštą sudaro trys lygmenys:Pirmasis lygmuo: 57.63 metrų aukštyje. Jame yra observatorija, kuri stebiEiffelio bokšto viršūnės svyravimą, Cineiffel muziejus, supažindinantislankytojus su bokšto istorija, suvenyrų parduotuvė, restoranas ‘Aukštis 95’bei pašto skyrius.Antrasis lygmuo: 115.73 metrų aukštyje. Nuo jo galima apžvelgti Paryžiauspanoramą su teleskopais. Šiame lygmenyje jūs rasite parduotuves, labaiprabangų Žiulio Verno restoraną.Trečiasis lygmuo: 276.13 metrų aukštyje atsiveria išskirtinė Paryžiaus irapylinkių panorama. Neseniai atstatytas Gustavo Eiffelio biuras kuriame jissutinka Tomą Edisoną. Panoraminis vadovas padeda orientuotis. Dioramossupažindina su šios platformos istorija.Politika vaidino nemažą vaidmenį bokšto istorijoje. Antrojo pasaulinio karometu vokiečiai ant jo pakabino iškabą: ‘Deutschland Siegt Auf AllenFronten’ (‘Vokietija laimi visuose frontuose’). 1958 metais, likus keletuimėnesių prieš Fidelio Kastro atėjimą į valdžią, Kubos revoliucionieriaipakabino jų raudonai juodą vėliavą, o 1979 metais Amerikos žalieji pakabinoplakatą ‘Gelbėkite ruonius’. 1989 metais bokštas šventė savo šimtmečiojubiliejų. Muzikos ir fejerverkų šou tęsėsi 89 minutes.O čia keletas įdomių faktų apie bokštą:>> 300 plieno meistrų jį sukonstravo per 2 metus (1887-1889).>> Jį sudaro 15,000 plieno detalių.>> Jį laiko 2.5 milijono kniedžių.>> Jam nudažyti reikia 40 tonų dažų.>> Į viršų veda 1671 pakopa.>> Siūbavimo amplitudė – ne didesnė kaip 12 cm.>> Karštą dieną dėl metalo plėtimosi aukštis padidėja 15 cm.>> Bokšto aukštis 1889 metais: 300.51 metrai.>> bokšto aukštis su antena: 320.755 metrai.>> Bokšto pagrindo plotas: 10281.96 kvadratinio metro.>> Pamato svoris: 277,602 kilogramų.>> Metalo svoris: 7.34 milijonai kilogramų.>> Lifto sistemos svoris: 946,000 kilogramų.>> Bendras svoris: 8.56 milijonai kilogramų.>> Slėgis tenkantis vienam kvadratiniam centimetrui: nuo 4.1 iki 4.5 kg.>> Statybos datos: Pradėtas statyti 1887 metų sausio 26, pabaigtas 1889metų kovo 31 dieną.>> Pastato vertė: 7.8 milijonų frankų.>> Pajamos, gautos per 1889 metų ekspoziciją: 5,919,884 frankų,>> Lankytojų skaičius per 2002 metus: 6,157,042.
Luvro muziejus
LUVRO MUZIEJAUS, turinčio vieną vertingiausių meno kolekcijų pasaulyje,istorija siekia viduramžius. Pirmiausia 1190 m, karalius Pilypas Augustasčia pastatė tvirtovę, kad apgintų Paryžių nuo vikingų antplūdžių. Savoįspūdingą bokštą ir požeminį kalėjimą ji prarado valdant Pranciškui I,kuris vietoj jų pastatė renesansinį pastatą. Paskui keturis amžius prancūzųkaraliai ir imperatoriai jį tobulino bei plėtė. Galiausiai pagrindiniamekieme buvo pastatyta stiklo piramidė, iš kurios galima patekti į visasgalerijas. Pagrindinis įėjimas yra po stiklo piramide. Iš čia koridoriaiišsišakoja į visus muziejaus fligelius. Kūriniai eksponuojami per keturisaukštus. Paveikslai ir skulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskirossalės skiriamos senovės Rytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui,objets d’art, spaudiniams ir piešiniams.LUVRO LOBYNO IŠTAKOS – Pranciškaus I (1515-1547) įsigyta nemaža italųtapybos kolekcija, kurioje buvo ir Mona Liza (Džokonda). Valdant LiudvikuiXIV (1643 -1715) kolekciją sudarė tik 200 darbų, tačiau ją papildė dovanosir pirkiniai. Pirmą kartą Luvras buvo atidarytas lankytojams 1793 m. poRevoliucijos ir nuo to meto tolydžio turtėja.Dabar pasižvalgysime po milžinišką luvro kolekciją.EUROPOS TAPYBA 1400-1900 M. GERAI parodoma šiaurinės Europos (flamandų,olandų, vokiečių ir anglų) tapyba. Vienas ankstyviausių flamandų darbų –Jano van Eycko Kanclerio Rolino Madona (apie 1435), kuriame vaizduojamasBurgundijos kancleris, besimeldžiantis ant kelių priešais Mergelę irKūdikėlį. Hieronymo Boscho Kvailių laivas (1500) – puikus satyrinis žmogausgyvenimo tuštybės įvertinimas. Anthonio van Dycko portretas KaraliusKarolis medžioja (1635) iš Nyderlandų kolekcijos vaizduoja rafinuotaielegantišką Anglijos karalių Karolį I. Jacobas Jordaensas, garsėjantisapsirijimo ir geidulingumo scenomis, neįprastą jautrumą atskleidžiapaveiksle Keturi evangelistai. Franso Halso Čigonaitės (1628) linksmašypsena žavi natūralumu. Menininko talentą liudija RembrandtoAutoportretas, Emauso mokiniai (1648) ir Betsabėja (1654).Nedaug yra vokiečių tapybos, bet galima pamatyti reikšmingus trijųpagrindinių XV-XVI a. vokiečių tapytojų kūrinius. Kolekcijoje yra jauno, 22metų, Albrechto Dūrerio Autoportretas (1493), Luco Cranacho Venera (1529)ir Hanso Holbeino tapytas didžiojo humanisto, mokslininko Erazmo portretas.Tarp anglų dailininkų – Thomas Gainsborough (Pokalbis parke, apie 1746),seras Joshua Reynoldsas (Master Hare, 1788) ir J. M. W. Turneris (Peizažassu upe ir įlanka iš toliau, apie 1835-1840).Daug ispanų kolekcijos šedevrų vaizduoja tragiškąją gyvenimo pusę: EI GrecoKristus ant kryžiaus, garbinamas aukotojų (1576), Frąncisco de ZurbaranoPašarvotas šv. Bonaventūra (apie 1629) su tamsiaveidžiu numirėliu – dviLuvro vertybės. Jose de Riberos Raišasis berniukas (1642) vaizduoja vargšąnebylį, kuris laiko popieriaus skiautę, prašančią išmaldos. Šviesesnęnuotaiką skleidžia keli XIX a. Goyos portretai.Plati italų tapybos kolekcija apima 1200-1800 m. periodą. Čia yraneginčijamų ankstyvojo Renesanso autoritetų Cimabue’s ir Giotto darbų, taippat Fra Angelico Mergelės karūnavimas (1435) ir Pisanello žavusis Merginosiš d’Estė šeimos portretas (apie 1435). Yra ir puikus Sigismondo Malatestosportretas iš profilio, nutapytas Piero della Francescos (apie 1450) beiPaolo Uccello audringa mūšio scena. Keli Leonardo da Vinci paveikslai,pvz., Mergelė su kūdikėliu Jėzumi ir šv. Ona, žavi ne mažiau nei jo MonaLiza.Puiki Luvro prancūzų tapybos kolekcija apima laikotarpį nuo XIV a. iki 1848m. Vėlesni paveikslai saugomi Musėe d’Orsay . Nuostabus kūrinys – Enguerand’o Quartono Villeneuves-Avignon Pieta (1455). Kitas ankstyvasispaveikslas ‘jūbrielle d’Estrėe’ vaizduoja Henriko IV meilužę vonioje. IšXVI-XVII a. yra keletas nepakartojamų Georges’o de la Touro darbų su jambūdingu dramatišku deglo šviesos efektu.Pristatomas didysis XVIII a. melancholijos tapytojas Jeanas Watteau. Kadrokoko meistras J. H. Fragonard’as mėgo žavius lengvabūdiškus siužetus,akivaizdžiai rodo Mauduolės (1770). Visiškas kontrastas – Nicolas Poussinoklasicizmas bei J. L. Davido istorinė tapyba. Daugumą J. D. Ingres’o darbųturi Musėe d’Orsay, tačiau Luvras pasiliko erotišką Turkišką pirtį (1862).
EUROPOS SKULPTŪRA 1100-1900 M. ANKSTYVOSIOS FLAMANDŲ ir vokiečių skulptūroskolekcijoje yra daug šedevrų, pvz., Tilmano Riemenschneiderio ApreiškimoMergelė (XV a. pabaiga) ir neįprasta Gregoro Erharto natūralaus dydžionuoga atgailaujančios Marijos Magdalietės figūra (XVI a. pradžia). Topaties laikotarpio flamandų bažnytinio meno pavyzdys – puošnus paauksuotasmedinis altorius. Kita svarbi flamandų skulptūra – Adriaeno de Vriesoilgakojai Merkurijus ir Psichė (1593), sukurti Rudolfo II rūmams Prahoje.Prancūzų skyrius prasideda nuo ankstyvųjų romaninių darbų: XII a.Burgundijos skulptoriaus Kristaus figūra ir šv. Petro galva. Netikėtaiatrodo Philippe’o Pot (aukšto Burgundijos pareigūno) antkapis su aštuoniaisjuodai apsigaubusiais gedėtojais. Henriko II meilužė Diane de Poitiers savopilies Paryžiaus vakaruose kiemą buvo papuošusi didele savo bendravardėsmedžioklės deivės Dianos skulptūra. Dabar ji stovi Luvre. Didžiojoskulptoriaus iš Marselio Pierre’o Puget (1620-1694) kūriniai surinkti įstiklu dengtą vidinį kiemą – Cour Puget. Ten yra graikų atletas MilonasKrotonietis, kurį surijo liūtas, kai jo rankos įstrigo rąsto plyšyje.Stiklo stogu dengtame Cour Marly dabar stovi laukiniai Marly arkliai,apsupti kitų prancūzų skulptūros šedevrų. Tarp jų – Jean-Antoine’o HoudonoXIX a. pradžios biustai, vaizduojantys garsiuosius Diderot ir Voltaire’ą.Italų skulptūros kolekcija puikuojasi Michelangelo Vergais ir BenvenutoCellini’o Fontainebleau Nimfa.SENOVĖS RYTŲ, EGIPTO, GRAIKŲ, ETRUSKŲ IR ROMĖNŲ MENAS. Įspūdį palieka Luvrosenovės meno diapazonas: nuo neolito (apie 6000 m. pr. Kr.) iki Romosimperijos žlugimo. Reikšmingi Mesopotamijos meno kūriniai – sėdinti Ebihilfigūra (2400 m. pr. Kr.), keli Lagašo valdovo Gudėjos portretai (apie 2255m. pr. Kr.). Juodo bazalto plokštėje įrašytas Babilono karaliaus Hamurabiokodeksas (apie 1700 m. pr. Kr.) – vienas seniausių pasaulyje teisėsdokumentų. Karingiems asirams atstovauja subtilūs raižiniai ir efektingaSargono II (722-705) rūmų dalies rekonstrukcija su milžiniškais sparnuotaisjaučiais. Puikus persų meno pavyzdys – Persijos karaliaus kilpininkųsargybą vaizduojantis emaliuotų plytų mūrinys, kuris kadaise puošė SŪZIrūmus.Dauguma Egipto meno dirbinių būdavo skirta mirusiesiems, jų pomirtiniamgyvenimui. Dažnai tarp jų matome kasdienio gyvenimo senovės Egipteatvaizdus. Vienas iš pavyzdžių – mažytė laidojimo patalpa, skirta aukštam
pareigūnui (apie 2500 m. pr. Kr.). Ją puošia puikūs raižiniai, kurievaizduoja žmones, plaukiojančius laivais, gaudančius žuvis, prižiūrinčiusgalvijus bei paukščius. Apie senovės Egipto šeimos gyvenimą galima sužinotiiš tikroviškų įkapių portretų, pvz., sėdinčio raštininko ir keliųsutuoktinių porų skulptūrų. Ankstyviausia skulptūra datuojama 2500 m. pr.Kr., o vėliausia -1400 m. pr. Kr. Iš Naujosios karalystės laikų (1555-1080m. pr. Kr.) išlikusi kripta, skirta dievui Ozyriui. Joje yra keligigantiški sarkofagai ir daug gyvulių mumijų. Iš mažesnių kūriniųpažymėtina žavi 29 cm aukščio moters figūrėlė be galvos. Kūno linijasjaudinamai išryškina perregima drapiruotė. Manoma, kad tai karalienėNefertitė (apie 1365-1349 m. pr. Kr.).Senovės graikų, romėnų ir etruskų skyriuje yra daugybė fragmentų, tarpkurių keletas išskirtinių: didelė geometrinė galva iš Kikladų (2700 m. pr.Kr.) ir grakštus indas gulbės kaklu, visai modernus savo nepagražintupaprastumu. Jis iškaltas iš aukso lakšto apie 2500 m. pr. Kr. Graikųarchaikos laikotarpiui (VII-V a. pr. Kr.) atstovauja Nikė – vienaankstyviausių graikų skulptūrų. Graikų klasikos viršūnei (apie V a. pr.Kr.) priklauso keli vyriški torsai ir galvos, pvz.,Laborde’o galva. Buvonustatyta, kad ši galva kadaise buvo tarp Atėnų Partenono vakarinį frontonąpuošusių skulptūrų. Garsiausios Luvro graikiškos statulos Šamo-trakės Nikėir Milo Venera priklauso helenizmo laikotarpiui (III a. pr. Kr).Disnėjus
ŠIS TEMINIS PARKAS tėra dalis Euro Disney poilsiavietės, užimančios 600 haMarne-la-Vallėe ploto, 32 km į rytus nuo Paryžiaus. Įrengtas pagalKalifornijos Stebuklų karalystės pavyzdį, šis penkių temų parkas turieuropietiškų bruožų (vaikų literatūros herojų Piterio Peno ir MiegančiosiosGražuolės atrakcionai), bet vyrauja amerikietiškas pobūdis, dvasia irpagrindinės temos: Amerikos miestelis bei Laukiniai Vakarai. Po mažiau neiketverius metus trukusių statybų 1992 m. buvo atidaryta poilsiavietė suteminiu parku, viešbučiais ir sporto bei stovyklavimo paslaugomis.TEMINIO PARKO 56 ha plotas suskirstytas į penkias dalis: Pagrindinė gatvėJAV, Fron-tierland (Pasienis), Adventureland (Nuotykių šalis), Fantasyland(Fantazijos šalis), Discovery-land (Atradimų šalis). Kiekviena temanostalgiškai atkuria legendinę praeitį ar vietą, paryškintą Holivudofolkloro spalvomis. Bendra koncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas,pasivažinėjimai traukiniais, technologiniai stebuklai – daug ko pasisėmė išXIX a. Pasaulinių mugių.PAGRINDINĖ GATVĖ, JAV. PAGRINDINĖ GATVĖ – tai amžių sandūros Amerikosprovincija. Viktorijos stiliaus pastato fasadai spalvoti, įvairūs ir suautentiškomis detalėmis. Gatvės transportas – arklių traukiami vagonai,seni dviaukščiai autobusai, antikvarinis ugniagesių automobilis irKeystone’o policijos stiliaus furgonas -lankytojus nuveža iki parko centro,prie Miegančiosios Gražuolės pilies. Tai centrinė aikštė, iš kuriosišsišakoja takeliai į kitas keturias temines šalis.Iš pagrindinės gatvės geležinkelio stoties, prie įėjimo į parką,senamadiškas garo traukinys išvažiuoja į ekskursiją aplink parką proDidžiojo kanjono dioramą, sustodamas Atradimų šalyje, Pasienyje irFantazijos šalyje.Tarp daugybės nuostabių gatvės atrakcionų – tradicinė kirpykla. Pagrindinėsgatvės automobilių pardavėjas turi autentiškų antikvarinių automobilių, netir puikų 1907 m. Reliable Dayton Higb Wheeler C modelį. XIX a. prekyboscentre yra daug to meto daiktų. Vienas iš jų -pinigų keitimo sistema. Čiagalima įsigyti nuostabių dovanų. Didžiojoje gatvėje muzikuoja įvairiausimuzikantai, pvz., Dbdelando regtaimo grupė visą dieną džiugina lankytojussmagiais gatvės spektakliais.Jokiu būdu negalima pražiopsoti Didžiojoje gatvėje rengiamoekstravagantiškai apšviečiamo Elektrinio parado. Tai didelis naktinispasirodymas su išpuoštais plaustais, Disney’aus herojais ir tuzinaisatlikėjų.FRONTIERLAND. XIX A. AMERIKOS LAUKINIŲ VAKARU įkvėptą Pasienį lankytojaipatenka pro Com-stocko tvirtovės rąstinius vartus. Čia prasidedapasivažinėjimas geležinkeliuku – vienu iš pagrindinių Disneylandoatrakcionų. Veržlus kalnų traukinukas kvapą gniaužiančiu greičiu pūškuojaaplink Didįjį Griaustinio kalną, pro kanjonų kraštovaizdį, nubarstytąplikais rieduliais, gyvūnų kaulais, šachtų vamzdžiais ir išklibusiaistiltais.Mark Twain ir Molly Brown garlaiviais su laivaračiais bei indėniškomiskanojomis galima ramiai aplankyti kitas Pasienio įžymybes.Vaiduoklių dvaras – tai meduolių rūmai, kurių tamsiose, klaikiose menėsesmagiai siaučia išdykę vaiduokliai. Lucky Nugget smuklėje rodomastriukšmingas miuzikholo reviu su prancūzų kankano šokėjomis.Disneylando traukinukas, važiuodamas per teminį parką, pravažiuoja Didžiojokanjono dioramą Pasienio pietuose. Kraštovaizdį čia paryškina stačiosuolos, pumos ir daug kitų laukinių gyvūnų bei augalų kopijų sausuosetyrlaukiuose.Drėgnesnių vietų gyvūnai rodomi Cottonwoodo krikų rančoje, kur vaikai galisukinėtis tarp laisvai klaidžiojančių fermos gyvulių. Pasivaikščiokitmediniais šaligatviais po triukšmingą Vakarų kalnakasių miestelį ThunderMėsa ir užeikit į geležinkelio stotį, apstatytą kaip anuomet, pasižiūrėti,kaip atrodė tradicinė telegrafo klaviatūra ir pilvota krosnis.ADVENTURELAND. Šios ŠALIES temą padiktavo pasakų ir nuotykinės vaikųliteratūros herojai, pvz., Piteris Penas ir Kapitonas Kablys. Labai garsusatrakcionas – Karibų piratai. Čia stovi XVIII a. ispanų kolonijinėtvirtovė, kurią apiplėšinėja natūralaus dydžio piratai – robotai, aidintšiurpiems sprogimams ir garso efektams. Didesnį įspūdį palieka IndianaJones ir Lemties šventovė – tai Steveno Spielbergo kino filmais paremtakelionė po apleistą archeologinę vietovę.
Johanno Davido Wysso Šveicarų Robinzonų šeimos istorija apie tai, kaipsudužus laivui imigrantų šeima pateko į negyvenamą salą Pietų jūrose,įkvėpė pastatyti šeimos namelį medyje. Jis buvo suręstas Nuotykių saloje,27 m. aukščio dirbtiniame bananamedyje. Suktais girgždančiais laiptaislankytojai gali užlipti į įvairius būsto lygmenis ir į viršūnę, nuo kuriosatsiveria teminio parko panorama.Cannonballo įlankėlėje ant gigantiškos Kaukolės uolos ir kapitono KablioXVIII a. piratų laive vaikai gali pažaisti. Salos šiaurinėje pusėje, BenoGano, vieno iš Roberto Louiso Stevensono Lobių salos herojų, olos gilumojevyksta tariama lobio medžioklė. Ieškotojai klaidžioja stalaktitų irstalagmitų labirintais, klaikioje atmosferoje, kurią sukuria garsiniaiefektai – šikšnosparnių garsai ir piratų šmėklų dainuojamos jūreiviškosdainelės.Egzotiškoje prekyvietėje su efektingu įėjimu, smiltainio bokštais irspalvingais svogūnų kupolais parduodami pigūs papuošalai, juvelyriniaidirbiniai ir raižytos kaukės.FANTASYLAND. Fantazijos šalis labiau skirta mažesniems vaikams. Čiaklasikinių Disney’aus filmų stiliumi atgyja garsiausių vaikiškų pasakųherojai. Parko centre viešpatauja Disney’aus emblema – MiegančiosiosGražuolės pilis, deramai vadinama Le Chateau de la Belle au Bois Dormant.Europinės versijos aukštų, grakščių bokštų vaizdingas margumynas iš daliesbuvo įkvėptas viduramžių Luvro ir Loire Valley pilies. Pats kaimelis – taižavus prancūzų, vokiečių ir šveicarų architektūros mišinys. Galitepasivaikščioti arba pasivažinėti po atskirus sektorius, skirtus įvairiemsDisney’aus herojams ir pasakoms. Snieguolės ir septynių nykštukų sektoriujelankytojai gali pasivažinėti septynių nykštukų traukinėliu ir pamatyti,kokia pavojinga Snieguolei pikta ragana, tūnanti vaiduokliškame miške.Pinokio keliones vaidina lėlės ir aktoriai, dalyvaujant garsiems herojamsDžepetui ir Svirpliui.Lankytojai gali paskraidyti kartu su skraidančiu berniuku Piteriu Penu viršLondono ir Svajonių šalies, pasisukti oro karusele su skraidančiu drambliuDembiu, pasisukti kvaištelėjusio Skrybėliau arbatos puodeliuose arba perAlisos Stebuklų šalies labirintą rasti kelią į Širdžių Karalienės pilį.DlSCOVERYLAND. ATRADIMŲ šalis, skirta ateičiai ir didiems žmogausišradimams, yra pati moderniškiausia teminė šalis su futuristinearchitektūra ir sudėtinga technika.Čia yra naujausias atrakcionas ‘Mieloji, aš sumažinau vaikus’.Nelaimingasis išradėjas Wayne’as Szalinski (Rickas Moranis) vienu metu ikipelės dydžio sumažina 600 žiūrovų.Visionarium – tai neįtikėtinas kino teatras, kurio gigantiškas ekranas rodokeliones laiku.Naudojant pritrenkiančius specialiuosius efektus, Ekskursijų į žvaigždesatrakcionas tikroviškai sukuria jaudinančią kosminę kelionę, paremtąŽvaigždžių karų filmu. Virš įėjimo į Videopolį, kur vyksta šokiai irkoncertai, iškeltas didžiulis dirižablis Hyperion.
Naudota literatūra:
„Prieš Jus Prancūzija“ Likusi informacija buvo išrinkta iš interneto, naudojantis „Google“ paieškos tinklapiu http://www.google.lt