referats apie prancuzija

PRANCŪZIJAPlotas – 543 965 km²Gyventojų skaičius – 58 060 000Gyventojų tankis – 106,7 žm./km²Sostinė – Paryžius(gyv.skaičius) (9 320 000)Piniginis vienetas – eurasBendri duomenys

Prancūzija – viena seniausių Europos valstybių. Joje po 1789-1793 m. revoliucijos buvo sukurta pirmoji Europos respublika, iš kurios sklido žmonių lygybės, brolybės, laisvės idėjos. Jos turėjo ypač didelę įtaką, todėl Prancūzijos revoliucija pasikartojo daugelyje valstybių. Visose buvo įvestas demokratinis parlamentinis valdymas. Prancūzija pasaulyje labiausiai yra žinoma kaip madų ir parfumerijos centras, kaip labai patraukli turistams, menininkams šalis. Bet nereikėtų pamiršti, kad ši valstybė yra labai svarbi ir ūkiniu bei politiniu atžvilgiu. Prancūzijos gaminiai užima svarbią vietą pasaulio rinkoje, o Prancūzijos diplomatija yra vertinama pasaulio politikų. Neišmatuojamai didelis yra Prancūzijos indėlis į europinės kultūros raidą. Lietuvos valstybės santykiai su Prancūzija buvo ir yra draugiški. Prancūzija nebuvo pripažinusi Lietuvos inkorporavimo į SSRS sudėtį teisėtumo. Bet Lietuvos istorijoje išliko ir XIX a. pradžios Napoleono armijos užkariavimai Rusijoje, jos pragaištingas žygis į Lietuvą. Plotu Prancūzija Europoje (be Rusijos) nusileidžia tiktai Ukrainai ir yra dvigubai didesnė už Didžiąją Britaniją. Europos mastu tai didelė valstybė, nors Amerikos mastu maža, net sudaro vos keturis penktadalius JAV Teksaso valstijos ploto. Savo teritorijos kontūrais ji primena šešiakampį, kurio piešingas kraštines skiria 900-1000 km nuotolis. Prancūzijai, be žemyninės dalies, priklauso Korsikos ir keletas smulkesnių salų, esančių Viduržemio jūroje. Be to, Prancūzija turi kelis “užjūrio” departamentus (departamentas – administracinis – teritorinis Prancūzijos vienetas) ir kolonijų. Tai Prancūzijos Polinezija, Markizų salos, Ramiajame vandenyne, Adelės Žemė Antarktyje, Prancūzijos Gviana Pietų Amerikos šiaurės rytų krante, Gvadelupos ir Martinikos salos Karibų jūroje. Dabartinė Prancūzijos geopolitinė padėtis ypač patogi, nes ji yra greta ekonominiu atžvilgiu pirmaujančių šalių, netoli svarbiausių Europos naudingųjų iškasenų telkinių. Be to, vakaruose Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas, o pietuose – Viduržemio jūra. Nuo Didžiosios Britanijos Prancūziją skiria Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai. Po Lamanšu baigtas statyti tunelis, kuris sujungė Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Tunelyje įrengtas automobilių kelias ir geležinkelis.

Prancūzijos valstybės santvarka – respublika, kuriai vadovauja prezidentas, turintis didelius įgaliojimus. Prancūzija yra Europos Sąjungos ir NATO aktyvi narė.

Gyventojai

Prancūzijos gyventojai pasiskirstę daugmaž tolygiai po visą šalį, bet didesnis jų tankumas yra šiaurės rytų dalyje, Paryžiaus rajone. Gyventojų daugumą sudaro prancūzai, susiformavę iš Viduržemio (Mediteranijos) ir Europos etninių grupių. Dar ir dabar daugelis etninių grupių – katalonai, baskai, korsikiečiai, bretonai, elzasiečiai – kalba savitomis tarmėmis, leidžia jomis laikraščius ir žurnalus, reikalauja iš vyriausybės autonomijos. Prancūzija priklauso tai Europos šalių grupei, kurią galima pavadinti pasaulio imigracijos centru. Prancūzijoje gyvena daug spalvotųjų imigrantų iš buvusių kolonijų: Alžyro, Libijos, Maroko, Nigerio, Nigerijos, Vietnamo. Pastaraisiais metais pradėta reguliuoti imigraciją. Kita vertus, imigracija padeda išlaikyti normalesnę gyventojų amžiaus sudėtį ir prisideda prie gyventojų skaičiaus augimo. Žmonių, sulaukusių 60 ir daugiau metų amžiaus, šalyje yra apie 20 %. Tai reiškia, kad prancūzų tauta demografiniu atžvilgiu yra pasenusi. Vidutinė gyvenimo trukmė – 77 metai (vyrų 73, moterų – 81). Pagal gyventojų užimtumą Prancūzija, kaip ir Vokietija, yra popramoninė valstybė: tik 9 % ekonominiu atžvilgiu aktyvių gyventojų dirba žemės ūkyje, o 46 % – aptarnavimo sferose, 45 % – pramonėje ir statybose. Prancūzai yra linksmi ir atviri žmonės. Etnografai dėl šio būdo bruožo dažnai juos priešina su santūriais anglais, pedantiškais vokiečiais, judriais ir karštais ispanais ir italais, o ypač su darbščiais šveicarais. Nuo seno dauguma prancūzų išpažįsta katalikų tikėjimą. Paryžiuje yra ir garsi visame pasaulyje Dievo Motinos katedra, o visoje Prancūzijoje daug senų vienuolynų ir bažnyčių. Avinjonas viduramžiais yra buvęs popiežiaus rezidencija. Religija ir tautinė savimonė padėjo iki šiol išlaikyti nacionalinę kultūrą, tradicijas, liaudies papročius, atsispirti pigios amerikietiškos “masinės kultūros” antplūdžiui.

Dauguma (74 %) prancūzų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Paryžius (8,7 mln. gyventojų), Marselis, Lionas, Tulūza, Nica, Strasbūras. Daugelis jų atsirado dar pr.Kr. buvusiais laikais, yra susijęs su romėnų nukariavimais, kurių pėdsakų likę iki šiol. Tai didžiuliai amfiteatrai, romėniškos pirtys, šventyklos. Turistams patrauklūs ir kur kas vėlesni jaukūs senamiesčiai, kurių gatvės skirtos pėstiesiems, o skveruose dažnai gali pamatyti muzikantų, aktorių pasirodymų, kaip, beje, ir metro stotyse. Daugelio žmonių svajonė yra pamatyti Paryžių, jo muziejus, menininkų kvartalus, Eifelio bokštą, naująją originalią architektūrą; Marselį, kurio net namų sienos dvelkia dar pirmųjų jūrininkų pasakojimais; netoli esančią grafo Montekristo salą…

Gamta

Prancūzijos kraštovaizdžio įvairovė siejasi su jos turtingumu. Prancūzai sako, jog jų šalis tarytum visos Europos modelis. To krašto paviršiui būdingos visos trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai.Prancūzijos paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto ploto užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose apie 2 % ploto yra aukščiau nei 500 m. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kalnų. Didžiausia jų – Paryžiaus baseinas (Šiaurės Prancūzijos žemuma), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų. Vienur kitur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o pietvakariuose – Garonos žemuma Abi jos irgi užima tektonines įdubas. Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos – Senos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Iškasus kanalus ir nusausinus didelius plotus, buvo išnaikinta pražūtinga liga – maliarija. Dabar ten turizmo ir poilsio zona.

Tarsi tam tikras laiptas iš Prancūzijos žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodaros iškeltų kalnų masyvų. Didžiausi iš jų – Prancūzijos pietuose esantis Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir stačiai nusileidžia į Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai. Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis, urvais, giliai įsirėžusias upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose stūkso dar du herciniai masyvai – Vogėzai ir Ardėnai. Vogėzai – daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnai prasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose Bretanės ir Kotanteno pusiasaliuose yra Armonikos aukštuma, kurios smarkiai apirusios viršūnės pakyla iki 300 m. Pietryčiuose yra aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500 – 4000 m Savojos Alpės, kurių smailios snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje. Aukščiausias Europos taškas – Monblanas (4807 m) yra Prancūzijos ir Italijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosius kalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų Žemės kalnynų pirmiausia ir geriausia buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynų formų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jauniems kalnams. Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų klanai. Šį 2000 – 2500 m aukščio kristalinį masyvą kerta tik trys keliai.Prancūzijoje labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti abraziniai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir Normandijos pajūryje į paviršių išeina senos kristalinės uolienos, sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplauna urvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiausia Europoje potvynių elektrinė. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos smėlėtos įlankėlės, vadinamos rivjeromis.

Klimatas

Visos be išimties Vakarų žemumos, t. y. beveik pusė Prancūzijos teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūr Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, sausio vidutinė temperatūra + 8º, o vasaros karštos ir sausos – vidutinė liepos temperatūra – 23º. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų dienų. Toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinio klimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu. Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1-3º, bet aukščiau kalnuose atšąla iki -20º. Šilčiausią vasaros mėnesį priekalnėse šiaurėje būna 16-18º, o pietuose – iki 24º. Lyguminėje dalyje kritulių iškrinta pakankamai – 600-1000 mm, ir jie gana tolygiai pasiskirstę per visus metus, bet nežymus maksimumas būna šaltuoju laikotarpiu. Čia nuolatinė sniego danga nesusidaro. Viduržemio jūros pakrantėje daugiausia kritulių iškrinta šaltuoju laikotarpiu, o iš viso per metus – apie 500-800 mm. Kalnų šlaituose, atgręžtuose į Atlantą, iškrinta 1500-2000 mm kritulių. Sniegas 2000-2500 m aukštyje išsilaiko 7 mėnesius ir ilgiau.

Vidaus vandenys

Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklas tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo pavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui. Ilgiausia yra Luara (1020 km), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka didžiausia šiaurės upė – Sena (776 km), o vandeningiausia Prancūzijos upė yra Rona ( 812 km), vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos intakai surenka gausius kritulių vandenis. Ronoje slypi beveik pusė krašto hidroenergijos atsargų. (Prancūzija pagal hidroenergijos išteklius Europoje užima trečią vietą, po Norvegijos ir Ispanijos.) Daugelis Prancūzijos upių tinka laivybai ir tam yra aktyviai naudojamos. Jos sujungtos kanalais, tad iš jų upių – jūrų tipo laivais galima patekti į aplinkines jūras.

Beveik visi didžiausi Prancūzijos uostai (Havras, Nantas, Bordo) yra išsidėstę svarbiausių upių estuarijose. Išimtis – netoli Ronos deltos esantis Marselio uostas. Pagal krovinių apyvartą Marselis priskiriamas prie didžiausių pasaulio uostų.EŽERŲ Prancūzijoje nedaug. Didžiausi telkšo Alpėse – Buržė (45 km²), Anesi bei Šveicarijos pasienyje yra gilus Ženevos ežeras.

Augalija ir dirvožemiai

Prancūzijos žemė derlinga. Žemumoms būdingi rusvieji miškų dirvožemiai aukštumose ant klinčių uolienų susidarę velėniniai karbonatiniai. Centriniame Masyve vyrauja vulkaniniai dirvožemiai, o prie Viduržemio jūros paplitę raudonžemiai.Ankščiau Prancūzija buvo lapuočių miškų kraštas. Dabar miškų liko apie 21 %, ir tie daugiausia kalnuose. Vyrauja ariamųjų žemių ir pievų kraštovaizdis, ir tik apie sodybas ir paupiais augantys medžiai jį paįvairina. Natūralaus seno miško dar liko Vogėzų, Alpių, Juros kalnų šlaituose. Daugiausia auga įvairių rūšių ų skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos mėn. temperatūra apie 17º, o sausio – + 7º. Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte. ąžuolų ir bukų, kaštonų. Maždaug 700-800 m aukštyje kalnuose lapuočius tolydžio keičia pušys, eglės, maumedžiai. Miškai baigiasi 1700-2000 m aukštyje. Paryžiaus baseinui būdingi parko tipo lapuočių miškai, o Prancūzijos šiaurės vakaruose miškų įspūdį sudaro gausūs dideli obelų sodai. Visai kitokia Viduržemio jūros pakrantės augalija. Vietoje iškirstų vertingų kamštinių ir akmeninių ąžuolų, pajūrio pinijų ir alepo pušų atsirado pliki plotai, kurie vėliau apaugo makija – visžaliais kietalapių ir dygiųjų krūmų sąžalynais iš laukinių alyvmedžių, mirtų, oleandrų. Jie yra maždaug 3 m aukščio ir sunkiai praeinami. Nemaži plotai apsodinti kultūriniais augalais: alyvmedžiais, citrusais, vynuogynais. Prigijo atvežti iš kitų žemynų augalai: drėgmės perteklių pelkėse garina australiški eukaliptai, pakelėse auga palmės, o smėlynuose – meksikietiškos agavos.

ŪkisPrancūzijos ūkio raidą lemia gamtos sąlygos, žmonių gyvenimo būdas, pramonės tradicijos, vidaus ir pasaulio rinka.Žemės ūkio plėtotė priklauso nuo reljefo, klimato ir gamtos išteklių. Šalies vidurinėje, lygumų dalyje kyla Centrinis Masyvas, o pietvakarinėje, pasienyje su Šveicarija ir Italija, stūkso aukščiausi Europoje Alpių kalnai. Aukščiausia Monblano viršukalnė (4807 m) skiria Prancūziją nuo Italijos. Miškų šalyje nedaug, nes plečiantis prekiniam žemės ūkiui jie buvo iškirsti. Dabar miškai, daugiausia antriniai, t. y. žmonių atsodinti, užima apie 27 % teritorijos.Prancūzijai svarbūs rekreaciniai ištekliai: patrauklūs ir patogūs paplūdimiai, ypač Viduržemio jūros pakrantėje, tankus viešbučių tinklas, vaizdingi ir gerai tvarkomi keliai, viliojančios Alpės – slidininkų svajonė, senosios architektūros paminklai ir t. t. Šių išteklių panaudojimas teikia valstybei ypač daug pajamų.

Pramonė

Pramonė ugdoma visoje Prancūzijoje, bet labiausiai jos rytinėje dalyje ir Paryžiuje. Svarbiausia jos šaka – mašinų gamyba. Žaliavas jai teikia metalurgija. Pagrindinis juodosios metalurgijos centras iki šiol yra Lotaringija ir Elzasas, nors importinės žaliavos pagrindu juodųjų metalų lydymas pradedamas ir uostamiesčiuose. Pagal aliuminio išlydymą Prancūzija Vakarų Europoje nusileidžia tik Norvegijai ir VFR.Svarbiausios mašinų gamybos šakos – transporto priemonių, elektronikos ir elektrotechnikos įrangos gamyba. Apie 90 % automobilių gamina “Renault” ir “Peugeot – Citroёn” kompanijos, kurių svarbiausi fabrikai yra Paryžiuje, Lione ir Monbeliare. Prancūzijos aviacijos pramonę išgarsino keleivinio viršgarsinio lėktuvo “Concorde” sukūrimas. Lėktuvai gaminami Paryžiuje, Tulūzoje, Bordo, Burže, Marinjane.Kaip galinga jūrų, o praeityje – ir kolonijinė valstybė, Prancūzija pasaulio rinkoje žinoma taip pat civilinių ir karo laivų statyba (Sev Nazeras, Nantas, Diunkerkas ir kt.) . Šalis eksportuoja ir elektrovežius, keleivinius vagonus, kitus geležinkelių įrengimus.

Elektronikos ir elektrotechnikos pramonėje labai įsigalėjęs JAV kapitalas. Apie du trečdalius visų elektros skaičiavimo mašinų ir prietaisų pagaminama Paryžiuje, o Didysis Paryžius apskritai yra svarbiausias Prancūzijos mašinų gamybos centras.Šaliai svarbi chemijos pramonės šaka, ypač daug pagaminti kalio trąšų, sodos, plastmasių. Didelę chemijos pramonės dalį sudaro vaistų ir kvepalų gamyba. Garsiausios pasaulyje kvepalų gamybos kompanijos yra įsikūrusios Paryžiuje.Lengvoji ir maisto pramonė, kurios praeityje buvo svarbiausios, dabar pagal produkcijos vertę ir darbo žmonių skaičių netenka turėtų pozicijų. Pasaulio ir vidaus rinkoje populiarūs Prancūzijos sūriai, vynas, vaisių sultys, taip pat tekstilės ir siuvimo pramonės produkcija. Labai vertinami siuviniai, nes Paryžius yra vienas svarbiausių mados centrų.

Vidutinis ekonomikos augimas 1990 – 92 m. sudarė tik 1,3%, o 1993 m. buvo neigiamas (apie 0,5%), t.y. tuo laikotarpiu pramonė neaugo. 1992 m. vyriausybės biudžeto deficitas sudarė 3,2% bendro nacionalinio produkto (BNP). BNP sudaro 1033,7 bilijonų JAV dolerių, natūralaus augimo lygis 1,4%. BNP 1 – nam gyventojui 1993m. buvo 22490 JAV dolerių. Realus BNP augimas buvo: 1993 m. – (-1,5%), 1994 m. – 2,7%, 1995 – 3,1%. Infliacija: 1993 m. – 2,2%, 1994 m. – 1,8%, 1995 m. – 1,9%. Pramonės pradukcija sudaro apie 26% BNP, produkcijos augimas sudaro 1,2%. Importas sudaro 2325 bilijonų JAV dolerių.Importuoja: tepalus, kurą, mašinas ir įrengimus, žemės ūkio produkciją, chemijos pramonės produktus, geležies ir plieno produkciją. Pagrindiniai biznio partneriai: Vokietija 18,9% Italija 11,6% Belgija – Liuksemburgas 8,8% Ispanija 7,9% Jungtinė karalystė 7,2% Japonija 4,0%Eksportas: 209,5 milijonų JAV dolerių. Eksportuoja: mechanizmus ir transporto įrengimus, tekstilę, lėktuvus, chemijos produkciją, maisto produktus, žemės ūkio produkciją. Pagrindiniai biznio partneriai: Vokietija 17,3% Italija 11,4% Ispanija 10,3% Belgija-Liuksemburgas 9,4% Jungtinė karalystė 9, 2% Japonija 1,9%Mokėjimų balanso saldas 1987m. buvo – 4088 mln JAV dolerių. Valiutiniai rezervai sudaro 72 675 mln JAV dolerių. Valiutos kursai. Prancūzijos piniginis vienetas – Prancūzijos frankas. Vienas JAV doleris – 6,0107 franko – 1987m. – 5,9569 1988m. – 6,3801 1989m. – 5,4453 1990m. – 5,6421 1991m. – 5,3801 1992m. sausio mėn. 1996 m. pavasarį Prancūzijos frankas buvo lygus 0,79 lito. Šiuo metu vienas Prancūzijos frankas lygus 0,76 lito.

Pramonė: plienas, įvairūs mechanizmai, cheminės medžiagos, automobiliai, (apie 90% gamina “Renault” ir “Peugeot-Citroen” kompanijos), metalurgija, lėktuvai, elektronika, kalnakasyba, tekstilė, maisto pramonė ir turizmas.

Pagal elektros energijos gamybą, Prancūzija yra septintoje vietoje, pagamina virš 400 milijardų kwh per metus. Pagal išlydyto plieno kiekį ji yra aštuntoje vietoje, o išlydo virš 20 mln tonų per metus. Prancūzija yra ketvirtoje vietoje (po Japonijos, JAV, Vokietijos) pagal pagaminamų automobilių kiekį. Ji pagamina virš 3 mln automobilių per metus. Pagal mėsos gamybą ji yra 4 -oje vietoje (po JAV, Kinijos, Rusijos), pagamina virš 6 mln tonų per metus. Šaliai svarbi chemijos pramonės šaka, ypač daug pagaminanti kalio trašų, sodos, plastmasių. Didelę chemijos pramonės dalį sudaro vaistų ir kvepalų gamyba. Garsiausios pasaulyje kvepalų kompanijos yra įsikūrusios Paryžiuje.

Prancūzijos pramonės produktai

Aliuminis 533 400 tonų Gamtinės dujos 4 006 000 tonųBoksitas 887 000 tonų Lengvieji automobiliai 3 414 000 tonųCementas 30 803 000 tonų Grūdintas plienas 19 304 000 tonųCigaretės 53 307 000 000 vnt. Radio imtuvai 2 059 000 tonųVaris 43 800 tonų Sidabras 20 tonųBenzinas 4 320 000 tonų Televizoriai 2 081 000 000 v.Auksas 4 236 tonų Uranas 3 209 tonųGeležies rūda 10 650 000 tonų Cinkas 276 800 tonųMagnezijus 14 640 tonų Spauda 509 000 tonųTepalas 26 535 000 tonų Popierius 7 422 000 tonųFosfatai 13 000 tonų Vilna 23 000 tonųAnglis 11 000 000 tonų

Žemės ūkis

Prancūzijos žemės ūkyje vyrauja vidutiniai ir didieji ūkiai. Maži ūkiai nebeišlaiko konkurencijos ir bankrutuoja. Plačiai taikoma žemės nuoma, plėtoja kooperacija. Šaliai būdinga daugelis žemės ūkio šakų, ryški regioninė jo specializacija. Iš valstybės ūkininkai gauna kreditus ir subsidijas, kurių dauguma panaudojama eksportinei produkcijai remti ir kainoms reguliuoti.Svarbiausias žemdirbystės šaka – javų, labiausiai kviečių, auginimas. Didžiausi kviečių plotai yra Šiaurės Prancūzijos ir Akvitanijos žemumose. Mažesnius plotus užima kukurūzai, avižos, miežiai, ryžiai. Cukrinių runkelių auginimas (kaip ir cukraus gamyba) paplitęs Šiaurės Prancūzijos žemumoje.Minėtos mums dar gal ir egzotiškos, bet Prancūzijos ūkiui ypač svarbios žemdirbystės šakos. Tai apynių, tabako, rapsų, gėlių plantacijos. Gėlės auginamos parfumerijos pramonei. Niekur kitur pasaulyje nepadovanojama tiek gėlių, kaip Prancūzijoje.

Apie 10 % žemdirbystės produkcijos vertės teikia vynuogininkystė ir sodininkystė. Didžiausi vynuogynai, turintys šimtametes tradicijas, užveisti Šampanės, Bordo, Elzaso provincijose, Luaros slėnyje.Gyvulininkystė specializuojasi gaminti pieną ir mėsą. Daugiausia galvijų laikoma šalies vakarinėje dalyje. Centrinis Masyvas yra žinomas kaip avių ir kiaulių auginimo rajonas. Paskutiniame dešimtmetyje Prancūzijos žemės ūkis susiduria su visoms Europos Sąjungos šalims bendra problema – žemės ūkio perprodukcija. Tam įtakos turi ir prieštaringa Europos Sąjungos agrarinė politika. Prancūzija, būdama jūrų valstybė, sugauna daug žuvų (apie 900 mln. t.). Šalies laivai žvejoja daugiausia Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlante. Anot prancūzų, silkės ir menkės turi didele įtaką daugelio pakrančių uostamiesčių plėtrai. Specifinė jūros verslų šaka – austrių rinkimas. Austrės – tai prancūzų valgiaraščio delikatesas.

Žemės ūkio produktai

Asilai 25 000 galvų Vaisiai 10 313 000 tonųRaguočiai 20 928 000 galvų Apelsinai 2 000 tonųOžkos 1 211 000 galvų Cukriniai runkeliai 31 334 000 tonų Žirgai 340 000 galvų Kava 14 613 000 tonų Mulai 80 000 galvų Kukurūzai 12 926 tonųKiaulės 12 384 000 galvų Pupos 3 271 000 tonųAvys 10 579 000 galvų Žemės riešutai 20 000 tonųViščiukai 208 000 000 galvų Avižos 1 025 000 tonųAntys 18 000 000 galvų Bulvės 5 750 000 tonųKalakutai 32 000 000 galvų Ryžiai 207 000 tonųDaržovės 34 134 tonų Sojos 2 158 000 tonųSviestas 1 522 700 tonų Arbata 7 179 000 tonųSūris 25 341 000 tonų Medvilnė 16 000 tonųKarvių pienas 300 000 hektolitrų Cukrus 4 424 000 tonųOžkų pienas 10 000 hektolitrų Tabakas 6 522 000 tonųOžkų mėsa 14 000 tonų Vynas 63 790 000 hltr.Aviena 1 960 000 tonų Kiauliena 215 000 tonųKiaušiniai 891 000 tonų Alus 18 024 00 hltr.Druska 7 925 000 tonų Kviečiai 31 817 000 tonųIš viso mėsos 60 420 000 tonų

Transportas

Transporto sistema Prancūzijoje itin darni ir efektyviai veikianti. Šalyje yra visos žinomos transporto rūšys. Kelių tinklo ypatumas – radialinė konfigūracija su vienu centru (Paryžius). Iš viso šalyje yra 1 551 400 km (964 201 mylių) kelių; iš jų: nacionaliniai greitkeliai – 33 400 km (20 758 mylių), departamentų keliai – 347000 km (215 662 mylių) ir kiti įvairūs keliai. Automobilių kelių ilgis, tenkantis 1000 šalies ploto – 1500 km, o Lietuvoje tik – 570 km. 1994 m. iškastas tunelis po Lamanšo sąsiauriu sujungė dvi vakarų Europos valstybes – Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Dabar tai leidžia daug greičiau nuvykti iš vienos valstybės į kitą. Daugiausia keleivių ir krovinių gabena automobilių transportas. Prancūzijoje važinėja greičiausi traukiniai Europoje. Šalyje yra 64 aerouostai; pasaulyje gerai žinoma “Er Frans” aviakompanija.

Prancūzai naudoja daugiau nei 23 550 000 automobilių. Susisiekimas tarp įvairių šalies kampelių yra geras: geros geležinkelio ir autobusų sistemos. Paryžiuje yra metro sistema. Už taksi Jūs sumokėsite pagal nustatytą tarifą, o jei nepatinka taksi, galite skristi lėktuvu: šalyje yra 64 aerouostai; pasaulyje gerai žinoma “Er France” aviakompanija. Prancūzijoje yra 3 aerouostai su ilgesniais nei 3659 m pakilimo takais, 36 aerouostai su 2440 – 3659 m pakilimo takais.Prancūzija pasaulyje labiausiai žinoma kaip madų ir parfumerijos centras, kaip labai patraukli turistams, menininkams šalis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ši valstybė yra labai svarbi ūkiniu bei politiniu atžvilgiu. Prancūzijos gaminiai užima svarbią vietą pasaulio rinkoje, o Prancūzijos diplomatija yra vertinama pasaulio politikų. Labai didelis Prancūzijos indėlis yra į europinės kultūros raidą.Lietuvos valstybės santykiai su Prancūzija visada buvo ir dabar yra draugiški. Prancūzija nebuvo pripažinusi Lietuvos inkorporavimo į SSRS sudėtį teisėtumo, bet Lietuvos istorijoje išliko ir XIX a. pradžios Napoleono armijos užkariavimai Rusijoje, jos pragaištingas žygis per Lietuvą.

Didžiausios bendrovės pagal apyvartą (1993)

Vieta Prancūzijoje Vieta pasaulyje tarp 500 pramonės Bendrovė Profilis Apyvarta mlrd. JAV dol.1 23 ELF-Aquitaine Nafta 372 Electricite de France energetika 323 35 Renault automobiliai 304 40 Alcatel Alsthom elektrotechnika 285 44 Peugeot automobiliai 266 CIE Generale des Eaux statyba ir energetika 25,57 51 Total nafta 248 France Telecom telefonas 22,59 Carrefour mažm. prekyba 2210 Leclerc mažm. prekyba 20*11 Intermarche mažm. prekyba 20*12 Promodes mažm. prekyba 1613 Auchan mažm. prekyba 15*14 90 Rhone-Poulenc chemija 1415 101 Usinor-Sacilor plienas 1316 Lyonnaise des Eaux-Dumez energetika 1317 107 Saint-Gobain stiklas 12,518 109 Danone Group maistas 12,519 113 Thomson elektrotechnika 1220 Pinault-Printemps mažm. prekyba 1121 128 Michelin padangos 1122 130 Pechiney aliuminis 1123 Casino mažm. prekyba 1124 Air France aviakompanija 1125 Bouygues statyba ir inžinerija 1126 148 Schneider elektros prietaisai 1027 156 Lagardere Group leidyba 9,528 SNCF geležinkeliai 929 167 Aerospataile lėktuvai 930 Gaz de France dujos 8,531 195 CEA-Industrie chemija 832 219 L’Oreal kosmetika 733 Eiffage statyba ir inžinerija 6,534 IBM France kompiuteriai 6,5*

35 PMU laisvalaikis 6*36 248 Saint Louis maistas 6*37 Docks de France mažm. prekyba 6*38 278 Lafarge Coppee cementas 5,539 280 L’Air Liquide chemija 5,540 Accor restoranai, viešbučiai 5• 1992

Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos

Prancūzijos Polinezija (Polinesie Francaise) – salų grupė Ramiojo vandenyno rytuose, Polinezijoje; Prancūzijos valda. Ji apima Draugijos, Markizo, Tuamotaus, Tubuajo ir kitas mažesnes salas. Plotas 4000 . 155 tūkstančiai gyventojų. Administracinis centras – Papete (Papeete). Čia esančiame Mururojaus atole yra branduolinių ginklų bandymų poligonas. Ir šiomis dienomis Prancūzija čia atlieka branduolinius bandymus, nors ir vyksta įvairūs piketai dėl bandymų nutraukimo, tačiau bandymai ir toliau tęsiami.Gviana (Guyane Francaise) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Yra Pietų Amerikos šiaurės rytuose, prie Atlanto. Vakaruose ribojasi su Surinamu, pietuose ir pietryčiuose su Brazilija. Plotas 91000 . 73,022 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras – Kajenas (Cayenne).Gvadelupa (Guadeloupe) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Vest Indijoje. Apima Gvadelupos salą, nedideles Mari Galanto, Dezirado, Šventųjų, Sen Bartelmi, Pti Tero salas, Sen Marteno salos šiaurinę dalį. Plotas 1779 . 328,4 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras – Bas Teras (Basse Terre).Martinika (Martinique) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Vest Indijoje, Mažųjų Antilų salų grupėje, Martinikos saloje. Plotas 1100 . Yra 328,566 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras – Fort de Frans (Forte de France). Rejunjonas (Reunion) – sala Indijos vandenyne, Maskarenų salyne. Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Plotas 2500 . 515,814 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras – Sen Deni (Saint Denis). Naujoji Kaledonija (Nouvelle Caledonie) – Prancūzijos valda Ramiojo vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje. Susideda iš Naujosios Kaledonijos salos (16,100 tūkst. ), Luajotė, Česterfyldo salų ir kitų mažesnių. Bendras plotas >19000 . 145,4 tūstančiai gyventojų. Administracinis centras – Numėja (Noumea).Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint Pierre et Miquelon) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Atlanto vandenyne, prie Šiaurės Amerikos rytinių krantų, į pietus nuo Niūfaudlendo salos. Susideda iš 8 salų, didžiausios – Sen Pjero ir Mikelono. Bendras plotas 242 . Yra 6037 gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras – Sen Pjeras (Saint Pierre).

Volis ir Futūna (Wallis et Futuna) – salų grupė Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, tarp Fidžio ir Samojos salynų. Prancūzijos užjūrio teritorija. Plotas 274 . 12408 gyventojų. Administracinis centras – Mata Utus (Mata Utu).

Svarbiausių lankytinų gamtos ir kultūros objektų apibūdinimas

Eifelio bokštas (La Tour Eiffel), pastatytas 1889m. Paryžiuje, Marso lauke. Aukštis 300 m., jame yra 3 platformos (15 – kos, 115 – kos ir 278 – nių metrų aukštyje). Dabar šis bokštas naudojamas radio ir TV laidoms transliuoti bei yra gausiai lankomas turistų. Luvras (Louvre), architektūros ansamblis Paryžiuje, vienas didžiausių pasaulio muziejų, buvusi Prancūzijos karalių rezidencija. Muziejuje yra 6 skyriai: Mesopotamijos, Senovės Egipto, Senovės Graikijos ir Romos, vidurinių amžių – XIXa. skulptūros, vidurinių amžių – XIXa. tapybos ir piešinių, vidurinių amžių – XXa. taikomosios dekoratyvinės dailės. Čia saugoma daugybė meno kūrinių: >80000 skulptūrų bei piešinių, turi didelę biblioteką: apie 80 000 tomų.Paryžiaus katedra, Dievo Motinos katedra (Notre – Dame de Paris), vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Turi romantinės architektūros bruožų. Ji yra Paryžiaus centre, Senos Sytė saloje. 130 m ilgio, 108 m pločio. Turi 2 bokštus (69 aukščio) vakariniame fasade ir 90 m aukščio varpinę. Paryžiaus triumfo arka yra Paryžiuje, Š. de Golio aikštėje.Versalis (Versailles) – miestas Prancūzijoje, Paryžiaus aglomeracijoje. Architektūriniu požiūriu reikšmingiausia Versalio dalis – baroko ir klasicizmo stiliaus rūmų ir parkų kompleksas. Jį sudaro didžiuliai klasicistiniai rūmai (1661 – 1674 m.), vienas gražiausių pasaulyje parkų (>6000 ha, įrengtas 1661 m.). Šiame parke įrengta Latonos ir Apolono baseinai, Didysis kanalas (1520 metrų ilgio), fontanai, pastatyta puošnių pavilionų, skulptūrų. Į šiaurę nuo Didžiojo kanalo yra Didžiojo ir Mažojo Trianono rūmai(1764 m.) ir peizažinis parkas (1774 m.) su vadinamojo Marijos Antuanetės kaimo pastatais. Versalio išplanavimas turėjo įtakos daugelio Europos ir kitų šalių urbanistikai ir parkų planavimui. Čia pastatyta ( 1624 – 1626 m.) pilis nuo 1632m. priklausė Liudvikui XIII. Nuo 1682 iki 1789 m Versalis buvo Prancūzijos karalių rezidencija. Versalyje pasirašyta daug garsių sutarčių ( 1919 06 28 pasirašyta Versalio taika).

Lionas (Lyon), miestas Prancūzijos rytuose. Lione išliko romėnų teatrų, akvedukų, odeono griuvėsių. Čia yra romaninė Enė Šv. Martyno bazilika (1107m.), romaninė gotikinė Šv.Jono katedra (XII – XV a.), gotikinė bažnyčia: Šv. Povilo (XII – XV a.), XV- XVI a. gyvenamieji namai ir rūmai, tiltai, Kongreso rūmai(1960m., architektai: R. ir M. Salanjakai). Marselis (Marseille), miestas Prancūzijos pietuose, prie Viduržiemio jūros. Antras pagal dydį po Paryžiaus. Čia yra Mokslo ir meno akademija, Ekso – Marselio I ir II universitetai, konservatorija, muziejai, akvariumas, zoologijos ir botanikos sodai. Siauros senamiesčio gatvelės amfiteatru išsidėsčiusios apie Senąjį uostą. Architektūros paminklai: romėnų tvirtovės liekanos, romaninė gotikinė Šv. Viktoro bažnyčia (XI – XV a., V a. pradžios kripta), barokinė rotušė (1672 m.). Ifo saloje, netoli Marselio, yra Ifo tvirtovė (1600 m., dar vadinama grafo Montekristo pilimi; dabar čia muziejus). Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu Marselio federatų daina “Marselietė” virto Prancūzijos himnu.

Prancūzijos vėliava

Eifelio bokštas