Norvegija

TURINYS

1 Pagrindinė turistinė informacija apie Norvegiją........................3
1.1 Pavadinimas ir sostinė..............................3
1.2 Geografinė padėtis..............................3
1.3 Atvykimas į šalį..............................4
1.4 Viza ir valiuta..............................4
1.5 Laiko skirtumas ir klimatas..............................4
1.6 Valstybinė kalba..............................5
1.7 Religija..............................5
1.8 Pavojai..............................5
1.9 Apgyvendinimo įstaigos..............................6
2.Maitinimo įstaigos..............................6
2.1 Transporto sistema..............................7
2.2 Darbo valandos..............................7
2.3 Valstybinės šventės..............................7
2.4 Pramogos..............................7
2.5 Trys priežastys dėl ko verta apsilankyti Norvegijoje.......................8
2.6 Trys turistinės ypatybės, skiriančios Norvegiją nuo kaimyninių šalių..............8
2. Lankytinos vietos..............................8
3. Norvegijos ypatumai..............................10
Literatūra..............................11
Priedai ..............................121.1 Pavadinimas ir sostinė.
Norvegijos Karalystė(NOR). Nord + vegr = Nordvegr – Šiaurės kelias arba kelias į šiaurę. Norvegijos sostinė – Oslas politinis ir kultūrinis Norvegijos centras.[1]1.2 Geografinė padėtis.
ð Žemynas – Europa
ð Regionas – Šiaurė
ð Sienos –Skandinavijos pusiasalyje ribojasi su Švedija, Suomija, Rusija, krantus skalauja Norvegų ir Barenco jūros, vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje, beveik 50 tūkst. salų, salelių ir šccherų pakrantėje; Oficialiai prijungtos salos ir teritorijos:
Svalbardas yra Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Barenco jūrų. Špicbergeno archipelagas ir Lokių sala sudaro Novegijos administracinę apygardą Scalbardą. Plotas 62422 km², 60% teritorijos padengta ledais. Nuolatinių gyventojų nėra. Gyvena 1.2 tūkst. Norvegijos ir 2.1 tūkst. Rusijos piliečių – šachtininkai, jų šeimos ir aptarnaujantis personalas.
Jan Majenas yra Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Norvegijos. Plotas 380 km², negyvenama sala, yra radijo ir meterologijos stotis.1614 m. atrado olandas Janas Majus.1929 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.
Vulkaninės kilmės sala, padengta kaip ir dauguma kitų saalų ledais. Aukščiausia viršukalnė – Bejerenbergas 2277 m.
Bovė sala yra Pietų Atlante netoli Antarktidos krantų. Plotas 50 km², negyvenama, yra automatinė meteorologinė stotis. Vulkaninės kilmės, padengta ledais.1739 m. atrado Žanas Batistas Bovė.1930 m. – Norvegijos teritorija.
Petro I sala yra Belingshauzeno jūroje prie Antarktidos krantų.Plotas 18

80 km²,negyvenama.
1821 m. – atrado rusas Belingshauzenas.1933 m. – Norvegijos teritorija.
Karalienės Mod Žemė – Antarktidos kontinento dalis.1939 m. – Norvegijos suverenitetas.
1957 m. – Norvegijos teritorija.[1]
ð Skagerako sąsiauris skiria Norvegiją nuo Danijos. Viena labiausiai ištęstų šalių – ilgis iš šiaurės į pietus 1752 km., kranto linijos ilgis 19300km.[6]
ð Plotas – 324220 km² [14]
ð Gyventojų skaičius 4,57 mln. Norvegiją kasmet aplanko apie 2,5 mln užsienio turistų.
ð Sonefiordas – pats ilgiausias (204km) ir giliausias fiordas Europoje[14]
ð Norvegijoje įsikūrusi šiauriausia pasaulyje gyvenvietė – Nordkapas
ð Bergenas – vienas reikšmingiausių viduramžių Hanzos prekybinės sąjungos miestų, didžiausias Norvegijos uostas
ð Aukščiausia viršūnė – Galhiopigenas (2469 m).[14]
ð Ilgiausios upės – Gloma (598 km), Logenas.
ð Didžiausi ledynai – Jostedalsbrenas, Svartisenas.
ð Aukščiausi kriokliai – Mardalsfosen (655 m – aukščiausias Europoje), Skiegedal.
ð Hemerfestas – labiausiai į šiaurę nutolęs miestas Europoje.[14]1.3 Atvykimas į šalį
ð Autobusais: Vilnius – Talinas – Stokholmas – Oslas, Vilnius – Varšuva – Gioteborgas – Oslas (Eurolines)
ð Keltai: Klaipėda – Kylis (Vokietija) – Oslas (Norvegija) ColorLine[14]
ð Degalai: 95 bešvinis benzinas, 98 bešvinis benzinas, dyzelinis kuras, dujos.[2]1.4 Viza ir valiuta
ð Viza – nereikalinga. Galiojantis (6mėn) pasas, draudimas. Lėšos prragyvenimui.[14]
ð Valiuta – Norvegijos krona (NOK). Nėra didelio skirtumo kur keistis pinigus – Lietuvoje ar Norvegijoje. Grynųjų galite nesivežti, jei turite VISA, Eurocard arba MasterCardkorteles. Jeigu vežatės su savimi daugiau kaip 25000 kronų, reikia jas deklaruoti.[6]
ð Banknotai – 50, 100, 200, 500, 1000 kronos.[14]
ð Monetos – 1, 5, 10, 20 eriai.[14]
ð Keitimo kursas: 1 Lt. – 0,44 NOK
ð Paprastai į šalį galima įsivežti: filmavimo kameras, žiūronus, nedidelius televizorius ir stovyklavimo įrangą, bet privalu tai ir išsivežti. Asmenys vyresni nei 20 metų gali neapmokestinamai vežtis 200 cigarečių (arba 250g. Tabako) ir po 1 litrą vyno ir spirituotų gėrimų.[10]
ð Draudžiama vežtis mėsos arba trumpalaikio vartojimo produktus, išskyrus ribojamą kiekį ti
ik pirktų produktų iš Danijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos. [10]1.5 Laiko skirtumas ir klimatas
ð Laiko skirtumas – 2val vasarą, – 1val. žiemą.[14]
Klimatas – Atlanto jūrinis, veikiamas Golfo srovės, subarktikos šiaurėje. Daugiausia kritulių iškrenta pakrantėje ir rytų šlaituose. Šiaurės ir Norvegijos jūrų pakrantė beveik neužšąla, tačiau įlankos ir fiordai užšąla. Poliarinės naktys ir dienos, šiaurės pašvaistės. Vidutinė oro temperatūra sausį: Oslas -4,50C; Bergenas +1,50C; Tronheimas -3,50C;
Vidutinė oro temperatūra liepą: Oslas +17,50C; Bergenas +15,50C; Tronheimas +140C;
Lietingiausia būna Bergene vid. lietingų dienų skaičius per metus 360.[1] geriausia po šalį keliauti vasarą, pradedant birželio viduriu ir baigiant rugsėjo viduriu. Gegužė ir birželis yra vėlesni mėnesiai su mažesniu nei likusiais vasaros mėnesiais kritulių kiekiu. Žiemos sporto šakų sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.[2]1.6 Valstybinė kalba
ð Oficiali kalba – norvegų. Yra dvi oficialios norvegų kalbos formos: bokmolis (literatūrinė), kuria kalbama mokyklose, per radiją, bei televiziją ir valdžios institucijose ir kuria šneka dauguma žmonių; ir landsmolis (tarmiškesnė), kuria daugiausia šnekama Norvegijos šiaurės vakaruose. Yra apie 272 įvairūs dialektai.[15]
ð Rekomenduojamos turistams kalbos: anglų.
ð Mandagumo frazės [15]: hållų – labas
ädjų – sudie
gųd dåg – laba diena
gųd kveld – labas vakaras
gųd natt – labanaktis
vennligst – prašom
tåkk – ačiū
månge tåkk – labai ačiū
jå – taip
nei – ne
unskyld – atsiprašau
beklåger – atleiskite1.7 Religija
ð Oficiali religija yra liuteronybė. Tačiau esama ir katalikų, žydų bei kitos (10%).[14]1.8 Pavojai
Skiepai – privalomų skiepų nėra. Rekomenduojama nuo Hepatito A, polio, vidurių šiltinės, geltonojo dr
rugio.[14]1.9 Apgyvendinimo įstaigos
32% turistų renkasi nakvynę vasarnamiuose ir kelionių namuose, turistų trobelėse. 23% apsistoja „ palapinių miesteliuose“ ir tik 21% viešbučiuose. Už naktį gerame viešbutyje galite sumokėti 150 – 400 Lt. Už lovą kelionių namuose 30 – 50 Lt. įskaitant ir pusryčius.
ð Viešbučiai neklasifikuojami taip kaip Lietuvoje. Dauguma viešbučių yra skandinaviško tipo, nėra didelių tinklų viešbučių. Norvegai vertina visa tai kas norvegiška ar bent skandinaviška, o ir didelių tinklų viešbučių poreikis nėra toks didelis mažai šaliai. Keletas Norvegijos viešbučių, kuriuos labiausiai renkasi turistai: Grand Hotel, Radisson SAS Plaza Hotel, Tulip Inn Rainbow Hotel Cecil, Radisson SAS Business Park Hotel, Radisson SAS Scandinavia Hotel, Best Western Hotel Bondeheimen, Norlandia Karl Johan Hotel, Oset Hoyfjellshotell, Carlton Hotel, Hotel Continental.[9]
ð Norvegija vienintelė šalis pasaulyje turinti trobelių tinklą. Norvegijoje trobelių yra 340. tipiškoje trobelėje yra 8 – 12 lovų. Didžiausioje turistų sąjungos Gjendesheime, Jotunheimo kalnuose, yra net 185 lovos, modernus tualetas ir dušas, vonia bei didelis valgomasis ir gyvenamieji kambariai, o mažoje savitarnos trobelėje Dovrės kalnuose tėra tik 2 lovos. Nuo 23.00 iki 6.00 val. nustatytos ramybės valandos. Daug trobelių uždaroma tamsiausiu ir šalčiausiu metų laiku, dažniausiai nuo spalio 15d. Iki vasario 15d.[11]
ð Savitarnos trobelės – tai turistinė trobelė, kurioje yra visko, ko gali prireikti keliautojui gaminant valgį bei nakvojant: virtuvės įranga, patalynė ir maisto atsargos. Trobelėse rasite skirtingus maisto produktus: duonos, sriubos miltelių, konservų, cukraus, kavos, ar
rbatos, sulčių miltelių, margarino, uogienės. Kambariuose rasite lovas su čiužiniu, pagalve ir vilnoniu apklotu, tačiau pravartu turėti miegmaišį.[11]
ð Trobelės be aptarnavimo: yra tokia pati kaip ir savitarnos, tik čia nerasite maisto produktų.[11]
ð Kempingai – Norvegijoje yra daugiau nei 1400 kempingų, suskirstytų į 5 kategorijas. Palapines galima statyti bet kur su sąlyga, kad jos stovės didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo namo ar vasarnamio. Jei pasirinktoji vieta yra arti namo ar ūkio, turistas privalo atsklausti šeimininko leidimo. Namelius galima išsinuomoti daugelyje kempingų. Jie, taip pat kaip ir patys kempingai, suskirstyti į 5 kategorijas. Kai kurie nameliai maži, bet yra ir didelių – su virtuve bei dušu.[2]2. Maitinimo įstaigos
ð Nacionaliniai valgiai – banginių mėsa, elniena, norvegiška lašiša, ir gjetųsi – saldus norvegiškas sūris iš ožkų pieno.
ð Arbatpinigiai – įskaičiuojami į sąskaitą. Įprasta palikti 5-10% nuo bendros sumos.[15]

2.5 Transporto sistema
ð Maksimalūs greičiai – lengviesiems automobiliams miestuose – 50km/h, užmiesčiuose – 80km/h, priemiesčiuose 60km/h, greitkeliuose – 90km/h.[3]
ð Kelių mokestis – už kai kuriuos kelius mokamas mokestis nuo 5,10 iki 58,65 Lt. taip pat imamas mokestis už kai kuriuos tunelius.[2]
ð Leidžiamas promilių skaičius vairuojant – 1.[4]
ð Visą parą visais metų laikais visi automobiliai važinėja su trumposiomis šviesomis. Visi automobiliai privalo turėti avarinį ženklą ir avarinę signalizaciją. Saugos diržai privalomi tiek priekinių, tiek užpakalinių sėdynių keleiviams. Vaikams iki 12 metų neleidžiama sėdėti priekinėje sėdynėje.[4]

2.6 Darbo valandos
ð Parduotuvės – dirba nuo 09.00 iki 16.00/ 17.00val., penktad. – nuo 09.00 iki 18.00/ 20.00val., šeštad – nuo 09.00/ 10.00 iki 13.00/ 15.00val. Daugelis supermarketų ir prekybos centrų veikia iki 20.00val. ar dar ilgiau, o kioskai – iki 22.00 /23.00val.
ð Bankai – veikia pirmadieniais – penktadieniais nuo 08.15 iki 15.00val.(vasarą iki 15.30val.).
ð Paštas – dirba pirmadieniais – penktadieniais nuo 08.00 /08.30 iki 16.00 /17.00val., šeštad. Nuo 08.00 iki 13.00 val.
ð Įstaigos – dirba nuo 08.30 /09.00 iki 16.00 val.[2]

2.7 Valstybinės šventės
ð Naujieji metai – 01.01
ð Velykos – 04/ 05 mėn.
ð Darbo žmonių šventė – 05.01
ð Šeštinės – 05.16
ð Konstitucijos diena – 05.17
ð Sekminės – 05.23
ð Kalėdos – 12.25/ 26[14]

2.8 Pramogos
ð Slidinėjimas
ð Vandens sportas
ð Nardymas
ð Kopimas į kalnus
ð Kelionės baidarėmis
ð Ledynų lankymas
ð Medžioklė
ð Žvejyba

2.5 Trys priežastys dėl ko verta apsilankyti Norvegijoje:
ð Norvegija šiauriausias miestas
ð Labai graži gamta daug fiordų, krioklių
ð Tik Norvegijoje yra „Trolių kelias“

2.7 Trys turistinės ypatybės, skiriančios Norvegiją nuo kaimyninių šalių:
ð tik Norvegija gali didžiuotis tokiais skirtingais ašigalių “užkariautojais” – Roaldo Amundseno vadovaujama ekspedicija pirmoji pasaulyje pasiekė Pietų ašigalį Antarktidos žemyne, o Fritjofo Nanseno vadovaujama ekspedicija pirmoji pasaulyje pasiekė Šiaurės ašigalį Arkties vandenyne.
ð Norvegijos kalnai laikomi šiauriausiais kalnais pasaulyje.
ð Norvegijos žvejybos laivynas yra didžiausias Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje.[14]2. Lankytinos vietos
ð 10 labiausiai turistų pamėgtų vietų: Jostedalo ledynas, Geirangerio fiordas, Holmenkolleno kalnas, Latefoso krioklys, Nordkappo kyšulys, Nerio fiordas, Rėrosas, Vigelando parkas, Veringfoso krioklys.
ð Oslas: Karalių rūmai, Rotušė, Parlamento rūmai, Akerbriugės prieplauka, Vigelando skulptūrų parkas, Frogner parkas, Holmenkolleno kalnas, Ledlaužio Fram, Vikingų laivų ir Kon-Tiki muziejai, nacionalinis teatras, nacionalinė galerija, Muncho muziejus.
ð Lilehameris: Olimpinis kaimelis, muziejus po atviru dangumi – Maihaugenas.
ð Bergenas – Hanzoz muziejus ( puikiai iliustruojantis sėkmingų pirklių buitį), Akvariumas, žvejybos muziejus, jūreivystės muziejus,
ð Trondheimas – XIIa. Nidaroso katedra ir Ringve muzikos muziejus, Šv. Olafo katedra, kuri yra romaninė gotikinė.,
ð Tromsė – Arkties muziejus, akvariumas ir karo muziejus, Nordkappo kyšulys.
ð Hammerfestas – Šiaurinis kyšulys,
ð Telemarkas – Borgūno staukirkė – tai medinė karkasinė bažnyčia. Ji pastatyta 1050m. Į dvyliką šulų remiasi trys navos, į šventovę veda nemažai įėjimų, iš kurių kiekvienas puoštas medžio dirbiniais.Pamaldos vyksta retkarčiais.3. Norvegijos ypatumai
ð Fiordai. Skandinavijos pusiasalyje esančios Norvegijos vakarinės pakrantės išraižytos nepakartojamo grožio fiordų. Tai siauros, gilios jūros įlankos su skardingais krantais, besišakojančios į dar mažesnes įlankas. „Fiordas“ yra norvegiškas žodis, reiškiantis giliai į žemyną įsiskverbusią įlanką. Pats ilgiausias ir giliausias Norvegijos fiordas yra Sognė. Jo ilgis daugiau kaip 200 km, gylis per 1000m., o virš vandens iškilęs tokio pat aukščio kalnai. Siaurais slėniais į fiordus teka sraunūs upeliai, kuriuos vagoja daugybė nedidelių krioklių. Virš vandens stūkso nedidelės salelės- šcherai. Fiordų pakrantėse daug žvejų gyvenviečių ir miestelių. Šiaurės Atlanto srovės genamos atplauks neršti galybė silkių. Tai fiordų dovana žvejams.
ð Kriokliai. Norvegijoje kaip niekur kitur pasaulyje galima pamatyti gausybę krioklių, primenančių baltą kaspiną, krentančių iš aukštybių kaskadomis, vingiuojančių serpentinais, kreivėmis. Priartėjus prie krioklių pasitinkame tik kurtinantis triukšmas, bet ir vandens purslų sukeltas lietasu debesis. Ypač įspūdingas savo krintančio vandens masės jėga ir aukščiu yra Veringfoso krioklys.
ð Tuneliai. Norvegija yra kalnuota ir uolėta šalis. Tiesdami kelius norvegai turėjo išrausti per kalnus gausybę tunelių. Ypač kelyje iš Tromsės į Lofoteno salyną. Šalyje yra virš 120 tunelių.
ð Troliai. Norvegijoje kaip ir visoje Skandinavijoje, labai populiarios legendos ir pasakojimai apie trolis. Jie būna dviejų skirtingų dydžių: milžinai – labai stiprūs, bet kvailoki, jie gyvena akmenuotose kalnuose, jų mėgstamiausias žaidimas – mėtytis akmenimis; normalaus dydžio troliai – yra protingesni, jie krečia šunybes žmonėms. Trolių pyktis gali būti beribis, todėl žmonės susidraugaudavo su troliais. Troliai pasidaro sau namus po žeme atšiauriausiuose Norvegijos kalnuose. Troliai apibūdinami kaip turintys pailgas lenktas nosis, plaukuotus kūnus ir ilgus, išsidraikiusius, susivėlusius plaukus. Jie turi po keturis pirštus ant kiekvienos rankos ir kojos, bei ilgą plaukuotą uodegą. Trolis Norvegijoje savotiškas talismanas. Daugelis turistų prisiminimui parsiveža trolį.[6]

LITERATŪRA

1. Lingė P., 1996m., Europos ir Azijos šalys. Vilnius .
2. Keliaukime automobiliu. Lietuvos automobilininkų sąjunga „ mototuras“
3. Kelionių magija – 2000. Nr.1.
4. Kelionių magija – 2001. Nr.2.
5. Kelionių magija – 2004. Nr.4.
6. Kelionės ir pramogos – 1997. Nr.1.
7. Kelionės ir pramogos – 2002. Nr.2.
8. Kelionės ir pramogos – 2005. Nr.4.
9. Kelionės ir pramogos – 2005. Nr.5.
10. Turizmas – 1997. Nr.5.
11. Turizmas – 1998. Nr.4.
12. 100 gražiausių pasaulio katedrų. Aktėja. Vilnius.
13. 100 gražiausių pasaulio miestų. Aktėja. Vilnius
14. Prieiga prie interneto 2005.11.05:
www.reisen.de
www.worldtimeserver.com
www.saugikelionė.lt
www.urm.lt

15. Dean Foster., Europos šalių etiketas. Vilniu. 2004

Leave a Comment