DANIJA
(Danijos Karalystė)
Įvadas
Mūsų užduoties tikslas: supažindinti referato skaitytoją su bendrosiomis Danijos karalystės charakteristikomis ir pagrindiniais bruožais atspindinčiais šios ES narės nacionalinius ypatumus. Taip pat sudaryti turistinį maršrutą Hjerkinn – Tander – Hjerkinn, supažindinti su lankytinomis vietomis, pateikti kelionės laiko kainos ir atstumų duomenis bei tikslų kelionės planą.
Tikimės kad mūsų referatas bus jums įdomus ir naudingas.
Danijos Karalystė yra mažiausia ir piečiausia iš šiaurės Europos valstybių. Yra šiauriau savo vienintelės žemyninės kaimynės – Vokietijos, į pietvakarius nuo Švedijos ir šiauriau Norvegijos. Sostinė – Kopenhaga. Danijos karalystei taip pat priklauso Grenlandija ir Farerų salos. Danijos krantus skalauja Baltijos bei Šiaurės jūros. Valstybė yra įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje, kuris ribojasi su Vokietija, bei gausiame pusiasalį gaubiančiame salyne.
Geografinė padėtis: Šiaurės Europa, ribojasi su Baltijos jūra ir Šiaurės jūra Teritorija: 43 094 km2 sausumos: 42 394 km2 vandens: 700 km2 Valstybinė siena: 1 385 km. siena su: Vokietija 68 km. Gyventojų skaičius: 5 368 854 (2002 liepos mėn.) Amžius: 0-14 metai: 18.7% (vyrai 514 589; moterys 488 121) 15-64 metai: 66.4% (vyrai 1 806 772; moterys 1 766 149) 65 m. ir vyr.: 14.9% (vyrai 334 599; moterys 464 674) (2002) Natūralus prieaugis: 0.29% (2002) Gimimų skaičius: 11.74/1 000 gyventojų (2002) Mirčių skaičius: 10.81/1 000 gyventojų (2002) Migracijos saldo: 2.01 migrantai/1 000 gyventojų (2002) Gyvenimo trukmė: 76.91 metai vyrai: 74.3 metai moterys: 79.67 metai (2002) Tautybė: danai Etninės grupės : skandinavai, eskimai, farerai, vokiečiai Religija: Evangelikai liuteronai 95%, kiti protestantai ir Romos katalikai 3%, musulmonai 2% Kalba: danų, fareriečių, eskimų, vokiečių Šalies pavadinimas: Danijos Karalystė, Danija Šalies pavadinimo sutrumpinimas: DA
PolitikaValstybės santvarka: konstitucinė monarchija Sostinė: Kopenhaga Administracinis suskirstymas: 14 apskričių; Kopenhaga ir Frederiksburgas sudaro atskirą administracinį vienetą; Grenlandija bei Farerų salos turi autonomiją Nepriklausomybė: 10 amžiuje tapo suvienyta valstybe; 1849 tapo konstitucine monarchija. Nacionalinė šventė: Karalienės gimimo diena, balandžio 16 d. (1940 m.) Konstitucija: 1849 m.; 1953 birželio 5 d. pakeitimai Rinkimai: nuo 18 metų, visuotiniai Vykdomoji valdžia: Valstybės vadovas: Karalienė MARGRETHE II (nuo 1972 sausio 14 d.); sosto paveldėtojas princas FREDERIK, vyresnysis karalienės sūnus (gimė 1968 gegužės 26 d.)
Vyriausybės vadovas: Ministras pirmininkas Anders Fogh RASMUSSEN (nuo 2001 lapkričio 27 d.) Ministrų kabinetas: Ministrų kabineto narius skiria karalienė Rinkimai: nėra; karalienė yra konstitucinis monarchas; Ministrą pirmininką skiria karalienėĮstatymų leidžiamoji valdžia: vienų rūmų Parlamentas (Folketing) (179 vietos; nariai renkami tiesiogiai, proporcinės rinkimų sistemos būdu 4 metams) Rinkimai: 2001 lapkričio 20 d. (kiti – 2005 m.) Politinės partijos ir lyderiai: Socialdemokratų Partija; Konservatorių Partija; Liberalų Partija; Socialistinė Liaudies Partija; Progreso Partija; Centro Demokratijos Partija; Socialliberalų Partija; Vienybės partija; Danijos Tautos Partija; Radikalioji Liberalų Partija.EkonomikaBNP: perkamosios galios paritetas – $149.8 mlrd. (2001) BNP augimas: 1.1% (2001) BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $28,000 (2001) BNP pagal sektorius: žemės ūkis: 3% industrija: 22% paslaugos: 75% (2001) Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 2.4% (2001) Darbo jėga: 2,856 mln. (2000)Darbo jėga pagal užsiėmimą: paslaugos 79%pramonė 17%žemės ūkis 4% (2000) Nedarbo lygis: 5.3% (2000) Biudžetas: pajamos: $52.9 mlrd. išlaidos: $51.3 mlrd. (2001) Pramonės gamybos augimas: 1% (2001) Elektros energija – gamyba: 35.729 mlrd. kWh (2000) Elektros energija – suvartojimas: 33,925 kWh (2000) Eksportas: $52.4 mlrd. (2001) Eksporto šalys: ES 65.9% (Vokietija 19.1%, Švedija 12.9%, D. Britanija 9.8%, , Prancūzija 5.0%, Olandija 5.0%), JAV 5.9% Norvegija 5.5% (2000)Importas: $44.1 mlrd. (2001) Importo šalys: ES 69.7% (Vokietija 21.1%, Švedija 12.3%, D.Britanija 8.6%, Olandija 7.5% Prancūzija 5.3%, Italija 4.4%), JAV 5.4% (1999) Skolos – užsienio: $21.7 mlrd. (2000) KopenhagaKopenhaga (dan. København) – Danijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,09 mln. gyventojų (2005). Išsidėsčiusi Zelandijos ir Amagero salose, uostas prie Eresuno sąsiaurio. Automobilių ir geležinkelio keltai kursuoja į Malmę, Helsingorgą ir Landskroną (Švedijos uostai). Yra tarptautinis oro uostas. Kopenhagoje sutelkta apie 40 proc. visos Danijos pramonės. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, prietaisų gamybos, chemijos, maisto pramonė. Yra du universitetai, B. Torvaldseno muziejus, dailės muziejai.Pagrindinė miesto įžymybė – paminklas H. K. Anderseno undinėlei (atidengtas 1913 m. rugpjūčio 23 d.). Taip pat išlikę Rosenborg rūmai, yra birža, Scharlottenborg rūmai (visi – iš XVII a.), Christiansborg parlamento rūmai (XVIII a., buvo atstatyti po gaisrų 1800-1820 m. ir 1907-1922 m.), Amalienborg rūmų kompleksas (statytas nuo XVIII a.).
Danijos istorija
Pirmieji Danijos archeologiniai radiniai datuojami 130,000–110,000 m. prieš mūsų erą. Žmonės danijoje gyventi pradėjo gyventi apie 12,500 m. prieš mūsų erą, o žemdirbystė vyko nuo 3,900 m. prieš mūsų erą.
Nuo aštunto iki dešimto mūsų eros amžiaus danai buvo daugiau žinomi kaip vikingai. Kart usu norvegais ir švedais jie keliavo, plėšikavo ir prekiavo visose europos dalyse. Vikingai pirmieji atrado Islandiją devintame amžiuje keliaudami į Fererų salas ir tos pačios kelionės metu atrado Niufaundlendo salą Kanadoje. Vėliau, 965 metais danai buvo suvienyti ir pakrikštyti.
Viduramžiais Danija buvo Kalmaro sąjungoje su Švedija ir Norvegija. 1523 m. Švedija pasitraukė iš sąjungos. 1530 į skandinaviją atkeliavo protestantų reformacija ir 1536 Danija priėmė Liuteronizmo tikėjimą.
Apie 1830 m. prasidėjo Danijos Nacionalinis judėjimas, ir po 1848 m. Europos revoliucijų 1849 Birželio 5d. ji priėmė konstitucinę monarchiją. 1864 m. po antrojo Šlesvigo karo pralaimėjimo Danija paskelbė neutralumo politiką, dėl kurios ji nekariavo antrame pasauliniame kare, tačiau nepaisant to 1940 Balandžio 9 buvo okupuota Vokietijos. Karo metu Islandija paskelbė nepriklausomybę, o 1948 Farerų salos gavo savivaldą. Po karo Danija buvo viena iš Europos sąjungos ir NATO steigėjų. 1979 Grenlandija gavo savivaldą.
Valstybės santvarka
SANTVARKA. Danija – konstitucinė monarchija. Pagal 1953.VI.5 konstituciją rinkimo teisę turi visi piliečiai, sulaukę 21 m. ir nuolat gyvenantys Danijoje. Valstybės vadovas – karalius. Jis tvirtina įstatymus, turi teisę paleisti parlamentą, parlamento arba frakcijų vadovų pasiūlymu skiria ir atleidžia vyriausybę, yra vyriausiasis kariuomenės vadas, valst. bažnyčios vadovas. Įstatymus leidžia l rūmų parlamentas – folketingas (179 nariai, renkami gyventojų 4 metams; rinkimai proporciniai). Vykdomoji valdžia pagal konstituciją priklauso karaliaus skiriamai vyriausybei – Ministrų kabinetui, kuris atskaitingas parlamentui. Vyriausybė, karalius ir sosto įpėdinis sudaro Valstybės tarybą, kuri svarsto įstatymų projektus, nustato vyriausybės veiklą. Vietos valdžia amtuose priklauso karaliaus skiriamiems amtrnonams ir renkamoms taryboms, kaimo komunose — renkamoms taryboms, miestuose – burmistrams ir taryboms. Teismų sistemą sudaro Aukščiasiasis teismas, 2 antrosios instancijos teismai ir 100 žemutinių teismų. Vyriausieji Aukščiausiojo teismo nariai ir parlamento 6 metams išrinkti teisėjai sudaro Valstybės teismą ministrų byloms dėl išdavystės. Svarbiausios politinės partijos ir visuomeninės organizacijos: Danijos socialdemokratų partija (įkurta 1871m.), Konservatorių liaudies partija (įkurta 1915m., atstovauja stambiajai buržuazijai, žemvaldžiams), Danijos liberalų partija “Venstrė” (įkurta 1870m., gina buržuazijos interesus), Radikalioji “Venstrė” (įkurta 1905, jai priklauso smulkieji valstiečiai, smulkioji buržuazija), Socialistų liaudies partija (įkurta 1959), Danijos komunistų partija (įkurta 1919), Centrinis Danijos profsąjungų susivienijimas (įkurta 1898).
NATO: Vidurio Europos ir Skandinavijos valstybės, visų pirma Lenkija, Čekija ir Danija tvirtai remia mūsų siekius tapti pilnateisėmis NATO narėmis jau 2002 metais. Lenkija ir Danija tiesiogiai suinteresuotos mūsų naryste: Baltijos valstybių narystė padidins saugumą ir stabilumą regione, o tai teigiamai atsilieps ir minėtų valstybių vidinei raidai. Vidurio Europos valstybės – Lenkija, Čekija, Vengrija – turinčios šiek tiek panašią sovietinės okupacijos patirtį, bei prisimindamos ne seną savo, kaip NATO valstybių – kandidačių patirtį, jaučia ir moralinį spaudimą remti kuo greitesnę mūsų integraciją į NATO.
karių skaičius tankų skaičius zenitinių ginklų skaičius karinių lėktuvų skaičius karinių laivų skaičius 24 000 340 500 80 50
Administracinis susiskirstymas
Danija padalinta į 13 amtų ir 3 municipalitetus: Frederiksborgas Fiunas Kopenhaga Orhusas Ribė Ringkiobingas Roskilė Storstriomas Šiaurės Jutlandija Pietų Jutlandija Vakarų Zelandija Vailė Viborgas Municipalitetai: Frederiksbergas Kopenhaga Bornholmas
Geografija
Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą.Daniją sudaro Jutlandijos pusiasalis ir 443 įvardintos salos. Iš jų 76 yra gyvenamos. Iš jų didžiausios – Zelandija ir Funenas. Dauguma salų susisiekia tiltais ar mažais oro uostais. Pagrindiniai šalies miestai – sostinė Kopenhaga, Aalborgas, Esbjergas, Odesa. Dar viena minėtina detalė yra ta, kad Danijoje nei vienas taškas nėra nutolęs nuo jūros toliau nei per 52 kilometrus, taigi susisiekimas jūra čia ypač patogus. Danijos klimatas labai panašus į Lietuvos. Vasara čia būna birželio – rugpjūčio mėnesiais, o žiema – gruodžio-kovo mėnesiais. Šalčiausias metų mėnuo – vasaris. Bornholmo sala yra toliau nuo kitos teritorijos. Didžiausios salos sujungtos tiltais, tiltas taip pat jungia Zelandijos salą su Švedija. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija. Ji yra septynis kartus didesnė nei pati Danija. Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Jį suformavo slinkdami ledynai. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30- 50 m aukščio virš jūros lygio. Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.
Ekonomika
BNP: perkamosios galios paritetas – $122.5 mlrd. (1997) BNP augimas: 3% (1997) BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $23,200 (1997) BNP pagal sektorius: žemės ūkis 4% industrija: 27% paslaugos: 69% (1995) Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 2.2% (1997) Darbo jėga: 2,895,950 Darbo jėga pagal užsiėmimą: privatus sektorius 40% valdymo paslaugos 30% apdirbamoji pramonė ir naudingųjų iškasenų gavyba 19% statyba 6% žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba 5% (1995) Nedarbo lygis: 7.9% (1997) Biudžetas: pajamos: $62.1 mlrd. išlaidos: $66.4 mlrd. (1996) Pramonės gamybos augimas: 1.3% (1996) Elektros energija – gamyba: 34.244 mlrd. kWh (1995) Elektros energija – suvartojimas: 6,432 kWh (1995) Eksportas: $48.8 mlrd. (1996) Eksporto šalys: Vokietija 22.5%, Švedija 9.7%, D. Britanija 7.9%, Norvegija 5.9%, Prancūzija 5.4%, Olandija 4.4%, JAV 4.0% (1995) Importas: $43.2 mlrd. (1996) Importo šalys: Vokietija 21.7%, Švedija 11.7%, Olandija 7.0%, D. Britanija 6.6%, Prancūzija 5.2%, Norvegija 4.9%, JAV 4.7%, Japonija 3.5% (1995) Skolos – užsienio: $44 mlrd. (1996) Nacionalinė valiuta: 1 Danijos krona (DKr) = 100 eurų
Transportas
Pastaraisiais dešimtmečiais buvo daug investuota transporto kelių tarp Zelandijos ir Funeno, bei Kopenhagos ir Malmo Švedijoje gerinimo.
Pagrindinis geležinkelių operatorius yra nacionalinė Danijos geležinkelių tarnyba keleiviams, bei „Railon“ kroviniams. Kopenhaga turi savo metro sistemą bei elektrinį priemiesčių traukinį.
Danijos oro linijas kontroliuoja SAS (Scandinavian airine systems). Didžiausias oro uostas – Kopenhagos.
Keltų paslaugas teikia: Farerų salose – „Smyril Line“, Norvegijoje, Britanijoje – „DFDS“, Vokietijoje, Švedijoje – „Scandlines“.
Taip pat Danijoje labai populiarus viešasis bei biotransportas.
Kas Daniją skiria iš kitų ES šalių?
• didžiausia suteikta pagalba besivystančioms šalims (proporcingai gyventojų skaičiui)• didžiausias kvalifikuoto pramonės darbininko atlyginimas (23 500 JAV dolerių per metus atskaičius mokesčius)• didžiausias procentas darbuotojų transporto ir susisiekimo sektoriuje (9,2 proc. darbo jėgos)• didžiausias BVP procentas, skiriamas švietimui (8 proc., 1997)• didžiausias mirčių skaičius 1000 gyventojų (10,9, 2001)• daugiausia telefonų namuose (87 proc.) • mažiausias viešbučių ir užeigų skaičius 100 000 gyventojų (10, 1999)• pagaminama daugiausia sūrio vienam gyventojui (56 kg per metus)• daugiausia eksportuojama dešrų ir mėsos konservų tiek ES, tiek pasaulyje• didžiausi mokesčiai (50,4 proc., 1996 m.); priklausomai nuo pajamų dydžio mokesčiai gali siekti net 68 proc.
• seniausia monarchija• didžiausias sudeginamų žvakių skaičius vienam gyventojui tiek ES, tiek pasaulyje• Danija – mažiausia iš penkių Šiaurės šalių• Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala Grenlandija, 8 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 tūkst. žmonių (Danijoje – 5,3 mln.)• Danijos plotą nelengva tiksliai apskaičiuoti dėl nuolatinių jūros potvynių ir atoslūgių; kai kuriose šalies vietose dėl šios priežasties atsiradęs skirtumas gali siekti iki 10 km• Danija turi 406 salas, iš kurių 309 yra negyvenamos • Danija – lygumų šalis, aukščiausias taškas yra 173 m• Miškų – tik 10 proc.• bet kuri vieta Danijoje nuo jūros nutolusi ne toliau kaip 50 km• Danija – vienintelė Šiaurės šalis, priklausanti tiek ES, tiek NATO • pagal kiaulių skaičių vienam gyventojui Danija užima pirmą vietą ES• ketvirtadalis viso pasaulio rūkytos mėsos ir išdirbtų odų pagaminama Danijoje• šalis pateikia apie pusę pasaulio kailių • vienas žemiausių korupcijos lygių pasaulyje (antra vieta po Suomijos)• danai – vieni iš daugiausia perkančių ir imančių knygas iš viešųjų bibliotekų pasaulyje• danai yra labiausiai patenkinti savo darbu ir gyvenimu žmonės ES (8,06 ir 8,24 balo 10 balų sistemoje, 1999)• danai labiausiai iš visų ES šalių pasitiki savo teisėsaugos sistema (56 proc.) ir policija (82 proc., 1999)• daugiau kaip 75 proc. darbuotojų priklauso įvairioms profesinėms sąjungoms• 89 proc. gyventojų yra nacionalinės bažnyčios nariaiPRAKTINĖ UŽDUOTIS
Maršruto Hjerkinn – Tander – Hjerkinn sudarymas.
Užduotis: sudaryti turistinį maršrutą Hjerkinn – Tander – Hjerkinn, vežant keleivius, kuris truks 8 dienas. Galimi sustojimai, atitinkamai pasirinktuose miestuose, kur bus organizuojamos ekskursijos, nurodant pradžios ir pabaigos laiką, laisvalaikį. Aprašyti pasirinktinai apie tą miestą(uostą, valstybę). Sudaryti maršrutą.
Maršrutas į priekį:Hjerkinn – Oslas – Gothenbergas – Kopenhaga – Odense – Tander
1 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas06:00 0,0 Išvykstame iš Hjerkinn9:58 342,9 Atvykstame į OsląOsle aplankome: Akershus tvirtovė ir krantinė, rotušė, karalių rūmai ir parkas, universitetas, nacionalinis teatras, parlamentas, katedra. Laisvas laikas judrioje Karlo Johano pėsčiųjų gatvėje. Grupės pageidavimu lankomas Holmenkoleno olimpinis kompleksas (slidinėjimo muziejus, šuolių bokštas, slidinėjimo tramplinas). Garsusis Vigelando skulptūrų parkas. Kon-Tikio ir Ra-2, poliarinio laivo „Fram“, Vikingų laivų, Norvegijos jūrų, Liaudies buities, H. Ibseno ir E. Munko muziejų lankymas (pasirinktinai).
23:00 Kelionės pirmos dienos pabaiga. Nakvynė viešbutyje.2 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas6:00 342,9 Išvykstame iš Oslo7:25 456,3 Įvažiuojame į Švediją9:37 662,6 Atvykstame į GothenburgąGothenburge aplankome: Pėsčiomis arba dviračiais aplankysime visą miestą. Aplankysime seniausią pastatą mieste – Kronhuset, pastatytą 17 a. viduryje. Taip pat apžiūrėsime miesto simbolį, Poseidoną (fontaną).Laisvu laiku siūlytume aplankyti Lisebergą, didžiausią pramogų parką Skandinavijoje, paragauti jūros gėrybių, apsilankyti Kungsportsavenyn prospekte, kur gausu barų, aludžių, diskotekų.23:00 Kelionės antros dienos pabaiga. Nakvynė viešbutyje
3 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas6:00 662,6 Išvykstame iš Gothenburgo8:31 884,1 Įvažiuojame į Daniją9:04 932,2 Atvykstame į KopenhagąKopenhagoje aplankome: Apžvalginė ekskursija po miestą autobusu ir pėsčiomis: pakrantėje stovinti garsioji “Undinėlės” skulptūra, Gifiono fontanas, Amalienborgo rūmai (karališkosios šeimos rezidencija), Nyhavn jachtų prieplauka (ypač mylima turistų vieta), Kristianborgo rūmai (danų parlamentas), Nacionalinė biblioteka, Rotušė. Laisvalaikis, kurio metu siūlome aplankyti Tivoli parką, Vaškinių figūrų, Keistenybių muziejus, Nacionalinę meno galeriją ar Gliptoteką.23:00 Kelionės trečios dienos pabaiga. Nakvynė viešbutyje
4 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas6:00 932,2 Išvykstame is Kopenhagos7:32 1097 Atvykstame į OdenseOdense aplankome: Odense yra garsaus rašytojo – H.K. Anderseno gimtinė, tad aplankysime jo muziejų bei vaikystės namus. Užsuksime į pasakiško grožio gotikinį statinį, Šv. Knudo Katedrą, kuri buvo atstatyta 13 amžiuje.Laisvas laikas: galima bus pasivaikščioti po miestą, aplankyti zoologijos sodą, teatrą, Šv. Albani ir Hanso bažnyčias.23:00 Kelionės ketvirtos dienos pabaiga. Nakvynė viešbutyje.
5 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas6:00 1097 Išvykstame iš Odense7:22 1232,3 Atvykstame į Tander11:00 1232,3 Išvykstame iš Tander
Santrauka:
Važiavimo kelias: 1232,3 kmVisas kelionės laikas: 5 dienos 1 valandos 22 minutėsVažiavimo laikas: 8 valandos 25 minutėsKaina: 343,62 Lt
Maršrutas atgal:Tander – Arhus – Alborg – Lilehamer – Hjerkinn
5 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas11:00 0,0 Išvykstame iš Tander
11:16 16,2 Atvykstame į ArhusArhus aplankome: Aplankysime senamiestį, garsėjantį savo istorija. Tai yra viena iš 3 ( Legolendas ir Tivolis) mėgstamiausių turistų lankymo vietų Danijoje. Aplankysime aukščiausią katedrą Danijoje – Arhus Domkirke, taip pat meno muziejų bei Kvidetmuseet – muziejų apie feministinio judėjimo istoriją. Pamatysime elnių parką. Laisvas laikas.23:00 Kelionės penktos dienos pabaiga. Nakvynė viešbutyje6 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas6:00 16,2 Išvykstame iš Arhus7:09 134,9 Atvykstame į AlborgAlborg aplankome: Miesto centre apžiurėsime seną Aalborghus Slot (Aalborhus pilis). Taip pat aplankysime penkių pusiū renesansinio stiliaus pastatą – Jens Bango namą, pastatytą 1624 m. Pamatysime Budolfi Bažnyčią, kurios istorija (pamatai) sieka 14 a. ir dar anksčiau. Turistų pageidavimu užsuksime į Alborg istorijos muziejų.Laivas laikas: Galėsite pasedėti garsiausioje Alborg gatvėje (Jomfru Ane Gade), kuri garsėja savo restoranų, kavinių, aludžių gausa bei kainomis.23:00 Kelionės šeštos dienos pabaiga. Nakvynė viešbutyje
7 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas6:00 134,9 Išvykstame iš Alborg10:14 236,7 Įvažiuojame į Norvegiją13:40 530,7 Atvykstame į LilehamerįPlaukdami kelionės metu keltu galėsite mėgautis jūraLilehameryje aplankome: Apžiūrime svarbiausius olimpinių žaidynių objektus, miesto senamiestį, bažnyčią. Grupės pageidavimu aplankome “Maihaugeną”* – etnografinį muziejų po atviru dangumi, kuriame eksponuojama apie 100 senovinių namų ir dirbtuvių, išlikusių šiose vietose nuo vikingų laikų.23:00 Kelionės septintos dienos pabaiga. Nakvynė viešbutyje
8 DIENA
Laikas Kelias Atvykimas/Išvykimas6:00 530,7 Išvykstame iš Lilehamerio7:57 703,2 Atvykstame į Hjerkinn
Santrauka:
Važiavimo kelias: 703,2 kmVisas kelionės laikas: 3 dienos 20 valandų 57 minutėsVažiavimo laikas: 5 valandos 3 minutėsKaina: 192,19 Lt
Papildomi duomenys:
Važiavimo greitis:
• Autostrada – • Kitomis magistralėmis, kur ribotas važiavimas – • Pagrindiniu keliu –• Ne pagrindiniu keliu –• Gatvėse / kitur –
Kuro sunaudojimas:
Litrai / 100 km
• Mieste 14,12• Autostradoje 8,83
Kuro kaina:
3 Lt / litras
Pradėti važiuoti 06:00Baigti važiuoti 23:00
Kelionė į priekį. Sustojimai miestuose:
HjerkinnOslas (13 val 02 min)Gothenbergas (13 val 23 min)Kopenhaga (13 val 56 min)
Odense (15 val 28 min)Tander (2 val 38 min)Kelionė atgal. Sustojimai miestuose:
TanderArhus (11 val 44 min)Alborg (14 val 51 min)Lilehamer (9 val 20 min)Hjerkinn