Norvegija

norvegijos gamta
Norvegijos karalystė – tai valstybė Š. Europoje, Skandinavijos pusiasalyje, nutįsusi iš šiaurės į pietus 1752 km siaura juosta. Didžiausias jos plotis – 434 km, o mažiausias – tik 6,3 km. Norvegijoje yra labiausiai į šiaurę nutolęs Europos žemyno kyšulys – Niordkiūras. Apie 1/3 Norvegijos teritorijos yra į šiaurę nuo poliaračio. Vakaruose Norvegijos krantus skalauja Šiaurės ir Norvegijos jūros, o šiaurėje Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai Norvegiją skiria nuo Švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Šalies pavadinimas kilo iš žodžių Nord vegr (kelias į šiaurę). Norvegija Atlanto vandenyne valdo Špicbergeno saalyną, Lokių s., Jan Mareno s., Atlanto pietuose – Buvė s.

Valstybės plotas – 324 219 kv.km.

Gyventojų sk. – 4 316 000.

Sostinė – Oslas.

KRANTAI

Krantai aukšti, uolėti, išraižyti fiordų. Fiordai susidarė tektoninių lūžių vietose. Ilgiausias (204 km) Norvegijos fiordas – Sognefiordas. Kadangi Norvegijoje gausu fiordų, tai ji pradėta vadinti fiordų kraštu. Tik Oslo ir Tronheimo fiordų krantai vietomis nuolaidūs. Arti krantų daug salų (150 000) ir šcherų.

RELJEFAS

Labai kalnuotas kraštas. Beveik 2/3 teritorijos yra > 500 m aukščio. Didesnę dalį Norvegijos užima Skandinavijos kalnai. Jų šlaitai statūs, giliai išraižyti, rytiniai suskaldyti upių slėnių. Pietuose jie aukštesni (Galhiopigeno k.. 2469 m; Glitertino k. 2452 m). Šiaurėje kalnai siauri, suskaldyti, taip pat ten yra žemas (300-500 m) Finmarko plokščiakalnis. Žemumų taip pat yra Norvegijos pietuose ir kai kur pajūryje, jų plotis vietomis 40-50 km. Kitur dažniausiai vyrauja plokščiakalniai (fieldai): Dovrefielis, Jostedalsbrė, Jotunheimas, Telemarkas.

/p>

KLIMATAS

Norvegijos klimatas subarktinis, jūrinis ir kontinentinis. Jį švelnina šiltoji Norvegijos srovė (Š.Atlanto srovės atšaka). Vasaros vėsios, vėjuotos, pajūryje dažni lietūs ir stiprūs vėjai. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledynų (~5000 kv.km), kurie užima apie 1% Norvegijos ploto. Kritulių iškrinta 300-3000 mm per metus.

VIDAUS VANDENYS

Norvegija turtinga upėmis. Jos slenkstėtos, beveik visose yra krioklių (aukščiausias – Utigardo 610 m). Dauguma upių trumpos, bet siauros ir vandeningos. Jas maitina sniegynai, ledynai ir lietūs. Potvyniai pavasarį ir vasaros pradžioje. Ilgiausios upės: Gloma (611 km), Logenas (324 km).

Ežerai užima 4,7% Norvegijos ploto. Iš viso ežerų skaičius siekia 200 000. Šiaip ežerai nedideli. Didžiausi ežerai: Mnosa (359 kv.km), Femūras (205 kv.km), Riostvatnas (190 kv.km).

DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJA

Miškai užima 24% Norvegijos ploto. Šiaurėje vyrauja tundra ir miškatundrė. Į pietus nuo 70 laips. š. pl. kalnų jauriniuose dirvožemiuose auga spygliuočių (eglių, puušų) miškai, vietomis yra beržynų. Pietuose, kur vyrauja rusvieji miškų dirvožemiai, pasitaiko bukynų ir ąžuolynų. Pietvakariuose plotai apaugę viržiais, bruknėmis, mėlynėmis. Aukščiau miškų zonos yra kalnų pievų ir tundrų.

GYVŪNIJA

Norvegijoje labai yra rūpinamasi gamtos apsauga, todėl Norvegija turtinga gyvūnų įvairove. Miškuose yra briedžių, tauriųjų elnių, kiaunių, lapių, lūšių, šermuonėlių, šiaurinių elnių, voverių, barsukų, bebrų. Krašte gausu paukščių rūšių: kurtiniai, tetervinai, poliarinės kurapkos, gagos, kirai, narūnėliai, alkos. Pakrantės jūrose gausu ešerių, menkių, silkių, skumbrių, ruonių, o upėse galima sugauti lašišų, upėtakių.

Oslas
truputis in

nformacijos

Oslas – Norvegijos sostinė, politinis ir kultūrinis centras ir didžiausias šalies jūrų uostas. Plotas 427 km2. Jame gyvena 488 700 gyventojų, o kartu su priemiesčiais 645 400 gyventojų. Miestas įsikūręs Norvegijos pietuose, prie Oslo fiordo. Osle pagaminama ~30% Norvegijos pramonės produkcijos. Vyrauja mašinų, energetikos ir popieriaus bei celiuliozės pramonės įrengimų gamyba, laivų statyba ir remontas, elektrotechnikos, radioelektronikos, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Paplitęs turizmas. Osle yra tarptautinis aerouostas Fornebuje. Šiame mieste veikia: Oslo universitetas, konservatorija, Valstybinė dailės akademija, Norvegijos mokslo ir literatūros akademija, metropolitenas, daug muziejų: universiteto liaudies buities, nacionalinė galerija, Norvegų liaudies, taikomojo meno, Vigelano, Munko, zoologijos, laivų “Fram” ir “Kon Tikio”, teatrai: nacionalinis, Norvegijos, Naujasis operos. Žymūs pastatai: Akešhauso tvirtovė, klasicistiniai karaliaus rūmai, parlamentas, rotušė. Taip pat labai turistų pamėgtas Frognerio parkas su didžiuliu skulptūrų ansambliu.

Norvegijoje labai paplitęs spor-
tas – slidinėjimas. Žiemos savaitga-
liais mieste labai sumažėja žmonių,
nes dauguma jų išvyksta į kalnus.
Ten vyksta slidinėjimo šventės.

Oslo, kaip ir visos Norvegijos
klimatas – jūrinis. Žiemą tempera –
tūra nenukrenta žemiau nulio
laipsnių. Vasaros vėsios ~15o – 20oC
šilumos. Daug kritulių.

Oslo istorija

Oslas pradėjo kurtis apie 1048 m. Nuo XIII a. pab. – Norvegijos karalių rezidencija. Po 1624 gaisro miestas imtas statyti naujoje vietoje ir pavadintas Kristianija, Danijos karaliaus Kristiano IV garbei. 1814 Oslas tapo oficialia Norvegijos sostine. Tačiautikrasis senasis Oslas (senamiesčio griuvėsių liekanos) yra šiek ti

iek nutolęs į pietus nuo dabartinio Oslo istorinio centro ir beveik nerodomas turistams; dabartinio Oslo širdis – Akeršus pilis ir nedidelis senamiestis – tai iš tikrųjų karaliaus Kristiano IV įkurtosios Kristianijos istorinis atspindys. 1940.04.09 –1945.05.08 Oslas buvo okupuotas fašistinės Vokietijos kariuomenės ir tapęs vienu Pasipriešinimo judėjimo centrų.

Leave a Comment