siaures europa

Danija*: 43 070km²-5 268 775gyv.-kopenhagaIslandija: 10 300km²-272550gyv.-reikjavikas
Norvegija*: 323 900km²-4 404 456gyv.-oslasSuomija: 338 130km²-5 109 148gyv.-helsinkis
Švedija*: 449 960km²-8 946 193gyv.-stokkholmas
Poliarinė naktis- kai saulė nepakyla virš horizonto. Poliarinė diena- kai saule nenusileidžia už horizonto.
Geizeriai: karšta magma įkaitina uolienas kuriose slūgso vanduo. Vandeniui įkaitus iki virimo temperatūros jis išsiveržia į paviršių.
Fjordai: susidaro kai ledynas atsitraukia, palikdamas U formos slėnį su labai stačiais kraštais ir jūros vanduo jį užlieja.
Šcherai: traukdamiesi ledynai suformavo povandeninių uolų labirintą ir iškilusias virš vandens uolėtas saleles- šcherus.
Degtukus išrado švedai.
Stokholmas-Švedijos sostine.didzioji miesto dalis yra salose ir pusiasal.Juros pakrante nusėta scherais.Stokholmo seenamiestis-gamla stam.Didziausioje saloje yra karaliaus rumai.Stokholme labai svarus vanduo-vietiniai net maudosi ir žvejoja miesto centre.
Kopenhaga-Danijos sostine,issidesciusi Zelandijos ir amagerio salose. Kopenhagos senamiestis beveik visas skirtas pėstiesiems ir ji kerta ilgiausia Europoje pesciuju gatve-stroget. Kopenhagoje yra seniausias pasaulyje įkurtas atrakcionu parkas.
Helsinkis-Suomijos sostine. Įsikūrusi pusiasalyje kuris išraižytas giliai y sausumą įsiterpiančiomis įlankomis . miestas labai suplanuotas.laikomas vienu iš patogiausiu miestu gyventi zmonems.Helsinkis garsėja šiuolaikines architektūros statiniais. Helsinkis-viena iš ekologiškai svariausiu sostiniu.
Oslas-Norvegijos sostine. Oslo fiordas labai skiriasi nuo vakaru Norvegijos pakrantes fiordu. jis platesnis ,ttrumpesnis,jy supa kalvos ,o ne kalnai. Mieste vyrauja šiuolaikiniai statiniai. Daugiausia turistu sutraukianti vieta-biugdes pusiasalis, kuriame lb daug muziejų.
Didžiausi danu laimėjimai susiję su gyvulininkyste. Labiausiai išplėtota kiaulininkyste. ¼ viso pasaulio rūkytos mėsos ir išdirbtu odų pagamina Danija. Ji pirmauja pasaulyje pagal de

ešrų ir mėsos koncervu eksporta.taip pat Danija garsėja sūriais. 80% paseliu skirta pašariniams augalams, kadangi šito nepakanka šalis dali pašarų, maistiniu grudu importuoja. Šalies pajamu šaltinis yra zveriu auginimas(5000fermu) apie1/2 pasaulio kailiu pateikia Danija.
Šiaures jura buvo padalinta I sektorius valstybėms. Norvegijai atiteko didžiausias sektorius. Kurio dugne buvo iszvalgyta daug naftos. 1969m norvegai pastate pirmaja naftos platforma- “ekofisk”. Dabar norveg. Priklauso dešimtys naftos platformų. Naftos gavyba (pelningiausia ukio saka)- šalyje sparčiai palciasi- Norvegija jos išgauna daugiausia Europoje, didžiąja naftos dali eksportuoja I kitas europ. šalis.Naftos platformos dazniausiai yra toil nuo kranto, todel jose yra gyvenamasis korpusas (zmones atskraidinamis sraigtasparniais). Nafta paimama 2 budais: juros dugne nutiestas vamzdynas( norvegijoje nutiesta nedaug nes pakranteje yra gili yduba. Norvegu nafta keliauja I didz.britan. arba vokiet.) arba naafta gabenama tanklaiviais.
Islandai-islandu kalba labai skiriasi nuo kt skandinavu kalbu ,ji yra panasiausia y vikingu kalba.jie ikure pirmaji pasaulyje parlamenta-altinga. Islandija išsaugojo senus vikingu padavimus-sagas.
Norvegai-jie labai megsta keliauti.,sia saly išgarsino daug zymiu keliautoju. Rpvz rualas amundsenas –pirmasis priejes pietu ašigaly.norvegijos sostinėje yra keletas muzieju,skirtu vikingu kelionems.
Svedai-labai demokratiška,neutrali. Daugelis demokratiniu istatymu priimti svedijoje anksčiau nei kitur pasauly. Lb anksti buvo priimtas parlamentas ir tt.
Suomiai-suomiu kalba nera gimininga skandinavu kalboms.praeityje juos buvo uzkariave svedai.is ju suomiai pereme nemazai tradiciju,bet ju kalba išliko.

Danija*: 43

3 070km²-5 268 775gyv.-kopenhagaIslandija: 10 300km²-272550gyv.-reikjavikas
Norvegija*: 323 900km²-4 404 456gyv.-oslasSuomija: 338 130km²-5 109 148gyv.-helsinkis
Švedija*: 449 960km²-8 946 193gyv.-stokkholmas
Poliarinė naktis- kai saulė nepakyla virš horizonto. Poliarinė diena- kai saule nenusileidžia už horizonto.
Geizeriai: karšta magma įkaitina uolienas kuriose slūgso vanduo. Vandeniui įkaitus iki virimo temperatūros jis išsiveržia į paviršių.
Fjordai: susidaro kai ledynas atsitraukia, palikdamas U formos slėnį su labai stačiais kraštais ir jūros vanduo jį užlieja.
Šcherai: traukdamiesi ledynai suformavo povandeninių uolų labirintą ir iškilusias virš vandens uolėtas saleles- šcherus.
Degtukus išrado švedai.
Stokholmas-Švedijos sostine.didzioji miesto dalis yra salose ir pusiasal.Juros pakrante nusėta scherais.Stokholmo senamiestis-gamla stam.Didziausioje saloje yra karaliaus rumai.Stokholme labai svarus vanduo-vietiniai net maudosi ir žvejoja miesto centre.
Kopenhaga-Danijos sostine,issidesciusi Zelandijos ir amagerio salose. Kopenhagos senamiestis beveik visas skirtas pėstiesiems ir ji kerta ilgiausia Europoje pesciuju gatve-stroget. Kopenhagoje yra seniausias pasaulyje įkurtas atrakcionu parkas.
Helsinkis-Suomijos sostine. Įsikūrusi pusiasalyje kuris išraižytas giliai y sausumą įsiterpiančiomis įlankomis . miestas labai suplanuotas.laikomas vienu iš patogiausiu miestu gyventi zmonems.Helsinkis garsėja šiuolaikines architektūros statiniais. Helsinkis-viena iš ekologiškai svariausiu sostiniu.
Oslas-Norvegijos sostine. Oslo fiordas labai skiriasi nuo vakaru Norvegijos pakrantes fiordu. jis platesnis ,trumpesnis,jy supa kalvos ,o ne kalnai. Mieste vyrauja šiuolaikiniai statiniai. Daugiausia turistu sutraukianti vieta-biugdes pusiasalis, kuriame lb daug muziejų.
Didžiausi danu laimėjimai susiję su gyvulininkyste. Labiausiai išplėtota kiaulininkyste. ¼ viso pasaulio rūkytos mėsos ir išdirbtu odų pagamina Danija. Ji pirmauja pasaulyje pagal dešrų ir
r mėsos koncervu eksporta.taip pat Danija garsėja sūriais. 80% paseliu skirta pašariniams augalams, kadangi šito nepakanka šalis dali pašarų, maistiniu grudu importuoja. Šalies pajamu šaltinis yra zveriu auginimas(5000fermu) apie1/2 pasaulio kailiu pateikia Danija.
Šiaures jura buvo padalinta I sektorius valstybėms. Norvegijai atiteko didžiausias sektorius. Kurio dugne buvo iszvalgyta daug naftos. 1969m norvegai pastate pirmaja naftos platforma- “ekofisk”. Dabar norveg. Priklauso dešimtys naftos platformų. Naftos gavyba (pelningiausia ukio saka)- šalyje sparčiai palciasi- Norvegija jos išgauna daugiausia Europoje, didžiąja naftos dali eksportuoja I kitas europ. šalis.Naftos platformos dazniausiai yra toil nuo kranto, todel jose yra gyvenamasis korpusas (zmones atskraidinamis sraigtasparniais). Nafta paimama 2 budais: juros dugne nutiestas vamzdynas( norvegijoje nutiesta nedaug nes pakranteje yra gili yduba. Norvegu nafta keliauja I didz.britan. arba vokiet.) arba nafta gabenama tanklaiviais.
Islandai-islandu kalba labai skiriasi nuo kt skandinavu kalbu ,ji yra panasiausia y vikingu kalba.jie ikure pirmaji pasaulyje parlamenta-altinga. Islandija išsaugojo senus vikingu padavimus-sagas.
Norvegai-jie labai megsta keliauti.,sia saly išgarsino daug zymiu keliautoju. Rpvz rualas amundsenas –pirmasis priejes pietu ašigaly.norvegijos sostinėje yra keletas muzieju,skirtu vikingu kelionems.
Svedai-labai demokratiška,neutrali. Daugelis demokratiniu istatymu priimti svedijoje anksčiau nei kitur pasauly. Lb anksti buvo priimtas parlamentas ir tt.
Suomiai-suomiu kalba nera gimininga skandinavu kalboms.praeityje juos buvo uzkariave svedai.is ju suomiai pereme nemazai tradiciju,bet ju kalba išliko.
Danija*: 43 070km²-5 26
68 775gyv.-kopenhagaIslandija: 10 300km²-272550gyv.-reikjavikas
Norvegija*: 323 900km²-4 404 456gyv.-oslasSuomija: 338 130km²-5 109 148gyv.-helsinkis
Švedija*: 449 960km²-8 946 193gyv.-stokkholmas
Poliarinė naktis- kai saulė nepakyla virš horizonto. Poliarinė diena- kai saule nenusileidžia už horizonto.
Geizeriai: karšta magma įkaitina uolienas kuriose slūgso vanduo. Vandeniui įkaitus iki virimo temperatūros jis išsiveržia į paviršių.
Fjordai: susidaro kai ledynas atsitraukia, palikdamas U formos slėnį su labai stačiais kraštais ir jūros vanduo jį užlieja.
Šcherai: traukdamiesi ledynai suformavo povandeninių uolų labirintą ir iškilusias virš vandens uolėtas saleles- šcherus.
Degtukus išrado švedai.
Stokholmas-Švedijos sostine.didzioji miesto dalis yra salose ir pusiasal.Juros pakrante nusėta scherais.Stokholmo senamiestis-gamla stam.Didziausioje saloje yra karaliaus rumai.Stokholme labai svarus vanduo-vietiniai net maudosi ir žvejoja miesto centre.
Kopenhaga-Danijos sostine,issidesciusi Zelandijos ir amagerio salose. Kopenhagos senamiestis beveik visas skirtas pėstiesiems ir ji kerta ilgiausia Europoje pesciuju gatve-stroget. Kopenhagoje yra seniausias pasaulyje įkurtas atrakcionu parkas.
Helsinkis-Suomijos sostine. Įsikūrusi pusiasalyje kuris išraižytas giliai y sausumą įsiterpiančiomis įlankomis . miestas labai suplanuotas.laikomas vienu iš patogiausiu miestu gyventi zmonems.Helsinkis garsėja šiuolaikines architektūros statiniais. Helsinkis-viena iš ekologiškai svariausiu sostiniu.
Oslas-Norvegijos sostine. Oslo fiordas labai skiriasi nuo vakaru Norvegijos pakrantes fiordu. jis platesnis ,trumpesnis,jy supa kalvos ,o ne kalnai. Mieste vyrauja šiuolaikiniai statiniai. Daugiausia turistu sutraukianti vieta-biugdes pusiasalis, kuriame lb daug muziejų.
Didžiausi danu laimėjimai susiję su gyvulininkyste. Labiausiai išplėtota kiaulininkyste. ¼ viso pasaulio rūkytos mėsos ir išdirbtu odų pagamina Danija. Ji pirmauja pasaulyje pagal dešrų ir mėsos koncervu eksporta.taip pat Danija garsėja sūriais. 80% paseliu skirta pašariniams augalams, kadangi šito nepakanka šalis dali pašarų, maistiniu grudu importuoja. Šalies pajamu šaltinis yra zveriu auginimas(5000fermu) apie1/2 pasaulio kailiu pateikia Danija.
Šiaures jura buvo padalinta I sektorius valstybėms. Norvegijai atiteko didžiausias sektorius. Kurio dugne buvo iszvalgyta daug naftos. 1969m norvegai pastate pirmaja naftos platforma- “ekofisk”. Dabar norveg. Priklauso dešimtys naftos platformų. Naftos gavyba (pelningiausia ukio saka)- šalyje sparčiai palciasi- Norvegija jos išgauna daugiausia Europoje, didžiąja naftos dali eksportuoja I kitas europ. šalis.Naftos platformos dazniausiai yra toil nuo kranto, todel jose yra gyvenamasis korpusas (zmones atskraidinamis sraigtasparniais). Nafta paimama 2 budais: juros dugne nutiestas vamzdynas( norvegijoje nutiesta nedaug nes pakranteje yra gili yduba. Norvegu nafta keliauja I didz.britan. arba vokiet.) arba nafta gabenama tanklaiviais.
Islandai-islandu kalba labai skiriasi nuo kt skandinavu kalbu ,ji yra panasiausia y vikingu kalba.jie ikure pirmaji pasaulyje parlamenta-altinga. Islandija išsaugojo senus vikingu padavimus-sagas.
Norvegai-jie labai megsta keliauti.,sia saly išgarsino daug zymiu keliautoju. Rpvz rualas amundsenas –pirmasis priejes pietu ašigaly.norvegijos sostinėje yra keletas muzieju,skirtu vikingu kelionems.
Svedai-labai demokratiška,neutrali. Daugelis demokratiniu istatymu priimti svedijoje anksčiau nei kitur pasauly. Lb anksti buvo priimtas parlamentas ir tt.
Suomiai-suomiu kalba nera gimininga skandinavu kalboms.praeityje juos buvo uzkariave svedai.is ju suomiai pereme nemazai tradiciju,bet ju kalba išliko.

Danija*: 43 070km²-5 268 775gyv.-kopenhagaIslandija: 10 300km²-272550gyv.-reikjavikas
Norvegija*: 323 900km²-4 404 456gyv.-oslasSuomija: 338 130km²-5 109 148gyv.-helsinkis
Švedija*: 449 960km²-8 946 193gyv.-stokkholmas
Poliarinė naktis- kai saulė nepakyla virš horizonto. Poliarinė diena- kai saule nenusileidžia už horizonto.
Geizeriai: karšta magma įkaitina uolienas kuriose slūgso vanduo. Vandeniui įkaitus iki virimo temperatūros jis išsiveržia į paviršių.
Fjordai: susidaro kai ledynas atsitraukia, palikdamas U formos slėnį su labai stačiais kraštais ir jūros vanduo jį užlieja.
Šcherai: traukdamiesi ledynai suformavo povandeninių uolų labirintą ir iškilusias virš vandens uolėtas saleles- šcherus.
Degtukus išrado švedai.
Stokholmas-Švedijos sostine.didzioji miesto dalis yra salose ir pusiasal.Juros pakrante nusėta scherais.Stokholmo senamiestis-gamla stam.Didziausioje saloje yra karaliaus rumai.Stokholme labai svarus vanduo-vietiniai net maudosi ir žvejoja miesto centre.
Kopenhaga-Danijos sostine,issidesciusi Zelandijos ir amagerio salose. Kopenhagos senamiestis beveik visas skirtas pėstiesiems ir ji kerta ilgiausia Europoje pesciuju gatve-stroget. Kopenhagoje yra seniausias pasaulyje įkurtas atrakcionu parkas.
Helsinkis-Suomijos sostine. Įsikūrusi pusiasalyje kuris išraižytas giliai y sausumą įsiterpiančiomis įlankomis . miestas labai suplanuotas.laikomas vienu iš patogiausiu miestu gyventi zmonems.Helsinkis garsėja šiuolaikines architektūros statiniais. Helsinkis-viena iš ekologiškai svariausiu sostiniu.
Oslas-Norvegijos sostine. Oslo fiordas labai skiriasi nuo vakaru Norvegijos pakrantes fiordu. jis platesnis ,trumpesnis,jy supa kalvos ,o ne kalnai. Mieste vyrauja šiuolaikiniai statiniai. Daugiausia turistu sutraukianti vieta-biugdes pusiasalis, kuriame lb daug muziejų.
Didžiausi danu laimėjimai susiję su gyvulininkyste. Labiausiai išplėtota kiaulininkyste. ¼ viso pasaulio rūkytos mėsos ir išdirbtu odų pagamina Danija. Ji pirmauja pasaulyje pagal dešrų ir mėsos koncervu eksporta.taip pat Danija garsėja sūriais. 80% paseliu skirta pašariniams augalams, kadangi šito nepakanka šalis dali pašarų, maistiniu grudu importuoja. Šalies pajamu šaltinis yra zveriu auginimas(5000fermu) apie1/2 pasaulio kailiu pateikia Danija.
Šiaures jura buvo padalinta I sektorius valstybėms. Norvegijai atiteko didžiausias sektorius. Kurio dugne buvo iszvalgyta daug naftos. 1969m norvegai pastate pirmaja naftos platforma- “ekofisk”. Dabar norveg. Priklauso dešimtys naftos platformų. Naftos gavyba (pelningiausia ukio saka)- šalyje sparčiai palciasi- Norvegija jos išgauna daugiausia Europoje, didžiąja naftos dali eksportuoja I kitas europ. šalis.Naftos platformos dazniausiai yra toil nuo kranto, todel jose yra gyvenamasis korpusas (zmones atskraidinamis sraigtasparniais). Nafta paimama 2 budais: juros dugne nutiestas vamzdynas( norvegijoje nutiesta nedaug nes pakranteje yra gili yduba. Norvegu nafta keliauja I didz.britan. arba vokiet.) arba nafta gabenama tanklaiviais.
Islandai-islandu kalba labai skiriasi nuo kt skandinavu kalbu ,ji yra panasiausia y vikingu kalba.jie ikure pirmaji pasaulyje parlamenta-altinga. Islandija išsaugojo senus vikingu padavimus-sagas.
Norvegai-jie labai megsta keliauti.,sia saly išgarsino daug zymiu keliautoju. Rpvz rualas amundsenas –pirmasis priejes pietu ašigaly.norvegijos sostinėje yra keletas muzieju,skirtu vikingu kelionems.
Svedai-labai demokratiška,neutrali. Daugelis demokratiniu istatymu priimti svedijoje anksčiau nei kitur pasauly. Lb anksti buvo priimtas parlamentas ir tt.
Suomiai-suomiu kalba nera gimininga skandinavu kalboms.praeityje juos buvo uzkariave svedai.is ju suomiai pereme nemazai tradiciju,bet ju kalba išliko.

Leave a Comment