Norvegija

Pagrindinių duomenų apie šalį lentelėOficialus šalies pavadinimas Kongeriket Norge šalies sostinė Oslas Piniginis vienetas Krona Tikėjimas Evangelikų liuteronų Valstybės galva Karalius Vyriausybei vadovauja Premjier ministras šalies plotas 386’890 km² Jūros krantų linija 57’009 km Didžiausias ežeras Mj¸sa 368 km² Ilgiausia upė Glomma 617 kmAukščiausias kalnas Galdh¸piggen 2’469 m v.j.l.Gyventojų skaičius Visoje Norvegijoje 4’273’634 Osle ir jo priemiesčiuose 696’095 Tik Osle 467’411Vidutinis gyvenimo ilgis Vyrai 73.4 metų Moterys 79.8 metų

Norvegijos vėliava

Įvadas

Norvegija išvertus i Lietuvių kalbą reiškia “ kelias į šiaurę “.Šis pavadinimas atsirado todėl, kad žmonės metu metais vėrėsi į šiaurės gilumą ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotą.

Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų.Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prieš 9 – 10 tūkst.metų nuo čia nuslinko ledynai.Iki šiol čia gyvena krašto senbuviai samiai, išlaikę savitą kalbą,kultūrą ir papročius.Dar prieš trisdešimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių.Tačiau šalyje yra geležies rudos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija užima vieną pirmųjų pasaulyje.Špicbergene kasamos akmens anglys.

Geografija

Pietuose Norvegija prasideda ties 58° š.platumoje nedidelėmis iš vandens kyšančiomis, uolingomis salelėmis.

Piečiausią ir šiauriausią šalies tašką skiria 1’750 km. šiauriausias taškas, tai kyšulys stačiu skardžiu krintantis á Barenco jūrą, esantis 71° š. platumoje.šiek tiek á vakarus nuo šiauriausio šalies taško yra šiauriausias pasaulio miestas Hamarfestas.Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai : Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angliakasių; Jan Mayeno sala su dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampę sala Bouvė ( Bouvet ) ir labiau á pietus Petro I sala.

Kontinentinis Norvegijos šelfas – 200 jūrmylių ir tęsiasi nuo Šiaurės jūros iki Svalbardo salyno, o tai leidžia norvegams tose jūros platybėse naudotis vandenyno gerybėmis ir turtais.

Klimatas

Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumu jūrinis, todėl čia vidutinė sausio temperatūra šiaurėje -2 – -4°C , o pietuose +2°C, bet truputi pakeliavus á kalnus temperatūra staigiai krenta ir yra -10 — -12°C, o kartais nukrinta iki-40°C.

Vasaros būna labai lietingos ir trumpos ir temperatūros vidurkis – 6 – 10°C, o pietuose 15°C.Pietiniuose kalnuose iškrinta nuo 3000 mm iki 5000 mm kritulių per metus, o rytiniuose tik 600 mm – 800 mm kritulių. Norvegijos šiaurinis klimatas švelnesnis nei Š.Amerikos šiaurėje.Tačiau aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus ir čia sniegas išsilaiko visus metus.

Žmonių gyvenamose vietose gerai dera bulvės, bei pašarinės kultūros, o šalies pietuose – ir javai.Palyginti švelnų krašto klimatą lemia pučiantis vakarų ir pietvakarių vėjai, kuriuos virš vandenyno sušildo šiltosios jūrų srovės, pasiekiančios net Svalbardo salyną.Ten, kur susiduria šiltosios ir šaltosios jūrų srovės á vandens paviršių iškyla daug augalinio žuvų maisto, todėl tose vietose sugaunama ypač daug žuvies, o tokių vietų Norvegijai priklausiančiose jūrų teritorijose ir keletas.

Upes Norvegijoje maitina ištirpę sniegynai, ledynai ir lietūs.Upės yra labai sraunios ir jų vanduo labai švarus, nes upės teka kalnuose ir jų kelyje pasitaiko daug slenksčių bei krioklių.vanduo švarus dėl to, kad ištirpęs ledynų vanduo yra labai tyras ir bespalvis.Aukščiausias krioklys yra Veèio ir jis krinta iš 275 m aukščio.Ežerai telkšo tektoniniuose plyšiuose ir jų visoje Norvegijoje yra apie 200 000.

Augalija ir Gyvūnija

Dažniausi Norvegijos miškai yra spygliuočių miškai, kurie nuo 70° š. pl. pereina á samanų ir kerpių tundrą. Miškai kalnuose pakyla net iki 1100 m, o lygesnėje šiaurėje tik iki 300 m.Miškai sudaro 27% krašto ploto, bet be spygliuočių čia galima rasti ir ąžuolų, bukų giraičių.

Norvegijos šiaurėje vyrauja kalnų jauriniai dirvožemiai, o pietuose – rusvieji miškų dirvožemiai.šioje teritorijoje gyvena daugiausiai miškų ir tundrų gyvūnai, tai: briedžiai, taurieji elniai, lūšis, barsukai, bebrai, voverys.Tundrose veisiasi šiauriniai elniai, poliarines lapės, kiškiai,lemingai…

Dauguma paukščių, kurių krašte ypač daug, gyvena miškuose.čia paplitę kurtiniai ir tetervinai; tundroje populiarios kurapkos.Daug paukščių krauna savo lizdus stačiuose fiordų krantuose ir aukštose uolose.čia knibždėte knibžda gagos, kirai, Alkos, narūnëliai.Prie jūros krantų sugaunama daug ešerių, silkių, skumbrių, menkių, ežeruose – lašišų ir upėtakiø.

Gyventojai ir jų kultūra

Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai.Prieš tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jūrų platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.

Viduramžiais Norvegija viešpatavo didelėje Šiaurės Atlanto dalyje. 1814 m. gegužės 17 d. buvo pirmą kartą paskelbta Norvegijos konstitucija.Vėliau ši diena tapo visos šalies švente.

Norvegija yra aukšto gyvenimo lygio šalis, joje socialinė apsauga, sveikatos rūpyba, mokslai, yra nemokami.Tipišką norvegų šeimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.Miestuose žmonės gyvena aukštuose daugiabučiuose namuose.Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie ežerų, jūrų.

Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais žiemos vakarais.Todėl kiekvienais metais šalyje parduodama apie 40 milijonų knygų.

Susisiekimas

Norvegijos kraštovaizdis yra kalnuotas, todėl čia tiesti kelius ir geležinkelius ypač sunku.Geležinkelis tarp Oslo ir Bergeno yra nutiesta per plynaukštė, kurios klimatas primena Alpes 2500 – 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio.Norvegijoje yra 53’000 km viešųjų kelių, 17’300 tiltų ir 830 tunelių.Oro transportas Norvegijai yra svarbesnis nei kitoms šalims.čia yra apie 50 vietinės reikšmės aerouostų su trumpais nusileidimo takais.Ir šiais aerouostais

dažniausiai naudojasi nedidelių pervežimo firmų ir privatūs lėktuvai.Didesni aerouostai aptarnauja “ Braathens Safee “, Skandinavijos oro linijų,reaktyvinius, tarptautinių reisų lėktuvus.Taip pat svarbūs pajūriu plaukiojantys laivai, kurie perveda keleivius ir daugiau kaip pusę šalies krovinių.Vietinius reisus aptarnauja “ fiordų autobusai “, kurie plaukioja 30-40 mazgų greičiu ir daugybė automobilius pervežančių keltų.

šalies ūkisŽemės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius šalyje.Net dalis paminėtų produktų eksportuojama á kitas šalis.Bet žemės ūkio plotai užima tik 3% – 4% šalies ploto.Pagrindinis šalies verslas buvo ir yra žvejyba.Žvejyba aprūpina daugumos šalies pakrančių gyventojus darbu.Norvegija viso pasaulio žvejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų žuvų kiekį užima pirmą vietą.žvejybos pramonė yra pasiekusi labai aukšta automatizacijos lygį, todėl čia dirba palyginti mažas žmonių procentas.O smulkesni žvejai dabar užsiima žuvivaisa. Dėl neseniai Norvegijos jūroje atrastų naujų naftos ir dujų telkinių padidėjo ir pagyvėjo chemijos pramonė, kuri gamina trąšas, plastmases, dažus ir vaistus.Dauguma Norvegijos pramonės kompanijų yra nedidelės, bet jos sugeba prisitaikyti prie vis kintančių darbo sąlygų Didelė dalis gyventojų dirba paslaugų sferoje : prekyboje, transporte, medicinos, finansų įstaigose. Eksportas

Norvegija tai šalis, kurios didžiąją dalį energijos sudaro hidroelektrinių pagaminta elektra.Šioje šalyje sunaudojama daug elektros nes dauguma pastatų ir gyvenamųjų namų yra šildomi elektra.Kai jūros gelmėse buvo rasta naftos, atsirado nauja pramonės šaka (naftos gavyba ir perdirbimas).Didžiąją dari naftos ir jos produktų Norvegija eksportuoja, o sau pasilieka tik tiek, kad užtektų automobilių kurui ir chemijos pramonei. Taip pat Norvegija eksportuoja tauriuosius metalus, žuvų ir jos produktus, medį ir jo prod., laivus. Norvegija iš kitų šalių importuoja medžio anglį, tabaką, plastiką, kietąjį kurą, Norvegijoje neišgaunamų metalų rūdą, įvairius įrenginius

.

Administracinis suskirstymas :Fiulkė lietuviškai – norvegiškai Plotas km² Gyventojų tūkst., 1990 m.įvertinimas Administracinis centras Akershusas – Akershus 4917 415 Lilelstriomas Buskerudas – Buskerud 14927 225 Dramenas Estfoldas – Ostfold 4183 238 Mosas Finmarkes – Finmark 48637 74 Vadsë Hedmarkas – Hedmark 27388 187 Hamaras Horalanas – Hordaland 15634 409 Bergenas Miorë ir Romsddalas – More og Romsdal 15104 238 Moldë Norlanas -Nordland 38327 240 Budë Oplanas – Oppland 25260 183 Lilehameris Oslas – Oslo 454 458 Oslas Pietų Trionelagas – Sor-Trondelag 18831 250 Trodheimas Rytų Agderis – Aust Agder 9212 97 Arendalis Rogalanas – Rogaland 9141 336 Stavangeris Sognė ir Fjordanė – Sogn og Fjordane 18634 107 Leikangeirs Šiaurės Trionelagas – Nord-Trondelag 22463 127 Steinchjeris Telemarkas – Telemark 15315 163 Ðijenas Tromsas – Troms 25954 147 Tromsė Vakarų Agderis – Vest-Agder 7281 144 Kristiansanas Vestfoldas – Vestfold 2216 197 Tionsbergas

Istorija : Vikingų amžius 800 – 1070 m.

“ … pagonys iš šiaurės kraštų kaip žaibas, kaip stingdantis siaubas pasklido po Britaniją, kaip žiauri jėga, beširdžiai vilkai : plėšė, skerdė netik avis ir jaučius, bet ir kunigus, djakonus ir vienuolius. Jie atėjo á Lindsfurne bažnyčią, purvinais batais žengė per šventas vietas, grobė indus…” Tokiais žodžiais anglų vienuolis aprašė 793 m. Anglijos šiaurės rytuose įvykusį vienuolyno užpuolimą.Daugelis šią datą laiko vikingų periodo pradžia. VIII a. pabaigos iki XI a. vidurio skandinavai pirmą kartą ryškiai pasireiškė Europos istorijoje.Švedų, danų, norvegų vikingai ruošė keliones á tolimus krantus,kaip Rusijos planai siekė nuo Viduržemio jūros pasiekti Juodosios krantus, taip vikingai planavo užimti teritorijas iki Barenco jūros šiaurinės dalies ir dalį teritorijų vakaruose. žodis vikingai nuo vik=creek reiškia užutekį, nes vikingai bėgdami nuo priešų arba tykodami jų, slėpdavosi užutekiuose ir nedidelėse įlankose.Britanijoje juos vadino – varangians, slavai vikingus tiesiog – rus, anglai – danes, prancūzai nofmen (šiaurės žmonės). Šiais laikais vikingai nėra vertinami, vien kaip žudikai ar plėšikai.Daugiaveidį vikingų paveikslą pateikia archeologų iškasenos bei europiečių ir arabų rašytiniai šaltiniai.Yra akcentuojami jų sugebėjimai laivų statyboje, amatuose, jie vadinami tyrinėtojais(keliautojais) ir prekybininkais.Šie jūreiviai kolonizavo daug žemių, statė didelius miestus.

Akivaizdu, kad tais laikais visoje Europoje vyko kitų šalių okupacijos.Žmonės buvo siunčiami á vergovę arba įbaudžiavinami.Todėl vikingai buvo ne vieninteliai plėšikai.Frankai tuo metu užgrobė Saksoniją ir frizus.Anglai su saksais kariavo dėl Velso.Arabai plėšikavo Ispanijoje. Blogę nuomonę apie vikingus nulėmė tai, kad tik vienuoliai ir kunigai buvo ta raštingoji mažuma tais laikais ir aišku, jie rašytiniuose šaltiniuose paliko blogus atsiliepimus apie bažnyčių ir vienuolynų užpuolimus.

Paveikslėlio nėra nr.1

^is Osbergo laivas ( 1 pav.) buvo iškastas 1904 m. Vestfolde.^ios laivas, kaip ir dar du dabar saugomi Osle, Vikingų muziejuje buvo naudojami kilmingųjų laidotuvėms, todėl jie ir buvo iškasti iš žemės.Tokios formos laivai simbolizuoja Vikingų amžių, jų geriausius technikos pasiekimus. Laivų kylis labai galingas, išriestas korpusas ir plačios burės leido bet kokiu oru įveikti atvirą jūra.Nors bortai neaukšti,tačiau laivas galėjo būti sunkiai pakrau- tas.Plokščia laivo forma leido juos plukdyti sekliomis upėmis, laivus buvo nesunku užtemti ant smėlėto kranto, o reikalui esant nuridenti ant rąstų nuo vienos upės prie kitos.Šiais laivais vikingai plaukiojo greitai, atakuodavo netikėtai ir gretai sprukdavo nuo pavojaus. Vakarinėje Norvegijos dalyje trūko dirbamos žemės, todėl žmonės plaukė per jūras į mažiau apgyvendintas dirbamas žemes.Daug vikingų pradėjo prekiauti. Prekybiniai ryšiai siejo vikingus netik su Bizantijos imperija, bet ir su kalifatu Bagdade.Vikingai įkūrė savo kolonijas prie Rusijos upių ir vertę vietinius gyventojus mokėti duoklę kailiais ir vergais.Juos Arabijoje iškeisdavo á sidabro monetas iršilko bei kitas brangenybes.Vikingai buvo labai karingi, nes tikėjo, kad žuvusieji Mūšyje būtinai pateks á Valhallà – dangaus karalystę.Šis optimistinis požiūris á mirtį lėmė vikingų psichologinę persvarą prieš krikščionis.

Vikingai kolonizavo Š. Škotijos ir Š. Anglijos pakrantes ir žemes, Islandija, ir Grenlandijos pakrantes.Jie pasiekė net Nju Faundlendà.Norvegų ir danų vikingai vyko á ekspedicijas á Frankų imperija prekybos ir tyrinėjimų M. tikslais.Didžiausias kolonijinis vikingų miestas buvo Anglijoje Jorkas (Jorvik).

885 m. Pirmasis karalius Haroldas I prisiekė tol nesikirpti plaukų ir barzdos, kolnesuvienys visos Norvegijos.Vėliau jis gavo Ilgaplaukio pravarde, tačiau savo pa –siekė.Po kurio laiko stabmeldžiai norvegai buvo jėga pakrikštyti.tie, kurie neri-pažino karaliaus valdžios sėdo á savo laivus ir išplaukė į Islandiją ilgainiui ją tolo-duodami.Dar didesni nenuoramos savo laivais pasiekė net Š.Amerikos ir Grenlandijos krantus.

Socialinės žinios apie Norvegija

Galingiausi Industriniai koncernai.Statiol (nafta), Norsk Hydro ir Saga Petrole-um (naftos perdirbimas), Hafslund Nycomend (medicinos įranga, vaistai), Bergesen (laivai), Kvaerner (naftos platformos, tankeliai), EB Corporation (elektroenergetika), Orkla Borregaard ir Norske Skog (popierius), Nora Industrier A.S. (gėrimai, maistas). Didžiausi Bankai.Den Norske Bank (Oslas,Bergenas), Christiana Bank (Oslas), Fokus Bank (Tronheimas), Union Bank Of Norway (Oslas), Spare Rogaland (Stavangeris). 1000 žmonių tenka : radijo imtuvų 795, telefonų 622, laikraščių 540, automobilių 381, televizorių 348.Neraštingų žmonių faktiškai nėra, aukštąją išsilavinimą turi 14% gyventojų.Bedarbiai 1961 – 1989 3.1%, 1990 5.2%. Lilehameris Miestas Norvegijos centrinėje dalyje Oplano fiul –kas adm. Centras, 23 tūkst. gyventojų gyvena, 1994 m. įvyko Žiemos Olimpinės žaidynės.1867 m. èia buvo surengtos pirmos slidinėjimo varžybos. Oficialiai prijungtos salos ir teritorijos : Svalbardo sala -1925 m., Jan Majeno sala – 1929 m., Bovë – 1930 m., Petro I sala – 1933 m., Karalienės Mod Žemė Antarktidoje – 1957 m . Svalbardas yra šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Barenco jūrų.Špicbergeno archipelagas ir Lokių sala sudaro Norvegijos administracinę apygarda Scalbardà.Plotas 62422 km², 60% teritorijos padengta ledais.Nuolatinių gyventoju nėra. Gyvena 1.2 tūkst. Norvegijos ir 2.1 tūkst. Rusijos piliečių – šachtininkai, jų šeimos ir aptarnaujantis personalas.Administracinis centras Longjerbjenas, valdo Norvegijos karaliaus skiriamas gubernatorius.

1194 m. Svalbardas atrastas, iki 1920 – “niekieno žemė”.1925 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.1935 m. prie sutarties apie Špicberge “prisijungë” SSRS.Yra po tris Norvegijos ir Buvusios SSRS šachtas, iš kurių po dvi veikiančios. Akmens anglies gavyba 1988 m. mln.t.: Norvegijos sektorius 0.35 , buvusios SSRS sektorius 0.3. Jan Majenas yra Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Norvegijos.Plotas 380 km², negyvenama sala, yra radijo ir meteorologijos stotis.1614 m. atrado olandas Janas Majus.1929 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.Vulkaninės kilmės sala, padengta kaip ir dauguma kitu salų ledais.Aukščiausia viršukalnė – Bejerenbergas 2277 m. Bovë sala yra Pietų Atlante netoli Antarktidos krantų.Plotas 50 km², negyvenama, yra automatinė meteorologinė stotis.Vulkaninės kilmės, padengta ledais.1739 m. atrado Žanas Batistas Bovë.1930 m. – Norvegijos dependencija. Petro I sala yra Belingshauzeno jūroje prie Antarktidos krantų.Plotas 180 km²,negyvenama.1821 m. – atrado rusas Belingshauzenas.1933 m. – Norvegijos dependencija. Karalienës Mod Þemë – Antarktidos kontinento dalis.1939 m. – Norvegijos suverenitetas.1957 m. – Norvegijos dependencija.

Norvegai – šiuolaikinė visuomenė

Norvegai mėgsta aktyvų poilsį gamtoje.Daugelis priklauso tokia veiklą propaguojantiems klubams ir draugijoms.Visi turi teisę iškylauti gamtoje, neatsiklausdami tos žemės savininko. Norvegijoje nuo seno galioja vieninga žemės nuosavybės sistema, o norvegų visuomenę tebėra santykinai lygiateisė ir vienalytė.Beveik 90% gyventoju yra Valstybinės bažnyčios nariai, dauguma įgyja išsilavinimą valstybinėse mokymo įstaigose, o iki 9-ojo dešimtmečio Norvegija teturėjo tik vieną radijo ir televizijos kanalą.Visa tai norvegams padėjo išsiugdyti bendras vertybes ir bendrą visuomeninę savimonę. Tačiau įvairios Norvegijos sritys išlaikė kultūrinę savitumą, o dialektų gausa nulėmė tai, jog šalyje pripažintos dvi lygiavertės literatūrinės kalbos.

Per pastaruosius 20 metų Norvegijoje padaugėjo imigrantų iš kitų pasaulio kraštų.Dauguma ateivių apsigyvena didžiuosiuose šalies miestuose, suteikdami jiems kur kas daugiau tautinės įvairovės.

Demokratija.Norvegija yra konstitucinės monarchijos valstybė.Karalius realios valdžios neturi, tačiau karališkoji šeima norvegų tautai autoritetas.

Ástatymø leidžiamąją valdžią vykdo parlamentas – Stortingas, renkamas kas ketveri metai.Stortingo ir vyriausybės santykiai grindžiami parlamentarizmo princą-pu.Tai reiškia, kad vyriausybė privalo turėti Stotingo, kurį sudaro 165 nariai, pasitikėjimą.Be to, renkami deputatai á Samentingà, aukščiausią atstovaujamąją avių valdžios ganė.Policija ir armija pavaldi ministru kabinetui.Kas ketveri metai vyksta rinkimai á savivaldybes ir fiulkø (apskrièiø) tarybas.Kitame lygmenyje demokratija įgyvendinama per daugybę Norvegijoje veikiančių visuomeninių organizacijų.Valdžios organai, ruošdami svarbesnius nutarimus, privalo atsiklausti suinteresuotų organizacijų nuomonės. 1814 m. konstitucija pabrėžia asmenines žmogaus laisves, valdžių atskyrimo principus ir asmenybės teisę kritikuoti vyriausybę.Taip pat Norvegijoje yra keletas “arbitrinių” Įstaigų, kurioms piliečiai gali pateikti įvairius skundus – kai nepadeda kitos institucijos.Pavyzdžiui galima kreiptis á civilinių reikalų, vartotojų ar lygybės klausimų patikėtinius.Be to, Norvegijoje yra atskiras vaikų reikalų patikėtinis, ginantis vaikų teises. Spauda neretai vadinama “ketvirtąja valdžia”.Pagal laikraščių skaitymąnorvegai užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje.Rinktis jie gali beveik ið 150 pavadinimų laikraščių.Moterys valdžioje.Norvegijoje buvo aktyviai siekiama á politikų ir valstybės gyvenimą įtraukti kuo daugiau moterų.Šios pastangos nenuėjo veltui – moterų atstovavimas valdžios organuose didesnis nei daugelyje kitų šalių.Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio 40% vyriausybės narių sudaro moterys, panašiai tiek jų išrenkama á parlamentą. 1991 metais vyriausybei vadovavo Gro Harlem Brundtland, pirmoji Norvegijojemoteris ministrės piemininkės poste. Didžiausios politinės partijos bent kartą yra turėjusios vadove moterį, o minis- teorijose moterys užima daugelį vadovaujamų postų.1993 m. įšventinta pirmoji Norvegijos vyskupą. Ryšiai pasaulyje ir Europoje.Būdama NATO ir Vakarų aljanso nare, Norvegija siekia užsitikrinti saugumą.Šalis plačiai bendradarbiauja Jungtinių tautų organizacijoje (JTO), kurios pirmasis generalinis sekretorius buvo norvegas Trygvë Li (Trygve Lie).
Norvegai dalyvauja daugelyje JTO taikos palaikymo padalinių.Norvegija ir kitais būdais dirba taikos kuriamąją darbą, atliko reikšmingą misiją daugelyje taikos sureguliavimo procesų neramiose pasaulio vietose.Ne vieną dešimtmetį Norvegija plačiai bendradarbiauja politikos ir praktinėje srityje su kitomis Šiaurės šalimis.Šių valstybių piliečiai jau daug metu po visas Šiaurės šalis gali keliauti bepasų.Be to, Šiaurės šalys turi bendra darbo rinką ir plačiai bendradarbiauja socialinio aprūpinimo srityje.1960 m. Norvegija tapo Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) nare.1994 m. ES ir EFTA šalys sukūrę Europos ekonominę sąjungą (EES). Pagalba besivystančioms šalims.Apie vieną procentą savo bendrojo produkto Norvegija skiria labiausiai skurstančioms dalims.Ši parama teikiama tiesiogiai arba per įvairios jungtinių tautų organizacijas.Norvegija siekia, kad šalies vystymui skirta pagalba palengvintų skurstančiųjų dalią, prisidėtų prie ekologiškai tikslingo vystymosi ir paremtų ekonomines reformas.Padedama besivystančioms šalims Norvegija teikia pirmenybę sveikatos apsaugai, šeimos planavimui, mokslui ir pramonės plėtotei. Nobelio taikos premija.Nobelio taikos premiją įsteigė Alfredas Nobelis.Kam ją skirti, sprendžia nepriklausomas komitetas, kurio narius renka Norve- gijos parlamentas.Kai 1901 m. Nobelio premija buvo skiriama pirmą kartą, ji atiteko šveicarui Henri Dunantui, Raudonojo kryžiaus įsteigėjui.Pastaraisiais metais šia premija buvo apdovanoti Martinas Liuteris Kingas, Michailas Gorbačiovas, Nelsonas Mandela, Frederikas Willemas de Klerkas, Yasiras Arafatas, Yitzakas Rabinas ir Shimonas Peresas.Sportas – tai taiki kova.Sportas yra didžiausias masinis reiškinys Norvegijoje.Be to, įvairių tautybių žmones jis suveda taikiai kovai.Norvegija yra surengusi ne vienas dideliais pirmenybes.1952 m. Osle įvyko Olimpinės žiemos žaidynės, o 1994 m. žiemos Olimpiada vėl buvo surengta Norvegijoje, tik šįkart Lilehameryje.Norvegų publika sugeba įvertinti gerus sportininkų pasirodymus.Lilehamerio Olimpiadoje sveèiai susilaukė ne mažesnio palaikymo nei Norvegijossportininkai.Todėl daugelis stebėtojų žiūrovus pavadino žaidynių nugalėtojais.

Žmonės pranokę kitus.Nuotykių ieškotojai.Kai norvegas Roaldas Amundsenas (1872-1928) pasiekė Pietų ašigalį, jis tapo pirmuoju žmogumi pabuvusiu šiame Antarkties ledyno centre.Jis taip pat buvo pirmasis , perplaukęs Šiaurės – Vakarų sąsiaurį, einantį prie šiaurinių Kanados krantų.Fridjofas Nansenas (1861-1930) – ir mokslininkas, ir Arkties tyrinëtojas, ir meni- ninkas, ir politikas.Jis slidėmis perėjo Grenlandija ir laivu “Fram” surengė ekspedicija á lediniuotąją Arkties vandenyną.1922 m. uždarbį repatrijuojant karo pabėgėlius ir pagalba, bado ištiktiems amo- tiems, tuometinėje Sovietų Sąjungoje Nansenui buvo suteikta Nobelio taikos premija.Tøras Hejerdalas (Thor Heyerdahl) ( g.1914 m.) – garsiausias mūsų laiku keliautojas, atradėjas.Plaustu “Kon – Kiti” jis nuplaukė iš Pietų Amerikos á Polinezijà, norėdamasįrodyti jog šį kelią galėjo įveikti ir senovės indėnai.O keliaudamas papirusine valtimi “Ra” jis įrodė, kad senovėje žmonės pajėgė persikelti per Atlantą.

Plunksna ir teptuku.Henriko Ibseno (1828-1906) sukurtus spektaklius “Šmėklas” ir “Lėlių namus” galima pamatyti Norvegijos teatruose.Be to galbūt tiek pat įmanoma Ibseno dramų pastatymus pamatyti Niujorke, Londone, Paryžiuje ar Berlyne.Europos teatrą Ibsenas praturtino giliu psichologizmu ir visuomenės aktualėjo –mis, kurių teatre buvo pasigendama nuo Šekspyro laikų.Trys Norvegijos rašytojai apdovanoti Nobelio literatūros premijomis.Bj¸rnstjerne Bj¸rnsonas (1859-1910) Nobelio premiją gavo 1903 m. Jis rašė apsakymus kaimo tematika, romanus, eilėraščius ir dramas.Be to, Bj¸rnsonas sukūrė Norvegijos tautinio himno žodžius.Knutui Hamsunui (1859-1952) tokia pati premija paskirta 1920 m. uþ romaną “žemės vaisai”, bet tuomet jis jau buvo parašęs tokius žymius kūrinius kaip “Badas”, “Panas” ir “Viktorija”.Sigrida Undset (1882-1949) premiją gavo 1928 m. Garsiausias jos kūrinys – trilogija “Kristina Lauranso duktë”, išversta á daugelį kalbų.Retas paveikslas žinomas taip gerai kaip Edvardo Munko (Edvard Munch)

(1863 – 1944) “Šauksmas”.Dailininkas tapė vienatvę, baimę ir mirti, taip pat meilę, džiaugsmą ir gyvenimą.Šiuolaikinio meno istorijoje Munkas laikomas akspronizmo pradininku.Kompozitorių Edvardà Grygà (Edvard Grieg) (1843 – 1907) ypač išgarsino “Ry –tas” iš pirmosios “Pero Giunto” siuitos.Èia, kaip ir daugelyje savo kūrinių, Grygas panaudojo norvegų liaudies muzikos sąskambius ir harmonijas.Jo koncertas A-mol įtrauktas daugumos sisžiųjų pianistų repertuarus.

Ant ledo ir bėgimo take. Sonja Hanie (1912 – 1969) dešimt kartų tapo pasaulio dailiojo čiuožimo pirmenybių nugalėtoja ir triskart olimpine čempione. JAV ji pagarsėjo kaip kino aktorė ir rengė savo pasirodymų ant ledo gastroles.Netoli Oslo Hiovikodene ji įkūrė “Henie-Onstad” meno centrą. Retai norvegei Niujorko keliai pažįstami geriau nei Gretei Waitz (g. 1953m.).Ji yra Niujorko ir Londono maratonų, pasaulio maratono pirmenybių ir pasaulio laisvojo bėgimo pirmenybių nugalėtoja.Grete Waitz istorija kaip ilgų nuotolių bėgimo rekordininkė tarp moterų.