pasaulio urbanizacija

Urbanizacija yra socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos, miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.
Urbanizacijos procese galima išskirti keturis pagrindinius aspektus: demografinį, teritorinį, ekonominį ir socialinį.
• Demografinė urbanizacija – žmonių migracija iš kaimo į miestą, jų kaupimasis miestuose, nuolatinis santykinis miestiečių daugėjimas.
• Teritorinė urbanizacija – miestų ploto, jų talpumo, susijusio su spartėjančiomis statybomis, didėjimas, naujų miestų ir miesto tipo gyvenviečių kūrimasis.
• Ekonominė urbanizacija – nuolatinis žmonių, dirbančių ne žemės ūkio darbus, daugėjimas, buvusių kaimiečių persiorientavimas į miestietiškas profesijas. Socialinė urbanizacija – iš kaimo į miestą attvykusių žmonių persiėmimas miestietiška gyvensena, taip pat miestietiškų gyvenimo modelių (ekonominių, visuomeninių, kultūrinių) skverbimasis į kaimą.
Urbanizaciją sąlygoja objektyvi būtinybė koncentruoti ir integruoti įvairias materialinės ir dvasinės veiklos formas ir rūšis. Ji intensyvina ir efektyvina socialinius procesus, nes dideliuose miestuose socialinių politinių, ekonominių ir mokslinių techninių veiksnių, kultūrinių tradicijų, įvairių gyventojų sluoksnių sąveika didžiausia.
Urbanizacija yra dviejų etapų. Pirmajame etape didžiausiuose miestuose kaupiasi ekonominis ir kultūrinis visuomenės potencialas, sudarantis sąlygas kurti svarbiausias materialines ir dvasines vertybes. Antrajame etape tas vertybes perima mažesnieji miestai irr miesto tipo gyvenvietės, periferija. Šio dviejų etapų proceso efektas priklauso nuo visuomenės socialinės ekonominės prigimties.
Būdingas dabartinio urbanizacijos etapo bruožas yra vis spartesnis didžiųjų miestų, virstančių aglomeracijomis, augimas.

Šiaurės Afrika

Libija

Valstybės plotas 1 757 000 kv.km., gyventojų skaičius 5 631 580, sostinė Tripolis. Urbanizacija 90%. Ekonomika paremta žemės ūk

kiu, praėjusio amžiaus antrosios pusės pradžioje buvo rasta naftos, kas pastūmėjo ekonominį augimą iki šių dienų. Bendrai gyventojai pragyvena vargingai.
.

Tunisas

Plotas 164 418 kv.km., gyventojų skaičius 10 032 000. Sostinė Tunisas. Ekonomika paremta naudingųjų iškasenų gavyba, turizmu.

.
Pietų Afrika

Pietų Afrikos Respublika

Šalies plotas 1 219 090 kv.km., gyventojų skaičius 42 718 530. Sostinė Pretorija. Urbanizacija 60%. Didžiulė gausa naudingųjų iškasenų, tame tarpe aukso, deimantų, labai prisidėjo prie anksčiau buvusios agrarinės valstybės ekonomikos vystymo ir šiandien PAR viena turtingiausių valstybių Afrikoje (BVP 2 300 vienam gyventojui), pasaulio mastu tai vidutiniškai ekonominiu požiūriu išsivysčiusi valstybė.

.
Rytų Afrika

Džibutis
Plotas 23 200 kv. km., gyventojų skaičius 466 900. Sostinė Džibutis. Urbanizacija 77%. Nors Džibučio gyventojų daugiausia dirbama žemės ūkyje, tačiau valstybė išnaudoja savo geografinę padėtį tranzito atžvilgiu ir yra vidutinio ekonominio lygio valstybė.
Centrinė Afrika
Angola
Angolos respublikos plotas 1 246 700 kv.km., gyventojų skaičius 10 978 552, sostinė Luanda. urbanizacija 32%, ekonomika paremta žemės ūkiu.

Centrinė Afrikos Respublika
Centrinės Affrikos Respublikos plotas 622 436 kv.km., gyventojų skaičius 3 742 480. Sostinė Bangis. Urbanizacija 58%. Eksportuoti medvilnę tabaką kavą, deimantus ir kitas prekes labai varžo neturėjimas uosto. CAR viena vargingiausių valstybių visoje Afrikoje.

Kongo Demokratinė Respublika
Kongo Demokratinės Respublikos plotas 2 344 885kv.km., gyventojų skaičius 58 317 930. Sostinė Kinšasa (anksčiau Leopoldvilis). Urbanizacija 58%. Prieš keletą dešimtmečių valstybė buvo viena turtingiausių (BVP buvo virš 200$) Afrikoje dėl netinkamos ekonomikos politikos nusirito iki vienos iš skurdžiausių (BVP vos viršija 100$).

Kongo Respublika
Kongo Respublikaos plotas 342 000 kv.km., gyventojų skaičius 2 998 050. Sostinė Brazavilis. Ekonomika išvystyta vidutiniškai, BVP 700$ vienam asmeniui.

Gabonas
Gabono Respublikos plotas 26

67 667 kv.km., gyventojų skaičius 1 355 240. Sostinė Libervilis., Urbanizacija net 46%. Ekonomika paremta miškininkyste, naudingųjų iškasenų eksportu, turi nemažus naftos telkinius. BVP 3 800$ vienam asmeniui (2003m). Viena turtingiausių valstybių Afrikoje, pasaulio mastu ekonomikos išvystymas išlieka žemame lygyje.

Pusiaujo Gvinėja

Plotas 28 051 kv.km., gyventojų skaičius 523 050. Sostinė Malabas. Nors ekonomika vis dar labiausiai remiasi žemės ūkiu, tačiau visai neseniai atrasta nafta sąlygoja spartų ekonomikos augimą.

Šiaurės Amerika
Kanada

Plotas 9 984 670 kv.km. Sostinė Otava. Šalyje gyvena 32 mln. žmonių.

JAV

Šalies plotas yra 9 826 630kv.km., 293 027 570 gyventojų.

Meksika
Plotas 1 964 380 kv.km., gyventojų skaičius 97 483 400.
Pietų Amerika
Argentina
Argentinos respublikos valstybės plotas 2 780 399 kv.km., gyventojų skaičius 39 144 753. Sostinė Buenos Aires. 88% gyventojų miestiečiai. Ekonomika paremta žemės ūkiu ir pramone.

Bolivija
Bolivijos respublikos šalies plotas 1 098 581 kv.km., gyventojų skaičius 8 724 150, sostinė La Pasas. 60% gyvena miestuose.

Brazilija

Gyventojų skaičius 184 101 100. Sostinė Brazilija. Urbanizacija šalyje siekia 78%.

Čilė
Čilės respublikos šalies plotas 756 626 kv.km., gyventojų skaičius 15 827 180. Sostinė Santjagas. 84% gyventojų miestiečiai, 1/3 visų šalies gyventojų gyvena sostinėje. Ekonomika išvystyta gerai ir remiasi žemės ūkiu bei naudingųjų iškasenų kasimu.

Kolumbija

Šalies plotas 1 141 748 kv.km., 42 310 780 gyventojų, sostinė Bogota.

Peru

Šalies plotas su salomis 1 285 216 kv.km, gyventojų skaičius 28 863 494, sostinė Lima.

Urugvajus

Šalies plotas 176 215 kv.km, gyventojų skaičius 3 440 200, sostinė Montevideo’as (Montevidėjas liet.). net 90% gyventojų gyvena miestuose. Ekonomika gan aukšto lygio.

Venesuela
Plotas 916 445 kv.km, gyventojų skaičius 25 017 390, sostinė Karakas’as. Visą savo gyvavimo laikotarpį Venesuelos pagrindinis verslas buvo žemės ūkis, 20a viduryje valstybės teritorijoje buvo rasta naftos, tačiau ekonomika silpna, gyventojai aiškiai skiriasi į turtinguosius ir vargšus.
Centrinė Amerika

Nikaragva

Šalies plotas 129 494 kv.km., pagrindinis verslas yr

ra kavos auginimas, vyrauja žemas pragyvenimo lygis, sostinė Managva.

Vakarų Indija

Bahamai
Plotas 13 939 kv.km., Gyventojų skaičius 299 570, sostinė Nasau. Šalis išsidėsčiusi ant apie 700 salų ir 2 400 rifų ir uolų. 30 iš šių salų gyvenamos. Ekonomika pagrįsta turizmu, nes dėl puikaus klimato ištisus metus šalį aplanko virš milijono turistų – tai yra beveik 4 kartus daugiau žmonių nei yra pačioje valstybėje.
Dominikos Respublika
Plotas 48 380 kv.km., gyventojų skaičius 8 833 600, sostinė Santjagas. Ekonomika remiasi žemės ūkiu – kava, bananai, tabakas, turi naudingųjų iškasenų – vario, aukso, sidabro, pastaruoju metu vis daugiau pajamų šalis gauna iš turizmo.

Grenada

Plotas 344 kv.km., gyventojų skaičius 89 350, sostinė Šv. Džordžas. Ekonomika pagrįsta žemės ūkiu.

Kuba

Plotas 114 525 kv.km., gyventojų skaičius 11 308 760, sostinė Havana. Ekonomika nėra gerai išvystyta, eksportuoja tabaką, cukrų, vaisius.

Pietvakarių Azija
Irakas

Valstybės plotas 438 317 kv.km. Sostinė Bagdadas. Šalyje gyvena 25 375 000 gyventojų, daugiausiai arabai ir susitelkę tarp Tigro ir Eufrato upių Mesopotamijos (Mesopotamija – “žemė tarp upių”) žemumoje. Buvusi monarchija 1958 m tapo respublika. 1968m valdžią perėmė viena diktatūros partija, o Sadamo Huseino diktatūra į valdžią atėjo 1979m. Per I pasaulinį karą britai okupavo Iraką 1920m ir padėjo šaliai modernizuotis. 1980 kilo karas su Iranu. 1991m vyko Persijos įlankos karas su JAV. Nuo 2003m nesibaigia karas su JAV, nors Huseinas ir paimtas į nelaisvę, šalyje dažni savižudžių teroristiniai aktai. Irakas turi bene daugiausiai naftos ir gamtinių dujų atsargų pasaulyje ir yra viena turtingiausių ša

alių.

Turkija

Šalies plotas 779 452 kv.km. su 68 894 000 gyventojų, urbanizacija 61%.

Armėnija

Valstybės plotas 29 800 kv.km. su 3 325 300 gyventojų, urbanizacija 68%.

Libanas
Arabų Libano plotas 10 452 kv.km. su 3 777 000 gyventojų, urbanizacija 87% , sostinė ir didžiausias miestas Beirutas.

Jordanas / Jordanija
Plotas 89 556 kv.km. su 5 611 200 gyventojų, kurių daugumą sudaro arabai, urbanizacija 70%. Ekonomiškai šalis priklausoma nuo kitų valstybių, ypatingai po 1967m., kada Izraelis okupavo derlingąjį Vakarų Krantą, kuris sudarė – visos dirbamos žemės.

Izraelis

Plotas 20 700kv.km.. Gyventojų skaičius Rytu Jeruzalėje ir Golano Aukštumose yra 6 200 000. Ekonomika viena aukščiausių pasaulyje.

Omanas
Omano plotas 309 500 kv.km. su 2 903 000 gyventojų, iš jų didžiąją dalį sudaro ne vyresni kaip 15 metų jaunuoliai šitai rodo labai žemą ekonominį – socialinį išsivystymą. Ekonomika paremta žemės ūkiu ir gamtinių dujų gavyba.

Saudo Arabija
Plotas 2 240 000kv.km. su 25 100 000 gyventojų, sostinė Rijadas. 5,5 mln. Gyventojų yra užsieniečiai. Šalis turi daug gamtinių dujų atsargų, tačiau ekonominiu atžvilgiu SA yra žemo ekonominio išsivystymo lygio.

Jungtiniai Arabų Emyratai
Plotas su salomis 83 600kv.km. su 2 523 900 gyventojų, sostinė Dubajus. Iki 6 -ojo dešimtmečio šalies ekonomika buvo labai atsilikusi, bet vėliau šalyje buvo rasti milžiniški naftos resursai ir šiandien tai viena turtingiausių valstybių pasaulyje, aptarnavimo sektoriuje dirba 60% žmonių. Būtina pažymėti faktą, kad 90% visų JAE darbininkų yra emigrantai.

Kataras
Plotas 11 427kv. km., 840 230 gyventojų, kurių 90 miestiečiai, pusė gyventojų gyvena sostinėje Doha’oje. Kaip ir kitose šio regiono šalyse, taip ir Katare buvo atrasta naftos ir nuo to laiko į šalį atvyko labai daug užsienio darbininkų, nes vietiniai gyventojai nėra kvalifikuoti ir per pusę amžiaus šalies gyventojų skaičius padaugėjo 50 kartų.

Kuveitas
Šalies plotas 17 818 kv.km., 2 257 550 gyventojų, sostinė Kuveitas. Labai daug gyventojų yra užsienio darbininkai, apie pusę šalies gyventojų sudaro jaunesni nei 25 m amžiaus jaunuoliai, todėl pastaruoju metu Kuveitas didelį dėmesį skiria medicinai
Vidurio Europa
Albanija

Šalies plotas 28 748 kv.km., gyventojų skaičius 3 544 808. Urbanizacija 57%, BVP vienam gyventojui 4 500$, oficialiai skelbiama bedarbystė yra 15.8%, tačiau gali būti ir dvigubai didesnė, žemiau skurdo ribos gyvena 30% gyventojų.

Bulgarija

Šalies plotas 110 994 kv.km., gyventojų skaičius 7 517 970, sostinė Sofija, urbanizacija 70%, BVP vienam asmeniui 7 600$, bedarbystė 14%, žemiau skurdo ribos gyvena 13% žmonių.

Čekija

Šalies plotas 78 864 kv.km., gyventojų skaičius 10 246 178, sostinė Praha, urbanizacija 65%, BVP vienam gyventojui 15 700$, bedarbystė 9,9%, žemiau skurdo ribos gyventojų duomenų nėra.

Estija

Plotas 45 227 kv.km., gyventojų skaičius 1 341 660, sostinė Talinas, urbanizacija 74%, BVP vienam gyventojui 12 300$, bedarbystė 10%, žemiau skurdo ribos gyventojų duomenų nėra.

Kroatija

Šalies plotas 56 414 kv.km., gyventojų skaičius 4 496 869, sostinė Zagrebas, urbanizacija 57%, BVP vienam gyventojui 10 600$, bedarbystė 19,5%, žemiau skurdo ribos gyventojų duomenų nėra.

Latvija

Šalies plotas 64 589 kv.km., gyventojų skaičius 2 306 300. Sostinė Ryga, urbanizacija 74%, BVP vienam gyventojui 10 200$, bedarbystė 8,6%, žemiau skurdo ribos gyvenančių duomenų nėra.

Lenkija
Plotas 312 685 kv.km., gyventojų skaičius 38 626 349, sostinė Varšuva, urbanizacija 65% (1999), BVP vienam gyventojui 11 100$, bedarbystė 20%, žemiau skurdo ribos 18% gyventojų.

Lietuva

Šalies plotas 65 296 kv.km., gyventojų skaičius 3 483 980, sostinė Vilnius, urbanizacija 75%, BVP vienam gyventojui 11 400$, bedarbystė 10,5%, žemiau skurdo ribos gyvenančių duomenų nėra.

Slovėnija
Plotas 20 255 kv.km., gyventojų skaičius 2 011 473, sostinė Liubliana, urbanizacija 63%, BVP vienam gyventojui 19 000$, bedarbystė 11%, žemiau skurdo ribos gyventojų duomenų nėra.

Vengrija

Plotas 93 030 kv.km., gyventojų skaičius 10 032 375, Sostinė Budapeštas, urbanizacija 64%, BVP vienam gyventojui 13 900$, bedarbystė 6%, žemiau skurdo ribos 8,5%.
Pietų Europa
Andora
Plotas 468 kv.km., gyventojų skaičius 69 865, sostinė Andora la Velja. Urbanizacija 63%. BVP 19 000$, Su bedarbyste bei gyventojų procentu žemiau skurdo ribos duomenų nėra.

Graikija

Plotas 131 957 kv.km., gyventojų skaičius 10 647 530, sostinė Atėnai. Urbanizacija 65%, BVP vienam gyventojui 20 000$, bedarbystė 9,4%, gyvenančių žemiau skurdo ribos duomenų nėra.

Ispanija

Valstybės plotas 504 782 kv.km., gyventojų skaičius 40 280 780, sostinė Madridas. Urbanizacija 77%, BVP vienam gyventojui 22 000$, bedarbystė 11,3%, žemiau skurdo ribos gyvenančių duomenų nėra.

Italija

Valstybės plotas 301 302 kv.km., gyventojų skaičius 58 057 500, sostinė Roma. Urbanizacija 67%. BVP vienam gyventojui 26 700$, bedarbystė 8.6%, žemiau skurdo ribos gyvenančių duomenų nėra.

San Marinas
Plotas 61 kv.km., gyventojų skaičius 28 503, sostinė San Marinas. Urbanizacija 94%. BVP vienam gyventojui 34 600$, bedarbystė 2,6%, žemiau skurdo ribos gyvenančių duomenų nėra.

Vatikanas

Tai nykštukinė valstybė, kurios plotas 0,4 kv.km., gyventojų skaičius 1 000 (2001m). Šiai valstybei miestui vadovauja ir visišką valdžią turi popiežius. Urbanizacija 100%.

Vakarų Europa
Liuksemburgas

Šalies plotas 2 586 kv.km., gyventojų skaičius 462 690, sostinė Liuksemburgas, urbanizacija 91%, BVP vienam asmeniui 55 100$, bedarbystė 3,6%, kad gyventų že
Belgija
Plotas 30 518 kv.km., gyventojų skaičius 10 348 276, sostinė Briuselis. Urbanizacija 97%. BVP vienam asmeniui 29 100$, bedarbystė 8,1%, žemiau skurdo ribos gyvena 4% gyventojų. Belgija,, Olandija (Niderlandai) ir Liuksemburgas sudaro Beneliukso ekonominę sąjungą.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (Didžioji Britanija) yra Britų salose, priklauso Vakarų Europos regionui, susideda iš Šiaurės Airijos (Airijos saloje), Škotijos (Britanijos salos šiaurinėje dalyje), Velso (Britanijos salos pietvakariuose) ir Anglijos (centrinėje ir pietrytinėje Britanijos salos dalyje). Šalies plotas 241 752 kv.km., gyventojų skaičius 60 270 708, sostinė Londonas, urbanizacija 89%, BVP vienam gyventojui 27 700$, bedarbystė 5%, žemiau skurdo ribos gyvena 17% (2002m) gyventojų.

miau skurdo ribos gyventojai duomenų nėra. Belgija,, Olandija (Niderlandai) ir Liuksemburgas sudaro Beneliukso ekonominę sąjungą.

Olandija / Niderlandai
Plotas 41 865 kv.km., gyventojų skaičius 16 318 199, sostinė Amsterdamas. Urbanizacija 89%. BVP vienam gyventojui 28 600$, bedarbystė 5.3%, žemiau gyvenančių skurdo ribos duomenų nėra. Belgija,, Olandija (Niderlandai) ir Liuksemburgas sudaro Beneliukso ekonominę sąjungą.

Prancūzija

Šalies plotas 543 965 kv.km., gyventojų skaičius 60 424 213, sostinė Paryžius. Urbanizacija 73%. BVP vienam gyventojui 27 600$, bedarbystė 9,7%, žemiau skurdo ribos 6,5% gyventojų.

Šveicarija

Šalies plotas 41 285 kv.km., gyventojų skaičius 7 450 867, sostinė Bernas. Urbanizacija 61%, BVP vienam gyventojui 32 700$, bedarbystė 3,7% – vienas žemiausių rodiklių pasaulyje, žemiau skurdo ribos gyvenančių duomenų nėra.

Vokietija

Šalies plotas 356 974 kv.km., gyventojų skaičius 82 424 609, sostinė Berlynas, urbanizacija 86%, BVP vienam gyventojui 27 600$, bedarbystė 10,5%, žemiau skurdo ribos gyvenančiųjų duomenų nėra.

Šiaurės Europa
Danija
Danija yra Šiaurės Europoje, šiaurinėje Jutlandijos pusiasalio dalyje, jai priklauso apie 500 salų, kuriose yra 40% visos šalies teritorijos. Didžiausia sala Zelandijos. Ribojasi su Vokietija, krantus skalauja Baltijos ir Šiaurės jūros, plotas 43 070 kv.km., gyventojų skaičius 5 413 392, sostinė Kopenhaga. Ekonomika labai gerai išvystyta, BVP 31 000$, bedarbystė tik 6% . Žemiau skurdo ribos gyventojų duomenų nėra.

Islandija
Islandija yra vulkaninės kilmės Islandijos saloje Atlanto vandenyne. Jos plotas 103 000 kv.km., gyventojų skaičius 293 966, Sostinė Reikjavikas. Urbanizacija 92%. Sostinė Reikjavikas. Ekonomika išvystyta labai aukštam lygyje, viena svarbiausių ūkio šakų yra žvejyba Atlanto vandenyne. BVP 31 000$ vienam asmeniui. Bedarbystė viena mažiausių pasaulyje – 3,4%. Žemiau skurdo ribos Gyventojų duomenų nėra.

Norvegija
Norvegija yra Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje, ribojasi su Švedija, Suomija, Rusija, krantus skalauja Norvegų ir Barenco jūros, plotas 323 900, gyventojų skaičius 4 500 000, sostinė Oslas, urbanizacija 75%. Sostinė Oslas. Ekonominiu atžvilgiu Norvegija yra tarp pirmaujančių pasaulyje. BVP vienam asmeniui ? 38 000$. Bedarbystė tik 4,7%. Žemiau skurdo ribos gyvenančiųjų informacijos nėra.
Į Norvegijos teritoriją įeina Jan Majeno (plotas 373 kv.km., negyvenama) sala esanti tarp Norvegų ir Grenlandijos jūrų, Svalbardo sala (plotas 62 050kv.km., gyventojų skaičius 2 7000) į šiaurę nuo Norvegijos ir Buveto sala esanti Atlando vandenyne į pietus nuo Afrikoje esančio Gerosios vilties kyšulio ( plotas 58,5 kv.km., negyvenama).

Suomija
Suomija yra Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje, ribojasi su Norvegija, Suomija, Rusija, krantus skalauja Baltijos jūra. Šalies plotas 338 130 kv.km., gyventojų skaičius 5 214 512, sostinė Helsinkis. Suomijos ekonomika gerai išvystyta, tik susisiekimui jūra trukdo žiemą užšąlanti Botnijos įlanka. BVP vienam gyventojui 27 000$. Bedarbystė palyginti didelė – net 9%. Gyventojų žemiau skurdo ribos duomenų nėra.

Švedija
Švedija yra Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje, ribojasi su Norvegija, Suomija, krantus skalauja Baltijos ir Šiaurės jūros. Plotas 449 960 kv.km., gyventojų skaičius 8 986 400, sostinė Stokholmas, urbanizacija 84%. Šalies ekonomika pasaulio mastu yra tarp pirmaujančių. BVP vienam asmeniui 26 800$, bedarbystė 4,9%, žemiau skurdo ribos gyventojų informacijos nėra.

Farerų salos (Danija)
Farerų salos priklauso Danijai, yra tarp Norvegų jūros ir Atlanto vandenyno, siekia nepriklausomybės, tačiau į teritoriją pretenduoja Danija, Islandija ir Airija. Plotas 1 399 kv.km., gyventojų skaičius 46 660, sostinė Toršavnas, BVP vienam gyventojui 22 000$.
Rytų Europa
Baltarusija / Gudija
Gudija yra Rytų Europoje, ribojasi su Lietuva, Latvija, Rusija, Ukraina, Lenkija, neturi išėjimo į vandenyną, plotas 207 595 kv.km., gyventojų skaičius 10 310 520, sostinė Minskas, urbanizacija 74%, BVP vienam gyventojui 6 100$, bedarbystė 2,1%* (2001m), žemiau skurdo ribos 22% gyventojų. *Baltarusijoje duomenys dažnai pateikiami klaidingai.
Rusija

Ukraina
Ukraina yra Rytų Europoje, jei Rusiją priskirtume Azijai, kaip kad rimutija tinklapyje, tai Ukraina būtų pati didžiausia valstybė Europoje. Šalis ribojasi su Baltarusija / Gudija, Rusija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Moldova, krantus skalauja Juodoji bei Azovo jūros. Plotas 603 709 kv.km., gyventojų skaičius 47 732 079, sostinė Kijevas (Kijivas), urbanizacija 72%. BVP vienam gyventojui 5 400$, bedarbystė 3,7%, žemiau skurdo ribos yra net 29% gyventojų.
Okean Danijai priklauso didžiausia planetoje sala Grenlandija ir Farerų salos.ija
Melanezija
Saliamono salos

Saliamono Salos (valstybės tipas – monarchija) yra Ramiajame vandenyne, Melanezijoje. Bendras salų plotas 27 540 kv.km., gyventojų skaičius 523 620, sostinė Honiara, urbanizacija 20%. BVP vienam asmeniui 1 700$. Dauguma gyventojų krikščionys, oficiali kalba melanezijiečių ir anglų.

Fidžis
Fidžio Salų Respublika yra Ramiajame vandenyne, Melanezijoje. Plotas 18 270 kv.km., gyventojų skaičius 880 870, sostinė Suva. Urbanizacija 42%. BVP vienam gyventojui 5 800$, bedarbystė 7,5%, žemiau skurdo ribos gyvena 25% žmonių.

Vanuatu
Vanuatu yra Ramiajame vandenyne, Melanezijoje, plotas 12 200 kv.km., gyventojų skaičius 202 600, sostinė Port Vila, urbanizacija 20%, BVP vienam gyventojui 3 000$.

Papua Naujoji Gvinėja
Papua Naujoji Gvinėja yra Ramiajame vandenyne Melanezijoje, plotas 452 860 kv.km., gyventojų skaičius 5 420 280, sostinė Port Moresbi, urbanizacija 20%. BVP vienam gyventojui 2 200$, 37% žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
Mikronezija
Mikronezijos Federacinės Valstijos
Mikronezijos Federacinės Valstijos yra Ramiajame vandenyne Mikronezijoje. Plotas 702 kv.km., gyventojų skaičius 108 150, sostinė Palikiras, urbanizacija 30%. Oficiali kalba anglų. BVP vienam gyventojui 2 000$, bedarbystė 16%, žemiau skurdo ribos gyvena 26% žmonių.

Kiribatis
Kiribačio Respublika (anksčiau vadinosi Gilberto Salos) yra Ramiajame vandenyne, Mikronezijoje 33 koralinėse ir vienoje vulkaninėje saloje – Banaba. Apie 20 salų yra beveik visiškai negyvenamos. Plotas 811 kv.km., gyventojų skaičius 100 800, sostinė Tarava, urbanizacija 37%, BVP vienam gyventojui tik 800$, neturi nuosavos televizijos, internetu naudojasi šiek tiek virš 2000 abonentų.
Polinezija
Tonga

Tonga yra Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, priklauso Britų Sandraugai, monarchija. Plotas 718 kv.km., gyventojų skaičius 110 237, sostinė Nukualofa. BVP vienam asmeniui 2 200$

Tuvalu
Tuvalu yra Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, nuo 1978m nepriklausoma nuo Britų, plotas 26 kv.km., gyventojų skaičius 11 470, sostinė Funafuti‘s. BVP vienam gyventojui 1 100$, neturi mobiliųjų telefonų, televizijos, bendras kelių ilgis 8 km., turi 1 neasfaltuotą oro uostą.

Samoa
Samoa yra Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, nuo 1962 nepriklausoma nuo N. Zelandijos, pirmoji šalis išsikovojusi nepriklausomybę Ramiajame vandenyne, plotas 2 934 kv.km., gyventojų skaičius 177 714, sostinė Apia, BVP vienam gyventojui 5 600.

Maršalo salos
Maršalo salos yra Ramiajame vandenyne, nuo 1986 nepriklausomos nuo JAV, plotas 181 kv.km., gyventojų skaičius 57 700, sostinė Madžuras, BVP vienam gyventojui 1 600$, bedarbystė 30%.

Naujoji Zelandija
Naujoji Zelandija yra Ramiajame vandenyne, šalį sudaro dvi didelės Šiaurinė ir Pietinė salos. Sostinė Velingtonas yra Šiaurinėje saloje prie Kuko sąsiaurio. Plotas 268 680, gyventojų skaičius 3 993 817. Ekonomika labai priklausoma nuo prekybos žemės ūkio produktais, BVP vienam asmeniui 2 100$.

Nauru
Nauru yra Ramiajame vandenyne, tai pati mažiausia nepriklausoma valstybė pasaulyje. Po I pasaulinio karo buvo atitekusi Australijai, 1968m išsikovojo nepriklausomybę, plotas 21 kv.km., gyventojų skaičius 12 800, oficialios sostinės nėra, valdžia susitelkusi Jareno teritorijoje, BVP vienam gyventojui 5 000$.
Naujajai Zelandijai priklausančios salos

Niue
Niue yra Kuko salose, atskiras autonominis vienetas, plotas 260 kv.km., gyventojų skaičius 2 156, BVP vienam gyventojui 3 600$.

Tokelau
Tokelau koralinės salos (Naujosios Zelandijos teritorija) yra Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, plotas 10 kv.km., gyventojų skaičius 1 400, sostinės nėra, nes kiekvienas atolas turi savo administraciją. BVP vienam asmeniu 1 000$, nėra interneto, televizijos, mobiliųjų telefonų, radijo stotys kiekviename atole pranešinėja tik orų prognozes

Urbanizacija salose
Nagrinėjant duomenis apie urbanizaciją salose galima pastebėti, jog didesne dalis žmonių keliasi į miestus, nes teritorijos nedidelės ir valstybė skatina tai daryti, nes ir žmonems finansiškai pigiau ,ir valstybei geriau, nes gali plėtoti turizmą. Didėjantis žmonių sakičius salose reikalauja būsto, tad geriausia išeitis plėti miestų teritoriją. Taip pat būtų galima kalbėti ir apie mažas valstybėles, tokias kaip Vatikanas, išvados daromos tos pačios, kad plėsti kaimams plėsti nėra terutorijos. Dar pastebėta, jog norint plėsti miestų urbanizaciją reikalinga gera šalies ekonomika, būtų plėtojama pramonė ar kasami gamtos ištekliai. Jaunimą urbanizuotis skatina miestų aktyvus gyvenimas ir noras užsidirbti, tad didesnė dauguma renkasi miestų gyvenimą. Afrikoje beveik visų valstybių ekonomika paremta žemės ūkiu, nepalankios sąlygos neskatina ekonomikos rodiklių kilti. Europoje ir Š.Amerikoje patys aukščiausi urbanizacijos rogikliai, nes šie žemynai yra ekonomiškai tvirti, skatinama pramonė, darbas miestuose, kurio prekes eksportuojamos ir taip statomas ekonominis pagrindas. Didelėms šalis yra sunkia skirti didelį biudžetą miesto namams, daugiabučių statymui, nes dažniausiai didelės valstybės nėra ekonomiškai labia stiprios pasaulyje, o mažoje valstybėje lengviau surenkamos ir paskirstomos lėšos urbanizacijos augimui, todėl šis reiškinys ir didėja.

1. kas lemia urbanizaciją?
2. koks urbanizacijos dėsningumas pastebimas mažose valstybėse ir salose?
3. kodėl didelėse valstybėse(pvz Kinijoje) neara didelis urbanizacijos procentas?
4. išvardinkite 3 labiausiai urbanizuotas valstybes
5. kas yra urbanizacija?
6. Kur urbanizacija vyksta lėčiausiai ir kodėl?
7. Ar urbanizacija priklauso nuo karų poveikio?
8. Ar turi įtakos urbanizacijai valstybės plotas ir gyventojų skaičius?
9. Jus už ar prieš urbanizaciją ir kodėl?argumentuokite
10. ar urbanizacija priklauso nuo ekonomikos lygio šalyje?

Leave a Comment