Norvegija

2018 0

Pagrindinių duomenų apie alį lentelė

Oficialus alies pavadinimas Kongeriket Norge

alies sostinė Oslas

Piniginis vienetas Krona

Tikėjimas Evangelikų liuteronų

Valstybės galva Karalius

Vyriausybei vadovauja Premjier ministras

alies plotas 386890 km

Jūros krantų linija 57009 km

Didiausias eeras Mjsa 368 km

Ilgiausia upė Glomma 617 km

Aukčiausias kalnas Galdhpiggen 2469 m v.j.l.

Gyventojų skaičius

Visoje Norvegijoje 4273634

Osle ir jo priemiesčiuose 696095

Tik Osle 467411

Vidutinis gyvenimo ilgis

Vyrai 73.4 metų

Moterys 79.8 metų

Norvegijos vėliava

Įvadas

Norvegija ivertus i į Lietuvių kalbą reikia kelias į iaurę .is pavadinimas atsirado todėl, kad monės metų metais verėsi į iaurės gilumą iekodami naujų vejybos ir medioklės plotų.

Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų.Taip yrra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prie 9 – 10 tūkst.metų nuo čia nuslinko ledynai.

Iki iol čia gyvenakrato senbuviai samiai, ilaikę savitą kalbą,kultūrą ir papročius.

Dar prie trisdeimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtositeklių.Tačiau alyje yra geleies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija uima vieną pirmųjų pasaulyje.picbergene kasamos akmens anglys.

Geografija

Pietuose Norvegija prasideda ties 58 .platumoje nedidelėmis i vandens kyančiomis, uolingomis salelėmis.

Piečiausią ir iauriausią alies taką skiria 1750 km. iaauriausias takas, tai kyulys stačiu skardiu krintantis į Barenco jūrą, esantis 71 . platumoje.

iek tiek į vakarus nuo iauriausio alies tako yra iauriausias pasaulio miestas Hamarfestas.

Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai : Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angiakasių; Jan Mayeno sala su

u dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampė sala Bouvė ( Bouvet ) ir labiau į pietus Petro I sala.

Kontinentinis Norvegijos elfas – 200 jūrmylių ir tęsiasi nuo iaurės jūros iki Svalbardo salyno, o tai leidia norvegams tose jūros platybėse naudotis vandenyno gerybėmis ir turtais.

Klimatas

Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasisį emyninį, todėl čia vidutinė sausio temperatūra iaurėje -2 – -4C , o pietuose +2C, bet truputi pakeliavus į kalnus temperatūraa staigiai krenta ir yra -10 — -12C, o kartais nukrinta iki-40C.

Vasaros būna labai lietingos ir trumpos ir temperatūros vidurkis – 6 10C, o pietuose 15C.

Pietiniuose kalnuose ikrinta nuo 3000 mm iki 5000 mm kritulių per metus, o rytiniuose tik 600 mm – 800 mm kritulių. Norvegijos iaurinis klimatas velnesnis nei .Amerikos iaurėje.Tačiau auktikalnėse klimatas labai atiaurus ir čia sniegas isilaiko visus metus.

monių gyvenamose vietose gerai deera bulvės, bei paarinės kultūros, o alies pietuose – ir javai.Palyginti velnų krato klimatą lemią pučiantįs vakarų ir pietvakarių vėjai, kuriuos vir vandenyno suildo iltosios jūrų srovės, pasiekiančios net Svalbardo salyną.

Ten, kur susiduria iltosios ir altosios jūrų srovės į vandens pavirių ikyla daug augalinio uvų maisto, todėl tose vietose sugaunama ypač daug uvies, o tokių vietų Norvegijai priklausiančiose jūrų teritorijose ir keletas.

Upes Norvegijoje maitina itirpę sniegynai, ledynai ir lietūs.Upės yra labai sraunios ir jų vanduo labai varus, nes upės teka kalnuose ir jų

ų kelyje pasitaiko daug slenkčių bei krioklių.vanduo varus dėl to, kad itirpęs ledynų vanduo yra labai tyras ir bespalvis.

Aukčiausias krioklys yra Večio ir jis krinta i 275 m aukčio.

Eerai telko tektoniniuose plyiuose ir jų visoje Norvegijoje yra apie 200 000.

Augalija ir Gyvūnija

Daniausi Norvegijos mikai yra spygliuočių mikai, kurie nuo 70 . pl. pereina į samanų ir kerpių tundrą. Mikai kalnuose pakyla net iki 1100 m, o lygesnėje iaurėje tik iki 300 m.

Mikai sudaro 27% krato ploto, bet be spygliuočių čia galima rasti ir ąuolų, bukų giraičių.

Norvegijos iaurėje vyrauja kalnų jauriniai dirvoemiai, o pietuose – rusvieji mikų dirvoemiai.

ioje teritorijoje gyvena daugiausiai mikų ir tundrų gyvūnai, tai: briediai, taurieji elniai, lūis, barsukai, bebrai, voverys.Tundrose veisiasi iauriniai elniai, poliarinės lapės, kikiai,lemingai

Dauguma paukčių, kurių krate ypač daug, gyvena mikuose.Čia paplitę kurtiniai ir tetervinai; tundroje populiarios kurapkos.Daug paukčių krauna savo lizdus stačiuosefiordų krantuose ir auktose uolose.Čia knibdėte knibda gagos, kirai, alkos, narūnėliai.

Prie jūros krantų sugaunama daug eerių, silkių, skumbrių, menkių, eeruose – laių ir upėtakių.

Gyventojai ir jų kultūra

Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai.Prie tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jūrų platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.

Viduramiais Norvegija viepatavo didelėje iaurės Atlanto dalyje. 1814 m. geguės 17 d. buvo pirmą kartą paskelbta Norvegijos konstitucija.Vėliau i diena tapo visos alies vente.

Norvegija yra aukto gyvenimo lygio alis, joje so

ocialinė apsauga, sveikatos rupyba, mokslai, yra nemokami.

Tipiką norvegų eimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.

Miestuose monės gyvena auktuose daugiabučiuose namuose.Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie eerų, jūrų.

Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais iemos vakarais.Todėl kiekvienais metais alyje parduodama apie 40 milijonų knygų.

Susisiekimas

Norvegijos kratovaizdis yra kalnuotas, todėl čia tiesti kelius ir geleinkelius ypač sunku.

Geleinkelis tarp Oslo ir Bergeno yra nutiesta per plynauktę, kurios klimatas primena Alpes 2500 – 3000 metrų auktyje vir jūros lygio.

Norvegijoje yra 53000 km vieųjų kelių, 17300 tiltų ir 830 tunelių.

Oro transportas Norvegijai yra svarbesnis nei kitoms alims.Čia yra apie 50 vie- tinės reikmės aerouostų su trumpais nusileidimų takais.Ir iais aerouostais

daniausiai naudojasi nedidelių perveimo firmų ir privatūs lėktuvai.Didesni aerouostai aptarnauoja Braathens Safee , Skandinavijos oro linijų,

reaktyvinius, tarptautinių reisų lėktuvus.

Taip pat svarbūs pajūriu plaukiojantys laivai, kurie pervea keleivius ir daugiau kaip pusę alies krovinių.Vietinius reisus aptarnauja fiordų autobusai , kurie plaukioja 30-40 mazgų greičiu ir daugybė automobilius perveančių keltų.

alies ūkis

emės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius alyje.Net dalis paminėtų produktų eksportuojama į kitas alis.Bet emės ūkio plotai uima tik 3% – 4% alies ploto.

Pagrindinis alies verslas buvo ir yra vejyba.vejyba aprūpina daugumos alies pakrančių gyventojus darbu.Norvegija viso pasaulio vejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų uvų kiekį ui

ima pirmą vietą.

vejybos pramonė yra pasiekusi labai aukta automatizacijos lygį, todėl čia dirba palyginti maas monių procentas.

O smulkesni vejai dabar uisiima uvivaisa.

Dėl neseniai Norvegijos jūroje atrastų naujų naftos ir dujų telkinių padidėjo ir pagyvėjo chemijos pramonė, kuri gamina trąas, plastmases, daus ir vaistus.

Dauguma Norvegijos pramonės kompanijų yra nedidelės, bet jos sugeba prisitaikyti prie vis kintančių darbo sąlygų

Didelė dalis gyventojų dirba paslaugų sferoje : prekyboje, transporte, mdicinos, finansų įstaigose.

Eksportas

Norvegija tai alis, kurios didiąją dalį energijos sudaro hidroelektrinių pagaminta elektra.

ioje alyje sunaudojama daug elektros nes dauguma pastatų ir gyvenamųjų namų yra ildo mi elektra.

Kai jūros gelmėse buvo rasta naftos, atsirado nauja pramonės aka (naftos gavyba ir perdirbimas).Didiąją dari naftos ir jos produktų Norvegija eksportuoja, o sau pasilieka tik tiek, kad utektų automobilių kurui ir chemijos pramonei.

Taip pat Norvegija eksportuoja taurieuosius metalus, uvį ir jos produktus, medį ir jo prod., laivus. Norvegija i kitų alių importuoja medio anglį, tabaką, plastiką, kietajį kurą, norvegijoje neigaunamų metalų rūdą, įvairius įrenginius.

Administracinis suskirstymas :

Fiulkė lietuvikai – norvegikai Plotas km Gventojų tūkst., 1990 m.įvertinimas Administracinis centras

Akershusas – Akershus 4917 415 Lilelstriomas

Buskerudas – Buskerud 14927 225 Dramenas

Estfoldas – Ostfold 4183 238 Mosas

Finmarkes – Finmark 48637 74 Vadsė

Hedmarkas – Hedmark 27388 187 Hamaras

Horalanas – Hordaland 15634 409 Bergenas

Miorė ir Romsddalas – More og Romsdal 15104 238 Moldė

Norlanas -Nordland 38327 240 Budė

Oplanas – Oppland 25260 183 Lilehameris

Oslas – Oslo 454 458 Oslas

Pietų Trionelagas – Sor-Trondelag 18831 250 Trodheimas

Rytų Agderis – Aust Agder 9212 97 Arendalis

Rogalanas – Rogaland 9141 336 Stavangeris

Sognė ir Fjordanė – Sogn og Fjordane 18634 107 Leikangeirs

iaurės Trionelagas – Nord-Trondelag 22463 127 Steinchjeris

Telemarkas – Telemark 15315 163 ijenas

Tromsas – Troms 25954 147 Tromsė

Vakarų Agderis – Vest-Agder 7281 144 Kristiansanas

Vestfoldas – Vestfold 2216 197 Tionsbergas

Istorija : Vikingų amius 800 – 1070 m.

pagonys i

. . .

Plunksna ir teptuku.Henriko Isbeno (1828-1906) sukurtus spektaklius mėklas ir Lelių namus galima pamatyti Norvegijos teatruose.

Be to galbūt tiek pat įmanoma Isbeno dramų pastatymus pamatyti Niujorke, Londone, Paryiuje ar Berlyne.

Europos teatrą Isbenas praturtino giliu psichologizmu ir visuomenės aktualijo –

mis, kurių teatre buvo pasigendama nuo ekspyro laikų.

Trys Norvegijos raytojai apdovanoti Nobelio literatūrospremijomis.

Bjrnstjerne Bjrnsonas (1859-1910) Nobelio premiją gavo 1903 m. Jis raė apsakymus kaimo tematika, romanus, eilėračius ir dramas.Be to, Bjrnsonas sukūrė Norvegijos tautinio himno odius.

Knutui Hamsunui (1859-1952) tokia pati premija paskirta 1920 m. u romaną emės vaisai, bet tuomet jis jau buvo paraęs tokius ymius kūrinius kaip Badas, Panas ir Viktorija.

Sigrida Undset (1882-1949) premiją gavo 1928 m. Garsiausias jos kūrinys – trilogija Kristina Lauranso duktė, iverstą į daugelį kalbų.

Retas paveikslas inomas taip gerai kaip Edvardo Munko (Edvard Munch)

(1863 – 1944) auksmas.

Dailininkas tapė vienatvę, baimę ir mirtį, taip pat meilę, diaugsmą ir gyvenimą.

iuolaikinio meno istorijoje Munkas laikomas akspronizmo pradininku.

Kompozitorių Edvardą Grygą (Edvard Grieg) (1843 – 1907) ypač igarsino Ry –

tas i pirmosios Pero Giunto siuitos.Čia, kaip ir daugelyje savo kūrinių, Gry –

gas panaudojo norvegų liaudies muzikos sąskambius ir harmonijas.Jo koncertas A-mol įtrauktas daugumos sisiųjų pianistų repertuarus.

Ant ledo ir bėgimo take. Sonja Hanie (1912 – 1969) deimt kartų tapo pasaulio dailiojo čiuoimo pirmenybių nugalėtoja ir triskart olimpine čempione. JAV ji pagarsėjo kaip kino aktorė ir rengė savo pasirodymų ant ledo gastroles.Netoli

Oslo esamnčiame Hiovikodene ji įkūrė Henie-Onstad meno centrą.

Retai norvegei Niujorko keliai paįstami geriau nei Gretei Waitz (g. 1953m.).

Ji yra Niujorko ir Londono maratonų, pasaulio maratono pirmenybių ir pasau-

lio laisvojo bėgimo pirmenybių nugalėtoja.Grete Waitz įeis į istoriją kaip ilgų nuotuolių bėgimo rekordininkė tarp moterų

Join the Conversation