Norvegija

Pagrindinių duomenų apie alį lentelė
Oficialus alies pavadinimas Kongeriket Norge

alies sostinė Oslas

Piniginis vienetas Krona

Tikėjimas Evangelikų liuteronų

Valstybės galva Karalius

Vyriausybei vadovauja Premjier ministras

alies plotas 386890 km

Jūros krantų linija 57009 km

Didiausias eeras Mjsa 368 km

Ilgiausia upė Glomma 617 km
Aukčiausias kalnas Galdhpiggen 2469 m v.j.l.
Gyventojų skaičius

Visoje Norvegijoje 4273634

Osle ir jo priemiesčiuose 696095

Tik Osle 467411
Vidutinis gyvenimo ilgis

Vyrai 73.4 metų

Moterys 79.8 metų

Norvegijos vėliava

Įvadas

Norvegija ivertus i į Lietuvių kalbą reikia kelias į iaurę .is pavadinimas atsirado todėl, kad monės metų metais verėsi į iaurės gilumą iekodami naujų vejybos ir medioklės plotų.

Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų.Taip yrra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prie 9 – 10 tūkst.metų nuo čia nuslinko ledynai.
Iki iol čia gyvenakrato senbuviai samiai, ilaikę savitą kalbą,kultūrą ir papročius.
Dar prie trisdeimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtositeklių.Tačiau alyje yra geleies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija uima vieną pirmųjų pasaulyje.picbergene kasamos akmens anglys.

Geografija

Pietuose Norvegija prasideda ties 58 .platumoje nedidelėmis i vandens kyančiomis, uolingomis salelėmis.

Piečiausią ir iauriausią alies taką skiria 1750 km. iaauriausias takas, tai kyulys stačiu skardiu krintantis į Barenco jūrą, esantis 71 . platumoje.
iek tiek į vakarus nuo iauriausio alies tako yra iauriausias pasaulio miestas Hamarfestas.
Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai : Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angiakasių; Jan Mayeno sala su

u dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampė sala Bouvė ( Bouvet ) ir labiau į pietus Petro I sala.

Kontinentinis Norvegijos elfas – 200 jūrmylių ir tęsiasi nuo iaurės jūros iki Svalbardo salyno, o tai leidia norvegams tose jūros platybėse naudotis vandenyno gerybėmis ir turtais.

Klimatas

Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasisį emyninį, todėl čia vidutinė sausio temperatūra iaurėje -2 – -4C , o pietuose +2C, bet truputi pakeliavus į kalnus temperatūraa staigiai krenta ir yra -10 — -12C, o kartais nukrinta iki-40C.

Vasaros būna labai lietingos ir trumpos ir temperatūros vidurkis – 6 10C, o pietuose 15C.
Pietiniuose kalnuose ikrinta nuo 3000 mm iki 5000 mm kritulių per metus, o rytiniuose tik 600 mm – 800 mm kritulių. Norvegijos iaurinis klimatas velnesnis nei .Amerikos iaurėje.Tačiau auktikalnėse klimatas labai atiaurus ir čia sniegas isilaiko visus metus.

monių gyvenamose vietose gerai deera bulvės, bei paarinės kultūros, o alies pietuose – ir javai.Palyginti velnų krato klimatą lemią pučiantįs vakarų ir pietvakarių vėjai, kuriuos vir vandenyno suildo iltosios jūrų srovės, pasiekiančios net Svalbardo salyną.
Ten, kur susiduria iltosios ir altosios jūrų srovės į vandens pavirių ikyla daug augalinio uvų maisto, todėl tose vietose sugaunama ypač daug uvies, o tokių vietų Norvegijai priklausiančiose jūrų teritorijose ir keletas.

Upes Norvegijoje maitina itirpę sniegynai, ledynai ir lietūs.Upės yra labai sraunios ir jų vanduo labai varus, nes upės teka kalnuose ir jų

ų kelyje pasitaiko daug slenkčių bei krioklių.vanduo varus dėl to, kad itirpęs ledynų vanduo yra labai tyras ir bespalvis.
Aukčiausias krioklys yra Večio ir jis krinta i 275 m aukčio.
Eerai telko tektoniniuose plyiuose ir jų visoje Norvegijoje yra apie 200 000.

Augalija ir Gyvūnija

Daniausi Norvegijos mikai yra spygliuočių mikai, kurie nuo 70 . pl. pereina į samanų ir kerpių tundrą. Mikai kalnuose pakyla net iki 1100 m, o lygesnėje iaurėje tik iki 300 m.
Mikai sudaro 27% krato ploto, bet be spygliuočių čia galima rasti ir ąuolų, bukų giraičių.

Norvegijos iaurėje vyrauja kalnų jauriniai dirvoemiai, o pietuose – rusvieji mikų dirvoemiai.
ioje teritorijoje gyvena daugiausiai mikų ir tundrų gyvūnai, tai: briediai, taurieji elniai, lūis, barsukai, bebrai, voverys.Tundrose veisiasi iauriniai elniai, poliarinės lapės, kikiai,lemingai

Dauguma paukčių, kurių krate ypač daug, gyvena mikuose.Čia paplitę kurtiniai ir tetervinai; tundroje populiarios kurapkos.Daug paukčių krauna savo lizdus stačiuosefiordų krantuose ir auktose uolose.Čia knibdėte knibda gagos, kirai, alkos, narūnėliai.
Prie jūros krantų sugaunama daug eerių, silkių, skumbrių, menkių, eeruose – laių ir upėtakių.

Gyventojai ir jų kultūra

Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai.Prie tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jūrų platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.

Viduramiais Norvegija viepatavo didelėje iaurės Atlanto dalyje. 1814 m. geguės 17 d. buvo pirmą kartą paskelbta Norvegijos konstitucija.Vėliau i diena tapo visos alies vente.

Norvegija yra aukto gyvenimo lygio alis, joje so

ocialinė apsauga, sveikatos rupyba, mokslai, yra nemokami.
Tipiką norvegų eimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.
Miestuose monės gyvena auktuose daugiabučiuose namuose.Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie eerų, jūrų.

Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais iemos vakarais.Todėl kiekvienais metais alyje parduodama apie 40 milijonų knygų.

Susisiekimas

Norvegijos kratovaizdis yra kalnuotas, todėl čia tiesti kelius ir geleinkelius ypač sunku.
Geleinkelis tarp Oslo ir Bergeno yra nutiesta per plynauktę, kurios klimatas primena Alpes 2500 – 3000 metrų auktyje vir jūros lygio.
Norvegijoje yra 53000 km vieųjų kelių, 17300 tiltų ir 830 tunelių.
Oro transportas Norvegijai yra svarbesnis nei kitoms alims.Čia yra apie 50 vie- tinės reikmės aerouostų su trumpais nusileidimų takais.Ir iais aerouostais
daniausiai naudojasi nedidelių perveimo firmų ir privatūs lėktuvai.Didesni aerouostai aptarnauoja Braathens Safee , Skandinavijos oro linijų,
reaktyvinius, tarptautinių reisų lėktuvus.
Taip pat svarbūs pajūriu plaukiojantys laivai, kurie pervea keleivius ir daugiau kaip pusę alies krovinių.Vietinius reisus aptarnauja fiordų autobusai , kurie plaukioja 30-40 mazgų greičiu ir daugybė automobilius perveančių keltų.

alies ūkis
emės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius alyje.Net dalis paminėtų produktų eksportuojama į kitas alis.Bet emės ūkio plotai uima tik 3% – 4% alies ploto.
Pagrindinis alies verslas buvo ir yra vejyba.vejyba aprūpina daugumos alies pakrančių gyventojus darbu.Norvegija viso pasaulio vejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų uvų kiekį ui

ima pirmą vietą.
vejybos pramonė yra pasiekusi labai aukta automatizacijos lygį, todėl čia dirba palyginti maas monių procentas.
O smulkesni vejai dabar uisiima uvivaisa.

Dėl neseniai Norvegijos jūroje atrastų naujų naftos ir dujų telkinių padidėjo ir pagyvėjo chemijos pramonė, kuri gamina trąas, plastmases, daus ir vaistus.
Dauguma Norvegijos pramonės kompanijų yra nedidelės, bet jos sugeba prisitaikyti prie vis kintančių darbo sąlygų

Didelė dalis gyventojų dirba paslaugų sferoje : prekyboje, transporte, mdicinos, finansų įstaigose.

Eksportas

Norvegija tai alis, kurios didiąją dalį energijos sudaro hidroelektrinių pagaminta elektra.
ioje alyje sunaudojama daug elektros nes dauguma pastatų ir gyvenamųjų namų yra ildo mi elektra.
Kai jūros gelmėse buvo rasta naftos, atsirado nauja pramonės aka (naftos gavyba ir perdirbimas).Didiąją dari naftos ir jos produktų Norvegija eksportuoja, o sau pasilieka tik tiek, kad utektų automobilių kurui ir chemijos pramonei.

Taip pat Norvegija eksportuoja taurieuosius metalus, uvį ir jos produktus, medį ir jo prod., laivus. Norvegija i kitų alių importuoja medio anglį, tabaką, plastiką, kietajį kurą, norvegijoje neigaunamų metalų rūdą, įvairius įrenginius.

Administracinis suskirstymas :
Fiulkė lietuvikai – norvegikai Plotas km Gventojų tūkst., 1990 m.įvertinimas Administracinis centras
Akershusas – Akershus 4917 415 Lilelstriomas
Buskerudas – Buskerud 14927 225 Dramenas
Estfoldas – Ostfold 4183 238 Mosas
Finmarkes – Finmark 48637 74 Vadsė
Hedmarkas – Hedmark 27388 187 Hamaras
Horalanas – Hordaland 15634 409 Bergenas
Miorė ir Romsddalas – More og Romsdal 15104 238 Moldė
Norlanas -Nordland 38327 240 Budė
Oplanas – Oppland 25260 183 Lilehameris
Oslas – Oslo 454 458 Oslas
Pietų Trionelagas – Sor-Trondelag 18831 250 Trodheimas
Rytų Agderis – Aust Agder 9212 97 Arendalis
Rogalanas – Rogaland 9141 336 Stavangeris
Sognė ir Fjordanė – Sogn og Fjordane 18634 107 Leikangeirs
iaurės Trionelagas – Nord-Trondelag 22463 127 Steinchjeris
Telemarkas – Telemark 15315 163 ijenas
Tromsas – Troms 25954 147 Tromsė
Vakarų Agderis – Vest-Agder 7281 144 Kristiansanas
Vestfoldas – Vestfold 2216 197 Tionsbergas

Istorija : Vikingų amius 800 – 1070 m.

pagonys i iaurės kratų kaip aibas, kaip stingdantis siaubas pasklido po Britaniją, kaip iauri jėga, beirdiai vilkai : plėė, skerdė netik avis ir jaučius, bet ir kunigus, djakonus ir vienuolius.

Jie atėjo į Lindsfurne banyčią, purvinais batais engė per ventas vietas, grobė idus

Tokiais odiais anglų vienuolis apraė 793 m. Anglijos iaurės rytuose įvykusį vienuolyno upuolimą.Daugelis ią datą laiko vikingų periodo pradia.

VIII a. pabaigos iki XI a. vidurio skandinavai pirmą kartą rykiai pasireikė Europos istorijoje.vedų, danų, norvegų vikingai ruoė keliones į tolimus krantus,kaip Rusijos planai siekė nuo Viduremio jūros pasiekti Juodosios kran-
tus, taip vikingai planavo uimti teritorijas iki Barenco jūros iaurinės dalies ir dalį teritorijų vakaruose.

odis vikingai nuo vik=creek reikia uutekį, nes vikingai bėgdami nuo prieų arba tykodami jų, slėpdavosi uutekiuose ir nedidelėse įlankose.Britanijoje juos vadino – varangians, slavai vikingus tiesiog – rus, anglai – danes, prancūzai nofmen (iaurės monės).

iais laikais vikingai nėra vertinami, vien kaip udikai ar plėikai.Daugiaveidį vikingų paveikslą pateikia archeologų ikasenos bei europiečių ir arabų raytiniai altiniai.
Yra akcentuojami jų sugebėjimai laivų statyboje, amatuose, jie vadinami tyrinėtojais(keliautojais) ir prekybininkais.ie jūreiviai kolonizavo daug emių, statė didelius miestus.
Akivaizdu, kad tais laikais visoje Europoje vyko kitų alių okupacijos.monės buvo siunčiami į vergovę arba įbaudiavinami.Todėl vikingai buvo ne vienintėliai plėikai.Frankai tuo metu ugrobė saksoniją ir fryzus.Anglai su saksais kariavo del Velso.Arabai plėikavo Ispanijoje.

Blogą nuomonę apie vikingus nulėmė tai, kad tik vienuoliai ir kunigai buvo ta ratingoji mauma tais laikais ir aiku, jie raytiniuose altiniuose paliko blogus atsiliepimus apie banyčių ir vienuolynų upuolimus.

Paveikslėlio nėra nr.1

is Osbergo laivas ( 1 pav.) buvo ikastas 1904 m. Vestfolde.ios laivas, kaip ir dar du dabar saugomi Osle, Vikingų muziejuje buvo naudojami kilmingųjų laidotuvėms, todėl jie ir buvo ikasti i emės.Tokios formos laivai simbolizuoja Vikingų amių, jų geriausius technikos pasiekimus.

Laivų kylis labai galingas, iriestas korpusas ir plačios burės leido bet kokiu oru įveikti atvirą jūrą.Nors bortai neaukti,tačiau laivas galėjo būti sunkiai pakrau- tas.Plokčia laivo forma leido juos plukdyti sekliomis upėmis, laivus buvo nesunku utemti ant smėlėto kranto, o reikalui esant nuridenti ant rąstų nuo vienos upės prie kitos.
iais laivais vikingai plaukiojo greitai, atakuodavo netikėtai ir gretai sprukdavo nuo pavojaus.

Vakarinėje Norvegijos dalyje trūko dirbamos emės, todėl monės plaukė per jūras į maiau apgyvendintas dirbamas emes.Daug vikingų pradėjo prekiauti.

Prekybiniai ryiai siejo vikingus netik su Bizantijos imperija, bet ir su kalifatu Bagdade.
Vikingai įkūrė savo kolonijas prie Rusijos upių ir vertė vietinius gyventojus mokėti duoklę kailiais ir vergais.Juos Arabijoje ikeisdavo į sidabro monetas ir
ilką bei kitas brangenybes.
Vikingai buvo labai karingi, nes tikėjo, kad uvusieji mūyje būtinai pateks į Valhallą – dangaus karalystę.is optimistinis poiūris į mirtį lėmė vikingų psichologinę persvarą prie krikčionis.

Vikingai kolonizavo . kotijos ir . Anglijos pakrantes ir emes, Irlandiją, islandiją ir Grenlandijos pakrantes.Jie pasiekė net Nju Faundlendą.Norvegų ir danų vikingai vyko į ekspedicijas į Frankų imperiją prekybos ir tyrinėjimų M. tikslais.Didiausias kolonijinis vikingų miestas buvo Anglijoje Jorkas (Jorvik).

885 m. Pirmasis karalius Haraldas I prisiekė tol nesikirpti plaukų ir barzdos, kol
nesuvienys visos Norvegijos.Vėliau jis gavo Ilgaplaukio pravardę, tačiau savo pa –
siekė.Po kurio laiko stabmeldiai norvegai buvo jėga pakriktyti.tie, kurie nepri-
paino karaliaus valdios sėdo į savo laivus ir iplaukė į Islandijąilgainiui ją kolo-
zuodami.Dar didesni nenuoramos savo laivais pasiekė net .Amerikos ir Gren –
landijos krantus.

Socialinės inios apie Norvegiją

Galingiausi Industriniai koncernai.Statiol (nafta), Norsk Hydro ir Saga Petrole-
um (naftos perdirbimas), Hafslund Nycomend (medicinos įranga, vaistai), Bergesen (laivai), Kvaerner (naftos platformos, tankeriai), EB Corporation (elektroenergetika), Orkla Borregaard ir Norske Skog (popierius), Nora

Industrier A.S. (gėrimai, maistas).

Didiausi Bankai.Den Norske Bank (Oslas,Bergenas), Christiana Bank (Oslas), Fokus Bank (Tronheimas), Union Bank Of Norway (Oslas), Spare Rogaland (Stavangeris).

1000 monių tenka : radijo imtuvų 795, telefonų 622, laikračių 540, automobilių 381, televizorių 348.Neratingų monių faktikai nėra, auktąjį isilavinimą turi 14% gyventojų.Bedarbiai 1961 – 1989 3.1%, 1990 5.2%.

Lilehameris Miestas Norvegijos centrinėje dalyje Oplano fiul –
kės adm. Centras, 23 tūkst. gyventojų gyvena, 1994 m. įvyko iemos Olimpinės aidynės.1867 m. čia buvo surengtos pirmos slidinėjimo varybos.

Oficialiai prijungtos salos ir teritorijos : Svalbardo sala -1925 m., Jan Majeno sala – 1929 m., Bovė – 1930 m., Petro I sala – 1933 m., Karalienės Mod emė Antarktidoje – 1957 m .

Svalbardas yra iaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Barenco jūrų.picbergeno archipelagas ir Lokių sala sudaro Novegijos administracinę apygardą Scalbardą.
Plotas 62422 km, 60% teritorijos padengta ledais.Nuolatinių gyventojų nėra.

Gyvena 1.2 tūkst. Norvegijos ir 2.1 tūkst. Rusijos piliečių – achtininkai, jų eimos ir aptarnaujantis personalas.
Administracinis centras Longjerbjenas, valdo Norvegijos karaliaus skiriamas gubernatorius.
1194 m. Svalbardas atrastas, iki 1920 – niekieno emė.1925 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.1935 m. prie sutarties apie picbergeną prisijungė SSRS.Yra po tris Norvegijos ir Buvusios SSRS achtas, i kurių po dvi veikiančios.

Akmens anglies gavyba 1988 m. mln.t.: Norvegijos sektorius 0.35 , buvusios SSRS sektorius 0.3.

Jan Majenas yra iaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Norvegijos.Plotas 380 km, negyvenama sala, yra radijo ir meterologijos stotis.1614 m. atrado olandas Janas Majus.1929 m. – oficialiai prijungtas prie Norvegijos.
Vulkaninės kilmės sala, padenkta kaip ir dauguma kitų salų ledais.Aukčiausia virukalnė – Bejerenbergas 2277 m.

Bovė sala yra Pietų Atlante netoli Antarktidos krantų.Plotas 50 km, negyvenama, yra automatinė meteorologinė stotis.Vulkaninės kilmės, padengta ledais.1739 m. atrado anas Batistas Bovė.1930 m. – Norvegijos dependencija.

Petro I sala yra Belingshauzeno jūroje prie Antarktidos krantų.Plotas 180 km,negyvenama.
1821 m. – atrado rusas Belingshauzenas.1933 m. – Norvegijos dependencija.

Karalienės Mod emė – Antarktidos kontinento dalis.1939 m. – Norvegijos suverenitetas.
1957 m. – Norvegijos dependencija.

Norvegai – iuolaikinė visuomenė

Norvegai mėgsta aktyvų poilsį gamtoje.Daugelis prikaluso tokią veiklą propoguojantiems klubams ir draugijoms.Visituri teisę ikilauti gamtoje, neatsiklausdami tos emės savininko.

Norvegijoje nuo seno galioja vieninga emės nuosavybės sistema, o norvegų visuomenė tebėra santykinai lygiateisė ir vienalytė.Beveik 90% gyventojų yra Valstybinės banyčios nariai, daugumaįgyja silavinimą valstybinėse mokymo įstaigose, o iki 9-ojo deimtmečio Norvegija teturėjo tik vieną radijo ir televizijos kanalą.Visa tai norvegams padėjo isiugdyti bendras vertybes ir bendrą visuomeninę savimonę.

Tačiau įvairios Norvegijos sritys ilaikė kultūrinį savitumą, o dialektų gausa nulėmė tai, jog alyje pripaintos dvi lygiavertės literatūrinės kalbos.

Per pastaruosius 20 metų Norvegijoje padaugėjo imigrantų i kitų pasaulio kratų.Dauguma ateivių apsigivena didiuosiuose alies miestuose, suteikdami jiems kur kas daugiau tautinės įvairovės.

Demokratija.Norvegija yra konstitucinės monarchijos valstybė.Karalius realios valdios neturi, tačiau karalikoji eima norvegų tautai autoritetas.

Įstatymų leidiamąją valdią vykdo parlamentas – Stortingas, renkamas kas ket- veri metai.Stortingo ir vyriausybės santykiai grindiami parlamentarizmo princi-
pu.Tai reikia, kad vyriausybė privalo turėti Stortingo, kurį sudaro 165 nariai, pasitikėjimą.
Be to, renkami deputatai į Samentingą, aukčiausią atstovaujamąjį samių val – dios organą.
Policija ir armija pavaldi ministrų kabinetui.
Kas ketverti metai vyksta rinkimai į savivaldybes ir fiulkų (apskričių) tarybas.
Kitame lygmenyje demokratija įgyvendinama per daugybę Norvegijoje veikiančių visuomeninių organizacijų.
Valdios organai, ruodami svarbesnius nutarimus, privalo atsikalusti suinteresuotų organizcijų nuomuons.

1814 m. konstitucija pabrėia asmenines mogaus laisves, valdių atskirimo principus ir asmenybės teisę kritikuoti vyriausybę.Taip pat Norvegijoje yra keletas arbitrinių Įstaigų, kurioms piliečiai gali pateikti įvairius skundus – kai nepadeda kitos institucijos.Pavyzdiui galima kreiptis į civilinių reikalų, vartotojų ar lygybės klausimų patikėtinius.Be to, Norvegijoje yra atskiras vaikų reikalų patikėtinis, ginantis vaikų teises.
Spauda neretai vadinama ketvirtąja valdia.Pagal laikračių skaitymą
norvegai uima vieną pirmųjų vietų pasaulyje.Rinktis jie gali beveik i 150 pavadinimų laikračių.
Moterys valdioje.Norvegijoje buvo aktyviai siekiama į politiką ir valstybės gyvenimą įtraukti kuo daugiau moterų.ios pastangos nenuėjo veltui – moterų atstovavimas valdios organuose didesnis nei daugelyje kitų alių.
Nuo 9-ojo deimtmečio vidurio 40% vyriausybės narių sudaro moterys, panaiai tiek jų irenkama į parlamentą.

1991 metais vyriausybei vadovavo Gro Harlem Brundtland, pirmoji Norvegijoje
moteris ministrės piemininkės poste.
Didiausios politinės partijos bent kartą yra turėjusios vadovę moterį, o minis- terijose moterys uima daugelį vadovaujamų postų.
1993 m. įventinta pirmoji Norvegijos vyskupė.

Ryiai pasaulyje ir Europoje.Būdama NATO ir Vakarų aljanso nare, Norvegija siekia usitikrinti saugumą.alis plačiai bendradarbiauja Jungtinių tautų organizacijoje (JTO), kurios pirmasis generalinis sekretorius buvo norvegas Trygvė Li (Trygve Lie).
Norvegai dalyvauja daugelyje JTO taikos palaikymo padalinių.
Norvegija ir kitais būdais dirba taikos kuriamąjį darbą, atliko reikmingą misiją daugelyje taikos sureguliavimo procesų neramiose pasaulio vietose.
Ne vieną deimtmetį Norvegija plačiai bendradarbiauja politikos ir praktinėje srityje su kitomis iaurės alimis.
ių valstybių piliečiai jau daug metų po visas iaurės alis gali keliauti be
pasų.Be to, iaurės alys turi bendrą darbo rinką ir plačiai bendradarbiauja socialinio aprūpinimo srityje.1960 m. Norvegija tapo Europos laivosios prekybos asociacijos (EFTA) nare.
1994 m. ES ir EFTA alys sukūrė Europos ekonominę sąjungą (EES).

Pagalba besivystančioms alims.Apie vieną procentą savo bendrojo produkto Norvegija skiria labiausiai skurstančioms alims.i parama teikiama tiesiogiai arba per įvairios jungtinių tautų organizacijas.
Norvegija siekia, kad alies vystymui skirta pagalba palengvintų skurstančiųjų dalią, prisidėtų prie ekologikai tikslingo vystimosi ir paremtų ekonomines reformas.
Padėdama besivystančioms alims Norvegija teikia pirmenybę sveikatos apsuagai, eimos planavimui, mokslui ir pramonės plėtotei.

Nobelio taikos premija.Nobelio taikos premiją įsteigė Alfredas Nobelis.
Kam ją skirti, sprendia nepriklausomas komitetas, kurio narius renka Norve- gijos parlamentas.
Kai 1901 m. Nobelio premija buvo skiriama pirmą kartą, ji atiteko veicarui Henri Dunantui, Raudonojo kryiaus įsteigėjui.Pastaraisiais metais ia premija buvo apdovanoti Martinas Liuteris Kingas, Michailas Gorbačiovas, Nelsonas Mandela, Frederikas Willemas de Klerkas, Yasiras Arafatas, Yitzakas Rabinas ir Shimonas Peresas.
Sportas – tai taiki kova.Sportas yra didiausias masinis reikinys Norvegijoje.Be to, įvairių tautybių mones jis suveda taikiai kovai.
Norvegija yra surengusi ne vienas didelias pirmenybes.1952 m. Osle įvyko Olim- pinės iemos aidynės, o 1994 m. iemos Olinpiada vėl buvo surengta Norvegijo- je, tik įkart Lilehameryje.
Norvegų publika sugeba įvertinti gerus sportininkų pasirodymus.Lilehamerio Olimpiadoje svečiai susilaukė ne maesnio palaikymo nei Norvegijos
sportininkai.Todėl daugelis stebėtojų iūrovus pavadino aidynių nugalėtojais.

monės pranokę kitus.Nuotykių iekotojai.Kai norvegas Roaldas Amundsenas (1872-1928) pasiekė Pietų aigalį, jis tapo pirmuoju mogumi pabuvusiu iame Antarkties ledyno centre.Jis taip pat buvo pirmasis , perplaukęs iaurės – Vaka- rų sąsiaurį, einantį prie aiurinių Kanados krantų.
Fridjofas Nansenas (1861-1930) – ir mokslininkas, ir Arkties tyrinėtojas, ir meni- ninkas, ir politikas.
Jis slidėmis perėjo Grenlandiją ir laivu Fram surengė ekspediciją į lediniuotąjį Arkties vandenyną.
1922 m. u darbą repatrijuojant karo pabėgelius ir pagalbą, bado itiktiems mo- niems, tuometinėje Sovietų Sąjungoje Nansenui buvo suteikta Nobelio taikos premija.
Tųras Hejerdalas (Thor Heyerdahl) ( g.1914 m.) – garsiausias mūsų laikų kelaiu-
tojas, atradėjas.
Plaustu Kon – Kiti jis nuplaukė i Pietų Amerikos į Polineziją, norėdamas
įrodyti jog į kelią galėjo įveikti ir senovės indėnai.O keliaudamas papirusine valtimi Ra jis įrodė, kad senovėje monės pajėgė persikelti per Atlantą.

Plunksna ir teptuku.Henriko Isbeno (1828-1906) sukurtus spektaklius mėklas ir Lelių namus galima pamatyti Norvegijos teatruose.
Be to galbūt tiek pat įmanoma Isbeno dramų pastatymus pamatyti Niujorke, Londone, Paryiuje ar Berlyne.
Europos teatrą Isbenas praturtino giliu psichologizmu ir visuomenės aktualijo –
mis, kurių teatre buvo pasigendama nuo ekspyro laikų.
Trys Norvegijos raytojai apdovanoti Nobelio literatūrospremijomis.
Bjrnstjerne Bjrnsonas (1859-1910) Nobelio premiją gavo 1903 m. Jis raė apsakymus kaimo tematika, romanus, eilėračius ir dramas.Be to, Bjrnsonas sukūrė Norvegijos tautinio himno odius.
Knutui Hamsunui (1859-1952) tokia pati premija paskirta 1920 m. u romaną emės vaisai, bet tuomet jis jau buvo paraęs tokius ymius kūrinius kaip Badas, Panas ir Viktorija.
Sigrida Undset (1882-1949) premiją gavo 1928 m. Garsiausias jos kūrinys – trilogija Kristina Lauranso duktė, iverstą į daugelį kalbų.
Retas paveikslas inomas taip gerai kaip Edvardo Munko (Edvard Munch)
(1863 – 1944) auksmas.
Dailininkas tapė vienatvę, baimę ir mirtį, taip pat meilę, diaugsmą ir gyvenimą.
iuolaikinio meno istorijoje Munkas laikomas akspronizmo pradininku.
Kompozitorių Edvardą Grygą (Edvard Grieg) (1843 – 1907) ypač igarsino Ry –
tas i pirmosios Pero Giunto siuitos.Čia, kaip ir daugelyje savo kūrinių, Gry –
gas panaudojo norvegų liaudies muzikos sąskambius ir harmonijas.Jo koncertas A-mol įtrauktas daugumos sisiųjų pianistų repertuarus.

Ant ledo ir bėgimo take. Sonja Hanie (1912 – 1969) deimt kartų tapo pasaulio dailiojo čiuoimo pirmenybių nugalėtoja ir triskart olimpine čempione. JAV ji pagarsėjo kaip kino aktorė ir rengė savo pasirodymų ant ledo gastroles.Netoli
Oslo esamnčiame Hiovikodene ji įkūrė Henie-Onstad meno centrą.

Retai norvegei Niujorko keliai paįstami geriau nei Gretei Waitz (g. 1953m.).
Ji yra Niujorko ir Londono maratonų, pasaulio maratono pirmenybių ir pasau-
lio laisvojo bėgimo pirmenybių nugalėtoja.Grete Waitz įeis į istoriją kaip ilgų nuotuolių bėgimo rekordininkė tarp moterų

Leave a Comment