Naujoji Zelandija

Naujoji Zelandija

Statistiniai duomenys:

Plotas: 268 676km2
Gyventojų skaičius: 3 500 000
Sostinė: Velingtonas
Kalbos: anglų, maorių.
Religijos: protestantizmas, katalikybė.
Piniginis vienetas: Naujosios Zelandijos doleris
Aukščiausias taškas: Kuko kalnas 3764m.
Ilgiausia upė: Vaikatas 425km.
Svarbiausi verslai: žemdirbystė, pramonė.
Daugiausiai eksportuojama: mėsa, vilna, sviestas, sūris.
Importuojama: mašinos, tekstilė, transporto priemonės, geležis, plienas.

ISTORIJA

Maždaug prieš 1000 m. Būrys žmonių nepabūgo išlipti į salyną, esantį Ramiojo vandenyno pietuose.Tai buvo maoriai, perkirtę Ramųjį vandenyną kanojomis ir atkeliavę iš tolimų Polinezijos salų į kraštą, kurį jie pavadino Aotearoa.Apie 700 metų maoriai ramiai gyveno šiose salose.1642 metais olandų keliautojas Abelis Tasmanas atrado šias salas ir paavadino Naująja Zelandija, Nyderlandų provincijos vardu. Netrukus amerikiečiai, australai ir europiečiai ruonių bei banginių medžiotojai ėmė savivaliauti turtinguose pakrančių vandenyse, o 1840 metais britai įkūrė pirmąją europietišką gyvenvietę. Maoriai priešindamiesi kovojo iki 1870 metų, jų žemės tapo jiems nebepavaldžios.Būdama britų kolonija, Naujoji Zelandija labai praturtėjo, nes ėmė eksportuoti žemės ūkio produktus.1907 metais šalis tapo nepriklausoma. Neseniai Naujoji Zelandija sudarė kelias sąjungas su savo kaimynais Ramiojo vandenyno pietuose.

Naujoji Zelandija, esanti apie 1500km. Nuo Australijos, savo artimiausios kaimynės, susideda iš dviejų salų-Šiaurės ir Pietų. Šiiaurės saloje klimatas šiltas, švelnus, joje yra veikiantis ugnikalnis.Pietų sala šaltesnė, turi net ledynų, joje daug aukštų kalnų ir miškų.
Apie 9% gyventojų tebėra čiabuviai maoriai. Naujoji Zelandija-turtinga ir pažangi šalis, ji pirmoji moterims suteikė rinkimų teisę.

Žmonės ir miestai. Naujojoje Zelandijoje vo

os 3,4 milijonų gyventojų-mažiau nei pusė Londono ar Paryžiaus. Beveik trys ketvirtadaliai jų yra Šiaurės saloje, ten dauguma gyvena miestuose. Velingtonas yra šalies sostinė.

Plačios pievos ir šiltas, drėgnas klimatas puikiai tinka žemės ūkiui, ypač
eksporto ir avims auginti. Šalyje apie 60 milijonų avių (maždaug po
20 vienam gyventojui) ir 8 milijonai galvijų. Tris ketvirtadalius
sudaro žemės ūkio produkcija. Naujoji Zelandija viena iš pirmaujančių pasaulyje pagal vilnų, šaldytos mėsos ir pieno produktų (sviesto, sūrio) eksportą

Energija. Beveik 80% energijos Naujoji Zelandija gauna iš hidroelektrinių, pvz.: Klaido Pietų saloje. Ši šalis nevartoja branduolinės energijos. Ji viena iš mažiausiai užterštų pasaulyje, nes gyventojų mažai ir nėra sunkiosios pramonės. Naujoji Zelandija didžiuojasi švarios, žalios šalies reputacijos.

Kiviai. Apie 1900 metus į Naująją Zelandiją buvo atgabenti kiniški agrastai, vėliau pavadinti kiviais-garsiojo šalies paukščio vardu. Dabar Naaujoji Zelandija yra pagrindinis kivių eksportuotojas į visą pasaulį. Šiems subtropiniams vaisiams reikia šilto, saulėto klimato. Jie auginami specialiuose soduose, medžių užtvarais ar gyvatvorėmis suskirstytuose į sklypus. Naujoji Zelandija yra Pietų pusrutulyje, todėl kai į šiaurę nuo pusiaujo žiema, šioje saloje auga vaisiai.

Įdomūs faktai:

Besparniai paukščiai. Dėl atokios Naujosios Zelandijos padėties joje randasi keisčiausių gyvūnų ir augalų rūšių. Įdomiausi yra besparniai paukščiai, tokie kaip kiviai ir kakapai. Per evoliuciją jiems sunyko sparnai, nes nebuvo priešų, nuo kurių būtų reikėję bėgti.

Aktyvus sportas. Ma

alonus šalies klimatas ir graži gamta labia tinka aktyviam poilsiui. Naujazelandiečiai mėgsta sportą: iškylavimą ir alpinizmą, irklavimą, buriavimą ir regbį. Daug turistų vyksta į Naująją Zelandiją būtent dėl galimybės pabūti gamtoje, ir turizmas dabar yra vienas iš svarbiausių šalies pajamų šaltinių.

Darbą parengė : Valdas

Leave a Comment