Danija

2408 0

Plungės akademiko Adolfo Jucio

Pagrindinė mokykla

Referatas

DANIJA

Vilnius

2003

Turinys

Turinys 1

Oficialus pavadinimas 2

Bendros žinios 2

Geografinė padėtis 2

Istorinės žinios 3

Gamtiniai ištekliai 4

Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos) 4

Demografinės žinios 5

Politinės žinios 6

Piniginis vienetas 7

Ekonomikos rodikliai 7

Socialinės žinios 9

Žemės ūkis ir maisto pramonė 9

Perdirbamoji pramonė 10

Eksportas ir importas 10

Švietimas 10

Komunikacijos 13

Transportas 15

Pragyvenimas 18

Pramogos 19

Apgyvendinmas 20

Tradicijos 21

Draudimas 21

Danijos ryšys su Lietuva 21

Oficialus pavadinimas

Danijos Karalystė (Kongeriget Denmark). Sostinė – Kopenhaga (KØbenhavn).

Bendros žinios

Danijos dalis pasaulyje procentais pagal:

teritorijos dydį 0,03;

gyventojų skaičių 0,09;

bendrajį vidaus produktą 0,63;

eksportą 1,08.

Geografinė padėtis

Danija yra Europos šiaurės vakaruose, Jutlandijos pusiasalyje. Valstybei priklauso apie 500 salų. Ji valdo autonomines teises turinčias Grenlandiją bei Farerų salas. Pakrantės ilgis 7314 km. Baltijos ir Šiaurės jūras jungia Danų sąąsiauriai: Eresundas arba Zundas tarp Danijos ir Švedijos – plotis 3,5-49 km, Kategatas tarp Danijos ir Švedijos – plotis 60-135 km, Skagerakas tarp Danijos ir Norvegijos – plotis 60-150 km, Didysis Beltas tarp Zelandijos salos ir Fiuno salų – mažiausias plotis 11 km, Mažasis Beltas tarp Fiuno salos ir Jutlandijos – mažiausias plotis 0,5 km. Danijai priklauso Bornholmo sala Baltijos jūroje (150 km iki Danijos, 80 km iki Lenkijos, 40 km iki Švedijos). Vienintelė yra 68 km ilgio sausumos siena su Vokietija. Danija – jūrinė valstybė. Per Eresuno sąsiaurį plaukia visi laivai į Baltijos baseino valstybių uoostus.

Plotas

Danijos plotas 43093 km2, o valstybės vandenų plotas yra 700 km2. Vyrauja žemumos – 75 proc. teritorijos pakilę iki 100 m virš jūros lygio; ledyninės kilmės dariniai; “bėgantis” krantas vakarinėje dalyje; paplūdimiai, kopos, pelkės, lagūnos ir fiordai (Limfiordas atskiria Vendsyselio salą nuo Jutlandijos; Ringkiobingo ir

r Mariagero fiordai) pakrantėje; Vedų jūra pietvakarių Jutlandijos pakrantėje (pylimais atskirta pelkėta “jūra”, avių ganyklos); Samsės salos uolos (klifai), granitinės ir gneisinės Bornholmo uolos; Jutlandijos pusiasalis užima 29500 km2 – įskaitant Vendsyselio ir Morso salas.

Klimatas

Vidutinių platumų jūrinis švelnus klimatas, su nepastovia sniego danga; aukštas santykinis oro drėgnumas (vid. metinis 83 proc., vasarą 75 proc.); gaivūs stiprūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjai, perpučiantys “kiaurai” visą šalį (vid. metinis vėjo greitis 7,5 m/s); vidut. oro temperatūra sausį ir liepą oC (kritulių kiekis mm): Kopenhaga +0,5 ir +16,5 (570), Esbjergas +0,5 ir +15 (800). Žiemą Danijoje būna labai mažai sniego ir jis greit ištirpsta.

Geografiniai ekstremumai

Ilgiausia upė Gudenas 158 km;

Didžiausias ežeras Aresė 37 km2

Aukščiausias Danijos taškas: Yding Skovhėjus – 143 m;

Žemiausias taškas: Lamfiordas – 7 m.

Didžiausios salos

Iš viso yra 500 salų, iš jų 90 gyvenamų;

Plotas km2 ir gyventojų mln:

Zelandija 7026 ir 2.1 Lolandas 12241 ir 0.08 Morsas 340 ir 0.01

Vendsyselis 4685 ir 0.32 Bornholmas 588 IR 0.045 Alsas 315 ir 0.05

Fiunas 2976 ir 0.46 Falsteris 514 ir 0.05 Langelandas 284 ir 0.02

Istorinės žinios

II–VI a.- germanų gentys danai nukariavo zelandiją ir Jutlandiją, iš čia Danmark (verčiant pažodžiui – danų žemė arba miškų žemė).

800–950m – Vikingų era:

800m karalius Godfredas pastatė sieną (Dannevirke), kad apsigintų nuo Karlo Didžiojo antpuolių;

826m – krikščionybės pradininkas Šv. Ansgaras;

940m – seniausios Europos karalystės karalius Gormas Senasis;

960–985m – Haroldas Baltadantis pirmas karalius – krikščionis;

1013m – karalius Svenas Šakotbarzdis nukariauja Angliją;

1018–1035m – Danijos, Anglijos ir Norvegijos karalius Knutas Didysis.

1157–1241m – Valdemarų era, Danija įsigali Ba

altijos jūroje;1387–1412m – valdo karalienė Margarita I, Danijai priklausė Norvegija (1380-1814), Islandija (1380-1918), Švedija ir Suomija (1397 Kalmaro unija -1523),Šlėzvigas ir Holšteinas (1460–1864);

1536m – reformacija;

1588–1648m – ilgiausiai valdęs danų karalius Kristianas IV;

1658, 1675–1679, 1699–1700 ir 1709-1720m – karai su Švedija, netenka visų žemių Švedijos pietuose;

1801-1814 – britų atakos, Kopenhagos bombardavimas, Norvegija atitenka Švedijai, Helgolando sala Didžiajai Britanijai;

XIXa. – “aukso” amžius (H.Kr. Estredo elektromagnetizmas, H.Kr. Anderseno pasakos, A. Burnvilio baletai, B.Tornvaldseno skulptūros, gimė N. Boras – Boro postulatai);

1849 06 05 – Danijos Konstitucija;

1914-1920 – neutralitetas Pirmo pasaulino karo metu, grąžintas Šiaurės Šlėzvigas;

1940-1945 – Danija okupuojama fašistinės Vokietijos;

1953 06 05 – Danijos Konstitucija (nacionalinė šventė);

1982-1992 – ministras pirmininkas Poulis Šliuteris, atsistatydino po tamilų pabėgėlių skandalo, keturios Konservatorių liaudies partijos, suformuotos mažumos vyriausybės;

1992 06 02 – 51 proc referendumo dalyvių pasakė “ne” Matrichto sutarčiai.

Gamtiniai ištekliai

Skirtingai nuo kitų Skandinavijos šalių Danija nėra turtinga gamtinių bei mineralinių išteklių. Danija – lygumops kraštas su ledyninės kilmės reljefu. Vyrauja smėlinės, zandrinės ir moreninės lygumos. Tik Bornholmo saloje, kuri yra Baltijos skydo dalis, yra kristalinių uolienų, daugiausia granitų. Hidro ir hidroenergetiniai ištekliai negausūs. Dirvožemiai – jauriniai ir miškų rusvieji. Derlingiausi priemolio dirvožemiai paplitę Zelandijos saloje. Dirbama žemė užima 65, miškai (Jutlandijoje eglės, pušys, bukai; Zelandijoje pušys, bukai) 12, pievos ir ganyklos 6, ežerai, upės, fiordai ir vedai 5 proc šalies teritorijos. Saugomos teritorijos užima apie 4 proc šalies teritorijos – Vildmosės aukštapelkė. Šiaurės jūros kontinente eksploatuojama nafta, taip pat išgaunamos gamtinės dujos.

.

Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos)

Amtas

Komuna Plotas,

kv. km. Gyventojų tū

ūkst. Zmonių

1 kv.km. Sostinė

1970 m 1981 m 1993 m

Bornholmas 588 47 47 45 77 Rionė

Faunas 3486 433 454 465 133 Odensė

Frederiksborgas 1347 259 330 346 257 Hileriodas

Kopenhaga 526 615 625 604 1148 Kopenhaga

Orhusas 4561 533 576 610 134 Orhusas

Pietų Jutlandija 3938 238 251 251 64 Obenro

Ribė 3131 198 213 221 70 Ribė

Ringkiobingas 4853 241 263 269 55 Ringiobingas

Roskildė 891 153 203 221 248 Roskildė

Stortriomas 3398 252 260 257 76 Niukobingas

Šiaurės Jutlandija 6173 456 482 487 79 Olborgas

Vakarų Zelandija 2984 259 279 286 96 Sore

Veilė 2997 306 327 334 112 Veilė

Viborgas 4122 221 232 230 56 Viborgas

Kopenhaga 88 623 494 466 5282

Fredriksbergas 9 102 88 87 99940

DANIJA 43093 4938 5124 5180 120 Kopenhaga

Demografinės žinios

2002 metų duomenimis, Danijoje gyvena 5.368.854 žmonių. Kasmet populiacija auga po 0,29 proc.

Vidutinis gyventojų tankumas 123 gyv./ 1 kv. km.

Populiacijos sudėtis pagal amžių:

• 0 – 14 metų: 18,7 proc. (mot. 488.121; vyr. 514.589);

• 15 – 64 metų: 66,4 proc. (mot. 1.760.149 ; vyr. 1.806.722) ;

• 65 metų ir senesni : 14,9 proc. (mot. 464.674 ; vyr. 334.599).

Lyčių proporcingumas:

• kūdikių: 1,06 vyro moteriai;

• iki 15 metų: 1,05 vyro moteriai;

• 15 – 64 metų: 1,03 vyro moteriai;

• virš 65 metų: 0,72 vyro moteriai;

• apskritai populiacijos: 0,98 vyro moteriai.

Vidutinis gyventojų amžius :

• populiacijos : 76,91 metų;

• moterų : 79,67 metų;

• vyrų : 74,3 metų.

Gimstamumas/ mirtingumas :

Gimusiųjų skaičius: 11,74 naujagimių tūkstančiui gyventojų;

1,73 naujagimio moteriai ;

Mirusiųjų skaičius: 10,81 mirusieji tūkstančiui gyventojų;

4,97 mirusieji tūkstančiui naujai gimusiųjų;

7 mirę kūdikiai tūkstančiui gyvų kūdikių.

Priemonės gimstamumui didinti – po vaiko gimimo valstybė apmoka motinystės ir tėvystės atostogas .

Vidutinis vedybų amžius 28 metai ; pirmą kartą moteris dažniausiai gimdo 27 metų ; nesantuokoje gimusių kūdikių proc. : 1981m = 36, 1991m = 46; legalių abortų skaičius 100 gimusiųjų: 1980m = 40, 1991m = 30,5; absoliutus gimimų didėjimas 1983 – 1992m tūkst: 1965m =86, 1970m = 71, 1983m = 51, 1987m = 56, 1992m = 68, 1993m = 67.

1989 metais Danija pirmoji legalizavo homoseksualistų santuokas.

1999 metais šalyje užregistruota 0,17 proc. sergančių ŽIV /AIDS suaugusių žmonių ;

4,300 gyvena sirgdami šia liga ;

mažiau nei 100 iš jų miršta kasmet.

Etninė sudėtis :

Danijos piliečiai 96,5 % (danai 94,5, vokiečiai 1,5 – Šiaurės Šlėzvige, švedai,frizai – Frizų salose, fareriečiai – Farerų salose bei eskimai – Grenlandijoje),užsieniečiai 3,5% (proc užsieniečių :turkai 19,pietų slavai, britai, norvegai po 6,vokiečiai, švedai, iranėnai po 5; kasmet pilietybę gauna apie 3000 užsieniečių). Imigrantų daugiau nei emigrantų (1988-1992m – atvyko 200 tūkst., išvyko 167 tūkst. žmonių).

Religinė sudėtis

• Evangelikai liuteronai 95 proc.(apie 5

proc tikinčiųjų maldos namus lanko kiekvieną sekmadienį);

• Protestantai ir katalikai 3 proc.;

• Judėjai 2 proc.

Kalba

Danų kalba yra oficiali valstybinė kalba, tačiau kalbama ir vokiškai, be to, dauguma danų kalba antrąją – anglų kalba. Trys tarmiu grupės : jutlandų pusiasallyje, salų – zeelandų, fiunų ir kitos bei bornholmų. Šiuolaikinė literatūrinė danų kalba susiformavo XVIII a. zelandų tarmių pagrindu.

Gyventojai Danijos teritorijoje pasiskirstę netolygiai : tankiausiai apgyvendinta Zelandijos sala (272 žm./kv. km.). Miestuose gyvena apie ¾ šalies gyventojų. Miestų sistemai susiformuoti didžiausios įtakos turėjo jūra. Stambiausia miestų konglomeracija susiformavo apie sostinę ir didžiausią uostą – Kopenhagą (1/4 visu Danijos gyventojų). Kiti didžiausi miestai taip pat uostai – Orhus, Odensė, Olborgas.

Danų pavardės. 22 dažniausiai paplitusios pavardės baigiasi galūne –sen. Visų pavardžių proc. : Jensen 7,7, Nielsen 7,3, Hansen 6,2, Pedersen, Andersen, Christ܀nsen, Larsen, Sorensen.

Politinės žinios

Danija yra JTO (įstojo 1945m), Europos Tarybos (1949m), NATO (1949m), Šiaurės Tarybos (1952m), OECD (1960M), EFTA (1960-1972M), Europos Sąjungos (1973m,) ir kitų tarptautinių organizacijų narė.

Danija yra parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija. Veikia 1953m. birželio 5d. Konstitucija (1849m Konstitucijos pagrindu). Valstybės vadovas yra monarchas (Šlėzvigo Holšteino Gliuksburgo dinastija: 1863-1906m karalius Kristianas IX , 1906-1912m karalius Frederikas VIII , 1912-1947m karalius Kristianas X, 1947-1972m karalius Frederikas IX, nuo 1972m karalienė Margarita II). Folketinge – vienerių rūmų parlamente – dirba 179 deputatai, iš jų 175 renkami 4 metams, po 2 nuo Farerų salų ir Grenlandijos. Vyriausybė koalicinė, įprastas reiškinys mažumos vyriausybė (nuo 1914m viena partija neturėjo daugumos parlamente). Per pastaruosius rinkimus, kurie įvyko 2001m. lapkričio 20d., daugumą vietų parlamente turi liberalų partija, turinti 56 vietas, 52 vietas turi socialdemokratai, 22 – Danijos liaudies partija, 16 – konservatoriai, 12 – socialistų liaudies partija, 9 – socialliberalų partija, 4 – krikščionių partija, 4 – vienybės partija, po 2 vietas iš Farerų salų bei Grenlandijos.

Politinių partijų lyderiai:

• Mimi Jakobsen – centro demokratų partija;

• Jann Sjursen – krikščionių partija;

• Bendt Bendtsent – konservatorių partija;

• Pia Kjaersgaard – Danijos liaudies partija;

• Anders Fogh Rasmussen – liberalų partija;

• Mogens Lykketoft – socialdemokratų partija;

• Marianne Jelved – socialliberalų partija;

• Hogel K. Nielsen – socialistų partija.

Piniginis vienetas

Danijos krona lygi 100 erių. Danijos krona žymima DKK. 1985 metais 1 JAV doleris buvo vertas 9,00 DKK, 1994 metais – 6,8 DKK, 1997m. – 6,604 DKK, 2000m. – 8,083 DKK, 2002m. vasarį – 8,418 DKK. Šalis įstojusi į Europos Sąjungą, referendumo metu, kuris vyko 2000m. rugsėjo 28d., nepakeitė nacionalinės valiutos į eurą.

Užsienio valiutos atsargos (mlrd. JAV dol.): 1985m. (5,4), 1990m. (10,6), 1993m. (10,0), 1994 (9,1).

Aukso atsargos (mln. trojos uncijų): 1985m. (1,6), 1990m. (1,65), 1993m. (2,0).

Visuminis įsiskolinimas (proc. nuo BVP): 1985m. – 66, 1990m. – 54, 1993m. – 74.

Infliacijos augimo tempai (proc.): 1980-1990m. (5,6), 1991m. (2,4), 1992m. (2,1), 1993m. (1,2), 1994m. (2,0), 2002m. (2,3).

Šalies biudžetas (mlrd. JAV dol.) 2001m.: pajamos – 52,9, išlaidos – 51, 3 (įskaitant ir kapitalo išlaidas – 0,5mlrd.).

Ekonomikos rodikliai

BVP mlrd. JAV dol.: 1985m. – 58, 1990m. – 113, 1991m. – 122, 1992m. – 132, 1993m. – 138, 2002m. – 155,5.

Nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1965m. – 2100, 1985m. – 11300, 1990m. – 22100 (8 vieta pasaulyje), 1992m. – 25900 (5 vieta pasaulyje), 1993m. – 26500 (4 vieta pasaulyje).

Realus kasmetinis BVP prieaugis (proc.): 1970-1980m. (+2,2), 1980-1989m. (+2,1), 1990m. (+1,7), 1991m. (+1,2), 1992m. (+1,2), 1993m. (+1,4), 1994m. (+4,5), 2002m. (1,8).

Danija – ekonomiškai labai išvystyta šalis. Valstybėje yra pasiektas aukštas agrokultūros, pramonės lygis, lanksti pašalpų sistema, patogūs gyvenimo standartai bei mokesčių balansas, stabili valiuta, priklausomybė nuo užsienio prekybos (Danija eksportuoja maistą bei energiją).

Danijoje labai išvystytas žemės ūkis. Šalies neaplenkė bendras Europos pakilimas, trukęs nuo 1958m. iki 1963m. Valstybės pastangos atsispirti infliacijos spaudimui – įdomi “stok-eik” politikos pasekmių iliustrcija; jos BNP 1963m. išaugo 0,8 proc., 1964m. – 7,4 proc., 1965m. – 4,7 proc. Nepriimya į Bendrą rinką, šalis turėjo sunkumų ieškodama eksporto rinkų savo žemės ūkio produkcija, ir jai teko sąmoningai daugiau investuoti į pramonę.

Danijai atsigavus po karo, 6-tąjį dešimtmetį ateine palyginti lėto augimo laikotarpis, bet į dešimtmečio pabaigą judėjimas įgyja pagreitį, ir tada prasideda pakilimas, trukęs 5-7 metus. Nuo 7-tojo dešimtmečio vidurio ši plėtra vėl sulėtėja.

1973m. Danija, matydama teigiamą įtaką jau esančių narių ekonomikai, pirmoji iš Skandinavijos šalių įstojo į Europos Sąjungą. Buvo pabrėžiama, kad ES pirmiausia yra rinka, o tik paskui – politinis projektas. Kai Danijai buvo suteiktos keturios išimtys – dėl valiutos, gynybos, policijos bei teismų bendradarbiavimo ir dėl europinės pilietybės – danai per antrą referendumą 1993m. pritarė Matrichto sutarčiai.

Nemažai danų yra gana abejingi glaudesnei Europos šalių sąjungai dar ir todėl, kad savo šalyje pasiekė aukštą gerovės lygį. Jie mano, kad tolesnis vienijimasis su kitomis šalimis, kuriose gyvenimo lygio standartas dažnai žemesnis, neatneš Danijai papildomos naudos. Be to, dalis danų nuogąstauja, kad “centralizuotoje” Europoje nedidelė Danija liks užgožta didesnių valstybių.

Iš ES šalių Danija išsiskiria:

• Didžiausiu gimstamumu (13 naujagimių 1000 gyventojų);

• Didžiausia suteikta pagalba besivystančioms šalims (proporcingai gyventojų skaičiui);

• Aukščiausiu kvalifikuoto pramonės darbininkai atlyginimu (23500 JAV dol. per metus atskaičiavus mokesčius);

• Didžiausiu procentu darbuotojų transporto ir susisiekimo sektoriuje (9,2 proc darbo jėgos);

• Didžiausiu BVP procentu, skiriamu švietimui.

Valstybės vieta tarp OECD šalių pagal ekonomikos konkurencingumą: 1989m. – 12, 1990m. – 8, 1992m. – 4, 1994m. – 5.

Danijos vieta pagal verslo patikimumą: 1989m. – 12, 1990m. – 6, 1991m. – 5.

Danija 2000m. buvo skolinga 21,7 bilijono JAV dol. užsienio valstybėms. 1999m. gavo 1,63 bilijonus JAV dol. iš ODA.

Jūrininkystė – tradicinė šaka.

• Laivai. Laivų ir tanklaivių statyba (1993 – 2 vieta Europoje; 4 proc. pasaulio) – “A.P.MÆLLER” (tanklaiviai, konteinerių “vežikai”; didžiausia laivų statykla “Staalskibsverf” Odensėje), “Lauritzen” (refrižeratoriai; didžiausia laivų statykla “Danyard” Odensėje), “Burmeister & Wain” (tanklaiviai; didžiausia laivų statykla Kopenhagoje); prekybos laivyno tonažas mln. dedveitų: 1992m. – 7,5, 1993m. – 6,3.

Keltai, tiltai, tuneliai. Keltų sistema tarp pusiasalio ir salų, keltai į Švediją (viena judriausių keltų linija pasaulyje Kopenhaga – Malmė), Norvegiją, Vokietiją, Angliją; planuojama tiltų ir tunelių sistema, sujungsianti Skandinavijos pusiasalį su Vakarų Europa per Danų sąsiaurius: veikiantis Mažojo Belto tiltas (Jutlandija – Fiunas, 600m, kabantis), 1988m. pradėtas statyti Didžiojo Belto tiltas-tunelis (visas ilgis 18km), 1994m. pradėtas statyti Eresundo tiltas-tunelis (visas ilgis 16,8km, Kopenhaga – Malmė), galvojama apie tilto tarp Lolando (Danija) ir Fermarno (Vokietija) salų statybą.

• Žuvys. Sugauta žuvų ir jūros produktų mln.t: 1989m. – 2,22, 1990m. – 1,52, 1991m. – 1,77 (2 vieta Europoje), 1993m. – 1,6 (3 vieta Europoje); eksportas mlrd. JAV dol.: 1990m. – 2,16, 1991m. – 2,3 (1 vieta Europoje, 3 vieta pasaulyje; 0,6 proc. pasaulio); sugautų žuvų ir jūros produktų struktūra pagal vertė proc.: menkės 35, “pramoninės” žuvys – žuvų taukai ir miltai, pašaras 30, plekšnės 15, silkės ir skumbrės 10, unguriai; 80 proc. sugaunamų Grenlandijos jūros produktų sudaro krevetės; didžiausias žvejybos uostas Esbjergas. Danija yra pirmoji pasaulyje pagal žuvų filė eksportą (16 proc pasaulio), antroji pasaulyje pagal šviežių žuvų eksportą (12 proc pasaulio). 90 proc žuvų eksportuojama – “Rahbekfisk’, “Thorfisk” (filė, šviežios žuvys), “Esperses” (filė, Bornholmas), “Royal Greenland Trading Company” (krevetės, Grenlandija), “Seby Fiskeindustri” (didžiausias pasaulyje skumbrių konservų gamintojas).

Nafta ir dujos. Naftos gavyba Šiaurės jūros Danijos sektoriuje mln.t: 1985m. – 2,9, 1990m. – 6,0, 1993m. – 7,7. Šalis patenkina naftos ir dujų poreikius nuo 1992m. ir eksportas – “Dansk Olie and Naturgas” .

Socialinės žinios

Danijoje yra 2,856 mln darbingų žmonių (2000m.), iš jų 79 proc dirba aptarnavimo, 17 proc pramonės, 4 proc žemės ūkio srityse (2002m.). Danijoje iš kitų pasaulio šalių atvykusių darbininkų dirba nedaug.

• Šeima ir šeimos gerovė. Vidutinis šeimos dydis: 1976m. – 2,5, 1981m. – 2,2, 1991m. – 2,4. Vidutinė šeimos išlaidų struktūra proc.1980 ir 1991m.: butas 25 ir 23, maistas, gėrimai ir tabakas 22 ir 20, transportas ir ryšiai 14 ir 16, poilsis ir laisvalaikis 8 ir 9, kuras 8 ir 7, baldai 7 ir 7, drabužiai 5 ir 6. 100 šeimų tenka 1980 ir 1991m.: šaldytuvų 75 ir 98, televizorių 92 ir 95 (iš jų spalvoto vaizdo 58 ir 91), telefonų 87 ir 94, skalbimo mašinų 57 ir 65, automobilių 59 ir 59, videomagnetofonų 0 ir 52 (1993m. – 71), indų plovimo mašinų 19 ir 27, personalinių kompiuterių 0 ir 16.

• Vaikų darželis ir moterų darbas. 3-6 metų vaikai lanko darželius proc.: 1980m. – 45, 1990m. – 70. 15-64 metų dirbančios moterys sudaro visų moterų proc.: 1980m. – 71, 1990m. – 79. 100 dirbančių vyrų tenka dirbančių moterų proc.: 1980m. – 77, 1990m. – 85.

• Butas. Vidutinis pastatyto buto dydis kv.m.: 1985m. – 108, 1991m. – 63. Nuosavą namą ar butą turi proc. šeimų: 1985m. – 57, 1991m. – 54; vasarnamį turi proc. šeimų: 1985m. – 9, 1991m. – 10. 52 proc. visų butų sudaro vienbučiai, 42 proc. daugiabučiai, 6 proc. fermerių namai.

• Pensijos. Vyrų ir moterų pensijinis amžius 65 metai, specialus pensijinis amžius nuo 60 iki 65 metų.

• Bedarbių (proc. nuo darbo jėgos): 1970m. (1,3), 1980m. (5,3), 1990m. (9,6), 1991m. (10,5), 1992m. (11,3), 1993m. (12,3), 1994m. (10,9), 2002m. (5,1).

• Valstybės biudžeto išlaidos proc. 1981 ir 1991m.: socialinei apsaugai 41 ir 46, gynybai 5 ir 4. BVP dalis proc.1960 ir 1991m.: gynybai – 2,7 ir 2,1, švietimui – 4,0 ir 6,1, sveikatos apsaugai – 3,6 ir 7,0. Biurokratinis aparatas sudaro 27 proc. šalies dirbančiųjų.

Žemės ūkis ir maisto pramonė

Žemės ūkyje dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1975m. – 9,2, 1990m. – 4,7, 1992m. – 4,3, 2002m. – 4,0. Agrokultūra šalyje yra intensyvi bei produktyvi.

Vienam žmogui tenka 0,5 ha dirbamos žemės, o vidutinis fermos dydis 35 ha. Vienas fermeris pagamina produkcijos už 22000 JAV dol. kasmet; vienas fermeris maitina 40 žmonių.

60 proc. produkcijos eksportuojama. ŽŪ produkcijos eksportas mlrd. JAV dol.: 1990m. – 8,3, 1992m. – 9,2 (12 vieta pasaulyje; 2,5 proc. pasaulio). ŽŪ eksporto vertė vienam gyventojui JAV dol.: 1990m. – 1600, 1992m. – 1800 (3 vieta pasaulyje).

• Kiaulių ūkis. Kialių skaičius mln.: 1989m. – 9,3, 1992m. – 10,3 (2 kiaulės vienam gyventojui – geriausias rodiklis pasaulyje). Kiaulių veislės proc.: jorkšyrai 35, danų landrasai 20, diurokai 20. Kiaulienos gamyba mln.t: 1990m. – 1,21, 1992m. – 1,37 (10 kiauliena sudaro 78 proc. pagaminamos mėsos) ir eksportas mln.t: 1990m. – 0,47, 1992m. – 0,61 (2 vieta pasaulyje; 20 proc. pasaulio). Kiaulienos gamyba vienam gyventojui kg: 1990m. – 235, 1992m. – 265 (1 vieta pasaulyje). Pasaulio rinkai Danija pateikia 14 proc. mėsos konservų (daugiausia pasaulyje), 16 proc. dešrų (daugiausia pasaulyje), 33 proc. rūkytos, sūdytos ir džiovintos mėsos (daugiausia pasaulyje). Eksportuojama iki 85 proc. pagamintos produkcijos – “ESS Food” (mėsos eksportas), “Tulip International” (mėsos gaminiai), DAK (mėsos konservai).

• Pieno ūkis. Karvių skaičius mln.: 1980m. – 1,1, 1990m. – 0,76, 1992m. – 0,75. Primilžis iš vienos karvės per metus kg: 1980m. – 5000, 1990m. – 6250, 1992m. – 6150 (3 vieta pasaulyje; 4,35 proc. riebumo). Karvių veislės proc.: danų juodmargės 60, džersiai 17 (pieno riebumas 6,3 proc.), danų žalosios 13. Sūrių gamyba tūkst.t: 1990m. – 295, 1992m. – 288 (11 vieta pasaulyje; 2 proc. pasaulio) ir eksportas (4 vieta pasaulyje; 11 proc pasaulio). Sūrių gamyba vienam gyventojui 56 kg per metus (1 vieta pasaulyje) – “MD Foods” (70 proc. šalies pieno produkcijos), “Klover Melk” (20 proc. šalies pieno produkcijos). Gardūs danų sūriai: samsės, daniškoji fontina, melsvasis daniškas.

• Augalininkystė. Grūdų neto eksportas (išskyrus 1992m. dėl sausros), rugių eksportas (1992m. – 2 vieta pasaulyje; 25 proc pasaulio), daržovių eksportas.

• Alus. Alaus eksportas (6 vieta pasaulyje). Vienas gyventojas suvartoja 127 l alaus per metus (3 vieta pasaulyje) – “Carlsberg”, “Tuborg”, “Faxe”.

• Audinės. Danijoje yra 5000 audinių fermų – 3,1 mln. audinių. Pasaulio rinkai šalis pateikia 40 proc. audinių kailių (daugiausia pasaulyje) – “Danske Pelsduktioner”.

Perdirbamoji pramonė

Vyrauja nedidelės bendrovės, labai specializuotos ir diversifikuotos, moka prisitaikyti prie pasaulio rinkos svyravymų, užpildo labai “siauras nišas”.

Svarbiausios pramonės bendrovės: “Novo Nordisk”(didžiausia pasaulyje insulino ir enzimų gamintoja), “Danfoss” (svarbiausias radiatorinių termostatų tiekėjas pasaulio rinkai; būstinė – Nordborgo miestelis Also saloje), “FLS Industries” (statybinės mašinos), NKT (kabeliai), “Grundfoss” (6 mln. siurblių kasmet), “Superfos” (didžiausia Europoje plastmasinių kibirų gamintoja), “Danisco” (cukrus, vodka, daržovių konservai), “Aarhus Olie” (aliejus, šokoladas, sviestas), “APV Pasilac” (D.Britanijos ir Danijos bendra kompanija, didžiausia pasaulyje sviesto ir sūrių gamybos įrenginių tiekėja), “Gram” (šaldymo įranga), “Chr. Hansen Group” (biotechnologijos), “Bang and Olufsen” (medicinos ir navigacijos įranga, televizoriai), “Riso” (vėjo malūnai; eksportuoja ir į Kaliforniją), LEGO (žaislai – plastmasinės kaladėlės; 98 proc pagaminamos produkcijos parduodama užsienyje), “Vilidsens Fabrikker” (didžiausia Europoje namų stogų gamintoja), “Cimbria” (grūdų perdirbimo įranga),”Velux” (stoglangiai).

Pramonės produkcijos augimo tempas – 1,4 proc.

Eksportas ir importas

Baldų eksportas (5 proc. pasaulio, 20 proc. ES, apie 550 nedidelių bendrovių)

Daugiausia eksportuoja: automobilių detales, mėsą ir jos produktus, pieno produktus, žuvį, cheminius preparatus, elektrą (7,679 bilijonų kWh – 2000m.), baldus, laivus, vėjo malūnus.

Daugiausia eksportuojama į (proc.): ES (64,7) (Vokietiją (19,6), Švediją (11,8), D.Britaniją (9,5), Prancūziją (5,1), Nyderlandus (4,5) ), JAV (6,9), Norvegiją (5,5) (2001m.)

Iš viso eksportuoja už m56,3 bilijonus JAV dol.

Daugiausia importuoja: elektros (8,318 bilijonų kWh – 2000m.), automobilių detales bei įrangą, pramonės pusgaminius bei žaliavas, cheminius preparatus, grūdus bei maisto produktus, plataus vartojimo prekes.

Daugiausia importuoja iš (proc.): ES (69,9) (Vokietijos (21,9), Švedijos (12,1), D.Britanijos (7,5), Nyderlandų (7,1), Prancūzijos (5,7), Italijos (4,5) ), JAV (4,2) (2001m.)

Iš viso importuoja už 47,9 bilijonus JAV dol.

Švietimas

Danijoje yra 1 proc neraštingų; aukštąjį išsilavinimą turi 16 proc šalies gyventojų; privalomas 9 metų mokslas, mokyklą turi lankyti visi vaikai; laisvu laiku 25 proc 7-14 metų vaikai dirba.

Valstybės biudžeto išlaidos švietimui proc.: 1981m. – 15, 1991m. – 13,5.

Keli Danijos universitetai:

• Aaborg Universitetas – http://www.auc.dk/

• Aarhus Universitetas – http://www.aau.dk/

• Danijos Technikos Universitetas – http://www.dtu.dk/index_e.htm

• Kopenhagos Universitetas – http://www.ku.dk/

• Karaliskasis Veterinarijos ir Zemes Ukio Universitetas – http://www.kvl.dk/

• Odense Universitetas – http://www.ou.dk/

• Roskilde Universitetas – http://www.ruc.dk/

Kitos aukštosios mokyklos:

• Aalborg Technikos Mokykla – http://www.aats.dk/

• Aarhus Technikos Mokykla – http://www.ats.dk/

• Beder Zemes Ukio Mokykla – http://www.bedergs.dk/

• Herning Technikos Mokykla – http://www.herningts.dk/

• Hillerod Biznio Koledzas – http://www.hilhan.dk/

• Kolding Technikos Mokykla – http://www.koldingts.dk/

• Kopenhagos Biznio Mokykla – http://www.cbs.dk/

• Lyngby Biznio Koledzas – http://www.lyngbyes.dk/

• Nyborg-Kerteminde Biznio Mokykla – http://www.n-kh.dk/

• Skive Technikos Mokykla – http://www.skivets.dk/

• Vejlby Zemes Ukio Mokykla – http://www.vl.dk/

AUKšTESNIOJO IR AUKšTOJO MOKSLO ĮSTAIGOS DANIJOJE

Kopenhagoje:

www.ku.dk – Kopenhagos universitetas

www.dtu.dk – Danijos technikos universitetas

www.cbs.dk – Kopenhagos verslo aukštesnioji mokykla

www.kvl.dk – Karališkasis veterinarijos ir žemes ūkio universitetas

www.itu.dk – Informacinės technikos aukštesnioji mokykla (puslapis tik danų kalba)

www.dhf.dk – Karališkoji Danijos farmacijos aukštesnioji mokykla

www.brock.dk – Niels Brock Institutas

Zelandijos saloje:

www.ruc.dk – Roskildės universitetas (30 km į vakarus nuo Kopenhagos).

Roskildė – istorinis Danijos miestas, neseniai šventęs savo 1000 metų jubiliejų. Roskildė – buvusi Danijos sostinė, čia gausu istorinių paminklų, senovių gatvių ir pastatų, čia ant jūros kranto įsikūręs Vikingų muziejus, kur vyksta kasinėjimai, restauruojami ir eksponuojami vikingų laivai. Universitetas įsikūręs Roskildės priemiestyje, turi savo nedidelį bendrabucių korpusą, bet dauguma studentų gyvena Kopenhagoje arba Roskildėje, nes nuo Kopenhagos iki Roskildės universiteto – tik pusvalandis kelio, o nuo Roskildės – 3 minutės traukiniu.

Jutlandijos pusiasalyje:

www.aau.dk – Aarhuso universitetas

www.hha.dk – Aarhuso verslo aukštesnioji mokykla

www.iha.dk – Aarhuso inžinerijos aukštesnioji mokykla

www.djh.dk – Danijos Žurnalistikos Aukštesnioji mokykla

Aarhusas – antrasis pagal dydį Danijos miestas, Jutlandijos pusiasalio “sostine”. Labai jaukus ir žavintis miestas, su siauromis gatvelėmis, “šokoladiniais” namukais ir daugybe žalumos.

www.auc.dk – Aalborgo universitetas – jame mokosi daugybė studentų iš Lietuvos.

Fyno saloje ir Jutlandijos pusiasalyje:

www.ou.dk – Pietų Danijos universitetas (kelių universitetų sąjunga)

Apie “danišką stipendiją ”

Kai kuriems lietuviams pasiseka gauti “daniška” stipendiją. Dažniausiai, 1/3 skiria kuri nors su studento specialybe susijusi organizacija ar privati firma, o likusią dalį – Danish Ministry of Education (Danijos Švietimo Ministerija). Paprastai stipendijos dydis magistrantams būna apie 6000 DKK. Tačiau tokia suma tik ‘ant popieriaus’ – nuo stipendijos yra atskaičiuojami mokesčiai. Viska susumavus, studentai į rankas gauna 4600-4700 DKK. Bet kinai, afrikieciai ir kiti iš Azijos bei Afrikos gauna visa sumą – jiems nenuskaičiuojami mokesčiai.

Beje, studentas, jį finansuojančiai kompanijai neturi jokių įsipareigojimų. Vienintelė sąsaja tarp studento ir kompanijos gali buti ta, kad kuris nors studijų projektas bus surištas su kompanijos veikla ir net realiais kompanijos turimais duomenimis.

Besibaigiant studijoms, jei laiku studentas suspėja užsiregistruoti atitinkamoje institucijoje ir po studiju pasilieka Danijoje ieškoti darbo, greičiausiai gaus bedarbio pašalpą, kuri yra apie 2500 DKK per savaitę neatskaičius mokesčių.

PAVADINIMAS:

Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centras

Danijos Karalystės švietimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Sutartis dėl abipusio pasikeitimo studentais, dėstytojais ir mokslininkais

TRUKMĖ: Studijos nuo 5 iki 10 mėnesių

Stažuotės nuo 2 iki 9 mėnesių.

KAM SKIRIAMA: Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, mokslo ir studijų institucijų dėstytojams, mokslininkams.

STUDIJŲ / MOKSLINIO DARBO SRITIS: Neribojama

KREIPIMOSI TERMINAI: Kasmet vasario mėnesį

(tikslesnės konkursų datos skelbiamos www.mokslas.lt )

REIKALAVIMAI: Priimančios institucijos kvietimas.

Studentai turi būti baigę bent du studijų kursus.

Amžius (mokslininkams ir dėstytojams) iki 50 metų.

PAPILDOMA INFORMACIJA: www.mokslas.lt (Tarptautiniai santykiai)

KREIPTIS:

Aurelija Širkaitė, vyr. Specialistė

Mokslo ir studijų departamentas

Tarptautinių studijų centras

Sierakausko g. 15, 2600 Vilnius

tel. (5) 2663451

sirkaite@mokslas.lt

Komunikacijos

1000 žmonių tenka: mobiliojo ryšio telefonų 1990m. – 29, 1993m. – 47, fiksuoto ryšio telefonų 1980m. – 650, 1991m. – 810, radijo imtuvų 1030, televizorių 535, laikraščių 360 (trys didžiausi dienraščiai: “Berlingske Titende”, “Politiken”, “Morgenavisen Jyllands – Posten”), automobilių 1980m. – 271, 1992m. – 309.

Iš viso Danijoje 4,785 mln. naudojasi telefono linijomis, 1,444 mln. – mobiliojo telefono linijomis, 6,02 mln. – radijo aparatais, 3,121 mln. – televizija (1997m.). Šalyje yra 26 bei 51 perkartojanti televizijos transliavimo stotis (1998m.). Interneto paslaugas tiekia 13 kompanijų (2000m.), o internetu naudojasi 3,37 mln. gyventojų (2002m.).

Mobilūs telefonai

Optimaliausias ir pigiausias variantas, turbūt, yra pirkti SIM kortelę iš firmos Telmore. Tai kompanija, prekiaujanti SIM kortelemis tik Internetu. Beje, jie neparduoda mob. telefonų aparatų. Pradinio paketo kaina 199 DKK, į kurį įeina SIM kortelė ir 199 DKK pokalbiams. Tarifai viliojantys: abonentinis mokestis – 0,00 DKK, minutes kaina Danijoje – 1,20 DKK, SMS siuntimas – 0,25 DKK, be to, internete galėsite nemokamai pasitikrinti detalią pokalbių ataskaitą. Norint aktyvuoti skambinimo į užsienį ir Roaming’o (kai telefonas veikia už Danijos ribų) paslaugas, papildomai reikia sumokėti vienkartinį 99 DKK mokestį.

Nokia 7250

3599.00 kr.

Siemens S55

2570.00 kr.

Ericsson P800

5764.00 kr.

Telefono kortelės

• Visų kortelių naudojimas yra labai paprastas: iš bet kurio telefono (ar telefono automato) skambinama nemokamu numeriu, nurodytu ant korteles, suvedama ant kortelės nurodyta unikali skaičių kombinacija (identifikuojanti jūsų sąskaitą) ir renkamas numeris, kuriuo norima skambinti.

• GlobalOne

Kiekviename Danijos pašto skyriuje galima nusipirkti kortelę “GlobalOne”, su kuria nepiko metu (18:00-8:00) pokalbiai su Lietuva kainuoja 4.00 DKK/min, piko – 5.32 DKK/min.

• BudgetCall

Gan nebrangiai galima kalbėti kompanijos TELIA kortele “BudgetCall”. Informacijos apie tarifus kol kas nėra. Šios kortelės reikėtų ieškoti TELIA ofisuose. Kopenhagoje jį galima rasti pačiame centre – Amagertorv 18 – 20, 1160 Kobenhavn K.

• Telekompagniet

Firma TELEKOMPAGNIET parduoda telefono kortelę, kuria į Lietuvą nepiko metu (19:00-7:00) galima skambinti už 3.00 DKK/min, piko – 3.50 DKK/min (į lietuvišką mobilų telefoną – atitinkamai 3.80 ir 4.30). Tačiau ši firma yra netoli Kopenhagos – Skelmosevej 10, 2500 Valby.

Aalborge gyvenantys lietuviai gali užeiti į turkų ir arabų parduotuvę “Eliksir”, esančią Lille Kongens Gade 6 (pačiame miesto centre). Joje pardavinėjamos įvairiausios telefono kortelės. Ten, pavyzdziui, galima nusipirkti “Spicy Card”, su kuria viena minutė kainuoja apie 2.27 DKK.

Operatoriai

Danijoje yra keli mobilių telefonų operatoriai, kurie turi savo tinklus (Orange, Sonofon, Tele Danmark Mobil,Telia,Tele2Mobil).

Be jų yra daug sub-operatoriu – Telmore, CBB, Tiscali, Debitel, TeleFona ir t.t.- kurie paprasčiausiai nuomojasi vieno iš pagrindinių operatorių tinklus.

Pigiausi operatoriai:

Operatorius Kainos (DKK)

Diena Vakare WAP SMS Skambucio

Sujungimas Menesinis

abonementas Ijungimas i tinkla

(vienkartinis)

Telmore

1.20 0.20** 0.25 0,- 0,-

CBB

1.10 0.24 0.25 0,- 74,-

Tiscali

1.50 1.00 0.25 0.25 0,- 99,-

GratisTaleTid

1.09 (i TDC), 1.99 (i kitus) 0.25 0.35 0,- 0,-

Telekom.dk

0.99 (i TDC), 1.99 (i kitus) 0.22 0.25 39,- 99,-

** – SMS’o kaina siunčiant į užsienį 2.70 DKK

Transportas

Dviračiai

Dviračiai Danijoje yra labiausiai gyventojų pamėgta transporto priemonė.

Retkarčiais (dažniausiai semestro pradžioje) nuo gatvių surinktus nereikalingus dviračius aukciono būdu pardavinėja Aalborgo Policija. Norint tokiame aukcione pirkti dviratį, reikia žinoti vieną dalyką, apie kurį pirkėjas sužino tik laimėjęs aukcioną – be kainos už kurią laimimas aukcionas, reikės papildomai sumokėti aukciono dalyvio mokestį, kuris yra 1/3 dviračio kainos. Pavyzdžiui, aukcione jūsų suma buvo 600 DKK, tuomet atsiimant prekę teks sumokėti papildomas 200 DKK.

Danijoje dviratį galima nusipirkti ir iš draudimo agento, kuris pardavinėja padėvtėus dviračius. Jo parduodamų dviračių kainos galbūt net mažesnės nei policijoje, o, be to, galima derėtis. Svarbiausia apsidrausti savo dviratį, tuomet vagystės atveju yra išmokama kompensacija. Jei pavogtas dviratis surandamas, jis tampa draudimo kompanijos nuosavybe. Todėl yra draudimo agentas, kuris tuos dviračius parduoda. Beje, išvykstant iš Danijos, tas pats agentas nupirks tavo dviratį už pusę pirkimo kainos.

Autobusai

Danijoje autobusai pradeda važinėti 5 val. ryto savaitės dienomis ir 6 val. Ryto sekmadieniais. 12.30-16.30 val. miesto autobusai pradeda rečiau važinėti. Vaikai iki 12 metų viešuoju transportu vežami už pusę kainos, o vaikai iki 7 metų – nemokamai. Važiavimo bilietus galima nusipirkti pačiame autobuse, tačiau vairuotoją reikia perspėti, kur jūs ketinate lipti. Bauda už važiavimą be bilieto 500 DKK.

Bendras plento ilgis 71474 km ir visas grįstas danga. Iš jų 880 km greitkelis.

Regioniniai traukiniai

Dažniausiai traukiniai važinėja iš Kopenhagos į didesnius, netoli sostinės esančius miestus.

Traukiniai važinėja kasdien – nuo pirmadienio iki šeštadienio – tuo pačiu metu – kas valandą nuo 5.52 iki 19.52 val., o sekmadienį nuo 6.52 iki 20.52 val.

Bendras geležinkelių ilgis 2859 km, iš jų 508 km privačiai veikiantys.

Kopenhagos kortelė

Tai tarsi važiavimo viešuoju transportu (autobusais bei traukiniais) bilietas turistui su 25 ar 50 proc. nuolaida. Be to, šios nuolaidos galioja ir lankantis Danijos muziejuose, ieškant nakvynės viešbučiuose ir t.t. šią kortelę galima įsigyti turizmo agentūrose, turistų informacijų centruose, traukinių bei autobusų stotyse, spaudos kioskuose.

Kopenhagos kortelės kainos (1999m. gruodžio mėn.):

24 valandoms 48 valandoms 72 valandoms

Suaugusiems (nuo 12 metų) 155 DKK 255 DKK 320 DKK

Vaikams (5-11 metų) 75 DKK 125 DKK 160 DKK

Laivai

Iš viso Danijoje yra 301 laivas, kelis laivus nuomojasi (su Danijos vėliava plaukioja) iš užsienio valstybių: Vokietijos (1), Grenlandijos (1), Indonezijos (1), Nyderlandų (1), Norvegijos (9), Didžiosios Britanijos (1) (2002m.). šalis turi 8 krovininius, 105 prekinius / krovininius, 72 konteinerinius, 20 skystų dujų, 5 gyvulių transportavimo, 1 automotrisų transportavimo, 13 šaldymo, 7 netolimo susisiekimo keleivinius, 13 greitųjų laivų bei 26 cheminius tanklaivius ir 3 specializuotus tanklaivius.

Uostai: Abenda, Alborgas, Arhusas, Kopenhaga, Esbjergas, Fredericia, Frederikshavn, Hirtshalsas, Koldingas, Odensas, Bonholmas (Roenne), Velje.

Vandens kelių ilgis yra 417 km.

Oro uostai

Iš viso jų yra 116 (2001m.).

• 28 oro uostai turi danga grįstus pakilimo / nusileidimo takus. Iš jų dviejų oro uostų takai yra 3,047 km ilgio, 7 – 2,438-3,047 km, 4 – 1,524-2,437 km, 12 – 0,914-1,523 km, 3 – mažiau nei 0,914 km.

• 76 oro uostų takų danga yra negrįsta. 1 oro uosto tako ilgis yra 1,524-2,437 km, 4 – 0,914-1,523 km, 71 – mažiau nei 0,914km. (2002m.).

Naftotiekiai

Neperdirbtos naftos trasa yra 110 km ilgio, gatavų naftos produktų – 578 km, gamtinių dujų – 700 km.

Benzino kainos Danijoje:

98A – 8,45 DKK;

95A – 8,23 DKK;

Diesel – 7,18 DKK. (2003m.)

Kelionės iš Lietuvos į Daniją būdai:

Autobusu

Iš Lietuvos į Daniją autobusais veža šios kompanijos: EuroLines, EcoLines bei TOKS.

Kelionė autobusu iki Aalborgo trunka apie 30-35 val. Apytikslės kainos: su EuroLines p

. . .

Pirmininkavimo ES laikotarpiu Danija ketina didelį dėmesį skirti saugumui ir kovai su terorizmu, subalansuotai ekonominei plėtrai, maisto produktų saugumui, bendros ES žemės ūkio politikos reformai, pagalbai besivystančiam pasauliui bei migracijos problemoms.

Danija yra viena iš aktyviausių NATO plėtros šalininkių. Danijos pareigūnai plėtrą vertina kaip saugumo erdvės išplėtimą.

Po Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimo 17:00 val. Užsienio reikalų ministerijoje įvyks spaudos konferencija. Žiniasklaidos atstovus maloniai kviesčiame dalyvauti.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais

Pasirašytas Nordvike 1993-05-27

Įsigaliojo 1997-06-14

Žin., 1997, Nr. 55

Oro susisiekimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės

Pasirašyta Vilniuje 1993-09-09

Įsigaliojo 1993-09-09

Žin., 1994, Nr. 40

• Balandžio 24-25 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus viršininkas Robertas Valantiejus ir uosto kapitonas Arvydas Narmontas dalyvavo seminare

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus viršininkas Robertas Valantiejus ir uosto kapitonas Arvydas Narmontas dalyvavo seminare „Pasiruošimas naftos išsiliejimui jūroje ir laivų generuojamų teršalų tvarkymas uostuose Rytų Baltijos jūros regione“. Seminaro tikslas – išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas Rytų Baltijos šalims, susiduriančioms su minėta problema, kaip tvarkyti naftos teršalus, vadovaujantis HELCOM rekomendacijomis ir ES reikalavimais bei teisės aktais. Seminaras vyks Bornholme (Danija).

Šaltiniai:

1. www.google.lt

2. www.langas.net

3. www.mapzones.com

4. www.denmark.com

5. www.hotels.com

6. www.nationalgeografic.com

7. www.urm.lt

8. www.trasport.lt

Join the Conversation

×
×