Danija

Plungės akademiko Adolfo Jucio Pagrindinė mokykla

ReferatasDANIJA

Vilnius2003

Turinys Turinys 1Oficialus pavadinimas 2Bendros žinios 2Geografinė padėtis 2Istorinės žinios 3Gamtiniai ištekliai 4Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos) 4Demografinės žinios 5Politinės žinios 6Piniginis vienetas 7Ekonomikos rodikliai 7Socialinės žinios 9Žemės ūkis ir maisto pramonė 9Perdirbamoji pramonė 10Eksportas ir importas 10Švietimas 10Komunikacijos 13Transportas 15Pragyvenimas 18Pramogos 19Apgyvendinmas 20Tradicijos 21Draudimas 21Danijos ryšys su Lietuva 21

Oficialus pavadinimas Danijos Karalystė (Kongeriget Denmark). Sostinė – Kopenhaga (KØbenhavn).Bendros žiniosDanijos dalis pasaulyje procentais pagal:teritorijos dydį 0,03;gyventojų skaičių 0,09;bendrajį vidaus produktą 0,63;eksportą 1,08.

Geografinė padėtisDanija yra Europos šiaurės vakaruose, Jutlandijos pusiasalyje. Valstybei priklauso apie 500 salų. Ji valdo autonomines teises turinčias Grenlandiją bei Farerų salas. Pakrantės ilgis 7314 km. Baltijos ir Šiaurės jūras jungia Danų sąsiauriai: Eresundas arba Zundas tarp Danijos ir Švedijos – plotis 3,5-49 km, Kategatas tarp Danijos ir Švedijos – plotis 60-135 km, Skagerakas tarp Danijos ir Norvegijos – plotis 60-150 km, Didysis Beltas tarp Zelandijos salos ir Fiuno salų – mažiausias plotis 11 km, Mažasis Beltas tarp Fiuno salos ir Jutlandijos – mažiausias plotis 0,5 km. Danijai priklauso Bornholmo sala Baltijos jūroje (150 km iki Danijos, 80 km iki Lenkijos, 40 km iki Švedijos). Vienintelė yra 68 km ilgio sausumos siena su Vokietija. Danija – jūrinė valstybė. Per Eresuno sąsiaurį plaukia visi laivai į Baltijos baseino valstybių uostus.

PlotasDanijos plotas 43093 km2, o valstybės vandenų plotas yra 700 km2. Vyrauja žemumos – 75 proc. teritorijos pakilę iki 100 m virš jūros lygio; ledyninės kilmės dariniai; “bėgantis” krantas vakarinėje dalyje; paplūdimiai, kopos, pelkės, lagūnos ir fiordai (Limfiordas atskiria Vendsyselio salą nuo Jutlandijos; Ringkiobingo ir Mariagero fiordai) pakrantėje; Vedų jūra pietvakarių Jutlandijos pakrantėje (pylimais atskirta pelkėta “jūra”, avių ganyklos); Samsės salos uolos (klifai), granitinės ir gneisinės Bornholmo uolos; Jutlandijos pusiasalis užima 29500 km2 – įskaitant Vendsyselio ir Morso salas.

KlimatasVidutinių platumų jūrinis švelnus klimatas, su nepastovia sniego danga; aukštas santykinis oro drėgnumas (vid. metinis 83 proc., vasarą 75 proc.); gaivūs stiprūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjai, perpučiantys “kiaurai” visą šalį (vid. metinis vėjo greitis 7,5 m/s); vidut. oro temperatūra sausį ir liepą oC (kritulių kiekis mm): Kopenhaga +0,5 ir +16,5 (570), Esbjergas +0,5 ir +15 (800). Žiemą Danijoje būna labai mažai sniego ir jis greit ištirpsta.

Geografiniai ekstremumaiIlgiausia upė Gudenas 158 km;Didžiausias ežeras Aresė 37 km2 Aukščiausias Danijos taškas: Yding Skovhėjus – 143 m;Žemiausias taškas: Lamfiordas – 7 m.

Didžiausios salosIš viso yra 500 salų, iš jų 90 gyvenamų; Plotas km2 ir gyventojų mln:Zelandija 7026 ir 2.1 Lolandas 1241 ir 0.08 Morsas 340 ir 0.01Vendsyselis 4685 ir 0.32 Bornholmas 588 IR 0.045 Alsas 315 ir 0.05 Fiunas 2976 ir 0.46 Falsteris 514 ir 0.05 Langelandas 284 ir 0.02

Istorinės žiniosII–VI a.- germanų gentys danai nukariavo zelandiją ir Jutlandiją, iš čia Danmark (verčiant pažodžiui – danų žemė arba miškų žemė).800–950m – Vikingų era: 800m karalius Godfredas pastatė sieną (Dannevirke), kad apsigintų nuo Karlo Didžiojo antpuolių;826m – krikščionybės pradininkas Šv. Ansgaras;940m – seniausios Europos karalystės karalius Gormas Senasis;960–985m – Haroldas Baltadantis pirmas karalius – krikščionis;1013m – karalius Svenas Šakotbarzdis nukariauja Angliją;1018–1035m – Danijos, Anglijos ir Norvegijos karalius Knutas Didysis.1157–1241m – Valdemarų era, Danija įsigali Baltijos jūroje;1387–1412m – valdo karalienė Margarita I, Danijai priklausė Norvegija (1380-1814), Islandija (1380-1918), Švedija ir Suomija (1397 Kalmaro unija -1523),Šlėzvigas ir Holšteinas (1460–1864);1536m – reformacija;1588–1648m – ilgiausiai valdęs danų karalius Kristianas IV;1658, 1675–1679, 1699–1700 ir 1709-1720m – karai su Švedija, netenka visų žemių Švedijos pietuose;1801-1814 – britų atakos, Kopenhagos bombardavimas, Norvegija atitenka Švedijai, Helgolando sala Didžiajai Britanijai;XIXa. – “aukso” amžius (H.Kr. Estredo elektromagnetizmas, H.Kr. Anderseno pasakos, A. Burnvilio baletai, B.Tornvaldseno skulptūros, gimė N. Boras – Boro postulatai);1849 06 05 – Danijos Konstitucija;

1914-1920 – neutralitetas Pirmo pasaulino karo metu, grąžintas Šiaurės Šlėzvigas;1940-1945 – Danija okupuojama fašistinės Vokietijos;1953 06 05 – Danijos Konstitucija (nacionalinė šventė);1982-1992 – ministras pirmininkas Poulis Šliuteris, atsistatydino po tamilų pabėgėlių skandalo, keturios Konservatorių liaudies partijos, suformuotos mažumos vyriausybės;1992 06 02 – 51 proc referendumo dalyvių pasakė “ne” Matrichto sutarčiai.

Gamtiniai ištekliaiSkirtingai nuo kitų Skandinavijos šalių Danija nėra turtinga gamtinių bei mineralinių išteklių. Danija – lygumops kraštas su ledyninės kilmės reljefu. Vyrauja smėlinės, zandrinės ir moreninės lygumos. Tik Bornholmo saloje, kuri yra Baltijos skydo dalis, yra kristalinių uolienų, daugiausia granitų. Hidro ir hidroenergetiniai ištekliai negausūs. Dirvožemiai – jauriniai ir miškų rusvieji. Derlingiausi priemolio dirvožemiai paplitę Zelandijos saloje. Dirbama žemė užima 65, miškai (Jutlandijoje eglės, pušys, bukai; Zelandijoje pušys, bukai) 12, pievos ir ganyklos 6, ežerai, upės, fiordai ir vedai 5 proc šalies teritorijos. Saugomos teritorijos užima apie 4 proc šalies teritorijos – Vildmosės aukštapelkė. Šiaurės jūros kontinente eksploatuojama nafta, taip pat išgaunamos gamtinės dujos. .Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos)AmtasKomuna Plotas, kv. km. Gyventojų tūkst. Zmonių 1 kv.km. Sostinė 1970 m 1981 m 1993 m Bornholmas 588 47 47 45 77 RionėFaunas 3486 433 454 465 133 OdensėFrederiksborgas 1347 259 330 346 257 HileriodasKopenhaga 526 615 625 604 1148 KopenhagaOrhusas 4561 533 576 610 134 OrhusasPietų Jutlandija 3938 238 251 251 64 ObenroRibė 3131 198 213 221 70 RibėRingkiobingas 4853 241 263 269 55 RingiobingasRoskildė 891 153 203 221 248 RoskildėStortriomas 3398 252 260 257 76 NiukobingasŠiaurės Jutlandija 6173 456 482 487 79 OlborgasVakarų Zelandija 2984 259 279 286 96 SoreVeilė 2997 306 327 334 112 VeilėViborgas 4122 221 232 230 56 ViborgasKopenhaga 88 623 494 466 5282 Fredriksbergas 9 102 88 87 99940 DANIJA 43093 4938 5124 5180 120 Kopenhaga

Demografinės žinios2002 metų duomenimis, Danijoje gyvena 5.368.854 žmonių. Kasmet populiacija auga po 0,29 proc.Vidutinis gyventojų tankumas 123 gyv./ 1 kv. km.

Populiacijos sudėtis pagal amžių:• 0 – 14 metų: 18,7 proc. (mot. 488.121; vyr. 514.589);• 15 – 64 metų: 66,4 proc. (mot. 1.760.149 ; vyr. 1.806.722) ;• 65 metų ir senesni : 14,9 proc. (mot. 464.674 ; vyr. 334.599).

Lyčių proporcingumas:• kūdikių: 1,06 vyro moteriai;• iki 15 metų: 1,05 vyro moteriai;• 15 – 64 metų: 1,03 vyro moteriai;• virš 65 metų: 0,72 vyro moteriai;• apskritai populiacijos: 0,98 vyro moteriai.

Vidutinis gyventojų amžius :• populiacijos : 76,91 metų;• moterų : 79,67 metų;

• vyrų : 74,3 metų.

Gimstamumas/ mirtingumas :Gimusiųjų skaičius: 11,74 naujagimių tūkstančiui gyventojų; 1,73 naujagimio moteriai ;Mirusiųjų skaičius: 10,81 mirusieji tūkstančiui gyventojų; 4,97 mirusieji tūkstančiui naujai gimusiųjų; 7 mirę kūdikiai tūkstančiui gyvų kūdikių.Priemonės gimstamumui didinti – po vaiko gimimo valstybė apmoka motinystės ir tėvystės atostogas .Vidutinis vedybų amžius 28 metai ; pirmą kartą moteris dažniausiai gimdo 27 metų ; nesantuokoje gimusių kūdikių proc. : 1981m = 36, 1991m = 46; legalių abortų skaičius 100 gimusiųjų: 1980m = 40, 1991m = 30,5; absoliutus gimimų didėjimas 1983 – 1992m tūkst: 1965m =86, 1970m = 71, 1983m = 51, 1987m = 56, 1992m = 68, 1993m = 67.

1989 metais Danija pirmoji legalizavo homoseksualistų santuokas.1999 metais šalyje užregistruota 0,17 proc. sergančių ŽIV /AIDS suaugusių žmonių ; 4,300 gyvena sirgdami šia liga ; mažiau nei 100 iš jų miršta kasmet.

Etninė sudėtis :Danijos piliečiai 96,5 % (danai 94,5, vokiečiai 1,5 – Šiaurės Šlėzvige, švedai,frizai – Frizų salose, fareriečiai – Farerų salose bei eskimai – Grenlandijoje),užsieniečiai 3,5% (proc užsieniečių :turkai 19,pietų slavai, britai, norvegai po 6,vokiečiai, švedai, iranėnai po 5; kasmet pilietybę gauna apie 3000 užsieniečių). Imigrantų daugiau nei emigrantų (1988-1992m – atvyko 200 tūkst., išvyko 167 tūkst. žmonių).

Religinė sudėtis• Evangelikai liuteronai 95 proc.(apie 5 proc tikinčiųjų maldos namus lanko kiekvieną sekmadienį);• Protestantai ir katalikai 3 proc.;• Judėjai 2 proc.

Kalba Danų kalba yra oficiali valstybinė kalba, tačiau kalbama ir vokiškai, be to, dauguma danų kalba antrąją – anglų kalba. Trys tarmiu grupės : jutlandų pusiasallyje, salų – zeelandų, fiunų ir kitos bei bornholmų. Šiuolaikinė literatūrinė danų kalba susiformavo XVIII a. zelandų tarmių pagrindu.

Gyventojai Danijos teritorijoje pasiskirstę netolygiai : tankiausiai apgyvendinta Zelandijos sala (272 žm./kv. km.). Miestuose gyvena apie ¾ šalies gyventojų. Miestų sistemai susiformuoti didžiausios įtakos turėjo jūra. Stambiausia miestų konglomeracija susiformavo apie sostinę ir didžiausią uostą – Kopenhagą (1/4 visu Danijos gyventojų). Kiti didžiausi miestai taip pat uostai – Orhus, Odensė, Olborgas.

Danų pavardės. 22 dažniausiai paplitusios pavardės baigiasi galūne –sen. Visų pavardžių proc. : Jensen 7,7, Nielsen 7,3, Hansen 6,2, Pedersen, Andersen, Christ܀nsen, Larsen, Sorensen.

Politinės žiniosDanija yra JTO (įstojo 1945m), Europos Tarybos (1949m), NATO (1949m), Šiaurės Tarybos (1952m), OECD (1960M), EFTA (1960-1972M), Europos Sąjungos (1973m,) ir kitų tarptautinių organizacijų narė.

Danija yra parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija. Veikia 1953m. birželio 5d. Konstitucija (1849m Konstitucijos pagrindu). Valstybės vadovas yra monarchas (Šlėzvigo Holšteino Gliuksburgo dinastija: 1863-1906m karalius Kristianas IX , 1906-1912m karalius Frederikas VIII , 1912-1947m karalius Kristianas X, 1947-1972m karalius Frederikas IX, nuo 1972m karalienė Margarita II). Folketinge – vienerių rūmų parlamente – dirba 179 deputatai, iš jų 175 renkami 4 metams, po 2 nuo Farerų salų ir Grenlandijos. Vyriausybė koalicinė, įprastas reiškinys mažumos vyriausybė (nuo 1914m viena partija neturėjo daugumos parlamente). Per pastaruosius rinkimus, kurie įvyko 2001m. lapkričio 20d., daugumą vietų parlamente turi liberalų partija, turinti 56 vietas, 52 vietas turi socialdemokratai, 22 – Danijos liaudies partija, 16 – konservatoriai, 12 – socialistų liaudies partija, 9 – socialliberalų partija, 4 – krikščionių partija, 4 – vienybės partija, po 2 vietas iš Farerų salų bei Grenlandijos.

Politinių partijų lyderiai:• Mimi Jakobsen – centro demokratų partija;• Jann Sjursen – krikščionių partija;• Bendt Bendtsent – konservatorių partija;• Pia Kjaersgaard – Danijos liaudies partija;• Anders Fogh Rasmussen – liberalų partija;• Mogens Lykketoft – socialdemokratų partija;• Marianne Jelved – socialliberalų partija;• Hogel K. Nielsen – socialistų partija.

Piniginis vienetasDanijos krona lygi 100 erių. Danijos krona žymima DKK. 1985 metais 1 JAV doleris buvo vertas 9,00 DKK, 1994 metais – 6,8 DKK, 1997m. – 6,604 DKK, 2000m. – 8,083 DKK, 2002m. vasarį – 8,418 DKK. Šalis įstojusi į Europos Sąjungą, referendumo metu, kuris vyko 2000m. rugsėjo 28d., nepakeitė nacionalinės valiutos į eurą.Užsienio valiutos atsargos (mlrd. JAV dol.): 1985m. (5,4), 1990m. (10,6), 1993m. (10,0), 1994 (9,1).Aukso atsargos (mln. trojos uncijų): 1985m. (1,6), 1990m. (1,65), 1993m. (2,0).Visuminis įsiskolinimas (proc. nuo BVP): 1985m. – 66, 1990m. – 54, 1993m. – 74.Infliacijos augimo tempai (proc.): 1980-1990m. (5,6), 1991m. (2,4), 1992m. (2,1), 1993m. (1,2), 1994m. (2,0), 2002m. (2,3).

Šalies biudžetas (mlrd. JAV dol.) 2001m.: pajamos – 52,9, išlaidos – 51, 3 (įskaitant ir kapitalo išlaidas – 0,5mlrd.).Ekonomikos rodikliaiBVP mlrd. JAV dol.: 1985m. – 58, 1990m. – 113, 1991m. – 122, 1992m. – 132, 1993m. – 138, 2002m. – 155,5.Nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1965m. – 2100, 1985m. – 11300, 1990m. – 22100 (8 vieta pasaulyje), 1992m. – 25900 (5 vieta pasaulyje), 1993m. – 26500 (4 vieta pasaulyje).Realus kasmetinis BVP prieaugis (proc.): 1970-1980m. (+2,2), 1980-1989m. (+2,1), 1990m. (+1,7), 1991m. (+1,2), 1992m. (+1,2), 1993m. (+1,4), 1994m. (+4,5), 2002m. (1,8).

Danija – ekonomiškai labai išvystyta šalis. Valstybėje yra pasiektas aukštas agrokultūros, pramonės lygis, lanksti pašalpų sistema, patogūs gyvenimo standartai bei mokesčių balansas, stabili valiuta, priklausomybė nuo užsienio prekybos (Danija eksportuoja maistą bei energiją).

Danijoje labai išvystytas žemės ūkis. Šalies neaplenkė bendras Europos pakilimas, trukęs nuo 1958m. iki 1963m. Valstybės pastangos atsispirti infliacijos spaudimui – įdomi “stok-eik” politikos pasekmių iliustrcija; jos BNP 1963m. išaugo 0,8 proc., 1964m. – 7,4 proc., 1965m. – 4,7 proc. Nepriimya į Bendrą rinką, šalis turėjo sunkumų ieškodama eksporto rinkų savo žemės ūkio produkcija, ir jai teko sąmoningai daugiau investuoti į pramonę.Danijai atsigavus po karo, 6-tąjį dešimtmetį ateine palyginti lėto augimo laikotarpis, bet į dešimtmečio pabaigą judėjimas įgyja pagreitį, ir tada prasideda pakilimas, trukęs 5-7 metus. Nuo 7-tojo dešimtmečio vidurio ši plėtra vėl sulėtėja.1973m. Danija, matydama teigiamą įtaką jau esančių narių ekonomikai, pirmoji iš Skandinavijos šalių įstojo į Europos Sąjungą. Buvo pabrėžiama, kad ES pirmiausia yra rinka, o tik paskui – politinis projektas. Kai Danijai buvo suteiktos keturios išimtys – dėl valiutos, gynybos, policijos bei teismų bendradarbiavimo ir dėl europinės pilietybės – danai per antrą referendumą 1993m. pritarė Matrichto sutarčiai. Nemažai danų yra gana abejingi glaudesnei Europos šalių sąjungai dar ir todėl, kad savo šalyje pasiekė aukštą gerovės lygį. Jie mano, kad tolesnis vienijimasis su kitomis šalimis, kuriose gyvenimo lygio standartas dažnai žemesnis, neatneš Danijai papildomos naudos. Be to, dalis danų nuogąstauja, kad “centralizuotoje” Europoje nedidelė Danija liks užgožta didesnių valstybių.

Iš ES šalių Danija išsiskiria:• Didžiausiu gimstamumu (13 naujagimių 1000 gyventojų);• Didžiausia suteikta pagalba besivystančioms šalims (proporcingai gyventojų skaičiui);• Aukščiausiu kvalifikuoto pramonės darbininkai atlyginimu (23500 JAV dol. per metus atskaičiavus mokesčius);• Didžiausiu procentu darbuotojų transporto ir susisiekimo sektoriuje (9,2 proc darbo jėgos);• Didžiausiu BVP procentu, skiriamu švietimui.

Valstybės vieta tarp OECD šalių pagal ekonomikos konkurencingumą: 1989m. – 12, 1990m. – 8, 1992m. – 4, 1994m. – 5.Danijos vieta pagal verslo patikimumą: 1989m. – 12, 1990m. – 6, 1991m. – 5.

Danija 2000m. buvo skolinga 21,7 bilijono JAV dol. užsienio valstybėms. 1999m. gavo 1,63 bilijonus JAV dol. iš ODA.

Jūrininkystė – tradicinė šaka.• Laivai. Laivų ir tanklaivių statyba (1993 – 2 vieta Europoje; 4 proc. pasaulio) – “A.P.MÆLLER” (tanklaiviai, konteinerių “vežikai”; didžiausia laivų statykla “Staalskibsverf” Odensėje), “Lauritzen” (refrižeratoriai; didžiausia laivų statykla “Danyard” Odensėje), “Burmeister & Wain” (tanklaiviai; didžiausia laivų statykla Kopenhagoje); prekybos laivyno tonažas mln.