Danija

Plungės Akademiko Adolfo Jucio Pagrindinė mokykla

Referatas DANIJA

Plungė 2005

Turinys

Oficialus pavadinimas 3 Bendros žinios 3 Geografinė padėtis 4 Istorinės žinios 4 Gamtiniai ištekliai 5 Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos) 5 Demografinės žinios 6 Politinės žinios 7 Piniginis vienetas 8 Ekonomikos rodikliai 8 Socialinės žinios 10 Žemės ūkis ir maisto pramonė 11 Perdirbamoji pramonė 11 Eksportas ir importas 12 Švietimas 12 Komunikacijos 14 Transportas 16 Pragyvenimas 19 Pramogos 20 Apgyvendinmas 21 Tradicijos 22 Draudimas 22 Danijos ryšys su Lietuva 23

[pic]

Oficialus pavadinimas

Danijos Karalystė (Kongeriget Denmark). Sostinė – Kopenhaga (KØbenhavn).

Bendros žinios

Danijos dalis pasaulyje procentais pagal: teritorijos dydį 0,03; gyventojų skaičių 0,09; bendrajį vidaus produktą 0,63; eksportą 1,08.

Geografinė padėtis

Danija yra Europos šiaurės vakaruose, Jutlandijos pusiasalyje. Valstybeipriklauso apie 500 salų. Ji valdo autonomines teises turinčias Grenlandijąbei Farerų salas. Pakrantės ilgis 7314 km. Baltijos ir Šiaurės jūras jungiaDanų sąsiauriai: Eresundas arba Zundas tarp Danijos ir Švedijos – plotis3,5-49 km, Kategatas tarp Danijos ir Švedijos – plotis 60-135 km,Skagerakas tarp Danijos ir Norvegijos – plotis 60-150 km, Didysis Beltastarp Zelandijos salos ir Fiuno salų – mažiausias plotis 11 km, MažasisBeltas tarp Fiuno salos ir Jutlandijos – mažiausias plotis 0,5 km. Danijaipriklauso Bornholmo sala Baltijos jūroje (150 km iki Danijos, 80 km ikiLenkijos, 40 km iki Švedijos). Vienintelė yra 68 km ilgio sausumos siena suVokietija. Danija – jūrinė valstybė. Per Eresuno sąsiaurį plaukia visilaivai į Baltijos baseino valstybių uostus.

Plotas

Danijos plotas 43093 km2, o valstybės vandenų plotas yra 700 km2. Vyraujažemumos – 75 proc. teritorijos pakilę iki 100 m virš jūros lygio; ledyninėskilmės dariniai; “bėgantis” krantas vakarinėje dalyje; paplūdimiai, kopos,pelkės, lagūnos ir fiordai (Limfiordas atskiria Vendsyselio salą nuoJutlandijos; Ringkiobingo ir Mariagero fiordai) pakrantėje; Vedų jūrapietvakarių Jutlandijos pakrantėje (pylimais atskirta pelkėta “jūra”, aviųganyklos); Samsės salos uolos (klifai), granitinės ir gneisinės Bornholmouolos; Jutlandijos pusiasalis užima 29500 km2 – įskaitant Vendsyselio irMorso salas.

Klimatas

Vidutinių platumų jūrinis švelnus klimatas, su nepastovia sniego danga;aukštas santykinis oro drėgnumas (vid. metinis 83 proc., vasarą 75 proc.);gaivūs stiprūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjai, perpučiantys “kiaurai” visąšalį (vid. metinis vėjo greitis 7,5 m/s); vidut. oro temperatūra sausį irliepą oC (kritulių kiekis mm): Kopenhaga +0,5 ir +16,5 (570), Esbjergas+0,5 ir +15 (800). Žiemą Danijoje būna labai mažai sniego ir jis greitištirpsta.

Geografiniai ekstremumai

Ilgiausia upė Gudenas 158 km;Didžiausias ežeras Aresė 37 km2Aukščiausias Danijos taškas: Yding Skovhėjus – 143 m;Žemiausias taškas: Lamfiordas – 7 m.

Didžiausios salos

Iš viso yra 500 salų, iš jų 90 gyvenamų;Plotas km2 ir gyventojų mln: Zelandija 7026 ir 2.1 Lolandas 1241 ir 0.08 Morsas 340 ir 0.01 Vendsyselis 4685 ir 0.32 Bornholmas 588 IR 0.045 Alsas 315 ir 0.05 Fiunas 2976 ir 0.46 Falsteris 514 ir 0.05 Langelandas 284 ir 0.02

Istorinės žinios

II–VI a.- germanų gentys danai nukariavo zelandiją ir Jutlandiją, iš čiaDanmark (verčiant pažodžiui – danų žemė arba miškų žemė).800–950m – Vikingų era: 800m karalius Godfredas pastatė sieną (Dannevirke), kad apsigintų nuo Karlo Didžiojo antpuolių; 826m – krikščionybės pradininkas Šv. Ansgaras; 940m – seniausios Europos karalystės karalius Gormas Senasis; 960–985m – Haroldas Baltadantis pirmas karalius – krikščionis;1013m – karalius Svenas Šakotbarzdis nukariauja Angliją;1018–1035m – Danijos, Anglijos ir Norvegijos karalius Knutas Didysis.1157–1241m – Valdemarų era, Danija įsigali Baltijos jūroje;1387–1412m –valdo karalienė Margarita I, Danijai priklausė Norvegija (1380-1814),Islandija (1380-1918), Švedija ir Suomija (1397 Kalmaro unija-1523),Šlėzvigas ir Holšteinas (1460–1864);1536m – reformacija;1588–1648m – ilgiausiai valdęs danų karalius Kristianas IV;1658, 1675–1679, 1699–1700 ir 1709-1720m – karai su Švedija, netenka visųžemių Švedijos pietuose;1801-1814 – britų atakos, Kopenhagos bombardavimas, Norvegija atitenkaŠvedijai, Helgolando sala Didžiajai Britanijai;XIXa. – “aukso” amžius (H.Kr. Estredo elektromagnetizmas, H.Kr. Andersenopasakos, A. Burnvilio baletai, B.Tornvaldseno skulptūros, gimė N. Boras –Boro postulatai);1849 06 05 – Danijos Konstitucija;1914-1920 – neutralitetas Pirmo pasaulino karo metu, grąžintas Šiaurės Šlėzvigas;1940-1945 – Danija okupuojama fašistinės Vokietijos;1953 06 05 – Danijos Konstitucija (nacionalinė šventė);1982-1992 – ministras pirmininkas Poulis Šliuteris, atsistatydino po tamilųpabėgėlių skandalo, keturios Konservatorių liaudies partijos, suformuotosmažumos vyriausybės;1992 06 02 – 51 proc referendumo dalyvių pasakė “ne” Matrichto sutarčiai.

Gamtiniai ištekliai

Skirtingai nuo kitų Skandinavijos šalių Danija nėra turtinga gamtinių beimineralinių išteklių. Danija – lygumops kraštas su ledyninės kilmėsreljefu. Vyrauja smėlinės, zandrinės ir moreninės lygumos. Tik Bornholmosaloje, kuri yra Baltijos skydo dalis, yra kristalinių uolienų, daugiausiagranitų. Hidro ir hidroenergetiniai ištekliai negausūs. Dirvožemiai –jauriniai ir miškų rusvieji. Derlingiausi priemolio dirvožemiai paplitęZelandijos saloje. Dirbama žemė užima 65, miškai (Jutlandijoje eglės,pušys, bukai; Zelandijoje pušys, bukai) 12, pievos ir ganyklos 6, ežerai,upės, fiordai ir vedai 5 proc šalies teritorijos. Saugomos teritorijosužima apie 4 proc šalies teritorijos – Vildmosės aukštapelkė. Šiaurės jūros

kontinente eksploatuojama nafta, taip pat išgaunamos gamtinės dujos.

.

Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos)

|Amtas |Plotas|Gyventojų tūkst. |Zmonių |Sostinė ||Komuna |, | |1 | || |kv. | |kv.km. | || |km. | | | || | |1970 m |1981 m |1993 m | | ||Bornholmas |588 |47 |47 |45 |77 |Rionė ||Faunas |3486 |433 |454 |465 |133 |Odensė ||Frederiksborga|1347 |259 |330 |346 |257 |Hileriodas ||s | | | | | | ||Kopenhaga |526 |615 |625 |604 |1148 |Kopenhaga ||Orhusas |4561 |533 |576 |610 |134 |Orhusas ||Pietų |3938 |238 |251 |251 |64 |Obenro ||Jutlandija | | | | | | ||Ribė |3131 |198 |213 |221 |70 |Ribė ||Ringkiobingas |4853 |241 |263 |269 |55 |Ringiobinga|| | | | | | |s ||Roskildė |891 |153 |203 |221 |248 |Roskildė ||Stortriomas |3398 |252 |260 |257 |76 |Niukobingas||Šiaurės |6173 |456 |482 |487 |79 |Olborgas ||Jutlandija | | | | | | ||Vakarų |2984 |259 |279 |286 |96 |Sore ||Zelandija | | | | | | ||Veilė |2997 |306 |327 |334 |112 |Veilė ||Viborgas |4122 |221 |232 |230 |56 |Viborgas ||Kopenhaga |88 |623 |494 |466 |5282 | ||Fredriksbergas|9 |102 |88 |87 |99940 | ||DANIJA |43093 |4938 |5124 |5180 |120 |Kopenhaga |

Demografinės žinios

2002 metų duomenimis, Danijoje gyvena 5.368.854 žmonių. Kasmet populiacijaauga po 0,29 proc.Vidutinis gyventojų tankumas  123 gyv./ 1 kv. km.

Populiacijos sudėtis pagal amžių: • 0 – 14 metų: 18,7 proc. (mot. 488.121; vyr. 514.589); • 15 – 64 metų: 66,4 proc. (mot. 1.760.149 ; vyr. 1.806.722) ; • 65 metų ir senesni : 14,9 proc. (mot. 464.674 ; vyr. 334.599).

Lyčių proporcingumas: • kūdikių: 1,06 vyro moteriai; • iki 15 metų: 1,05 vyro moteriai; • 15 – 64 metų: 1,03 vyro moteriai; • virš 65 metų: 0,72 vyro moteriai; • apskritai populiacijos: 0,98 vyro moteriai.

Vidutinis gyventojų amžius : • populiacijos : 76,91 metų; • moterų : 79,67 metų; • vyrų : 74,3 metų.

Gimstamumas/ mirtingumas :Gimusiųjų skaičius: 11,74 naujagimių tūkstančiui gyventojų; 1,73 naujagimio moteriai ;Mirusiųjų skaičius: 10,81 mirusieji tūkstančiui gyventojų; 4,97 mirusieji tūkstančiui naujai gimusiųjų; 7 mirę kūdikiai tūkstančiui gyvų kūdikių.Priemonės gimstamumui didinti – po vaiko gimimo valstybė apmoka motinystėsir tėvystės atostogas .Vidutinis vedybų amžius 28 metai ; pirmą kartą moteris dažniausiai gimdo 27metų ; nesantuokoje gimusių kūdikių proc. : 1981m = 36, 1991m = 46; legaliųabortų skaičius 100 gimusiųjų: 1980m = 40, 1991m = 30,5; absoliutus gimimųdidėjimas 1983 – 1992m tūkst: 1965m =86, 1970m = 71, 1983m = 51, 1987m =56, 1992m = 68, 1993m = 67.

1989 metais Danija pirmoji legalizavo homoseksualistų santuokas.1999 metais šalyje užregistruota 0,17 proc. sergančių ŽIV /AIDS suaugusiųžmonių ; 4,300 gyvena sirgdami šia liga ; mažiau nei 100 iš jų miršta kasmet.

Etninė sudėtis :Danijos piliečiai 96,5 ( (danai 94,5, vokiečiai 1,5 – Šiaurės Šlėzvige,švedai,frizai – Frizų salose, fareriečiai – Farerų salose bei eskimai –Grenlandijoje),užsieniečiai 3,5( (proc užsieniečių :turkai 19,pietų slavai,britai, norvegai po 6,vokiečiai, švedai, iranėnai po 5; kasmet pilietybęgauna apie 3000 užsieniečių). Imigrantų daugiau nei emigrantų (1988-1992m –atvyko 200 tūkst., išvyko 167 tūkst. žmonių).

Religinė sudėtis • Evangelikai liuteronai 95 proc.(apie 5 proc tikinčiųjų maldos namus lanko kiekvieną sekmadienį); • Protestantai ir katalikai 3 proc.; • Judėjai 2 proc.

KalbaDanų kalba yra oficiali valstybinė kalba, tačiau kalbama ir vokiškai, beto, dauguma danų kalba antrąją – anglų kalba. Trys tarmiu grupės : jutlandųpusiasallyje, salų – zeelandų, fiunų ir kitos bei bornholmų. Šiuolaikinėliteratūrinė danų kalba susiformavo XVIII a. zelandų tarmių pagrindu.

Gyventojai Danijos teritorijoje pasiskirstę netolygiai : tankiausiaiapgyvendinta Zelandijos sala (272 žm./kv. km.). Miestuose gyvena apie ¾šalies gyventojų. Miestų sistemai susiformuoti didžiausios įtakos turėjojūra. Stambiausia miestų konglomeracija susiformavo apie sostinę irdidžiausią uostą – Kopenhagą (1/4 visu Danijos gyventojų). Kiti didžiausimiestai taip pat uostai – Orhus, Odensė, Olborgas.

Danų pavardės. 22 dažniausiai paplitusios pavardės baigiasi galūne –sen.Visų pavardžių proc. : Jensen 7,7, Nielsen 7,3, Hansen 6,2, Pedersen,Andersen, Christ܀nsen, Larsen, Sorensen.

Politinės žinios

Danija yra JTO (įstojo 1945m), Europos Tarybos (1949m), NATO (1949m),Šiaurės Tarybos (1952m), OECD (1960M), EFTA (1960-1972M), Europos Sąjungos(1973m,) ir kitų tarptautinių organizacijų narė.

Danija yra parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija. Veikia 1953m.birželio 5d. Konstitucija (1849m Konstitucijos pagrindu). Valstybės vadovasyra monarchas (Šlėzvigo Holšteino Gliuksburgo dinastija: 1863-1906mkaralius Kristianas IX , 1906-1912m karalius Frederikas VIII , 1912-1947mkaralius Kristianas X, 1947-1972m karalius Frederikas IX, nuo 1972mkaralienė Margarita II). Folketinge – vienerių rūmų parlamente – dirba 179deputatai, iš jų 175 renkami 4 metams, po 2 nuo Farerų salų irGrenlandijos. Vyriausybė koalicinė, įprastas reiškinys mažumos vyriausybė(nuo 1914m viena partija neturėjo daugumos parlamente). Per pastaruosiusrinkimus, kurie įvyko 2001m. lapkričio 20d., daugumą vietų parlamente turiliberalų partija, turinti 56 vietas, 52 vietas turi socialdemokratai, 22 –Danijos liaudies partija, 16 – konservatoriai, 12 – socialistų liaudiespartija, 9 – socialliberalų partija, 4 – krikščionių partija, 4 – vienybėspartija, po 2 vietas iš Farerų salų bei Grenlandijos.

Politinių partijų lyderiai: • Mimi Jakobsen – centro demokratų partija; • Jann Sjursen – krikščionių partija; • Bendt Bendtsent – konservatorių partija; • Pia Kjaersgaard – Danijos liaudies partija; • Anders Fogh Rasmussen – liberalų partija; • Mogens Lykketoft – socialdemokratų partija; • Marianne Jelved – socialliberalų partija; • Hogel K. Nielsen – socialistų partija.

Piniginis vienetas

Danijos krona lygi 100 erių. Danijos krona žymima DKK. 1985 metais 1 JAVdoleris buvo vertas 9,00 DKK, 1994 metais – 6,8 DKK, 1997m. – 6,604 DKK,2000m. – 8,083 DKK, 2002m. vasarį – 8,418 DKK. Šalis įstojusi į EuroposSąjungą, referendumo metu, kuris vyko 2000m. rugsėjo 28d., nepakeitėnacionalinės valiutos į eurą.Užsienio valiutos atsargos (mlrd. JAV dol.): 1985m. (5,4), 1990m. (10,6),1993m. (10,0), 1994 (9,1).Aukso atsargos (mln. trojos uncijų): 1985m. (1,6), 1990m. (1,65), 1993m.(2,0).Visuminis įsiskolinimas (proc. nuo BVP): 1985m. – 66, 1990m. – 54, 1993m. –74.Infliacijos augimo tempai (proc.): 1980-1990m. (5,6), 1991m. (2,4), 1992m.(2,1), 1993m. (1,2), 1994m. (2,0), 2002m. (2,3).Šalies biudžetas (mlrd. JAV dol.) 2001m.: pajamos – 52,9, išlaidos – 51, 3(įskaitant ir kapitalo išlaidas – 0,5mlrd.).

Ekonomikos rodikliai

BVP mlrd. JAV dol.: 1985m. – 58, 1990m. – 113, 1991m. – 122, 1992m. – 132,1993m. – 138, 2002m. – 155,5.

Nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1965m. – 2100, 1985m. –11300, 1990m. – 22100 (8 vieta pasaulyje), 1992m. – 25900 (5 vietapasaulyje), 1993m. – 26500 (4 vieta pasaulyje).Realus kasmetinis BVP prieaugis (proc.): 1970-1980m. (+2,2), 1980-1989m.(+2,1), 1990m. (+1,7), 1991m. (+1,2), 1992m. (+1,2), 1993m. (+1,4), 1994m.(+4,5), 2002m. (1,8).

Danija – ekonomiškai labai išvystyta šalis. Valstybėje yra pasiektasaukštas agrokultūros, pramonės lygis, lanksti pašalpų sistema, patogūsgyvenimo standartai bei mokesčių balansas, stabili valiuta, priklausomybėnuo užsienio prekybos (Danija eksportuoja maistą bei energiją).

Danijoje labai išvystytas žemės ūkis. Šalies neaplenkė bendras Europospakilimas, trukęs nuo 1958m. iki 1963m. Valstybės pastangos atsispirtiinfliacijos spaudimui – įdomi “stok-eik” politikos pasekmių iliustrcija;jos BNP 1963m. išaugo 0,8 proc., 1964m. – 7,4 proc., 1965m. – 4,7 proc.Nepriimya į Bendrą rinką, šalis turėjo sunkumų ieškodama eksporto rinkųsavo žemės ūkio produkcija, ir jai teko sąmoningai daugiau investuoti įpramonę.Danijai atsigavus po karo, 6-tąjį dešimtmetį ateine palyginti lėto augimolaikotarpis, bet į dešimtmečio pabaigą judėjimas įgyja pagreitį, ir tadaprasideda pakilimas, trukęs 5-7 metus. Nuo 7-tojo dešimtmečio vidurio šiplėtra vėl sulėtėja.1973m. Danija, matydama teigiamą įtaką jau esančių narių ekonomikai,pirmoji iš Skandinavijos šalių įstojo į Europos Sąjungą. Buvo pabrėžiama,kad ES pirmiausia yra rinka, o tik paskui – politinis projektas. KaiDanijai buvo suteiktos keturios išimtys – dėl valiutos, gynybos, policijosbei teismų bendradarbiavimo ir dėl europinės pilietybės – danai per antrąreferendumą 1993m. pritarė Matrichto sutarčiai.Nemažai danų yra gana abejingi glaudesnei Europos šalių sąjungai dar irtodėl, kad savo šalyje pasiekė aukštą gerovės lygį. Jie mano, kad tolesnisvienijimasis su kitomis šalimis, kuriose gyvenimo lygio standartas dažnaižemesnis, neatneš Danijai papildomos naudos. Be to, dalis danų nuogąstauja,kad “centralizuotoje” Europoje nedidelė Danija liks užgožta didesniųvalstybių.

Iš ES šalių Danija išsiskiria: • Didžiausiu gimstamumu (13 naujagimių 1000 gyventojų); • Didžiausia suteikta pagalba besivystančioms šalims (proporcingai gyventojų skaičiui); • Aukščiausiu kvalifikuoto pramonės darbininkai atlyginimu (23500 JAV dol. per metus atskaičiavus mokesčius); • Didžiausiu procentu darbuotojų transporto ir susisiekimo sektoriuje (9,2 proc darbo jėgos); • Didžiausiu BVP procentu, skiriamu švietimui.

Valstybės vieta tarp OECD šalių pagal ekonomikos konkurencingumą: 1989m. –12, 1990m. – 8, 1992m. – 4, 1994m. – 5.Danijos vieta pagal verslo patikimumą: 1989m. – 12, 1990m. – 6, 1991m. – 5.

Danija 2000m. buvo skolinga 21,7 bilijono JAV dol. užsienio valstybėms.1999m. gavo 1,63 bilijonus JAV dol. iš ODA.

Jūrininkystė – tradicinė šaka. • Laivai. Laivų ir tanklaivių statyba (1993 – 2 vieta Europoje; 4 proc. pasaulio) – “A.P.M(LLER” (tanklaiviai, konteinerių “vežikai”; didžiausia laivų statykla “Staalskibsverf” Odensėje), “Lauritzen” (refrižeratoriai; didžiausia laivų statykla “Danyard” Odensėje), “Burmeister ( Wain” (tanklaiviai; didžiausia laivų statykla Kopenhagoje); prekybos laivyno tonažas mln. dedveitų: 1992m. – 7,5, 1993m. – 6,3. Keltai, tiltai, tuneliai. Keltų sistema tarp pusiasalio ir salų, keltai į Švediją (viena judriausių keltų linija pasaulyje Kopenhaga – Malmė), Norvegiją, Vokietiją, Angliją; planuojama tiltų ir tunelių sistema, sujungsianti Skandinavijos pusiasalį su Vakarų Europa per Danų sąsiaurius: veikiantis Mažojo Belto tiltas (Jutlandija – Fiunas, 600m, kabantis), 1988m. pradėtas statyti Didžiojo Belto tiltas-tunelis (visas ilgis 18km), 1994m. pradėtas statyti Eresundo tiltas-tunelis (visas ilgis 16,8km, Kopenhaga – Malmė), galvojama apie tilto tarp Lolando (Danija) ir Fermarno (Vokietija) salų statybą. • Žuvys. Sugauta žuvų ir jūros produktų mln.t: 1989m. – 2,22, 1990m. – 1,52, 1991m. – 1,77 (2 vieta Europoje), 1993m. – 1,6 (3 vieta Europoje); eksportas mlrd. JAV dol.: 1990m. – 2,16, 1991m. – 2,3 (1 vieta Europoje, 3 vieta pasaulyje; 0,6 proc. pasaulio); sugautų žuvų ir jūros produktų struktūra pagal vertė proc.: menkės 35, “pramoninės” žuvys – žuvų taukai ir miltai, pašaras 30, plekšnės 15, silkės ir skumbrės 10, unguriai; 80 proc. sugaunamų Grenlandijos jūros produktų sudaro krevetės; didžiausias žvejybos uostas Esbjergas. Danija yra pirmoji pasaulyje pagal žuvų filė eksportą (16 proc pasaulio), antroji pasaulyje pagal šviežių žuvų eksportą (12 proc pasaulio). 90 proc žuvų eksportuojama – “Rahbekfisk’, “Thorfisk” (filė, šviežios žuvys), “Esperses” (filė, Bornholmas), “Royal Greenland Trading Company” (krevetės, Grenlandija), “Seby Fiskeindustri” (didžiausias pasaulyje skumbrių konservų gamintojas).

Nafta ir dujos. Naftos gavyba Šiaurės jūros Danijos sektoriuje mln.t:1985m. – 2,9, 1990m. – 6,0, 1993m. – 7,7. Šalis patenkina naftos ir dujųporeikius nuo 1992m. ir eksportas – “Dansk Olie and Naturgas” .

Socialinės žinios

Danijoje yra 2,856 mln darbingų žmonių (2000m.), iš jų 79 proc dirbaaptarnavimo, 17 proc pramonės, 4 proc žemės ūkio srityse (2002m.). Danijojeiš kitų pasaulio šalių atvykusių darbininkų dirba nedaug.

• Šeima ir šeimos gerovė. Vidutinis šeimos dydis: 1976m. – 2,5, 1981m. – 2,2, 1991m. – 2,4. Vidutinė šeimos išlaidų struktūra proc.1980 ir 1991m.: butas 25 ir 23, maistas, gėrimai ir tabakas 22 ir 20, transportas ir ryšiai 14 ir 16, poilsis ir laisvalaikis 8 ir 9, kuras 8 ir 7, baldai 7 ir 7, drabužiai 5 ir 6. 100 šeimų tenka 1980 ir 1991m.: šaldytuvų 75 ir 98, televizorių 92 ir 95 (iš jų spalvoto vaizdo 58 ir 91), telefonų 87 ir 94, skalbimo mašinų 57 ir 65, automobilių 59 ir 59, videomagnetofonų 0 ir

52 (1993m. – 71), indų plovimo mašinų 19 ir 27, personalinių kompiuterių 0 ir 16. • Vaikų darželis ir moterų darbas. 3-6 metų vaikai lanko darželius proc.: 1980m. – 45, 1990m. – 70. 15-64 metų dirbančios moterys sudaro visų moterų proc.: 1980m. – 71, 1990m. – 79. 100 dirbančių vyrų tenka dirbančių moterų proc.: 1980m. – 77, 1990m. – 85. • Butas. Vidutinis pastatyto buto dydis kv.m.: 1985m. – 108, 1991m. – 63. Nuosavą namą ar butą turi proc. šeimų: 1985m. – 57, 1991m. – 54; vasarnamį turi proc. šeimų: 1985m. – 9, 1991m. – 10. 52 proc. visų butų sudaro vienbučiai, 42 proc. daugiabučiai, 6 proc. fermerių namai. • Pensijos. Vyrų ir moterų pensijinis amžius 65 metai, specialus pensijinis amžius nuo 60 iki 65 metų. • Bedarbių (proc. nuo darbo jėgos): 1970m. (1,3), 1980m. (5,3), 1990m. (9,6), 1991m. (10,5), 1992m. (11,3), 1993m. (12,3), 1994m. (10,9), 2002m. (5,1). • Valstybės biudžeto išlaidos proc. 1981 ir 1991m.: socialinei apsaugai 41 ir 46, gynybai 5 ir 4. BVP dalis proc.1960 ir 1991m.: gynybai – 2,7 ir 2,1, švietimui – 4,0 ir 6,1, sveikatos apsaugai – 3,6 ir 7,0. Biurokratinis aparatas sudaro 27 proc. šalies dirbančiųjų.

Žemės ūkis ir maisto pramonė

Žemės ūkyje dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1975m. – 9,2, 1990m. – 4,7,1992m. – 4,3, 2002m. – 4,0. Agrokultūra šalyje yra intensyvi beiproduktyvi.Vienam žmogui tenka 0,5 ha dirbamos žemės, o vidutinis fermos dydis 35 ha.Vienas fermeris pagamina produkcijos už 22000 JAV dol. kasmet; vienasfermeris maitina 40 žmonių.60 proc. produkcijos eksportuojama. ŽŪ produkcijos eksportas mlrd. JAVdol.: 1990m. – 8,3, 1992m. – 9,2 (12 vieta pasaulyje; 2,5 proc. pasaulio).ŽŪ eksporto vertė vienam gyventojui JAV dol.: 1990m. – 1600, 1992m. – 1800(3 vieta pasaulyje).

• Kiaulių ūkis. Kialių skaičius mln.: 1989m. – 9,3, 1992m. – 10,3 (2 kiaulės vienam gyventojui – geriausias rodiklis pasaulyje). Kiaulių veislės proc.: jorkšyrai 35, danų landrasai 20, diurokai 20. Kiaulienos gamyba mln.t: 1990m. – 1,21, 1992m. – 1,37 (10 kiauliena sudaro 78 proc. pagaminamos mėsos) ir eksportas mln.t: 1990m. – 0,47, 1992m. – 0,61 (2 vieta pasaulyje; 20 proc. pasaulio). Kiaulienos gamyba vienam gyventojui kg: 1990m. – 235, 1992m. – 265 (1 vieta pasaulyje). Pasaulio rinkai Danija pateikia 14 proc. mėsos konservų (daugiausia pasaulyje), 16 proc. dešrų (daugiausia pasaulyje), 33 proc. rūkytos, sūdytos ir džiovintos mėsos (daugiausia pasaulyje). Eksportuojama iki 85 proc. pagamintos produkcijos – “ESS Food” (mėsos eksportas), “Tulip International” (mėsos gaminiai), DAK (mėsos konservai). • Pieno ūkis. Karvių skaičius mln.: 1980m. – 1,1, 1990m. – 0,76, 1992m. – 0,75. Primilžis iš vienos karvės per metus kg: 1980m. – 5000, 1990m. – 6250, 1992m. – 6150 (3 vieta pasaulyje; 4,35 proc. riebumo). Karvių veislės proc.: danų juodmargės 60, džersiai 17 (pieno riebumas 6,3 proc.), danų žalosios 13. Sūrių gamyba tūkst.t: 1990m. – 295, 1992m. – 288 (11 vieta pasaulyje; 2 proc. pasaulio) ir eksportas (4 vieta pasaulyje; 11 proc pasaulio). Sūrių gamyba vienam gyventojui 56 kg per metus (1 vieta pasaulyje) – “MD Foods” (70 proc. šalies pieno produkcijos), “Klover Melk” (20 proc. šalies pieno produkcijos). Gardūs danų sūriai: samsės, daniškoji fontina, melsvasis daniškas. • Augalininkystė. Grūdų neto eksportas (išskyrus 1992m. dėl sausros), rugių eksportas (1992m. – 2 vieta pasaulyje; 25 proc pasaulio), daržovių eksportas. • Alus. Alaus eksportas (6 vieta pasaulyje). Vienas gyventojas suvartoja 127 l alaus per metus (3 vieta pasaulyje) – “Carlsberg”, “Tuborg”, “Faxe”. • Audinės. Danijoje yra 5000 audinių fermų – 3,1 mln. audinių. Pasaulio rinkai šalis pateikia 40 proc. audinių kailių (daugiausia pasaulyje) – “Danske Pelsduktioner”.

Perdirbamoji pramonė

Vyrauja nedidelės bendrovės, labai specializuotos ir diversifikuotos, mokaprisitaikyti prie pasaulio rinkos svyravymų, užpildo labai “siauras nišas”.

Svarbiausios pramonės bendrovės: “Novo Nordisk”(didžiausia pasaulyjeinsulino ir enzimų gamintoja), “Danfoss” (svarbiausias radiatoriniųtermostatų tiekėjas pasaulio rinkai; būstinė – Nordborgo miestelis Alsosaloje), “FLS Industries” (statybinės mašinos), NKT (kabeliai), “Grundfoss”(6 mln. siurblių kasmet), “Superfos” (didžiausia Europoje plastmasiniųkibirų gamintoja), “Danisco” (cukrus, vodka, daržovių konservai), “AarhusOlie” (aliejus, šokoladas, sviestas), “APV Pasilac” (D.Britanijos irDanijos bendra kompanija, didžiausia pasaulyje sviesto ir sūrių gamybosįrenginių tiekėja), “Gram” (šaldymo įranga), “Chr. Hansen Group”(biotechnologijos), “Bang and Olufsen” (medicinos ir navigacijos įranga,televizoriai), “Riso” (vėjo malūnai; eksportuoja ir į Kaliforniją), LEGO(žaislai – plastmasinės kaladėlės; 98 proc pagaminamos produkcijosparduodama užsienyje), “Vilidsens Fabrikker” (didžiausia Europoje namųstogų gamintoja), “Cimbria” (grūdų perdirbimo įranga),”Velux”(stoglangiai).Pramonės produkcijos augimo tempas – 1,4 proc.

Eksportas ir importas

Baldų eksportas (5 proc. pasaulio, 20 proc. ES, apie 550 nedideliųbendrovių)Daugiausia eksportuoja: automobilių detales, mėsą ir jos produktus, pienoproduktus, žuvį, cheminius preparatus, elektrą (7,679 bilijonų kWh –2000m.), baldus, laivus, vėjo malūnus.Daugiausia eksportuojama į (proc.): ES (64,7) (Vokietiją (19,6), Švediją(11,8), D.Britaniją (9,5), Prancūziją (5,1), Nyderlandus (4,5) ), JAV(6,9), Norvegiją (5,5) (2001m.)Iš viso eksportuoja už m56,3 bilijonus JAV dol.

Daugiausia importuoja: elektros (8,318 bilijonų kWh – 2000m.), automobiliųdetales bei įrangą, pramonės pusgaminius bei žaliavas, cheminiuspreparatus, grūdus bei maisto produktus, plataus vartojimo prekes.Daugiausia importuoja iš (proc.): ES (69,9) (Vokietijos (21,9), Švedijos(12,1), D.Britanijos (7,5), Nyderlandų (7,1), Prancūzijos (5,7), Italijos(4,5) ), JAV (4,2) (2001m.)Iš viso importuoja už 47,9 bilijonus JAV dol.

Švietimas

Danijoje yra 1 proc neraštingų; aukštąjį išsilavinimą turi 16 proc šaliesgyventojų; privalomas 9 metų mokslas, mokyklą turi lankyti visi vaikai;laisvu laiku 25 proc 7-14 metų vaikai dirba.

Valstybės biudžeto išlaidos švietimui proc.: 1981m. – 15, 1991m. – 13,5.

Keli Danijos universitetai: • Aaborg Universitetas – http://www.auc.dk/

• Aarhus Universitetas – http://www.aau.dk/ • Danijos Technikos Universitetas – http://www.dtu.dk/index_e.htm • Kopenhagos Universitetas – http://www.ku.dk/ • Karaliskasis Veterinarijos ir Zemes Ukio Universitetas – http://www.kvl.dk/ • Odense Universitetas – http://www.ou.dk/ • Roskilde Universitetas – http://www.ruc.dk/

Kitos aukštosios mokyklos: • Aalborg Technikos Mokykla – http://www.aats.dk/ • Aarhus Technikos Mokykla – http://www.ats.dk/ • Beder Zemes Ukio Mokykla – http://www.bedergs.dk/ • Herning Technikos Mokykla – http://www.herningts.dk/ • Hillerod Biznio Koledzas – http://www.hilhan.dk/ • Kolding Technikos Mokykla – http://www.koldingts.dk/ • Kopenhagos Biznio Mokykla – http://www.cbs.dk/ • Lyngby Biznio Koledzas – http://www.lyngbyes.dk/ • Nyborg-Kerteminde Biznio Mokykla – http://www.n-kh.dk/ • Skive Technikos Mokykla – http://www.skivets.dk/ • Vejlby Zemes Ukio Mokykla – http://www.vl.dk/

AUKšTESNIOJO IR AUKšTOJO MOKSLO ĮSTAIGOS DANIJOJE

Kopenhagoje: www.ku.dk – Kopenhagos universitetas

www.dtu.dk – Danijos technikos universitetas

www.cbs.dk – Kopenhagos verslo aukštesnioji mokykla

www.kvl.dk – Karališkasis veterinarijos ir žemes ūkio universitetas

www.itu.dk – Informacinės technikos aukštesnioji mokykla (puslapis tik danų kalba)

www.dhf.dk – Karališkoji Danijos farmacijos aukštesnioji mokykla www.brock.dk – Niels Brock Institutas

Zelandijos saloje: www.ruc.dk – Roskildės universitetas (30 km į vakarus nuo Kopenhagos).

Roskildė – istorinis Danijos miestas, neseniai šventęs savo 1000 metų jubiliejų. Roskildė – buvusi Danijos sostinė, čia gausu istorinių paminklų, senovių gatvių ir pastatų, čia ant jūros kranto įsikūręs Vikingų muziejus, kur vyksta kasinėjimai, restauruojami ir eksponuojami vikingų laivai. Universitetas įsikūręs Roskildės priemiestyje, turi savo nedidelį bendrabucių korpusą, bet dauguma studentų gyvena Kopenhagoje arba Roskildėje, nes nuo Kopenhagos iki Roskildės universiteto – tik pusvalandis kelio, o nuo Roskildės – 3 minutės traukiniu.

Jutlandijos pusiasalyje: www.aau.dk – Aarhuso universitetas

www.hha.dk – Aarhuso verslo aukštesnioji mokykla

www.iha.dk – Aarhuso inžinerijos aukštesnioji mokykla

www.djh.dk – Danijos Žurnalistikos Aukštesnioji mokykla

Aarhusas – antrasis pagal dydį Danijos miestas, Jutlandijos pusiasalio “sostine”. Labai jaukus ir žavintis miestas, su siauromis gatvelėmis, “šokoladiniais” namukais ir daugybe žalumos. www.auc.dk – Aalborgo universitetas – jame mokosi daugybė studentų iš Lietuvos.

Fyno saloje ir Jutlandijos pusiasalyje: www.ou.dk – Pietų Danijos universitetas (kelių universitetų sąjunga)

Apie “danišką stipendiją “Kai kuriems lietuviams pasiseka gauti “daniška” stipendiją. Dažniausiai,1/3 skiria kuri nors su studento specialybe susijusi organizacija arprivati firma, o likusią dalį – Danish Ministry of Education (DanijosŠvietimo Ministerija). Paprastai stipendijos dydis magistrantams būna apie6000 DKK. Tačiau tokia suma tik ‘ant popieriaus’ – nuo stipendijos yraatskaičiuojami mokesčiai. Viska susumavus, studentai į rankas gauna 4600-4700 DKK. Bet kinai, afrikieciai ir kiti iš Azijos bei Afrikos gauna visasumą – jiems nenuskaičiuojami mokesčiai.Beje, studentas, jį finansuojančiai kompanijai neturi jokių įsipareigojimų.Vienintelė sąsaja tarp studento ir kompanijos gali buti ta, kad kuris norsstudijų projektas bus surištas su kompanijos veikla ir net realiaiskompanijos turimais duomenimis.

Besibaigiant studijoms, jei laiku studentas suspėja užsiregistruotiatitinkamoje institucijoje ir po studiju pasilieka Danijoje ieškoti darbo,greičiausiai gaus bedarbio pašalpą, kuri yra apie 2500 DKK per savaitęneatskaičius mokesčių.| || | || PAVADINIMAS: |Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų || |centras || |Danijos Karalystės švietimo ministerijos ir Lietuvos|| |Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Sutartis|| |dėl abipusio pasikeitimo studentais, dėstytojais ir || |mokslininkais ||TRUKMĖ: |Studijos nuo 5 iki 10 mėnesių || |Stažuotės nuo 2 iki 9 mėnesių. ||KAM SKIRIAMA: |Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, mokslo ir || |studijų institucijų dėstytojams, mokslininkams. ||STUDIJŲ / MOKSLINIO DARBO |Neribojama ||SRITIS: | ||KREIPIMOSI TERMINAI: |Kasmet vasario mėnesį || |(tikslesnės konkursų datos skelbiamos www.mokslas.lt|| |) ||REIKALAVIMAI: |Priimančios institucijos kvietimas. || |Studentai turi būti baigę bent du studijų kursus. || |Amžius (mokslininkams ir dėstytojams) iki 50 metų. ||PAPILDOMA INFORMACIJA: |www.mokslas.lt (Tarptautiniai santykiai) || | || | ||KREIPTIS: |Aurelija Širkaitė, vyr. Specialistė || |Mokslo ir studijų departamentas || |Tarptautinių studijų centras || |Sierakausko g. 15, 2600 Vilnius || |tel. (5) 2663451 || |sirkaite@mokslas.lt |

Komunikacijos

1000 žmonių tenka: mobiliojo ryšio telefonų 1990m. – 29, 1993m. – 47,fiksuoto ryšio telefonų 1980m. – 650, 1991m. – 810, radijo imtuvų 1030,televizorių 535, laikraščių 360 (trys didžiausi dienraščiai: “BerlingskeTitende”, “Politiken”, “Morgenavisen Jyllands – Posten”), automobilių1980m. – 271, 1992m. – 309.Iš viso Danijoje 4,785 mln. naudojasi telefono linijomis, 1,444 mln. –mobiliojo telefono linijomis, 6,02 mln. – radijo aparatais, 3,121 mln. –televizija (1997m.). Šalyje yra 26 bei 51 perkartojanti televizijostransliavimo stotis (1998m.). Interneto paslaugas tiekia 13 kompanijų(2000m.), o internetu naudojasi 3,37 mln. gyventojų (2002m.).Mobilūs telefonaiOptimaliausias ir pigiausias variantas, turbūt, yra pirkti SIM kortelę išfirmos Telmore. Tai kompanija, prekiaujanti SIM kortelemis tik Internetu.Beje, jie neparduoda mob. telefonų aparatų. Pradinio paketo kaina 199 DKK,į kurį įeina SIM kortelė ir 199 DKK pokalbiams. Tarifai viliojantys:abonentinis mokestis – 0,00 DKK, minutes kaina Danijoje – 1,20 DKK, SMSsiuntimas – 0,25 DKK, be to, internete galėsite nemokamai pasitikrintidetalią pokalbių ataskaitą. Norint aktyvuoti skambinimo į užsienį ir

Roaming’o (kai telefonas veikia už Danijos ribų) paslaugas, papildomaireikia sumokėti vienkartinį 99 DKK mokestį.

|Nokia 7250 |Siemens S55 |Ericsson P800 ||3599.00 kr. |2570.00 kr. |5764.00 kr. ||[pic] |[pic] |[pic] |

Telefono kortelės • Visų kortelių naudojimas yra labai paprastas: iš bet kurio telefono (ar telefono automato) skambinama nemokamu numeriu, nurodytu ant korteles, suvedama ant kortelės nurodyta unikali skaičių kombinacija (identifikuojanti jūsų sąskaitą) ir renkamas numeris, kuriuo norima skambinti. • GlobalOne

Kiekviename Danijos pašto skyriuje galima nusipirkti kortelę “GlobalOne”, su kuria nepiko metu (18:00-8:00) pokalbiai su Lietuva kainuoja 4.00 DKK/min, piko – 5.32 DKK/min. • BudgetCall

Gan nebrangiai galima kalbėti kompanijos TELIA kortele “BudgetCall”. Informacijos apie tarifus kol kas nėra. Šios kortelės reikėtų ieškoti TELIA ofisuose. Kopenhagoje jį galima rasti pačiame centre – Amagertorv 18 – 20, 1160 Kobenhavn K. • Telekompagniet

Firma TELEKOMPAGNIET parduoda telefono kortelę, kuria į Lietuvą nepiko metu (19:00-7:00) galima skambinti už 3.00 DKK/min, piko – 3.50 DKK/min (į lietuvišką mobilų telefoną – atitinkamai 3.80 ir 4.30). Tačiau ši firma yra netoli Kopenhagos – Skelmosevej 10, 2500 Valby. Aalborge gyvenantys lietuviai gali užeiti į turkų ir arabų parduotuvę “Eliksir”, esančią Lille Kongens Gade 6 (pačiame miesto centre). Joje pardavinėjamos įvairiausios telefono kortelės. Ten, pavyzdziui, galima nusipirkti “Spicy Card”, su kuria viena minutė kainuoja apie 2.27 DKK.OperatoriaiDanijoje yra keli mobilių telefonų operatoriai, kurie turi savo tinklus(Orange, Sonofon, Tele Danmark Mobil,Telia,Tele2Mobil).

Be jų yra daug sub-operatoriu – Telmore, CBB, Tiscali, Debitel, TeleFona irt.t.- kurie paprasčiausiai nuomojasi vieno iš pagrindinių operatoriųtinklus.

Pigiausi operatoriai:|Operatori|Kainos (DKK) ||us | || |Diena|Vaka|WAP|SMS|Skambuc|Menesini|Ijungimas i || | |re | | |io |s |tinkla || | | | | |Sujungi|abonemen|(vienkartinis) || | | | | |mas |tas | ||Telmore |1.20 |0.2|0.25 |0,- |0,- || | |0**| | | ||CBB |1.10 |0.2|0.25 |0,- |74,- || | |4 | | | ||Tiscali |1.50 |1.0|0.2|0.25 |0,- |99,- || | |0 |5 | | | ||GratisTal|1.09 (i TDC), |0.2|0.35 |0,- |0,- ||eTid |1.99 (i kitus) |5 | | | ||Telekom.d|0.99 (i TDC), |0.2|0.25 |39,- |99,- ||k |1.99 (i kitus) |2 | | | |

** – SMS’o kaina siunčiant į užsienį 2.70 DKK

Transportas

DviračiaiDviračiai Danijoje yra labiausiai gyventojų pamėgta transporto priemonė.Retkarčiais (dažniausiai semestro pradžioje) nuo gatvių surinktusnereikalingus dviračius aukciono būdu pardavinėja Aalborgo Policija. Norinttokiame aukcione pirkti dviratį, reikia žinoti vieną dalyką, apie kurįpirkėjas sužino tik laimėjęs aukcioną – be kainos už kurią laimimasaukcionas, reikės papildomai sumokėti aukciono dalyvio mokestį, kuris yra1/3 dviračio kainos. Pavyzdžiui, aukcione jūsų suma buvo 600 DKK, tuometatsiimant prekę teks sumokėti papildomas 200 DKK.Danijoje dviratį galima nusipirkti ir iš draudimo agento, kuris pardavinėjapadėvtėus dviračius. Jo parduodamų dviračių kainos galbūt net mažesnės neipolicijoje, o, be to, galima derėtis. Svarbiausia apsidrausti savo dviratį,tuomet vagystės atveju yra išmokama kompensacija. Jei pavogtas dviratissurandamas, jis tampa draudimo kompanijos nuosavybe. Todėl yra draudimoagentas, kuris tuos dviračius parduoda. Beje, išvykstant iš Danijos, taspats agentas nupirks tavo dviratį už pusę pirkimo kainos.

Autobusai

Danijoje autobusai pradeda važinėti 5 val. ryto savaitės dienomis ir 6 val.Ryto sekmadieniais. 12.30-16.30 val. miesto autobusai pradeda rečiauvažinėti. Vaikai iki 12 metų viešuoju transportu vežami už pusę kainos, ovaikai iki 7 metų – nemokamai. Važiavimo bilietus galima nusipirkti pačiameautobuse, tačiau vairuotoją reikia perspėti, kur jūs ketinate lipti. Baudauž važiavimą be bilieto 500 DKK.Bendras plento ilgis 71474 km ir visas grįstas danga. Iš jų 880 kmgreitkelis.

Regioniniai traukiniai

Dažniausiai traukiniai važinėja iš Kopenhagos į didesnius, netoli sostinėsesančius miestus.Traukiniai važinėja kasdien – nuo pirmadienio iki šeštadienio – tuo pačiumetu – kas valandą nuo 5.52 iki 19.52 val., o sekmadienį nuo 6.52 iki 20.52val.

Bendras geležinkelių ilgis 2859 km, iš jų 508 km privačiai veikiantys.

Kopenhagos kortelė

Tai tarsi važiavimo viešuoju transportu (autobusais bei traukiniais)bilietas turistui su 25 ar 50 proc. nuolaida. Be to, šios nuolaidos galiojair lankantis Danijos muziejuose, ieškant nakvynės viešbučiuose ir t.t. šiąkortelę galima įsigyti turizmo agentūrose, turistų informacijų centruose,traukinių bei autobusų stotyse, spaudos kioskuose.

Kopenhagos kortelės kainos (1999m. gruodžio mėn.): 24 valandoms 48 valandoms 72 valandomsSuaugusiems (nuo 12 metų) 155 DKK 255 DKK 320 DKKVaikams (5-11 metų) 75 DKK 125 DKK 160 DKK

Laivai

Iš viso Danijoje yra 301 laivas, kelis laivus nuomojasi (su Danijos vėliavaplaukioja) iš užsienio valstybių: Vokietijos (1), Grenlandijos (1),Indonezijos (1), Nyderlandų (1), Norvegijos (9), Didžiosios Britanijos (1)(2002m.). šalis turi 8 krovininius, 105 prekinius / krovininius, 72konteinerinius, 20 skystų dujų, 5 gyvulių transportavimo, 1 automotrisųtransportavimo, 13 šaldymo, 7 netolimo susisiekimo keleivinius, 13 greitųjųlaivų bei 26 cheminius tanklaivius ir 3 specializuotus tanklaivius.

Uostai: Abenda, Alborgas, Arhusas, Kopenhaga, Esbjergas, Fredericia,Frederikshavn, Hirtshalsas, Koldingas, Odensas, Bonholmas (Roenne), Velje.

Vandens kelių ilgis yra 417 km.

Oro uostaiIš viso jų yra 116 (2001m.). • 28 oro uostai turi danga grįstus pakilimo / nusileidimo takus. Iš jų dviejų oro uostų takai yra 3,047 km ilgio, 7 – 2,438-3,047 km, 4 – 1,524-

2,437 km, 12 – 0,914-1,523 km, 3 – mažiau nei 0,914 km. • 76 oro uostų takų danga yra negrįsta. 1 oro uosto tako ilgis yra 1,524- 2,437 km, 4 – 0,914-1,523 km, 71 – mažiau nei 0,914km. (2002m.).

NaftotiekiaiNeperdirbtos naftos trasa yra 110 km ilgio, gatavų naftos produktų – 578km, gamtinių dujų – 700 km.

Benzino kainos Danijoje:98A – 8,45 DKK;95A – 8,23 DKK;Diesel – 7,18 DKK. (2003m.)

Kelionės iš Lietuvos į Daniją būdai:

AutobusuIš Lietuvos į Daniją autobusais veža šios kompanijos: EuroLines, EcoLinesbei TOKS.

Kelionė autobusu iki Aalborgo trunka apie 30-35 val. Apytikslės kainos: suEuroLines pirmyn-atgal iki Aalborgo – ~600 Lt; EuroLines bilietas į vienąpusę – ~380 Lt; su EcoLines į vieną pusę – ~400 Lt. Be to, autobusųkompanijos paprastai taiko nuolaidas studentams bei jaunimui

Lėktuvu

Galimi trys variantai: • “Lietuvos avialinijos” • “Air Lietuva” • “SAS”SAS’e atgalinės skrydimo datos iš anksto pranešti nereikia, o LAL’e grįžimodatą būtina žinoti perkant bilietą (grįžimo datą vėliau galima pakeisti užnedidelį mokestį – apie 20 Lt).

SAS teikiamos nuolaidos skrydžiams, jei:

1. Perkamas bilietas 21 diena prieš skrydį;

2. Neskrendama sekmadienį;

3. Į kelionę įeina naktis iš penktadienio į šeštadienį;

4. Sugrįžtama per tris savaites.

Amžius nesvarbus, o bilietas negrąžinamas, bet galima pirkti draudima ligosatveju.

2002 m. pavasarį tokiomis sąlygomis bilietą Alborgas-Vilnius-Alborgas buvogalima nusipirkti už 2500 DKK (kai paprastai jis kainuoja apie 3200 DKK).

2002 m. gruodžio mėnesio apytikslės skrydžių kainos (DKK) prieš Kalėdas:|Kompanij|Maršrutas |Skrydžio kaina |Autobuso/traukinio kaina||a | |(į abi puses) |iki || | | |aerouosto (į abi puses) ||SAS |Aalborg-Vilnius-A|~2500 (perkant |30 dkk (202) || |alborg |prieš 3sav) | || | |~3200 (jaunimui) | || | |~3700 (normalus) | ||SAS |Kopenhaga-Vilnius|~2200 (perkant |400 dkk (student 220 || |-Kopenhaga |prieš 3sav) |dkk) (bus) || | |~2900 (jaunimui) |600 dkk (su WildCard – || | |~3400 (normalus) |300/450 dkk) (train) ||LAL |Kopenhaga-Vilnius|2300-2500 |400 dkk (student 220 || |-Kopenhaga | |dkk) (bus) || | | |600 dkk (su WildCard – || | | |300/450 dkk) (train) ||Air |Billund-Kaunas-Bi|2400 |~200-300 dkk (bus, ||Lietuva |llund | |train) |

Keltu

Klaipėda – Arhus

Iš Lietuvos į Daniją yra keltai tik į Arhus miestą. Nors tai yra krovininis“Krantas Shipping” keltas, tačiau jame yra ir 12 vietų keleiviams. Bilietokaina – apie 400 Lt.

Klaipėda – Kiel (Vokietija)

Ta pati kompanija “Krantas Shipping” iš Klaipėdos plaukia į Kiel’į(Vokietija) už 210 Lt .Asmeninių daiktų saugojimo kameros nuoma kelte apie 20 Lt.

Pragyvenimas

Danijoje labai gerai išvystyta nuolaidų sistema supermarketuose ir kitoseparduotuvėse. Gyventojai kiekvieną savaitgalį yra informuojami įvairiaisskelbimais apie kitos savaitės nuolaidas parduotuvėse.Paprastai sumokėjus visus nustatytus mokesčius, 2000 DKK per mėnesi turėtųpakakti. Eilinis lietuvis-studentas maistui per mėnesi išleidžia 700-1200DKK.Maisto produktų kainos apytiksliai du kartus brangesnės nei Lietuvoje.Pigiausi supermarketai: Aldi, Fakta, Netto. Pagal ALDI  supermarketoapskaičiavimus, lyginant kainas, NETTO parduotuvė už pastarąją yrabrangesnė 12%, o FAKTA – 17%.Labai didelės problemos iškyla bandant rasti, pavyzdziui, grietinę, kefyrąar kokį kitą produktą, kurio pavadinimo daniškai lietuviai netneisivaizduoja. Štai kai kurių produktų pavadinimai danų kalba: • Kefyras – Kærnemælk • Grietine – Creme Fresh • Avižos – Havre • Manų kruopos – Manna Gryn • Krakmolas – Kartofell Mel • Cukrus – Sukker (taciau paprastai ant cukraus įpakavimų yra užrašyta Melis – “baltas cukrus”).Ką atsivežti iš Lietuvos? • Grikių kruopų. Paprasčiausiai Danijoje jos būna žalsvai rusvos, neskanios, o kaina – 14 DKK už 320g. be to, galima atsivežti sriubų pakeliuose (pvz., sultinio su vermišeliais), nes Danijoje jos palyginus brangios. • Kadangi danai gamina “STIMOROL”, todėl nebūna “ORBIT” gumos. Beje, danai buvo pirmieji pagaminę kramtomąją gumą. • Lietuviškų džiūvėsėlių su razinomis. • Nors Danija garsėja savo sūriais, tačiau dauguma jų turi specifinį kvapą, todėl siūloma atsivežti lietuviško sūrio.Į šalį leidžiama įsivežti : • 200 vnt cigarečių. Jos Danijoje kainuoja vidutiniškai 30 DKK/20 vnt. ; • 1 litrą spirito (arba alkoholio, stipresnio nei 22 laipsniai), 2 litrus vyno ; • 50g. kvepalų.

Kainos

• Maisto prekių kainos Danijoje yra 1.5-2 kartus didesnės nei Lietuvoje. • Rūbus, buitines prekes galima nusipirkti gan nebrangiai. Sezoninius rūbus patartina pirkti pasibaigus sezonui, tuomet būna dideli išpardavimai už labai mažas kainas. • Stomatologo paslaugos Danijoje labai brabgios. Pavyzdziui, priekinio danties kanalo išvalymas ir užplombavimas kainuoja apie 1000 DKK. • Kai kuriose Danijos kavinukėse galima nusipirkti karstą antrą patiekalą (mėsa, žuvis ir pan.) tik už 35 DKK. Turkų picerijose picą galimą užsisakyti už 30 DKK (su studentiška nuolaida). Čia kava kainuos tik 3 DKK. • Naujas dviratis supermarkete (ne specializuotoje parduotuvėje – ten brangiau) kainuoja apie 1000 DKK (taip pat su nuolaida). • Kino taetruose bilietams nuolaidos būna pirmadieniais. Brangiausi bilietai tada kainuoja 50 DKK. Pigiausiai ir kokybiškai apsikirpti galima pas imigrantus – tik 50 DKK. Kitose kirpyklose, taip pat nebrangiai, bet ne taip kokybiškai, apkirps už 75 DKK. O šiaip, paprastai kirpyklose merginas apkerpa už 160 DKK. • 40g tabako maišelis kainuoja nuo 25 DKK.

Pramogos

Jomfru Ane Gade – tai kokių 100 metrų gatvelė su dešimtimis barų,restoranų, diskotekų kiekviename name. Penktadieniais ir šeštadieniais būna

daugiausia žmonių, kai danai paskutiniais autobusais suvažiuoja į unikaliąJomfru Ane Gade. Visų barų sąraša galima rasti Internete: www.jomfru-ane-gade. Paprastai į visus barus ir diskotekas įejimas nemokamas, betpatartina turėti asmens dokumentą su nuotrauka, liudijantį, kad asmeniuidaugiau nei 18 metų.Kiekvieną ketvirtadienį ir penktadienį nuo 21:00 iki 23:00 Jumfru AneGade’je esanti diskoteka-baras “Manhatan” siūlo “Tuborg valandas”. Minėtumetu tik už 40 DKK galima gerti kiek pajegiama.

Aalborge yra trys pagrindiniai kino teatrai – “Scala”, “Bio5” ir “Astoria”– kurie turi vieningą Interneto puslapį.

Alborge yra keli baseinai. Pats geriausias ir populiariausias – tai“SVOMMELAND”. Čia pilnas kompleksas: baseinas, suomiška ir romėniškapirtys, aqua-relax, aqua-fun. Už papildomą mokestį galima lankyti irtreniruoklių salę. Vienkartinis bilietas kainuoja 35 DKK, bet paprastaiperkami 10-kartinius (290 DKK) arba 20-kartinius (490 DKK) abonementus. Čiataip galima nusipirkti maudymuisi skirtus atributus: nardymo akinius (30DKK), maudymosi kostiumus vyrams (65 DKK) ir moterims (140 DKK).Aalborge yra nemokamas „baseinas“ – iš tiesų tai aptverta fiordo pakrantėsatkarpa. Yra dušai, tramplynai, tualetai. Atidaryta kasmet nuo gegužės 11d.iki rugpjūčio 31d. Dirba nuo 9:00 iki 18:00 val. Ta vieta yra Aalborgovakaruose tarp Jūrų muziejaus ir mini-uosto, iš kurio kelia keltai į Egholmsalą.

Apgyvendinmas

Bendrabučiai

Pigiausias universiteto bendrabutis kainuoja 1350 DKK, tačiau kambarį sunkugauti. Paprastai gaunamas už 1500-1650 DKK (Aalborge). Jei bendrabutyjenėra nė vieno dano, tuomet galima drasiai teigti, jog jis yra “prastas”.Vienas prestiziškiausių AUC bendrabučių yra “Aalborghus Kollegiet”. Čiakaina – apie 1650 DKK. Apie 80 proc. gyventojų – danai. Geriausias irbrangiausias yra International Kollegium (2200 DKK).

Pats prasčiausias, į kurį nerekomenduojama keltis – AUC Garden (1600 DKK).Čia apgyvendinami daugiausia kitų rasių zmonės. Beveik visuosebendrabučiuose yra galimybe už simbolinę kainą pasijungti Internetą.

Nebendrabučiai • mažas vieno kambario butas, kuriame dažnai su kaimynu reikia dalintis viena vonia, tualetu; • atskiramas butas ar (jei nurodoma accommodation anketoje) reikia gyventi su kitu žmogumi viename kambaryje;Tokie būstai kainuoja 1300-1900 DKK.

Prieš atvykstant:Anketoje “Applicationn form for Accommodation”, punkte “Other things”galite trumpai išdėstyti savo pageidavimus, pavyzdžiui, gyventi arbanegyventi viename ar kitame bendrabutyje, mokėti ne daugiau kažkokios sumosir pan. Jei žinote konkretų žmogų, su kuriuo norėtumėte dalintis vienąkambarį, galite bandyti siųsti šias formas viename voke.

Raktą nuo savo gyvenamosios vietos gausite tik sumokėję depozitą, kurislygus dviejų mėnesių nuomai, ir nuomos mokestį už pirmą mėnesį. Depozitasbus gražintas išsikrausčius iš buto. Jei nėra galimybės iš karto sumokėtidepozitą bei nuomą, galite susitarti ir palikti pasą, kaip užstatą, kurįatgausite parodę apmokėjimo čekį.

Viešbučiai1. Radisson Sas Royal ((((( paros kaina – 149,95 JAV dol. Kopenhagos centras2. Radisson Sas Scandinavia ((((( paros kaina – 119,95 JAV dol. Kopenhagos centras3. Medison Hotel (((( paros kaina – 95,95 JAV dol. Kopenhagos senamiestis4. Europe Hotel (((( paros kaina – 119,95 JAV dol. Kopenhagos centras5. Radisson Sas (((( paros kaina – 99,95 JAV dol. Kopenhagos centras6. Playa Hotel ((( paros kaina – 89,95 JAV dol. Netoli Kopenhagos oro uosto7. Quality – beyo Hotel ((( paros kaina – 95,95 JAV dol. Kopenhagos centras

Tradicijos

Cinamono ir Čili dienos Linksmas tradicijas turi danai švęsdami gimtadienius. Jei šiandien tausukanka 25-eri ir esi nevedes/netekėjusi – šiandien Cinamono diena. Tavodraugai ir kaimynai šią dieną būtinai apibers nežmonišku kiekiu cinamono. Ojei taip ir nevedę/netekėjusi sulauksi 30-ies, tuomet būsi ‘išmaudytas’pipiruose (arba čili), nes tai tavo Čili diena.

Tour De ChambreDaugelyje Danijos bendrabučių (kolegiumų) yra tradiciškas renginys – TourDe Chambre (pranc. – turas per kambarius). Jo metu visi vieno koridoriausgyventojai iš eilės eina į kiekvieno kambarį, kur šeimininkas svečiusvaišina stipriu alkoholiniu gėrimu. Pabuvę tam tikrą laiką pas vieną, visigyventojai eina pas kitą. Ir taip iki pat nakties, kol “nulūžta”. Jeikolegiume, ar viename jo koridoriuje gyvena daugiau nei 10-15 žmonių,tuomet visi susiskirsto ir kelias mažas grupeles.

Viešos šventės (nedarbo dienos): 1. Naujieji Metai; 2. Didysis Ketvirtadienis; 3. Didysis Penktdienis; 4. Velykų Pirmadienis; 5. Baltasis Pirmadienis (gegužės 27d.); 6. Konstitucijos diena (liepos 5d.); 7. Kalėdos.

Draudimas

Jei turite vizą, suteikiančią teisę gyventi Danijoje, tuomet iškart atvykusjums bus suteiktas socialinis draudimas ir visas gydymas, išskyrusstomatologą, bus nemokamas. Todėl apsidrauskite laikotarpiui, kurisbaigtųsi, pavyzdžiui, antrą (dviejų dienų turetų pakakti susitvarkytisocialinį draudimą) jūsų gyvenimo Danijoje dieną.

Beje, Danijos ligoninėse skubi pagalba suteikiama visiems nemokamai,nepriklausomai, ar žmogus apsidraudęs, ar ne. Tad turbūt verta draustis tik“nuo pačio blogiausio”, t.y. kad mirties atveju palaikus parvežtų įLietuvą. Sveikatos draudimas tikrai nereikalingas, nebent žmogus jau sergakokia nors ilgalaike liga,pvz, cukralige.

Danijos ryšys su Lietuva

Pateikiu keletą pranešimų, kurie yra patalpinti portaluose www.urm.lt,www.transport.lt.

DANIJOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO VIZITAS VILNIUJE

• Birželio 26 d. Lietuvoje lankysis Danijos Karalystės Užsienio reikalų ministras Per Stig Møller. Danijos diplomatijos vadovas susitiks su Lietuvos Užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.

Užsienio reikalų ministrų susitikime bus aptarti Lietuvos ir Danijos dvišaliai politiniai, ekonominiai ir kultūriniai santykiai, Lietuvos derybos dėl narystės ES ir NATO. Danijos užsienio reikalų ministras pristatys liepos 1 d. prasidėsiančio Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje prioritetus.

Danijos naujoji vyriausybė (liberalai ir konservatoriai) bei parlamentinė opozicija aktyviai remia ES plėtrą. Visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra palankiausia iš visų ES šalių. Danija pasisako už plėtros variantą, pagal kurį derybos su 10 šalių kandidačių būtų užbaigtos jos pirmininkavimo ES Taryboje metu iki 2002 m. pabaigos.

Pirmininkavimo ES laikotarpiu Danija ketina didelį dėmesį skirti saugumui ir kovai su terorizmu, subalansuotai ekonominei plėtrai, maisto produktų saugumui, bendros ES žemės ūkio politikos reformai, pagalbai besivystančiam pasauliui bei migracijos problemoms. Danija yra viena iš aktyviausių NATO plėtros šalininkių. Danijos pareigūnai plėtrą vertina kaip saugumo erdvės išplėtimą. Po Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimo 17:00 val. Užsienio reikalų ministerijoje įvyks spaudos konferencija. Žiniasklaidos atstovus maloniai kviesčiame dalyvauti.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais

Pasirašytas Nordvike 1993-05-27

Įsigaliojo 1997-06-14

Žin., 1997, Nr. 55

Oro susisiekimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės

Pasirašyta Vilniuje 1993-09-09

Įsigaliojo 1993-09-09

Žin., 1994, Nr. 40

• Balandžio 24-25 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus viršininkas Robertas Valantiejus ir uosto kapitonas Arvydas Narmontas dalyvavo seminare Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus viršininkas Robertas Valantiejus ir uosto kapitonas Arvydas Narmontas dalyvavo seminare „Pasiruošimas naftos išsiliejimui jūroje ir laivų generuojamų teršalų tvarkymas uostuose Rytų Baltijos jūros regione“. Seminaro tikslas – išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas Rytų Baltijos šalims, susiduriančioms su minėta problema, kaip tvarkyti naftos teršalus, vadovaujantis HELCOM rekomendacijomis ir ES reikalavimais bei teisės aktais. Seminaras vyks Bornholme (Danija).

Šaltiniai:

1. www.google.lt 2. www.langas.net 3. www.mapzones.com 4. www.denmark.com 5. www.hotels.com 6. www.nationalgeografic.com 7. www.urm.lt 8. www.trasport.lt