Laisvalaikio kelionės

Laisvalaikio kelionės

Sudėtinga pateikti laisvalaikio turizmo apibrėžimą dėl didelės keliautojų motyvų įvairovės, pasireiškiančios laisvalaikio kelionių metu. Noras pailsėti gamtoje, noras būti sveikiems, noras praleisti laiką su šeima ar draugais, užsiimti hobi, noras aktyviai praleisti laiką skatina žmones keliauti po savo šalį ir į užsienio šalis. Laisvalaikio poreikius tenkinantis verslas jungia pačias įvairiausias verslo šakas, pradedant nuo valčių, dviračių ir kitų laisvalaikio leidimo priemonių gamintojų ir pardavėjų ir baigiant publikacijomis vietiniuose laikraščiuose apie laisvalaikio leidimo galimybes artimiausioje aplinkoje.
Valstybės ar savivaldybių organizacijos – parkai, beendruomenės namai ir kiti – taip pat sudaro sąlygas laisvalaikio poreikiams realizuoti.
Laisvalaikio turizmą skatina įvairios nevyriausybinės organizacijos ir mėgėjiški klubai, organizuodami keliones savo nariams, turintiems tuos pačius interesus.

Atrakcijų verslas

Žodis atrakcija kilęs iš lotyniško attractio – patraukimas. Šiuolaikinės atrakcijos interpretacija reiškia patraukų renginį, renginį ar veiklą.
Atrakcijų verslą sudaro kilnojami ir stacionarūs atrakcionų parkai, įvairūs renginiai. Kilnojami ir stacionarūs atrakcionų parkai dažniausiai būna privatūs. Tarptautinės Pramogų parkų ir atrakcijų asociacijos (IAAPA) duomenimis, pasaulyje šių parkų pelnas skaičiuojamas milijardais dolerių, o lankytojų skaičius – šimtas milijonų žmmonių. Šiame versle įdarbinta šimtai tūkstančių žmonių.
Patys žymiausi atrakcionų versle – Disneilendas ir Disnėjaus pasaulis, kurie visame pasaulyje yra vertinami kaip labiausiai pavykusios įgyvendinti pramogų idėjos.
Atrakcijų verslui priklauso vandens parkai, teminiai parkai, pramogų parkai, mini kruizai vaizdingais maršrutais, restoranai, muzikos festivaliai, in

ndustrinės ekspozicijos, kurortų kompleksai, vandens šou, masiniai pramoginiai renginiai.

Teminiai parkai

Teminių parkų pradžia – 1955 metai, kai buvo atidarytas lankytojams Disneilendas Kalifornijoje. Šis įvykis pakeitė iki tol vyravusią pramogų parko, kaip pasivažinėjimo vežimaičiais, jodinėjimo ir festivalių vietos, sampratą. Nuo tada parkas tapo nuolatinio šou , parduotuvių, kavinių ir restoranų, nuotykių, istorinio pobūdžio atrakcijų, fantastikos įgyvendinimo ir fantazijų kūrimo vieta.

Disneilendo sėkmė paskatino „ Disnėjaus pasaulio „ – didžiausio pasaulyje teminio parko įkūrimą. Šiame teminiame parke įgyvendintos įvairios idėjos – 7500 akrų plote įkurta pelkėtų žemumų faunos ir floros saugoma teritorija, pateikiamas eksperimentinis ateities visuomenės prototipas, sukurta Malonumų sala, Šou vitrina, kurioje įvairių šalių atstovai demonstruoja savo šalies atrakcijas ir kultūros elementus.

Vandens parkai

Vandens parkų kaip pramogų komplekso statyba buvo populiari Europos šalyse 20 amžiaus 7-ojo dešimtmečio – 8-ojo pradžioje. Vien Olandijoje buvo paasatyti 29 vandens parkai, o Vokietijoje priskaičiuojama daugiau kaip 60 vandens parkų kompleksų.
Iš visų Vakarų Europos šalių vandens parkų verslas labiausiai išvystytas būtent šiose šalyse. Vokietijoje vandens parkai yra ypač populiarūs tarp vietinių gyventojų ir turistų, kurie sudaro net iki 80% , vandens parkų lankytojų. Statistika liudija, jog apie 40%lankytojų apsilanko tam pačiam vandens parke daugiau nei 20 kartų per metus.

Vandens parko komplekso naudojimą ištisus metus garantuoja restoranai, diskotekos, įvairūs renginiai ir koncertai.

Praktiškai kiekvienas stambus miestas Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse turi savo va

andens parką. Daugelyje Europos ir Amerikos miestų vyksta naujų kompleksų ir tradicinių sportinių baseinų rekonstrukcijos.
Artimiausios Lietuvos kaimynės – Latvija ir Lenkija – turi savo vandens parkus.
„Nemo“ vandens parkas Jarmaloje atidarytas 2000 m.
Pagal vandens parkų išdėstymą lauke ir po stogu šie kompleksai skirstomi į 3 tipus: Atvirus, uždarus ir pusiau uždarus.
Europoje ir pasaulyje yra įkurtos vandens parkų asociacijos, kurios palengvina vandens parkų problemų sprendimą. Europos vandens parkų asociacijos ( EWA) narystė padeda vandens parkams palaikyti savo įvaizdį. Be to, EWA atlieka lankytojų, potencialių rinkų ir parko vystymo galimybių nuolatinius tyrimus.

Lošimų verslas

Lošimai yra svarbūs turistų keliavimo motyvas, inspiravęs pelningos kompleksinės turizmo verslo dalies atsiradimą. Nors lošimai seniai yra rekreacinio proceso dalis tačiau vertinami kontroversiškai.
Monte Karkas Europoje ir Las Vegas JAV yra žymiausi lošimo centrai pasaulyje.

Pramogų turizmo apibudinimas

Pramogų turizmas dažniausiai yra susijęs su pramogų verslu, Šis yra suvokiamas kaip Sąlyginai atskiras ekonominės sistemos padalinys, jungiantis materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Pramogų verslo institucijos turi savo specifines technologijas, valdymo sistemą, darbo organizavimą ir veiklos rezultatus.
Pramogų verslas išsivysčiusiose šalyse yra pelninga ir greit atsiperkanti kapitalo įdėjimo forma. Konkuruojančios pramogų verslo institucijos suteikia žmonėms plačias pramogų formų ir būdo pasirinkimo galimybes.

Pramogų ypatumai

Pramogos turi keletą jas nusakančių bruožų, kurie lemia pačių pramogų pobūdį, o kartu ir pramogų turizmo apibūdinimus:
 Dalyvių vaidmuo – pramogos stebėti (ž

žiūrovai) ir pramogos dalyvauti.
 Įrengimai.
 Grupinės ir individualios pramogos.

Pagrindiniai pramogavimo procesai yra šie:

 Savanoriškai pasirenkamas pramogų pobūdis.
 Išankstinės individo pramogavimo nuostatos.
 Dažna pramogų kaita.
 Pramogų derinimas ( kombinavimas) su kitais užsiėmimais (poilsiavimas ir pramogavimas, sportas ir pramogavimas ir pan.)
 Pramogų periodiškumas ( pritaikytas prie žmogaus individualaus gyvenimo ciklo, paros, savaitės ir metų ciklo).

Pramogos dažnai būna viena pagrindinių traukos jėgų atostogų metu. Naktiniai klubai, varjetė, madų šou ir kitokie pramoginiai renginiai bei koncertai skatina žmones nukeliauti tolimus atstumus.
Kiekvienas populiaresnis kurortas stengiasi turėti savo varjetė ar pramoginį renginį, ne tik tenkinanti poilsiaujančių tame kurorte poreikius, bet ir sutraukianti turistus iš visos šalies ar užsienio.

Lietuvoje atostogų pramogų centrai vasarą tampa pajūrio miestai – Klaipėda ir Jūros šventė, Nida ir „Marių burės“, Palanga ir kurorto sezono atidarymo šventė, bei Basanavičiaus gatvės „brodvėjus“

Leave a Comment