Rekreacinės veiklos klasifikavimas
Laisvalaikis – laikas, kurio neskiriame privalomiems darbams atlikti. Laisvalaikis, tai nėra darbas, verslas, namų ruoša, mokymasis, valgymas, miegojimas. Dėl šito žinoma galėsima pasiginčyti, nes nėra griežtos ribos tarp privalomų atlikti darbų ir laisvalaikio, kadangi kai kurie privalomi darbai gali būti atliekami savo malonumui. Kaip pavyzdį būtų galima paimti, kokio nors ilgalaikio plano vykdymas, kuris teikia malonumą.Būna du laisvalaikio praleidimo būdai:· Aktyvus laisvalaikis. Kai norima kur nors realizuoti savo energiją. Tai aktyvi rekreacija, hobis, atostogos, sportas savo malonumui.· Pasyvus laisvalaikis. Kai norima susilaikyti nuo energijos eikvojimo. Tai tiesiog dykinėjimas, „nieko nedarymas“, laisvalaikio leidimo būdas, kai beveik miegama. Taip tenka kurį laiką ilsėtis jei darbo diena buvo itin sunki ir aktyvi. Tęsiant ilgiau, toks laisvalaikio praleidimo būdas gali privesti prie nuobodulio, jei jis mums nebepatinka. Vieni tuo mėgaujasi, kiti negali suprasti tokio laisvalaikio leidimo būdo.
Rekreacinės veiklos rūšys:1. Poilsis ir sveikatingumas – įtampos sumažinimas, relaksacija, profilaktinis gydimas.2. Intelektuali veikla – žinių ir įgudžių tobulinimas.3. Socialinė rekreacija – bendravimas, pagalba žmonėms, savęs kaip grupės nario suvokimas.4. Sportas – poreikis varžytis ar nugalėti, ištvermės, kantrybės lavinimas, azarto ir rizikos poreikis.5. Hobiai 6. Pramogos7. Kelionės – nuotykių siekimas.
1. Kai kūnas ir protas nuolat persidirba, jų natūralios galimybės dirbti silpnėja. Modernus socialinis gyvenimas, maistas, darbas ir net taip vadinami pasilinksminimai… trukdo šiuolaikiniam žmogui atsipalaiduoti. Kai kurie net pamiršo, kad poilsis ir atsipalaidavimas yra gamtos skirti įsikrovimo būdai. Vidutinis žmogus net bandydamas pailsėti eikvoja nemažai fizinės ir protinės energijos nes tebėra įsitempęs.2. Pažintinės paskirties objektai šalyje – tai kultūros, istorijos paminklai, kraštovaizdis, kultūriniai kompleksai, žymių įvykių vietos, etnokultūrinis paveldas, gamtos paminklai. Kultūros ir istorijos paminklai, kultūriniai kompleksai, žymių įvykių vietovės, etninis paveldas, gamtos paminklai ir pan. – tai objektai, kuriuos verta pamatyti keliaujant po šalį.
3. Bendravimas – vieno asmens komunikavimas su kitu. Bendravimas apima:· Kalbą (verbalinis bendravimas);· Neverbalinį bendravimą;· Nesąmoningą komunikaciją.Verbalinės bendravimo formos yra dvi:1. Informacija perduodama žodžiu.2. Informacija perduodama raštu.Žmonių bendravimą galima nagrinėti trimis pagrindinėmis dimensijomis: turinys, forma ir paskirtis.4. Sportas – veikla, skirta varžymuisi, laisvalaikio praleidimui, įgūdžių lavinimui.Tai pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veikla, sudaroma, suderinant jų fizinius ir intelektualinius sugebėjimus, o taip pat pasiruošimas šiai veiklai ir to pasiruošimo metu atsirandantys tarpusavio santykiai. Dažniausiai sportas yra specifinė fizinių ar intelektualinių užsiėmimų rūšis, kuria užsiimama, turint tikslą varžytis, pagerinti sveikatą, gauti moralinį ir materialinį pasitenkinimą, išreikšti save; tai – tobulybės ir šlovės siekimas, įgūdžių bei sugebėjimų gerinimas.Sporto šakų klasifikacija: · Lenktyniavimo sporto šakos · Varžymosi sporto šakos · Pasiekimų sporto šakos · Mišrios sporto šakos · Ekstremalus sportas
5. Laisvalaikio užsiėmimas ar hobis – mėgiamas žmogaus būdas praleisti savo laisvalaikį.Tai gali būti sportavimas, naminio gyvūnėlio priežiūra, įvairūs žaidimai (vaidmenų, stalo ir k.t.), kolekcionavimas (numizmatika, …), kulinarija, mezgimas ir daugybė kitų rūšių užsiėmimų.Ramūs poilsiniai užsiėmimai:· Žūklė· Medžioklė· Gamta· TurizmasAktyvūs užsiėmimai:· Alpinizmas· Autosportas· NardymasLaisvalaikio užsiėmimai, taip pat galintys būti ir profesija:· Fotografija· Kulinarija· Astronomija· Bitininkystė· Šokiai· Sportas· Rankdarbiai6. Pramoga – pasilinksminimo ar emocinio atsipalaidavimo forma, skirta išlaikyti auditorijos ar dalyvių dėmesį.Kelios pramogų rūšys:· Televizija· Kinas· Teatras· Šokiai· Sportas· Lažybos· Radijas· Bendravimas· Gėrimai· Muzika· Medžioklė· Žūklė· Humoras· Magija· Cirkas· Rankdarbiai· Kryžiažodžiai· Žaidimai· Loginiai žaidimai· Dėlionės7.Kelionės – nuotykių siekimasKiekvienas keliavimo būdas yra įdomus, suteikia daug įvairiapusės informacijos, teigiamų emocijų ir džiaugsmo. Keliavimo metu būna specifinių, kitur nepatiriamų sunkumų, kurie kartais gali turėti įtakos žygio dalyvio sveikatai ar net saugumui. Trumpai apžvelgsime esminius reikalavimus, kurių būtina laikytis organizuojant kelionę ir galvojant apie sėkmingą jos baigmę. Svarviausias vandens žygio reikalavimas – turistai turi mokėti plaukti ne tik įprastomis sąlygomis (kaip paprastai maudantis), bet ir sudėtingomis ar net avarinėmis( su drabužiais, batais, esant stiprei srovei, bangavimui ir pan). Be to, reikia mokėti elgtis avarinėmis sąlygomis ( apsivertus valčiai, srovei prispaudus prie kliūties, valčiai prisisėmus vandens ir pan.), atlikti būtinus avarijos likvidavimo, žmonių ir inventoriaus gelbėjimo darbus, suteikti pirmąją medicinos pagalbą). Vandens žygiui reikia rengtis iš anksto. Daug pratybų reikia skirti irkluotojo techniniam parengimui tobulinti, t.y.išmokyti irkluotoją elementarios irklo valdymo, yrio ir manevravimo valtimi technikos. Tam rengiama specialios mokomosios pratybos, mokomasis kontrolinis plaukimas (žygis). Tokios priemonės leidžia įvertinti įgytą parengtumą, pastebėti dar būtinus ugdytis gebėjimus prieš išvykstant. Čia galutinai sudaromos valties įgulos. Šiose pratybose žygio dalyvio organizmas pratinamas prie specifinių irklavimo krūvių, paruošiama delnų oda ilgalaikiam drbui irklu. Pasirinkus maršrutą, sprendžiama, kokios irklavimo priemonės tinkamiausios jam nuplaukti. Šiuo metu vandens turistai labiausiai naudoja įvairių konstrukcijų ir tipų baidares bei kanojas (pirogas). Baidarės yra greitesnės, ne tokios įnoringos pučiant vėjui ir kylant bangoms. Reikia ir geresnio turistų techninio parengtumo. Kanojos (pirogos) – pastovesnės ant vandens, talpesnės turistiniam bagažui, nereikalauja tokio techninio parengimo kaip baidarė. Ilgas irklavimas jose mažiau vargina – galima keisti irklavimo bortą, daugiau dėmesio skirti apžvalgai neirkluojant (be rizikos prarasti pusiausvyrą). Kanojų judėjimo greitis mažesnis, jomis sunku išlaikyti tiesiaeigį kursą pučiant vėjui ar kylant šoninėms bangoms. Taigi jos netinka keliauti atviresniais vandens telkiniais. Keliavimo priemonės parenkamos taip, kad apvirtusios ar prisisėmusios vandens neskęstų, o laikytųsi vandens paviršiuje. Turistų manta turi būti supakuota į vandeniui nelaidžius maišus ir pritvirtinta. Prieš leidžiantis į žygį numatomos valčių, irklų taisymui būtinos atsarginės dalys. Kiekvienas įgulos narys žygio metu turi vilkėti jo svorį atitinkančią gelbėjimosi liemenę. Kelionės dviračiu metu ypatingas dėmesys skiriamas keliavimo priemonei – dviračiui. Parankiausias yra kelioninis dviratis; jo konstrukciniai sprendimai tinkamiausi prastoms važiavimo sąlygoms. Pirmiausia dviratis turi būti techniškai tvarkingas: turi patikimai veikti abiejų ratų stabdžiai, pavarų perjungimo ir grandinės įtempimo reguliavimo mechanizmai, neišcentruoti ratlankiai, gerai įtempti stipinai. Būtinas galinio matymo veidrodėlis, garsinis signalas. Labai gerai, kai grupėje vienodos konstrukcijos dviračiai – tada lengviau taisyti dviratį iš turimų atsarginių dalių. Grupės nariai turi dėvėti specialius galvos apsaugos šalmus, specialias pirštines, akinius nuo saulės. Būtina pasirūpinti ir tinkama keliauti dviračiu apranga. Rengdamasi žygiui, grupė turi išstudijuoti eismo taisykles, tvarką važiuojant, signalus, komandas; ypač svarbu laikytis drausmės, kadangi tenka daug važiuoti keliais keleliais, kur vyksta intensyvus automobilių judėjimas. Grupė turi būti visada dėmesinga. Važiuojam tik kelkraščiais ir vora, griežtai draudžiama važiuoti po kelis greta, lenkti vienas kitą. Važiavimo greitį nustato voros priešakyje važiuojantis grupės vadovas ar jo pavaduotojas. Važiuojama greičiu, ne didesniu kaip 8-12 km per valandą. Taip važiuoti saugu, tausojamas inventorius ir galima atebėti aplinką. Važiavimo taktiką diktuoja vedlys – jo veiksmai ir signalai būtinai dubliuojami (sekant priekyje važiuojančio grupės nario važiavimo veiksmus ir manierą). Per trumpas poilsio pertraukas pirmiausia patikrinama, kaip įtaisytas krovinys ir kokia dviračio techninė būklė. Atidėlioti bet kokį gedimą draudžiama, kad būtų išvengta dar didesnio gedimo ar avarijos.