Kaimo turizmas

Turinys

Įvadas 2
I. Bendroji turizmo apžvalga 3

1. Turizmo augimo prielaidos 5

2. Turizmo esmė 6
II. Kaimo turizmas 8
1. Kaimo turizmo verslo struktūra 9
2. Miesto – kurorto turizmo ir kaimo turizmo bruožai 11
3. Lietuvos sodybų, skirtui poilsiui kaime, privalumai 13
4. Turizmo sąsajos 14
III. Kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigų tipologiniai ypatumai 17
1. Kaimo turizmo plėtros nauda 19
2. Kaimo turizmo įtaka kaimo vietovėms 21
3. Kaimo plėtros politika Europos Sąjungoje 23
Išvados 24

Įvadas

Kaimo turizmas – viena iš veiklų, iš kurių galima pasipelnyti.

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją. Turizmo organizacijos pagrindinis ofisas yra Ispanijos karalystėje – Madrido mieste. Įstojus į turizmo organizaciją, kurioje oficialiai užregistruota 142 valstybės rodo mūsų šalies pakilimą. Suteikiamos naujos darbo vietos, užžimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Apie mūsų šalį – Lietuvą daugelis šalių neturi informacijos, nes biudžetas neskiria reklamai lėšų kitose šalyse. Tai kainuoja keli milijonai. Šiuo metu mes tiek negalime skirti. Mes tikimės, kad įstojus į ES apie mus žymiai daugiau informacijos gaus šalys, su jomis ( ES šalys ) bus bendradarbiaujama, palaikysime ryšius, bus keičiamasi nauja informacija.

Mūsų kaimo turizmas palyginus su kitomis šalimis turi :
 Gerą aptarnavimą;
 Geros kokybės teikiamas paslaugas, kurios domina turistą;
 Pasirinkimą ( Lietuvoje oficialiai užregistruota apie 170 kaimo turizmo tiekėjų ).

Ateityje pllanuojama daugiau įvairių pramogų, poilsio, laisvalaikio leidimo paslaugų. Užsieniečiai Lietuvą laiko saugia šalimi. Tai psichologinis saugumas – nėra teroristinės grėsmės su kitomis šalimis, konfliktų, pasikesinimų. ES užsieniečiams
bus patikimiau atostogauti. Apie Lietuvą daugiau bus informacijos, rekomendacijų.

Lietuvoje pigu atostogauti, gera pasiūla, bet da

ar trūksta sutarčių su aviakampanijomis, reklamos.

Manome, kad Lietuva pasieks aukštą ir kokybišką lygį tarp kitų šalių. Tai turėtų greitai įvykti palyginus su spartumu.

1. Bendroji turizmo apžvalga

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų, o ateityje turizmo apimtys ir užimama dalis ekonomikoje turėtų dar labiau padidėti. WTTC ( Pasaulio turizmo ir kelionių tarrybos ) duomenimis 2002 metais turizmo industrija sukurė 3,6 % pasaulio bendrojo vidaus produkto ( 1195 milijardus USD ).Turizmo pramonė 2002 m. sukurė 2,8 % visų darbo vietų ( apie 72 milijonus ).

Turizmo apimtis įtakoja įvairūs politiniai, ekonominiai, gamtiniai faktoriai, kurie gali būti nereikšmingi pasauliniame kontekste, bet labai svarbūs atskiroms šalims bei regionams. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2001 m. pasaulio šalyse lankėsi 693 milijonai tarptautinių turistų, 0,6 % mažiau nei 2000 metais. Labiausiai sumažėjo Pietų Azijoje ( – 6,3 %), Amerika ( -5,9 % ) bei Artimieji Rytai ( -3,9 % ).Rytų Azijoje apsilankymų skaičius išaugo 3,8 %.

Pasauliniai įvvykiai įtakoja Lietuvos turizmo plėtrą, šiuo metu Lietuvos tarptautinis turizmas yra labiau regioninio pobūdžio, pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys, todėl didesnę reikšmę turi aplinkinio regiono ekonominiai, politiniai bei socialiniai pokyčiai. Po teroristų išpuolio, WTTC prognozuoja turizmo verslo nuosmukį JAV – 10 – 20 %, šiek tiek mažesnį Europoje. Panašu, kad tai labiausiai atsilips tolimoms kelionėms.

Lietuvai, po gana nepalankių 2000 turistinių metų, turimais duomenimis, 2001 metų pirmasis pusmetis bei vasara buvo geresni nei praėję. Tiesa, nors turistų skaičius didėja, išlieka buvimo trukmės, bei vidutinių išlaidų mažėjimo tendencija. Ak

kivaizdu, kad ir Lietuvos atvykstamajam turizmui turės įtakos įvykiai pasaulyje. Tačiau jie neturėtų būti svarbūs, nes pagrindinės Lietuvos turizmo rinkos yra kaimyninės šalys. Sumažėjus išvykstamojo turizmo į Turkiją, Egiptą paklausai, tikėtinas vietinio turizmo pagyvėjimas, ypač kelionės automobiliais, traukiniais. Turimais duomenimis, turizmo įmonės pirmąjį š. m. ketvirtį į užsienį išvežė 19 tūst. Lietuvos gyventojų, t.y. 19 % mažiau nei per tą patį 2000 metų laikotarpį. Šis skaičius sudaro 2,8 % nuo bendrojo išvykimų į užsienį skaičiaus. Vidutinė asmens buvimo užsienyje trukmė – 6 nakvynės.

2001 metų sausio – rugsėjo mėnesiais valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis į Lietuvą atvyko 3186 tūkst. Užsieniečių, jų skaičius išaugo 1,5 %, lyginant su tuo pačiu 2000 metų laikotarpiu. Be Rusijos ir Baltarusijos lankytojų, kurių didesniąją dalį sudaro vienadieniai lankytojai, užsieniečių skaičius išaugo 10,9 %. Taigi, galima teigti, kad turistų skaičius šiemet turi išaugti.

Atsižvelgiant į apsilankančių Lietuvoje užsieniečių skaičių, svečių bei jų nakvynių skaičių apgyvendinimo įmonėse, vidutines turistų išlaidas bei kitimo tendencijas, Lietuvos pasiekiamumą, Lietuvos įvaizdį, galime konstatuoti, kad ankstesniais metais nustatytos prioritetinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos – Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Suomija ir toliau išlieka pagrindinėmis mūsų rinkomis. Visos šios rinkos, išskyrus Rusiją, pastaruoju metu yra ženkliai augančios. Su šiomis rinkomis bus dirbama, parengiant atskiras veiklos strategijas. Iš nutolusiųjų rinkų perspektyviausios yra JAV ir Japonija, taip pat nereikia užmiršti ir kitų Pietryčių Azijos šalių.

4. Turizmo augimo prielaidos

Gerus augimo tempus Vidurio ir Ry

ytų Europai prognozuoja pasaulio turizmo organizacija. Manoma, kad 2020 m. kas trečias lankytojas aplankys šį regioną. Neblogas perspektyvas turizmo plėtrai turi ir Lietuva: iš vienos pusės patrauklus kaimo turizmas, didėjanti paslaugų įvairovė ir apimtys bei gerėjanti kokybė, konkurentabili turizmo paslaugų kaina.
Augant turistų mobilumui labai didelę reikšmę turi šalies pasiekiamumas. Populiariausias tarp Lietuvos lankytojų yra kelių transportas, tačiau dideli atstumai, Lenkijos kelių prasta kokybė atbaido neretą tolimesnių šalių gyventojus. Vakarų šalių turistų netenkina ir Lietuvos pasiekiamumas geležinkeliais – maži greičiai, retas grafikas. Nepakankamai išvystytas jūrų transportas – pasiektos pajėgumų ribos, netenkina paslaugų kokybė, didesniems keltams, kol kas keleivių srautai per maži. Geresnis susisiekimas oro transportu, bet atvykstantiems į Lietuvą, kaip nebrangią turizmo šalį, šis transportas gali būti per brangus. Pigių skrydžių kompanijų susidomėjimas Lietuva gali būti nebloga alternatyva kitoms transporto rūšims. Labai svarbu, kad turistai gautų išsamią informaciją apie Lietuvą bei jos turistinį produktą. Todėl labai svarbu išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. Aktyvaus laisvalaikio turizmo plėtrai bei specialaus intereso turizmui taip pat svarbu, kad turizmo paslaugos būtų plėtojamos visoje Lietuvoje.

5. Turizmo esmė

Norint apibūdinti poilsį kaime ir suvokti, kas yra kaimo turizmas, pirmiausia reikia išsiaiškinti sąvoką „ turizmas “. Ar galima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ką talpina savyje sąvoka „ turizmas “ ? Vieniems turizmas asocijuojasi su palapine ir dainomis prie laužo, kitiems tai iš

švyka į istorines vietas, tretiems kelionė į užsienio šalis. Ir visi jie teisingi.

Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vieną iš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį ir landšaftą. Turizmas tapo vienu iš svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai, kaip išvyką arba poilsį.

Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio tikslu. Nepaisant to, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi „ turizmo “ supratimo aiškinimai, ypatingą reikšmę turi sekantys kriterijai, kurie yra laikomi pagrindiniais:
 Vietos pakeitimas;
 Buvimas kitoje vietoje;
 Darbo užmokestis iš lankomos vietos išteklių. Esmė šio kriterijaus ta, kad pagrindiniu kelionės tikslu negali būti veiklos, apmokamos iš išteklių lankomoje vietoje, įvykdamas.

Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki šiol labiausiai vystomas išvažiuojamasis turizmas, susijęs su keliavimu į kitas šalis.

Tačiau ne mažiau efektyvus rekreaciniu požiūriu yra vietinis turizmas – poilsis gimtoje šalyje, aplankant istorinius, architektūrinius, kultūrinius bei gamtinius paminklus, susipažįstant su atskirų regionų etnokultūra ir gyvensena, kas dažniausiai yra būdinga ne miesto, bet kaimo teritorijoms.

Lenkijos kaimo turizmo specialistai siūlo tokį apibrėžimą: „ Agroturistyka “ ( kaimo turizmas ) – tai platus pasirinkimas paslaugų bei įrengimų, būdingų kaimui ir ūkiui, skirtų turistų poilsio ir laisvalaikio reikmių patenkinimui. Visa tai atlieka kaimo žmonės.
Danijoje kaimo turizmas apibūdinamas kaip „ atvykstančių į kaimą poilsiautojų aptarnavimo paslaugos, teikiančios ūkininkams papildomų pajamų “.
Kanadoje kaimo turizmas apibūdinamas, kaip procesas, kuriuo siekiama pritraukti lankytojus į kaimo vietoves ir padėti jiems išleisti pinigus tose vietose.

6. Kaimo turizmas

Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti vertinamas kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio produkcijos turistams pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų.

Poilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Poilsio paslaugų teikimas ir jų organizavimas kaimo vietovėse – alternatyvus ūkininkavimui verslas.

Kaimo turizmo verslo struktūra

VERSLO IR GAMTOSAUGOS SUPERSISTEMA

KAIMO TURIZMO SOCIALINĖ
TECHNINĖ SISTEMA

Veiklos sritis
Apgyvendinimo paslaugos
Aptarnavimo paslaugos
Rekreacinės paslaugos

Veiklos veiksniai
Apsirūpinimas materialiniais, techniniais,
finansiniais ir darbo ištekliais
Naudojimasis paslaugomis
Transporto sistema

Veiklos organizavimas
Sodybos paruošimas
Poilsiautojų apgyvendinimas
Poilsio organizavimas
Atliekų sutvarkymas

Veiklos vadyba
Informacijos ir užsakymų priėmimas
Užduočių paskirstymas ir koordinavimas
Veiklos planavimas
Veiklos rezultatų analizė

Įrenginiai, pastatai, finansiniai ištekliai,
Kitos ūkio
išvystymo sritys darbo pasidalijimo laipsnis

Į kaimo aplinką patekęs turistas gali dalyvauti ir kaimo bendruomenės organizuojamose renginiuose. Skiriamos šios jų grupės:
• Informaciniai – publicistiniai ( seminarai, kursai, diskusijos);
• Kultūriniai ( vakaronės, liaudies šokių vakarai, etnografinės šventės, koncertai);
• Sportiniai ( varžybos, turnyrai, sąskrydžiai);
• Pramoginiai ( diskotekos, festivaliai).
Taigi, norint sudominti bei palaikyti poilsiautojo nuotaiką, reikalingas kaimo turizmo paslaugas teikiančių subjektų pasiruošimas, suteikiantis galimybę pasiūlyti vienokias ar kitokias pramogas.

Plačiąja prasme kaimo turizmas apima veiklos sritis – paslaugas, teikiamas už urbanizuotų teritorijų ribų:
 Kaime esančios atrakcijos;
 Iškylos, kurių metu lankomasi kaimo vietovėse, stebint gamtą, betarpiškai susipažįstant su kaimo buitimi ir tradiciniu gyvenimo būdu kaime, domintis žemės ūkio darbais, aplankant istorines ir kitas įžymias vietoves, miestelius;
 Poilsis nacionaliniuose parkuose ir kurortinėse vietovėse, kaimo sodybose ir kituose apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose dariniuose;
 Dalyvavimas kaimo vietovėse vykstančiuose renginiuose, šventėse ir t.t.

Tokiu būdu, apsistojimaskaimo sodybose yra viena kaimo turizmo sudedamųjų dalių. Jei turizmo formose yra specializuojamasi atskirose verslo rūšyse, pvz., apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugos, tai kaimo turizme visos turizmo verslo rūšys sukoncentruotos vienoje.

Miesto – kurorto turizmo ir kaimo turizmo bruožai

Miesto – kurorto turizmas Kaimo turizmas
Mažai atviros erdvės Daug atviros erdvės
Daugiau kaip 2000 gyventojų Mažiau kaip 2000 gyventojų
Tankiai apgyvendinta Retai apgyvendinta
Užstatyta aplinka Gamtinė aplinka
Daug veiklos patalpose Daug veiklos lauke
Išvystyta infrastruktūra Silpna infrastruktūra
Daug pasilinksminimo vietų Įvairios individualios veiklos galimybės
Didelės įstaigos Mažos įstaigos
Šalies ir tarptautinės firmos Vietinis privatus verslas
Turizmo interesai – pagrindai Turizmo interesai papildo kitus pagrindinius interesus
Darbuotojai gali gyventi toli nuo darbo vietos Darbuotojai gali gyventi arti darbo vietos
Retai veikia sezoniškumo veiksniai Dažnai veikia sezoniškumo veiksniai
Daug turistų Mažai turistų
Anonimiški santykiai su turistais Asmeniški santykiai su turistais
Profesionali vadyba Megėjiška vadyba

Kaimo turizmas yra platesnė sąvoka nei poilsis kaime. Kaimas suprantamas kaip žemės ūkio verslais besiverčianti žmonių gyvenvietė, arba gamybinių, socialinių, buitinių santykių ir teritorijos apgyvendinimo tipas, laikomas miesto priešingybe.

Poilsis kaimo sodybose neatsiejamas nuo gamtinės aplinkos, vietovės kraštovaizdžio, kaimo kultūrinio paveldo ir atninio savitumo.

Lietuvos sodybų, skirtų poilsiui kaime, privalumai

Sodybų – konkurenčių privalumai Apibūdinimas
Kraštovaizdžio ypatumai Miškingumas, ežeringumas, vietovių kalvotumas ir pan., ypatingai Aukštaitijoje ar Dzūkijoje
Sodybų architektūra, interjeras Originalios etnografinės, bet komfortą užtikrinančios sodybos, daugiausiai vienkiemių teritorijose
Svečių apgyvendinimo pobūdis Svečių kambariai įrengti ne viename name, o atskiruose namukuose, patalpose, skirtose 1-2 šeimoms apgyvendinti
Siūlomos specifinės pramogos Auginami egzotiniai gyvūnai, raugiamas alus, vynas, siūloma paskraidyti aerosparniais, pažaisti kroketą, jodinėjimas ir pan.
Siūlomos įvairesnės ir kokybiškesnės paslaugos Sudaryti apylinkių lankytinų vietų žemėlapiai, kelionių maršrutai po ežerus ir pan.
Mažesnis nuotolis nuo kitų regionų miestų Vilniaus kraštui arčiau Aukštaitijos, dzūkijos sodybos, klaipėdiečiams – Plungės sodybos ir t.t.
Didesnis rinkodaros indėlis reklamos atžvilgiu Daugiau straipsnių publikuojama apie Utenos apskrities, Ignalinos raj.sodybų teikiamas paslaugas; reklama „ Visa Lietuva “, „ Viskas turizmui “ kataloguose, apskričių leidiniuose apie kaimo sodybas

7. Turizmo sąsajos

Pabūti aplinkoje skatina įvairūs turistų norai:
 Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas;
 Patirti nuotykius, aštrius ir emocingus išgyvenimus;
 Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;
 Pakeisti įprastą gyvenimo aplinką kita;
 Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt.

Pagal šiuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasi atskiros turizmo rūšys:

Kultūrinis pažintinis turizmas – kai keliaujama pažinimo tikslu, norint susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šalies vertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių, istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmas pirmiausiai siejasi su šia turizmo rūšimi.

Sanatorinis turizmas – kai keliaujama norint sustiprinti sveikatą ir pasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmo pagrindas yra ne pasyvus poilsis, bet kokia nors aktyvi fizinė veikla: vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta ir pan. Kurortai pasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūšis ( vandens ar jūrų veikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimatą, atstumą. Dalis Lietuvos sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų taip pat yra ne miestuose, pvz., Abromiškėse ( Trakų raj. ), Viršužigyje ( Kauno raj. ) ir kt.

Verslinis turizmas – tai verslo kelionės. Vakarų Europos šalyse ši turizmo rūšis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „ duona ir druska “. Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruošę mokėti pinigus už brangias aukštos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad sutinkama su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra priskiriamas turizmui.

Profesinis turizmas – tai kelionės profesiniais interesais. Verslo ir profesinis turizmas dažnai sujungiami į vieną rūšį, nors verslininkų ir kitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamoji galia skiriasi. Ši turizmo forma taip pat yra už Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo ribų.

Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas su tėvų žeme. Kai kuriuose šaltiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu. Dažniausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialių apgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidaus ir atvykstamojo turizmo rūšis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labai svarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvyksta buvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiauti į Aukštaitijos kaimus ir miestelius važiuodavo kelios Sankt – Peterburgo kartos.

Sportinis turizmas – tai kelionės susijusios su dalyvavimu sporto varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „ sirgalių “klubai, pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijos ir baigiant sporto renginių dalyvių ir žiurovų aptarnavimu. Sporto turizmo industrija yra viena iš plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių gamybą, keliautojų aptarnavimą, bet ir sporto simbolikos gamybą ir platinimą, transliacijų organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas veiklas.

Religinis turizmas – tai šventų vietų lankymas, jų tvarkymas, kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis, dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmo formos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavimą ir paslaugų bei informacijos teikimą. Lietuvoje daug įvairių vietų, susijusių su religine kultūra ie paveldu. Nemaža jų dalis yra kaimo vietovėse. Tai buvę vienuolynai, šventieji šaltiniai, šventos vietos, kurios žinomos ir lankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet žinomos tarp keliautojų iš užsienio. Čia galima paminėti Pažaislio vienuolyną ( Kauno r. ), Kryžių kalną ( Šiaulių r. ) ir kitas žymias vietas. Lietuvoje ši veiklos sritis bene mažiausiai išvystyta. Atgyjant religijos įtakai žmogaus gyvenime, auga turistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Tai irgi viena iš turizmo plėtojimo krypčių.

Nuotykinis turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso kelionės į kalnus, į olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia kaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – turistų fizinis pasiruošimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovauja specialiai paruoštas patyręs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijęs su profesionaliu sportu.

Poilsio turizmas – tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pakeisti aplinką.

Lietuvos turizmo firmų veikloje dominuoja išvykstamosios poilsinės kelionės. Tačiau poilsio turizmas yra ne tik grupinės, bet ir individualios kelionės. Dabartinė kaimo turizmo samprata kaip tik apima individualias ir šeimynines poilsio keliones į kaimo sodybas, kurių tikslas – fizinių ir dvasinių jėgų atgavimas. Tokiu būdu galima pateikti dar vieną kaimo turizmo apibūdinimą – tai kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūraliu, šviežiu maistu bei užsiimti tai aplinkai būdinga veikla. Nuo kitų turizmo veiklų jis skiriasi tuo, kad stengiamasi išvengti daugelio miesto gyvenimo nepatogumų – žmonių minios, triukšmo, užteršto oro, skubos, konservuoto ir apdoroto maisto, hipodinamijos ( per mažo judėjimo ). Pagrindinis šio turizmo bruožas, kad miesto aplinka su jai būdingu gyvenimo būdu pakeičiama į kitokią – kaimo aplinką.

8. Kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigų
tipologiniai ypatumai

Pasaulyje kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigos yra vertinamos įvairiai, tačiau daugelyje šalių išskiriami jų tipai yra panašūs ir atitnka minimalius būsto kokybės reikalavimus.
Pagal apgyvendinimo paslaugų komforto lygį, kurį iš esmės apsprendžia būsto charakteristikos, skiriami trys daugelyje pasaulio šalių dažniausiai pasitaikantys kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigų tipai:
1. Kaimo sodyba;
2. Vasarnamis;
3. Kempingas.

Viešbučiai, svečių namai ( užsienyje dažnai vadinami pensionais ar nakvynės namais ), moteliai, turizmo bazės, poilsio namai bei kitos apgyvendinimo įstaigos, esančios kaimo vietovėse, taip pat gali priklausyti kaimo turizmo infrastruktūros objektams.

Kaimo sodyba. Tai bene populiariausia kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigos tipas. Tai atskiras gyvenamasis pastatas arba jo dalis ( numeriai ar atskiri kambariai ). Šiai apgyvendinimo įstaigai būdinga tai, kad visas pastatas, arba jo dalis, išnuomojamas kaimo turistui. Jei kaimo turizmo paslaugos teikiamos ūkininko sodyboje, ta sodyba gali būti vadinama agroturizmo sodyba. Kaimo sodyboje išnuomojamame turistams numeryje ar kambaryje turi būti atskiras įėjimas, skirtas tik turistams. Numeriuose būtini atskiri miegamieji, bendro naudojimo patalpa – poilsio kambarys, virtuvė ( suteikiamos sąlygos maistą gamintis patiems turistams ), sanitarinis mazgas ( t.y. dušas, prausykla, tualetas ). Kaimo sodyboje išnuomojamas kambarys dažniausiai būna įrengtas mansardoje arba verandoje. Nuomojamame svečių kambaryje gali būti maža virtuvėlė, nors dažniausiai kaimo turistai virtuve bei sanitariniu mazgu naudojasi kartu su šeimininkais. Svetainė nuomojamame turistams kambaryje atlieka ir miegamojo funkciją.

Vasarnamis – dažniausiai sezoninio tipo medinis pastatas, stovintis atokiau nuo šeimininko gyvenamųjų namų patraukliame kraštovaizdyje, šalia vandens telkinio, tinkamo vandens pramogoms. Vasarnamis dažniausiai būna išnuomojamas vienai kaimo turistų šeimai ar grupei ( iki 4 – 6 asmenų ). Jame turi būti įrengtas miegamasis, virtuvė, sanitarinis mazgas.

Kempingas – tai įstaiga, naudojanti rekreacinės paskirties žemės sklypą bei teikianti apgyvendinimo paslaugas įrengtose aikštelėse palapinėms ar priekaboms – nameliams statyti.

Kempingų tipai:
 Namelių kempingas;
 Palapinių kempingas;
 Autopriekabų kempingas ( rotelis).

Palapines ar autopriekabas ( su dušu, tualetu, virtuvėle, šaldytuvu bei kitais patogumais ) galima išsinuomoti arba gali atsivežti patys turistai. Dažniausiai kempingai lokalizuojami pievoje ar kankoje šalia vandens telkinio, tinkamo maudytis. Įrengiama laužavietė. Europoje reikalaujama kempinge vietas palapinėms bei automobiliams atskirti gyvatvorėmis. Kempinge turi būti sudarytos sąlygos kaimo turistų higienos bei poilsio poreikiams tenkinti, ruošti maistą ir maitintis.

9. Kaimo turizmo plėtros nauda

Svarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio, plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtros potencialas. Daug, jei ne daugiausiai, šalių visame pasaulyje daugiau ar mažiau pripažino turizmą, turizmosvarba globalinei ekonomikai dažniausiai išreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Turizmas yra viena didžiausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasaulio darbinio užimtumo.

Kaimo turizmas, žinoma, apima labai mažą pasaulinės turizmo rinkos dalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai.

Ekonominė nauda. Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltinis kaimo bendruomenėse. To rezultate:
 Sukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle ( apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos ).
 Išsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje ( transporto, svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir amatai ).
 Diversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei. Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento išplėtimas, įvairinimas.
 Iškyla galimybės daugiafunkciškumui, taip saugomasi nuo laikinos depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis.
 Palaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos.
 Į vietovę galima pritraukti naują verslą, toliau diversifikuojant ir stiprinant vietinę ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam ūkininkavimo subsidijavimui.

Socialinė nauda. Kaimo turizmo plėtra teikia įvairią socialinę naudą, t.y.:
 Vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos priežiūra, palaikymas ir rėmimas.
 Naujos galimybės ir atrakcijos, kultūrinės ir pramogų galimybės ar sporto centrai.
 Padidėjęs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse ir galimybės kultūriniams mainams.
 Vietinių papročių, amatų ir kultūrinio identiteto atgijimas.
 Moters vaidmens plėtra tradicinėse ir izoliuotose kaimo bendruomenėse.

Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsio ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos savitumą ir patrauklumą. Natūraliems kaimo turizmo ištekliams priskirtini ekologiškai švarūs maisto produktai, vanduo ( tiek tiesioginiam vartojimui, tiek atrakcijoms – žvejybai, maudymuisi, plaukiojimui vandens dviračiais ir kt. ), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti ištekliai – apgyvendinimo ir poilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginami gyvuliai, išauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai ištekliai – apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius, buities reikmenys.

10. Kaimo turizmo įtaka kaimo vietovėms

Ekonominė įtaka. Turistų išlaidos kaimo vietovėse skatina panašius ekonominius procesus kaip ir kitose vietovėse, bet vietinės pajamos priklauso nuo turistų poreikių. Atostogos antruosiuose namuose teikia mažesnę ekonominę naudą, kadangi lankytojai gali maisto produktus atsivežti patys, taip pat mažiau naudojamasi vietinėmis paslaugomis ir turizmo atrakcijomis. Tuo tarpu poilsiavimas kaimo turizmo sodybose ir vadinamuosiuose „ nakvynės ir pusryčių “ objektuose duoda didesnes pajamas tiek iš nakvynės, tiek iš kitų papildomų paslaugų.

Atsiradus integruotos veiklos kurortams ( pvz., slidinėjimo ), kurie pajėgūs daug investuoti, sumažėtų kaimo turizmo sodybų pelnas, kurios yra finansuojamos vyriausybės ir vietinių šaltinių. Dalis mažesniųjų kaimo turizmo įstaigų gali būti tik pagalbinis paslaugų teikėjo verslas ( pvz., papildantis žemės ūkį ar miškininkystę ) ir funkcionuoti kaip papildomų, o ne pagrindinių pajamų šaltinis. Iš tikrųjų dėl šios priežasties dauguma kaimo plėtros politikų remia kaimo turizmą. Kaimo turizmo verslui paprastai nepakanka pinigų investicijoms. Be to, dažnai bijoma rizikuoti, trūksta turizmo verslo įgūdžių, kadangi paslaugų teikėjas moka ir turi kito verslo patirties. Sėkmingai dirbančių gali padaugėti, kadangi turistų daugėja.

Fizinė įtaka. Kaimo turizmas veikia ne tik gyvenviečių struktūrą, apgyvendinimo paslaugas ir atrakcijas, bet ir patį kraštovaizdį. Šis poveikis gali būti laikinas ir ilgalaikis.

Ilgalaikis poveikis. Turistiniai objektai ( mašinų stovėjimo aikštelės, keliai, takeliai, reklamos, nauji ar perstatyti pastatai ) turi ilgalaikį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui. Kaimo kraštovaizdis vis labiau urbanizuojamas. Intensyvaus turizmo padaryta žala gali būti labai didelė ( sutrikdytos gyvūnų veisimosi vietos, sukelta dirvos erozija ). Žala gali būti ypač didelė ten, kur turizmas labai intensyvus, labiausiai paveikiami ypatingi gamtiniai turizmo ištekliai ( pvz., skardžiai, olos ), kurie formuoja nepakartojamą kraštovaizdį, laukinių gyvūnų ir augalų arealus. Kita vertus, didelė kaimo aplinkos dalis yra nepakeista. Tai gali būti nesusiję nei su plėtros politika, nei su turistais, bet reikia pripažinti, kad kraštovaizdį ir ekologinę būklę daug stipriau gali paveikti kita ekonominė veikla ( pvz., miškininkystė ar žemės ūkis ).

Laikinas poveikis. Tai pačių turistų, jų automobilių, palapinių, paliekamų šiukšlių poveikis. Taip pat gali būti laikina turistų ekologinė įtaka gamtai. Turistams išvykus sutrypta augmenija atsistatys, sutrikdyti paukščiai ir gyvūnai sugrįš į savo teritorijas.

Socialinė įtaka. Kaimo turizmo socialinė įtaka kaimo vietovėms nuolatinė. Kaimo turizmas pasižymi mažu masteliu ir išsisklaidymu, tai reiškia, kad daug vietinių turizmo įstaigų yra kontroliuojamos vietos žmonių. Tačiau dažnai vietiniai žmonės į turizmą populiariuose vietovėse gali žiūrėti abejingai. Nepasitenkinimą sukelia tai, kad turizmas pritraukia daugiau turizmo darbuotojų iš miesto į kaimą, o tai mažina įsidarbinimo galimybę vietiniams žmonėms. Šie veiksniai turi įtakos ir turistų įspūdžiams, kurie į kaimą atvyksta ne tik pailsėti, bet ir susipažinti su kaimišku gyvenimo būdu bei vietiniais žmonėmis.

11. Kaimo plėtros politika Europos Sąjungoje

Turizmas dažnai matomas kaip daugelio problemų, su kuriomis susidūria ūkininkai visame pasaulyje, sprendimo būdas.

Nors kaimo turizmas apima labai daug veiklos formų, bet dažniausiai jis siejamas su ūkių turizmu. Kai kuriose šalyse kaimo turizmas turi labai senas tradicijas, pvz., pietų Vokietijoje labai paplitusios apgyvendinimo paslaugos neįgaliesiems, Anglijoje kaime būna labai daug vienos dienos poilsiautojų ir t.t., bet tai dar visiškai nereiškia, kad ši veikla kitose kaimiškose teritorijose taip pat bus sėkminga. Nepaisant to, ypač Europoje, egzistuoja aiškiai matomas ryšys tarp kaimo turizmo rėmimo, žemės ūkio politikos ir platesnės regioninės plėtros politikos, siekiančios išplėsti kaimo kraštovaizdžio, kaip ištekliaus turizmui, sampratą. Tai sąlygojo bendrosios žemės ūkio politikos susiformavimą, kuri siekia pristatyti kaimo bendruomenių įvairovę ir galimybes visoje Europos Sąjungoje.

Struktūrinė kaimo vietovių plėtra iš dalies yra remiama Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondo, bet pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Bendrasis šių fondų tikslas yra remti ekonominę ir socialinę silpnesnių teritorijų plėtrą.

Europos Sąjungoje veikia LEADER programa ( įkurta 1990 m. ), kuri remia kaimo plėtros projektus, skirdama dalį dėmesio ir turizmui. Pagal šią programą buvo formuojamos vietinės veiklos grupės. Iš 217 LEADER vietovių visoje Europos Sąjungoje turizmas dominavimo 71. Kaimo turizmo plėtra iš esmės yra pateisinama pagal jos įnašą į socialinę ir ekonominę plėtrą. Todėl būtina reziumuoti tiek potencialią naudą, tiek kraštovaizdžio, kaip turizmo ištekliaus, eksplotavimo išlaidas.

Išvados

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yra pripažinimas, kad kaimo turizmas sukurtas žmogui, o ne atvirkščiai – žmogus turizmui. Šį veiksnį suprasti būtina, kad galėtume įvertinti žmogaus, kaip turisto poreikius, kelionių pasirinkimo motyvavimą ir jo elgseną. Kaimo turizmas taip pat turi poveikį gerinant visuomenės gyvenimą, formuojant žmonių poreikius bei keičiant jų požiūrį į kultūros vertybes.

Gera gamtinė aplinka yra viena iš būtinų kaimo turizmo egzistavimo sąlygų. Natūralūs gamtos ištekliai, ekologiškai švari gamtinė aplinka, klimatas – yra pagrindinės kaimo turizmo produkto sudėtinės dalys.

Turizmas gamtinę aplinką gali veikti neigiamai: didėja aplinkos tarša, niokojami gamtiniai ištekliai, daroma ekologinė žala.

Taigi kaimo turizmas Lietuvoje suklestėjo prieš kelioliką metų. Ne vienas žemdirbys savo tvartus perdirbo turizmo reikalams, įrengdamas juose nakvynės namus, laikantis turizmo įstatymu. Nemažai išleista įvairių atvirukų, reklaminių bukletų ir lankstynukų.

Nemažai reikėtų pasimokyti iš Lietuvos, kur per trumpą laiką suklestėjo kaimo turizmas, buvo įrengta daug puikių svečių kambarių, poilsiaviečių, išleista turizmo vadovų bei kitos turizmo informacijos.

Jaunimą galima sudominti tarptautinio gido kursais. Gido licensiją turintys asmenys vedžiotų turistų grupes, rengtų ekskursijas, turėtų galimybę papildomai užsidirbti.

Literatūra

1. I. Vainienė „ Kaimo turizmo organizavimas “ 2001 Vilnius;
2. A. Astromskienė, R. Sirusienė „ Poilsis kaime “2002 Kaunas;
3. I. Svetikienė „ Turizmo marketingas “ 2002 Vilnius
4. www. tourism. lt.

Turinys

Įvadas 1
Bendroji turizmo apžvalga 2
Vietinis turizmas 3
Atvykstamasis turizmas 4
Turizmo augimo prielaidos 5
Turizmo esmė 6
Kaimo turizmas 7
Turizmo sąsajos 9
Kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigų tipologiniai ypatumai 10
Kaimo turizmo plėtros nauda 11
Kaimo turizmo įtaka kaimo vietovėms 12
Kaimo plėtros politika Europos Sąjungoje 13
Pagrindiniai turizmo rodikliai 14

Išvados 16
Literatūra..............................17

Leave a Comment