KELIONIŲ GEOGRAFIJOS DALYKO KURSINIS DARBAS “LIETUVOS SENAMIESČIŲ PATRAUKLUMAS IR PANAUDOJIMAS TURIZME”

662 0

TURINYS

1. Įvadas..............................3 2. Lietuvos senamiesčių patrauklumo ir panaudojimo turizme teorinė darbo dalis..............................5 3. Lietuvos senamiesčių patrauklumo ir panaudojimo turizme empyrinė darbo dalis:• I dalis. Europos didižiųjų miestų patrauklumas ir panaudojimas

turizme..............................11• II dalis. Lietuvos senamiesčių patrauklumas ir panaudojimas

turizme..............................16 4. Išvados.............................. 25 5. Šaltiniai.............................. 26 6. Priedai..............................27

ĮVADAS

I-II tūkstantmečių riboje, o ypač II tūkstantmečio pradžioje, pradėjus piliakalniuose statyti pilis, prie jų kūrėsi įtvirtintos gyvenvietės – papiliai arba priešpiliai: Vilnius, Veliuona, Nemenčinė, Kernavė. Juose gyveno amatininkai, pirkliai, žemdirbiai, žvejai. Iš tokių papiliųgreičiausiai ir išaugo pirmieji miestai.

Kovų su kryžiuočiais laikotarpiu miestų išsidėstymą sąlygojo ir kooregavo gynybos poreikiai, gamtinės sąlygos ir ypač vandens ir sausumos keliai.

Piliakalniai ir pilys, prie kurių formavosi pirmieji miestai, kariniais strateginiais sumetimais buvo išdėstyti sunkiai prieinamose ir gynybai patogiose vietose (pvz.: Vilnius, Trakai, Aukštadvaris, Daugai, Plateliai ir kt.). Apie 40 % pilių su gyvenvietėmis XV a. pr. buvo prie upių, kurios turėjo gynybinę ir prekybinę reikšmę (pvz.: Veliuona, Jurbarkas, Kaunas, Vilnius, Punia, Rumšiškės, Kernavė ir kt.). Ši aplinkybė darė didelį poveikį ūkiniam gyvenviečių vystymuisi, jų plano struktūros raidai.

Lietuvos miestai XIV a. pab. – XV a.. pr. nedaug pasikeitė palyginus su pradine būkle ir netruko atsilikti nuo Vakarų ir Vidurio Europos augančių miestų. Lietuvių miestai buvo mažesni, užstatyti mediniais pastatais, be išsiskiriančių savo didumu ir tūriu kulto pastatų, vienuolynų.

Miestų raida pasikeitė po Žalgirio (1410 m.) ir Pa

abaisko (1435 m.) mūšių, pradėjus kiltižemdirbystei, vystytis prekiniams piniginiams santykiams bei plečiantis vidaus ir užsienio prekybai. Čia susidarė objektyvios prielaidos sparčiau formuotis ne tik seniems miestams bei jų centrams – senamiesčiams, bet ir kurtis naujiems.

XVII a. vid. vykę karai nuniokojo Lietuvos miestus ir miestelius bei jų centrus – senamiesčius. Jie atsigauti pradėjo tik nuo XVIII a. vid.

XIX a. I pusėje miestų plėtrą skatino plentų ir geležinkelių tiesimas. Vilnius ir Kaunas tapo pramonės centrais. Prie geležinkelio stočių išaugo Naujoji Vilnia, Pabradė, Mažeikiai, Kaišiadorys ir kt. Nuošalyje nuo magistralinių kelių likę senieji miestai, Varniai, Merkinė, Punia ir kt., ėmė nykti ir tapo miesteliais.

Nepriklausomybės (Tarpukario) laikotarpiu miestai pradėti plėsti ir formuoti planingai, iškilo modernioji architektūra. Ypač išaugo laikinoji sostinė Kaunas, tuo tarpu Vilnius beveik nedidėjo.

XX a. 5--6 deš. (Pokario) laikotarpiu pradėjus plėsti pramonę, didėjo miestai, prasidėjo industrinė gyvenamųjų namų statyba. Kiek vėliau pradėti statyti nauji gyvenamieji rajonai ir mikrorajonai bei kuriamos pramonės zonos. Miestai sparčiai plėtėsi.

Po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo, didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčiai imti restauruoti, kai tuo tarpu dalis mažųjų miestų ir jų senamiesčių ėmė nykti.

Taigi, pakalbėsime apie Lietuvos senamiesčius ir jų patrauklumą turizmo aspektu.Įsigilinsime į skirtingus Lietuvos miestų senamiesčius jų kultūrinį paveldą ir populiarumą.

Taip pat panagrinėsime labiausiai turistų lankomus Europos miestus, turistų srautus pasaulyje. Pabaigoje susitelksime ti

ies Vilniaus miesto senamiesčiu, jo struktūra, ypatumais, problemomis ir patrauklumą tarp šalies ir užsienio turistų.

LIETUVOS SENAMIESČIŲ PATRAUKLUMO IR PANAUDOJIMO TURIZME TEORINĖ DARBO DALIS

Vis labiau didėja poilsio, kultūros pažinimo ir kelionių poreikis. Todėl dažniau kalbama apie tinkamą paveldo išsaugojimą, daugiau skiriama valstybės lėšų griūvantiems objektams restauruoti bei juos pritaikyti turistų lankymams.

Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Įvairūs kultūros paveldo objektai yra svarbūs kaip ir vietiniam, taip ir tarptautiniam turizmui. Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija bei Lietuvos kryždirbystė yraįtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Pagal 1998 m. priimtą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą turizmas apibrėžiamas kaipžmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribųne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje.

Turizmo sąvoka per amžius daug kartų keitėsi, ir iki šiol nėra vieningos nuomonės, kas yra turizmas. Pats žodis „turizmas” reiškia kelionę iš vienos vietos į kitą, sugrįžtant įpirmąją. Tai vienas iš pagrindinių aktyvaus poilsio būdų, paplitęs daugelyje valstybių.

Turizmas yra labai perspektyvi, sparčiausiai besivystančių pasaulio ekonomikos sričių, verslo rūšių. Šiuo metu pasaulinėje turizmo rinkoje dirba 200 milijonų žmonių, ir tai yra, kas devinta darbo vieta turizmo sferoje. Turizmas yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalis. Jau antroje XX a. pusėje turizmas buvo ap

pibūdinimas kaip aktyvus poilsis už savo nuolatinės gyvenamos vietos ribų, padedantis gerinti sveikatą, fiziškai lavinti žmogų.

Turizmo klasifikavimas reikalingas renkant statistinius duomenis, planuojant verslą, tiriant rinką, vykdant marketingo planus. Tačiau turizmo sąvokos sudėtingumas apsunkina jo klasifikavimą. Todėl įvairiuose šaltiniuose pateikiamos skirtingos klasifikavimo sistemos.

Pagal PTO pasiūlymą ir 1993 m. JT komisijos 27 serijoje patvirtintą turizmo klasifikacijąišskiriami trys turizmo tipai:
• vietinis turizmas – kai šalies gyventojai keliauja po šalį;
• atvykstamasis turizmas – kai kitos šalies gyventojai keliauja priimančioje šalyje;

• išvykstamasis turizmas – kai šalies gyventojai keliauja kitose šalyse. Derinant visus šiuos tipus apibrėžiamos tokios turizmo kategorijos:

  • vidaus turizmas – tai visos kelionės šalies viduje. Jis apima vietinį ir atvykstamąjį turizmą;

  • nacionalinis turizmas – tai visos šalies gyventojų kelionės po savo šalį ar užsienyje. Jis

    apima vietinį ir išvykstamąjį turizmą;

  • tarptautinis turizmas apima atvykstamąjį ir išvykstamąjį turizmą.

Kad būtų galima lengviau operuoti turizmo srities informaciją, kelionės klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis. Klasifikuojama ar skirstoma į rūšis pagal kriterijus. Šiuo metu dažniausišie kriterijai:

  1. Kelionės tikslas.

  2. Turistų skaičius.

  3. Kelionės trukmė.

  4. Metų laikai.

  5. Keliavimo būdas.

  6. Teritorija (kai kurioms šalims).

  7. Renginių specializacija (konferencijos, seminarai, šventės).

1. Klasifikuojama pagal kelionės tikslą. Ilgą laiką turizmas buvo klasifikuojamas pagal motyvacinius faktorius, kurie nurodo dominuojantį motyvą, paskatinusį leistis į kelionę.Šitaip klasifikuojant turisto motyvas keliauti tampa esminiu išeities tašku.
Pagal šį kriterijų turizmas skirstomas į šešias rūšis:

  • Verslo turizmas.

  • Profesinis turizmas.

  • Laisvalaikio ir pramogų turizmas.

  • Pažintinis kultūrinis turizmas.

  • Sportinis turizmas.

  • Kaimo turizmas.

  • Gydomasis turizmas.

    Verslo turizmas &#

    #8211; kelionės verslo reikalais ir susijusios su komerciniu turizmu. Verslo turizmas plėtojasi tokiu spartumu, kokiu plėtojasi verslas. Verslo kelionių metu lankomasi objektuose, kurie susiję su verslo aplinka – derybomis, realizavimo kanalų paieškomis, tiekėjų ar prekybos objektų paieškomis ir pan. Verslo turistams viešbučiuose siūlomi biuro kambariai, kuriuose yra kompiuterių įranga, internetas; kitos ryšių priemonės. Stambiojo ir vidutiniojo verslo klasės turistai kelia palyginti aukštus reikalavimus aptarnavimui ir pasiruošę mokėti už paslaugas.

    Gyvuoja ir kitas verslo turizmo porūšis, kuris būdingesnis Rytų Europos šalims: Tai vadinamasis „šaudyklinis turizmas” (Kirilov, Volkovą, 1996), kai smulkieji verslininkai keliauja į užsienio šalis ar kitus šalies regionus pirkti ar parduoti prekių partijos.

    Profesinis turizmas – kelionės profesiniais interesais. Jos šiek tiek panašios į verslo keliones, nes susijusios su profesinių klausimų sprendimu. Architektų, mokytojų ar

inžinierių kelionės pas profesinius partnerius pasikeisti patirtimi, aptarti ir spręsti problemas – tai profesinio turizmo pavyzdžiai.

Verslo turizmas ir profesinis turizmas dažnai pateikiami kaip viena turizmo rūšis – dalykinis turizmas.

Laisvalaikio ir pramogų turizmas. Ši turizmo rūšis jungia turistų keliones, susijusias su laisvalaikio pomėgiais ir noru pramogauti. Laisvalaikio ir pramogų turizmo pagrindas yra atrakcijų verslas. Tai įstaigų, kurių tikslas — pasiūlyti lankytojams patrauklią laisvalaikio veiklą, visuma. Šiuolaikinis pramogų turizmas neįmanomas be pramogų verslo – lošimo namų, naktinių klubų, varjetė ir kitų įstaigų, siūlančių įrenginius, renginius ir reginius, bei tenkinančių lankytojų pramogavimo poreikius.

Šiai turizmo rūšiai priskiriamos pirkimo kelionės. Tai viena iš laisvalaikio pomėgių rūšių, gana populiari vartotojiškoje visuomenėje.

Pažintinis kultūrinis turizmas. Šios turizmo rūšies pavadinimas rodo, kad dominuojantis turistų interesas kelionėje yra kultūros plačiąja prasme pažinimas. Tai gali būti savos šalies kultūra, gali būti svečios šalies gyventojų gyvenimo būdas. Kultūros ir meno įstaigųlankymas, susipažinimas su įvairių formų kultūros raiška yra šią rūšį pasirinkusių keliautojųtikslas.

Sportinis turizmas – tai kelionės, kurių metu dalyvaujama sporto veikloje arba ji stebima. Sporto turizmas savo ruožtu dar gali būti skirstomas pagal atskiras sporto rūšis, pagal sezonines sporto rūšis, pagal varžybų mastą ir kitokius rodiklius. Sportinis turizmas, susijęs su dalyvavimu kokioje nors sporto veikloje, turi nemažą rizikos elementą dėl galimųturistų traumų.

Kaimo turizmas – tai keliavimas į kaimo teritoriją ir apsigyvenimas kaimo sodyboje norint pailsėti ar pažinti kaimo gyvenimo būdą. Specialistai atskiria kaimo turizmą nuo turizmo kaime, motyvuodami skirtingu kelionės tikslu. Turizmas kaime- tai kita turizmo rūšis (skirstymas pagal teritoriją, kai apsistojamą kaimo viešbutyje ar kitokioje apgyvendinimoįstaigose, norint pakeisti aplinką ar tiesiog „pabūti kitur”, nesiejant šių tikslų būtent su kaimo specifika). Ryškus kaimo turizmo porūšis yra agrarinis turizmas, kurio metu turistas ne tik gyvena kaimo sodyboje, bet ir užsiima ūkine veikla joje.

Gydomasis turizmas. Jo tikslas – pasigydyti ar sustiprinti sveikatą. Šiuo tikslu keliaujama įsanatorijas, gydyklas, kurortus. Gydomasis turizmas dažniausiai organizuojamas į tokias gamtos vietas, kuriose yra natūralūs gydomieji ištekliai – karštieji šaltiniai, gydomasis purvas, mineralinis vanduo, druskos kambariai ir pan.

2. Pagal turistų skaičių kelionės skirstomos į:• Individualias;
• Grupines;
• Masines.

Individualus turizmas – kai turistai keliauja individualiai, patys susidaro savo kelionės maršrutus arba užsisako kelionių agentūrose individualias keliones.

Grupinis turizmas – tai kelionės grupe. Kelionių agentūroje renkama grupė keliauti į vieną kitą šalį, arba gali savarankiškai susidaryti grupė ir keliauti visiems tinkančiu maršrutu. Analizuojant grupinįturizmą dažniausiai jis siejamas su transporto rūšimi kelionės autobusu, „čarteriniai” reisai ir pan.

Masinis turizmas – tai sąvoka, kur gali būti įvardijamas keliavimas į sporto čempionatus ar olimpiadą, piligrimystė, dalyvavimas masiniuose renginiuose. Masinio turizmo sąvoka taip pat apibūdinimas šiuolaikinio turizmo pasaulinio masto reiškinys, kai turistai keliauja po daugelį šalių įvairiais tikslais. Masinio turizmo pradininku laikomas Thomas Cook, baptistųdvasininkas, XIX a. vid. aktyviai kovojęs prieš alkoholizmą. 1841 m. liepos 5 d. jis suorganizavo besigydančių nuo alkoholizmo parapijiečių išvyką į blaivybės šalininkųsambūrį Lafbore (Didžioji Britanija). Dvasininkas subūrė 570 bendraminčių ir pats jiems organizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino šių žmonių maitinimu, nakvyne bei pramogomis, siekdamas parodyti, kad pramogos galimos ir be svaigalų. Vėliau Th. Cookėmėsi naujų žygių – organizavo ekskursijas traukiniais Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams. Taip atsirado pirmosios turizmo agentūros ir turizmo verslo užuomazgos.(Daugiau informacijos rasite paspaudę nuorodą)

3. Pagal kelionės trukmę turizmas skirstomas į:• trumpalaiki;
• vidutinėstrukmės;
• ilgalaikį.

Trumpalaikės kelionės trunka nuo 2 iki 4 dienų, joms priskiriamos ir savaitgalio kelionės. Vidutinių kelionių trukmė nuo 5 dienų iki mėnesio. Mėnesio: ilgesnės trukmės kelionės turėtų būti vadinamos ilgalaikėmis.

4. Pagal metų laikus kelionės skirstomos į:• sezonines;
• nesezonines.

Sezoniškumas – svarbus rodiklis turizmo versle, reiškiantis nevienodus turistų srautusįvairiais metų laikais. Tie patys maršrutai gali būti populiarūs vienu metų laiku (keliavimas įkurortus, keliavimas slidinėti) ir nepopuliarūs kitu metų laiku.

page8image16600

5. Keliavimo būdą lemia pasirinktos keliauti transporto priemonės tipas. Turizmo terminologijoje vartojamos sąvokos „autobusinė“ kelionė, kelionė privačia transporto priemone, kelionė išnuomota transporto priemone, „čarterinė” kelionė (pavyzdžiui, užsakant lėktuvą grupės skrydžiui į konkrečią vietovę ir atgal). Taip pat plačiai vartojami pėsčiųjų keliavimo, keliavimo dviračiu ir kitokie pavadinimai. Pasirinktas transporto tipas lemia maršrutą, paslaugų kainas, kelionės trukmę. Visi šie rodikliai svarbūs abiem pusėms – tiek kelionių agentūrai, tiek ir turistui.

6. Pagal teritoriją turizmas gali būti klasifikuojamas į:• priemiesčio;
• regioninį;
• šalies;

• tarptautinį.
Šis kriterijus svarbus ne tik kelionių agentūroms, bet ir turizme strategijos planuotojams,

analizuojantiems turistų srautų judėjimą apie didesnius miestus, regiono ribose, šalies teritorijoje.

Priemiesčio turizmas turi savo tikslus – tai kelionės į gamtą su palapinėmis, įvasarnamius, poilsiavietes.

Regioninis turizmas, kaip ir šalies turizmas, siejamas su regione esamomis kultūros, gamtos įžymybėmis ar kitokiomis atrakcijomis.

7. Klasifikavimas pagal renginių specializaciją siejamas su:• renginiais;
• konferencijomis;
• seminarais;

• šventėmis.
Konferencijų turizmas – sąvoka, kuria operuojama, turint omenyje specialias

patalpas.Būtiną įrangą, informacines tarnybas ir papildomą programą konferencijos dalyviams. Renginių ir konferencijų organizavimas leidžia sušvelninti turizmo sezoniškumo problemą daugelyje šalių.

Lietuvoje yra netgi 13 miestų, kurie turi senamiesčius, kurie yra labai svarbūs mūsų šalies istorijoje. Lietuvoje nėra miestų, kurių istorija siektų pirmojo ar antrojo tūkstantmečio pradžią. Tačiau visi mūsų miesteliai yra įdomūs savo istorine praeitimi bei architektūra. Jie nepanašūs, juose gausu netikėtumų. Toks yra ir Vilnius – senoji Lietuvos sostinė – su žavia architektūra, nedidelėmis aikštėmis, skverais, senamiesčių ir kiemų labirintais.

Senamiesčiai yra kultūrinis paveldas, kuris yra labai svarbus turizmui. Kiekvienas turistas,

atkeliavęs į miestą, nori pamatyti kultūrinę aplinką, lankomiausius objektus, statinius,
9

sužinoti miesto istoriją, bei sužinoti kuo miestas yra išskirtinis. Miestų senamiesčiai yra labiausiai turistų lankoma vieta, kuri atspindi miesto praeitį ir istoriją.

Senamiesčių ypatumai – nepakartojama kiekvieno miesto forma, jo konkretus vaizdas, kuris apibūdinamas daugybe parametrų (siluetais ir panoramomis, vidaus erdvėmis ir kt.) Analizuodami seno miesto struktūrą, dažniausiai užtinkame, kad jo gatvių išplanavimas ne tik reguliavo žmonių srautus, bet ir praeivių žingsnius, jų nuotaiką. Sienos, tvoros, vartaišventyklose atliko ne vien funkcinį, bet ir estetinį vaidmenį.

Miestai neatsitiktinai buvo kuriami ypatingose vietose – ant kalvų, ties upėmis ir pan. Taigi miesto savitumas, jo vaizdinio unikalumo problema suvokiama plačiai – pradedant nuo miesto istorinės raidos, ją veikiančių socialinių ir ekonominių sąlygų, toliau – atsižvelgiant įgamtinę situaciją, jos morfostruktūrą, miesto teritorijos topologinius, hidrologinius, geolo- ginius, dendrologinius savitumus, vietovės reljefo ypatybes, vertinant miesto elementųmorfotipus, erdvinę struktūrą, tūrinės kompozicijos vaizdines erdves, miesto siluetą, panoramas ir baigiant architektūros menine forma, kultūriniu kontekstu, semantinėmis prasmėmis.

LIETUVOS SENAMIESČIŲ PATRAUKLUMO IR PANAUDOJIMO TURIZME EMPYRINĖ DARBO DALIS

I dalis. Europos didižiųjų miestų patrauklumas ir panaudojimas turizme

Įvairūs istoriniai įvykiai suformavo mūsų senojo žemyno architektūrą ir kultūrą. Dėl šių, dalykų, kai kurie Europos miestai ne tik įgavo žavumo, bet ir tapo labai populiarūs. Kasmetį juos atvyksta milijonai turistų iš viso pasaulio, kuriuos traukia istorinės vietos, viduramžius siekančios siauros miestų gatvelės, pastatai, skaičiuojantys ne pirmą šimtą metų. Visa tai unikalu ir miestams suteikia išskirtinį grožį. Pirmiausia pakalbėsime apie Europos miestus ir turizmą, o pabaigoje apžvelgsime Lietuvos miestų senamiesčius ir jų populiarumąturistiniais aspektais.

Miestų turizmas Europoje toliau didina apimtis. Bendras turistų nakvynių skaičius Europos miestuose 2016 m. išaugo 3,6%, vietinių turistų nakvynių pagausėjo 6%, o užsienio turistų – 2,3%, rodo bendrovės „European Cities Marketing“ (ECM) tyrimas.

Daugiausiai nakvynių turistams suteikusių Senojo žemyno miestų dešimtukas 2016 m., palyginti su ankstesniais metais, išliko nepakitęs. Sąrašo viršūnėje puikuojasi Londonas, Paryžius ir Berlynas.

Pernai Europos miestuose toliau mažėjo turistų iš tokių „šalių – donorių“, kaip Italija, Rusija ir Japonija. Gi turistų iš Kinijos skaičius išaugo 2,2% .

Tyrimo autoriai pažymi, kad pernai pirmąkart per pastaruosius metus vietinių turitųnakvinių skaičius Europos miestuose kilo netgi sparčiau nei užsieniečių – atitinkamai 6,0% ir 2,3%.

Pagal bendrą turistų nakvynių skaičių (vietinių ir užsienio turistų kartu sudėjus) pernai pirmavo Londonas, šiame mieste per metus nakvynių skaičius padidėjo 7,3%. Antroje vietoje – Paryžius (–9,5%), trečias Berlynas (+ 2,7%), ir ketvirta Roma (+ 1,9%).
Toliau rikiuojasi Barselona (+ 8,5%), Amsterdamas (+ 6,6%), ir Madridas (+ 6,4%). Pastaruosiuose trijuose miestuose bei Londone pernai fiksuotas didžiausias nakvyniųskaičiaus augimas.

Taigi Europos miestai 2016 m. išlieka patrauklia turistine kryptimi lankytojams iš viso pasaulio ir demonstruoja atsparumą terorizmo keliamoms grėsmėms, sako p. Delas. Tyrimas rodo, kad daugiausiai turistų į Europos miestus atvyksta iš JAV (augimas pernai sudarė 11%), toliau rikiuojasi Vokietija (9%) ir Jungtinė Karalystė (9%). Turistai iš minėtų šalių sudaro apie 30% Europos miestus aplankančio turistų srauto. Turistų iš Kinijos pernai

pagausėjo 2,2%. Gi svečių iš tokių šalių kaip Italija(-4,3%), Japonija (-11,8%), Rusija (-12,4%) toliau mažėjo.

1. paveikslėlis (Daugiau informacijos galite rasti čia)

Šiek tiek daugiau apie didžiausius ir turistiniu aspektu populiariausius Europos miestus:Londonas. Įdomiausios lankytinos vietos Londone: ką pamatyti? Londonas – Jungtinės Karalystės sostinė, turinti daugiausiai gyventojų visoje Europos Sąjungoje. Londoną prieš du tūkstančius metų įkūrė romėnai. Šis miestas yra vienas iš svarbiausių finansų, prekybos ir kultūros centrų pasaulyje.Kviečiame jus susipažinti su Londono įžymybėmis:

• Didysis Benas (Big Ben) – Parlamento rūmų laikrodžio bokštas, geriau žinomas kaip Didysis Benas, yra vienas iš turistų lankomiausių vietų Londone. Bokštas pastatytas 1858 m. ir nuo to laiko yra didžiausias tokio tipo laikrodis pasaulyje.

• Vestminsterio abatija (Westminster Abbey) – šios abatijos statyba prasidėjo 1050 m. ir truko dar 8 šimtmečius. Nuo 1066 m. čia vyksta kiekvienas Karališkasis karūnavimas. Abatijoje palaidoti garsūs monarchai, mokslininkai bei menininkai.

• Tauerio tiltas (Tower Bridge) – šis tiltas yra vienas iš labiausiai atpažįstamų tiltųpasaulyje. Jis pastatytas 1894 m. ir, nepaisant daug neigiamų atsiliepimų, tapo vienu išlabiausiai lankomų objektų Londone.

page12image10296page12image10728

Vestminsterio abatija (Westminster Abbey) – šios abatijos statyba prasidėjo 1050 m. ir truko dar 8 šimtmečius. Nuo 1066 m. čia vyksta kiekvienas Karališkasis karūnavimas. Abatijoje palaidoti garsūs monarchai, mokslininkai bei menininkai.

Tauerio tiltas (Tower Bridge) – šis tiltas yra vienas iš labiausiai atpažįstamų tiltųpasaulyje. Jis pastatytas 1894 m. ir, nepaisant daug neigiamų atsiliepimų, tapo vienu išlabiausiai lankomų objektų Londone.
Šv. Pauliaus katedra (St. Paul‘s Cathedral) – katedra pastatyta tarp 1675 m. ir 1711 m. architekto Christopher Wren. Šv. Pauliaus katedra yra viena iš didžiausių katedrųEuropoje, o jos kupolas savo dydžiu nusileidžia tik Šv. Petro bazilikos kupolui Vatikane.

Londono Akis (London Eye) – 2000 m. atidarytas milžiniškas apžvalgos ratas Londono centre. Lankytojams siūlomas 30 min. trukmės „skrydis“, kurio metu galima pasigrožėti nuostabia Londono panorama.
Britų muziejus (British Museum) – didžiausias Londono muziejus, turintis vieną iš įspūdingiausių archeologinių kolekcijų pasaulyje. Muziejus įkurtas 1753 m.

Londono tvirtovė (Tower of London) – pastatyta XI a. pr. Viljamo Užkariautojo (William the Conqueror). Šiandien čia įkurtas muziejus, kuris garsus savo Karališkųjų brangenybiųkolekcija.

Paryžius. Paryžius yra meilės ir meno miestas, žavintis savo unikalia kultūra ir giliomis tradicijomis. Šis miestas – Prancūzijos sostinė, todėl, kaip ir kiekvienoje sostinėje, išskirtinumo bei universalumo jam netrūksta. Iš ties puikiai išvystytas turizmas pritraukia ne vieną žmogų apsistoti Paryžiuje visam savaitgaliui ar net visoms atostogoms.

Turizmas Paryžiuje yra išvystytas gana plačiai. Tiek turizmo informacijos centrai, tiek susisiekimo, nakvynės, laisvalaikio sektoriai yra paruošti dideliems turistų srautams, kurie plūste plūsta į Paryžių.

Paryžius garsėja kaip vienas iš brangiausių ir tankiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, o taip pat ir kaip viena iš populiariausių turistų lankomų vietų. Visame pasaulyje žinomi tokie Paryžiaus pastatai kaip Eifelio bokštas ar Triumfo arka, o Luvro muziejuje sukaupta vienaįspūdingiausių meno kolekcijų. Tai svarbus kultūros, verslo ir politikos centras, pelnęs vieno iš romantiškiausių pasaulio miestų vardą.

Lankytojus į Paryžių traukia istorinis ir kultūrinis palikimas, o gurmanus – puikūs restoranai, geras prancūziškas vynas ir jo įvairovė. Paryžius yra svarbus miestas mados pasaulyje, čia gausu madingų parduotuvių ir prabangių mados namų. 17 a. Paryžius buvo vienas svarbiausių miestų, diktavęs madas visai Europai.

Lankomiausios vietos:

  • Eifelio bokštas (Tour Eiffel) – vienas iš Paryžiaus simbolių, nors buvo statytas tik kaip laikinas statinys. Šis 324 m aukščio bokštas buvo pastatytas 1889 m. siekiant paminėti Revoliucijos šimtmetį. Į bokšto viršų galima užkilti liftu, o jei neabejojate savo fizine forma, ir pėsčiomis – įveikus 1665 pakopas.

  • Eliziejaus laukai (Avenue des Champs Elysees) – bene geriausiai žinoma Paryžiaus gatvė, užtvindyta restoranais, kavinėmis ir madingomis parduotuvėmis. Plati ir tiesi tarsi styga alėja driekiasi nuo Santarvės aikštės iki Triumfo arkos.

  • Triumfo arką (Arc de Triomphe) buvo pradėta statyti paties Napoleono užsakymu ir turėjo būti skirta pergalei Austerlice paminėti. Tačiau statinys buvo baigtas jau nuvertus didįjįprancūzų karvedį. Triumfo arka gausiai išpuošta reljefais ir skulptūromis. Galima užkilti įapžvalgos aikštelę.

  • Dievo Motinos katedra (Notre Dame) yra žymiausia bažnyčia Paryžiuje ir puikus viduramžių architektūros pavyzdys. Šio viduramžių šedevro statybos prasidėjo 1163 m. ir truko 200 metų. Dievo Motinos katedroje buvo karūnuojami Prancūzijos karaliai.

  • Muziejus, visame pasaulyje garsėjantis viena iš vertingiausių meno kolekcijų – tai Luvras (Musee du Louvre), kuriam nuodugniai ištyrinėti vienos dienos nepakanka. Viduramžiaisšioje vietoje buvo tvirtovė, vėlesniais laikais pastatai buvo perstatinėjami, plečiami. Muziejuje galima apžiūrėti 15-19 a. žymiausių Europos tapytojų, skulptorių darbus, senovės Rytų, Egipto, Antikinės Graikijos ir romėnų meno kūrinius, Prancūzijos karališkąsias brangenybes ir kt.

  • Monmartro kvartalas jau kelis šimtmečius garsėja kaip menininkų meka. Gatvės menininkai čia parduoda savo darbus. Kvartale galima aplankyti žymųjų Moulin Rouge kabaretą, Montmartro muziejų, taip pat Salvadoro Dali muziejų, kuriame sukaupta daugiau nei 300 šio garsaus menininko darbų kolekcija. Monmartro pažiba – Šv. Jėzausširdies bazilika (Sacre Coeur) – balta romantinio-bizantinio stiliaus bažnyčia, kuri buvo pastatyta 20 a. pradžioje.

  • Pompidou kultūros centre rengiamos įvairios parodos. Pastatas išsiskiria savo eksterjeru: gan keistai atrodo architekto sprendimas jo sienas tarsi paremti vamzdžiais bei statramsčiais. Visos pastato komunikacijos, kurios įprastai būna paslėptos statiniųviduje, yra iškeltos į išorę.

  • 18 a. pabaigoje Santarvės aikštėje (Place de la Concorde), pavadintoje Revoliucijos vardu, stovėjo giljotina. Čia buvo giljotinuoti Liudvikas 16, Marija Antuanetė ir kiti žymūs to meto žmonės. Vėliau aikštė pervadinta Santarvės vardu, joje buvo pastatytas daugiau nei 3000 m. senumo obeliskas – dovana iš Egipto.

Berlynas. Berlynas – vienas iš labiausiai turistų lankomų miestų Europoje. Į Vokietijos sostinę traukia ir besidomintys istorija ar kultūra, ir ieškantys pramogų linksmybėmis pagarsėjusiuose Berlyno naktiniuose klubuose.

Lankomiausios vietos:

  • Brandenburgo vartai – tai Berlyno simbolis ir istorinių įvykių liudininkai. 17 a. pabaigoje

    iškilusio neoklasikinio statinio kolonas puošia gausybė bareljefų, kuriuose pavaizduotos scenos iš graikų mitologijos. O istorinius vartus vainikuoja pompastiška kvadriga – keturių arklių tempiamas kovos vežimas. Ši skulptūra Napoleono karų metu, prancūzams užėmus miestą, buvo išgabenta į Paryžių ir buvo grąžinta tik po 8 metų. Šaltojo karo metu Brandenburgo vartai tapo Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją, dalimi.Šie vartai tapo suvienytos Vokietijos simboliu po istorinio Berlyno sienos griuvimo 1989 m.

  • Prie upės intakų juosiamoje saloje gimė Berlyno miestas – 13 a. čia įsikūrė pirmosios gyvenvietės, kurios vėliau išsiplėtojo į miestą, šiandien turintį pusketvirto milijono gyventojų. Šioje saloje dabar stovi Berlyno katedra, o greta įsikūrę net keletas muziejų(iš viso Berlyne jų per 140!). Dėl to ši vieta pavadinta Muziejų sala. Senajame muziejuje (Altes Museum) sukaupta įspūdinga Antikos kolekcija: skulptūros, architektūros fragmentai, sarkofagai ir pan. Bene žymiausias Naujojo muziejaus eksponatas – moters grožio simboliu tapęs Nefertitės biustas. Pergamo muziejuje eksponuojami radiniai ir ištisi architektūros fragmentai iš antikos laikų Graikijos, senovės Romos, o taip pat islamo kraštų.

  • 19 a. pabaigoje iškilusi Berlyno katedra (Berliner Dom) per Antrąjį Pasaulinį karą buvo smarkiai apgriauta, o vėliau atstatyta, nors ir gerokai kukliau. Neobarokinio stiliaus katedroje yra išlikusi Hohencolernų kripta, kurioje šios šeimos atstovai buvo laidojami penkis šimtus metų. Katedra stovi Berlyno Muziejų saloje.

  • 1,3 km ilgio betoninės sienos, Šaltojo karo metu skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją, ruožas Šprė upės pakrantėje dar vadinamas Rytų galerija (East Side Gallery).

  • Sieną puošia įvairūs padalintos Vokietijos ir jos susivienijimo epochą įamžinę paveikslai.Čia galima išvysti Rytų Vokietijos simboliu tapusį Trabant automobilį, besiveržiantį pro Geležinės uždangos simboliu tapusią sieną. Kitas žymus piešinys – Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo ir Rytų Vokietijos vadovo Ericho Honeckerio broliškas bučinys.Šią galeriją po atviru dangumi kūrė apie 120 menininkų iš 21 šalies. Berlyno siena buvo 39 km ilgio ir beveik 4 m aukščio.

  • Reichstagas. Įspūdingą Vokietijos parlamento būstinės kupolą galima aplankyti

    nemokamai. Nuo kupolo atsiveria puiki Berlyno panorama. Tačiau norint pasidairyti virš15

Berlyno stogų reikia rezervuoti laiką internetu iš anksto. Nespėjusieji to padaryti, gali

keliauti į kitoje gatvės pusėje esantį registracijos centrą.

  • Viena žymiausių Berlyno aikščių, Aleksandro aikštė, sutrumpintai vadinama tiesiog Alex.

    Iki 19 a. ši aikštė vadinta Jaučių turgumi, kadangi čia rinkdavosi galvijų prekeiviai. O po Antrojo Pasaulinio karo aikštė kardinaliai pakeitė savo išvaizdą: dauguma dabartiniųpastatų yra pastatyti naujai. Žymiausias aikštės statinys – 365 m aukščio Berlyno televizijos bokštas.

  • Nors Potsdamo aikštė (Potsdamer Platz) ir aplink ją buvę statiniai buvo visiškai sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu ir čia ilgą laiką plytėjo dykvietė, prieš keliasdešimt metų ši vieta tapo moderniu finansų rajonu. Modernūs biurų pastatai, prekybos centrai, viešbučiai buvo suprojektuoti žymių architektų. Potsdamo aikštės kino salėse kasmet vyksta žymusis Berlyno kino festivalis.

  • Kiek atokiau nuo miesto centro įsitaisę Šarlotenburgo rūmai (Schloss Charlottenburg), kurie buvo statyti kaip Kurfiursto Frydricho III žmonos Sofijos vasaros rezidencija, ir tik vėliau tapę karališkaisiais rūmais. Šarlotenburgo rūmai alsuoja prabanga ir elegancija. Rūmų įžymybės – tai Ąžuolinė galerija, Porcialiano kabinetas, karališkieji apartamentai, rokoko stiliaus Rūmų koplyčia. Puošniuose rūmuose taip pat įsikūrę Priešistorės ir senovės istorijos muziejus.

    II dalis. Lietuvos senamiesčių patrauklumas ir panaudojimas turizme

    Nors Lietuva yra palyginti nedidelė, laisvalaikio praleidimo būdų, pramogų pasiūla yra gan didelė. Lankytinų vietų skaičius siekia beveik 1 000. Galima aplankyti UNESCO ar tautinio paveldo objektus, keliauti po skirtingus etnografinius regionus, domėtis jų tarme, gyvensenos, elgsenos bruožais, ragauti autentiškus patiekalus.

    Plačiau pasigilinsime į Lietuvos miestus ir jų senamiesčius, palyginsime Lietuvos populiarumą tarp kitų šalių turistų, taip pat pasauliniu mąstu.

    Senamiesčiu vadinama senoji miesto dalis, kurioje pradėjo kurtis miestas. Lietuva garsėja Vilniaus senamiesčiu, kurį panagrinėsime plačiau pabaigoje, tačiau iš viso šalis gali pasigirti net 13 skirtingų senamiesčių:
    1. Biržųsenamiestis;(Daugiauinformacijosrasitečia)
    2. Druskininkųsenamiestis;
    3. Kaunosenamiestis;(Daugiauinformacijosrasitečia)
    4. Kėdainiųsenamiestis;(Daugiauinformacijosrasitečia)
    5. Klaipėdossenamiestis;
    6. Mažeikiųsenamiestis;
    7. Panevėžiosenamiestis;

page16image17120page16image17280page16image17440

8. Šiauliųsenamiestis;(Daugiauinformacijosgaliterastičia)

  1. Tauragės senamiestis;

  2. Trakų senamiestis;

  3. Ukmergės senamiestis;

  4. Utenos senamiestis;

  5. Vilniaus senamiestis;

  • Biržų senamiestis – Biržų miesto dalis, esanti į rytus nuo Agluonos upės, dešiniajame jos

    krante. Stovi Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų pilis su „Sėlos“ muziejumi, kultūros namai. Senoji miesto dalis suformuota Valakųreformos metu XVI a. prie tvirtovės pagal stačiakampio formos planą, 1661-1662 m. išplėsta pagal architekto T. Krel-Spinovskio planą. Miestas su tvirtove sudarė Renesanso epochai būdingą kompleksą, vienintelį tokį išlikusį Lietuvoje. 1923 m. miestas plėstas. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik sunaikintos istorinės dalies architektūra neatkurta. Dalis senamiesčio yra kultūros paveldas.

  • Centrinė Druskininkų miesto dalis, įsikūrusi Ratnyčėlės kairiajame krante ir Nemuno dešiniajame krante. Urbanistikos paminklas. Yra Druskininkų miesto muziejus, Čiurlionio muziejus, žydų muziejus, kultūros ir poilsio parkas, Druskininkų Senosios miesto kapinės. Telkšo Druskonis. Senamiestyje taip pat įsikūrusi Druskininkų ,,Ryto,, Gimnazija. Palyginus su miestu senamiestyje yra nepaprastai gražu ir ramu. Senamieščiui priklauso ir mėlynoji Stačiatikių Cerkvė.

  • Kauno senamiestis – seniausioji Kauno miesto dalis. Įsikūręs į rytus nuo Nemuno ir Neries santakos, prie kurios yra Santakos parkas. Apima 144 ha plotą. Urbanistikos paminklas. Senamiestyje beveik nėra pramonės (didžiausias išlikęs pastatas – buvusio „Lituanicos“ fabriko), vyrauja istoriniai, kultūriniai ir gyvenamieji pastatai, ribotas automobilių eismas. Pagrindinė senamiesčio Vilniaus gatvė, grįsta akmenimis, eina išvakarų į rytus nuo Kauno Rotušės aikštės iki Laisvės alėjos. Laisvės alėja – ilgiausia Europoje, 1,7 km ilgio, pėsčiųjų gatvė. Ji jungia Vilniaus gatvę ir Kauno Soborą. Netoli Rotušės aikštės stovi Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – didžiausias sakralinis gotikinis pastatas Lietuvoje. Vertingiausi bažnyčios akcentai: dviaukštės zakristijos lubas dengiantis vėlyvosios gotikos krištolinis skliautas ir vargonai, pastatyti 1882 m.

  • Centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis. Urbanistikos paminklas. Dabartinis Kėdainių

    senamiestis užima 86 ha plotą. Nuo Reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas,

    gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu

    senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą.

page17image18592

Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po Vilniaus ir Kernavės, kai randamos medinių gyvenviečių liekanos). 1969 m. Kėdainių senamiestis paskelbtas respubli

. . .

XIX a. ketvirtame dešimtmetyje pradėtas naujų gatvių tiesimas ir naujų kvartalų statyba, prasidėjo naujo centro kūrimas. Istorinio centro reikšmė ėmė mažėti.

Miestovaizdžio kaita:

Vertinant miesto esamą urbanistinę-architektūrinę būklę, pastebimas gamtinės morfostruktūros ir urbanizuotų teritorijų santykio, gamtos ir architektūros darnos išsibalansavimas. Šią neigiamą tendenciją lemia tai, kad miesto perspektyvinės plėtros problemas spręsti inicijuoja ne specialistai, miesto planuotojai, bet privatūs investitoriai ir su jų interesais susijusi miesto administracija. Pavyzdžiui, miesto centre, Gedimino prospekte iškilo 10 aukštų „Novotel” viešbutis, kurio neproporcingas tūris, neaiškus architektū ros stilius, užgožė šalia esančius stilingus lenkų architektų projektuo tus modernius buv. bankų pastatus, suardė ne tik Savivaldybės aikštės visumą, bet ir miesto centro bei pagrindinės gatvės – Gedimino pro spekto architektūrinį vaizdą. Ši neigiama tendencija pastaruoju metu tampa grėsminga, kai grobuoniškai taikomasi į tas miesto vietas, kurios ypač reikšmingos miesto erdvinei kompozicijai, siluetui, panoramoms.

Be miesto silueto, panoramų formavimo, išlieka užstatymo rein tegracijos (tankinimo) problema. Karo, suiručių, okupacijų metu ne vyko nuosekli Vilniaus plėtra, miestas užstatytas ekstensyviai, nema ža neužbaigtų urbanistinių darinių, ištisi kvartalai, gatvės net miesto centre, ypač Naujamiestyje, taip pat Žvėryne, Antakalnyje ir kituose rajonuose liko neišbaigti, daug užstatymo „skylių” („išmuštų dan tų”). Reintegracija vyksta stichiškai, be nuoseklaus plano, tankinimo programos nesilaikoma aukštingumo reglamentų, mastelio, architektūrinės „kalbos” vienovės. Dažnai naujas statinys senoje gatvėje esti kontrastas aplinkoje, nesiderina su ja. Rengiant naują miesto bendrąjį planą, be naujų teritorijųpaieškų, būtina sukaupti pagrindinį dėmesį užstatymo tankinimui, baigti formuoti pažeistas, neužbaigtas užstatymo struktūras. (Daugiau informacijos rasite čia)

Taigi, kaip jau galime spręsti, kultūriniu aspektu Vilniaus senamiestis garsėja ne tik Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse, bet ir visame pasaulyje. “Verslo Žinios” naujienų portalas teigia, kad Vilniuje turistų srautai pernai pasistiebė gan ženkliai.

„Go Vilnius“ duomenimis, per praėjusius metus Vilniuje apsigyveno ir bent vieną naktįmieste praleido 1,032 mln. turistų. Bendras jų nakvynių skaičius 2016 metais artėja dviejųmilijonų link. Lyginant su 2015 m., 2016-aisiais svečių skaičius Vilniuje išaugo 5,5%, o nakvynių skaičius padidėjo 5,7%. Daugiausiai miesto svečių Vilniaus apgyvendinimoįstaigos registravo rugsėjo mėnesį.

Statistikos departamento duomenimis, 81,6% Vilniaus apgyvendinimo įstaigų svečių2016 metais buvo užsieniečiai, o likę 18,4% – iš Lietuvos. Vietinių turistų skaičius Vilniaus apgyvendinimo įstaigose sudarė per 189.000, – 6% daugiau nei 2015 m.

page22image18208

Užsienio valstybės, iš kurių praėjusiais metais Vilniuje sulaukta daugiausiai turistų: Baltarusija, Lenkija, Vokietija, Rusija ir Latvija. Antrajame penketuke – Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Italijos ir Ispanijos keliautojai. (Publikuota: 18.03.2017)

Nors į Vilnių ir plūsta turistai, vis dėl to Lietuva nepateko į labiausiai turistų lankomųpasaulio miestų šimtuką. Kaip teigia dar vienas “Verslo žinių” portalo straipsnis parašytas Sigitos Migonytės (publikuota: 14.02.2016). Straipsnis teigia, kad Rinkos tyrimų bendrovė„Euromonitor International“ paskelbė daugiausiai užsienio turistų sulaukiančių pasaulio miestų šimtuką. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. turizmo duomenis. Anot tyrimo, daugiausia užsienio turistų sulaukia Honkongas, iš Europos miestų pirmauja Londonas. Nė vienas Baltijos šalių miestas į šimtuką nepateko. Tačiau prognozės geros, teoriškai, Lietuva turi šansą.

Tyrime nėra nė vieno Lietuvos ar Baltijos šalių miestų, visgi mūsų turizmo industrijos tiki, kad Vilnius turi šansą kada nors ateityje irgi patekti į daugiausiai turistų sulaukiančiųmiestų 100 – tuką.

„Turint ilgalaikę strategiją, atitinkamą biudžetą ir kryptingai didinant Vilniaus pasiekiamumą oro transportu, tai yra įmanoma. Tačiau tam būtinas savas nacionalinis – bazinis vežėjas ir puikus susisiekimas su tranzitiniais oro uostais, tokiais kaip Londono „Gatwick“ ar „Heathrow“ , Barselonos „El Prato“, Madrido „Barajas“, Romos „Fiumicino“ bei Milano „Malpensa“, kuris leistų užsieniečiams patogiai ir komfortabiliai atvykti pas mus“, – aiškina Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

Jos nuomone, būtent puikiai išvystyta Turkijos oro bendrovės „Turkish Airlines“ skrydžiųkrypčių geografija ir infrastruktūra yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl į 100 – ukąpakliūna net 5 Turkijos miestai – Stambulas (9 vieta), Antalija (11), Mugla (56), Edirnė (60), „Artvin“ (100).

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad 2014 metais, kurių duomenimis remiantys sudarytas „Euromonitor“ reitingas, Lietuva dar buvo gan gerai matoma tarptautiniame turizmožemėlapyje.

„Deja, 2016 metų Lietuvos turizmo rinkodarai pinigų iki šiol nesuradome, nuo pernai metųvidurio mūsų šalis, kaip turizmo kryptis beveik nereklamuojama. Tai reiškia, kad Vilniaus, kaip turizmo traukos objekto, patrauklumas užsienio turistams gali sumažėti. Juk turizmas – greito vartojimo prekė, kurios reklamai reikalingas pastovus biudžetas“, – nuogąstauja p. Gavelienė. (Daugiau informacijos rasite čia)

page23image17696

IŠVADOS

Taigi, kaip jau galime drąsiai teigti, kad senamiesčių gimimą įtakojo gyvenviečių ir miestųaugimas, tai lėmė ginybiniai ir prekybiniai santykiai. Žmonės jau nuo senų laikų būrėsi įgrupes, plėtojo sėslų gyvenimo būdą, žemdirbystę ir givulininkystę. Lietuva gali pasigirti net trylika išlikusių senamiesčių, nors pats populiariausias vis tik išlieka Vilnius. Mažųjųmiestų senamiesčiai nunyko, keitėsi, karo laikotarpiu buvo neatstatyti ir neišsaugoti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę žmonės nustojo domėtis kultūrinių objektų išsaugojimu, kaip tai darė sovietmečio priespaudos laiku.

Pagal pastebėjimus, patys Lietuviai nelabai žino Lietuvos senamiesčius, mažai lankomi, mažai pastebimi tarp pačių tautiečių, mažieji senamiesčiai lieka taip pat nežinomi ir užsienio turistams.

Žinoma, jeigu turistinės kelionės tikslas yra senamiesčiai, informacijos ir nuorodas tikrai rasite. Kaip jau minėjau, Vilnius išlieka viena populiariausių turistinių vietovių, kuri pritraukia daugiau nei pusę į Lietuvą atvykstančių turistų. Nors Lietuva yra palanki valstybėturizmo plėtojimui, tačiau to nepakanka. Remdamasi Lietuvos Respublikos Statistikos deparamento 2015 metų duomenimis (Daugiau informacijos rasite čia), galiu drąsiai teigti, kad Lietuva nėra pamiršta turizmo srityje, tačiau mums būtina gerinti ir investuoti į Lietuvos populiarinimą turistiniu aspektu.

Visų pirmiausia tai turėtumėme populiarinti Lietuvos vardą tarp pasaulinių turistiniųorganizacijų, investuti į reklamą ir marketingą, dar viena problema kurią pastebėjau, prastas tarptautinis susisiekimas, jeigu norime pagerinti Lietuvos turizmo situaciją, turime tvarkyti oro uostus, pritaikyti juos didesniems žmonių srautams. Žinoma, viskas atsiremia įekonominę šalies situaciją, kuri šiomis dienomis kaip žinoma yra ne pati geriausia, tad turizmo skatinimas Lietuvoje yra gan ryškiai pristabdytas.

Mano manymu, pagerinus tarptautinį susisiekimą, taip pat investavus į šalies populiarinimą turistiniu aspektu, Lietuva pritrauktų nemažas grupes turistų, kurie kaip jau aišku, visų pirma keltų šalies ekonomiką, tai yra, bendrą viduas produktą, taip pat pritrauktų daugiau investitorių iš užsienio šalių. Toks ateities modelis paskatintų Lietuvius labiau domėtis turizmo verslu, kurti naujas darbo vietas. Prognozės nėra blogos, bet privalome į tai investuoti, gerinti šalies turizmą. Vilniaus senamiestis yra vienas iš pačių įspūdingiausių visoje Europoje, kuris pritraukia didžiąją dalį Lietuvą aplankančių žmonių, todėl tikrai turime didžiuotis savo kultūriniu paveldu, kuris atsispindi mūsų senųjų miestųpanoramoje.

page24image17968

Šaltiniai:

  • http://www.archyvai.lt/lt/vaa_virtualios-parodos/lietuvos-miestu-senamiesciai.html

  • http://egleandrijauskaite.blogspot.no/2013/12/turizmo-klasifikavimas.html

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Turizmas

  • http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367156139930/

    datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content

  • http://www.urkistravel.lt/kelioniu-idejos/10-paciu-graziausiu-miestu-europoje/

  • http://www.urkistravel.lt/kelioniu-idejos/34-idomiausios-lankytinos-vietos-londone-i-dalis/

  • http://www.kelioniumanija.lt/kelioniu-idejos/straipsniai/10-svarbiausiu-lankytinu-vietu-

    paryziuje/

  • http://www.kelioniumanija.lt/kelioniu-idejos/top-10/top-10-lankytinos-vietos-berlyne/

  • http://www.lithuania.travel/lt/

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Druskininkų_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Kėdainių_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Klaipėdos_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Panevėžio_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Šiaulių_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Tauragės_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Trakų_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Ukmergės_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Utenos_senamiestis

  • https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_senamiestis

  • http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367156139930/

    datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content

  • http://www.vz.lt/paslaugos/2017/03/18/2086/populiariausi-miestai-europojekur-

    daugiausia-vyksta-turistai#1

  • http://www.vz.lt/sektoriai/paslaugos/2016/02/14/miestai-tape-pasaulio-turistu-sostinemis

  • http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2015.pdf

Join the Conversation

×
×