Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ūkis

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ūkis

Prancūzija

Didžiausia valstybė Vakarų Europoje. Plotas 551500 km2, 58 mln. gyventojų.Sostinė Paryžius. Šalies gamtai būdinga: lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni kalnai.Didžiausia senų kalnų masyvas – Centrinis masyvas šalies pietuose, kurį sudaro kristalinės uolienos, stūkso užgesusių ugnikalnių kūgiai.Aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės, juos daugiausia sudaro klintys, o aukščiausius kalnagūbrius – kristalinės uolienos.Pietuose – sunkiai prieinami Pirėnų kalnai.Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos, smėlėtos įlankėlės rivjeros.Klimatas vidutinių platumų jūrinis, pereinamojo tipo. Pietinėje dalyje – mediteraminis.Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luuara,Rona,Sena ir Garona. Didžiausi uostai: Havras, Nantas, Borno, Marselio uostas, kuris priskiriamas prie didžiausių pasaulio uostų. Prancūzijoje yra 26% miškų, daug kalnuose.Gyvūnai būdingi Vidurio ir Pietų Europai.Yra septyni nacionaliniai parkai.Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. 90% jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje.Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime.Išplėtota sunkioji chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos,kosmetikos,tekstilės, galanterijos prekėmis.

Naudingosios iškasenos – I vieta pasaulyje pagal gavybą, pasaulinės gavybos sidabras (I vieta pasaulyje) pagal gavybą. Kitos naudingosios iškasenos (vvieta Europoje pagal gavybą): uranas (I), žėrutis (I), fluoritas (I), geležies rūda (II), arsenas (II), gipsas (II), talkas (II), auksas (III). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui na

audojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi uralo rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys.

Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV pasaulyje), pardavimas (III Europoje, V pasaulyje), krovinių automobilių (I Europoje), autopadangų (II Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzija įkūrė pirmųjų pasaulio automobilių gamybos bendrovę „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „Peugeot – Citroen“,bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje).Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Diideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra chemijos pramonė, nes būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminta trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.
Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius vadinamas „Madų miestu“.
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių ša

alyje veikia daug vandens jėgainių. Parncūzai pirmieji pradėjo naudoti jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių elektrinė.
Žemės ūkis. Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I Europoje, IV pasaulyje). Beto Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas, auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI pasaulyje).Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.
Pienas. Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“.Pieno primelžta (I vieta Europoje, IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje, ) jo šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).
Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje, 1977 m. – 7400000000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo.Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai,beto nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų.Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį,tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vy
ynas įgautų puikų skonį.Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius.Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje.Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.

Didžioji Britanija

Didžioji Britanija yra Šiaurės Vakarų dalyje. Ją sudaro savitos etnografijos ir istorijos sritys: Anglija, Velsas, Škotija ir Šiaurės Airija. Plotas 244880 km2; 58.49 mln. gyventojų. Sostinė Londonas. D. Britanijos salos krantai labai vingiuoti, išraižyti gilų įlankų ir fiordų. Škotijos krantai fiordiniai.Velse stūkso Kambro kalnai. Š. Anglijoje yra Peninų kalnai, Šiaurės Škotijoje Grampiano kalnai,kuriuose aukščiausia viršūnė – Ben Nevio kalnas (1343 m). Tarp Kambro ir Peninų kalnų plyti ledynais padengta Midlendo lyguma. Klimatas jūrinis. Jį formuoja šiltoji Golfo srovė. Žiemos šiltos, drėgnos, vėjuotos. Visus metus tvyro tiršti rūkai. Vasaros vėsios. D. Britanija dėl sodrių žalių ganyklų vadinama žaliąja Anglija. Plokščios kalnų viršūnės pavasarį pasidengia margu alpinių pievų kilimu.Derlingiausi dirvožemiai: pietryčių Anglijje. Gyvūnija skurdi. Kertant miškus išnyko daug gyvūnų rūšių. Didžioji Britanija pirmoji pasaulyje patyrė gamtos užterštumo padarinius.Didžioji Britanija – viena iš septynių pažangiausių pramoninių pasaulio valstybių. Šalis eksportuoja techniką, stakles, automobilius ir ginklus.Š. jūroje glūdi naftos ir dujų atsargos. Svarbiausios pramonės šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija,mašinų gamyba, chemija, tekstilė, elektronika ir elektotechnika. Senas tradicijas turi tekstilės pramonė. Britų salose daug didelių uostų – Londonas, Liverpulis,Mančesteris. Pagrindinės žemės ūkio kryptys – gyvulininkystė ir augalininkystė.

Pievos ir

r ganyklos užima 46%,dirbamoji žemė 27%,miškai 10%,šalies teritorijos.Ekonomiškai labai išvystyta šalis.
Energetikos šakos: naftos gavyba (II vieta Europoje), eksportas (II vieta Europoje), gamtinių dujų gavyba (II Europoje,VII pasaulyje). Kurį laiką Didžioji Britanija išgaudavo naftos netgi daugiausia Europoje, tačiau dabar ją lenkia Norvegija. Didelės naftos atsargos daug lėmė Britanijos ekonomikoje, šalis išsprendė energijos apsirūpinimo problemą, atsigavo kai kurios senosios ir pradėjo kurtis naujo naftos perdirbimo bei chemijos pramonės šakos. aviacinio benzino gamyba (II pasaulyje), benzino gamyba (I Europoje, IV pasaulyje), akmens anglių gavyba (III Europoje), elektros energijos gamyba (III Europoje). Šalis nuo seno garsėjo didelėmis akmens anglių ir geležies rūdos atsargomis.Britai pirmieji pradėjo pramoniniu būdu lydyti iš rūdos geležį.
Sunkioji pramonė: mašinų ir metalo gaminių eksporto vertė (III Europoje,V pasaulyje), lengvųjų automobilių gamyba (V Europoje, VIII pasaulyje). Šių dienų Britanija gamina aukščiausio lygio produkciją: kompiuterius, automobilius, laivus, lėktuvus, erdvėlaivius.Svarbiausiais pramonės centrais Britanijoje tapo Birmingamas ir Šefildas. Birmingamas vadinamas „pasaulio dirbtuve“, nes niekur kitur nebuvo tiek gamyklų, niekur taip nebuvo išplėtota pramonė, kaip šiame mieste.
Chemijos pramonė: chemikalų eksporto vertė (IV pasaulyje) (Češyre, Lankašyre, Jorkšyre).
Lengvoji pramonė: Vienas tekstilės pramonės formavimosi centrų (Mančesterio manufaktūros); XIX a. Mančesteris ir Lankašyras buvo didžiausi medvilninių. Jorkšyras vilnonių audinių gamintojai pasaulyje, reikšmės sumažėjimas dabar; pirmoji vieta Europoje pagal drabužių produkciją (suknelės, megztiniai, moteriškos kojinės); pirmoji vieta pasaulyje pagal lietpalčių gamybą; kiliminės dangos eksportas.
Vienas konditerijos centrų (I vieta Europoje,II vieta pasaulyje pagal gamybą); šokolado eksportas (V pasaulyje); pirmoji vieta pasaulyje pagal sausainių gamybą.
Didžiosios Britanijos dalis pasaulio pramonės gamyboje vilnos siūlai, traktoriai, tekstilė, maisto produktai, elektros prekės, drabužiai, transporto priemonės, avalynė, chemikalai (skalbimo milteliai ir detergentai, azoto rūgštis).
Pirmoji vieta pasaulyje pagal kreidos, I Europoje granite, klinčių, kaolino ir bromo gavybą.
Žemės ūkis ir maisto pramonė: vienam žmogui tenka 0,12 ha dirbamos žemės,vidutinės fermos dydis 131 ha (Didž. Europoje); vienas fermeris maitina 95 žmones.
Avininkystė – avių skaičius (I vieta Europoje), avienos eksportas (I Europoje, III pasaulyje), vilnos eksportas (I Europoje, V pasaulyje). Avienos ir ėrienos gamyba (I vieta Europoje, IV pasaulyje).
Augalininkystė: žalieji žirneliai (II vieta pasaulyje), žiediniai kopūstai (IV pasaulyje), morkos (IV pasaulyje). Kviečių eksportas (II Europoje, VI pasaulyje), miežių eksportas (II pasaulyje).

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ūkių palyginimas

Didžioji Britanija pagal naftos ir gamtinių dujų gavybą lenkia Prancūziją, nes Prancūzijoje nėra didelių gamtinių dujų ir naftos telkinių.
Kadangi Didžiojoji Britanija yra penktoje vietoje pasaulyje pagal mašinų pramonę, o Prancūzija ketvirtoje vietoje, tad Prancūzija yra labiau išvysčiusi mašinų pramonę. Nuo seno buvo vertinama lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Liono ir Lilio fabrikų audiniai kurį laiką net konkuravo su Didžiosios Britanijos audiniais. Dabar Prancūzija yra pirmoje vietoje pasaulyje.
Prancūzijoje grūdai eksportuojami labiau, antra vieta pasaulyje, o Didžioji Britanija pagal kviečių eksportą šeštoje vietoje, miežių – antroje.
Prancūzija pagal mėsos ir galvijų eksportą yra antroje vietoje pasaulyje, o Britanijoje vyrauja avienos eksportas trečia vieta pasaulyje.
Didžioji Britanija ir Prancūzija vienos iš labiausiai išsivysčiusių valstybių, tiek Europoje tiek pasaulyje. Tad jos yra didelės konkurentės.

Naudota literatūra:

1. ”Iliustruotas enciklopedijos žinynas”, 2002 m., 261, 62 psl.
2. ”Europos ir Azijos šalys” , Petras Lingė , 39 – 48 psl.
3. “Europos šalys”, 1992 m ., 59 – 61 psl.
4. “Iliustruota faktopedija”, 2002 m., 313 psl.
5. “Iliustruota vaikų enciklopedija”, 99, 102, 413, 416 psl.
6. “Pasaulio geografijos atlasas”, 28, 25 psl.
7. “Europa.Geografijos vadovėlis 8 klasei”, 1999 m., 76 – 81 psl.

Leave a Comment