Danija

DANIJOS KARALYSTĖ

Plotas (kvadr. kilometrai). Gyventojų skaičius Gyventojų tankis, žm./kv.km. Sostinė ( gyv. skaičius) Piniginis vienetas
Danija 43 070 5 268 775 122,3 Kopenhaga (1350 441) Danijos krona

Danijos karalystė gyvuoja apie tūkstantį metų. Ji yra seniausia Europoje. Didžiausią galybę ji buvo pasiekusi XIV amžiuje, kai jai priklausė visos Šiaurės Europos šalys. Šiuo metu Danijai priklauso dvi užjūrio valdos – Farerų salos ir Grenlandija.

Salų ir sąsiaurių šalis.

Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis. Ji, lyg tiltas, jungia Vidurio ir Šiaurės Europą. Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis ir apie 500 salų, kuriose yra net 40 šalies teritorijos. Didžiausios saalos – Zelandija ( apie 7 tūkst. knadr. kilometrų) ir Fiūnas ( apie 3 tūkst. kvadr. kilometrų). Beveik visos salos išsidėsčiusios tarp Jutlandijos ir Skandinavijos pusiasalių, todėl sudaro gamtinę kliūtį tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų. Šias jūras jungia sąsiauriai, kurių daug visame Danijos salyne. Kol nebuvo Kylio kanalo, į Baltijos jūrą galima buvo įplaukti tik šiais sąsiauriais. Pagrįstai sakoma, jog anuomet Danija valdė „Baltijos vartus“.

Danijos gamta.

Šios šalies gamta daugeliu atžvilgiu skiraisi nuo kitų Skandinavijos šalių gamtos. Palyginkim, pavyzdžiui Danijos ir Švedijos gamtos sąlygas. Skirtingai nei Švedijoj, Daanijoje:
• beveik visur plyti 30–50 m aukščio virš jūros lygio žemumos;
• žemės gelmėse nėra svarbesnių naudingųjų iškasenų;
• visoje šalyje vyrauja aukštesnė nei 0 laip. C temperatūros;
• maži hidroenergijos ištekliai;
• iš natūralių dirvožemių daugiausia yra miškų rudžemių;
• miškingumas sudaro vos 10;
• miškuose vyrauja plačialapiai medžiai ( bukai, ąžuolai);
• dauguma stambių žvėrių ( žinduolių) iš

šnaikinta.

Pavizdingas žemės ūkis.

Danija nuo seno laikoma pavyzdingo žemės ūkio šalimi. Nors šioje ūkio srityje dirba tik 6 šalies gyventojų, Danijos žemės ūkio laimėjimai yra vieni įspudingiausių pasaulyje. Be kita ko, tai lėmė ir palankios gamtos sąlygos. Net apie 70 šalies teritorijos naudojama žemės ūkyje (tai vienas iš didžiausiu rodiklių pasaulyje), tuo tarpu Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje žemės ūkio naudmenos sudaro tik kelis procentus šalies teritorijos.

Pavyzdingam žėmės ūkiui neužtenka vien palankių gamtos salygų. Puikų rezultatų šioje ūkio srityje danai gavo pirmiausiai sumaniai organizavę darbą: panaudoję naujasias mašinas, gerai prižiūrėdami fermas, sąžiningai dirbdami. Didžiausi danų laimėjimai susiję su gyvulininkyste. Ši žemės ūkio šaka labiausiai išgarsino Danija pasaulyje. Šalyje labai išplėtota kiaulininkystė. Jokia pasaulio šalis neprilygsta Danijai pagal kiaulių skaičių vienam gyventojui. Nuo seno sakoma, kaad pirmarūšė kiauliena mažytė Danija maitina didelę Angliją. Net ketvirtį viso pasaulio mėsos ir išdirbtų odų pagamina Danija. Be to ji pirmauja pasaulyje pagal dešrų ir mėsos konservų eksportą. Danija garsėja ir sūriais. Nė vienoje šalyje nepagamina tiek daug sūrių 1 gyventojui, kaip Danijoje (56 kg./m.).

Leave a Comment