Danija

DANIJA

PLOTAS 43 070 km2

GYVENTOJAI 5 143 000 (119 žm./km2)

VALDYMO FORMA Konstitucinė karalystė

KALBA Danų

TIKYBA Evangelikų liuteronų

PINIGINIS VIENETAS Danijos krona

SOSTINĖ Kopenhaga (1,7 mln. gyv.)

KITI MIESTAI Orhusas, Odense,Olborgas

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 5%

Pramonė 29%

Aptarnavimo sfera 66%

Danija – valstybė tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų, 68 km ilgio sausumos sieną turinti tik su Vokietija Jutlandijos pusiasalio pietuose. Du penktadalius krašto ploto sudaro 500 salų, iš kurių 400 mažų, iš jų dažna net nuolat negyvenama. Tarp didžiųjų minėtinos Zelandijos, Fiūno, Lolano, Bornholmo salos. Valstybės sostinė įsikūrusi didžiausioje Zelandijos saloje. Skagerako sąsiauris Daniją skiria nuo Norvegijos, o Eresūno (4 km) ir Kategato – nuo Švedijos. Danija 10 kartų mažesnė už Švediją ir 1,5 – už Lietuvą, nutolusi nuo mūsų apie 380 km į vakarus.Kranto linija labai vingiuota, todėl Danijoje nėra vietos, daugiau kaip 52 km nutolusios nuo jūros.Šalis administraciniu atžvilgiu padalyta į 14 amtų. Į Danijos karalystės sudėtį įeina Grenlandija, didžiausia pasaulyje sala (plotas per 2 mln. km2, gyventojų maždaug 55 000), esanti į šiaurės rytus nuo Šiaurės Amerikos, bei Farerų salos (1 400 km2, gyventojų 48 000), esančios Norvegijos jūroje tarp Islandijos ir Didžiosios Britanijos. Abi šios teritorijos turi savivaldą.Danija viena pirmųjų pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir visokeriopai remia mūsų kraštą.

ISTORINĖ PRAEITIS. Danijos teritorija nuo seno tankiai gyvenama. Visą laiką ji buvo ir yra Europos kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų, Pietų ir Šiaurės. Krašto pavadinimas (daniškai Danmark) tikriausiai kilęs iš žodžių derinio “miškų šalis” (dan reiškia mišką). IX-XI a. Danija buvo didelė valstybė, užkariavusi gretimas teritorijas – dabartinės Švedijos, Norvegijos, Anglijos žemes. Danų vikingai laivais pasiekdavo Viduržemio jūrą ir Afrikos krantus.Danijos kariuomenė puldinėjo prūsų, kuršių žemes, pasiekdavo net Estijos šiaurę. Jogaila ir Vytautas buvo sudarę su Danijos karaliumi sutartį prieš Kryžiuočių ordiną. Šiaurės karuose (1655-1721 m.) Danija buvo Lietuvos ir Lenkijos valstybės pusėje. 1660 m. Danijoje įvesta karaliaus valdžia yra išlikusi iki šiol. Danų pirkliai keliavo po visą pasaulį, ir Kopenhaga tapo dideliu uostu. 1814 m. Danija pirmoji Europoje įvedė privalomą vaikų iki 14 metų mokymą mokyklose. 1849 m. buvo priimta krašto konstitucija.Per Pirmąjį pasaulinį karą Danija laikėsi neutraliteto. 1921 m. ji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, buvo sudariusi su Lietuva didžiausio palankumo abipusių ryšių sutartį. Antrojo pasaulinio karo metais Pasipriešinimo judėjimas aktyviai kovojo su okupantais.

GAMTA. Danijoje vyrauja tipiškas Vidurio Europos žemumos kraštovaizdis. Reljefą suformavo apledėjimai, jūra daro įtaką klimatui ir augalijai. Didelis gyventojų tankumas ir ypač intensyvus žemės dirbimas suformavo kultūrinį kraštovaizdį.Danija yra Baltijos platformos dalis, kurios kietas pamatas yra gelmėse, o paviršių dengia ledynų nuosėdinių medžiagų sluoksnis. Daugelyje vietų Danijos kraštovaizdis visiškai panašus į Lietuvos.Paviršiuje vyrauja 30-50 m aukščio virš jūros lygio iškilusios kalvos ir tik Jutlandijos pusiasalyjejos siekia 75-100 m, o aukščiausias Danijos taškas iškilęs 173 m. Tarp banguojančių kalvų plyti lygumos, išraižytos erozinių įdubų, kuriose teka upės, telkšo ežerai ar pelkės. Rytinė pakrantė statoka, pilna smulkių įlankėlių, o vakarinis Jutlandijos pusiasalio krantas lėkštesnis, priekrantėje daug srovės suneštų smėlio seklumų, pakrantėje yra supustytos kopos.Naudingųjų iškasenų nedaug: rusvosios anglys, valgomoji druska, statybinės medžiagos. 1972 m. Šiaurėsjūros Danijos sektoriuje rasta naftos. Jos dabar išgaunama apie 6 mln. t per metus.Danijos klimatas vidutinių platumų jūrinis. Vyrauja orų pernašos iš vakarų ir pietvakarių, nešančios nuo Atlanto daug drėgmės ir šilumos. Todėl žiemos švelnios, o vasaros nėra karštos. Ilgi pereinamieji metų laikai – pavasaris ir ruduo.Šalčiausio mėnesio – vasario – vidutinė temperatūra yra apie 0°. Taigi apie 10-12° aukštesnė negu žemyninių sričių tose pat platumose Europoje arAmerikoje. Liepos temperatūra pakyla iki 15-17°. Kritulių daugiausia būna rudenį ir žiemą. Vidutiniškai per metus vakarinėje dalyje jų iškrinta iki 800 mm, o rytinėje – tik apie 450 mm. Sninga retai, ir sniego danga neišsilaiko.Danijoje daug ramiai tekančių vingiuotų mažų upių. Visosjos trumpos, ilgiausia – Gudenas – tik 158 km ilgio. Didžiausi potvyniai, kuriuos sukelia lietūs, būna žiemą. Krašte daug ir ežerų, bet jie maži, negilūs, dauguma -pratakūs. Pajūryje gausu didelių nerijų, nuo jūros atitvertų, seklių įlankų. Anksčiau krašte buvo nemažai pelkių, bet dabar beveik visos jos nusausintos, dirbamos. Liko tik paskelbtosios draustiniais.Jutlandijos pusiasalio vakaruose susiformavo jauriniai dirvožemiai pliačialapių miškuose. Kitur, ypač salose, vyrauja miškų rusvieji dirvožemiai, buvusių pelkių vietose -jauriniai pelkiniai dirvožemiai. Jūros pakrantėse paplitę specifiniai pievų aliuviniai dirvožemiai.Viduramžiais Danija buvo plačialapių miškų kraštas. Bet pamažu miškai buvo kertami ir jų vietoje radosi dirbami laukai. Dabar miškai užima tik apie 10% šalies ploto. Juose paplitę bukai, ąžuolai. Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje imta atsodinti miškus. Atsodintuosiuose miškuose vyrauja spygliuočiai: eglės, pušys, maumedžiai. Jie apgalvotai tvarkomi. Šv. Kalėdų išvakarėse danai naudingai eksportuoja daug eglaičių į Vakarų Europą.Dėl aktyvios žmonių ūkinės veiklos labaipasikeitė gyvūnijos sudėtis. Išnyko ar sumažėjo daug paukščių ir stambių žinduolių, gyvenusių lapuočių miškuose (stirnų, tauriųjų elnių, pelkinių vėžlių). Į spygliuočių miškus įvežta dėmėtųjų elnių, lapių, voverių, kiškių. Išplito laukų paukščiai – kurapkos, vyturiai.Danijoje jau seniai daug dėmesio skiriama gamtos apsaugai. Dar 1805 m. Hamelmoseno pelkėse buvo įsteigtas pirmasis pasaulyje rezervatas. Dabar Danijoje daugiau kaip 300 saugomų teritorijų. Pajūryje ir prie vandens telkinių yra apsauginės zonos.

GYVENTOJAI. Dauguma gyventojų (98%) danai. Prie Vokietijos sienos gyvena maždaug 50 000 vokiečių, šiaurėje – apie 20 000 švedų, 10 000 norvegų. Danų kultūra, etnografija, kalba panaši į švedų, norvegų, islandų, fareriečių, tad visos šios tautos priklauso skandinavų etnografinei grupei. Iki XIX a. pradžios Danija buvo kaimų kraštas. Bet vėliau žmonės ėmė kurtis vienkiemių sodybose, ir taip liko iki šiol. Kaime dabar gyvena tik apie 20% kraštogyventojų.Tautiniai drabužiai dėvimi švenčių metu, paprastai tik kaimuose. Tradiciškai vilkima rankų ar mašinų darbo vilnoniais megztiniais. Mėgstamiausi danų valgiai gaminami iš bulvių, kiaulienos ir, žinoma, žuvies. Daug suvartojama pieno produktų, įvairių saldumynų. Lietuviai senokai pamėgo daniškus sumuštinius -“smiorebrodus”: ant gana mažos plonos duonos riekelės dedama žuvies, kumpio, pašteto, salotų ir kitų komponentų, viską skoningai derinant. Danai geria daugokai alaus, ypač “Karisbergo”, eksportuojamo į visus žemynus. Iš tradicinių švenčių populiariausios Šv. Kalėdos, Užgavėnės, Joninės. Visomsjoms rengiamos gausios daugybės patiekalu vaišės, per jas žaidžiama, pramogaujama. Valstybinė šventė – Gegužės 5-oji – Išsivadavimo diena. Kiekviena šeima šventės išvakarėse palangėje stato tautinę vėliavą ir uždega žvakutę.Šalyje privalomas devynmetis mokslas. Kas nori stoti į aukštąsias mokyklas, dar baigia gimnaziją. Danijoje 14 aukštųjų mokyklų, tarp jų – 5 universitetai. Seniausias Kopenhagos universitetas, įkurtas 1479 m. 1666 m. buvo pradėtas leisti laikraštis danų kalba.Danijoje daug senovinių architektūros paminklų: bažnyčių, pilių. Tarp daugelio žmonių, garsinusių Daniją pasaulyje, reikia paminėti fiziką Nilsą Borą ir rašytoją H. K. Anderseną, kurio pasakos daug kartų leistos Lietuvoje.Danijos sostinė Kopenhaga, įkurta 1167.m., yra parkų, tvenkinių, įdomių architektūros paminklų, garsių teatrų ir muziejų miestas. Kopenhagoje sutelkta 2/5 krašto pramonės, ir ji – vienas didžiausių Šiaurės Europos uostų.

ŪKIS. Pastaraisiais dešimtmečiais krašto ūkio struktūra smarkiai pakito. 1940 m. sviestas, mėsa, kiaušiniai sudarė 3/4 Danijos eksporto, o 1990 m.- tik 1/3. Dar išvežami chemijos, mašinų ir elektrotechnikos pramonės šakų gaminiai. Pramonėje vyrauja didieji koncernai, bet daug ir nedidelių įmonių. Mašinų gamybos svarbiausia produkcija yra žemės ūkio mašinos ir įrengimai pieno bei gyvulininkystės produkcijai perdirbti. Gaminamos srautinės linijos ir ištisi fabrikų komplektai. Daugelis pasaulio laivų plaukioja su Danijoje arba pagal jos licenzijas pagamintais varikliais.Garsūs danų porceliano dirbiniai, gaminami iš vietinių žaliavų. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo Kopenhagos baldų mugės.Danija idealiai išnaudoja žemės ūkiui skirtus maždaug 67% savo ploto. Lietuvos ūkininkai daug metų mokėsi ir dabar semiasi patirties iš danų. Vyrauja stambūs (35 ha ir didesni) ūkiai. Apie 90% žemės ūkio gamybos apimties sudaro pieno gyvulininkystė ir bekonų auginimas. Augalininkystė orientuota į pašarų ruošimą. Dėl aukšto agrotechnikos lygio ir švelnaus klimato Danijoje užauga gausiausias pasaulyje pašarinių augalų derilus. Bet ir vasarą ūkininkai papildomai šeria gyvulius įvežtiniais koncentratais.Kiaulienos eksportu Danija užima pirmą, sviesto – antrą, o sūriu – trečią vietą pasaulyje. Šalyje gerai organizuotas kooperuotas žemės ūkio produkcijos perdirbimas. Dirbamojoje žemėje auginami rugiai, miežiai, avižos, bulvės, cukriniai runkeliai. Salose daug vaismedžių sodų.Po Norvegijos, Danija yra antroji Europoje žuvies tiekėja, viena didžiausių pasaulyje upėtakių augintojų.Dabar Danija labai aktyviai remia Lietuvos ūkį.