Danija

Šalies plotas: 43077 km2

Gyventojų skaičius: 5,39 mln.

Valdymo forma: Danijos Karalystė

Nacionalinė šventė: Birželio 5 d.

Kalba: Danų

Religija: 95 % evangelikai liuteronai, kiti krikščionys

Piniginis vienetas: Danijos krona

Sostinė: Kopenhaga ( 1094,4 tūkst. gyv. )

Kiti didesni miestai: Arhusas, Odense, Alborgas

Įstojimas į NATO: 1949 metais

Įstojimas į ES: 1973 metais

Gyventojų ūkinė veikla: 75 % gyvulininkystė, 15 % paukštininkystė

Žemės ūkis: 4 %

Pramonė: 17 %

Aptarnavimo sfera: 79 %

Geografinė padėtis. Danijai priklauso apie 500 salų. Didžiausios iš jų yra Zelandija, Fiūnas, Lollandas, Falsteris. Dauguma salų išsidėstę tarp Jutlandijos ir Skandinavijos pusiasalių. Danija labai nedaug iškilusi virš jūros lygio, beveik 30 – 50 metrų. Dėl to ją lai niokoja jūrų potvyniai ir stiprūs vėėjai.

Kaimynai – sienos. Danija turi tik dvi artimiausias kaimynines sienas. Vokietijos ir Švedijos. Nuo Danijos Vokietiją skiria siena, kurios ilgis apie 60 km, Švediją skiria Kategato sąsiauris, bei kiti mažesni sąsiauriai.

Danijos istorinė praeitis. Nuo 8 a dab. Danijos teritorijoje kūrėsi nedideli valstijų junginiai. Jutlandijos p-lio pietuose 8 a. vid. pradėta statyti įtvirtinimus ( Dannevirke ), ~ 800 čia susikūrė svarbus prekybos centras Haithabu ( Hedeby ). 9 a. susikūrė Gudfredo, kuris toliau statydino įtvirtinimus ir atrėmė frankų karaliaus Karolio Didžiojo veržimąsi, valstybė. 10 a. valdant Gormui Senajam ( iki ~ 940 ) ir jo sūnui Haaroldui I Mėlyndančiui ( ~ 940 – ~ 985 ) susikūrė bendra Danijos karalystė. Renkamo karaliaus valdžia tuo metu iš esmės ribojosi vadovavimu kariaunai. ~ 960 Haroldas I Mėlyndantis apsikrikštijo; danai pakrikštyti 10 – 11 amžiuje. Valdant Svenui II Estridsenui ( 1047 – 74 ) Danijos teritorija, kuri apėmė Jutlandijos p-lį, gretimas salas, Skandinavijos p-lio p. dalį, su

uskirstyta į 7 vyskupijas. 10 – 11 a. danai veržėsi į Norvegiją, Knuto II Didžiojo laikais ( 1018 – 35 ) valdė Angliją. 12 a. 1 pusėje pradėjo skverbtis į Baltijos jūros p. pakrantes: užėmė Rugeno s., Holšteiną, Meklenburgą, Pomeraniją, Š. Estiją su Saaremos s.. Valdemaras II Nugalėtojas ( valdė 1202 – 41 ) paskelbė pirmuosius rašytinius įstatymus, vad. Jutlandijos teisyną ( 1241 ). Nuo 11 a. didėjant Bažnyčios, žemvaldžių, riterių įtakai, dėl dinastinių kovų karaliaus valdžia 13 a. 2 pusėje vėl nusilpo.

Gamta. Jutlandijos p – lio ir salų krantai labai vingiuoti, daug įlankų, fiordų nerijų. P-lio v. krantai lėkšti, rytiniai statesni, yra klifų. P.v. krantai dukart per parą apsemiami jūros potvynių. Š.v. krante įlankas nuo jūros skiria nerijos, jose yra pajūrio kopų.

Reljefas daugiausia lyguminis, būdingas Vid. Europos žemynui, suformuotas pleistoceno ledynų. Lygumos moreninės ir zandrinės. Jutlandijos p – lio šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas moreninis; aukščiausi – galinių moorenų kalvagūbriai: Yding Skovhojaus ( aukščiausias Danijoje, 173 m ), Ejer Bavnehojaus, Himmelbjerg Gardo, Agri Bavnehojaus. Tarp kalvagūbrių plyti banguotos dugninių morenų lygumos, jose yra keimų, ozų, drumzlinų. Jutlandijos p – lio šiaurėje, rytuose ir salose yra jūrinių terasų.

Upės trumpos, vandeningos, vingiuotos, patvinsta žiemą. Ilgiausios ( km ) Gudena ( 160 ), Stora ( 105 ), Varde ( 100 ), Skjernas ( 95 ). Upių slėniai platūs, negilūs. Ežerai maži, daugiausia rininiai, daugelis sujungti protakų; didžiausi ( km2 ): Adreso ( 39 ), Ersum So ( 17 ), Mosso ( 16 ), Tisso( 13 ).

Ūkis, gamtinis išteklis. Danija ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. 2001 BVP sudarė 161,5 mlrd. JAV dol., BVP dalis 1

gyventojui – 30136 JAV dol. Užsienio skola 21,7 mlrd. JAV dolerių ( 2000 ).

Apdirbamoji pramonė sukuria 16,3 %, kasyba – 1,2 % BVP, Nafta ( 3 vieta pagal gavybą V. Europoje po Norvegijos ir D. Britanijos ) ir gamtinės dujos gaunamos Danijai priklausančiame Šiaurės j. Sektoriuje. Akmens druska ir kalio karbonatas kasama Jutlandijos p – lyje. T.p. kasama kreida, kaolinas, molis diatomitas, klintis, limonitas, smėlis, žvirgždas, lignitas, durpės; 1989 Jutlandijos p – lio š.v dalyje rasta smėlio su gausiais titano, cirkonio ir itrio ištekliais.

Pramonė, jos struktūriniai centrai. Maisto pramonės svarb. šakos: mėsos, pieno, alaus ( Carlberg, Tuborg ), tabako ( Skandinavisk Tabakskompagni ), cukraus pramonė, žuvų perdirbimas. Cukraus pramonės svarb. įmonė yra Lollando ir Falsterio salose. Pramoninis spiritas, alkoholiniai gėrimai, mielės gaminama Kopenhagoje, Alborge, Randerse, alus – Kopenhagoje, Odensėje, Arhuse, Randerse, perdirbant atvežtines aliejinių augalų sėklas, gaminama margarinas, muilas, dažai. Laivų statyklų daugiausia Kopenhagoje, Helsingore, Odensėje, Svendborge. Matelurgijos pramonė perdirba atvežtinę žaliavą ( produkcija tenkina tik mažą dalį Danijos reikmių ). Stat. Medžiagų įmones gamina diatomitines, raudonas ir geltonas plytas ( Jutlandijos p – lio pietose ir Fryno saloje ), cementą ( Alborge ), čerpes. Tekstilės ir siuvimo pramonės įmonių daugiausia Kopenhagoje, Odensėje, Vejlėje ( medvilnės ), Alborge, Helsingore ( trikotažo ), Grena, Fredecijoje, Zelandijos salose. Miško ruošos, baldų, žaislų ( Lego Mindrstroms Communities ), poligr., porceliano, keramikos, popieriaus pramonė.

Žemės ūkio šakų geografija. Bioprodukcinis ūkis intensyvus, jo svarb. šaka – gyvulininkystė. Ž.ū. naudmenos užima 61 % Danijos teritorijos ,i

iš jų ~ 57 % – javų pasėliai. ~ 40 % Danijos ūkių yra iki 20 ha, ~ 30 % – didesni kaip 50 ha ( jie duoda didesnę augalininkystės produkcijos dalį ). 2000 ž.ū. produkcija sudarė 18,1 % viso Danijos eksporto. Fyno, Arhuso amtuose ir Kopenhagos apylinkėse – daržininkystė ( aguročiai, žirniai, morkos, svogūnai, porai ). Šiltnamių daugiausia ( ~ 52 % ) Fyno saloje, Kopenhagos, Arhuso apylinkėse. Sodų ( obelys ) daugiausia Fyno saloje, t.p. Kopenhagos apylinkėse, V. Zelandijos, Arhuso amtuose.

Transportas. Geležinkelių yra 2250 km, iš jų 495 km privatūs. Geležinkeliai jungia beveik visus >10000 gyv. turinčius miestus. Automobilių kelių yra 71890 km, iš jų 970 km – greitkeliai, 1660 km – krašto keliai. Geležinkelio tinklo tankumas 5,4 km/100 km2 , automobilių kelių tinklo – 16,6 km/100 km2. Zelandijos ir Fryno salas jungia 18 km ilgio, Kopenhagą ir Malmo ( Švedija )- 15,9 km ilgio automobilių ir geležinkelių tinklas tunelis. 23 oro uostai, didžiausias – tarptautinis Kastrupo ( 10 km nuo Kopenhagos ). Danijos oro linijos priklauso SAS b – vei. Daugiausia krovinių pervežama jūrų transportu. 2001 buvo įregistruota 904 jūrų laivai, iš jų 94 tanklaiviai, 73 konteineriniai laivai. Prekybos laivų tonažas 6,91 mln. bruto tonų. Metinė visų Danijos uostų krovinių apyvarta ~ 96,5 mln. t. Didž. jūrų uostai: Federicia, Arhusas, Kalundborgas, Kopenhaga.

Ryšiai su Lietuva. Danija kaip Šiaurės Tarybos ( Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija ) narė rėmė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pastangas įstoti į NATO, kt. tarp. org – jas; vyksta vad. Penki plius trys Šiaurės Tarybos ir Baltijos šalių m – rų pirmininkų susitikimai. Danija prisidėjo prie Li

ietuvos kariuomenės pertvarkymus pagal NATO standartus, Baltijos bataliono, Baltijos valstybių oro stebėjimo sistemos, Baltijos šalių Baltijos jūrų eskadros, Baltijos gynybos koledžo įkūrimo. NATO pajėgų, kurios padėjo sunorminti vidaus padėtį Bosnijoje, Danijos batalionui 1996 – 98 priklausė ir Baltbat kuopa, o joje – lietuvių karių būrys.

Danijos ir Lietuvos vyr – bių pasirašyta sutartis: Bendradarbiavimo ek., pram. ir technikos srityse, Investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, Vizų panaikinimo, Pasikeitimo informacija ir bendradarbiavimo branduolio saugumo ir radiacinės saugos srityse, Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, Oro susisiekimo. Susitarimai: Abipusės prekių ženklų ir kolektyvinių ženklų apsaugos, Savitarpio žvejybos santykių tarp Farerų salų ir Lietuvos, Keleivių ir krovinių tarpt. vežiojimų automobiliais, Tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje.

Naudota literatūra:
1) enciklopedijos,
2) 8 klasės geografijos vadovėlis.
3) internetiniai puslapiai: http://www.geografija.lt ir http://www.centras.lt

Leave a Comment