Danija

Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros.
Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją.
Politinė sistema
Danija yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas, turintis tik reprezentacines funkcijas yra karalius arba karalienė. Danijos parlamente Folketinge yra 179 nariai, renkami ketveriems metams
Geografija
Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą.
Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis ir daugybė salų, kuurių priskaičiuojama virš 474. Didžiasios iš jų yra Fiūnas (3.000 km²), Zelandija (7.000 km²).Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurį.
Krantai labai raižyti.
Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris.

Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grendlandija. Ji yra septynis kartus didesne nei pati Danija.
Ekonomika
Bendras Vidaus Produktas (perkamosios galios paritetas) – $167,2 mlrd. (2003). BVP metinis augimas – 0%. Vienam žmogui teenkantis BVP – $31 100 (2003).
BVP pagal sektorius: žemės ūkis 2%,pramonė 22,1%,paslaugų sektorius75,9% (2003)
Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laivų statyba, malūnai.
2003 metų eksporto partneriai – Vokietija 16,1%, Švedija 12%, Jungtinė Karalystė 7,4%, Norvegija 7%, JAV 6,

,2%, Prancūzija 5,4%, Olandija 4,1%

Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Jį suformavo slinkdami ledynai. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30- 50 m aukščio virš jūros lygio.
Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.
Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Klimatą labai įtakoja šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0°C.

RELJEFAS. Danija – daugiausia lygumų (zandrinių, moreninių) kraštas. Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Reljefą suformavo paskutinysis apledėjimas. Bornholmo saloje – kietos kristalinės uolienos, daugiausia granitai (Baltijos skydo pakraščio).

KLIMATAS. vidutinių platumų jūrinis. Vasara vėsi, žiema švelni, nepastovi. Liepos vid. temperatūra 15 – 17 C, sausio nuo 0 iki 1 C. Kritulių per metus vidutiniškai 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausia rudenį ir žiemą.

VIDAUS VANDENYS. Upės trumpos, bet vaandeningos. Ilgiausia (158 km) – Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų.

DIRVOŽEMIAI. Jutlandijos pusiasalio vakaruose jauriniai, rytuose ir salose – miškų rusvieji, žemose pakrantėse – pievų aliuviniai. Jutlandijos vakaruose ir šiaurėje daug pelkėtų plotų. Zelandijos saloje vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai.

GYVENTOJAI.Danijoje yra 5 173 tūkst. gyventojų. Be to, gyvena ~ 40 000 vokiečių (prie sienos su Vokietija), ~ 10 000 švedų. Šiaurės Fryzų salose gyvena fryzai (~ 300), Farerų salose – fareriečiai (~ 38 000), Grenlandijoje – eskimai (~ 40 000). Dauguma tikinčiųjų liuteronai. Gyventojų vid. tankumas 120 žm./km . Ypač tankiai gyvenama Zelandijos saloje (joje yra Kopenhaga) – 272 žm./km (16 % Danijos teritorijos, 43

3 % gyventojų); rečiausiai – Jutlandijos pietuose ir vakaruose (30 – 60 žm./km ). Miestai daugiausia nedideli, bet juose yra 3/4 Danijos gyventojų.

AUGALIJA IR GYVŪNIJA. Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai, sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmetujų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių, voverių.

Danija

Gyventojų skaičius: 5,3 mln.
Plotas: 43 094 km2
Valstybinė kalba: danų
ES narė nuo: 1973

Danija – salų valstybė. Danija yra pati mažiausia iš Skandinavijos šalių. Jos teritoriją sudaro Jutos pusiasalis ir maždaug 406 salos, iš kurių gyvenama tik 86-šiose. Kopenhagoje veikia seniausias pasaulyje (įkurtas 1843 m.) Tivoli atrakcionų parkas. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija, 8 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 tūkst. žmonių.Danijos klimatas labai panašus į Lietuvos. Vasara čia būna birželio – rugpjūčio mėnesiais, o žiema – gruodžio-kovo mėnesiais. Šalčiausias metų mėnuo – vasaris.

Danijoje galioja konstitucinė monarchija, seniausia Europoje, gyvuojanti nuo X amžiaus vidurio. Dabartinė šalies valdovė – karalienė Margaret II.Danijos sostinė Kopenhaga minima nuo 1167 metų. Jos gyventojų skaičius siekia 1,7 mln. “Kopenhaga” išvertus iš danų k. reiškia ”pirklių uostas” (danų k. ”koben” – pirklys ir ”havn” – uostas).Danijos vėliava vadinama “danebrog”, yra raudona su baltu lotynišku kryžiumi. Pagal padavimą, ji nukritusi iš dangaus 1219 mūšyje prie Talino.

Danija – dviratininkų šalis. Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip ir Danijoje, šeima turi mažiausiai vieną mašiną. Tačiau kiekvienam garbės reikalas – turėti savo dv

viratį. Danai dviračiais važinėja nuo tos dienos, kai jie buvo pradėti gaminti – juk tai praktiška, neteršianti aplinkos susisiekimo priemonė. Čia niekas nesistebi pamatęs minantį pedalus kostiumuotą vyriškį ar moterį puošnia suknele. Mažoji undinėlė – tai Danijos simbolis, Kopenhagos pasididžiavimas. Šią nuostabią skulptūrą 1913 m. sukūrė skulptorius E.Eriksenas, alaus daryklos “Carlsberg” įkūrėjo C.Jacobseno užsakymu. Kada šis pamatė Danijos karališkajame balete Mažosios undinėlės vaidmenį šokančią Danijos primabaleriną, E.Prais ir liko be galo susižavėjęs šia moterimi.

Daniją pasaulyje garsina rašytojas H. K. Andersenas (1805 – 1875). Gimė neturtingų tėvų šeimoje, būdamas 14 metų amžiaus jis atvyko į Kopenhagą, tikėdamasis tapti aktoriumi ar baleto šokėju. Pirmąją savo pasakų knygelę išleido būdamas 30 metų. Iš viso pasirodė 24 jo knygelės, kurios šiandien išverstos į 100 kalbų. Lego – spalvotas suneriamas statybines kaladėles – XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sumeistravo vienas Danijos dailidė. Billundo mieste įsikūręs didžiulis pramogų parkas Legolendas, užimantis 10 hektarų plotą, kuriame visi pastatai yra iš lego kaladėlių. Žodis “lego” sudarytas iš daniškų žodžių “leg” ir “godt” – “žaisk smagiai”.

Šių dienų danų aprangoje pastebima labai daug megztų drabužių. Sakoma, kad jų tiek daug nenešioja nei viena kita tauta Europoje. Danų vaikai, sulaukę 16 metų, dažnai palieka tėvų namus, nesitikėdami tolesnės finansinės paramos. Net 26 proc. 7 – 14 metų vaikų dirba laisvalaikiu. Tradicinis danų patiekalas – sumuštiniai. Danai tvirtina, kad žino jų net 700 įvairių variantų. Tr
radicinė danų virtuvė taip pat neįsivaizduojama be mėsos (ypač avienos) patiekalų ir virtų bei sūdytų žuvų. Čia verdama labai daug košių, išgeriama daug kavos, o valstiečiai labai mėgsta naminį alų.

Danija garsi architektūra. Danų architektai iš vietinių medžiagų – cemento, plytų ir medienos – moka statyti gražius namus, derančius prie gamtovaizdžio. Daugelis pastatų turi įmontuotas saulės baterijas ir yra apšiltinti, kad kuo mažiau būtų sunaudojam energijos. Danijoje nėra atominių elektrinių, bet gausu vėjo malūnų. Danijoje vyrauja nuomonė, kad demonstruoti visuomenei savo turtus – važinėti prabangiu automobiliu, rengtis brangiais rūbais – blogo tono požymis. Dideli privatūs namai čia – reta išimtis ir ekonominiais sumetimais

Danijos istorija
Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Senieji gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba. Neolite plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Žalvario amžiuje vystėsi prekiniai mainai, ėmė irti gimininė santvarka. Prieš didįjį tautų kraustymąsi (IV a.) čia gyveno germanų gentys (anglai, jutai, kimbrai, saksai, teutonai). V a. vid. anglai ir jutai ėmė keltis į Britaniją, o į Danijos teritoriją iš P. Švedijos V – VI a. atsikraustė danai, kurie, susilieję su jutų ir kitų genčių likučiais, tapo vyraujančia Danijos gentimi. VI – VIII a. pirmykštė bendruomenė suiro, įsigalėjo konungų valdžia. VIII a. pab. – IX a. pr. pagrindiniai socialiniai sluoksniai buvo laisvieji žemdirbiai (bondai), gentinė diduomenė ir vergai. VIII a. P. Jutlandijoje susidarė vienas svarbiausių Skandinavijos, Pabaltijo ir Vakarų Europos mainų prekybos centrų Hedebiaus (Haitabaus) miestas. VIII a. – XI a. vid. danai dalyvavo Skandinavijos normanų (vikingų) piratiniuose prekybiniuose žygiuose į Frankų valstybės pakraščius, Š. Prancūziją, Viduržemio jūrą, užgrobė Š. r. Angliją (866). Danai taip pat rengė karo žygius prieš skalvius, sembus ir kitas baltų gentis. Valdant karaliams Gormui Senajam (900-935) ir jo sūnui Haraldui Mėlyndančiui (935—985), susikūrė vieninga Danijos karalystė su karaliaus rezidencija Elinge (Centr. Jutlandija). Į Danijos karalystę įėjo Jutlandijos pusiasalis, Danijos salynas ir Skonė (pietinė Skandinavijos pusiasalio dalis). Karaliaus Knuto I laikais (1018 — 1035) Danijos karalystė trumpą laiką valdė Angliją ir Norvegiją. Karaliaus valdžią stiprino sąjunga su krikščionių bažnyčia (krikščionybė priimta apie 960 m.). Valdant Valdemarui I (1157-82) ir Valdemarui II (1202-41), buvo užgrobta Riūgeno sala, Holšleinas, Meklenburgas, Pomeranija ir Š. Estija su Saremos sala (dalis šių teritorijų prarasta 1227m., pralaimėjus mūšį su vok. feodalais prie Bornhiovedo). XVII a. Danijoje atsirado manufaktūrų, kurios iš pradžių priklausė karaliui ir gamino daugiausia karo reikmenis; vėliau – ir privačių. Stiprėjo miestiečių luomas, atsirado buržuazijos užuomazgų (pasiturintys pirkliai, laivų savininkai, manufaktūrininkai). Steigėsi jūrų prekybos kompanijos: Islandijos (1602), R. Indijos (1616) ir kt., prasidėjo kolonijų grobimas (1616 Danija įsigijo Trankvebarą Indijoje, kelias Virginijos salas). Vis dėlto, iki XVII a. vidurio Danijoje viešpatavo negausi, bet ekonomiškai ir politiškai stipri aristokratija, valdžiusi šalį rigsrodą. Miestiečių ir buržuazijos opozicijos reikalavimu 1660m. buvo sušauktas rigsdagas, kuris panaikino dalį aristokratijos privilegijų, o karaliaus turtą paskelbė paveldimu. 1665m. Frederikas III (1648-70) įstatymu įteisino Danijoje absoliutinę monarchiją. Buvo panaikintas rigsrodas, nebešaukiamas rigsdagas, centralizuojama valdžia. Valdžios pareigūnais skiriami ir miestiečiai, o aristokratija apkraunama mokesčiais. Kapitalizmo vystymąsi varžė sunkios sąlygos kaime, merkantilizmo politika, Šiaurės karo (1700 – 1721) pasekmės. Tik apšviestojo absoliutizmo įtakoje ministrai J. F Struensė (1770 – 1772) ir A. P. Bernstorfas (1773 – 1780, 1784 – 1794) padarė svarbių buržuazinių reformų. 1788 – 1800m. panaikinta baudžiava, prekybai ir amatams paskelbtas laisvos konkurencijos principas. Danija dalyvavo 1807 – 1814m. karuose su D. Britanija ir 1813 – 1814m. kare su Švedija (buvo Napoleono I sąjungininkė); per karus neteko Norvegijos ir Helgolando salos. Danijos tarptautinės pozicijos susilpnėjo. XIX a. I pusėje Danijoje vyko pramonės revoliucija. Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Austrijos buržuazinių revoliucijų įtakoje plėtėsi prek. pramonės buržuazijos liberalinis opozicinis judėjimas. 1840 – 1841m. reformos (natūralinių prievolių panaikinimas, kaimo savivaldos įvedimas) šalino feodalizmo liekanas kaime. 1840m. įkurta Nacionalinė liberalinė partija (egzistavo iki XIX a. 8 dešimtmečio pab.), 1846m. – Valstiečių draugų draugija (viena partijos “Venstrė” steigėjų 1870), palaikiusi liberaliosios opozicijos reikalavimus. 1849m. įsikūrė Konservatyvioji partija (partija “Hioirė”; egzistavo iki XX a. pr.), gynusi stambiųjų žemvaldžių interesus. Po 1848m. revoliucinio judėjimo karalius Frederikas VII buvo priverstas 1849m. paskelbti konstituciją, pagal kurią Danija tapo aprėžta monarchija su 2 rūmų (žemųjų – folketingo ir aukštųjų – landstingo) parlamentu (rigsdagu).1918—1920m. įvesta 8 val. darbo diena. 1918m. nuo Danijos atsiskyrė Islandija, tačiau iki 1944m. išlaikė su ja uniją. Po 1920m. plebiscito Šlėzvige Danijai grąžintas Š. Šlėzvigas. 1924-1942m. (su pertrauka 1926-1929) Daniją valdė T. Stauningo dešiniųjų socialdemokratų vyriausybė. 1924m. užmegzti diplomatiniai santykiai su TSRS. Pasaulinė ekonominė krizė labai pakenkė Danijos ūkiui. 1933m. buvo 200 000 bedarbių. Padidėjo komunistų įtaka. 1932m. į folketingą išrinkti 2 komunistai. 4 d-metyje buvo sukurta mašinų gamybos, chemijos pramonė. Danija tapo dyzelių, laivų tiekėja. 1940.IV.9 Daniją okupavo fašistinė Vokietija ir pavertė ją maisto tiekimo baze. Danijos socialdemokratų vyriausybė nuolaidžiavo hitlerininkams, 1941.VI.22 nutraukė diplomatinius santykius su TSRS (atkurti 1945.V), 1941.VII uždraudė DKP, 1941.XI prisijungė prie Antikominterno pakto. 1942m. kilo Pasipriešinimo judėjimas. Komunistų iniciatyva buvo sukurtas Vieningasis frontas, kuris palaikė ryšius su D. Britanijoje veikusia Danijos taryba. 1943 okupantai pašalino danų vyriausybę, valdžią perėmė vok. administracija. Buvo paleista Danijos kariuomenė; dalį karo laivyno paskandino patys danai, dalį nuplukdė į Švediją. 1943m. Danijoje sudaryta Laisvės taryba, veikusi kaip vadovaujantis Pasipriešinimo judėjimo organas. Ji suorganizavo nelegalią armiją (1944 – 6200 žm., 1945.IV – 43 000), kuri su D. Britanijos kariuomene 1945.V.5 nuginklavo okupantų įgulas. 1945.V.9 Raudonoji armija išvadavo Bornholmo salą. Po II-ojo pasaulinio karo Danija atsisakė tradicinio neutraliteto, kurio laikėsi nuo 1864m. 1949m. įstojo į NATO, 1950m. pasirašė su JAV karinės pagalbos sutartį. 1949 – 1950m. darbo žmonės bruzdėjo prieš mokesčių didinimą, 1950—1951m. prieš priverstinį taupymą. 1956, 1961m. vyko darbininkų streikai. 1953m. konstitucija panaikino landstingą, sumažino rinkėjų amžiaus cenzą, likvidavo kolonijinį Grenlandijos statusą. 1971m. į valdžią atėjo socialdemokratų vyriausybė, vadovaujama E. O. Krago, Mirus karaliui Frederikui IX (1947—72), karaliene 1972.01 tapo jo duktė Margarita. Aštri vidaus politinė kova kilo dėl stojimo į “Bendrąją rinką” (Danija įstojo 1973). Nuo 1975.11.5 ministras pirmininkas yra socialdemokratas A. Jorgensenas. Pasilikdama NATO ir “Bendrosios rinkos” nare, Danija remia taikos Europoje ir visame pasaulyje užtikrinimo pastangas, pritaria bendradarbiavimui su socialistinėmis šalimis.

Ar žinai, kad.

. Danijos Karalystė yra seniausia Europoje monarchija, gyvuojanti nuo X amžiaus vidurio.

. buvo laikai, kai Danijos Karalystė buvo laikoma įtakingiausia ir galingiausia Šiaurės Europos valstybe; įvairiais istoriniais laikotarpiais nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų viduramžių Danijos Karalystei buvo pavaldžios Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Šiaurės Vokietijos teritorijos, Škotija ir net Anglija; Islandija Danijos Karalystei priklausė iki pat 1944 m.

. Danijos Karalystės vėliava “Dannebrog” laikoma viena seniausių valstybinių Europos vėliavų; pasak padavimo, raudonas su baltu kryžiumi audeklas nukrito iš dangaus Estijoje ankstyvaisiais viduramžiais; gal todėl Talino ir Kopenhagos miestų vėliavos ganėtinai panašios.

. “Talinas” , išvertus iš estų kalbos, reiškia “Danų miestas” (estų k. “taani” – daniškas, danų ir “linn” – vietovė, miestas).

. Danijos Karalystės oficialus himnas yra vienas ilgiausių iš dabartinės Europos valstybių nacionalinių himnų.

. Danijos Karalystės ir Didžiosios Britanijos istorijos turi stebėtinų panašumų – praeityje abi šios valstybės klestėjo būtent karalienių valdymo metu: Anglijos karalienė Jos didenybė Elžbieta I XVI a. iškovojo Anglijai neoficialios “jūrų prekybos karalienės” titulą; o Danijos karalienė Jos didenybė Margarita I XIV a. pab. padarė Daniją Šiaurės Europos valstybių sąjungos centru; šiuo metu šias abi šalis valdo garsiųjų valdovių įpėdinės – Jos Didenybė Elžbieta II ir Jos Didenybė Margrethe II (Margarita II)

.Viljamo Šekspyro dramoje “Hamletas” aprašytoji danų princo Hamleto pilis Elsinoras turi ilgiausią Šiaurės Europoje rūmų menę – Šachmatinę salę (apie 50 m).

. kitais metais – 1999 m. birželio 5 d. – Danijos Naujajai Konstitucijai sukanka 150 metų.

. “Kopenhaga”, išvertus iš danų k., reiškia “pirklių uostas” (danų k. “koben” – pirklys ir “havn” – uostas).

. nemaža dalis Kopenhagos senamiesčio (taip pat ir garsusis Nyhavn) architektūros buvo įtakota Nyderlandų (arba Amsterdamo) urbanistinio stiliaus tradicijų; daugiausia tokių pastatų atsirado XVI – XVII a.

. pagrindinė garsiojo prancūzų skulptoriaus Ogiusto Rodeno kolekcija yra Kopenhagos Glyptotekos meno muziejuje.

. trys XIX a. gyvenę didieji danai laikomi šiuo metu labai svarbių ir aktualių humanitarinių mokslų ir veiklos sričių pradininkais:

H.K.Andersenas – literatūrinės pasakos,

N.F.Gruntvigas – suaugusiųjų švietimo,

S.Kierkegoras – egzistencialistinės filosofijos.

. Kopenhaga – viena kompaktiškiausių ir vieningiausių urbanistiniu požiūriu Europos sostinių.

. Danija kartu su Lietuva ir Albanija yra vienintelės Europos valstybės, šiuo metu nebeturinčios tramvajų linijų.

. Danija bene pirmoji valstybė, XIX a. viduryje tarptautinėje politikoje pradėjusi vartoti sąvokas “demokratija” ir “nacionalinis identitetas” pagal šiuolaikinę sampratą.

. danų kalba fonetiniu požiūriu laikoma sunkiausia gyvąja indoeuropiečių šeimos kalba.

Leave a Comment