Bulgarija

BULGARIJA

PLOTAS 110912

GYVENTOJAI 9,0mln.
VALDYMO FORMA Prezidentinė respublika
KALBA Bulgarų
TIKYBA Stačiatikių
PINIGINIS VIENETAS Levas
SOSTINĖ Sofija
KITI MIESTAI Varna Rusė

Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio rytinėje dalyje, yra Bulgarijos respublika. To dvigubai už Lietuvą didesnio krašto labai įvairūs gamtovaizdžiai .Tai Dunojaus lyguma ir Maricos upės slėnis, Stara Planinos ir Vitošos, Rilos ir Pirino kalnai.Bulgarija garsėja Juodosios jūros smėlėtų paplūdimių kurortais ir didžiausiomis pasaulyje rožių plantacijomis.Šiaurėje 470km valstybinė siena su Rumunija eina Dunojaus upe, rytinius krantus skalauja Juodoji jūra, o pietuose Bulgarija ribojasi su Turkija ir Graikija. Kalnagūbriais eina vakarinė siena su Serbija ir Makedonija.

Istorinė praeitis.

Bulgarijos praeitis – tai daugelį šimtmečių trukusi atkakli kova su gausybe pavergėjų dėl valstybingumo ir nepriklausomybės. Bulgarų tauta susiformavo iš trakų, slavų ir protobulgarų genčių. Jau prieš 2000 metų dabartinėje Bulgarijos teritorijoje buvo susikūrusios aukštos kultūros Trakijos ir Mezijos valstybės. Maždaug 5a. persikėlusios per Dunojų tose žemėse apsigyveno slavų gentys, kurios neilgai trukus susiliejo su trakais. 7a. pabaigoje iš Rytų taip pat iš už Dunojaus atsikėlė tiurkų kilmės protobulgarai. Visus tų žemių gyventojus gana greitai suvienijo bendras tikslas – kova dėl nepriklausomybės su Bizantija.Jau 680m. susikūrė Bulgarijos valstybė, kurią Bizantija buvo priversta pripažinti. Tačiau kova tarp jų su pertraukomis truko dar kelis šimtmečius.13 – 14a. Bulgariją, pasiekusią aukščiausią kultūros ir visuomenės raidos lygį, prasidėję vidaus vaidai suskaldė į karalystes. Tuo pasinaudoję turkai 14a. pabaigoje užkariavo Bulgariją. Osmanų imperijos jungas slėgė kraštą penkis šimtmečius.Dar 865m. priimta krikščionybė, 5a. pabaigoje vienuolių Kirilo ir Metodijaus sukurtas ir knygų išplatintas slavų raidynas padėjo bulgarams išlaikyti kalbą ir papročius, priešintis musulmonų religijos įtakai. Bulgarų sukilimai prieš pavergėjus buvo žiauriai numalšinti. Ir tik po 1877 – 1878m. Rusijos – Turkijos karo, kai rusų pusėje atkakliai kovojo bulgarų sukilėliai, buvo pripažinta Bulgarijos nepriklausomybė. Balkanų karuose Bulgarija iš pradžių išvadavo iš turkų priespaudos ir savo kaimynes, bet vėliau pralaimėjusi, vėl prarado įgytas teritorijas ir dalį savo žemių. Po Pirmojo pasaulinio karo iki 1943m. Bulgariją valdė caras Borisas 3. Pamažu Bulgarija suartėjo su fašistine Italija ir nacių Vokietija ir Antrajame pasauliniame kare buvo jų pusėje. Karo metais aktyviai veikęs Pasipriešinimo judėjimas su Sovietų armijos pagalba išvadavo kraštą iš fašizmo. Valdžią paėmė komunistai, ir tik 1990m. Bulgarija, viena iš paskutinių Rytų Europoje, atsikratė priklausomybės nuo Sovietų imperijos.

Gamta.

Bulgarija yra miškingų kalvų ir derlingų slėnių kraštas. Beveik 2/3 šalies ploto sudaro kraštovaizdžiai, žemesni nei 500m, 1/3 – kalnai, o kalnagūbriai, aukštesni kaip 1000m, – 13 procentų. Iš vakarų į rytus driekiasi alpiniai Stara Planininos kalnai, dalijantys kraštą beveik pusiau. Vakarinė ir vidurinė jų dalis yra aukštesnė, o rytinė žemesnė. Bulgarijos šiaurėje plyti Dunojaus lyguma užimanti apie ¼ šalies ploto. Vakaruose ji 100 – 350m. aukščio, o rytuose pakyla iki 500m. ir pereina į Dobrudžios plynaukštę. Beveik visą ją užima įdirbti laukai. Tai Bulgarijos kviečių aruodas. Per patogias Stara Planinos perėjas, einant pietų kryptimi, patenkama į Aukštutinės Trakijos žemumą, kurią raižo į rytus tekanti žmonių apdainuota ir legendomis apipinta Marica ir jos intakai. Tai žemiausia ir šilčiausia krašto dalis, į kurią iš pietryčių patenka Viduržemio pajūrio orai. Šioje žemumoje auga vynuogės, medvilnė, rožės. Šalyje auginama tiek rožių, kaip niekur kitur Žemėje. Bulgarija yra didžiausia pasaulyje rožių aliejaus eksportuotoja .Vakarinėje Bulgarijos dalyje nuo Stara Planinos kalnų į pietus nutįsę herciniškieji Rilos kalnagūbriai, kuriose yra aukščiausia Balkanų pusiasalio viršūnė – Musala(2925m). Labiau į pietus Rilos kalnai išsišakoja į Pirino ir Rodopų kalnus. Šie antrieji nusidriekia iki Egėjo jūros. Vakaruose tie kalnagūbriai apaugę miškais.Beveik 400km. ilgio Juodosio jūros pakrantė lėkšta, su garsiais smėlėtais paplūdimias. Kai kur juos iki pat jūros kerta statūs nužemėjusių Dobrudžios ir Stara Planinos kalnagūbrių tęsinių kyšuliai.

Klimatas.

Bulgarijos klimatas yra vidutinių platumų žemyninis, bet pačiose pietuose ir pajūryje vyrauja subtropikų orai. Kraštui įtakos turi vakarų pernašos. Juodosios jūros poveikis jaučiamas tik 20 – 40km pločio juostoje prie jūros. Pražūtingi Bulgarijai šiaurės rytų vėjai, vasarą atnešantys sausrą, o žiemą – šaltį. Sausiio vidutinė temperatūra žemumose būna nuo (-2laipsnių) šiaurinėje krašto dalyje iki (+2laipsnių) pietinėje. Kalnuose ji kartais nukrinta iki (-10laipsnių). Liepos vidutinė

temperatūra beveik tokia pat viso krašto lygumose (23-25laipsniai), o kalnuose priklauso nuo aukščio. Žemumose per metus iškrinta 500 – 600mm, o kalnuose 800 – 1300mm kritukių. Pietiniuose subtropikų rajonuose kritulių maksimumas būna žiemos pradžioje, o visoje kitoje teritorijoje per metus krituliai pasiskirsto gana tolygiai. Tai labai naudinga krašto augalijai. Beveik 1/3 krašto ploto užima miškai. Kalnų šlaituose auga lapuočiai: bukai, skrobliai ir ąžuolai, o aukščiau, iki 1700 – 1800m, vyrauja pušys ir eglės su kėnių priemaiša.

Dirvožemiai.

Dirvožemiai yra įvairūs, bet juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Dunojaus lygumoje vyrauja juodžemiai ir pilkieji miškų dirvožemiai. Aukštutinės Trakijos žemumai būdingi rusvieji ir tankieji juodžemiai, Bulgarijoje vadinami smolnica. Rodopų kalnų skurdžiose dirvožemiuose sėkmingai auginamas tam tikrų rūšių tabakas. Kaip jau minėta, šiauriniu Bulgarijos pasieniu teka Dunojus. Tai vandens kelias, kuriuo naudojasi visos Padunojės valstybės. Didžiausias Bulgarijoje upių uostas yra Rusės mieste. Sausringais metais Dunojaus vandeniu galėtų būti drėkinami laukai, bet Bulgarijos krantas yra aukštokas, ir vandeniui pakelti reikia daug elektros energijos. Kitos Bulgarijos upės pradžią gauna kalnuose. Jose slypi ¾ krašto hidroenergetinių išteklių. Be to, jos naudojamos drėkinimui. Didžiausios – Marica, Iskeras, Jantra. Taip pat Bulgarijoje gausu mineralinių versmių, kurių nemaža dalis – šiltosios ir karštosios. Karštaisiais vandenimis šildomi šiltnamiai. Prie mineralinių versmių įsikūrę gydomieji kurortai.Gydomieji šaltiniai, pajūrio smėlėti paplūdimiai, kalnų kraštovaizdžiai įgalino Bulgariją sukurti tarptautinio turizmo, poilsio ir gydymosi ūkį. Kasmet šalį aplanko daugiau turistų ir poilsiautojų, negu joje pačioje yra gyventojų. Nemažai dėmesio skiriama gamtos apsaugai. Gerai sutvarkyti draustiniai, rezervatai, nacionaliniai parkai. Dauguma jų kalnuose. Žinomi Vitošos, Ropotamo, Steneto, Auksinių Smilčių nacionaliniai parkai. Miškuose ir saugomose teritorijose yra danielių, tauriųjų elnių, stirnų, šernų, kalnuose – vilkų, lapių, kalnų ožių.

Gyventojai.

Didžiausią gyventojų dalį sudaro bulgarai. Dar gyvena turkų, čigonų, armėnų, graikų. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbų pietų pogrupiui. Gyventojų tankumas įvairiose vietovėse skiriasi. Lygumose ir slėniuose jis yra 100 – 120, o kalnuose jų reta, tik 20 – 30žmonių kvadratiniame kilometre. Apie 66procentus gyventojų yra miestiečiai. Didžiausias miestas yra sostinė Sofija. Šį miestą Sofijos įduboje Vitošos kalnų papėdėje įkūrė dar romėnai, bet sostine jis tapo tik prieš šimtą metų. Joje yra įdomių muziejų, architektūros paminklų, tarp jų Sofijos ir Aleksandro Nevskio cerkvės, daug žalumos. Bulgarijos lygumose statomi vienaaukščiai namai. Jų sienų pintas karkasas apkrečiamas moliu. Kalnų gyventojai stato dviejų ar trijų aukštų namus iš akmenų: kai kuriose vietovėse viršutinis aukštas renčiamas iš medžio. Vyrų tautiniai drabužiai geltoni ir rudi arba balti, o labai margoje moterų aprangoje vyrauja balta, raudona ir juoda spalvos. Bulgarai maistui vartoja daug pieno produktų: tam tikru būdu raugintą pieną – jogurtą, avių pieno sūrį – brinzą. Prie jų pateikia šviežios duonos ar bandelę. Pietums ir vakarienei gaminamas daržovių ir mėsos troškinys. Ypač mėgstamos pupelės. Geriama vaistažolių arbata arba vaisių sultys. Populiariausia šventė – Naujieji metai. Vakarų Bulgarijoje sutikdami juos linksmuoliai su kaukėmis keliauja po sodybas, o Rytų Bulgarijoje taip švenčiamos Užgavėnės. Ypatingą šventę bulgarai švenčia vasario 14d. Tą dieną vyrai apipjausto vynuogienojus. Po darbų grįžta tempdami vežimą su išrinktu vynuogynų karaliumi. Jam uždedamas vynuogienojų vainikas. Bulgarai turi seniausią iš visų slavų tautų literatūrą. Jos ištakos siekia maždaug 1000-uosius metus. Lietuvos skaitytojams labiau žinomi 20a. bulgarų rašytojų kūriniai. Į bulgarų kalbą daugiausia lietuvių rašytojų kūrinių yra išvertęs Lietuvos bičiulis Trojanskis. Bulgarijoje yra išleista apie 50 Lietuvos autorių kūrinių, maždaug tiek pat išėję bulgarų literatūros vertinių Lietuvoje. Įvairiose Bulgarijos vietose su pertraukomis gyveno J. Basanavičius. Bulgarijoje jis pagarsėjo kaip gydytojas, higienistas, rašytojas. Jo vardu vadinasi viena iš centrinių Varnos miesto gatvių.

Ūkis.

Per pastaruosius dešimtmečius Bulgarija iš žemės ūkio krašto virto pramonine ir žemės ūkio šalimi, nes jos pramonės potencialas išaugo 5 kartus ir teikia 61proc. nacionalinių pajamų. Naudingųjų iškasenų Bulgarija turi nedaug. Yra rusvųjų ir akmens anglių, truputis naftos ir dujų, vario, cinko, alavo, švino. Anglys prastos kokybės, daugiausia naudojamos šiluminėse elektrinėse. Metalurgijos PRAMONĖ visiškai aprūpina kraštą spalvotaisiais metalais ir 2/3 juodųjų. Pagal cinko ir švino gavybą vienam gyventojui Bulgarija yra viena pirmųjų pasaulyje. Apie 24proc. pramonės produkcijos sudaro mašinų gamyba. Ji sutelkta Sofijoje, Rusėje, Varnoje, ir kitur. Eksportinės bulgarų produkcijos gaminiai yra liftai, vaisių ir daržovių perdirbimo įrengimai. Naftos perdirbimas ir laivų statyba sutelkta Burge. Pastaraisiais dešimtmečiais Bulgarija tapo viena didžiausių elektronokos gamintojų. Elektronikos gaminiai eksportuojami į 30 šalių. Apie 24proc. pramonės produkcijos sudaro vaisių, daržovių perdirbimas ir sauso vyno gamyba. Šie Bulgarijos gaminiai Europos rinkoje konkuruoja su Graikijos, Italijos, Ispanijos, o Rytų Europoje jie neturi sau lygių. Tekstilės, avalynės, siuvimo pramonė šaliai yra tradicinė. Tik 55proc. krašto ploto tinka ŽEMĖS ŪKIUI – mažesnė dalis nei Rumunijoje, Graikijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Kitą teritorijos dalį užima kalnai. Tačiau 2/3 dirbamosios žemės plotų yra juodžemiai. Tokios didelės derlingos žemės dalies Europoje daugiau niekur nėra. Tiesa, kai kurias žemes dėl vasaros sausrų tenka drėkinti. Beveik pusę pasėlių sudaro kviečiai. Be to, auginami kukurūzai ir miežiai. Nemažus plotus užima pomidorų, pipirų ir svogūnų plantacijos. Iš techninių kultūrinių augalų svarbiausi yra tabakas, medvilnė, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos. Nuo seno Stara Planinos pietiniuose šlaituose auginami aromatingieji ir aliejiniai augalai: levandos, mėtos, rožės. Pagal rožių aliejaus aksportą Bulgarijai nėra lygių pasaulyje. Tarptautinę reikšmę turi Juodosios jūros kurortai – Auksinės Smiltys, Saulės Krantas, Albena, taip pat žiemos poilsio ir slidinėjimo centrai Vitošos kalnuose prie Sofijos. Pastaraisiais dešimtmečiais tarp Lietuvos ir Bulgarijos yra nusistovėję geri ekonominiai ryšiai. Iš Bulgarijos pas mus įsivežami autokrautuvai, elektrokarai, akumuliatoriai, daržovės, vaisiai ir jų konservai. Bulgarai mielai perka lietuviškas stakles, grąžtus, suvirinimo įrengimus, šaldytuvus, chemijos pramonės produkciją.