PASAULIO ŪKIO SEKTORIAI
Užduotys:
1. Pasaulio ūkio sektorių istorinė raida;2. Trumpas kiekvieno iš sektorių apibūdinimas. Priežasčių, lemiančių vyraujančio sektoriaus valstybėje, išskyrimas ir analizė;3. Pasaulio ūkio struktūrą atspindinti schema (individuali).4. Mokslo ir technikos raidos etapai. Technopolių, mokslo ir technikos parkų sąvokos su pavyzdžiais. 10 įdomiausių pasaulio išradimų.5. 15 – ai valstybių nubrėžti grafikus, pagal vyraujančius pasaulio ūkio sektorius (dalis).
Atsakymai:
1. Pasaulio ūkio sektorių istorinė raidaIstorinėje pasaulio ūkio raidoje, formuojantis sudėtingiems ekonominiams santykiams, susiformavo keturi ūkio sektoriai (dalys). Pirmasis sektorius – žemės miškų ūkis ir žuvininkystė. Antrasis sektorius – gavybos ir perdirbimo pramonė. Trečiasis sektorius – gyventojų ir gamybos aptarnavimas. Ketvirtasis sektorius – informacijos (naujausių mokslinių technologijų kūrimas ir diegimas).I sektorius. V – II tūkst. Pr. Kr. žmogus jau vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, tobulino darbo įrankius, plėtojo amatus, spartino mainus. Tuometinis ūkis formavosi pagal du tipus: azijinį ir antikini. Azijinio tipo ūkyje dominavo valdovo nuosavybė, kolektyvinis darbas. Antikinio tipo ūkio pagrindą sudarė privati nuosavybe ir vergu darbas. Viduramžiais antikinis ūkis plėtojosi greičiau nei azijinis, nes Europos geografine padėtis buvo palankesne.II sektorius. Didžiųjų geografiniu atradimu laikotarpis lėmė pagrindines pasaulinio ūkio susidarymo prielaidas. Naujos atrastos žemes ir jūrų keliai padėjo Europai atsikratyti monopolinių Rytų prekių. Iš Lotynų Amerikos plūstelėjęs auksas ir sidabras paspartino amatų ir pramonės plėtotę. Laivyba ir ryšiai su kt. regionais lėmė sparčią tarptautine mainu plėtrą. Iki XVIII a. prad. Europoje ūkio plėtrą skatino gamybos priemonių tobulinimas, o Azijoje – gausi ir labai pigi darbo jėga.Mokslo ir technikos pažanga, XVIII a. didelių įmonių interesai išsiplėtė už šalies ribų. Gamyba tapo priklausoma nuo tarptautines rinkos, pramonė tapo reikšmingiausia ūkio šaka. Nusistovėjo nuolatiniai ir reguliarūs šalių ekonominiai ryšiai.
III sektorius. XX a. 8 dešimtmetyje daugelyje įmonių žmogaus darbą pakeitė robotai – vyksta pramones automatizavimas, kompiuterizavimas. Sparčiai didėjant gamybos efektyvumui, joje dirba vis mažiau žmonių. Visuomenes poreikius tenkina nedideles pramonėje ir žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius. Todėl taip sparčiai išplito paslaugų sfera. Ryškėja specializacijos rūšys: transporto, buitines paslaugos ir kt.IV sektorius. Šiuolaikiniame pasaulyje jau formuojasi ketvirtasis ūkio sektorius – informacijos. Jis apima naujausių mokslinių technologijų kūrimą ir diegimą. Sis sektorius vystosi kartu su III -paslaugų sektoriumi.2. Trumpas kiekvieno iš sektorių apibūdinimas. Priežasčių, lemiančių vyraujančio sektoriaus valstybėje, išskyrimas ir analizė
Pagal šių sektorių išskyrimą šiandien turime net valstybių, gyvenimo būdo sąlyginio skirstymo sąvokų. Šiuose sektoriuose dirbančių gyventojų skaičius parodo šalies ekonominį išsivystymą. Šį rodiklį įvairiose valstybėse lemia daug priežasčių: geografinė padėtis; gamtos ištekliai ir jų kiekis; istorinė ūkio raida; gyventojų išsimokslinimas;valstybių tarptautiniai ryšiai ir pramonės moderizacija atpalaiduoja daug pramonės jėgos, kuri persiorientuoja į paslaugų sferą.
Ūkio plėtra, sudėtingi ekonominiai santykiai suformavo 4 pagrindinius ūkio sektorius:1. Tiesioginis gamtos gerybių (naudingųjų iškasenų, žemės ir vandens, miško bei kilų turtų) naudojimas. Šis sektorius glaudžiai susijęs su gamta. Šiam sektoriui plėtoti svarbu dirvožemis, klimatas, reljefas, gaivaliniai gamtos ištekliai.2. Pramonė (amatai), statyba. Pramonės sektorius yra svarbiausia ūkio materialines gamybos šaka. Pramonė gamina vartojimo reikmenis, gamybos priemones kitoms ūkio šakoms.3. Paslaugų (prekyba, ryšiai, transportas, buitinės paslaugos ir kt).4.Informacijos. Jis apima naujausių mokslinių technologijų kūrimą ir diegimą.
Priežastys, kurios lemia vyraujantį sektorių valstybėse:• geografinė padėtis. Šalyse. esančiose labiau į pietus, pvz. visose šalyse esančios aplink Viduržemio. Karibų jūras. Indonezijos baseiną ir t.t. vyrauja paslaugų sektorius, ypač turizmas. Taip pat nuo geografinės padėties priklauso ir žemes ūkio sektoriaus plėtojimas v alsu beje.
• gamtos ištekliai ir jų kiekis. Nuo šio rodiklio priklauso pramonės sektoriaus vystymasis, tokiose šalyse, pvz. Vokietijoje. Rusijoje pramonės sektorius intensyviai vystomas iki šiol. Bet y ra ir išimčių, pvz. Japonija, beveik neturi naudingų iškasenų, tačiau pramones sektorius išvystytas labai gerai.• istorinė ūkio raida. Pvz. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje vyko daug revoliucijų, kurios paspartino pramonės sektoriau vystymąsi.• gyventojų išsimokslinimas. Konkrečiai produkcijai pagaminti – nuo idėjos iki pardavimo -reikalingi labai aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Tokiose šalyse, kur išsimokslinusių gyventojų skaičius yra didelis, vyrauja paslaugu ir informacijos sektoriai. Taip yra Vakarų Europos šalyse, Japonijoje, JAV ir pan.• valstybių kooperacijos ryšiai ir pramonės modernizacija. Konkurencija pasaulio rinkoje skatina pramonės modernizavimą. Sparti mokslo ir technologijų pažanga tokiose šalyse kaip: JAV, Kinijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje sukuria naujas technologijas, kurios vysto informacinio sektoriaus vyravimą valstybėje. Kadangi šios technologijos atpalaiduoja daug darbo jėgos, kuri randa užsiėmimą paslaugu sferoje. Trečiasis ir ketvirtasis sektorius yra neatsiejami.4. Mokslo ir technikos raidos etapai. Technopolių, mokslo ir technikos parkų sąvokos su pavyzdžiais. 10 įdomiausių pasaulio išradimų.
Mokslo ir technikos pažangos raida: Patirties kaupimas iki 16a. Mašinų gamyba iki 20a. (išrastas garo variklis, elektra, radijas, televizija…). Mokslo ir technikos pažanga (nauji gaminiai, kokybės gerinimas, valdymo tobulinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, žaliavų, lėšų, laiko sąnaudų mažinimas, naujų medžiagų sukūrimas, panaudotų perdirbimas, pakeitė darbo priemones, sukūrė tikslias ir lanksčias nepertraukiamos gamybos sistemas).
a) Civilizacijos raida – tai mokslo ir technikos raida. Iki mūsų dienų žmonija perėjo tris mokslo ir technikos raidos etapus:Patirties kaupimo (iki XVI a.)Mašinų gamybos (iki XX a.) Tuo metu buvo išrastas garo variklis, elektra, radijas, televizija, atrastas organinės sintezės procesas, padaryti kiti atradimai bei išradimai.
Mokslo ir technikos pažangos (prasidėjo XX a.viduryje). Tuo metu prasidėjo esminis kokybinis gamybos jėgų pasikeitimas, kuris lėmė ir gamybos kaitą. Tuo metu buvo pradėti gaminti nauji gaminiai, kokybės gerinimas, valdymo tobulinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, žaliavų, lėšų, laiko sąnaudų mažinimas, naujų medžiagų sukūrimas, panaudotų perdirbimas, pakeitė darbo priemones, sukūrė lanksčias ir tikslias nepertraukiamos gamybos sistemas.b) Iki XX a. Vidurio moksliniai tyrinėjimai, naujų technologijų kūrimas ir įgyvendinimas buvo chaotiškas. Svarų atradimą galėjo atlikti vienas mokslininkas ar grupelė. Tačiau visų mokslo sričių pažanga ir konkurencija pasaulio rinkoje vertė kurti ypač efektyvias technologijas, todėl vienam mokslininkui taip daryti sunku. Tokiam darbui telkiasi įvairių mokslo ir technikos sričių specialistai.Atsirado naujos mokslo ir technikos pažangos organizavimo formos – technopoliai, mokslo ir technologijų parkai (žinių visuomenės kūrimo centrai). Tai vienoje vietoje esantys mokslo ir specialių tyrimų centrai bei aukštų technologijų įmonės, kurios mokslo laimėjimus tiesiogiai taiko gamyboje ir padeda juos tobulinti. Mokslų ir technologijų parkai kuriami ten, kur susitelkę daug mokslo įstaigų, nuošali, bet nesunkiai pasiekiama vietovė, nedidelis apylinkės gyventoju tankumas, tinkama aplinka (ypač maža oro tarša). Pirmasis mokslinis technologinis parkas buvo įkurtas 1951 metais Stanforde, Kalifornijos valstijoje, JAV. Paskutiniu metu pagal literatūros šaltinius JAV veikia virš 150 mokslinių technologinių parkų, pasaulyje – apie ” 500. Daugiausia mokslo ir technologijų parkų yra Kalifornijoje. Sparčiai jų daugėja ir Floridoje. Japonijoje tokie parkai išdėstyti visoje šalyje. Europoje daugiausia mokslo ir technologijos parkų turi D.Britanija. Jie sutelkti Kembridžo – Londono – Bristolo juostoje.Švedijoje tokie parkai kuriami prie universitetų (pvz. Prie Upsalos). Prancūzijoje, daugiausia periferijoje – Tulūzoje, Monpeljė ir kt. Vokietijoje vyrauja maži tyrimų centrai. Rusijoje viskas daugiau susieta su karo aviacija ir kosmoso pramone. Japoniškas mokslo ir technologijų parkų modelis vadinamas Technopolių (specializuotas mokslo ir gamybos centras). Jis kiek skiriasi nuo amerikietiško. Technopolis tai gigantiškas kompleksas, miesto tipo struktūra, kuri gali apimti keletą regiono miestų, kuriuose išdėstyti įvairaus tipo technologiniai parkai. Tokių struktūrų pasaulyje yra vienetai. Technopoliuose sukoncentruotos didelės įmonės, jų mokslo laboratorijos, universitetai, mokslo tyrimų institutai, aukštų technologijų įmonės, įmonės, teikiančios technologijų perdavimo paslaugas ir atliekantys bendrus tyrimus.. Technopoliuose yra ir gyvenamieji regionai, kuriuose apgyvendinami Technopolio darbuotojai, aptarnaujantis personalas. Dauguma tokių miestų gyventojai yra mokslininkai ir inžinieriai. Keletas pavyzdžiu mokslo ir technikos parku bei technopoliu pavyzdžių: Silicio slėnis yra didžiausias pasaulyje mokslo ir technologijų parkas. Jis yra netoli San Francisko. Kalifornijoje. Parko branduolys – Stanfordo universitetas, kuris yra pirmaujantis puslaidininkų tyrimuose. Dabar silicio slėnyje veikia apie 3000 aukštųjų technologijų įmonių, mokslinius tyrimus atlieka bei mikroelektronikos techniką gamina 300 tūkst.žmonių. Slėnyje pagaminama 25°o pasaulio puslaidininkų. Čia dirba apie 1.5 mln.žmonių. Silicio slėnio firmų veikla jau apėmė didelius JAV pv ir v rajonus, net pr Azijos šalis.
Guildford (Anglija) – centre yra Sario universitetas ir tyrinėjimų (atradimų) parkas. Specializuojasi palydovinėje inžinerijoje; skaitmeniniame susisiekime ir kt.,moksluose. Čia yra susitelkę gausybė įvairiausių firmų: Avaya, BOC Ltd, Vision Engineering, Kobe Steel and the Smith Group. Lille Metropolitan (Prancūzija) – yra regioninė vieša organizacija, kuriai priklauso septyniolika miestų išsidėsčiusių tiesiai ant Prancūzijos- Belgijos sienos. Tai finansų centras, tekstilės centras, elektroninė industrija. Čia yra 10 pradinių centrų, 37 moksliniai parkai ir 250 laboratorijų. Novosibirskas (Rusija) yra pramoninių parodų centras, kasmet daugiau kaip 90 pramoninių parodu, su 5000 vietinių ir 1000 kitataučių eksponentų būna čia. Novosibirskas yra svarbus mokslinis ir pramoninis miestas.Uppsala (Švedija). Uppsala yra senas universitetinis miestas._Šiandien Uppsala su savo 190, 000 gyventojų yra veiklus pramonės ir komercijos miestas, kur žinios, idėjos ir verslininkai yra pačiame centre.c) Įdomiausi šiuolaikiniai pasaulio išradimai:1. Liemenėlė. Išrasta 1914 m. Niujorko aukštuomenės damos Mary Phelps Jacobs.2. Televizija. Išrasta 1925 m. Škoto Johno Lorrie Bairdso.3. Polietileno maišelis. Maišelį išrado grafas Tipperis 1945 m (anglija).4. Kredito kortelė. Pirmąją kredito kortelę, leidusią atsisakyti grynųjų pinigų, 1950 m. išleido kompanija “Diners Club” (.Amerika).5. VValkmanas. Nešiojamas magnetofonas, sukurtas kompanijos “Sony” prezidento Akio Morita 1979 m. (Japonija).6. Rubiko kubas. 1980 m. vengrų profesoriaus Erno Rubiko išrastas žaisliukas.7. Automatinis telefono atsakiklis. Jis buvo pagamintas 1904 m dano Voldemaro Paulseno.8. Pirmoji visiškai elektroninė televizijos sistema. Ją 1927 m sukūrė 21 metų amerikiečiu inžinierius P.T. Farnsworthas.9. Dirbtinis inkstas. Buvo sukurtas 1965 m Švedijoje. Jį sukūrė Nilsas Alvalio ir Lenartas Ostergrenas.10. Pirmasis atrastas efektyvus antibiotikas-penicilinas. Jį 1896 m atrado prancūzu medicinos studentas Ernestas Dušense.
1592m. – Italų mokslininkas Galilėjus sukonstravo pirmąjį skriestuvą.1597m. – Italų mokslininkas Galilėjus sukonstravo pirmąjį termometrą.1839m. – Prancūzų konstruktorius Luji Dageras sukonstravo pirmąjį fotoaparatą1855m. – Londonas tapo pirmuoju pasaulio miestu, kuriame buvo iškabintos pašto dėžutės
1876m. – Škotų išradėjas Aleksandras Grehamas Belas užpatentavo telefoną1879m. – JAV išradėjas Tomas Edisonas užpatentavo elektros lemputę1880m. – Londono telefonų kompanija išleido pirmąją telefonų knygą, kurioje buvo 255 pavardės.1885m. – Vokiečių inžinierius Gotlybas Daimleris sukūrė pirmąjį motociklą.1886m. – JAV buvo pirmoji šalis, kurioje buvo pradėta prekiauti Coca Cola1895m. – Prancūzų išradėjai broliai Ogiustas ir Luji Liumjerai Paryžiuje pademonstravo pirmąjį kino filmą. Be to jie sukūrė filmavimo kamerą ir spalvotąją fotografiją.1896m. – JAV išradėjas Vitkombas Jadsonas užpatentavo pirmąjį užtrauktuką1931m.- D. Britanijos transporto ministerija išleido pirmąsias pasaulyje kelių eismo taisykles.Pagrindiniai mokslo raidos etapai
Senovės akmens amžius Pirminiai žmogaus egzistencijos įrankiai, tebuvo lazda ir akmuo – techninės pažangos pradžia, mechanikos ir fizikos pagrindas. Vienas didžiausių žmonijos laimėjimų buvo ugnies atradimas ir jos išsaugojimas – chemijos pagrindas. Maždaug prieš keturis tūkstančius metų prieš Kristų egiptiečiai pradėjo rašyti ant papiruso. Tuomet, dar senovėje, popierius tapo pigiausia priemonė ant ko rašyti, todėl greitai išplito. Žinios, sukauptos apie augalus ir gyvūnus, padėjo pamatus šiuolaikinei biologijai. Iš to meto piešinių, galima spręsti, jog jau buvo žinomi kai kurie vidaus organai, ir tai galėjo būti anatomijos pradžia. Pradeda reikštis ir pirmosios religijos formos.
Naujasis akmens amžius Kartu su žemdirbyste atsirado ir darbo sąvoka, išsiplėtė prie pasekmės supratimas kaip racionalaus mokslo pagrindas. Augalai ir gyvūnai tapo stebėjimo objektu, nes buvo būtina visa tai pažinti, o tai savo ruožtu skatino technikos pažanga. Ypač svarbus buvo metalo atradimas. Šiuo laikotarpiu atsiranda kiekybinis mokslas. Iškilo būtinumas matuoti,sukurtos svarstyklės. Mokėjimas skaičiuoti pritaikytas sudarant įvairius kalendorius. Tai turėjo įtakos astronomijos pažangai. Ligonių stebėjimai, ir buvo medicinos mokslų (anatomijos, fiziologijos) pradžia.
Geležies amžius Pirmasis graikų filosofas materialistas buvo Falesas. Dialektinės filosofijos pradininkas Heraklitas – iškėlė mintį, kad viskas keičiasi. Parmenidas, bei jo mokinis Zenonas iš mokslo reikalavo absoliučios tiesos, kuriai prieštaravo Demokrito atomistinė teorija.Pitagoro bandymas pagrįsti prielaidą, kad Žemė yra rutulio formos ir kad ji juda kartu su kitais dangaus kūnais racionalizuotas Heraklito ir Aristarcho, padėjo nustatyti šiuolaikinę Saulės sistemą. Pitagoriečiai taip pat buvo matematikos ir fizikos mokslų pradininkai.Ir filosofiniu, ir empiriniu aspektu verta dėmesio graikų medicina, išskirtinas Hipokrato vaidmuo.Reikėtų paminėti Sokrato logiką, Platono idealizmą, Aristotelio filosofija ir fiziką.Archimedas – vienas žymiausių graikų mokslininkų, nemažai pasidarbavęs matematikoje, fizikoje, ypač kuriant įvairias mašinas, remiantis mechanikos dėsniais.
Viduramžių amžius Indijoje jau buvo patobulinta skaičiavimo sistema (įvesti arabiški skaitmenys). Arabai sukūrę algebros ir trigonometrijos pagrindus.Tobulėjo ir medicinos mokslas, pasiekta gydant akių ligas. Labiausiai musulmonai pasižymėjo chemijoje.Susikūrus Europoje feodalinei sistemai, išplito ir sustiprėjo religijos vaidmuo. Tai neigiamai atsiliepė mokslo pažangai – viduramžiais mokslas išgyveno krizę.Tobulėjo spirito gamyba.Atsirado specifinė Viduramžių mokslo forma – scholastika, pagrindinį dėmesį skyrė krikščioniškų dogmų kūrimui. Šiuolaikinės mokslo sampratos įtakos turėjo ir alchemijos (bandymais tirdama gamtines medžiagas ir jų junginius) bei astrologijos (stimuliuodama reguliarius dangaus šviesulių stebėjimus, kūrė astronomijos bazę) plėtra.
Mokslas renesanso laikotarpiu Leonardo da Vinčis, N. Kopernikas, kurio atradimai padarė perversmą (įrodymas, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir juda apie nejudančią Saulę) antikinėje mąstymo sistemoje. Aprašomoji astronomija – vienintelis mokslas, sukaupęs pakankamai daug stebėjimo duomenų ir pritaikęs tikslius matematinius metodus, įgalinančius kelti hipotezes ir jas patikrinti.Šiam laikotarpiui priskirtinas U. Harvėjaus kraujo apytakos sistemos ir planetų sukimosi (I. Kepleris, G. Galilėjus) atradimai. F.Benas ir R. Dekartas stengėsi apibūdinti mokslo metodą, tačiau pirmasis rėmėsi indukcija, o antrasis – logika.Šiuo laikotarpiu mokslas pradeda atsiskirti nuo religijos ir tampa savarankišką kultūrą atspindinčia institucija. Eksperimentinis mokslas ir mechanikos pažanga padėjo mokslo ir gamybos ryšio pagrindus. Ryškėja filosofinis žmogaus prigimties, visuomenės ir valstybės aiškinimas.Susiformuoja metafizinė ideologija. Skirtingai nuo antikinės dialektikos, vietoj pažinimo proceso visuotinio ryšio dominuoja izoliacija, kitimo principas buvo pakeistas į pastovumo principą.
Pramonės perversmo laikotarpis XVIII – XIX amžiaus mokslas Mokslas išgyveno krizę, čia turėjo įtakos I. Niutono darbai, kurie aplenkė patį laiką. XVIII amžiaus antroje ir XIX amžiaus pirmoje pusėje pasiekta didelių laimėjimų fizikoje, chemijoje ir biologijoje. Pramonės perversmo laikotarpiu išrandama verpimo mašina, garo mašina, audimo mašina, garu varomas garvežys, nutiestas pirmas geležinkelis, išrasta narkozė, Londone nutiestas pirmas požeminis geležinkelis. Tuo metu pagrįstos dvi naujos, reikšmingos mokslo teorijos – energijos tvermės (fizikoje) ir evoliucijos (biologijoje). Kiek vėliau, XIX amžiaus antroje pusėje, buvo sukuria D.K. Maksvelo šviesos teorija ir D. Mendelejevo periodinė cheminių elementų sistema. Informacijos perteikimo greitis ir tikslumas įvairias atsutmais iš esmės pasikeitė1837m. Amerikiečiui S. Morzei išradus telegrafo aparatą. 1839 m. šis aparatas atsiradoVilniuje. 1837m. Išrastas ir telefonas.1895 m . rusų mokslininkas A. Popovas sukūrė pirmąjį radio imtuvą. Tuo pat metu atsiranda socialinės, ekonominės, filosofinės ir bendramokslinės prielaidos parengti mokslinę visuomenės raidos teoriją. Konkretūs mokslai priverčia keisti pažinimo ideologija, nes visą laiką buvo priešingai – tai buvo filosofijos prioritetas. Tą pakeitimą padarė G. Hėgelis, grąžinęs graikų metodologijos principus.
XX amžiaus mokslas Pasiekta daug mokslo laimėjimų, keitėsi mokslinio pažinimo principai. Daug lėšų skirta moksliniams tyrinėjimams. Mokslas tampa vis labiau priklausomas nuo valstybės (poreikių, politikos).Todėl į mokslą jau buvo galima dėti kapitalą, kurti šiuolaikines laboratorijas, subsiduoti universitetus bei kitas aukštąsias mokyklas. Mokslas tapo glaudžiai susijęs su kasdienybe.1907 m. B. Rozingas sukūrė prietaisų, kurie tapo dabartinės Tv sistemos pagrindu. Maždaug po trisdešimt metų išsivysčiusiose šalyse pradėtos translioti TV laidos. Prasidėjo filmų, TV laidų kūrimas.
Didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė interneto atsiradimas. Jis buvo kurtas ne tokiems tikslams, kaip dabar naudojamas. JAVreikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvibinga net branduolinio smūgio atveju. tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969 m. ir vadinosi Arpanetas. 1971m per kompiuterinį tinklą buvo pasiūsta pirmoji elektrononio pato žinutė. Šveicarijoje buvo sukurtas WWW (pasaulinio voratinklio) prototipas. Prasidėjo masinis interneto serverių augimas.Žmonija gali pasigirti didžiuliais pasiekimais. Įgyvendinta dar 1870 m. Žiuli Verno aprašyta kelionė į mėnulį, pažabota atominėenergija, į orbitą paleista begalė dirbtinių Žemės palydovų, išmokta atlikti sudėtingas operacijas, klonuoti gyvūnai, ruošiamasi klonuoti ir žmogų, sukurtas branduolinis ginklas.
5. 15 – ai valstybių nubrėžti grafikus, pagal vyraujančius pasaulio ūkio sektorius (dalis)15 valstybių ūkio sektorių pasiskirstymas (%). Valstybė Pasaulio ūkio sektoriai Žemės ūkis Pramonė AptarnavimasNepalas 41,0% 22,0% 37,0%Liberija 60,0% 10,0% 30,0% Etiopija 45,0% 12,0% 43,0% Albanija 55,0% 24,0% 21,0% Burundis 50,0% 18,0% 32,0% Estija 12,0% 68,0% 20,0% Latvija 5,0% 33,0% 62,0% Argentina 6,0% 32,0% 62,0% Bulgarija 15,0% 29,0% 62,0% Kroatija 10,0% 19,0% 71,0% JAV 2,0% 18,0% 80,0% Japonija 2,0% 35,0% 63,0% Prancūzija 6,0% 27,0% 67,0% Australija 3,0% 26,0% 71,0% Švedija 3,0% 34,0% 63,0%
Išvada: Iš lentelėje pateiktų duomenų bei grafiko matyli, kad Nepale. Liberijoje. Etiopijoje, Albanijoje bei Burundyje (trečiojo pasaulio šalyse) – labiausiai vyrauja žemės ūkio sektorius, aptarnavimo sektorius ir kiek mažiau už pastarąjį – pramonės sektorius. Apie paskutinį -informacini sektorių duomenų neradau, bet dėl didelio žmonių neraštingumo bei itin silpnos ekonomikos galima spėti, kad naujausios technologijos nekuriamos, nediegiamos. Silpną ekonomika trečio pasaulio šalyse galėjo lemti tai. kad dauguma šių pasaulio valstybių buvo kolonijinės. Visą laiką jomis naudojosi įtakingos valstybės kaip žaliavų, vergų neišsenkančiu katilu. Niekas tuomet negalvojo apie jų nualinimą. Trečiojo pasaulio valstybės neturėjo galimybės vystytis. Todėl joms būdingas toks ūkio sektorių pasiskirstymas.Estija, Latvija, Argentina, Bulgarija, Kroatija – besivystančios valstybės. Beveik visos jos postkomunistinės šalys. Paprastai besivystančiu valstybių ekonomika pereinamojoje stadijoje iš planinės i rinkos ekonomiką. Nors šalių ūkiuose vyrauja aptarnavimas, bet jų negalima priskirti trečiajam sektoriui, nes dauguma pajamų gaunama ne iš turizmo ar gyventojų ir gamybos aptarnavimo, bet prekiaujant ar perpardavinėjant prekes. Šių šalių pramonė, žemės ūkis bei aptarnavimas vejasi išsivysčiusias šalis, pamažu diegiamos naujesnės technologijos. Dirbančiųjų žemės ūkyje yra žymiai mažiau nei trečiojo pasaulio šalyse. Vidutiniškai 20 – 35%. JAV, Japonija, Prancūzija, Australija, Švedija – išsivysčiusios valstybės. Jas be jokių dvejonių galima -priskirti trečiojo sektoriaus šalims. Tai aukšto išsivystymo lygio valstybės. Iš lentelėje pateiktų duomenų ir diagramos ryškiai pastebimas aptarnavimo sektoriaus dominavimas, mažiau pramonė ir. palyginus su trečiojo pasaulio šalimis, visiškai mažas žemės ūkio dominavimas. Išsivysčiusiose šalyse sparčiausiai kuriamos naujos technologijos, jos sparčiai diegiamos (kompiuterinė bei programinė įranga ir pan.). Šiose šalyse naujų technologijų išradimas turi senas tradicijas, šių šalių vyriausybės daug investuoja į naujus mokslinius tyrimus. Trečio sektoriaus (išsivysčiusios) valstybės gali visai neplėtoti ketvirtojo sektoriaus būdingų ypatybių ir būti tarp šalių lyderių pagal pragyvenimo lygį. tačiau turi būti gerai išplėtotas aptarnavimo sektorius.
Kitas variantas:
Valstybės pagal vyraujančius ūkio sektorius
Išsivysčiusios valstybės
JAV Prancūzija Autralija Belgija JaponijaPaslaugų sektorius 73,5 ٪ 72,8 ٪ 68,4 ٪ 73٪ 74,1٪Pramonės sektorius 24,9٪ 24,5٪ 28,2٪ 25,7٪ 24,7٪Žemės ūkio sektorius 1,6٪ 2,7٪ 3,4٪ 1,3٪ 1,3٪
Besivystančios valstybės
Latvija Kinija Bulgarija Brazilija KroatijaPaslaugų sektorius 70,8٪ 33٪ 58,4٪ 51,3٪ 61,7٪Pramonės sektorius 24,8٪ 52٪ 30,1٪ 38,6٪ 30,1٪Žemės ūkio sektorius 4,4٪ 15٪ 11,5٪ 10,1٪ 8,2٪
Atsilikusios valstybės
Afganistanas Angola Armenija Bostvana Dramblio Kaulo resp.Paslaugų sektorius 20٪ 25٪ 41,1٪ 52٪ 25,8٪Pramonės sektorius 20٪ 67٪ 36,1٪ 44٪ 19,4٪Žemės ūkio sektorius 60٪ 8٪ 22,9٪ 4٪ 27,8٪