TURINYSĮvadas 31.Elektroninės bankininkystės samprata 32. Elektroninės bankininkystės sistema Lietuvoje 43. EBS raida Lietuvoje 54. EBS statistinė apžvalga pasaulyje 7Išvados 8Literatūra ir šaltiniai 9Priedai 10ĮvadasBankai, reaguodami į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoja savo veiklą, keičia organizacines struktūras, kuri ir diegia naujus produktus bei paslaugas, plečia rinkas. Dažnai informacijos technologijų panaudojimas leidžia nustatyti būdus, kuriais gali būti vykdomos verslo operacijos, kartu užimdamos tarpinę padėtį tarp kliento ir banko. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos (EBS) atsiradimas ir išplėtojimas. EBS tema pasirinkta todėl, kad elektroninė bankininkystės sistema tampa integralia atviros pasaulinės socioekonominės sistemos dalimi; tai procesas, kuris nuolat tobulinamas ir plečiamas. Naujų technologijų šioje srityje diegimas ir tolimesnės jų vystymosi ir paplitimo perspektyvos bei tempai daro nagrinėjamą temą aktualia tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Darbo tikslas buvo apžvelgti EBS aplinką tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą, iškėliau pagrindinius darbo uždavinius:• Apibrėžti elektroninės bankininkystės sistemos sąvoką;• Pateikti elektroninės bankininkystės sistemos apžvalgą;• Aprašyti elektroninės bankininkystės sistemos raidą Lietuvoje; • Apžvelgti elektroninę bankininkystę pasaulyje.Darbą sudaro įvadas, 4 pagrindinės dalys, iliustruotos grafikais, išvados, naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas. Darbe daugiausiai naudotasi bankų internetinių svetainių duomenimis, taip pat remiantis straipsniais bei knygomis.1.Elektroninės bankininkystės samprataElektroninė bankininkystė – tai banko veikla, kuriai naudojamos elektroninės priemonės. T.y., elektroninės priemonės naudojamos duomenų mainams tarp banko klientų ir banko, centrinio banko funkcijoms, tarpbankiniams susitarimams dėl bendradarbiavimo ir kt. Banko klientams elektroninė bankininkystė naudinga dėl šių privalumų: nereikia mokėti papildomo metinio, mėnesinio ar abonentinio mokesčio; galima nemokamai atlikti pavedimus banko viduje; nereikia mokėti papildomo mokesčio susimokant už komunalines paslaugas; nereikia jokios specialios įrangos, banko operacijas galima atlikti visur, kur yra internetas; galima gauti visą informaciją apie sąskaitos (-ų) būklę už norimą laikotarpį; galima atlikti visus vietinius ir tarptautinius mokėjimus; galima sudaryti indėlių sutartis; galima nustatyti periodinius mokėjimus; galima konvertuoti valiutą; galima internetu apmokėti paslaugas ir prekes; galima nusiųsti bankui pranešimus ir klausimus.
Kitaip sakant, elektroninė bankininkystė suteikia galimybę visas operacijas, kurias seniau turėdavome eiti tvarkyti į banką – sąskaitų apmokėjimą, valiutos keitimą, pavedimus – sutvarkyti per internetą. Internetinė bankininkystė yra elektroninės bankininkystės dalis ir bankines paslaugas teikia išskirtinai interneto pagalba.[1]2. Elektroninės bankininkystės sistema LietuvojeElektroninės bankininkystės plėtrą stabdo nepakankamos komunikavimo galimybės, neišspręsti vartotojų teisių, elektroninių procedūrų autentiškumo ir vientisumo bei sandorių privatumo užtikrinimo klausimai. Bankininkystės perkėlimo į elektroninę terpę sėkmė ir tempai priklauso ir priklausys nuo daugelio aplinkybių – bankininkų aktyvumo ir kvalifikacijos, vartotojų pasitikėjimo naujomis technologijomis, valdžios sugebėjimo sukurti palankias sąlygas plėtoti elektroninę bankininkystę tiek vidaus tiek tarptautinėse rinkose. Lietuvos telekomunikacinių tinklų išvystymo lygis kol kas atsilieka ne tik nuo bendro ES lygio, bet ir nuo kaimyninių šalių. Didžioji dalis gyventojų ir įstaigų kompiuterių yra jungiami į globalius tinklus ir internetą per vietines išskirtines ar komutuojamas ryšio linijas, priklausančias AB “Lietuvos Telekomas”, kuriam iki 2003 m. buvo suteiktos monopolinės teisės teikti fiksuoto laidinio ryšio paslaugas. Šalyje didėja telefoninio ir duomenų perdavimo tinklo abonentų skaičius, tačiau informacinė infrastruktūra išvystyta netolygiai – geriausiai sostinėje ir didžiuosiuose miestuose; žymiai blogesnė padėtis yra periferijoje. 2000 metų pabaigoje Lietuvoje buvo apie 1,2 milijono laidinio ryšio ir daugiau kaip 550 000 mobilaus ryšio tinklų abonentų . 2000 metais telefono tinklo pertvarkymo į skaitmeninį lygis padidintas iki 46.5, o penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – iki 53.4 procento [2].Interneto vartotojų Lietuvoje 2000 metų pabaigoje buvo apie 120 000. Nors šis skaičius sparčiai auga, tačiau tebėra žemesnis ne tik už Vakarų Europos šalių, bet ir už Estijos bei Latvijos lygį. 2001 m. pradžioje Lietuvoje buvo apie 270 000 kompiuterių. Kadangi dalis jų naudojama kolektyviai, realiai šiuo metu kompiuteriais naudojasi virš pusės milijono šalies gyventojų. Įvertinant kasmetinį šalies kompiuterių padidėjimą 30-40 tūkstančių vienetų, tikėtina, kad potencialių elektroninė bankininkystės dalyvių skaičius kasmet papildomai padidėja apie 5-6 tūkstančiais. Tiksli statistika šioje srityje nėra vedama.Elektroninės bankininkystės plėtojimui kliudo skirtingi reguliavimo būdai atskirų šalių įstatymuose. Įvairiose šalyse skiriasi įstatymų normos, nusakančios ryšio kanalų operatorių atsakomybę už perduodamos informacijos autentiškumą bei apsaugą, elektroninių dokumentų, kontraktų, sandorių sudarymo, saugojimo, autentiškumo patvirtinimo ir apmokestinimo klausimus.Bankininkų ir vartotojų pasitikėjimas šalies įstatymų veikimo efektyvumu ir stabilumu yra žemas, nes nėra sukurta palanki elektroninės bankininkystės vystymui reikalinga teisinė aplinka. Šios problemos yra tarptautinės ir egzistuojantys skirtumai gali sukelti nuostolių atskiroms šalims ar verslo dalyviams, todėl svarbu sukurti reikalingas elektroninei bankininkystei naujas teisines normas ir integruoti jas į jau egzistuojančią teisinę bazę. Investicijas į elektroninę bankininkystę Lietuvoje sulaiko maža ir nepakankamai išvystyta šalies rinka, maža gyventojų perkamoji galia, nedidelis interneto vartotojų kiekis; mažos ir vidutinės įmonės nepajėgia įsigyti brangios elektroninei bankininkystei organizuoti reikalingos įrangos ir nesitiki greitos naudos iš tokios įrangos diegimo. Nepakankama didelės verslo dalyvių dalies kompetencija bei kompiuterinis raštingumas; stoka aiškios, prieinamos bei suprantamos reklamos – nepakankamai propaguojamos naujos situacijos ir galimybės, atsirandančios plėtojant elektroninę bankininkystę. Mintis apie tai, jog piniginius reikalus galima tvarkyti sėdint namuose ar biure prie kompiuterio, atsirado jau senai. 1995 metais pirmasis elektroninės bankininkystės paslaugas pradėjo teikti JAV bankas Security First Network Bank. 1997 metų tyrimų kompanija Jupiter Communications prognozavo, kad 2000 metais 22 milijonai JAV vartotojų naudosis tokiomis paslaugomis. Tačiau tais metais priskaičiuota tik 4,5 milijono elektroninės bankininkystės vartotojų. EBS reputaciją galino saugumo pažeidimai, vėlavimai ir prastas aptarnavimas. Prog…nozės neatitiko tikrovės, tačiau teigti kad EBS neplėtojama būtų klaidinga. Tai rodo ir faktas, kad Lietuvoje dauguma komercinių bankų jau teikia elektroninės bankininkystės paslaugas, o likusieji ruošiasi tai daryti [4]. Šiuo metu Lietuvos bankai siekia sukurti daugiakanalę sistemą, kad galėtų geriau tenkinti vartotojų poreikius. Pagrindinis sistemos strategijos tikslas – kuo geriau pasiekti ir matyti savo klientus bei jų poreikius, kad ir kokius susisiekimo kanalus jie naudotų : ٱ Internetą; ٱ bankomatą; ٱ laidinį telefoną; ٱ mobilųjį ryšį.Nuo elementarių funkcijų pereinama prie tobulesnių technologijų ir didesnę vertę turinčių paslaugų. Siekiama, kad banko paslaugos būtų gerai teikiamos visais kanalais, bet kur ir bet kada. Todėl dabar Lietuvos bankai daugiausia investuoja į naują elektroninę klientų ryšių valdymo technologiją.3. EBS raida LietuvojePaskutiniais metais Lietuvos bankai pradėjo sparčiai diegti interneto bankininkystės sistemas, stengdamiesi tapti kuo modernesni ir pristatyti visas paslaugas tiesiog individualaus vartotojo ar įmonės kompiuteriuose. Šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos bankų yra įdiegę klientų aptarnavimo internetu sistemas. Šios investicijos neliko be atsako. 2001 m. pradžioje bankų paslaugomis internetu naudojosi apie 15 tūkst. vartotojų, o liepą šis skaičius ūgtelėjo iki 37 tūkst. Šie skaičiai, palyginti su interneto vartotojų skaičiumi, yra tikrai džiuginantys. Patys bankai optimistiškai vertina interneto bankininkystės naudojimo perspektyvas [4]. Daugelis didžiausių pasaulinių bankų dar iki šiol nesugeba nors vidutiniškai išnaudoti technologijos. Pagal firmos “Unysis” tyrimo duomenis kas ketvirtas bankas visame pasaulyje net neturi jį pristatančios interneto svetainės. Iš 400 pačių didžiausių bankų 94 neturi atskiro interneto skyriaus, besirūpinančio interneto svetainės priežiūra arba interneto bankininkystės sistemų tobulinimu. Tų pačių bankų svetainės yra sukurtos atmestinai – trūksta reikalingos informacijos.Nuo 1997 m. elektroninės bankininkystės paslaugas teikia Lietuvos žemės ūkio bankas (dabar Nord/LB), tačiau paslauga yra teikiama paprasta telefono linija prisijungus prie banko terminalų modemu. Stambūs ir vidutiniai klientai gali prisijungti prie savo sąskaitų ir atlikti visas svarbiausias operacijas. Tada duomenys perduodami ne internetu, o paslauga orientuota tik į įmones. Elektroninės bankininkystės paslaugas 2000 m. vasarą pirmasis teikti pradėjo “Hansabankas” [5]. Nors “Snoras” skelbia, kad dar tų pačių metų pavasarį buvo sukūręs savo sistemą “Snoras Online”, tačiau rimtesnių rinkodaros kampanijų nebuvo vykdoma [3].Pradinės “hanza.net” sistemos galimybės buvo minimalistinės : vartotojas galėjo patikrinti banko sąskaitos likutį, gauti sąskaitos išrašus, daryti vietinius pavedimus. Bankas panaudojo “Hansabank” įmonių grupėje sukurtą sprendimą, todėl Lietuvoje nauja tebuvo lokalizacija. Tai ir lėmė sistemos stabilumą [5].“Vilniaus banko” sistema pradžioje veikė su trikdžiais. Aktyvi VB reklamos kampanija rado atsaką rinkoje: nuo pristatymo 2000-jų rudens pradžioje iki metų pabaigos klientų, pasirašiusių banko paslaugų teikimo internetu sutartis, skaičius perkopė 11 tūkst..Internete savo paslaugas internetu siūlo “Parex”, “Hansabankas”, Nord/LB bei Vilniaus, Medicinos, Šiaulių bankai.Pagal “SIC rinkos tyrimai” 2002-ųjų metų rugsėjo-spalio mėn. vykdytų tyrimų duomenis, tuo metu viena iš keturių (25,2%) Lietuvos įmonių elektroninės bankininkystės paslaugomis jau naudojasi, 8.8% ketina pradėti naudotis per artimiausius 6 mėn., daugiau nei trečdalis (35,4%) nesinaudoja ir per ateinantį pusmetį to daryti neketina. Truputį mažesnė dalis (30,5%) šiomis paslaugomis nesinaudoja ir nežino, ar naudosis. Iš įmonių, naudojančių internetą, net 16,4% juo kasdien atlieka bankines operacijas, 10,8% tai daro keliskart per savaitę.1 lentelė.Lietuvos bankų paslaugos internetu (bankų informacija jų interneto svetainėse) Bankas Sistema Veiklos pradžiaHansabankas (dabar – “Hansa-LTB”) Hanza.net 2000 liepaMedicinos bankas IBS 2000 gegužėParex bankas iBank 2001 lapkritisSnoras Snoras Online 2000 balandisŠiaulių bankas SB linija 2000 rugsėjisNord/LB (Ūkio bankas) Eta bankas 2000 liepaVilniaus bankas VB Internet@as 2000 rugsėjisKitas skandinaviškasis “Sampo bankas” internetinės bankininkystės paslaugas pristatė 2002-jų IV ketvirtyje. Tokia banko paslauga jau neturėtų būti vertinama kaip privalumas, o kaip viena iš būtinų sudėtinių banko paslaugų, padedančių klientams valdyti savo sąskaitą [6].Paslaugos, teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriasi, tačiau ateityje šie skirtumai turėtų dar labiau padidėti. Fizinių asmenų aptarnavimas taps vis labiau asmeniškesnis, o juridinių asmenų vartotojo sąsaja atspindės šių poreikius – skirtingus atsakomybės lygius, kitokias galimybes. Didėjant poreikiui padaugėjo ir t…eikiamų paslaugų bei pagerėjo jų kokybė. Apibendrinant galima teigti, jog vis daugiau bankų Lietuvoje teikia paslaugas elektroniniu būdu siekdami pritraukti didesnį vartotojų skaičių. 2001 metais EBS paslaugomis naudojosi 37 tūkstančių Lietuvos gyventojų, šiuo metu – jau daugiau nei pusę. Tai rodo, jog EBS Lietuvoje yra perspektyvi. Artimiausiais metais ši tendencija turėtų išlikti. Lietuvos bankai, norėdami išsilaikyti rinkoje tiesiog turės savo klientams pasiūlyti panašias paslaugas.2 lentelė.Elektroninės bankininkystės paplitimas tarp Lietuvos bankų 2003 metais Bankas PC bankininkystė Internetinė bankininkystė Mobilioji bankininkystėHansa LTB + + +Medicinos bankas + +Šiaulių bankas + Bankas “Snoras” + + +Nord/LB(Ūkio bankas) + + +Vilniaus bankas + + +Iš viso: 66.66 % 100 % 83.33 %4. EBS statistinė apžvalga pasaulyjeŠiuo metu yra surinkta ir paskelbta nedaug detalios informacijos apie elektroninės bankininkystės veiklą. To pagrindinė priežastis – bankų atsiskaitomybės reikalavimų spragos, dėl ko yra sunku atskirti elektroninės bankininkystės paslaugų dalį nuo kitų banko teikiamų paslaugų. Finfacts Key Internet Statistics Centre ataskaita rodo, kad elektroninės bankininkystės paslaugų paklausa yra aukšta šalyse (UK, Švedija, Šveicarija, Olandija), kur daugiau negu 75 proc. visų bankų siūlo elektroninės informacinės ir tranzakcinės bankininkystės paslaugas [žr.1 priedas]. Internetinė bankininkystė yra populiari Skandinavijos šalyse, kuriose vartojančių šias paslaugas klientų skaičius siekia iki trečdalio visų klientų. Daugelyje iš šių šalių internetinę bankininkystę teikia nauji tradicinių bankų padaliniai. O virtualių bankų, turinčių licencijas, yra tik keli. 1 schemoje matome elektroninės bankininkystės vartotojų skaičiaus augimą pagal regionus 2000 – 2003 – siais metais bei prognozę 2004 – iesiems metams (Finfacts Key Internet Statistics Centre duomenys). Pagrindinės internetinės bankininkystės charakteristikos JAV yra štai tokios:• 2002 metų pabaigoje internetinė bankininkystė yra sukoncentruota didžiuosiuose bankuose; • 62 proc. visų nacionalinių bankų turėjo interneto svetaines ir tik 44 proc. siūlė transakcines internetinės bankininkystės paslaugas ir tai yra dvigubai daugiau, nei 2001 metais;Elektroninės bankininkystės paslaugas ES ir JAV teikia didieji bankai. Nors dauguma vartotojų ES ir JAV turi savo sąskaitas bankuose, kurie siūlo elektroninės bankininkystės paslaugas, tačiau besinaudojančių jomis yra tik apie 6 proc..2 priede matome elektroninės bankininkystės vartotojų skaičių Europos šalyse nuo 1999 – jų metų iki 2003 –jų, bei prognozę 2004 – iesiems metams (Finfacts Key Internet Statistics Centre duomenys).Virtualių bankų skaičius išlieka sąlyginai mažas. 2002 metais JAV buvo tik 30 virtualių bankų ir apie 20 bankų virtualių padalinių. Pirmieji 2 virtualūs bankai Azijoje buvo įkurti 2000 ir 2001 metais. ES veikia keli virtualūs bankai, kurie yra atskirai licenzijuoti arba tradicinių bankų įkurti padaliniai.[7]Išvados• EBS susikūrimą lėmė informacinių technologijų raida, bankų reagavimas į naujausių technologijų panaudojimą bankinėms paslaugoms kurti ir tobulinti; fizinių ir juridinių asmenų efektyvus naujų bankininkystės sistemų naudojimas. • Elektroninės bankininkystės sistemos apžvalga parodė, jog tradicinės bankininkystės evoliucionavimą į elektroninę lėmė tai, jog atsirado būtinybė apdoroti ir pateikti daug sudėtingos informacijos bei atlikti sudėtingas veiklos funkcijas. • Elektroninės bankininkystės analizė Lietuvoje parodė, jog EBS vystymąsi Lietuvoje stabdo nepakankamos komunikavimo galimybės, neišspręsti autentiškumo, vientisumo bei sandorių privatumo užtikrinimo klausimai, valdžios nesugebėjimo sukurti kontrolinį pagrindą, nepakankamai išvystyta šalies rinka; EBS plėtrą Lietuvoje lemia vis didėjantis potencialių elektroninės bankininkystės vartotojų skaičiaus augimas, bendravimas su Vakarų Europos šalimis, IT plėtra, naujų klientų prisitraukimo ir senų klientų išlaikymo būtinybė (noras įtikti klientui). Lietuvoje bankai sparčiai vysto elektroninę bankininkystę. Interneto ar mobiliojo telefono pagalba dabar jau galima tvarkyti sudėtingus bankinius procesus. Lietuvos bankai investuoja dideles pinigų sumas į elektroninės bankininkystės sistemos saugumo užtikrinimą ir tobulinimą, naujų technologijų diegimą. • Galime daryti išvadą, EB vartotojų skaičius nuolat auga visame pasaulyje. Daugiausiai EBS paslaugomis naudojasi ES šalių, JAV ir Japonijos vartotojai. Elektroninė bankininkystė populiariausia UK, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje; mažiausiai EB klientų turi Šveicarija ir Italija.Literatūra ir šaltiniai1. Elektroninės bankininkystės era. [Žiūrėta 2004 02 22]. Prieiga per internetą: http://www.online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=40152. Lemianti informacijos technologijų infrastruktūros svarba gamybos, prekybos ir paslaugų sektoriams. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 02.]. Prieiga per internetą: 3. Bankas „SNORAS“. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 02.]. Prieiga per internetą: 4. ULEVIČIUS, L. Internetinė bankininkystė plečiasi. Naujoji komunikacija. – ISSN 1392-3927. – 2001, Nr.2, p.105. Hansabankas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 02.]. Prieiga per internetą: 6. SAMPO bankas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 02.]. Prieiga per internetą: 7. Report on electronic money: European Central Bank: August 2001, 47 p.8. Vilniaus bankas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 02]. Prieiga per internetą: Priedai1 priedas.EBS vartotojų skaičius mln. pagal regionus (2000-2004 metai)(Finfacts Key Internet Statistics Centre duomenys)2 priedas.EBS vartotojų skaičius procentais pagal vartotojų skaičių Europoje (1999 – 2004 metai)(Finfacts Key Internet Statistics Centre duomenys)