KOMERCINIAI BANKAI IR JŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS LATVIJOJE

TURINYS

ĮVADAS 3
1. LATVIJOS BANKINĖ SISTEMA 4
1.1. Centrinis Latvijos bankas 5
1.2. Komerciniai Latvijos bankai 6
1.2.1. Hansabankas 7
1.2.2. SEB Latvijos Unibanka 9
1.2.3. Parex bankas 10
2. LATVIJOS KOMERCINIŲ BANKŲ AKTYVAI IR PASYVAI 11
3. LATVIJOS KOMERCINIŲ BANKŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS 14
3.1. Sąskaitų valdymo paslauga 14
3.2. Paskolų suteikimas 15
3.3. Mokėjimo kortelės 16
3.4. Indėliai ir investicijos 17
3.5. Kitos paslaugos 20
IŠVADOS 21
LITERATŪRA 22
PRIEDAI 23ĮVADAS
Terminas bankas yra kilęs iš italų kalbos žodžio bancio – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose Graikijoje, Senovės Romoje. Pirmaisiais bankai buvo šventyklos, jos atlikdavo šiuolaikinių komercinių bankų funkcijas, tai teikė paskolas, priimdavo indėlius, keisdavo valiutą.
Šiais laikais komercinių bankų veikla smarkiai prrasiplėtė, jie ne tik teikia paskolas ar priima indėlius, tačiau teikia ir draudimo, lizingo, finansavimo ir kitas paslaugas. Vienas iš didesnių paskutiniųjų dešimtmečių komercinių bankų žingsnių buvo mokėjimo kortelių ir elektroninės bankininkystės atsiradimas, kas labai palengvino tiek bankų atliekamas operacijas, tiek pagerino pačių klientų poreikius.
Šio darbo tikslas yra aprašyti komercinių bankų veiklą, bei pagrindines paslaugas, kurias jie teikia Latvijos rinkai. Taip pat šiame darbe bus išanalizuota Latvijos komercinių bankų rinka, bei apibūdinta viso šalies bankine sistema. Bus siekiama kuo smulkiau appibūdinti komercinių bankų teikiamas paslaugas bei palyginti pačių didžiausių bankų tų paslaugų skirtumus.
Darbe daugiausiai naudojama informacija iš įvairiausių Latvijos internetinių puslapių. Bus naudojama ne tik atskirtų bankų internetiniuose puslapiuose pateikta informacija, bet ir bankų asociacijos bei centrinio Latvijos banko informacija.1. LA

ATVIJOS BANKINĖ SISTEMA
Latvijos Respublikos bankų sistemą sudaro centrinis bankas ir komerciniai bankai.
Per visą Latvijos nepriklausomybės laikotarpį komercinių bankų skaičius Latvijoje vis keitėsi. (žr. 1 paveikslą). Kaip matome paskutiniaisiais metais yra nusistovėjęs pastovus bankų skaičius ir jis yra lygus 23, tai parodo, kad šalyje yra pakankamai didelis bankinių paslaugų pasirinkimas.

1 pav. Komercinių bankų skaičius Latvijoje

Apie 80% komercinių bankų kapitalo sudaro užsienio investuotojai, tokie kaip FöreningsSparbanken, SEB (Švedija), Nord/LB (Vokietija), Nordea (Suomija) and Vereins- und Westbank (Vokietija), kurie atnešė daugiau stabilumo ir vartotojų pasitikėjimo į šalies bankų rinką. Iš visų 23 bankų, tik 8-10 teikia visas galimas bankines paslaugas tiek privatiems tiek verslo klientams. Visi kiti bankai užima tam tikrą rinkos niša ir specializuojasi tik tam tikrose srityse.
Latvijoje taip yra išvystyta ATM (ang. Automatic teller machine – Liet. bankomatų) siistema ir dauguma bankų teikia elektroninės bankininkystės ir/arba mobiliosios bankininkystes paslaugas savo klientams. Populiariausios Latvijoje yra kreditinės mokėjimo kortelės, tokios kai Visa/Visa Elektron ir MasterCard/Maestro, taip pat ir daugelis tarptautinių kortelių yra priimamos Latvijos ATM sistemos. Daugelis Latvijos komercinių bankų taip pat teikia įmonėms verslo konsultacijų, susiliejimų, įsigijimų ir privatizavimo konsultacijų paslaugas.
(Commercial Banks in Latvia, 2004; Latvia Banks and Banking Sites in Latvia, 2005)1.1. Centrinis Latvijos bankas
Latvijos bankas yra centrinis Latvijos Respublikos bankas. Jis veikia pagal „Latvijos bankų“ įstatymą ir buvo įs

steigtas 1992 metais kovo 19 dieną. Jame yra laikomas valstybės turtas. Centinio Latvijos banko administracija yra įsikūrusi Rygoje. Centrinio banko fiskaliniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 d. Pagrindinis banko tikslas stabilių kainų palaikymas šalyje bei valiutos cirkuliacijos reguliavimas šalyje per monetarinę politiką.
Latvijos bankas atlieka šias pagrindines funkcijas:
1. Vykdo Latvijos Respublikos pinigų emisiją. Vienintelis šalyje turi teisę leisti banknotus ir monetas. Taip pat nustato oficialius nacionalinės valiutos kursus su kitomis valiutomis.
2. Formuoja ir vykdo pinigų politiką. Taip pat Latvijos bankas turi visus užsienio valstybių valiutų rezervus, auksą ir vertybinius popierius, kurių pagalba ir palaiko nacionalinės valiutos stabilumą.
3. Nustato lato kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lato kursą.
4. Latvijos centrinis bankas reprezentuoja Latvijos Respublika tarptautinėje pinigų politikoje, kartu su kitais centriniais bankais bei dalyvauja tarptautinėse finansinėse ir kreditinėse organizacijose.
5. Atlieka valstybės iždo agento funkcijas.
6. Išduoda bei atšaukia licencijas Latvijos Respublikos kredito įstaigoms ir prižiūri jų veiklą, taip pat išduoda ir atšaukia leidimus steigti užsienio valstybių kredito įstaigų skyrius bei atstovybes ir jiems veikti, prižiūri užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Latvijos Respublikoje, veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Nustato Latvijos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką.
8. Kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus ta
arpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams.
9. Renka pinigų ir bankų, mokėjimų balanso, Latvijos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Latvijos Respublikos mokėjimų balansą.
Bankas atlieka ir daug kitų funkcijų, kuriomis užtikrina stabilių kainų palaikymą šalyje ir vykdo palankiausią monetarinę politiką. Jis taip pat kontroliuoja visus šalies komercinius bankus.
Latvijos Centrinis bankas atlieka labai panašias funkcijas kaip ir Lietuvos centrinis bankas. Jis yra pagrindinė šalies institucija reguliuojanti šalies monetarinę politiką.
(Bank of Latvia, 2006)1.2. Komerciniai Latvijos bankai
Komercinis bankas Latvijos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Banko steigėjais gali būti Latvijos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio bankai.
Latvijoje veikia šie komerciniai bankai:

1. Aizkraukles bankas
2. Tarptautinis Baltijos Bankas
3. Hansabankas
4. HVB Latvijos bankas
5. Komercbankas Baltikums
6. LATEKO bankas
7. Latvijos Biznesa bankas
8. Hipotekos bankas
9. Latvijos Krajbanka
10. Latvijos Tirdzniecibas Bankas
11. Multibankas
12. NORD/LB Latvija
13. Suomijos banko Nordea filialas Latvijoje
14. OGRES komercinis bankas
15. Parex bankas
16. Paritate bankas
17. Regioninis investicijų bankas
18. Rietumu bankas
19. SAMPO bankas
20. SEB Latvijos Unibanka
21. Trasta komercinis bankas
22. VEF-Bankas
23. Baltijos Trust bankas

Bankų klientams svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:
* stiprinti finansines pozicijas;
* užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais;
* teikti kokybiškas, pa

atrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles) bei tobulinti juos.
Kiekvienas komercinis bankas gali atlikti šias bankines operacijas:
1. Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.
2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta.
3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus).
4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.
5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.
6. Tarpininkauti perkant ir parduodant Latvijos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas.
7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius.
8. Suteikti kreditus ir paskolas.
9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.
10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas).
11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.
12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius.
Paslaugos suteikiamos ar operacijos atliekamos pagal kiekvieno banko nustatytus įkainius, kuriuos galima sužinoti pasirinktame komerciniame banke. Kai kurios paslaugos ar operacijos atliekamos be jokio mokesčio.
Pagal 2005 metų paskutinio ketvirčio duomenis didžiausią turimų banko aktyvų rinkos dalį užima Hansabankas (20,4%), SEB Latvijos Unibanka (17,4%) ir Parex bankas (16,3%). Kiti bankai užima daug mažesnes rinkos dalis (žr. 1 priedas)
(Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, 2005; Association of Latvian Commercial Banks, 2006, Latvia Banks and Banking Sites in Latvia, 2005)1.2.1. Hansabankas
Šiuo metu Hansabankas yra vienas pirmaujančių komercinių bankų Latvijoje, kuris susikūrė gegužės 8 dieną 1992 metais, tačiau tuo metu vadinosi Vokietijos-Latvijos banku (Deutsche – Lettische Bank). 1996 vokiečių bankas tapo Hansabank grupės dalimi ir todėl pavadinimas buvo pakeistas į Hansabank-Latvia. Pasikeitęs akcininkas pastūmėjo banką pirmiems žingsniams į tarptautinę bankininkystę.
Vienas pagrindinių investuotojų buvo Švedijos bankas „Swedbank“ . 1998, Swedbank įsigijo 48,98% viso Hansabank-Latvia turto (akcijų) ir tapo strateginiu Hansabank Group investuotoju, kuris geriau vykdė banko perspektyvinius planus. Dabar Swedbank valdo 99,16% Hansabank Group akcijų. Kitas svarbus įvykis, tai 1998 sėkmingas susiliejimas Hansabank su Latvijas Zemes banku. Dėl to bankas tapo universalesnis jame atsirado daug naujų paslaugų, kurios geriau tenkino vartotojų poreikius. Taip pat buvo įdiegta elektroninė bankininkystė visoje Latvijoje.
1999 birželį bankas pakeitė vardą iš Hansabank-Latvia į Hansabanka. Šiuo nauju pavadinimu bankas aiškiai parodė, kad jis bus prieinamas visiems Latvijos gyventojams. 1999 Hansabanka buvo vienas ir sparčiausiai augančių bankų Latvijoje, ir jų pagrindinis tikslas buvo padidinti vartotojų skaičių ir taip pat greitai padidinti kreditų skaičių, kuriais pelnytų klientų pasitikėjimą. Vienas reikšmingiausių 2000 metų įvykių buvo susijungimas su Ventspils Baltic Bank (VUBB).
Tuo tarpu, 2001 metai atnešė puikius rodiklius, kurie parodė, jog šis bankas yra greičiausiai augantis bankas visoje Latvijos bankininkystės istorijoje. Didelis banko augimas taip pat skatino ir sėkmingą verslo, aukštų technologijų ir e-verslo augimą. Tais metais buvo didelis kreditinių kortelių augimas, kuris kėlė nemažai problemų dėl vartotojų Hanza.net svetainėje. Tai metais taip pat Hansabanka pirmasis Pabaltijo šalyse sudarė tarptautinį sandorį dėl smart kortelės. Smart kortelės sertifikato suteikimas parodė, kad Hansabankas sugeba vykdyti Visa tarptautinius atsiskaitymus.
2001 metų pabaigoje bankas pasirašė sutartį su SIA, kuris prižiurėjo Hanza lizingo ir Hansabanka operacijas ir rekomendavo toliau gerinti paslaugų kokybę abejuose kompanijose, tuo atverdamas didesnes galimybes privataus verslo plėtrai.
2002 metais Hansabanka patvirtino tolimesnį pirmavimą savo srityje Latvijoje ir mėgavosi greitu augimu verslo srityse, taip pat užsitikrindami geriausią paslaugų tiekimą. Šie metai pasižymėjo keletu svarbių įvykių: pirmiausia, Hansabanka perėmė vadovavimą kaupiamosioms pensijoms ir išleido naują paslaugą – Hansa Pensions.
Taip pat Hansabanka pristatė naują internetinio banko paslauga – Telehansa.net. 2002 metų pabaigoje buvo svarstoma galimybe dėl tarptautinės korteles. Ir galiausiai Hansabanka buvo apdovanota keletą apdovanojimų.
Augantis verslas šalyje pritraukė naujų klientų paskolų srityje, kurios užtikrino pirmavimą bankų skirtyje Latvijoje ir 2003-iais. Šis pirmavimas paskatino bankui tiekti paslaugas ir mažoms verslo įmonėms.
2004 metais Hansabanka sutelkė dėmesį į smulkaus ir vidutinio verslo sritį, kai buvo suteikta galimybė Hansabanka verslo bankininkystės pasidalijimo operacijoms. Vis dėlto dauguma verslo klientų į šią naujovę žiūri nepatikimai ir daugumos visiškai nevilioja pasiūlymai įsitraukti į finansinio verslo prekybą. Hansabanka kurdamas naujas paslaugas siekia būti Latvijos komercinių bankų lyderių, teikiančiu geriausios kokybės paslaugas savo klientams.
(Hansabanka, 2005)1.2.2. SEB Latvijos Unibanka
SEB yra Šiaurės Europos finansų įmonių grupė, veikianti Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Ukrainoje. SEB yra įmonių, institucijų ir privačių asmenų finansų partnerė. Jos veiklos sritys yra mažmeninė, asmeninė, verslo ir investicinė bankininkystė, investicijų valdymas, gyvybės draudimas.
SEB Unibanka Latvijoje buvo įsteigtas 1993 metais rugsėjo 28 dieną, prisijungęs prie kitų 21 bankų, kurie nebuvo privatizuoti per Latvijos bankų reorganizaciją. Sėkmingai dirbantis SEB Unibanka per keletą metų tapo vienu iš komercinių bankų lyderių, turinčių pakankamai daug tiek privačių, tiek verslo klientų visoje Latvijoje.
Sėkmingas SEB Unibanka vystymasis, sparti plėtra, atsargus ir konservatyvus žiūrėjimas į finansinę riziką ir gera strategija leido šiam bankui 2000 metais tapti didžiausiu banku Latvijoje, kitais metais ši pozicija buvo taip pat išlaikyta.
1994 metais SEB Unibanka pradėjo valdyti Privatizavimo agentūra. O 1995 metais šis bankas buvo reorganizuotas į uždarą akcinę bendrovę, kurios pusė priklausė privatiems asmenims ir pusė valstybei. 1996 metų pradžioje SEB Unibanka buvo įtrauktas į oficialųjį Rygos akcijų biržos sąrašą. Tais pačiais metais dalį akcijų įsigijo Europos Rekonstrukcijos ir Vystymosi bankas bei Tarptautinis Švedijos fondas. 1996 metais kompetentingi ekspertai iš centrinės Europos SEB Unibanka pripažino geriausiu vietiniu banku tais metais.
Kitas svarbus SEB Unibanka etapas prasidėjo 1997 metų pabaigoje, kada banko akcijos buvo įtrauktos į Europos akcijų rinkos sąrašus – Londono akcijų biržą, ir tada SEB Unibanka akcijos, kurias turėjo Privatizavimo agentūra, buvo sėkmingai išplatintos tarptautinės pinigų rinkoje. SEB Unibanka tapo pirmąją Latvijos įmonė ir pirmąją įmonė Baltijos šalyse, kurios vertybiniai popieriai buvo išplatinti tarptautinėje pinigų rinkoje.
Susidūręs su neigiama 1998 –ųjų Rusijos krizės įtaką, SEB Unibanka nutarė pakeisti savo strategija, kurios tikslas buvo tapti ne tik Latvijos bankų lydere, bet ir Baltijos regiono lydere. Kad pasiektų šį tikslą SEB Unibanka susijungė su Skandinaviska Enskilda Banken (SEB), kurio strateginiai planai ir didžioji investicijų dalis buvo nukreipta į Latvijos bankus ir kitas Baltijos valstybes.
1999 metais SEB skyrė nemažai investicijų SEB Unibankui, kad ne tik išplėstų ir paspartintų jo augimą, bet taip pat ir sukurtų naujų bankinių paslaugų, kurios užtikrintų geresnį klientų poreikių tenkinimą, bei padėtų vystytis Latvijos finansinei sistemai. 2001 metais, SEB Unibankas buvo išbrauktas iš Rygos akcijų biržos sąrašo, o pagrindinių akcininkų tapo SEB, dabar turintis 98,8% visų SEB Unibanka akcijų. Tais pačiais metasi Unibanka tapo pilnaverčių SEB grupės nariu.
Šiuo metų SEB Unibanka yra vienas iš trijų didžiausių Latvijos bankų.
(SEB Latvija Unibanka, 2005)1.2.3. Parex bankas
AB PAREX bankas – sparčiai augantis bankas, priklausantis vienai didžiausių Baltijos šalyse PAREX finansinei grupei. PAREX grupė – tai viena didžiausių finansinių grupių Baltijos šalyse, savo veiklą pradėjusi Latvijoje nuo 1988 metų. 1992 gegužės 14 d. užregistruotas Parex bankas kaip vienas pirmųjų komercinių bankų Latvijoje.
Būdamas tarptautinės finansinės grupės, turinčios atstovybes visame pasaulyje, narys, PAREX bankas nuolat plečia ir tobulina savo paslaugų spektrą.
PAREX grupės įmonės teikia: bankines paslaugas, lizingo, draudimo, pensijų fondų kaupimo, finansinių fondų valdymo paslaugas bei atstovauja savo klientų interesams daugiau nei 10-yje pasaulio valstybių, tarp jų Lietuvoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Japonijoje, Rusijoje bei NVS.
PAREX grupės lyderis – didžiausias Latvijos bankas AS Parex banka, kurio dukteriniai bankai veikia Lietuvoje, Estijoje bei Šveicarijoje. Visose trijose Baltijos valstybėse sėkmingai savo veiklą vysto lizingo, draudimo bei brokerių paslaugas teikiančios bendrovės. Finansinių fondų valdymo įmonė Parex Asset Management, turinti savo dukterines įmones Ukrainoje ir Rusijoje, įtraukta į didžiausių Europos įmonių sąrašą.
Akcinis banko kapitalas šiuo metu yra 65 027 295 LVL, kas sudaro 60 633 439 paprastosios akcijos ir 4 393 856 privilegijuotosios akcijos, nominali akcijų vertė vienas latas. Banko akcijomis prekiaujama Rygos akcijų biržoje ir Londono akcijų biržoje.
(Parex banka, 2005; Parex bankas, 2005)2. LATVIJOS KOMERCINIŲ BANKŲ AKTYVAI IR PASYVAI
Banko balanso struktūrą sudaro banko aktyvai ir pasyvai. Pasyvai rodo, iš kur bankas gauna finansinius resursus, reikalingus banko veiklai vykdyti. Visų pirmą, pradines lėšas suteikia banko savininkai-akcininkai. Kita dalis, tai lėšos gautos iš indėlių ir kitų lėšų. Už indėlių laikymą banke bankas savo klientams siūlo atitinkamą atlygį (palūkanų normą), todėl indėliai yra viena iš banko paslaugų. Paskutiniaisiais metais banko pasyvai sparčiai išaugo, ypač didelę dalį sudarė užsienio gyventojų pasyvai, tai reiškia, kad Latvijos komerciniai bankai siūlo geras sąlygas laikyti indėlius (žr. 2 paveikslą).

2 pav. Komercinių bankų pasyvai 1994-2005 metais, mln. LVL

Daugiausiai komerciniai bankai lėšų pritraukė iš indėlių, kurie yra pakankamai populiarūs tarp namų ūkio vartotojų, kaip kurių įmonių bei užsienio individų. Be to, 2-as paveikslas parodė, kad tikrai didelis susidomėjimas yra iš užsienio individų, todėl jie yra linkę laikyti savo laisvąsias lėšas Latvijos komerciniuose bankuose. Taip pat nemažai lėšų bankai pritraukia iš įsiskolinimų kredito institucijoms. Kiek mažiau Latvijos komercinių bankų pasyvų sudaro akcinis kapitalas ir rezervai. Vienas iš veiksnių paskatinęs, tokį spartų banko aktyvų didėjimą, gali būti palankios kainos. Turint galvoje tai, kad bankai turi plačią finansinių šaltinių įvairovę, pritraukiamų į banką lėšų kaina yra skirtinga kiekvienam finansiniam šaltiniui. Kadangi didžiąją pasyvų dalį sudaro indėliai, tai vadinasi jų kaina (palūkanų norma) yra patraukli ne tik namų ūkiams, bet ir įmonėms bei užsienio subjektams.

3 pav. Banko pasyvų struktūra, 2005 metų ketvirto ketvirčio duomenimis

Banko aktyvai parodo, kaip bankas naudoja savo (banko kapitalą) ir pritrauktas pinigines lėšas (indėlius, paskolas), t.y. kur jas bankas yra investavęs. Komercinių bankų aktyvus galima suskirstyti į keturias dideles grupes – tai grynieji pinigai, investicijos (vertybiniai popieriai), paskolos ir kiti aktyvai. Ypatingą dėmesį bankai skiria operacijoms su dviem aktyvų grupėmis: investicijomis į vertybinius popierius ir paskolomis. Paskutiniais metais Latvijos komercinių bankų aktyvai sparčiai didėjo, nes didėjo ir pasyvų skaičius, vadinasi bankai turėjo daugiau lėšų, kurias galėjo sėkmingai panaudoti. (žr. 4 paveikslą).

4 pav. Komercinių bankų aktyvai 1994-2005 metais, mln. LVL

Latvijos komercinių bankų didžiausią aktyvų dalį sudarė paskolos, kreditinių institucijų mokesčiai bei grynieji pinigai esantys banko sąskaitose ir kiti depozitai. Nemaža dalį komercinių bankų turto sudarė investicijos į vertybinius popierius (žr. 5 paveikslą).

5 pav. Banko aktyvų struktūra, 2005 metų ketvirto ketvirčio duomenimis

Kaip matome Latvijos komercinių bankų paslaugos tampa vis patrauklesnės , nes tiek aktyvų, tiek pasyvų bendra suma paskutiniaisiais metais auga labai sparčiai. Dvi pagrindinės bankų teikiamos paslaugos išlieka indėliai ir paskolos. Pagal aktyvų dalį, rinkos lyderiai yra Hansabanka, SEB Unibanka ir Parex bankas (žr. 1 priedą). Pagal pasyvų dalį šie trys bankai taip pat yra patys didžiausi šalyje. Visi kiti likę 20 bankų užima daug mažesnes rinkos dalis. Kadangi komercinių bankų ir paslaugų Latvijoje yra daug, tai toliau aprašant banko paslaugas bus orientuotasi į tris stambiausiu Latvijos komercinius bankus, o kitų bankų duomenis pateikiant tik lentelėse prieduose.
(Association of Latvian Commercial Banks, 2006)3. LATVIJOS KOMERCINIŲ BANKŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS
Kiekvienas komercinis bankas siūlo platų spektrą paslaugų individualiems ir verslo klientams. Pačios pagrindinės trijų stambiausių Latvijos komercinių bankų siūlomos paslaugos yra sąskaitų valdymo, mokėjimo kortelės, paskolos, lizingas, indėliai, elektroninės bankininkystės paslaugos, gyvybės draudimo paslaugos, pensijų kaupimas, prekyba valiutomis. Parex bankas be šių minėtų paslaugų dar siūlo dar ir finansų maklerio paslaugas tiek individualiems vartotojams, tiek verslo klientams.
Kaip matome bankų siūlomų paslaugų spektras tikrai platus, tačiau kaip žinome didžiausią dėmesį bankai skiria indėliams ir paskoloms, o tokios paslaugos kaip draudimo, lizingo, pensijų kaupimo yra perleidžiamos prie banko įsteigtoms įmonėms. Kaip kurie bankai verslo klientams siūlo šiek tiek kitokias ir papildomas paslaugas, tokias kaip finansavimas (kitaip verslo paskolos), prekybos finansavimas ir kitokias paslaugas.3.1. Sąskaitų valdymo paslauga
Banko sąskaitų valdymas yra susijęs su sąskaitos atsidarymu, pinigų pervedimo mechanizmo valdymu, čekių operacijomis, tarptautinių banko sąskaitų (IBAN) atidarymas bei kitos paslaugos susijusios su sąskaitomis bankuose.
Tiek individualūs, tiek verslo klientai renkasi banko sąskaitos atidarymus, nes tai yra saugus ir paprastas pinigų laikymo būdas. Taip pat jų turėjimas leidžia greitai ir paprastai atlikti įvairiausias pinigų pervedimo ar priėmimo operacijas. Taip pat visų bankų sąskaitose galima laikyti ne tik pinigus latais, bet ir kita užsienio valiuta. Verslo klientams bankai siūlo papildomų paslaugų susijusių su banko sąskaitomis, tai atlyginimų sąskaita, vertybinių popierių sąskaita bei sąlyginio įsipareigojimo sąskaitas. Šias išvardintas verslo paslaugas Latvijoje siūlo Hansabankas. Parex bankas priklausomai nuo paskirties atidaro kredito, indėliu, vartojimo sąskaitas. SEB Unibanka gali atidaryti grynųjų pinigų, valiutines, vartojimo sąskaitas individualiems klientams, o verslo klientams siūlo ne tik tradicines valiutines sąskaitas, bet ir tarptautinio pervedimo sąskaitas, kuriomis galima lengvai atsiskaityti su užsienio kompanijomis. Tai ypač svarbu tapo Latvijai įstatomus į Europos Sąjungą.
Kita paslauga susijusi su sąskaitos valdymu yra mokėjimai. Kiekvienas Latvijoje dirbantis didesnis komercinis bankas siūlo įvairias mokėjimų paslaugas, kad geriau tenkintų savo klientų poreikius. Vieni iš populiariausių yra vietiniai ir tarptautiniai pervedimai. Tiek Hansabankas, tiek SEB Unibanka, tiek Parex bankas be standartinių pavedimu siūlo dar ir automatinį pervedimą bei tiesioginio debeto pavedimus. Vienas iš populiariausių Latvijoje pavedimų užsienio valiuta yra pavedimas Rusijos rubliais. Tačiau už kiekvieną pervedimą yra imamas tam tikras mokestis. Hansabanke pervedant iš vienos sąskaitos į kitą nėra jokio mokesčio. Pervedant į kito banko sąskaita, kai suma nesiekia 50000 LVL yra imamas 0,2 LVL mokestis, kai suma viršija 50000 LVL, tai imamas 1 LVL mokestis. Už skubų pervedimą Hansabanke reikia mokėti 10 LVL, o tarptautinis pervedimas priklausomai nuo šalies svyruoja nuo 5 iki 15 LVL. SEB Unibanke pevedimai tarp banko sąskaitų kainuoja po 0,1 LVL. Tuo tarpu mokėjimai į kitų bankų sąskaitas 0,4 LVL. Tarptautinis pervedimas SEB Unibanke priklauso nuo valiutos, šalies ir greitumo ir svyruoja nuo 4 LVL iki 40 LVL.
Nesenai atsiradusi elektroninė bankininkystė labai palengvino pervedimų sistemos iš sąskaitos į sąskaitą mechanizmą. Elektroninės bankininkystės privalumais Latvijoje naudojasi vis daugiau didžiųjų komercinių bankų klientų. Tačiau už šiuos pervedimus imamas toks pats mokestis.
Be sąskaitų atidarymo ir mokėjimų, bankas teikia ir kitas su sąskaitos valdymu susijusias paslaugas, tai bankų čekių ir kelioninių čekių išrašymas. Už juos taip pat imamas atitinkamas mokestis. Taigi, didieji komerciniai Latvijoje teikia tikrai nemažai su sąskaitos valdymu susijusių paslaugų, tačiau kiekviena paslauga turi atitinkamus įkainius. Tačiau pastebėta, kad Hansabanke tiek įkainiai yra patys mažiausi ir labiausiai patrauklūs tiek individualiems tiek verslo klientams.
(Hansabanka, 2005; SEB Latvija Unibanka, 2006, Parex banka, 2005)3.2. Paskolų suteikimas
Dažniausiai norėdami įsigyti kokį brangų ir ilgalaikį turtą tiek verslo įmonės, tiek individualūs vartotojai ima paskolas iš bankų. Pagal suteiktų paskolų dydį Latvijoje pirmauja Hansabankas, SEB Unibankas ir Parex bankas (žr. 3 priedą). Hansabankas siūlo tokius skolinimosi būdus kaip overdraftas, kredito linijas, ipotekos paskolas, paskolas už užstatą, vartotojišką kreditą, paskolas studentams. Overdraftas yra trumpalaikė paskola, kai sutartimi tarp banko ir kliento nustatomas overdrafto limitas – kliento teisė sutartą laikotarpį turėti savo banko sąskaitoje nustatyto dydžio debetinį likutį, kurį klientas naudoja mokėjimams vykdyti, esant įplaukų į jo banko sąskaitą netolygumams. Overdraftas suteikiamas tik patikimiems, ilgai su banku bendradarbiaujantiems klientams. Kredito linija yra skirta verslo įmonėms ir yra trumpalaikės paskolos forma. Jei įmonė naudojasi kredito linija, galima bet kuriuo metu pasiskolinti visą ar dalį iš anksto numatytos kredito linijos sumos. Ipotekos paskolos yra skirtos nekilnojam turtui įsigyti ir dažniausiai yra ilgo laikotarpio paskolos. Tačiau už bet kokios rūšies paskolą turi tam tikrą kainą, palūkanų norma. Hansabanke ipotekos paskolos kaina yra LIBOR+0,8%; vartotojiškas kreditas – LIBOR+1,5%; overdraftas – 24% metinių palūkanų; kredito linija – 20%+1% administracinės išlaidos; studentams paskolos išduodamos be jokių palūkanų, tik reikia sumokėti 3LVL administravimo išlaidų, ir 3LVL už dokumentų paruošimą.
SEB Unibankas privatiems klientams teikia būsto paskolas, vartotojiškas paskolas bei paskolas studentams. Verslo klientams teikia visiškai kitokio pobūdžio paskolas, kurios kitaip vadinasi finansavimu, prie tokiu paskolų priskiriamos investicinės paskolos, komercinės paskolos ir faktoringas. Faktoringas – tai paslaugų visuma, kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas, kai pardavėjas perleidžia bankui piniginių reikalavimų teises pagal pardavėjo pirkėjams išrašytas sąskaitas. Už šias paslaugas SEB Latvijos Unibankas ima tokius pačius mokesčius kaip ir Hansabankas. Tačiau už investicinės paskolos, kredito linijos ir tiesiogines paskolos Unibanke kainuoja pigiau ir yra lygios LIBOR+0,7%.
Parex norėdamas išlikti tarp trijų didžiausių bankų Latvijoje teikia tokias pat paskolas ir teikia tokais pat finansavimo paslaugas verslo įmonėms kaip ir kiti bankai. Tarifai už šias paslaugas yra tokie patys kaip ir kitų bankų. Tačiau kreditų tarifai skiriasi pagal tai, kokio ilgumo jie yra. Už kreditus ir kredito linijas iki 3 metų reikia mokėti tokias palūkanas: LIBOR+0,4%, o jei laikotarpis ilgesnis nei 3 metai, tai LIBOR+0,8%.
Didelę įtaką, kurio banko paslaugas pasirinks klientai turi vienkartiniai ir komisiniai bei administraciniai mokesčiai, kurie labai priklauso nuo daug įvairiausių sąlygų. Todėl Latvijos gyventojai bei įmonės prieš rinkdamiesi bankus iš kurių gali gauti paskolas turi įvertinti ne tik palūkanų norma, bet ir visus kitus papildomus mokesčius.
(Hansabanka, 2005; SEB Latvija Unibanka, 2006, Parex banka, 2005)3.3. Mokėjimo kortelės
Mokėjimo kortelės yra labai paplitusi ir patogi atsiskaitymo priemonė nereikalaujanti turėti grynųjų pinigų. Latvijos komerciniai bankai siūlo įvairiausių rūšių atsiskaitymo kortelių. Hansabankas siūlo tiek paprastas mokėjimų korteles, tiek kreditines korteles, kurios leidžia klientams pirkti prekes ir paslaugas neturint grynųjų pinigų. Taip pat šiomis kortelėmis galima naudotis išsigryninant pinigus per ATM sistemą. Hansabankas buvo pirmasis bankas, kuris latvijos gyventojams pasiūlė Visa Electron, Visa Classic ir Visa Gold atsiskaitymo korteles. Taip pat Hansabankas turi ir specialių mokėjimo kortelių, pvz.: degalinių, kurių pagalba ne tik galima pirkti degalus, bet ir kontroliuoti savo sąskaita banke. Be šių kortelių Hansabankas siūlo ir kreditines korteles, kurios leidžia naudotis kreditu, jei sąskaitoje nėra pinigų. Taip pat be Visa ir Visa Elektron bankas išduoda ir Master ir Maestro korteles. Įvairios korteles yra leidžiamos įvairiausiomis progomis Hansabankas Latvijoje yra išleides olimpinių žaidinių proga ledo ritulio kortelę bei kortelę, kuri yra skirta studentams. Verslo klientams yra skiriamos ir specialiosios kortelės.
SEB Latvija Unibanka taip pat klientams siūlo debetines arba kreditines korteles. Tiek Visa, Visa Electron, tiek Master ir Maestro korteles. SEB Unibankas siūlo ne tik mokėjimo korteles studentams, bet ir mokėjimo korteles vaikams, bei korteles, kurios yra pritaikytos pirkti internete. Tačiau visos šios korteles yra debetinės. Iš kreditinių kortelių SEB Unibanka siūlo klasikinę arba auksinę savo individualiems klientams. Verslo klientams SEB Unibankas yra sukūręs specialias atlyginimo mokėjimo korteles bei verslo korteles. SEB Unibankas savo verslo klientams gali sukurti specialias kredito korteles, kurias galės naudoti atitinkamo verslo klientai ir gauti tam tikras nuolaidas (pvz.: kaip Lietuvoje „Maxima“ mokėjimo kortelė).
Parex bankas taip pat savo klientams gali pasiūlyti debetines bei kreditines korteles. Individualiems klientams yra siūlomos tokios debetinės kortelės: atlyginimų, studentų ir vartojimo kortelės. Parex bankas siūlo ir tokias kreditines korteles: Parex banko kreditines korteles, Parex MasterCard kreditines korteles, Parex banko American Express kreditines korteles, korteles kirtas pirkti internete, bei Visa Platinum kreditines korteles. Verslo klientams Parex bankas yra sukūrės specialias avansines, bei verslo debetines mokėjimo korteles.
Visuose Latvijos komerciniuose bankuose daugelio rūšių korteles yra išduodamos nemokamai, tačiau SEB Unibanke kreditinės verslo korteles yra išduodamos už 30-45 LVL. Hansabankas už kreditinės kortelės suteikimą ima 5 LVL mokestį, bei 5 LVL mokestį kiekvienais metais už pratęsimą. Parex bankas daugelį kortelių iįduoda nemokamai, išskyrus debetines Visa Electron ir Maestro korteles, už kuria ima 5 LVL mokestį, bei kiekvienais metais 5 LVL mokestį už pratęsimą.
(Hansabanka, 2005; SEB Latvija Unibanka, 2006, Parex banka, 2005)3.4. Indėliai ir investicijos
Indėliai yra pagrindinis šaltinis iš kur bankai gauna pinigų. Daugiausiai indėlių pritraukiantis bankas Latvijoje yra Parex bankas (19,8%), toliau šiek tiek mažiau Hansabankas (19,3%), ir lyderiams nenusileidžiantis SEB Latvija Unibankas (13,3%). Kiti bankai pritraukia mažiau indėlininkų (žr. 2 priedą).
Banko patrauklumas indėlininkams priklauso nuo jų mokamų palūkanų. Hansabankas siūlo kelių rūšių indėlius, tai atostogų indėlis, tai indėlis, kuris turi didesnes palūkanas, jei vartotojai padeda ji atitinkam švenčių laikotarpiu, pvz.: Kalėdų laikotarpiu, Velykų laikotarpiu ir Ligo šventės laikotarpiu. Taip pat Hansabankas siūlo terminuotus indėlius – tai saugi priemonė laisvoms lėšoms investuoti. Pasibaigus pasirinktam terminuotojo indėlio laikui, indėlininkai gauna priskaičiuotas palūkanas bei indėlį. Taip pat Hansabankas gali priimti ir terminuotą periodinį indėlį suteikiantį papildomą galimybę – už indėlį mokamas palūkanas galima atsiimti kas mėnesį. Tai geras būdas didesnėms pinigų sumoms investuoti ir nuolatinėms pajamoms gauti. Taip pat Hansabankas be šių indėlių siūlo ir vartojamuosius, taupomuosius ir jaunimo indėlius, tiems kurie nori taupyti nuolatos. Hansabanko terminuotų indėlių palūkanų normos, kaip minimali LVL suma yra 500, USD – 1000 dolerių, EUR-1000 eurų:
1 lentelė
Hansabanko terminuoto indėlio palūkanos
Indėlio laikotarpis LVL USD EUR
1 mėnuo 2.00% 3.70% 2.10%
3 mėnesiai 2.75% 3.90% 2.20%
6 mėnesiai 2.80% 4.00% 2.30%
9 mėnesiai 2.85% 4.20% 2.40%
1 metai 2.90% 4.30% 2.50%
2 metai 3.10% 4.50% 2.70%
3 metai 3.15% 4.55% 2.75%
5 metai 3.25% 4.60% 2.80%

SEB Unibankas siūlo ne tik padėti indėlius į jų banką, bet taip pat ir investuoti į vertybinius popierius, susikurti savo individualų portfelį arba investuoti į investicinius fondus. Tačiau vis dėlto pagrindinis banko pritraukiamų lėšų šaltinis yra indėliai. SEB Unibankas be jau minėtų Hansabanko indėlių siūlo ir tokius kaip progresyvinis indelis, kuris suteikia galimybė dalyvauti tarptautinėje investicinėje rinkoje. Taip pat specialiuosius indėlius su fiksuota palūkanų norma, taip pat atviruosius indėlius, kurie bet kuriuo metu gali būti papildyti ar iš jų išimti pinigai. Minimali suma individualiems vartotojams yra 100 LVL, 200 USD, 200 EUR, tačiau verslo klientams minimali suma padėti indėlį yra 500 LVL, 1000 USD ir 1000 eurų. Beje, šis bankas siūlo padėti indėlį internetu už didesnes palūkanas nei, kad įprastu būdu. Kadangi SEB Unibankas šiek tiek atsilieka nuo šalies bankų lyderių, tai jo siūlomos palūkanos ir sąlygos yra geresnės nei kitų bankų, tam kad pritrauktų reikalingų lėšų.
SEB Unibankas siūlo tokias palūkanas už terminuotus indėlius:

2 lentelė
SEB Latvija Unibanka terminuoto indėlio palūkanos
Laikotarpis LVL USD EUR

Paprastas ebankas/ Paprastas ebankas/ Paprastas ebankas/

specialus specialus specialus
3 mėnesiai 2,90% 2,95% 3,90% 3,95% 2,25% 2,30%
6 mėnesiai 2,95% 3,00% 4,15% 4,20% 2,30% 2,35%
1 metai 3,00% 3,05% 4,35% 4,40% 2,45% 2,50%
1,5 metų 3,10% 3,15% 4,50% 4,55% 2,65% 2,70%
2 metai 3,15% 3,20% 4,65% 4,70% 2,75% 2,80%
3 metai 3,25% 3,30% – – – –
5 metai 3,35% 3,40% – – – –

Parex bankas taip pat siūlo pasidėti terminuotuosius indėlius, tačiau palūkanų normos Latvijos gyventojams ir užsieniečiams skiriasi. Latvijos gyventojams yra suteikiamos didesnės palūkanos už tą pati terminą, be to Parex bankas be terminuotų indėlių siūlo ir neterminuotus indėlius. Šis bankas indėlius priima ne tik latais, eurais ir doleriais, bet ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingais, Estijos kronomis. Be to, kaip ir SEB Unibankas siūlo ne tik klientams pasidėti indėlius, bet ir investuoti į vertybinius popierius ir fondus.
Parex bankas siūlo tokias palūkanas už terminuotuosius indėlius:
3 lentelė
Parex banko terminuoto indėlio palūkanos
Terminuoto indėlio palūkanos mokamos Latvijos gyventojams
Valiuta Minimali suma Indėlio terminas

LVL 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. 9 mėn. 1 metai 2 metai 3 metai 5 metai
LVL 50 2,80% 3,30% 3,40% 3,.50% 3,60% 3,60% 3,60% 3,60%
USD 100 4,30% 4,50% 4,80% 4,90% 5,10% 5,20% 5,30% 5,40%
EUR 100 2,50% 2,60% 2,80% 2,90% 3,00% 3,10% 3,40% 3,60%
Terminuoto indėlio palūkanos mokamos užsieniečiams
Valiuta Minimali suma Indėlio terminas

LVL 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. 9 mėn. 1 metai 2 metai 3 metai 5 metai
LVL 50 2,50% 3,00% 3,10% 3,20% 3,30% 3,30% 3,30% 3,30%
USD 100 4,00% 4,20% 4,50% 4,60% 4,80% 4,90% 5,00% 5,10%
EUR 100 2,20% 2,30% 2,50% 2,60% 2,70% 2,80% 3,10% 3,30%

Kaip matome didžiausias palūkanos yra mokamos už indėlius JAV doleriais, o mažiausios už indėlius eurais. Geriausias indėlių kainas siūlo Parex bankas, dėl to šiuo metu jis ir yra rinkos lyderis. Tačiau šis bankas nesiūlo tokio plataus indėlių spektro, kaip tai daro kiti du didžiausi Latvijos bankai.
(Hansabanka, 2005; SEB Latvija Unibanka, 2006, Parex banka, 2005)3.5. Kitos paslaugos
Bankai siūlo ne tik šias paminėtas paslaugas, tačiau jos yra pagrindinės lėšų gavimo ir investavimo kryptys. Latvijos bankai teikia ir daug kitų finansinių paslaugų. Taip pat Latvijos bankai teikia valiutos keitimo paslaugas, gyvybės draudimo paslaugas lizingo paslaugas, pensijų kaupimo paslaugas. Tačiau daugeliui šių paslaugų prie bankų yra įsteigtos bendrovės, nes kadangi draudimo paslaugų spektras yra tikrai labai platus. Be šių paslaugų Latvijos bankai teikia ir konsultacijas finansiniais ir investicijų klausimais. Taip pat teikia visą reikalinga informaciją apie valiutų kursų pasikeitimus, palūkanų normos paskoloms ir indėliams pasikeitimus. Taip pat kai kurie bankai teikia ir seifų nuomos bei kitas paslaugas, kurios tiesiogiai yra susijusios su finansine veikla. Tačiau kaip minėjau šios paslaugos nėra pagrindinės bankinėje veikloje.
Kiekvienas bankas norėdamas pritraukti kuo daugiau klientų kuria vis naujų paslaugų, bei siūlo geresnius įkainius. Todėl išvardinti ir aprašyti visas Latvijos bankų teikiamas paslaugas būtų pakankamai sunku ir painu, nes viename banke ta pati paslauga gali turėti kitokias sąlygas ir kitokiomis aplinkybėmis yra teikiamos.
Taigi galima sakyti, kad Latvijos bankinė sistema yra tikrai puikiai išvystyta ir sparčiai auganti toliau. Daugeliui bankų yra suteikti aukščiausi reitingai, o paslaugų spektras ir kokybė nenusileidžia didžiausiems Europos Sąjungos bankams.IŠVADOS
Atlikus referatinę apžvalga tema „Komerciniai bankai ir jų teikiamos paslaugos Latvijoje“ padarytos tokios išvados:
• Latvijos bankinę sistema, kaip ir Lietuvoje sudaro Centrinis bankas, komerciniai bankai ir kredito įstaigos. Komercinių bankų skaičius paskutiniaisiais metais Latvijoje išliko nepakitęs, tai 23 komerciniai bankai. Toks didelis bankų skaičius suteikia vartotojams didesnį pasirinkimą bei geresnę teikiamų paslaugų kokybę bei kainą.
• Didžiausi bankai Latvijoje yra užsienio kapitalo bankai, tai Hansabankas, SEB Latvija Unibanka ir Parex bankas. Jie yra populiariausių teikiamų paslaugų lyderiai.
• Latvijos komercinių bankų sparčiai auga paskutiniaisiais metais. Augimas aiškiai pastebimas per bankų aktyvus ir pasyvus. Didžiausią Latvijos pasyvų dalį sudaro indėliai, o didžiausia aktyvų dalį – paskolos.
• Latvijos komercinių bankų teikiamos paslaugos beveik nesiskiria nuo Lietuvos bankų teikiamų paslaugų. Pagrindiniuose Latvijos bankuose yra įdiegta elektroninės bankininkystės paslauga.
• Daugiausiai paskolų išduodantis bankas Latvijoje yra Hansabankas. Nors kai kurios rūšies paskoloms jis taiko didesnę palūkanų norma, tačiau tiek privatūs, tiek verslo klientai labiau renkasi šio banko paslaugas. Nedaug nuo hansabanko atsilieka ir SEB Unibankas, teikdamas pigesnes investicinės paskolas, kredito linijos ir tiesiogines paskolas.
• Visi pagrindiniai Latvijos komerciniai bankai siūlo tokias pat debetines ir kreditines korteles, kaip ir Lietuvos bankai. Naujovė gal tik ta, kad SEB Unibankas siūlo mokėjimo korteles ir vaikams.
• Visi pagrindiniai bankai teikia ir indėlių priėmimo paslaugas, jos tokių pat rūšių kaip ir Lietuvoje, tačiau vienintelis skirtumas, kad Latvijos bankai priima švenčių indėlius, kurie būna aukštesnių palūkanų, padėjus indėlį Kalėdų, Velykų ar Ligo švenčių laikotarpiu.
• Didžiausias palūkanos už indėlius yra mokamos JAV doleriais, o mažiausios už indėlius eurais. Geriausias palūkanų normas indėliams siūlo Parex bankas, dėl to šiuo metu jis ir yra rinkos lyderis.LITERATŪRA
1. Commercial Banks in Latvia. [interaktyvus]. 2004. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://www.latvianbanks.com/banks/banking_sector.htm>.
2. Bank of Latvia. [interaktyvus]. 2006. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://www.bank.lv>.
3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. [interaktyvus]. 2005. [žiūrėta 2006-04-21]. Prieiga per internetą: < http://www.svv.lt>.
4. Association of Latvian Commercial Banks. [interaktyvus]. 2006. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://eng.bankasoc.lv >.
5. Hansabanka. [interaktyvus]. 2005. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://www.hansabanka.lv/engl/docs/banka.php >.
6. SEB Latvija Unibanka. [interaktyvus]. 2006. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://www.seb.lv>.
7. Parex banka. [interaktyvus]. 2005. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://www.parex.lv >.
8. Parex bankas. [interaktyvus]. 2005. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://www.parex.lt >.
9. Latvia Banks and Banking Sites in Latvia. [interaktyvus]. 2005. [žiūrėta 2006-04-22]. Prieiga per internetą: < http://www.worldwide-tax.com/latvia/latinvestbanks.asp>.PRIEDAI
1 PRIEDAS

Komercinių bankų aktyvai 2005.12.31, tūkst. Latvijos latų*
Nr. Banko pavadinimas 2005.12.31 Pasikeitimų palyginimas su 2004.12.31 Rinkos dalis, %

tūkst. LVL %
1. HANSABANKA 2 235 390.7 938 785.4 72,4 20.4%
2. SEB Latvijas Unibanka 1 898 768.4 735 918.3 63,3 17.4%
3. Parex banka 1 784 784.5 386 162.3 27,6 16.3%
4. NORD/LB Latvija 743 509.9 357 316.7 92,5 6.8%
5. Rietumu Banka 705 309.8 110 699.2 18,6 6.4%
6. Nordea Bank Finland Latvia branch 576 840.2 178 313.8 44,7 5.3%
7. Aizkraukles banka 550 136.1 103 911.8 23,3 5.0%
8. Mortgage Bank 469 283.0 152 509.0 48,1 4.3%
9. LATEKO BANKA 265 137.9 -49 427.2 -15,7 2.4%
10. HVB Bank Latvia 252 427.9 39 557.3 18,6 2.3%
11. Latvijas Krajbanka 243 959.6 27 793.3 12,9 2.2%
12. BALTIC TRUST BANK 229 815.8 35 703.1 18,4 2.1%
13. Latvijas tirdzniecibas banka 217 545.6 41 730.3 23,7 2.0%
14. OGRES KOMERCBANKA 205 268.8 10 787.7 5,5 1.9%
15. TRASTA KOMERCBANKA 194 614.1 112 921.0 138,2 1.8%
16. Baltic International Bank 75 487.1 29 271.7 63,3 0.7%
17. PARITATE BANKA 69 988.1 14 325.8 25,7 0.6%
18. Sampo Banka 52 619.1 17 878.3 51,5 0.5%
19. Latvijas Biznesa banka 47 226.1 -41 101.1 -46,5 0.4%
20. Komercbanka Baltikums 41 010.9 2 715.2 7,1 0.4%
21. MULTIBANKA 39 463.8 -107 310.8 -73,1 0.4%
22. Regionala investiciju banka 32 163.9 16 984.1 111,9 0.3%
23. VEF banka 12 121.8 -22 695.3 -65,2 0.1%
Viso: 10 942 873.1 3 092 750.1 39,4 100%

* Banko aktyvai parodo visą banko turtą.
2 PRIEDAS

Komercinių bankų indėliai 2005.12.31, tūkst. Latvijos latų

Nr. Banko pavadinimas 2005.12.31 Palyginimas su 2004.12.31 Rinkos dalis, %

tūkst. LVL %
1. Parex banka 1 227 171.4 184 494.5 17.7 19.8%
2. HANSABANKA 1 196 282.6 404 799.5 51.1 19.3%
3. SEB Latvijas Unibanka 822 254.7 196 621.7 31.4 13.3%
4. Rietumu Banka 592 992.4 74 266.2 14.3 9.6%
5. Aizkraukles banka 478 105.5 98 088.9 25.8 7.7%
6. Latvijas Krajbanka 198 156.4 40 165.1 25.4 3.2%
7. Mortgage Bank 193 262.9 26 996.6 16.2 3.1%
8. Latvijas tirdzniecibas banka 183 622.0 42 094.9 29.7 3.0%
9. NORD/LB Latvija 180 838.5 47 017.6 35.1 2.9%
10. OGRES KOMERCBANKA 177 331.1 6 153.7 3.6 2.9%
11. LATEKO BANKA 172 855.0 -46 802.8 -21.3 2.8%
12. Nordea Bank Finland Latvia branch 170 504.0 49 387.0 40.8 2.7%
13. BALTIC TRUST BANK 161 252.3 8 824.2 5.8 2.6%
14. TRASTA KOMERCBANKA 160 431.5 88 212.8 122.1 2.6%
15. Baltic International Bank 63 006.3 28 113.7 80.6 1.0%
16. PARITATE BANKA 57 783.4 16 090.1 38.6 0.9%
17. HVB Bank Latvia 39 587.7 -987.4 -2.4 0.6%
18. Latvijas Biznesa banka 34 193.7 -45 348.1 -57.0 0.6%
19. Sampo Banka 27 079.9 4 794.7 21.5 0.4%
20. Regionala investiciju banka 24 884.3 14 594.1 141.8 0.4%
21. Komercbanka Baltikums 19 810.8 2 372.8 13.6 0.3%
22. MULTIBANKA 17 151.3 -111 859.4 -86.7 0.3%
23. VEF banka 6 694.3 -22 485.5 -77.1 0.1%
Viso: 6 205 252.3 1 105 605.1 21.7 100%

3 PRIEDAS

Komercinių bankų suteiktų paskolų suma 2005.12.31, tūkst. Latvijos latų

Nr. Banko pavadinimas 2005.12.31 Palyginimas su 2004.12.31 Rinkos dalis, %

tūkst. LVL %
1. HANSABANKA 1 707 954.2 738 550.2 76.2 24.5%
2. SEB Latvijas Unibanka 1 573 786.5 622 052.6 65.4 22.6%
3. Parex banka 831 375.3 164 397.7 24.6 11.9%
4. NORD/LB Latvija 632 419.5 323 706.4 104.9 9.1%
5. Nordea Bank Finland Latvia branch 526 725.9 198 695.7 60,6 7.6%
6. Mortgage Bank 381 920.8 111 600.3 41.3 5.5%
7. Aizkraukles banka 278 525.2 138 847.1 99.4 4.0%
8. Rietumu Banka 249 421.2 73 711.1 42.0 3.6%
9. HVB Bank Latvia 210 316.9 63 824.7 43.6 3.0%
10. Latvijas Krajbanka 155 430.2 31 069.0 25.0 2.2%
11. LATEKO BANKA 109 481.8 33 802.3 44.7 1.6%
12. BALTIC TRUST BANK 89 292.8 17 020.0 23.5 1.3%
13. Sampo Banka 44 251.8 19 562.7 79.2 0.6%
14. PARITATE BANKA 31 425.0 25 363.6 418.4 0.5%
15. TRASTA KOMERCBANKA 28 164.2 15 025.9 114.4 0.4%
16. Baltic International Bank 20 692.8 2 672.9 14.8 0.3%
17. Regionala investiciju banka 18 681.2 12 569.9 205.7 0.3%
18. MULTIBANKA 17 402.7 -19 548.5 -52.9 0.3%
.
19. OGRES KOMERCBANKA 17 161.8 2 357.3 15.9 0.2%
20. Komercbanka Baltikums 13 809.5 3 539.4 34.5 0.2%
21. Latvijas Biznesa banka 13 709.1 3 437.2 33.5 0.2%
22. VEF banka 6 473.3 -3 699.6 -36.4 0.1%
23. Latvijas tirdzniecibas banka 1 917.8 1 216.6 173.5 0.03%
Viso: 6 960 339.5 2 579 774.6 58.9 100%

Leave a Comment