TURINYS I. AtskaitymŲ ir mokĖjimo SAMPRATa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2
II. Elektroninių pranešimų ir atskaitymų sistemoS . . . . . . . . . . 3
III. Kokius privalumus suteikia Elektroninė atskaitymų ir praneŠimų sistema. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
iv. Kas ir kaip gali tapti Elektroninės atskaitymų IR PRANEŠIMŲ sistemos abonentu. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
V. Kaip naudotis Elektronine atskaitymų IR PRANEŠIMŲ sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
VI. Lietuvos bendrovių sukurtos elektroninių PRANEŠIMŲ IR atskaitymų sistemoS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
vIi. Apgaulė ir sukčiavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
VIII. ELEKTRONINIŲ PRANEŠIMŲ IR ATSKAITYMŲ SAUGUMAS. . . . . . . . .12 NAUDOTA LITERATŪRA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
I. Atsiskaitymų ir mokėjimo samprata.
Siekiant iki galo suvokti elektroninių atsiskaitymų esmę beipagrindinius procedūros bruožus, yra būtina jau pačioje šio skyriauspradžioje nors trumpai panagrinėti atsiskaitymų santykius apskritai. Visų pirma, būtina nustatyti sąvokų “mokėjimas” ir “atsiskaitymas”reikšmes. Literatūroje šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai,tačiau nereikia pamiršti skirtingos jų apimties. Atsiskaitymas plačiąjaprasme papildo mokėjimą, kadangi mokėjimas tėra vienas iš atsiskaitymobūdų, o būtent atsiskaitymas pinigais. Neretai mokėjimo sąvoka yra darlabiau susiaurinama iki sąvokos “atsiskaitymas grynaisiais pinigais”.Teisiškai mokėjimą galima apibrėžti kaip piniginio įsipareigojimo vykdymą,bent jau taip jį apibrėžia kai kurių valstybių (pvz., Italijos,Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) civiliniai kodeksai1. Atsiskaitymosąvoką pateikia Blaksono teisės žodynas (angl. Black’ Sale of Goods Act LawDictionary): “atsiskaitymas (angl. settlement, atitinka bendrosios lietuviųkalbos žodį – atsiskaitymas, kaip pilnutinis tarpusavio prievolių,įsipareigojimų įvykdymas) yra pažado ar sutarties įvykdymas”. Siauresne,teisine prasme, atsiskaitymas yra apibrėžiamas kaip pareigos, pažado arįsipareigojimo kreditoriui vykdymas, perduodant jam pinigus ar kitasvertybes, kartu skolininkui pasiūlius, o kreditoriui sutikus juos priimti,taip pilnai ar dalinai padengiant įsiskolinimą ar patenkinantįsipareigojimą. Siekiant apibrėžtumo ir aiškumo, toliau šiame vadovėlyje terminas“atsiskaitymai” bus naudojamas siauresne prasme – kaip atsiskaitymaspinigais. Būtent taip sąvoką “atsiskaitymai” naudoja Lietuvos įstatymų
leidėjai. LR Civilinio kodekso XLVII skyriaus “Atsiskaitymai” 6.930straipsnis nustato: “Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekaminaudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso irkitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones.” Minint skirtumus tarpsąvokų reikia pabrėžti, kad “atsiskaitymai” suponuoja tam tikroįsipareigojimo ar skolos buvimą, kai tuo tarpu skola ar įsipareigojimasnėra “mokėjimo” sąvokos būtinas elementas (pvz., pinigų pervedimas į kitoasmens sąskaitą be prievolės tai padaryti, pvz., dovanojimo sutartis, yramokėjimas, bet šiuo atveju negali būti atsiskaitymu). Šis elementas yrapagrindinis bandant išskirti sąvokų skirtumus. Taigi, šiuo požiūriuatsiskaitymų sąvoka apima platesnį santykių ratą nei mokėjimo sąvoka,vadinasi savo apimtimi yra platesnė už pastarąją (kiekvienas atsiskaitymasyra mokėjimas, bet ne kiekvienas mokėjimas yra atsiskaitymas).II. Elektroninių pranešimų ir atskaitymų sistemoS
Elektroninė pranešimų ir atskaitymų sistema (ELAS) – elektroninismokėjimo dokumentas, suteikiantis galimybę daugelį sąskaitų arba sąskaitų –pranešimų sujungti į vieną bendrą mokėjimo dokumentą ir leidžiantis visassuintegruotas sąskaitas apmokėti vienu veiksmu. Tai labai patogu irnaudinga mokesčių mokėtojams. Elektroninė atsiskaitymų sistema skirtagyventojams per Internetą atsiskaityti už paslaugų teikėjų suteiktaspaslaugas (energetines, komunalines, telekomunikacijų, kabelinėstelevizijos, už buto apsaugą, už vaikų darželių lankymą ir kt.) beisumokėti kitus valstybės reglamentuotus mokesčius. Elektroninių dokumentųforma atitinka dabar egzistuojančius mokėjimo dokumentus („Atsiskaitymoknygelę“, formą f.4 ir kitus) ir atsiskaitymo tvarka savo technologijanesiskiria nuo įprastinės, bet yra patogesnė ir turi savo privalumų. Veikiančias elektronines bankų sistemas galima grupuoti į: ➢ bankų pranešimų sistemas; ➢ atsiskaitymų sistemas. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad pirmosios atlieka tik operatyvinį bankųdokumentų persiuntimą ir saugojimą, o mokėjimų reguliavimas priklausobankams dalyviams. Atsiskaitymų sistemos tiesiogiai susijusios sutarpusavio reikalavimų ir sistemos narių įsipareigojimų vykdymu. Pirmajai
grupei priklauso tokios sistemos: SWIFT (Society for Wordwide InterbankFinancial Telekomunication) ir BANKWIRE, antrajai – BACS (Bankers AutomateClearing Servines), CHIPS (Clearing Hause Interbank Payment Sistems) irCHAPS (Clearings Haouse Automate Paymed Sistem). Elektroninės sistemos taip pat skirstomos pagal šalių, dalyvaujančiųpervedimuose ir atskaitymuose, skaičių: SWIF organizuoja bankinių pranešimųpersiuntimą dvišaliu pagrindu, t.y. tarp dviejų dalyvių, kai tuo tarpuBACS, CHIPS IR CHAPS reguliuoja mokėjimo įsipareigojimus daugiašaliupagrindu. Atsiskaitymai Elektroninėmis priemonėmis atliekami tiesiogiai tarpbankų arba tarpininkaujant automatizuotiems kliringo namams. Kliringo namai– tai tarpbankinė lėšų pervedimo ir priešpriešinių mokėjimų padengimomodeliniu ar kitokiu ryšiu sistema. Šiandien automatizuoti kliringo namaiyra pačiame verslo pasaulio centre, kur suplaukia mokėjimai, vykstaatskaitymai, iš kur jie greitai paskirstomi pagal paskirtį. Lietuvoje pastarųjų vaidmenį atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymųcentras.III. Kokius privalumus suteikia Elektroninė atskaitymų ir praneŠimų sistemaI.
Elektroninės komercijos keliami poreikiai. Sparti elektroninėskomercijos plėtra ir augimas natūraliai sąlygojo modernių, online aplinkaipritaikytų atsiskaitymo, mokėjimo sistemų atsiradimą. Itin svarbu tai, kadtechnologijų tobulėjimo pasėkoje ne tik eksponentiškai išaugo perduodamosinformacijos kiekis, tačiau pakito pačios informacijos prigimtis – ji patisavaime, tapo ekonominę vertę turinčiu objektu. Sparti elektroninės komercijos plėtra taip pat reiškia ir tai, kadnovatoriškos mokėjimo sistemos tampa būtinos ne tik tradiciškai suprantamaiprekybai, nors ir atliekamai elektroniniame režime. Jų poreikį padiktavonaujieji reklamavimo, informacijos suteikimo naudotojams bruožai irmetodai, tokie kaip mokėjimas už tam tikro tinklalapio peržiūrą, klausimynoužpildymą ar įgijimą priėjimo prie tam tikros informacijos, duomenų baziųir pan. Vartotojų siekis ir noras saugiai ir patikimai atsiskaitytiinternete prisidėjo prie to, kad online aplinkoje vis mažėja tokių
tradicinių mokėjimo priemonių, kaip mokėjimo kortelės, panaudojimas.Mokėjimo kortelių panaudojimas sąlyginai nesaugiuose interneto paslaugųteikėjų serveriuose, neišvengimai išprovokavo riziką, susijusią suneteisėtu informacijos, kurią naudotojas pateikia produkto pardavėjui(naudotojo vardas, pavardė, kortelės tipas, numeris ir pan.), panaudojimu,todėl interneto naudotojai vis rečiau pasitiki šiuo mokėjimo instrumentu. Atsižvelgiant į šiuos tradicinių mokėjimo priemonių trūkumus, jau nepirmi metai kuriamos įvairios alternatyvios, specialiai atviriesiemstinklams pritaikyti mokėjimo ir atsiskaitymo metodai. Tokios moderniossistemos, pradedant “protingųjų kortelių” (ang. smartcard) sistemomis,kurios pagrįstos vertės išsaugojimu, įrašymu multifunkcionalinės kortelėsluste, baigiant atsiskaitymo sistemomis, pagrįstomis vertės išsaugojimuprograminėje įrangoje, instaliuotoje į kompiuterį ar adekvačiameįrenginyje. Vis dėlto, nei viena iš šių sistemų neįgavo visuotinio,universalaus pritaikomumo. Be to, dėl įvairių tokių sistemų nesuderinamumo,tiek vartotojai, tiek ir verslo subjektai yra priversti patys pasirinkti,kuriomis ir keliomis technologijomis naudotis. Žvelgiant istoriškai,modernių mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų nesuderinamumas buvo viena ištradicinių mokėjimo kortelių paplitimo priežasčių – bent pradiniameelektroninės komercijos plėtros etape patogumas, suderinamumas iruniversalumas nusvėrė saugumo ir efektyvumo interesus. Įdomu tai, kad elektroninių atsiskaitymų sritis – nuolatiniųeksperimentų, bandymų ir mėginimų sritis. Ko gero visos šiuo metu praktinįpritaikomumą įgavusios mokėjimo sistemos kadaise gimė būtent tokiųeksperimentų pasėkoje. Toli gražu ne visos sistemos buvo iš kartopripažintos ir pritaikytos elektroninės komercijos santykiuose. Kai kuriosiš mokėjimo sistemų, tokios kaip Cybercash, tokių bandymų keliu reguliariaiatsinaujina, tobulinamos, tokiu būdu efektyviai ir lanksčiaiprisiderindamos prie rinkos poreikių. Todėl atrodo, kad rinka vis darnuolatinio kitimo, raidos būsenoje, o komerciniai barjerai stabdo tokiųsistemųplėtotę, siekiant suderinti didelę naujai sukurtų mokėjimo sistemųįvairovę, buvo įdiegti standartiniai protokolai, įgalinantys apeitikomercinius sunkumus. Akivaizdu, kad ekonominiai klausimai užgožia teisines problemas, norsEuropos Sąjungoje galima pastebėti besiformuojančius elektroninių pinigųreguliavimo teisinius kontūrus. Vis dėlto, kiti klausimai, tokie kaipskirtingas reguliavimas, priklausomai nuo pinigų ar mokėjimo instrumentoišleidėjo teisinio statuso – ar tai bankas, kita finansinė institucija, arkomercinė įmonė, taikomas sutartinėms sąlygoms ir terminams, atrodo, liekanepakankamai pastebėti. Dauguma banko tiekiamų paslaugų yra tiesiogiai susijusios sutelekomunikacijos priemonių naudojimu. Be minėtų priemonių neapsieina šiosbanko paslaugos: ➢ Atsiskaitymai negrynaisiais; ➢ Bendradarbiavimas “bankas-klientas”; ➢ Tarpbankinis bendradarbiavimas; ➢ Tarptautinis klientų bendradarbiavimas, besinaudojantis SWIFT (SWIFT’as –pasaulinė tarpbankinė telekomunikacinių finansinių pranešimų sąjunga(sistema)) ir kitomis elektroninėmis sistemomis; ➢ Mokesčių mokėtojui suteikiama galimybė atsiskaityti už paslaugų teikėjų suteiktaspaslaugas bei sumokėti kitus mokesčius bet kuriuo paros metu esant namuosear darbo vietoje, kitame mieste ar net kitoje šalyje; ➢ Sutaupomas laikas, kadangi nereikia lankytis mokesčių surinkimo vietose ir stovėtieilėse, nereikia turėti grynųjų pinigų; ➢ Naujoje sistemoje patalpinta visa informacija apie reikiamus sumokėti už suteiktaspaslaugas mokesčius, jų tarifai, paskutiniai, pagal kuriuos sumokėta,skaitiklių rodmenys, paslaugų tipai, paslaugų teikėjų sąrašai, įmokų kodaiir kt.; ➢ Galima peržiūrėti visus savo už energetines, ryšių ir komunalines paslaugassumokėtus mokesčius, įtrauktus į elektroninę duomenų bazę, pradedant 1994m. lapkričio mėn.; ➢ Galima sumokėti už kelis butus, net esančius kituose miestuose. Bankai dažniausiai pranešimus ir atsiskaitymus siunčia SWIFT’o tinklu, nors kartaisdar naudojamas ir senesnis būdas – telegrafas, teleksas. Pastarųjųnaudojimą nulemia kai kurių bankų neprisijungimas prie SWIFT’o sistemos, beto, kartasi paprasčiausiai siųsti pranešimą telegrafu ar teleksu. Vis dėltoSWIFT’o sistema yra patogesnė negu telegrafas ar teleksas. SWIFT’o sistema turi ir kitų pranašumų – ji visiškai paruoštatarptautiniam tarpbankiniam bendradarbiavimui visais esminiais bankooperacijų aspektais. SWIFT’o istorija siekia šešiasdešimtuosius metus, kada spartųbankininkystės augimą pradėjo stabdyti popierinės apskaitos sistemosribotumas: operacijų kainų kilimas, lėtas rankų darbo procesas. Nuo to laiko sparčiai išaugo SWIFT’o sistemos paklausa: per vienądieną tinklu persiunčiama daugiau kaip milijonas pranešimų. Pagrindiniaitinklo vartotojai yra bankai, tačiau tokios finansų organizacijos kaipdilerių firmos, brokerių kontoros, civilinių aktų registravimo agentūros,depozitoriumai, brokerių kontoros, fondų ir akcijų biržos, reprezentaciniaibiurai, investicijų bendrovės bei institucijos ir daugelis kitųorganizacijų taip pat yra šio tinko vartotojai. SWIFT’o nariu gali tapti kiekvienas bankas, pagal nacionaliniusįstatymus turintis teisę vykdyti tarptautines bankines operacijas. NarystėSWIFT’e leidžia užmegzti platesnius ir intensyvesnius finansinius beiekonominius ryšius, sudarant normalias sąlygas užsienio investicijomsšalyje funkcionuoti. Savo ruožtu kaip telekomunikacijos priemonės naudojama: ➢ bendrojo naudojimo telegrafo ryšys; ➢ bendrojo naudojimo telefonų tinklas; ➢ išskirtinis telefonų tinklas; ➢ išskirtinis telefonų tinklas; ➢ teleksas; ➢ faksimilinis ryšys (faksas); ➢ kiti duomenų perdavimo tinklai. Nuo 1986 metų pradėjo sparčiai plėtotis pranešimų apdorojimo sistemos (PAS), darvadinamos elektroninio pašto sistemomis. PAS atsiradimui įtakos turėjoryšių, kuriame nereikalingas tiesioginis kontaktas tarp siuntėjo irgavėjo, vystymasis. Tai ypač svarbu siunčiant pranešimus dideliaisatstumais ir esant laiko skirtumui. Vartotojas, turėdamas elektroniniopašto dėžutę ir norėdamas gauti pranešimą, gali nesinaudoti internetiniopašto programomis visą laiką, kaip to reikalauja dialoginės ryšių sistemos,o gali perskaityti atsiųstus pranešimus jam patogiu laiku. Elektroninis paštas suteikia galimybę bankams, firmoms ir jųfilialams keistis operatyviais pranešimais bei oficialiais dokumentais. Taisvarbiausiais bet kurios įmonės dokumentų apdorojimo būdas. Elektroninio pašto privalumai: ➢ greitis, perduodamų pranešimų patikimumas ir saugumas; ➢ pranešimų apie tai, kad žinutė nusiųsta ir adresato perskaityta, gavimas; ➢ galimybė siųsti bet kokio tipo pranešimus (tekstai, grafikai ir t.t.); ➢ galimybė perduoti informaciją ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, pranešimą, siųstą elektroniniu paštu, adresatas gali gauti faksu arba teleksu. Naudojantis elektroninio pašto sistemas, reikalingas modemas ir speciali programinėįranga. Perduodant pranešimus naudojami tiek bendrojo, tiek išskirtinioryšio kompiuterių kanalai. Naudojant atitinkamą techninę ir programinę įrangą, galima sukurti specializuotustelekomunikacijų tinklus. Specialios keitimosi informacija formos padedaefektyviau naudoti tinklą, lyginant su bendrojo naudojimo režimu.Specializuotiems telekomunikacijų tinklams priskiriamos tarpbankinėselektroninių pranešimų mokėjimo sistemos.IV. Kas ir kaip gali tapti Elektroninės atskaitymų IR PRANEŠIMŲ sistemos abonentu
Naujos sistemos abonentu gali tapti kiekvienas mokesčių mokėtojas,turintis: 1) atsiskaitomąją sąskaitą ar mokėjimo kortelę (Visa, Visa Electron,Maestro,Eurocard/MASTERCARD ir kt.) pvz.viename iš šių bankų (gali būti ir kt.): ▪ banke „Snoras“, ▪ banke „NORD/LB Lietuva“, ▪ banke „Hansabankas“, ▪ Medicinos banke, ▪ „Sampo“ banke. 2) atsiskaitomąją sąskaitą viename iš bankų, (gali būti ir kt.): ▪ Šiaulių banko Vilniaus filiale, ▪ Ūkio banke, ▪ „Parex“ banke 3) mokėjimo kortelę (Visa, Visa Electron, Maestro, Eurocard/Mastercard), betkuriame banke iš šių bankų ir kt. Mokėtojas turi sudaryti sutartį (sutarties pavyzdys. Priedas Nr.5)kurią pasirašydamas, jis gauna mokėtojo identifikavimo parašą, o patsbendrovei ir bankui suteikia teisę nuo jo nurodytos mokėjimo kortelės aratsiskaitomosios sąskaitos banke atlikti vienkartinį lėšų nurašymą pagalInternete mokėtojo pateiktą ir identifikavimo parašu patvirtintą mokėjimųsumą. Sutarties pasirašymui reikia su savimi turėti: pasą, banko mokėjimokortelę arba sutartį su banku dėl atsiskaitomosios sąskaitos atidarymo,mokėtojų kodus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojas nori atsiskaityti su
paslaugų teikėjais.V. Kaip naudotis Elektronine atskaitymų IR PRANEŠIMŲ sistema
Mokesčių mokėtojas, įmonės tinklalapyje spustelėjęs mygtuką „Elektroninėatskaitymų ir pranešimų sistema“, prisijungia prie Elektroninės atskaitymųir pranešimų sistemos (ELAS) ir ekrane parodomas vartotojo prisistatymolangas, skirtas tiek mokesčių mokėtojams, sudariusiems sutartis(registruoti ELAS vartotojai), tiek ir mokesčių mokėtojams, darnesudariusiems minėtų sutarčių (lankytojai svečio teisėmis). Lankytojaisvečio teisėmis, spustelėję jiems skirtą mygtuką „Lankytojas svečioteisėmis“, patenka į ELAS dalį, kurioje galima peržiūrėti savo mokėjimųarchyvą arba išbandyti mokėjimo už paslaugas procesą demonstraciniamerežime. Registruoti ELAS vartotojai šiuo mygtuku taip pat gali naudotis. Registruoti ELAS vartotojai, įvedę mokėtojo identifikavimo parašą irspustelėję jiems skirtą mygtuką „Registruotas ELAS vartotojas“, patenka įELAS dalį, kurioje jie gali sumokėti už pasirinktas paslaugas arbaperžiūrėti savo mokėjimų archyvą.
Lankytojai svečio teisėmis šiuo mygtuku negali naudotis. Kiekviename ekranolange, spustelėjus mygtuką „Pagalba”, galima gauti išsamią instrukciją. Realus mokėjimas įvykdomas tik registruoto vartotojo ELAS dalyje irtik tuomet, kai mokesčių mokėtojas, patekęs į ekrano langą „Mokėjimopatvirtinimas“, nuspaudžia mygtuką su nurodyta mokėjimo suma. Mokesčių mokėtojui (pagal susitarimą) teikia atspausdintus mokėjimųduomenis (pranešimus), o bankas teikia ataskaitas apie paslaugų apmokėjimą.Mokėti, naudojantis Elektronine atsiskaitymų sistema, yra saugu, nesduomenų įvedimui naudojamas SSL protokolas (užšifruotas duomenų perdavimobūdas) ir mokėtojas įvestus duomenis patvirtina savo unikaliuidentifikavimo parašu. Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis saugumui, kokybeiir operatyvumui užtikrinti sukurta speciali banko kortelių autorizavimosistema. Dauguma elektroninės bankininkystės sistemų jungia visų anksčiauišvardytų lygių įvairias kombinacijas. Pirmojo lygio sistemos apibrėžiamos, kaip suteikiančios priėjimą prie
viešai pateikiamos informacijos, kaip nekonfidencialaus elektroninio paštosistemos. Pavyzdžiui, techniniai pasiūlymai banko internetinio tinklalapioadministratoriui. Antrojo lygio sistemos funkcionuoja interaktyviosios informacijosperdavimo būdu. Taip į banką gali būti perduodama konfidencialiinformacija, dokumentai, duomenų kartotekos. Trečiojo lygio sistemos – tai aukščiausiojo lygio funkcinių galimybiųsistemos. Naudojantis tokiomis sistemomis pateikiamos ir apmokamossąskaitos, atidaromi akredityvai, gaunamos bankų garantijos ir paskolos,suteikiamos kitos bankinės paslaugos. Telebankas – tai modernus, patogus ir patikimas būdas tvarkytisąskaitas, gauti informaciją iš banko ir atlikti operacijas savo darbovietoje. Telebanko klientai bet kuriuo metu gali perduoti i banką: o vietinius mokėjimo pavedimus (priedas Nr.1); o tarptautinius mokėjimo pavedimus (priedas Nr.2); o prašymus pirkti ir parduoti valiutą (priedas Nr.3); o įmokos ir mokesčiai (priedas Nr.4); o prašymus išleisti banko čekį; o prašymus parduoti arba pakeisti banko garantiją; o prašymus išleisti arba pakeisti dokumentinį akredityvą; o prašymus išleisti laidavimo raštą muitinei; Telebanko klientai gali susisiekti su bankų ir sužinoti: sąskaitųišrašų informaciją;pinigų likučius sąskaitose; oficialius Lietuvos banko valiutų kursus; bankovaliutų pirkimo-pardavimo kursus; banke įregistruotų debeto pavedimų irinkasavimo pavedimų sąrašus; banko pranešimus ir informaciją klientams. Gana populiari Vakaruose atsiskaitymo priemonė – elektroniniai čekiai.Galima išskirti visiškos ir dalinės elektronizacijos čekius. Elektroniniusčekius labai paprasta ir patogu naudoti, nes jie sumodeliuoti labaipanašiai kaip popieriniai čekiai. Elektroniniai čekiai, palyginti supopieriniais, turi neabejotinų privalumų. Mokėjimų popieriniais irelektroniniais čekiais procedūra yra tokia pati. Popierinio čekio pavyzdys,priedas Nr.6. Elektroniniai čekiai išduodami iš tos pačios sąskaitos kaip irpopieriniai čekiai, tikintis, kad ateityje daugelis firmų pratęsnaudojimąsi elektroniniais čekiais, kaip ir popieriniais, iš tos pačiosčekinės sąskaitos. Apsauginiai požymiai suteikia elektroninių čekiųnaudotojams daugiau saugumo, nes juos sunku padirbti, kai tuo tarpupopieriniai čekiai dažnai klastojami. Elektroniniai čekiai leidžia verslosubjektams atlikti mokėjimo sandorius tiesai su klientais ir teikėjais.Sandorio dalyviai bendrai kontroliuoja, už ką ir kaip mokėti, kur pravestilėšas ar kada priimti mokėjimą. Elektroniniai čekiai suteikia didesnį informacijos srautų lankstumą,daugiau informacijos, kadangi jie patalpinami elektroniniame faile, kuriamegali būti pageidaujam informacija apie mokėtoją, gavėją, specifikuotiduomenys apie sandorį. Ši informacija yra reikšminga mokėjimams. Taigielektroniniai čekiai siūlo greitį, kaštų efektyvumą ir patikimumąšiuolaikinėse elektroninių mokėjimų sistemose. Dalinės elektronizacijos čekius galima dar skirstyti i internetiniusir telefoninius/faksinius. Internetiniai čekiai numato čekinės sąskaitosinformacijos įvedimą iš popierinio čekio į saugią internetinio mokėjimoformą. Kai kuriais atvejais informacija yra įvedama tik vieną kartą, o kaivartotojai pageidauja apmokėti čekiu, tuomet jie naudoja tik slaptažodžioir PIN (asmeninio identifikavimo numeris) derinį, kuris yra susietas su jųsąskaitos informacija. Kitais atvejais vartotojai kiekvieną kartą turiįvesti informaciją iš čekio.vI. Lietuvos bendrovių sukurtos elektroninių PRANEŠIMŲ IR atskaitymų sistemos
Įdomu pastebėti, kad Lietuva nelieka globalių elektroninės komercijosprocesų nuošalyje. Šia prasme paminėtina UAB “Penki kontinentai“, kurisukūrė ir įdiegė naujos kartos kortelių autorizavimo internetu sistemą. Šisistema vadinama VAM – (Virtualus autorizacijos modulis), iš esmėslaikytina specialiuoju mokėjimų serveriu. Trumpai sistemos veikimo principą galima paaiškinti taip: pirkėjasnurodo internete savo kortelės duomenis, kurie siunčiami į VAM serverįužkuoduotu pavidalu. VAM serveris paverčia tuos duomenis suprantamais bankosistemai ir siunčia juos į banką ne per internetą, o per specialų – X.25tinklą. Visame pasaulyje X.25 tinklai naudojami finansinių institucijųduomenims perduoti ir yra itin patikimi, jų saugumas netgi neaptarinėjamas.Po to, kai banko sistema gauna duomenis, atliekama kortelės autorizacija
taip pat, kaip ir iš bet kurios realios parduotuvės mokėjimo terminalo.Kortelių autorizacija trunka kelias sekundes. Tada pirkėjas gaunaautorizacijos patvirtinimą. Pinigai iš pirkėjų kortelių sąskaitų pervedamiį pardavėjo banko sąskaitą taip pat, kaip tai vykdoma autorizuojantkorteles naudojant įprastus mokėjimoterminalus parduotuvėse. VAM serverio kortelių autorizacijos procesasanalogiškas autorizacijai iš įprastų mokėjimo terminalų dėl to, kad visoseprekybos vietose magnetinių banko mokėjimo kortelių terminaluose veikia„Penkių kontinentų“ sukurtos programos. Stambiems mokėjimams, atliekamiems tarp verslo partnerių, labiausiaitinka “finansinis EDI” – kombinacija iš Electronic Funds Transfers (EFT) irEDI. Finansinį EDI sudaro du esminiai komponentai: (a) elektroninismokėjimas lėšų, adresuotų pardavėjo bankui; (b) elektroninis I, susijusiossu mokėjimu, perdavimas. Pirkėjas gali perduoti šią I (remittance I)elektroniniu būdu, kombinacijoje su mokėjimo pavedimu tokiu būdu, kad Iperduodama per lėšų pervedimo sistemą pardavėjo bankui; arba pirkėjas galiperduoti šią I (remittance I) atskirai, arba tiesiogiai pardavėjui, arba išpirkėjo per trečiąją šalį – tarpininką. Visgi, praktikoje ši sistema funkcionuoja kiek kitaip – paprastai EDItransakcijos vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir ne elektroniniai sandoriai:pardavėjas pateikia prekes kreditan, siunčia tradiciniu būdu sąskaitas, ojas pirkėjas apmoka čekiu arba mokėjimo pavedimu. Aišku, finansinės EDIparadigma gali būti naudinga, kai šalys yra beveik nežinomos viena kitai.EFT apima elektroninį lėšų judėjimą iš vienos sąskaitos į kitą pagalelektronines mokėjimo instrukcijas. Bendrai, egzistuoja du elektroniniųlėšų pervedimo būdai: (a) kreditiniai pervedimai; (b) debitiniaipervedimai. JAV egzistuoja įvairios elektroninių lėšų pervedimo sistemos.Ko gero pati populiariausia: Automated Clearing House (ACH), nacionalinėelektroninių mokėjimų ir atsiskaitymų sistema, naudojama tūkstančiųfinansinių institucijų ir milijonų vartotojų, korporacijų ir pan. Taipagrindinė sistema vartotojų debitiniams pervedimams. Federalinis rezervobankas aptarnauja Fedwire. 12 New Yorko bankų, sudarančių Niu JorkoKliringo Namų Asociaciją valdo Clearing House InterbankPayment System (CHIPS), kuri pagrinde naudojama tarptautiniams bankiniamspervedimams. Galiausiai – Society for Worldwide Interbank FinancialTelecommunications (SWIFT), pranešimų sistema, operuojama konsorciumo,www.5ci.lt. Ši sistema jau veikia www.lietuvosdraudimas.lt tinklapyje. Čiagalima įsigyti per internetą transporto priemonių civilinės atsakomybėsdraudimo polisą. Taip pat jau sukurta draudimo pasaugų apmokėjimo perinternetą sistema „Sampo Lietuva” susidedančio iš maždaug 1 700 bankų,esančių daugiau nei 80 valstybių. SWIFT – komunikacinė sistema, kuriskatina mokėjimo pavedimų cirkuliaciją tarp jos narių – bankų. Tačiau jilabai skiriasi nuo kitų lėšų perdavimo sistemų. Tai nėra atsiskaitymųsistema: po to, kai mokėjimo pavedimai nusiunčiami nariui-bankui,atsiskaitymai jau vykdomi Fedwire, CHIPS ir kitų sistemų pagalba.vIi. Apgaulė ir sukčiavimas
Galimas elektroninių pinigų padirbinėjimas ir technologinių klaidųgalimybė taip pat sukelia susirūpinimą dėl sistemų funkcionavimo ir grėsmęvartotojų pasitikėjimui tokiomis mokėjimo sistemomis. Padirbtų elektroniniųpinigų atveju tų elektroninių pinigų leidėjui galitekti patenkinti nepagrįstus reikalavimus, kad savo ruožtu gali itinpakenkti tokios institucijos finansiniam stabilumui. Kitas rūpestis susijęs su tuo, kad jeigu pasirodo, kad vienaselektroninių pinigų produktas nėra patikimas, tai gali pakirsti vartotojųpasitikėjimą elektroniniais pinigais ir elektroniniais atsiskaitymaisapskritai.Naudojamų sistemų ir technologijų įtaka galimybei nustatyti, aptiktisaugumo pažeidimus yra gana žymi. Pavyzdžiui, apgaulės atvejus žymiailengviau nustatyti identifikuoti sistemose, išsaugojančiose klientosąskaitos debito/kredito įrašus kiekvieną kartą, kai yra “pakraunami”pinigai ir kiekvieną kartą, kai yra atliekamas mokėjimas. Vis dėlto, kai vertė gali būti tiesiogiai perleista tarp šalių, įtokius santykius neįtraukiant išleidėjo, kaip tai atsitinka Mondex sistemos
atžvilgiu, sandoris nėra įrašomas. Tokiose sistemose būtų neįmanomapatikrinti ir įvertinti visų sandorių, tokiu būdu tampant žymiaisudėtingiau nustatyti padirbimo šaltinį ir suklastotą elektroninę vertę.Panašiai, sistemos, kurios sulieja sandorio duomenis, taip pat išlaiko irišsaugo nepilnus “audito pėdsakus” (ang. audit trails). Mokėjimo schemos,įgalinančios tikrinti elektroninės vertės judėjimą audito pėdsakų pagalbair kurios renka duomenis, kurių pagalba sukuriami naudotojų profiliai,įgalinantys sekti vartotojo naudojimo, pirkimo ir pan. įgūdžius, galiužfiksuoti nenormalų ar neįprastą elektroninės vertės panaudojimą gerokaigreičiau, ir operatyviai imtis priemonių, būtinų pažeidimo išvengimui.Mokėjimo sistemos, kurios vartotojams suteikia galimybę peržiūrėti irpatikrinti 5 ar 10 sandorių, užtikrina pakankamą saugumo laipsnį, nes tokiubūdu vartotojai įgyja galimybę patikrinti sudaromus sandorius ir todėlnedelsiant pranešti elektroninių pinigų išleidėjui apie gręsiantį pažeidimopavojų. Audito pėdsakai elektroninių pinigų išleidėjui suteikia galimybęapspręsti apmokėtinos elektroninės vertės kiekį sistemoje, ir ją palygintisu elektronine verte, kuri buvo parduota ir išpirkta. Vis dėlto, išsamių“audito pėdsakų” išsaugojimas reikalauja didelių duomenų bazių laikymo, otai susiję su papildomomis išlaidomis. Be to, jeigu tokie reikalavimai būtųprivalomi, jie užkirstų kelią anonimiškų elektroninių pinigų sistemųfunkcionavimui ES rinkoje. Tai didžiąja dalimi priklausytų nuoinformacijos, būtinos sandorio identifikavimui; pvz., Proton sistemosatveju duomenų tvarkytojas žino tik mokėjimo kortelės numerį, o kortelėsturėtojo duomenis saugo ją išdavusi finansinė institucija. Galiausiai, visielektroninių pinigų leidėjai privalo pastoviai atnaujinti, modernizuotisavo technologijas, siekiant užkirsti kelią apgaulei.VIII. ELEKTRONINIŲ PRANEŠIMŲ IR ATSKAITYMŲ SAUGUMAS
Kaip matyti iš aukščiau pateiktų mokėjimo sistemų aprašymo, saugumas
yra ko gerodidžiausias iššūkis visoms novatoriškoms elektroninėms atsiskaitymopriemonėms. Saugumas neatsiejamas nuo sandorio šalių autentifikacijos ir jųtapatybės susiejimo su konkrečiu pranešimu, o tai savo ruožtu susiję suenkripcija (asimetrine ir simetrine) ir kitais duomenų bei informacijosužkodavimo būdais.LITERATŪRA
1. Vytautas Vaškelaitis. Piniginai atsiskaitymai. Teorija ir praktika. Vilnius, Eugrimas 2001 m. 2. Olga Buckiūnienė. Finansai. Ciklonas, 2002 m. 3. Internetinis puslapis: www.epay.lt 4. Internetinis puslapis: www.infocom.lt 5. Internetinis puslapis: www.5ci.lt