Elektroninės atsiskaitymų ir pranešimų sistemos

TURINYS

I. AtskaitymŲ ir mokĖjimo SAMPRATa. . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . 2

II. Elektroninių pranešimų ir atskaitymų sistemoS . . . . . . . . . .

3

III. Kokius privalumus suteikia Elektroninė

atskaitymų ir praneŠimų sistema. . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . 4

iv. Kas ir kaip gali tapti Elektroninės atskaitymų IR

PRANEŠIMŲ sistemos abonentu. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . 7

V. Kaip naudotis Elektronine atskaitymų IR PRANEŠIMŲ

sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

VI. Lietuvos bendrovių sukurtos elektroninių PRANEŠIMŲ IR

atskaitymų sistemoS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . 9

vIi. Apgaulė ir sukčiavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

VIII. ELEKTRONINIŲ PRANEŠIMŲ IR ATSKAITYMŲ SAUGUMAS. . . . . . . . .
12

NAUDOTA LITERATŪRA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13

I. Atsiskaitymų ir mokėjimo samprata.

Siekiant iki galo suvokti elektroninių atsiskaitymų esmę bei
pagrindinius procedūros bruožus, yra būtina jau pačioje šio skyriaus
pradžioje nors trumpai panagrinėti attsiskaitymų santykius apskritai.

Visų pirma, būtina nustatyti sąvokų “mokėjimas” ir “atsiskaitymas”
reikšmes. Literatūroje šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai,
tačiau nereikia pamiršti skirtingos jų apimties. Atsiskaitymas plačiąja
prasme papildo mokėjimą, kadangi mokėjimas tėra vienas iš atsiskaitymo
būdų, o būtent atsiskaitymas pinigais. Neretai mokėjimo sąvoka yra dar
labiau susiaurinama iki sąvokos “atsiskaitymas grynaisiais pinigais”.
Teisiškai mokėjimą galima apibrėžti kaip piniginio įsipareigojimo vykdymą,
bent jau taip jį apibrėžia kai kurių valstybių (pvz., Italijos,
Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) civiliniai kodeksai1. Atsiskaitymo
sąvoką pateikia Blaksono teisės žodynas (angl. Black’ Sale of Goods Act Law
Dictionary): “atsiskaitymas (aangl. settlement, atitinka bendrosios lietuvių
kalbos žodį – atsiskaitymas, kaip pilnutinis tarpusavio prievolių,
įsipareigojimų įvykdymas) yra pažado ar sutarties įvykdymas”. Siauresne,
teisine prasme, atsiskaitymas yra apibrėžiamas kaip pareigos, pažado ar
įsipareigojimo kreditoriui vykdymas, perduodant jam pinigus ar kitas
vertybes, kartu skolininkui pasiūlius, o kreditoriui sutikus juos p

priimti,
taip pilnai ar dalinai padengiant įsiskolinimą ar patenkinant
įsipareigojimą.

Siekiant apibrėžtumo ir aiškumo, toliau šiame vadovėlyje terminas
“atsiskaitymai” bus naudojamas siauresne prasme – kaip atsiskaitymas
pinigais. Būtent taip sąvoką “atsiskaitymai” naudoja Lietuvos įstatymų
leidėjai. LR Civilinio kodekso XLVII skyriaus “Atsiskaitymai” 6.930
straipsnis nustato: “Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami
naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir
kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones.” Minint skirtumus tarp
sąvokų reikia pabrėžti, kad “atsiskaitymai” suponuoja tam tikro
įsipareigojimo ar skolos buvimą, kai tuo tarpu skola ar įsipareigojimas
nėra “mokėjimo” sąvokos būtinas elementas (pvz., pinigų pervedimas į kito
asmens sąskaitą be prievolės tai padaryti, pvz., dovanojimo sutartis, yra
mokėjimas, bet šiuo atveju negali būti atsiskaitymu). Šis elementas yra
pagrindinis bandant išskirti sąvokų skirtumus. Taigi, šiuo požiūriu
atsiskaitymų sąvoka apima platesnį santykių ratą nei mokėjimo sąvoka,
vadinasi savo apimtimi yra platesnė už pastarąją (kiekvienas atsiskaitymas
yra mokėjimas, beet ne kiekvienas mokėjimas yra atsiskaitymas).

II. Elektroninių pranešimų ir atskaitymų sistemoS

Elektroninė pranešimų ir atskaitymų sistema (ELAS) – elektroninis
mokėjimo dokumentas, suteikiantis galimybę daugelį sąskaitų arba sąskaitų –
pranešimų sujungti į vieną bendrą mokėjimo dokumentą ir leidžiantis visas
suintegruotas sąskaitas apmokėti vienu veiksmu. Tai labai patogu ir
naudinga mokesčių mokėtojams. Elektroninė atsiskaitymų sistema skirta
gyventojams per Internetą atsiskaityti už paslaugų teikėjų suteiktas
paslaugas (energetines, komunalines, telekomunikacijų, kabelinės
televizijos, už buto apsaugą, už vaikų darželių lankymą  ir kt.) bei
sumokėti kitus valstybės reglamentuotus mokesčius. Elektroninių dokumentų
forma atitinka dabar egzistuojančius mokėjimo dokumentus („Atsiskaitymo
knygelę“, fo

ormą f.4 ir kitus) ir atsiskaitymo tvarka savo technologija
nesiskiria nuo įprastinės, bet yra patogesnė ir turi savo privalumų.

Veikiančias elektronines bankų sistemas galima grupuoti į:

➢ bankų pranešimų sistemas;

➢ atsiskaitymų sistemas.

Pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad pirmosios atlieka tik

operatyvinį bankų
dokumentų persiuntimą ir saugojimą, o mokėjimų reguliavimas priklauso
bankams dalyviams. Atsiskaitymų sistemos tiesiogiai susijusios su
tarpusavio reikalavimų ir sistemos narių įsipareigojimų vykdymu. Pirmajai
grupei priklauso tokios sistemos: SWIFT (Society for Wordwide Interbank
Financial Telekomunication) ir BANKWIRE, antrajai – BACS (Bankers Automate
Clearing Servines), CHIPS (Clearing Hause Interbank Payment Sistems) ir
CHAPS (Clearings Haouse Automate Paymed Sistem).

Elektroninės sistemos taip pat skirstomos pagal šalių, dalyvaujančių
pervedimuose ir atskaitymuose, skaičių: SWIF organizuoja bankinių pranešimų
persiuntimą dvišaliu pagrindu, t.y. tarp dviejų dalyvių, kai tuo tarpu
BACS, CHIPS IR CHAPS reguliuoja mokėjimo įsipareigojimus daugiašaliu
pagrindu.

Atsiskaitymai Elektroninėmis priemonėmis atliekami tiesiogiai tarp
bankų arba tarpininkaujant automatizuotiems kliringo namams. Kliringo namai
– tai tarpbankinė lėšų pervedimo ir priešpriešinių mokėjimų padengimo
modeliniu ar kitokiu ryšiu sistema. Šiandien automatizuoti kliringo namai
yra pačiame verslo pasaulio centre, kur suplaukia mokėjimai, vyksta
atskaitymai, iš kur jie greitai paskirstomi pagal paskirtį.

Lietuvoje pastarųjų vaidmenį atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų
centras.

III. Kokius privalumus suteikia Elektroninė atskaitymų ir praneŠimų

sistemaI.

Elektroninės komercijos keliami poreikiai. Sparti elektroninės
komercijos plėtra ir augimas natūraliai sąlygojo modernių, online aplinkai
pritaikytų atsiskaitymo, mokėjimo sistemų atsiradimą. Itin svarbu tai, kad
technologijų tobulėjimo pasėkoje ne tik eksponentiškai išaugo perduodamos
informacijos kiekis, tačiau pa

akito pačios informacijos prigimtis – ji pati
savaime, tapo ekonominę vertę turinčiu objektu.

Sparti elektroninės komercijos plėtra taip pat reiškia ir tai, kad
novatoriškos mokėjimo sistemos tampa būtinos ne tik tradiciškai suprantamai
prekybai, nors ir atliekamai elektroniniame režime. Jų poreikį padiktavo
naujieji reklamavimo, informacijos suteikimo naudotojams bruožai ir
metodai, tokie kaip mokėjimas už tam tikro tinklalapio peržiūrą, klausimyno
užpildymą ar įgijimą priėjimo prie tam tikros informacijos, duomenų bazių
ir pan. Vartotojų siekis ir noras saugiai ir patikimai atsiskaityti
internete prisidėjo prie to, kad online aplinkoje vis mažėja tokių
tradicinių mokėjimo priemonių, kaip mokėjimo kortelės, panaudojimas.
Mokėjimo kortelių panaudojimas sąlyginai nesaugiuose interneto paslaugų
teikėjų serveriuose, neišvengimai išprovokavo riziką, susijusią su
neteisėtu informacijos, kurią naudotojas pateikia produkto pardavėjui
(naudotojo vardas, pavardė, kortelės tipas, numeris ir pan.), panaudojimu,
todėl interneto naudotojai vis rečiau pasitiki šiuo mokėjimo instrumentu.

Atsižvelgiant į šiuos tradicinių mokėjimo priemonių trūkumus, jau ne
pirmi metai kuriamos įvairios alternatyvios, specialiai atviriesiems
tinklams pritaikyti mokėjimo ir atsiskaitymo metodai. Tokios modernios
sistemos, pradedant “protingųjų kortelių” (ang. smartcard) sistemomis,
kurios pagrįstos vertės išsaugojimu, įrašymu multifunkcionalinės kortelės
luste, baigiant atsiskaitymo sistemomis, pagrįstomis vertės išsaugojimu
programinėje įrangoje, instaliuotoje į kompiuterį ar adekvačiame
įrenginyje. Vis dėlto, nei viena iš šių sistemų neįgavo visuotinio,
universalaus pritaikomumo. Be to, dėl įvairių tokių sistemų nesuderinamumo,
tiek vartotojai, tiek ir verslo subjektai yra priversti patys pasirinkti,
kuriomis ir keliomis technologijomis naudotis. Žvelgiant istoriškai,
modernių mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų nesuderinamumas buvo viena i

tradicinių mokėjimo kortelių paplitimo priežasčių – bent pradiniame
elektroninės komercijos plėtros etape patogumas, suderinamumas ir
universalumas nusvėrė saugumo ir efektyvumo interesus.

Įdomu tai, kad elektroninių atsiskaitymų sritis – nuolatinių
eksperimentų, bandymų ir mėginimų sritis. Ko gero visos šiuo metu praktinį
pritaikomumą įgavusios mokėjimo sistemos kadaise gimė būtent tokių
eksperimentų pasėkoje. Toli gražu ne visos sistemos buvo iš karto
pripažintos ir pritaikytos elektroninės komercijos santykiuose. Kai kurios
iš mokėjimo sistemų, tokios kaip Cybercash, tokių bandymų keliu reguliariai
atsinaujina, tobulinamos, tokiu būdu efektyviai ir lanksčiai
prisiderindamos prie rinkos poreikių. Todėl atrodo, kad rinka vis dar
nuolatinio kitimo, raidos būsenoje, o komerciniai barjerai stabdo tokių
sistemų
plėtotę, siekiant suderinti didelę naujai sukurtų mokėjimo sistemų
įvairovę, buvo įdiegti standartiniai protokolai, įgalinantys apeiti
komercinius sunkumus.

Akivaizdu, kad ekonominiai klausimai užgožia teisines problemas, nors
Europos Sąjungoje galima pastebėti besiformuojančius elektroninių pinigų
reguliavimo teisinius kontūrus. Vis dėlto, kiti klausimai, tokie kaip
skirtingas reguliavimas, priklausomai nuo pinigų ar mokėjimo instrumento
išleidėjo teisinio statuso – ar tai bankas, kita finansinė institucija, ar
komercinė įmonė, taikomas sutartinėms sąlygoms ir terminams, atrodo, lieka
nepakankamai pastebėti.

Dauguma banko tiekiamų paslaugų yra tiesiogiai susijusios su
telekomunikacijos priemonių naudojimu. Be minėtų priemonių neapsieina šios
banko paslaugos:

➢ Atsiskaitymai negrynaisiais;

➢ Bendradarbiavimas “bankas-klientas”;

➢ Tarpbankinis bendradarbiavimas;

➢ Tarptautinis klientų bendradarbiavimas, besinaudojantis SWIFT

(SWIFT’as –
pasaulinė tarpbankinė telekomunikacinių finansinių pranešimų sąjunga
(sistema)) ir kitomis elektroninėmis sistemomis;

➢ Mokesčių mokėtojui suteikiama galimybė atsiskaityti už paslaugų

teikėjų suteiktas
paslaugas bei sumokėti kitus mokesčius bet kuriuo paros metu esant namuose
ar darbo vietoje, kitame mieste ar net kitoje šalyje;

➢ Sutaupomas laikas, kadangi nereikia lankytis mokesčių surinkimo

vietose ir stovėti
eilėse, nereikia turėti grynųjų pinigų;

➢ Naujoje sistemoje patalpinta visa informacija apie reikiamus

sumokėti už suteiktas
paslaugas mokesčius, jų tarifai, paskutiniai, pagal kuriuos sumokėta,
skaitiklių rodmenys, paslaugų tipai, paslaugų teikėjų sąrašai, įmokų kodai
ir kt.;

➢ Galima peržiūrėti visus savo už energetines, ryšių ir komunalines

paslaugas
sumokėtus mokesčius, įtrauktus į elektroninę duomenų bazę, pradedant 1994
m. lapkričio mėn.;

➢ Galima sumokėti už kelis butus, net esančius kituose miestuose.

Bankai dažniausiai pranešimus ir atsiskaitymus siunčia SWIFT’o tinklu,

nors kartais
dar naudojamas ir senesnis būdas – telegrafas, teleksas. Pastarųjų
naudojimą nulemia kai kurių bankų neprisijungimas prie SWIFT’o sistemos, be
to, kartasi paprasčiausiai siųsti pranešimą telegrafu ar teleksu. Vis dėlto
SWIFT’o sistema yra patogesnė negu telegrafas ar teleksas.

SWIFT’o sistema turi ir kitų pranašumų – ji visiškai paruošta
tarptautiniam tarpbankiniam bendradarbiavimui visais esminiais banko
operacijų aspektais.

SWIFT’o istorija siekia šešiasdešimtuosius metus, kada spartų
bankininkystės augimą pradėjo stabdyti popierinės apskaitos sistemos
ribotumas: operacijų kainų kilimas, lėtas rankų darbo procesas.

Nuo to laiko sparčiai išaugo SWIFT’o sistemos paklausa: per vieną
dieną tinklu persiunčiama daugiau kaip milijonas pranešimų. Pagrindiniai
tinklo vartotojai yra bankai, tačiau tokios finansų organizacijos kaip
dilerių firmos, brokerių kontoros, civilinių aktų registravimo agentūros,
depozitoriumai, brokerių kontoros, fondų ir akcijų biržos, reprezentaciniai
biurai, investicijų bendrovės bei institucijos ir daugelis kitų
organizacijų taip pat yra šio tinko vartotojai.

SWIFT’o nariu gali tapti kiekvienas bankas, pagal nacionalinius
įstatymus turintis teisę vykdyti tarptautines bankines operacijas. Narystė
SWIFT’e leidžia užmegzti platesnius ir intensyvesnius finansinius bei
ekonominius ryšius, sudarant normalias sąlygas užsienio investicijoms
šalyje funkcionuoti.

Savo ruožtu kaip telekomunikacijos priemonės naudojama:

➢ bendrojo naudojimo telegrafo ryšys;

➢ bendrojo naudojimo telefonų tinklas;

➢ išskirtinis telefonų tinklas;

➢ išskirtinis telefonų tinklas;

➢ teleksas;

➢ faksimilinis ryšys (faksas);

➢ kiti duomenų perdavimo tinklai.

Nuo 1986 metų pradėjo sparčiai plėtotis pranešimų apdorojimo sistemos

(PAS), dar
vadinamos elektroninio pašto sistemomis. PAS atsiradimui įtakos turėjo
ryšių, kuriame nereikalingas tiesioginis kontaktas tarp siuntėjo ir
gavėjo, vystymasis. Tai ypač svarbu siunčiant pranešimus dideliais
atstumais ir esant laiko skirtumui. Vartotojas, turėdamas elektroninio
pašto dėžutę ir norėdamas gauti pranešimą, gali nesinaudoti internetinio
pašto programomis visą laiką, kaip to reikalauja dialoginės ryšių sistemos,
o gali perskaityti atsiųstus pranešimus jam patogiu laiku.

Elektroninis paštas suteikia galimybę bankams, firmoms ir jų
filialams keistis operatyviais pranešimais bei oficialiais dokumentais. Tai
svarbiausiais bet kurios įmonės dokumentų apdorojimo būdas.

Elektroninio pašto privalumai:

➢ greitis, perduodamų pranešimų patikimumas ir saugumas;

➢ pranešimų apie tai, kad žinutė nusiųsta ir adresato perskaityta,

gavimas;

➢ galimybė siųsti bet kokio tipo pranešimus (tekstai, grafikai ir

t.t.);

➢ galimybė perduoti informaciją ir kitokiais būdais, pavyzdžiui,

pranešimą, siųstą elektroniniu paštu, adresatas gali gauti faksu

arba teleksu.

Naudojantis elektroninio pašto sistemas, reikalingas modemas ir

speciali programinė
įranga. Perduodant pranešimus naudojami tiek bendrojo, tiek išskirtinio
ryšio kompiuterių kanalai.

Naudojant atitinkamą techninę ir programinę įrangą, galima sukurti

specializuotus
telekomunikacijų tinklus. Specialios keitimosi informacija formos padeda
efektyviau naudoti tinklą, lyginant su bendrojo naudojimo režimu.
Specializuotiems telekomunikacijų tinklams priskiriamos tarpbankinės
elektroninių pranešimų mokėjimo sistemos.

IV. Kas ir kaip gali tapti Elektroninės atskaitymų IR PRANEŠIMŲ

sistemos abonentu

Naujos sistemos abonentu gali tapti kiekvienas mokesčių mokėtojas,
turintis:

1) atsiskaitomąją sąskaitą ar mokėjimo kortelę (Visa, Visa Electron,
Maestro,
Eurocard/MASTERCARD ir kt.) pvz.viename iš šių bankų (gali būti ir kt.):

▪ banke „Snoras“,

▪ banke „NORD/LB Lietuva“,

▪ banke „Hansabankas“,

▪ Medicinos banke,

▪ „Sampo“ banke.

2) atsiskaitomąją sąskaitą viename iš bankų, (gali būti ir kt.):

▪ Šiaulių banko Vilniaus filiale,

▪ Ūkio banke,

▪ „Parex“ banke

3) mokėjimo kortelę (Visa, Visa Electron, Maestro,

Eurocard/Mastercard), bet
kuriame banke iš šių bankų ir kt.

Mokėtojas turi sudaryti sutartį (sutarties pavyzdys. Priedas Nr.5)
kurią pasirašydamas, jis gauna mokėtojo identifikavimo parašą, o pats
bendrovei ir bankui suteikia teisę nuo jo nurodytos mokėjimo kortelės ar
atsiskaitomosios sąskaitos banke atlikti vienkartinį lėšų nurašymą pagal
Internete mokėtojo pateiktą ir identifikavimo parašu patvirtintą mokėjimų
sumą.

Sutarties pasirašymui reikia su savimi turėti: pasą, banko mokėjimo
kortelę arba sutartį su banku dėl atsiskaitomosios sąskaitos atidarymo,
mokėtojų kodus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojas nori atsiskaityti su
paslaugų teikėjais.

V. Kaip naudotis Elektronine atskaitymų IR PRANEŠIMŲ sistema

Mokesčių mokėtojas, įmonės tinklalapyje spustelėjęs mygtuką

„Elektroninė
atskaitymų ir pranešimų sistema“, prisijungia prie Elektroninės atskaitymų
ir pranešimų sistemos (ELAS) ir ekrane parodomas vartotojo prisistatymo
langas, skirtas tiek mokesčių mokėtojams, sudariusiems sutartis
(registruoti ELAS vartotojai), tiek ir mokesčių mokėtojams, dar
nesudariusiems minėtų sutarčių (lankytojai svečio teisėmis). Lankytojai
svečio teisėmis, spustelėję jiems skirtą mygtuką „Lankytojas svečio
teisėmis“, patenka į ELAS dalį, kurioje galima peržiūrėti savo mokėjimų
archyvą arba išbandyti mokėjimo už paslaugas procesą demonstraciniame
režime. Registruoti ELAS vartotojai šiuo mygtuku taip pat gali naudotis.

Registruoti ELAS vartotojai, įvedę mokėtojo identifikavimo parašą ir
spustelėję jiems skirtą mygtuką „Registruotas ELAS vartotojas“, patenka į
ELAS dalį, kurioje jie gali sumokėti už pasirinktas paslaugas arba
peržiūrėti savo mokėjimų archyvą.

Lankytojai svečio teisėmis šiuo mygtuku negali naudotis. Kiekviename ekrano
lange, spustelėjus mygtuką „Pagalba”, galima gauti išsamią instrukciją.

Realus mokėjimas įvykdomas tik registruoto vartotojo ELAS dalyje ir
tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas, patekęs į ekrano langą „Mokėjimo
patvirtinimas“, nuspaudžia mygtuką su nurodyta mokėjimo suma.

Mokesčių mokėtojui (pagal susitarimą) teikia atspausdintus mokėjimų
duomenis (pranešimus), o bankas teikia ataskaitas apie paslaugų apmokėjimą.
Mokėti, naudojantis Elektronine atsiskaitymų sistema, yra saugu, nes
duomenų įvedimui naudojamas SSL protokolas (užšifruotas duomenų perdavimo
būdas) ir mokėtojas įvestus duomenis patvirtina savo unikaliu
identifikavimo parašu. Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis saugumui, kokybei
ir operatyvumui užtikrinti sukurta speciali banko kortelių autorizavimo
sistema.

Dauguma elektroninės bankininkystės sistemų jungia visų anksčiau
išvardytų lygių įvairias kombinacijas.

Pirmojo lygio sistemos apibrėžiamos, kaip suteikiančios priėjimą prie
viešai pateikiamos informacijos, kaip nekonfidencialaus elektroninio pašto
sistemos. Pavyzdžiui, techniniai pasiūlymai banko internetinio tinklalapio
administratoriui.

Antrojo lygio sistemos funkcionuoja interaktyviosios informacijos
perdavimo būdu. Taip į banką gali būti perduodama konfidenciali
informacija, dokumentai, duomenų kartotekos.

Trečiojo lygio sistemos – tai aukščiausiojo lygio funkcinių galimybių
sistemos. Naudojantis tokiomis sistemomis pateikiamos ir apmokamos
sąskaitos, atidaromi akredityvai, gaunamos bankų garantijos ir paskolos,
suteikiamos kitos bankinės paslaugos.

Telebankas – tai modernus, patogus ir patikimas būdas tvarkyti
sąskaitas, gauti informaciją iš banko ir atlikti operacijas savo darbo
vietoje.

Telebanko klientai bet kuriuo metu gali perduoti i banką:

o vietinius mokėjimo pavedimus (priedas Nr.1);

o tarptautinius mokėjimo pavedimus (priedas Nr.2);

o prašymus pirkti ir parduoti valiutą (priedas Nr.3);

o įmokos ir mokesčiai (priedas Nr.4);

o prašymus išleisti banko čekį;

o prašymus parduoti arba pakeisti banko garantiją;

o prašymus išleisti arba pakeisti dokumentinį akredityvą;

o prašymus išleisti laidavimo raštą muitinei;

Telebanko klientai gali susisiekti su bankų ir sužinoti: sąskaitų
išrašų informaciją;
pinigų likučius sąskaitose; oficialius Lietuvos banko valiutų kursus; banko
valiutų pirkimo-pardavimo kursus; banke įregistruotų debeto pavedimų ir
inkasavimo pavedimų sąrašus; banko pranešimus ir informaciją klientams.

Gana populiari Vakaruose atsiskaitymo priemonė – elektroniniai čekiai.
Galima išskirti visiškos ir dalinės elektronizacijos čekius. Elektroninius
čekius labai paprasta ir patogu naudoti, nes jie sumodeliuoti labai
panašiai kaip popieriniai čekiai. Elektroniniai čekiai, palyginti su
popieriniais, turi neabejotinų privalumų. Mokėjimų popieriniais ir
elektroniniais čekiais procedūra yra tokia pati. Popierinio čekio pavyzdys,
priedas Nr.6.

Elektroniniai čekiai išduodami iš tos pačios sąskaitos kaip ir
popieriniai čekiai, tikintis, kad ateityje daugelis firmų pratęs
naudojimąsi elektroniniais čekiais, kaip ir popieriniais, iš tos pačios
čekinės sąskaitos. Apsauginiai požymiai suteikia elektroninių čekių
naudotojams daugiau saugumo, nes juos sunku padirbti, kai tuo tarpu
popieriniai čekiai dažnai klastojami. Elektroniniai čekiai leidžia verslo
subjektams atlikti mokėjimo sandorius tiesai su klientais ir teikėjais.
Sandorio dalyviai bendrai kontroliuoja, už ką ir kaip mokėti, kur pravesti
lėšas ar kada priimti mokėjimą.

Elektroniniai čekiai suteikia didesnį informacijos srautų lankstumą,
daugiau informacijos, kadangi jie patalpinami elektroniniame faile, kuriame
gali būti pageidaujam informacija apie mokėtoją, gavėją, specifikuoti
duomenys apie sandorį. Ši informacija yra reikšminga mokėjimams. Taigi
elektroniniai čekiai siūlo greitį, kaštų efektyvumą ir patikimumą
šiuolaikinėse elektroninių mokėjimų sistemose.

Dalinės elektronizacijos čekius galima dar skirstyti i internetinius
ir telefoninius/faksinius. Internetiniai čekiai numato čekinės sąskaitos
informacijos įvedimą iš popierinio čekio į saugią internetinio mokėjimo
formą. Kai kuriais atvejais informacija yra įvedama tik vieną kartą, o kai
vartotojai pageidauja apmokėti čekiu, tuomet jie naudoja tik slaptažodžio
ir PIN (asmeninio identifikavimo numeris) derinį, kuris yra susietas su jų
sąskaitos informacija. Kitais atvejais vartotojai kiekvieną kartą turi
įvesti informaciją iš čekio.

vI. Lietuvos bendrovių sukurtos elektroninių PRANEŠIMŲ IR atskaitymų

sistemos

Įdomu pastebėti, kad Lietuva nelieka globalių elektroninės komercijos
procesų nuošalyje. Šia prasme paminėtina UAB “Penki kontinentai“, kuri
sukūrė ir įdiegė naujos kartos kortelių autorizavimo internetu sistemą. Ši
sistema vadinama VAM – (Virtualus autorizacijos modulis), iš esmės
laikytina specialiuoju mokėjimų serveriu.

Trumpai sistemos veikimo principą galima paaiškinti taip: pirkėjas
nurodo internete savo kortelės duomenis, kurie siunčiami į VAM serverį
užkuoduotu pavidalu. VAM serveris paverčia tuos duomenis suprantamais banko
sistemai ir siunčia juos į banką ne per internetą, o per specialų – X.25
tinklą. Visame pasaulyje X.25 tinklai naudojami finansinių institucijų
duomenims perduoti ir yra itin patikimi, jų saugumas netgi neaptarinėjamas.
Po to, kai banko sistema gauna duomenis, atliekama kortelės autorizacija
taip pat, kaip ir iš bet kurios realios parduotuvės mokėjimo terminalo.
Kortelių autorizacija trunka kelias sekundes. Tada pirkėjas gauna
autorizacijos patvirtinimą. Pinigai iš pirkėjų kortelių sąskaitų pervedami
į pardavėjo banko sąskaitą taip pat, kaip tai vykdoma autorizuojant
korteles naudojant įprastus mokėjimo
terminalus parduotuvėse. VAM serverio kortelių autorizacijos procesas
analogiškas autorizacijai iš įprastų mokėjimo terminalų dėl to, kad visose
prekybos vietose magnetinių banko mokėjimo kortelių terminaluose veikia
„Penkių kontinentų“ sukurtos programos.

Stambiems mokėjimams, atliekamiems tarp verslo partnerių, labiausiai
tinka “finansinis EDI” – kombinacija iš Electronic Funds Transfers (EFT) ir
EDI. Finansinį EDI sudaro du esminiai komponentai: (a) elektroninis
mokėjimas lėšų, adresuotų pardavėjo bankui; (b) elektroninis I, susijusios
su mokėjimu, perdavimas. Pirkėjas gali perduoti šią I (remittance I)
elektroniniu būdu, kombinacijoje su mokėjimo pavedimu tokiu būdu, kad I
perduodama per lėšų pervedimo sistemą pardavėjo bankui; arba pirkėjas gali
perduoti šią I (remittance I) atskirai, arba tiesiogiai pardavėjui, arba iš
pirkėjo per trečiąją šalį – tarpininką.

Visgi, praktikoje ši sistema funkcionuoja kiek kitaip – paprastai EDI
transakcijos vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir ne elektroniniai sandoriai:
pardavėjas pateikia prekes kreditan, siunčia tradiciniu būdu sąskaitas, o
jas pirkėjas apmoka čekiu arba mokėjimo pavedimu. Aišku, finansinės EDI
paradigma gali būti naudinga, kai šalys yra beveik nežinomos viena kitai.
EFT apima elektroninį lėšų judėjimą iš vienos sąskaitos į kitą pagal
elektronines mokėjimo instrukcijas. Bendrai, egzistuoja du elektroninių
lėšų pervedimo būdai: (a) kreditiniai pervedimai; (b) debitiniai
pervedimai. JAV egzistuoja įvairios elektroninių lėšų pervedimo sistemos.
Ko gero pati populiariausia: Automated Clearing House (ACH), nacionalinė
elektroninių mokėjimų ir atsiskaitymų sistema, naudojama tūkstančių
finansinių institucijų ir milijonų vartotojų, korporacijų ir pan. Tai
pagrindinė sistema vartotojų debitiniams pervedimams. Federalinis rezervo
bankas aptarnauja Fedwire. 12 New Yorko bankų, sudarančių Niu Jorko
Kliringo Namų Asociaciją valdo Clearing House Interbank
Payment System (CHIPS), kuri pagrinde naudojama tarptautiniams bankiniams
pervedimams. Galiausiai – Society for Worldwide Interbank Financial
Telecommunications (SWIFT), pranešimų sistema, operuojama konsorciumo,
www.5ci.lt. Ši sistema jau veikia www.lietuvosdraudimas.lt tinklapyje. Čia
galima įsigyti per internetą transporto priemonių civilinės atsakomybės
draudimo polisą. Taip pat jau sukurta draudimo pasaugų apmokėjimo per
internetą sistema „Sampo Lietuva” susidedančio iš maždaug 1 700 bankų,
esančių daugiau nei 80 valstybių. SWIFT – komunikacinė sistema, kuri
skatina mokėjimo pavedimų cirkuliaciją tarp jos narių – bankų. Tačiau ji
labai skiriasi nuo kitų lėšų perdavimo sistemų. Tai nėra atsiskaitymų
sistema: po to, kai mokėjimo pavedimai nusiunčiami nariui-bankui,
atsiskaitymai jau vykdomi Fedwire, CHIPS ir kitų sistemų pagalba.

vIi. Apgaulė ir sukčiavimas

Galimas elektroninių pinigų padirbinėjimas ir technologinių klaidų
galimybė taip pat sukelia susirūpinimą dėl sistemų funkcionavimo ir grėsmę
vartotojų pasitikėjimui tokiomis mokėjimo sistemomis. Padirbtų elektroninių
pinigų atveju tų elektroninių pinigų leidėjui gali
tekti patenkinti nepagrįstus reikalavimus, kad savo ruožtu gali itin
pakenkti tokios institucijos finansiniam stabilumui.

Kitas rūpestis susijęs su tuo, kad jeigu pasirodo, kad vienas
elektroninių pinigų produktas nėra patikimas, tai gali pakirsti vartotojų
pasitikėjimą elektroniniais pinigais ir elektroniniais atsiskaitymais
apskritai.
Naudojamų sistemų ir technologijų įtaka galimybei nustatyti, aptikti
saugumo pažeidimus yra gana žymi. Pavyzdžiui, apgaulės atvejus žymiai
lengviau nustatyti identifikuoti sistemose, išsaugojančiose kliento
sąskaitos debito/kredito įrašus kiekvieną kartą, kai yra “pakraunami”
pinigai ir kiekvieną kartą, kai yra atliekamas mokėjimas.

Vis dėlto, kai vertė gali būti tiesiogiai perleista tarp šalių, į
tokius santykius neįtraukiant išleidėjo, kaip tai atsitinka Mondex sistemos
atžvilgiu, sandoris nėra įrašomas. Tokiose sistemose būtų neįmanoma
patikrinti ir įvertinti visų sandorių, tokiu būdu tampant žymiai
sudėtingiau nustatyti padirbimo šaltinį ir suklastotą elektroninę vertę.
Panašiai, sistemos, kurios sulieja sandorio duomenis, taip pat išlaiko ir
išsaugo nepilnus “audito pėdsakus” (ang. audit trails). Mokėjimo schemos,
įgalinančios tikrinti elektroninės vertės judėjimą audito pėdsakų pagalba
ir kurios renka duomenis, kurių pagalba sukuriami naudotojų profiliai,
įgalinantys sekti vartotojo naudojimo, pirkimo ir pan. įgūdžius, gali
užfiksuoti nenormalų ar neįprastą elektroninės vertės panaudojimą gerokai
greičiau, ir operatyviai imtis priemonių, būtinų pažeidimo išvengimui.
Mokėjimo sistemos, kurios vartotojams suteikia galimybę peržiūrėti ir
patikrinti 5 ar 10 sandorių, užtikrina pakankamą saugumo laipsnį, nes tokiu
būdu vartotojai įgyja galimybę patikrinti sudaromus sandorius ir todėl
nedelsiant pranešti elektroninių pinigų išleidėjui apie gręsiantį pažeidimo
pavojų. Audito pėdsakai elektroninių pinigų išleidėjui suteikia galimybę
apspręsti apmokėtinos elektroninės vertės kiekį sistemoje, ir ją palyginti
su elektronine verte, kuri buvo parduota ir išpirkta. Vis dėlto, išsamių
“audito pėdsakų” išsaugojimas reikalauja didelių duomenų bazių laikymo, o
tai susiję su papildomomis išlaidomis. Be to, jeigu tokie reikalavimai būtų
privalomi, jie užkirstų kelią anonimiškų elektroninių pinigų sistemų
funkcionavimui ES rinkoje. Tai didžiąja dalimi priklausytų nuo
informacijos, būtinos sandorio identifikavimui; pvz., Proton sistemos
atveju duomenų tvarkytojas žino tik mokėjimo kortelės numerį, o kortelės
turėtojo duomenis saugo ją išdavusi finansinė institucija. Galiausiai, visi
elektroninių pinigų leidėjai privalo pastoviai atnaujinti, modernizuoti
savo technologijas, siekiant užkirsti kelią apgaulei.

VIII. ELEKTRONINIŲ PRANEŠIMŲ IR ATSKAITYMŲ SAUGUMAS

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų mokėjimo sistemų aprašymo, saugumas
yra ko gero
didžiausias iššūkis visoms novatoriškoms elektroninėms atsiskaitymo
priemonėms. Saugumas neatsiejamas nuo sandorio šalių autentifikacijos ir jų
tapatybės susiejimo su konkrečiu pranešimu, o tai savo ruožtu susiję su
enkripcija (asimetrine ir simetrine) ir kitais duomenų bei informacijos
užkodavimo būdais.

LITERATŪRA

1. Vytautas Vaškelaitis. Piniginai atsiskaitymai. Teorija ir praktika.

Vilnius, Eugrimas 2001 m.

2. Olga Buckiūnienė. Finansai. Ciklonas, 2002 m.

3. Internetinis puslapis: www.epay.lt

4. Internetinis puslapis: www.infocom.lt

5. Internetinis puslapis: www.5ci.lt

Leave a Comment