ELEKTRONINĖ BANKININKYSTĖ LIETUVOS KOMERCINIUOSE BANKUOSE

TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS..............................3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS..............................3
ĮVADAS ...4
1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAMPRATA.......5
1.1. Elektroninės bankininkystės apibrėžimas .............................5
1.2. Elektroninės bankininkystės nauda 7
1.3. Elektroninės bankininkystės trūkumai 8
1.4. Elektroninės bankininkystės sistemos technologijų saugumas ir rizika Lietuvoje 9
1.5. Teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojai 10
2. LIETUVOS BANKŲ TEIKIAMOS ELEKTRONINĖS PASLAUGOS 12
2.1. Mokėjimo kortelės 12ĮVADAS
Mūsų pasaulis vis sparčiau tampa elektroninis – el. mokykla, el. policija, el. muziejus, el. poliklinika. Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra iššaukė revoliucinius pokyčius ir tradiciškai konservatyviame bankų versle.
Komerciniai bankai – tai šalies finansų sistemos centras, sutelkiantis didžiausią dalį finansinių išteklių ir paskirstantis juos per kreditines ir investicines operacijas. Bankai tvarko šalies mokėjimų sistemą irr teikia įvairias paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais, valiutos keitimu, vertybių saugojimu, konsultacijų teikimu.

Bankai, naudodami informacijos technologijas, leidžia nustatyti būdus, kuriais gali būti vykdomos verslo operacijos, kartu užimdamos tarpinę padėtį tarp kliento ir banko. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos (EBS) atsiradimas ir išplėtojimas.
Lietuvoje šiuo metu elektroninės bankininkystės sistemos pagalba suteikiama galimybė atlikti visas pagrindines banko operacijas. Lietuvos komercinių bankų pateikti duomenys rodo, kad elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojų didėja. Kas ketvirtas, turintis prieigą prie interneto, bando naudotis elektroninėmis bankų paaslaugomis.
Darbo objektas – elektroninė bankininkystė Lietuvos komerciniuose bankuose.
Darbo tikslas – išanalizuoti elektroninės bankininkystės paslaugas Lietuvos komerciniuose bankuose, jų plėtrą.
Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1. išanalizuoti mokslinę finansinę – ekonominę literatūrą komercinių bankų elektroninės bankininkystės veiklos ir paslaugų srityje;
2. išanalizuoti elektroninės bankininkystės privalumus, trūkumus;
3. įvertinti elektroninės ba

ankininkystės sistemos teikiamų finansinių paslaugų patikimumą ir riziką;
4. Lietuvos bankų teikiamos elektroninės paslaugos.
Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas.1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAMPRATA
1.1. Elektroninės bankininkystės apibrėžimas
Didėjantys aukštesnės kokybės ir įvairesnių paslaugų poreikiai, išaugusi konkurencija, esami ir galimi paslaugų teikimo ir valdymo pranašumai lemia būtinybę ieškoti efektyvesnių būdų bankui dirbti ir tobulėti. Elektroninės komercijos populiarumas, sparti informacinių ir nuotolinių ryšių tech¬nologijų raida, įstatymų bazės kūrimas skatina vis daugiau bankų teikti atsiskaitymo per internetą paslaugas. Lietuvos bankuose elektronines paslaugas pradėtos teikti neseniai (2000 m.). Jos tobulėja, nuolat randasi naujų paslaugų, todėl dar nėra tiksliai apibrėžta elektroninės bankininkystės samprata.
1 lentelė
Lietuvos bankų paslaugų internetu veiklos pradžia
Bankas Sistema Veiklos pradžia

Hansabankas Hanza.net 2000 07 24
Medicinos bankas IBS 2001 05 01
Parex bankas ibank 2001 11 29
Snoras ib.snoras 2000 04 13
Šiaulių bankas SB linija 2000 09 01
Ūkio bankas Eta bankas 2000 07 01
SEB Vilniaus bankas ebankas.seb 2000 09 01
DnB Nord bankas I-linija 2002 06 10

Šaltinis: LIETUVOS BANKO DUOMENYS
Elektroninės baankininkystės paslaugas 2000 m. vasarą pirmasis teikti pradėjo bankas “Hansabankas”. Nors “Snoras” skelbia, kad dar tų pačių metų pavasarį buvo sukūręs savo sistemą “Snoras Online”, tačiau rimtesnių paslaugų teikimo kampanijų nebuvo vykdoma.
Pradinės “hanza.net” sistemos galimybės buvo minimalistinės: vartotojas galėjo patikrinti banko sąskaitos likutį, gauti sąskaitos išrašus, daryti vietinius pavedimus. Bankas panaudojo “Hansabank” įmonių grupėje sukurtą sprendimą, todėl Lietuvoje nauja tebuvo lokalizacija. Tai ir lėmė sistemos stabilumą.
“SEB Vilniaus banko” sistema pradžioje veikė su trikdžiais.
Pasak W. Burr, „plėtodami elektroninę bankininkystę bankai siekia te
elekomunikacijų tinklais užmegzti ryšius su klientu ir sudaryti, valdyti bei kontroliuoti finansinius sandorius.“ (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, p.95) Autorius neskiria elektroninės bankininkystės sudedamųjų dalių, tačiau tiksliai įvardija ją nuo tradicinės skiriantį bruožą – ryšių tarp banko ir kliento palaikymą elektroninėmis priemonėmis.
H. Karjaluoto elektroninę bankininkystę taip pat apibrėžia kaip bankų paslaugų teikimą elektroninėmis priemonėmis: internetu, telefonu, mobiliuoju telefonu ar skaitmenine televizija.
H. Karjaluoto skiria tokias elektroninės bankininkystės dalis:
• kompiuterinė bankininkystė (į kliento kompiuterį instaliuojama speciali programinė įranga kurią platina bankas, tokiu būdu su klientas su banku susisiekia per modemą);
• internetinė bankininkystė (su banku susisiekiama internetu);
• valdomas tinklas (bankas teikia elektronines paslaugas naudodamasis interneto paslaugomis, kurias teikia trečioji šalis);
• televizinė bankininkystė (naudojantis palydovine televizijos antena ar kabeliu, kliento televizoriaus ekrane pateikiama informacija apie sąskaitą);
• telefoninė bankininkystė (klientas su banku susisiekia telefonu, norėdamas gauti informaciją, jis turi nurodyti asmens tapatybės numerį ir slaptažodį);
• mobilioji bankininkystė (su banku susisiekiama teksto žinutėmis – SMS – arba internetu – naudojantis bevielio ryšio programų protokolu (BRPP), didelio greičio trečiosios kartos mobiliuoju ryšiu). (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, p.95).
1 pav. Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra

Šaltinis: VAŠKELAITIS, V. (2001) Piniginiai atsiskaitymai – teorija ir praktika, p. 405.
Lietuvos bankai klientams teikia kompiuterinės, internetinės, mobiliosios bei telefoninės bankininkystės paslaugas. Jos nuolat tobulinamos ir siekiama padidinti jų įvairovę. Elektroninės paslaugos neapima vien grynųjų pinigų išmokėjimo. Šiuo metu Lietuvos bankai siekia sukurti da

augiakanalę sistemą, kad galėtų geriau tenkinti vartotojų poreikius. Pagrindinis sistemos strategijos tikslas – kuo geriau pasiekti ir matyti savo klientus bei jų poreikius, kad ir kokius susisiekimo kanalus jie naudotų :
• Internetą;
• Bankomatą;
• Laidinį telefoną;
• Mobilųjį ryšį.
EBS pasitelkusiems klientams Lietuvos bankai įved.ė naujas galimybes, iš kurių pagrindinės – komunalinių paslaugų apmokėjimas ir sutarčių sudarymas su banku per internetą. 2001 metais įdiegtas virtualus mokėjimų terminalas internetinėje prekyvietėje “Mugė”, kuris leidžia atsiskaityti kreditinėmis mokėjimo kortelėmis.1.2. Elektroninės bankininkystės nauda
Elektroninės bankininkystės sistema gali viską, ką ir tradicinė bankininkystė, tačiau elektroninė bankininkystė turi ir savo privalumų prieš tradicinę:
• nereikia mokėti metinio, mėnesinio ar abonementinio mokesčio;
• nereikia mokėti papildomo mokesčio susimokant už komunalines paslaugas;
• nereikia jokios specialios įrangos, banko operacijas galima atlikti visur, kur yra internetas;
• galima gauti visą informaciją apie sąskaitos būklę už norimą laikotarpį;
• galima atlikti visus vietinius ir tarptautinius pavedimus;
• galima sudaryti indėlių sutartis;
• galima nustatyti periodinius mokėjimus;
• galima konvertuoti valiutą;
• galima internetu apmokėti už paslaugas ir prekes;
• galima nusiųsti bankui pranešimus ir klausimus;
• SMS žinutėmis gauti informaciją apie sąskaitų būklę, jų pokytį.
B. Orr kaip elektroninės bankininkystės privalumą nurodo lėšų taupymą. Į tai atkreipia dėmesį ir T. Robinson : kuo daugiau paslaugų bankas teikia elektroniniu būdu, tuo daugiau sutaupo. Be to elektroninės bankininkystės paslaugomis patogiau, nei teikiamomis tradicinio banko – su banku galima susisiekti mobiliuoju telefonu, internetu, būnant darbe, namie ar kitoje vietoje. Todėl ba
ankai įgyja daugiau klientų, rinkai siūloma daugiau produktų ir paslaugų. T. Robinson nuomone, teikdamas paslaugas elektroninėmis priemonėmis, bankas gali pagerinti savo konkurencinę padėtį. (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, p.95)
Bankai suinteresuoti, kad kuo daugiau finansinių operacijų būtų atliekama virtualioje erdvėje dar ir dėl to, kad tai leidžia kvalifikuotiems banko specialistams daugiau laiko ir dėmesio skirti klientų konsultavimui. (Dževeckytė, 2004)
Elektroninės bankininkystės privalumai lemia banko klientų daugėjimą ir veiklos sąnaudų mažėjimą. Elektroninėmis paslaugomis patogu naudotis, banko operacijos mažiau kainuoja. Tačiau plėtojant šią veiklos sritį, kyla ir tam tikrų problemų. Bankai, elektroninę bankininkystę laikantys viena iš rinkų plėtimo, naujų klientų paieškos priemonių, turi žinoti ne tik apie jos teikiamą naudą, bet ir apie trūkumus bei kylančius pavojus.1.3. Elektroninės bankininkystės trūkumai
Kiekvienas bankas stengiasi, kad jo elektroninės bankininkystės sistema turėtų kuo mažiau trūkumų. Tobulina informacinę bazę, siekia užtikrinti elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų saugumą, patikimumą bei prieinamumą. Siekiant patobulinti elektroninės bankininkystės sistemą ypač svarbu suvokti, kokie yra jos trūkumai ir kokią grėsmę jie kelia bankui bei klientui.
B. Orr nuomone, teikti elektronines paslaugas trukdo tai, kad rinkodarai ir naujoms technologijoms diegti reikia didelių pradinių investicijų. Taip pat reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ypač vadovų, informacinių sistemų ir rinkodaros specialistų, jiems turi būti mokami dideli atlyginimai. C. Nehmzov teigimu, seniai veikiančiam bankui, nusprendusiam papildomai teikti paslaugas internetu, technologijos gali kainuoti daug daugiau nei pradedančiam veiklą internetiniam bankui. Tačiau neteikdamas tokių paslaugų bankas rizikuoja prarasti turimus klientus. Manfred Schwaiger ir Locarek-Junge (1998) pabrėžia, kad daug lėšų turi būti skiriama klientų poreikiams bei nuomonei apie teikimas paslaugas tirti. Elektroninio bendravimo strategija, grindžiama klientų poreikių ir nuomonės tyrimų rezultatais, leidžia išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų. Richard Weston nuomone, kad ir koks patrauklus ir informatyvus būtų banko internetinis tinklapis, jį surasti turi pats vartotojas. Todėl daug lėšų ir dėmesio reikia skirti rinkodarai. Tik taip galima pasiekti masto ekonomiją. (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, 96 p.)
Diskutuojant apie elektroninės bankininkystės trūkumus, dažnai svarstomas saugumo klausimas. Grėsmę saugumui kelia įvairūs dalykai. Pavyzdžiui, į banko informacines sistemas gali įsibrauti nusikaltėliai, jie gali pakeisti duomenis ir pasisavinti sąskaitų savininkų lėšas. Vaškelaitis (2001) pabrėžia, kad įsilaužėliams sugadinus duomenų bazes, bankas gali prarasti nemažai klientų, o bazėms atkurti patiriamos didelės išlaidos. Neretai pasitaiko ir mokamųjų kortelių klastojimo, vagysčių, nesankcionuoto naudojimo atvejų. Duomenų bazėms gali pakenkti įvairūs elektroniniais kanalais plintantys virusai. Be to, pasitaiko banko darbuotojų sukčiavimo ar bendradarbiavimo su nusikaltėliais atvejų. Steven Furnel ir Titis Karweni (1999) nuomone, įgyti klientų pasitikėjimą elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų saugumu ir informacijos konfidencialumu yra vienas iš didžiausių elektroninei bankininkystei kylančių uždavinių. Tik įtikinus klientus, kad elektroninės bankininkystės paslaugos yra saugios, jie parodo norą šiomis paslaugomis naudotis. (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, 97 p.)
Bankai siekia kiek įmanoma sumažinti elektroninės bankininkystės sistemos riziką. Todėl svarbu išsiaiškinti, su kokių rūšių rizika susiduria bankai plėtodami elektronines paslaugas ir kaip šią riziką valdyti.1.4. Elektroninės bankininkystės sistemos technologijų saugumas ir rizika Lietuvoje
Saugumas interneto bankininkystėje užtikrinamas įvairiomis technologijomis, duomenų šifravimais. Dažnai yra naudojamas pripažintas SSL 3.0 standarto duomenų šifravimo protokolas. Daugelis bankų naudojasi “Verisign” patvirtinta technologija, kuri gali šifruoti internetu perduodamus duomenis 128 bitų ilgio raktu.
Tačiau naudojamos ir kitokios, ne tik technologijomis pagrįstos saugumo priemonės. Kiekvienas klientas, derindamas interneto bankininkystės paslaugų sutartį su banku, pasirenka jam priimtiną ir patogią bendradarbiavimo bei apsaugos sistemą.
Bankai savo klientams gali pateikti didelį skaičių slaptažodžių, kurie kiekvieno prisijungimo metu yra keičiami. Slaptažodžius šiuo atveju žino tik asmuo, turintis pirmojo parašo teisę, arba jo įgaliotas kitas asmuo. Sutartyje taip pat galima numatyti banko darbuotojų patvirtinimo reikalavimą: banko darbuotojai stebės visus atliekamus pervedimus ir reikalaus telefonu patvirtinti veiksmus.
Vartotojai yra skatinami dažnai keisti savo asmeninius slaptažodžius, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Jei to nepakanka, įmonės gali reikalauti apriboti priėjimą tik iš įmonės tinklo pagal tam tikrą tinklo kompiuterių identifikacinę sistemą. Labai paplitęs yra elektroninis slaptažodžių generatorius. Pagal specialų algoritmą kiekvieną kartą šis generatorius sudaro skirtingą ir saugų slaptažodį.
Tačiau, nepaisant visų minėtų apsaugos priemonių, visuomet išlieka rizika. Tereikia retkarčiais peržvelgti garsiausių interneto leidinių antraštes elektroninės komercijos srityse ir nesunkiai suprasime, kad nepažeidžiamos sistemos, pagrįstos internetu, nėra. Tačiau dažnai Lietuvos įmonės nėra tokios strateginės svarbos objektai, kad interneto įsilaužėliai stengtųsi padaryti žalos.
Visuomet išlieka ir virusų grėsmė, tačiau tai liečia ne tik interneto bankininkystę, bet ir visų įmonių kompiuterines sistemas, prie kurių dažnai yra prijungiami ir buhalterijos kompiuteriai. Norėdamos visiškai apsisaugoti nuo išorinių įsilaužimų, įmonės pačios kuria fizinius tinklus, jungia savo padalinius, taiko specialius apsaugos metodus.
Taigi, belieka skatinti įmonių vadovus labiau susirūpinti kompiuterinių sistemų apsauga ir jų priežiūra. Buhalterijos kompiuteriai, kuriuose saugomi svarbūs duomenys, kartais yra išvis atjungiami nuo tinklo, o paliekamas vienas ar keli kompiuteriai, skirti interneto bankininkystei.
2003 m. gruodžio 17 d. trys didieji Lietuvos komerciniai bankai – Hansabankas, SEB Vilniaus bankas, DnB Nord bankas paskelbė pradedantys iniciatyvą už saugią elektroninę bankininkystę. Bankai susitarė daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie tai, kaip išvengti galimų elektroninių nusikaltimų. Ypač svarbu, kad rūpinantis elektroninės bankininkystės saugumu bankai apjungia jėgas, tai kartu vyksta ir komercinių bankų bendradarbiavimas,o ne tik konkurencija.
Didieji Lietuvos komerciniai bankai yra įdiegę pažangiausias saugumo technologijas, todėl manoma, kad negalėdami jų įveikti, elektroniniai nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti labiau pažeidžiama grandimi – klientų patiklumu, kaip tai buvo daroma kai kuriose užsienio šalyse – t.y., bandyti išvilioti prisijungimo slaptažodžius ir kodus iš elementarių duomenų saugojimo instrukcijų nesilaikančių žmonių. Pasinaudoję iš savininkų gautais duomenimis, nusikaltėliai vėliau netrukdomai gali vadyti svetimas sąskaitas.
Lietuvos komerciniai bankai įspėja, kad negalima pasitikėti elektroniniais laiškais ar telefoniniais skambučiais, kuriais prašoma pasakyti internetinio banko slaptažodžius bei kodus. Specialistų teigimu, bankai niekada savo iniciatyva neprašo iš klientų pateikti informacijos, kuri turi būti žinoma tik pačiam klientui.1.5. Teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojai
Bankų teikiamas paslaugas galima skirstyti į dvi pagrindines dalis: paslaugos individualiems vartotojams bei paslaugos įmonėms (jos taip pat dažnai skiriasi atsižvelgiant į įmonės dydį ir apyvartą.
Individualūs vartotojai, neturintys juridinio statuso, šiuo metu jau gali atlikti daugelį operacijų internetu. Kiekvienas mokėjimo kortelės turėtojas gali apmokėti savo sąskaitas internetu ir taip taupyti laiką. Tam reikia pasirašyti specialią sutartį banke ir gauti asmeninį identifikacinį kodą, kuris ir yra vartotojo asmeninis skaičius banko interneto sistemoje.
Vartotojas jungiasi prie savo sąskaitos internete ir gali pasirinkti įvairias paslaugas bei peržiūrėti norimą informaciją. Vartotojai gali peržiūrėti likučius, gauti informaciją apie pervedimų atlikimą, istoriją ir pan. Bankai klientų patogumui taip pat pateikia valiutų kursus, kai kurie iš jų yra sukūrę patogias valiutų skaičiuokles, kurios padeda lengviau naudotis kitomis, su kitų šalių valiuta susijusiomis paslaugomis.
Kiekvienam darbuotojui yra svarbu taupyti savo laiką, todėl bankai paslaugas plečia ir tomis kryptimis. Internetu galima sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas (šildymą, vandenį, dujas bei elektrą), atlikti pervedimus į kitas sąskaitas. Pasirašius trišalę sutartį su banku ir paslaugų teikėju, galima atlikti debeto pervedimus, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį bankas iš kliento sąskaitos automatiškai nuskaičiuoja mokestį už mobilaus operatoriaus paslaugas, sumoka kitus kasmėnesinius mokesčius.
Visai kitą paslaugų spektrą gali gauti verslo įmonės, kurių ir apyvarta yra kur kas didesnė. Interneto bankininkystė įmonės buhalteriui – išsigelbėjimas ir laiko taupymas, nes reikia sugaišti daug mažiau laiko pačiame banke.
Įmonė, nusprendusi savo sąskaitas tvarkyti internetu, pirmiausia turi pasirašyti su banku sutartį, o joje jau numatyti, kaip glaudžiai bankas ir įmonė bendradarbiauja. Interneto bankininkystės bendradarbiavimo sistemos į mokėjimą įtraukia buhalterius, vyriausiuosius buhalterius bei įmonės vadovus. Pervedimas gali būti tvirtinamas gana ilgai, kol internetu yra įvykdomas. Tarkime, buhalteris sukuria pervedimą, surenka visą reikalingą informaciją. Tada viskas priklauso nuo įmonėje vyraujančių nuostatų bei sutarties su banku sąlygų. Sukurtą mokėjimo pervedimą dar turi tvirtinti vyriausiasis buhalteris bei įmonės vadovas. Kiekvienas iš jų prie banko prisijungia naudodamiesi asmeniniais kodais, kurie taip pat yra griežtos apsaugos sistemos dalis.
Apie visus pervedimus buhalteris gali sužinoti internete, jis gali matyti sąskaitoje esančių pinigų kiekį, neseniai atliktų pervedimų informaciją, visų pervedimų istoriją ir t. t. Taupydamas laiką buhalterinius įrašus įmonėje buhalteris dažnai daro pasiimdamas informaciją iš interneto.2. LIETUVOS BANKŲ TEIKIAMOS ELEKTRONINĖS PASLAUGOS
2.1. Mokėjimo kortelės
Mokamosios kortelės skirstomos pagal apmokėjimo ir paskolos suteikimo sąly¬gas, pagal teikiamas paslaugas ir lengvatas, pagal kortelių turėtojų kategorijas, pagal informacijos saugojimo būdą ir priemones, tarnavimo laiką ir papildymo galimybę, taikymo ir atsiskaitymo regionų atžvilgiu universalumą, paplitimo ir aptarnaujamų objektų mastą, materialumo ir kitus požymius.
V. Vaškelaitis mokamąsias korteles pagal teikiamas paslaugas skirstomo į:
• banko kredito korteles, suteikiant kortelės turėtojui paskolą prekėms ir paslau¬goms apmokėti, gryniesiems pinigams iš bankomatų išsiimti, draudimo polisui įsigyti ir kitiems tikslams. Kredito kortelė – tai banko kortelė, kuri leidžia jos turėtojui atlikti tokio dydžio operacijas, koks yra suteiktas kreditinės linijos ir išlaidų limito dydis, kortelės emitento nustatytas prekėms ar paslaugoms apmokėti arba gryniesiems pinigams gauti;
• mažmeninės prekybos kredito korteles. Paskolą galutiniam prekių ir paslaugų vartotojui suteikia atitinkamus produktus parduodanti mažmeninės prekybos įmonė: parduotuvė, viešbutis, automobilių nuomos punktas, degalinė ir kita bei visas jų tinklas arba kompleksas;
• banko debeto korteles, kurias klientai naudoja prekėms ir paslaugoms apmokėti, gryniesiems pinigams išimti pinigų išdavimo punktuose, lėšas nurašant nuo kortelės turėtojo sąskaitos neviršijant išlaidų limito. Debetinė kortelė – tai mokamoji kortelė, kai mokėjimams galima išleisti tik tą pinigų sumą, kuri buvo įnešta į kortelės sąskaitą. Šias korteles išduoda bankas, kuriame atidaryta čekinė ar kita analogiška sąskaita. Kortelės (ypač magnetinės) naudojamos kaip čekių naudojimo garantijos arba tik kaip grynųjų pinigų išėmimo ar padėjimo priemonė;
• korteles su mikroschema arba mikroprocesorines korteles. Mikroschemose saugoma anksčiau įrašyta informacija, kuri vykdant atsiskaitymo operacijas gali būti atnaujinama. Tai leidžia dirbti su kortele realiu laiko režimu, nes joje saugojama visa informacija apie sąskaitos būklę. Jei sumokant už prekes ar paslaugas kortelėje lėšų pakanka, limitas bus sumažintas nurašoma suma. Jei kortelėje nepakanka ar iš viso nėra lėšų, apmokėjimas neįvyks, nes operacijas stabdys pati kortelė. Kai norima kortelę papildyti naujais įnašais iš sąskaitos, atsižvelgiant į kortelės tipą, tai atliekama automatiškai papildant kortelę, atnaujinant jos duomenis. Priimant apmokėjimą šio tipo kortele nereikia susisiekti su centriniu duomenų apdorojimo centru autorizacijos metu, tačiau kortelės turėtojas pats atsako už kortelės išsaugojimą;
• optines arba lazerines korteles. Jos turi ypač didelę atmintinę (informacijos įrašymas ir nuskaitymas atliekamas lazeriu), gali turėti individualias apsaugos sistemas. Ir pati kortelė, ir jos įranga bei aptarnavimas gana brangūs, todėl elektroninėje komercijoje taikoma daugiau eksperimento tvarka;
• korteles, turinčias ir magnetines juostas, ir mikroprocesorines schemas, kurias galima naudoti ir kaip magnetines, ir kaip korteles su mikroschemomis, atsižvelgiant į turimą įrangą ir taikomą technologiją;
• vienkartinio ir daugkartinio naudojimo korteles, skirtas atsiskaityti už smulkias paslaugas ir patarnavimus. Vienkartinio naudojimo kortelės, išnaudojus jų lėšas, išmetamos, o daugkartinių kortelių lėšos papildomos ir toliau naudojamos. Kortelių turėtojams nereikia jokios autorizacijos (įgaliojimo) ar kitaip susisiekti su finansų kredito įstaigomis ar kortelių emitentais. Tik kortelių turėtojai privalo saugoti korte¬les, kaip ir grynuosius pinigus, kad jų neprarastų ar nepamestų. (Sodžiūtė, Sūdžius, 2003, 62 p.).
Su mokamosiomis kortelėmis susiję ir apmokėjimo sistemoje dalyvauja šie subjektai:
• mokamųjų kortelių emitentai ir platintojai;
• juridiniai asmenys, kurie aptarnauja mokamąsias korteles;
• mokamųjų kortelių turėtojai: juridiniai ir fiziniai asmenys;
• prekių ir paslaugų vartotojai.
Juridiniams asmenims emitentas gali išduoti tokias korteles:
• korporacinę atsiskaitymo kortelę, t.y. banko kortelę, kurios naudojimas leidž.ia jos turėtojui, juridiniam asmeniui, naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis juridinio asmens sąskaitoje neviršijant išlaidų limito, nustatyto emitento pagal sandorio su klientu sąlygas;
• korporacinę kreditinę kortelę, t. y. banko kortelę, kurios naudojimas leidžia jos turėtojui, juridiniam asmeniui, atlikti tokio dydžio operacijas, koks yra suteiktas kreditinės linijos ir išlaidų limito dydis, nustatytas emitentu prekėms ar paslaugoms sumokėti arba gryniesiems pinigams gauti.
Mokamąją kortelę gauti ir atsidaryti kortelės sąskaitą gali fiziniai asmenys nuo 18 metų amžiaus. 16 – 18 metų klientai, pateikę tėvų sutikimą, taip pat gali gauti debetinę mokamąją kortelę.
Lietuvoje plačiausiai paplitę tarptautinės VISA bei Eurocard/Mastercard (EC/MC) šeimų kortelės. Elektroniniams atsiskaitymams naudojamos magnetinės ir integroscheminės kreditinės kortelės. Šis atsiskaitymo būdas, nenaudojant grynųjų pinigų, lei¬džia atlikti tokias operacijas:
• išsiimti grynuosius pinigus;
• mokėti visus mokesčius;
• atsiskaityti už prekes ir paslaugas realiose parduotuvėse ir internetu.
Niekas neapsaugotas nuo kredito kortelės duomenų „nutekėjimo“, juos perduodant internetu, ar jų pavogimo. Norint saugiai atsiskaityti kortelėmis internetu, reikia:
• prekes pirkti tik parduotuvėse, turinčiose gerą reputaciją ir darbo patirtį;
• kortelės duomenis perduoti tik pagal informacijos saugumo protokolą;
• kad sertifikatai informacijos saugumo protokolams būtų išduoti tik sertifikuojamos įstaigos, turinčios tarptautinį pripažinimą (pvz., „Rsa Data Security“), įvesti vienkartines korteles. Jos išduodamos klientui, įnešusiam į banke esančią atskirą sąskaitą konkrečią pinigų sumą. Tokios kortelės galioja keletą dienų.
Banko kortelė, taip pat vadinama plastikine kortele, yra dokumentų, reikalingų apmokėti iš kortelės turėtojo sąskaitos, sudarymo priemonė.
Mokamųjų kortelių privalumai:
• kuriamas solidus fizinio ar juridinio asmens įvaizdis;
• galima pirkti ir mokėti internetu;
• nereikia naudoti grynųjų pinigų, saugiau ir patogiau atsiskaityti;
• kortelių turėtojams teikiamos papildomos paslaugos;
• kortelių turėtojams nekeliami reikalavimai dėl jų gaunamų pajamų;
• kortelės savininkams dažniausiai yra skirti kortelių sąskaitų valdymo tinklapiai, kuriuose jie gali matyti savo atsiskaitymo duomenis ir valdyti savo sąskaitas;
• kortelių sąskaitose esantys pinigai kredituoja finansinę įstaigą;
• kortelių turėtojai gali tapti ir kitų prekių bei paslaugų pirkėjais;
• dažniausiai gaunamas komisinis mokestis iš aptarnaujamos įmonės;
• imamas komisinis mokestis už pinigų išgryninimą;
• daugelyje bankų atsiskaitymai kortele yra nemokami;
Mokamųjų kortelių naudojimo trūkumai:
• kol kas negarantuotas visiškas kortelių naudojimo saugumas;
• papildomas darbo krūvis klientų aptarnavimo tarnyboms;
• ilgesnis vartotojų aptarnavimo laikas sutikrinant mokamosios kortelės duomenis;
• imami papildomi mokesčiai už atsiskaitymus ir kortelės aptarnavimą. (Sodžiūtė, Sūdžius, 2003, 61 p.).
Visi minėti mokėjimo kortelių privalumai lemia kortelių bei jų naudotojų skaičiaus didėjimą. Manoma, kad dar porą metų kortelių turėtų daugėti, vėliau rinka nusistovės ir plėsis nedideliais tempais.
Taigi kortelės – viena populiariausių atsiskaitymo formų už prekes ir paslaugas internete. Tačiau už atrodytų paprastos operacijos, kai vartotojui tereikia įvesti kortelės numerį, galiojimo laiką ir kitus rekvizitus, slypi gana sudėtingas kortelės autorizacijos procesas.
Kaip teigia Slivinskas (2002, p.169), „ne visoms parduotuvėms galioja vienodas duomenų įvedimo standartas. Kai kurios papildomai gali pareikalauti įvesti kortelių savininkus, banką emitentą ir t. t.
2 pav. Atsiskaitymo kortele už prekes ciklas ir operacijų atlikimo tvarka.

11. Prekių pristatymas

1. Užsakymo užklausa

3. Duomenų 2. Peradresavimas į

įvedimas autorizacijos sreverį

.8. Autorizacijos rezultatas 9. Autorizacijos rezultatas 10. Lėšų pervedimas

4. Autorizacijos 7. Autorizacijos

užklausa rezultatas

Sąskaitos

papildymas

5. Autorizacijos 6. Autorizacijos

užklausa rezultatas

Šaltinis: MARKEVIČIENĖ, KRIAUČIONIENĖ ir kiti (2002) Verslas ir e – verslas. Integravimas, galimybės, metodai p.170.

3 pav. Atsiskaitymo struktūra, naudojant kreditinę kortelę su magnetine juostele.

Šaltinis: VAŠKELAITIS, ŽYLIUS (1998) Banko mokėjimo kortelė – elektroninė piniginė. p.25.

Mokamosios kortelės ir atsiskaitymas jomis Lietuvoje vis labiau populiarėja. Pirmiausia tai lemia besiplečianti šalies rinka. Didėjant konkurencijai tarp Lietuvos komercinių bankų, siūlomos palankios kortelių įsigijimo, sąskaitų tvarkymo sąlygos, nuolat pristatomi nauji produktai.

2.2. Mobilioji ir telefoninė bankininkystė

Be mokamųjų kortelių ir internetinės bankininkystės Lietuvoje plinta ir kitokių rūšių elektroninė bankininkystė – mobilioji bei telefoninė bankininkystė. Šiuo metu finansinius reikalaus Lietuvoje galima tvarkyti ir mobiliuoju telefonu iš bet kurios vietos, kur yra ryšio zona. 2 pav. matyti, kad operacijos, kurias galima atlikti mobiliuoju ryšiu, yra skirstomos į keturis lygius.
4 pav. Mobiliosios bankininkystės operacijų lygiai

Šaltinis: LEŠČINSKAS L., MARTŪNAS T. (2002) Lietuvoje tobulėja mobilioji bankininkystė, p.3.
Šiuo metu Lietuvos komerciniai bankai klientams siūlo 1 – ojo, 2 – ojo, ir kai kurias 3 – ojo ir net 4 – ojo plėtros etapų mobiliosios bankininkystės paslaugas. Klientams suteikiama galimybė peržiūrėti sąskaitų ir indėlių likučius, atlikti vietinius ir tarptautinius mokėjimo pavedimus, siųsti paklausimus bankui. Turint vieną numerį ir slaptažodį, galima naudotis ir internetinės, ir mobiliosios bankininkystės paslaugomis.
Elektroninės bankininkystės paslaugoms galima priskirti ir telefoninės bankininkystės paslaugas. Telefonu taip pat galima gauti informaciją apie valiutų kursus, pinigų likutį sąskaitoje, paskolų sąlygas ir pan. Paprastai teikiama bendro pobūdžio informacija, o informaciją apie sąskaitos būklę klientas gali gauti nurodęs banko suteiktą slaptažodį. Daugiausiai galimybių ir laisvės valdant savo sąskaitas klientas gauna naudodamasis internetinės bankininkystės paslaugomis, kurios apibūdinamos kitame skyrelyje.
Finansus galima tvarkyti ir mobiliuoju telefonu iš bet kurios vietos ryšio zonoje. Šią paslaugą Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių „Omnitel“, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ vartotojams teikia SEB Vilniaus bankas, Hansabankas, DnB Nord, Snoro bankas ir kiti. Paslauga gali naudotis banko klientai, turintys mobiliojo ryšio telefoną. Visi bankai aptarnauja Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių klientus ir visus išankstinio mokėjimo GSM paslaugų vartotojus.
5 pav. Naudojimosi mobiliuoju banku schema.

SMS centras

Naudotojas Bankas

2.3. Internetinė bankininkystė

Pastaraisiais metais Lietuvos bankai pradėjo sparčiai diegti internetinės bankininkystės sistemas.
Remiantis Lietuvos komercinių bankų siūlomų paslaugų aprašymais galima išskirti šias sąskaitų valdymo elektroniniu būdu galimybės:
Informacija apie lėšų likučius. Galite matyti šios dienos savo banko bei mo¬kamųjų kortelių sąskaitų likučius lentelės forma: atitinkamų sąskaitų numeriai, lė¬šų likučiai tų sąskaitų valiuta. Likučiai atnaujinami iš karto, kai tik į sąskaitą įskaitomos arba iš jos nurašomos lėšos.
Mokamieji pavedimai. Galimas lėšų pervedimas iš vienos savo sąskaitos į kitą taip pat į kito asmens sąskaitą. Nurodoma debetuojama sąs.kaita (iš kurios bus pervedami pinigai) ir kredituojama sąskaita (į kurią bus pervedami pinigai) ir pervedimo suma.
Galimi vietiniai lėšų mokamieji pavedimai į bet kurį Lietuvos Respublikoje veikiantį banką.
Norint pateikti mokamąjį pavedimą, būtina užpildyti šiuos lau¬kus:
• lėšų gavėjo vardą, pavardę arba įmonės pavadinimą;
• gavėjo įmonės arba asmens kodą (nebūtinai);
• gavėjo banko pavadinimą ir kodą (įsigaliojus tarptautiniam sąskaitos numerio standartui, gavėjo banko pavadinimas bei kodas parenkamas automatiškai);
• mokėjimo paskirtį;
• įmokos kodą (laukas pildomas pervedant lėšas į mokesčių inspekcijos, Sodros ar mui¬tinės sąskaitas).
Mokamojo pavedimo data nebūtinai turi būti ši diena. Jei norima, kad mo¬kamasis pavedimas būtų įvykdytas vėliau, nurodoma vėlesnė data.
Yra galimybė sudaryti anksčiau atliktų mokėjimo pavedimų sąrašą. Belieka pasirinkti vieną iš jų, ir visi pavedimo rekvizitai užpildomi auto¬matiškai. Pavedimas atsidaro paspaudus ant gavėjo pavadinimo. Nebūtina kiekvieno mokėjimo išsaugoti. Pavedimas išsaugomas tik tada, kai paspaudžiamas tam skirtas mygtukas, atlikus pavedimą pirmą kartą.
Pavedimai numeruojami automatiškai – pavedimo numeris vienetu didesnis už prieš tai buvusį.
Galimi tarptautiniai mokamieji pavedimai į bet kurį užsienio banką. Norint pateikti tarptautinį mokamąjį pavedimą, reikia užpildyti reikiamus pavedimo for¬mos laukus. Čia, kaip ir vietinio pavedimo atveju, galima naudotis anksčiau atliktų ir išsaugotų pavedimų sąrašu.
Dar nepatvirtintus pavedimus galima taisyti (koreguoti) arba iš viso pašalinti. Bankas jų dar nefiksuoja. Norėdami patvirtinti įves¬tus mokamuosius pavedimus, pasirenkamas meniu punktas „Patvirtinti mokėjimą“. Patvirtinus mokėjimą nurodymas išsiunčiamas į banką tik tuomet, kai visi privalomi mokėjimo laukeliai užpildyti ir kai mokėjimo suma neviršija debetuojamos sąskaitos likučio.
Visi patvirtinti pavedimai patenka į patvirtintų pavedimų lentelę, o po kelių mi¬nučių juos perima banko sistema. Visada galima patikrinti, ar pavedimai įvykdyti. Jeigu pavedimas dar neįvykdytas, ties juo lentelės skiltyje nurodyta „Apdorojama“. Jei mokėjimas įvyko sėkmingai, ties šiuo mokėjimu bus nurodyta „Atlikta“. Spustelėjus ant atlikto pavedimo pavadinimo, pasirodo visi jo rekvizitai ir galima su šiais duomenimis atlikti naują mokėjimą.
Periodiniai mokėjimai naudojami tada, kai reikia periodiškai mokėti tokią pačią sumą tam pačiam gavėjui (pavyzdžiui, kredito grąžini¬mas, mokėjimai pagal išperkamosios nuomos sutartis). Norint sukurti periodinį mokėjimą, pirmiausia užpildomi analogiški laukeliai kaip ir atliekant paprastą mokėjimą, po to nurodoma pirmojo mokėjimo data (pvz., 2006 03 01) ir parenkamas periodas (pvz., kas 6 mėn., kas mėnesį, kasdien ir kt.). Taip pat galima nurodyti periodinio mokėjimo pabaigos datą, po kurios mokėjimas nebebus vykdomas. Šios datos neįvedus mokėjimas bus vykdomas nurodytu periodiškumu tol kol mokėtojas jo nenutrauks. Jei nepasirenkama pabaigos data, galima nustatyti pervedimų skaičių – kai mokėjimas atliekamas nurodytą kartų skaičių, periodinis mokėjimas nebevykdomas. Taip pat galima nurodyti periodinio mokėjimo bendrą sumą, kurią pervedus į gavėjo sąskaitą periodinis mokėjimas nebevykdomas.
Valdant savo sąskaitą per internetą, galima ne tik pervesti pinigus, bet ir konvertuoti valiutą (pvz., prieš atliekant tarptautinį mokėjimą), sužinoti valiutų kursus, bet ir sudaryti įvairias sutartis. Šiuo metu itin patogu sudaryti tiesioginio debeto sutartis. Tiesioginio debeto sutartis leidžia automatiškai pervesti pinigus nuo sąskaitos įvairias paslaugas teikiančioms įmonėms. Paprastai šio būdu yra atsiskaitoma su ryšio paslaugų, draudimo, komunalines ir kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Atsiskaitant už paslaugas tiesioginio debeto būdu leidžia sutaupyti, nes lėšos nuskaičiuojamos nemokamai, skirtingai nei atsiskaitant grynais pinigais, o taip pat nereikia eiti į banką kas mėnesį ir gaišti laiką laukiant eilėje. Tereikia reikiamu metu u.žtikrinti reikiamą lėšų likutį sąskaitoje.
6 pav. Elektroninio atsiskaitymo struktūra.

2

3

1

4

Šiuo metu stengiamasi dar labiau išplėsti sąskaitos valdymo per inernetą galimybes. Bankų klientai, sudarę elektroninių paslaugų sutartis gali ne tik atsiskaityti, bet ir sudaryti indėlių sutartis, suaktyvinti ar laikinai „išjungti“ savo mobiliosios bei telefoninės bankininkystės paslaugą, stebėti pensijų kaupimo sąskaitos būklę, pirkti ir parduoti vertybinius popierius.
Pasak Sūdžiaus ir Sūdžiūtės (2003), šiuo metu dauguma tradicinių bankų siūlo savo klientams įvai¬rias elektroninio aptarnavimo ir sąskaitų apmokėjimo formas. Numatoma, kad ateityje elektroninėmis bankų paslaugomis naudosis vis daugiau klientų, nes bankinės operacijos atliekamos elektrininiais kanalais yra pigesnės ir patogesnės. Bankinių paslaugų internete pigumas susijęs su tuo, kad įprastų filialų sistema yra labai brangi. Patalpos, įranga, darbuotojai sudaro apie 50 % eksploatacinių išlaidų. Elektroninių bankų technologija leidžia net dvigubai sumažinti šias išlaidas. Todėl kitame skyriuje detalizuojama, kokios išlaidos sudaro elektroninės bankininkystės paslaugų išlaidas.
Lietuvos komerciniai bankai šių metų spalio pradžioje turėjo 1,62 mln. internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų – 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų skaičius siekė 1,16 milijono. Palyginti su šių metų pradžia, kai bankai turėjo 1,31 mln. internetinės bankininkystės naudotojų, jų skaičius išaugo 24 proc., rodo bankų pateikti duomenys.
4 lentelė
Internetinės bankininkystės palaugų vartotojų skaičius per 2005 10 – 2006 10 ir pronozės 2007 01

2005 10 01 2006 01 01 2006 10 01 2007 01 01 (prognozė)
Hansabankas 507500 543500 668100 706550
SEB Vilniaus bankas 449232 523500 606000 640000
DnB Nord 107098 119817 160755 170000
Snoras 41339 49703 68842 77500
Sampo 15000 23855 37615 40000
Nordea 9475 10433 27740 29000
Ūkio bankas 13900 18700 25400 27000
Parex 5837 6727 10653 13000
Šiaulių bankas 5453 8157 10544 12000
Medicinos bankas 1172 1312 1936 2129

Šaltinis: bankų pateikti duomenys.
Bankai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje jie turės 1,72 mln. šių paslaugų vartotojų. Beveik tokią pačią prognozę (1,73 mln.) bankai buvo pateikę ir šių metų pradžioje.
Internetinės bankininkystės lyderiu išlieka “Hansabankas”, spalio pradžioje turėjęs 668,1 tūkst. internetinės bankininkystės klientų – 31,6 proc. daugiau nei pernai spalio 1-ąją (507,5 tūkst.).
SEB Vilniaus bankas spalio pradžioje turėjo 606 tūkst. šių paslaugų vartotojų. Per metus šis skaičius išaugo 35 procentais.
Į internetinės bankininkystės lyderių trejetuką taip pat patenka “DnB Nord” bankas, kuris per metus šių paslaugų vartotojų skaičių padidino 50 proc. iki 160,8 tūkstančio.
Iš šių trijų bankų prognozių nepakeitė tik “Hansabankas”, kuris, kaip ir metų pradžioje, 2007-ųjų sausio 1-ąją tikisi turėti apie 706,6 tūkst. internetinės bankininkystės klientų.
Tuo tarpu SEB Vilniaus bankas prognozes sumažino nuo 650 tūkst. iki 640 tūkst., o “DnB Nord” – nuo 180 tūkst. iki 170 tūkst.

3. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGŲ IŠLAIDOS

Kalbant apie elektroninių paslaugų išlaidas, svarbu suvokti, kad išlaidas susijusias su elektroniniais atsiskaitymais ir kitomis elektroninėmis paslaugomis patiria tiek bankas, kuris diegia šią sistemą, tiek jos naudotojai. Elektroninės bankininkystės srityje šios išlaidos patiriamos mokėjimo kortelių leidyboje mobiliojoje bei telefoninėje bankininkystėje ir didinant sąskaitos valdymo per internetą apimtis.
Nagrinėjant mokėjimo kortelių sistemos išlaidas Vaškelaitis ir Žilius (1998) pažymi, kad kortelės turėtojas patiria šias išlaidas:
• moka kasmetinį kortelės turėtojo sąskaitos aptarnavimo mokestį. Juo bankas visiškai ar iš dalies pa¬dengia kortelės gamybos išlaidas.;
• kortelės išleidimo mokestį;
• komisinį mokestį už grynųjų pinigų išdavimą;
• komisinį mokestį už konvertav.imą, jei tai leidžiama;
• palūkanas už paskolą;
• baudas (už limito viršijimą ir kitus pažeidimus);
• palūkanas už paskolą, kurios imamos iš kliento, jei jis nepadengia skolos per nemokamą periodą (esant kreditinei sistemai).
Dar reikia paminėti ir pajamas, kurias bankas gauna iš:
• komercinės įmonės komisinių,
• įrengimų nuomos ar pardavimo (POS terminalų),
• komisinio mokesčio už duomenų apdorojimo centro (informacijos mainų sistemos) paslaugas. Jis skaičiuojamas kiekvienam prekybos sandoriui ir vidutiniškai lygus 1,5 – 2 proc. (moka pardavėjas). (Vaškelaitis, Žylius, 1998, p.21)
Vaškelaitis, Žylius (1998) nurodo, kad visos anksčiau minėtos pajamos tenka bankui emitentui, o jei aptarnaujamas klientas turi kito komercinio banko kortelę, tai pardavėjas moka komisinį mokestį nuo kiekvieno atlikto prekybos sandorio (paprastai 0,5 proc. nuo sandorio vertės). Kaip matome, visas šias pajamas bankai gauna iš prekybos įmonių, kurios aptarnaudamos mokėjimo korteles patiria su tuo susijusias išlaidas. Šios išlaidos įskaičiuojamos į prekių kainas ir jas galiausiai padengia visi parduotuvės pirkėjai. Mokslinėje literatūroje jos vadinamos visuomeninėmis išlaidomis.
Molėjimo kortelių sistemos organizavimo sąnaudos susideda iš:
• mokėjimo sistemos stojamojo mokesčio, konsultaci¬jų organizavimo bei darbuotojų mokymo sąnaudos;
• kortelių ir įrangos joms aptarnauti įsigijimo sąnaudų, pirmiausia kompiuterinės informacijos sistemos, kuri automatiškai vykdys operacijas, sukūrimo, įdiegimo ir naudojimo sąnaudų;
• reklamos ir klientų informavimo sąnaudų;
• kortelių skyriaus darbuotojų atlyginimų sąnaudos;
• sąnaudų dėl beviltiškų skolų nurašymo ir nesankcionuoto korte¬lių naudojimo;
• kitų banko sąnaudų. (Vaškelaitis, Žylius, 1998)
Įrangos išsirinkimas ir įsigijimas – vienas sudėtingiausių klausi¬mų, nes įranga yra didžiausia mokėjimo kortelių verslo sąnaudų dalis, jos kiekis ir savybės parenkamos priklausomai nuo mokėjimo korte¬lių programos mastų. Konkurencija tarp kortelių emitentų vyksta pagal tokias pat taisyk¬les, kaip ir kitur: kiekvienas dalyvis stengiasi pasiekti optimalų sąnaudų ir pajamų santykį. Realizavimo sąnaudos mažėja plečiantis tinklui, nes var¬totojai išsirinks tokį tinklą, kuris didesnis, taip pat ir pardavėjas pasi¬rinks tokį tinklą, kuris turi daugiau vartotojų. O aptarnavimo sąnaudos mažinamos, diegiant atsiskaitymuose naujausias technologijas.(Vaškelaitis, Žylius,1998)
Apžvelgus mokėjimo kortelių leidybos sąnaudas ir naudojimo išlaidas reikia pabrėžti, kad šios mokėjimo priemonės kaina klientui nėra tokia svarbi. Kortelių turėtojai įvertinę jų naudojimo patogumą ir kitus privalumus vis dažniau atsiskaito kortelėmis, o ne grynaisiais pinigais.
Tobulinamos technologijos suteikė banko klientams galimybę naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Nors elektroninės bankininkystės sistemų diegimas ir aptarnavimas bankui kainuoja nemažą pinigų sumą, tačiau panagrinėjus jau įdiegtos sistemos darbą, matoma ekonominė nauda.
Komerciniai bankai intensyviai siekia kuo didesnį bankinių operacijų skaičių atlikti interneto pagalba. Taip siekiama padidinti operacijų atlikimo skaičių bei greitį, sumažinti banko darbuotojų bei padalinių skaičių, tokiu būdu žymiai sumažinti sąnaudas, susijusias su darbuotojų mokymu, skatinimu, atlyginimu už darbą ir padalinių išlaikymo sąnaudas.
Siekiant šio tikslo darbuotojai skatinami kuo daugiau klientams siūlyti internetinės bankininkystės paslaugas, o banko klientai skatinami kuo dažniau jomis naudotis, pabrėžiant tokio sąskaitos valdymo būdo privalumus:
• nereikia mokėti papildomo metinio, mėnesinio ar abonentinio mokesčio;
• nereikia mokėti papildomo mokesčio susimokant už komunalines paslaugas;
• nereikia jokios specialios įrangos, banko operacijas galima atlikti visur, kur yra internetas (taip klientas sutaupo ne tik komisinį mokestį, bet ir išlaidas kelionei į banko padalinį, sugaišta mažiau laiko);
• galima gauti visą informaciją apie sąskaitos (-ų) būklę už norimą lai.kotarpį;
• galima atlikti visus vietinius ir tarptautinius mokėjimus;
• galima sudaryti indėlių sutartis;
• galima nustatyti periodinius mokėjimus;
• galima konvertuoti valiutą;
• galima internetu mokėti už paslaugas ir prekes;
galima nusiųsti bankui pranešimus ir klausimus. (Prieiga per internetą: www.online.5ci.lt [žiūrėta 2006-11-12]).
Dauguma bankų siekdami pritraukti klientus ir paskatinti juos naudotis elektroninėmis paslaugomis netaiko identifikavimo priemonių išdavimo mokesčio fiziniams asmenims. Juridiniai asmenys moka elektroninės bankininkystės sistemos aptarnavimo ir kitus mokesčius. Jie gali būti netaikomi tik nuolatiniams klientams, taip pat biudžetinėms įstaigoms, mokymo ir sveikatos apsaugos institucijoms. Vis dėlto įmonių besinaudojančių elektroninėmis banko paslaugomis daugėja, nes tai leidžia sumažinti išlaidas buhalterinei apskaitai bei ją pagreitinti ir supaprastinti. Taigi vienas iš svarbiausių argumentų, padedančių klientams apsispręsi pradėti naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis yra galimybė atlikti nemokamus arba pigesnius pervedimus ir taip sumažinti su tuo susijusias išlaidas. Taigi kliento akimis elektroninės bankininkystės paslaugos atrodo labai patraukliai. Apie tai byloja ir augantis internetinės bankininkystės klientų skaičius.
Didelę dalį bankų sąnaudų, skirtų elektroninės bankininkystės sistemos diegimui, sudaro sąnaudos skirtos jos tobulinimui ir saugumo užtikrinimui. Didžiulės sumos investuojamos į naujas informacines technologijas, programinės įrangos tobulinimą ir priežiūrą. Šiam darbui atlikti bankai samdo aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems moka didelį atlyginimą. M. Slivinsko teigimu, saugumą užtikrina „asimetrinio šifravimo metodo taikymas – skaitmeninis parašas (digital signature). Jį šiuo metu naudoja Lietuvos bankai siūlydami finansinius reikalus tvarkyti elektroniniu būdu.“ Tai taip pat kelia banko klientų pasitikėjimą elektroninės bankininkystės paslaugomis. (Markevičienė, Kriaučionienė ir kiti, 2002, p.175).
Apibendrinant galima teigti, kad bankai siekdami naudos ilgalaikėje perspektyvoje daugelį elektroninių paslaugų teikia nemokamai, prisiimdami didžiąją dalį su tuo susijusių išlaidų.

IŠVADOS

1. Elektroninė bankininkystė Lietuvoje susikūrė palyginus neseniai, tačiau jau šiandien daro didžiulę įtaką daugeliui viešojo ir privataus verslo sektoriaus gyvenimo sričių. Elektroninės bankininkystės susikūrimą lėmė informacinių technologijų raida, bankų reagavimas į naujausių technologijų panaudojimą bankinėms paslaugoms kurti ir tobulinti; fizinių ir juridinių asmenų efektyvus naujų bankininkystės sistemų naudojimas. Bankai siekia kiek įmanoma sumažinti elektroninės bankininkystės sistemos trūkumus ir pašalinti su ja susijusią riziką, nes elektroninės bankininkystės sistemos diegimas padeda pritraukti naujų klientų, kelia jų aptarnavimo kokybę, gerina banko įvaizdį, mažina išlaidas bei taupo laiką.
2. Lietuvos komerciniai bankai teikia šias elektroninės bankininkystės paslaugas: aptarnauja mokėjimo korteles, teikia internetinės, mobiliosios bei telefoninės bankininkystės paslaugas.
3. Elektroninės bankininkystės paslaugų diegimas bankų veikloje duoda akivaizdžią ekonominę naudą. Tai leidžia net iki 100 kartų sumažinti vienos operacijos sąnaudas lyginant su banko padalinyje atliekamos operacijos sąnaudomis. Elektroninės mokamosios priemonės naudotojas patiria šias išlaidas: moka kasmetinį sąskaitos aptarnavimo mokestį, mokamosios ar identifikavimo priemonės išleidimo mokestį, komisinius mokesčius už atliktas operacijas ir kitas išlaidas. Bankai patiria šias su elektroniniais atsiskaitymais susijusias išlaidas: išlaidos darbuotojų mokymui ir atlyginimams, išlaidos specialiai kompiuterinei įrangai įsigyti, išlaidos mokėjimo ir identifikavimo priemonių gamybai ir kt.
4. Elektroninio atsiskaitymo procese dalyvauja ne tik pirkėjas ir pardavėjas, bet ir pirkėjo bei pardavėjo bankai taip pat šių bankų duomenų apdorojimo centrai, kurie aut.orizuoja kiekvieną elektroniniais kanalais atliktą operaciją. Tai daro elektroninio atsiskaitymo procesą sudėtingu, reikalaujančiu specialių informacinių technologijų naudojimo.

LITERATŪRA

1. DŽEVECKYTĖ, R. (2004) Patogi elektroninė bankininkystė – viliotinis dvejojančiam. Vilnius: Verslo žinios, Nr. 54, p.12.
2. LEVIŠAUSKAITĖ, Kristina; RAKEVIČIENĖ, Jolita (2004) Elektroninė bankininkystė Lietuvoje: plėtros tendencijos ir problemos. Vilnius: Pinigų studijos, Nr. 2, p. 109.
3. MARKEVIČIENĖ, A.; KRIAUČIONIENĖ, M. ir kiti (2002) Verslas ir e – verslas. Integravimas, galimybės, metodai. Kaunas: 225 p.
4. NARUŠEVIČIŪTĖ, K.; RUTKAUSKAS, Aleksandras Vytautas (2003) Internetinė bankininkystė – iššūkis tradicinei bankų veiklai. Vilnius: 6 – osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities“ medžiaga. 251 p.
5. SODŽIŪTĖ, Lina.; SŪDŽIUS Vytautas (2003) Elektroninė komercija. Vilnius: 167 p. ISBN 9955-534-19-2.
6.ŠAULINSKAS, Linas. (2002) Bankų organizacinių valdymo struktūrų projektavimas : informaciniai aspektai. Vilnius : Technika. 46, [1] .
7.ŠAULINSKAS, Linas. (2002). Informacinės technologijos bankuose ir jų poveikis organizacinėms valdymo struktūroms. Organizacijų vadyba. 137-147 p.
8. VAŠKELAITIS Vytautas.; ŽILIUS D. (1998) Banko mokėjimo kortelė – elektroninė piniginė. Vilnius: 79 p. ISBN 9986-12-171-X: 9.00
9. VAŠKELAITIS Vytautas (2001) Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika. Vilnius, 427 p. ISBN 9986-752-88-4, įr.
10. Bankas Snoras [interaktyvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą http://www.snoras.com/lt
11. DnB Nord bankas [interaktyvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą http://www.dnbnord.lt/lt/
12. Hansabankas [interaktyvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą www.hansa.lt
13. Lietuvos bankas [interaktyvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą http://www.lb.lt
14. SEB Vilniaus bankas [interaktyvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą http://www.seb.lt/lt/wcp/
15. Šiaulių bankas [interaktyvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą http://www.sb.lt/
16. Ūkio bankas [interaktyvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą http://www.ub.lt/

2 lentelė
Kortelių skaičius ir apyvarta 2006 m. III ketv. (skaičius – laikotarpio pabaigoje)

Kortelės tipas AB bankas „Hansabankas“ AB bankas „Snoras“ AB DnB NORD bankas AB Parex bankas AB Sampo bankas AB SEB Vilniaus bankas AB Šiaulių bankas AB Ūkio bankas

Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt Skaičius Apyvarta, tūkst.Lt
Debetinės, iš viso 1074267 2096871 619931 88341 285201 653593 13136 19299 39119 74527 1057471 2643460 29060 52469 23260 45202
Iš jų debetinės su kredito limitu 0 183671 13181 0 0 1521 0 2386 953
Iš jų verslo (“business”) 0 4340 1308 0 0 1312 0 0 0
Kreditinės, iš viso 113606 119667 8890 214326 7002 24387 4460 8133 12095 15463 46032 178594 4413 12589 23781 48186
Iš jų kreditinės “installment” 0 – – 0 0 7645 0 0 19559
Iš jų verslo (“business”) 0 403 1582 178 975 1031 0 521 1835
Iš jų kitos kreditinės 0 8487 5420 4282 7158 3419 0 3892 2387
Iš anksto apmokėtos 0 0 92568 20646 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Iš viso 1187873 2216538 721389 323313 292203 677980 17596 27432 51214 89990 1103503 2822054 33473 65058 47041 93388

Šaltinis: bankų pateikti duomenys

3 lentelė
Operacijos kortelėmis 2006 m. III ketv.

Operacijos kortelėmis AB bankas „Hansabankas“ AB bankas „Snoras“ AB DnB NORD bankas AB Parex bankas AB Sampo bankas AB SEB Vilniaus bankas AB Šiaulių bankas AB Ūkio bankas

Transakcijų skaičius, tūkst.vnt. Apyvarta, tūkst.Lt Transakcijų skaičius, tūkst.vnt. Apyvarta, tūkst.Lt Transakcijų skaičius, tūkst.v.nt. Apyvarta, tūkst.Lt Transakcijų skaičius, tūkst.vnt. Apyvarta, tūkst.Lt Transakcijų skaičius, tūkst.vnt. Apyvarta, tūkst.Lt Transakcijų skaičius, tūkst.vnt. Apyvarta, tūkst.Lt Transakcijų skaičius, tūkst.vnt. Apyvarta, tūkst.Lt Transakcijų skaičius, tūkst.vnt. Apyvarta, tūkst.Lt
Grynųjų pinigų išėmimas ATM 6339 1891185 699 288848 1450 500978 44 20533 164 66856 4678 1805017 75 23060 109 40807
Grynųjų pinigų išėmimas per EKS 14 3118 11 24432 1 204 0 322 197 52041 65 31487 13 13377
Atsiskaitymai už pirkinius 5842 322235 361 23428 1391 176980 60 6695 279 22812 9786 552003 124 10511 137 39204
Iš viso 12196 2216538 1071 336708 2841 677958 105 27432 443 89990 14661 2409061 264 65058 259 93388
Šaltinis: bankų pateikti duomenys

Leave a Comment