Komercinis bankas ir jo virtualus modelis

TURINYSĮVADAS 3BANKAI 4KOMERCINIAI BANKAI 5VIRTUALUS KOMERCINIO BANKO MODELIS 7Virtualaus modelio samprata 7„Grynasis“ virtualus modelis 7NetBank 8First Internet Bank 8WingspanBank 8Elektroninė bankininkystė 8Internetinė bankininkystė 9Mokomųjų kortelių rinka 10Trumpųjų žinučių sistema 11Mobilioji bankininkystė 12Telefoninė bankininkystė 12Elektroninės bankininkystės trūkumai 13IŠVADOS 14PRIEDAI 15ĮVADASBankininkystės sektorius labai sparčiai vystosi, veikiamas naujų inovacijų. Bankai vis daugiau dėmesio ir pastangų skiria kuo kokybiškiau aptarnauti savo klientus. Tam jie naudoja ne tik specialias strategijas, vartotojų aptarnavimo ar darbuotojų vadybos sprendimus, bet pasitelkia ir IT technologijas. Jos leidžia bankams sparčiau bei tiksliau priimti savo sprendimus ir atlikti veiksmus, taip užtikrinant lankstesnį ir efektyvesnį klientų aptarnavimą, aktyvesnį darbuotojų galimybių išnaudojimą bei mažesnius paslaugų kaštus. Lietuvos komerciniai bankai savo veikloje, lyginant su pasauline rinka, pradėjo naudoti informacines technologijas palyginti visai neseniai.Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kas yra bankas, kas yra komercinis bankas bei kas yra komercinio banko virtualus modelis. Darbo tikslai: išnagrinėti literatūrą šia tema; apibrėžti, kas yra komercinis bankas bei jo virtualus modelis; išnagrinėti Lietuvos komercinių bankų teikiamas elektroninės bankininkystės paslaugas; pateikti išvadas.Referatui naudoti Lietuvos banko ir Lietuvos komercinių bankų pateikiami veiklos duomenys, remtasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kita literatūra.BANKAIBankas – akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlio ir kitų grąžintinų lėšų priėmimų ar (ir) paskolų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat užsiima kita veikla (operacijos su mokėjimo dokumentais, vertybiniais popieriais, užsienio valiuta ir pan.) [3, 46]. Šiuolaikinis bankas – tai įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos.Žodis bankas yra kilęs iš itališko banca, o šis kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia suolą. Terminas kilo Šiaurės Italijos skolintojams dirbant lauke ar dideliuose kambariuose, kur kiekvienas skolintojas turėjo savo suolą ar stalą. [7, žr. 2005-09-15]

Kiekvienas bankas teikia skirtingas paslaugas, priklausomai nuo banko tipo bei šalies, bet paprastai visi bankai leidžia įnešti pinigus į taupomąsias ir kitas sąskaitas; skolina pinigus įmonėms ir asmenims; išgrynina čekius; tarpininkauja pinigų pervedimuose (tarpbankiniuose ar kelionių čekių); išduoda kredito korteles, debeto korteles, stato bankomatus; teikia internetinės bankininkystės bei vertingų daiktų saugojimo seifuose paslaugas.Bankai gali būti kelių rūšių [7, žr. 2005-09-15]: Centrinis bankas – tokie bankai kontroliuoja monetarinę politiką, grynųjų pinigų leidimą. Centrinių bankų pavyzdžiai – Lietuvos Bankas, Europos Centrinis Bankas ar JAV Federalinių Rezervų Bankas. Investicinis bankas – parduoda akcijas ir vertybinius popierius, kuria investicinius fondus. Asmeninis bankas – pavyzdžiui Šveicarijos Union Bank. Taupomasis bankas – tradiciškai teikia tik taupymo ir skolinimo paslaugas. Ofšorinis bankas – bankas, įkurtas šalyje su mažesniais mokesčiais ir mažiau griežta kontrole, pavyzdžiui Šveicarijoje ar Kanarų salose. Komercinis bankas – įprastas bankas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų.Šiame savo darbe aš smulkiau panagrinėsiu komercinio banko veiklą ir jo virtualųjį modelį.KOMERCINIAI BANKAILietuvos komerciniai bankai yra steigiami ir veikia pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą. Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio bankai. [2]Kitame šaltinyje komercinis bankas yra apibrėžiamas kaip kredito institucija, savo veiklą grindžianti priimdama indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš juridinių ar fizinių asmenų bei teikdama kreditą ir prisiimdama su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Tai pelno siekianti institucija, dirbanti savimokos pagrindu, kuri priima indėlius (depozitus), teikia paskolas ir įgyja kitų aktyvų, ypač obligacijų. [3, 46]
Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:1. AB bankas “Hansabankas”;2. AB bankas Ūkio bankas;3. AB bankas “Snoras”;4. AB bankas “NORD/LB Lietuva”;5. AB Parex bankas;6. AB Šiaulių bankas;7. AB SEB Vilniaus bankas;8. UAB Sampo bankas;9. UAB Medicinos bankas;10. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius;11. Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius.

Paveikslėlis 1. Einamųjų metų pelnas (2005-10-01) [14, žr. 2005-11-16]Bankų klientams svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia stiprinti finansines pozicijas, užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais, teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles) bei tobulinti juos. Komercinio banko operacijų nomenklatūra [1, 7]: operacijos su mokėjimo dokumentais (čekiais, akredityvais, vekseliais ir kt.); operacijos su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.); operacijos su užsienio valiuta atlikimas; tauriųjų metalų pirkimas ir pardavimas; indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas į klientų atidarytas subsąskaitas; klientų vertybių saugojimas banko saugyklose; seifų, kamerų vertybėms ir dokumentams saugoti nuomojimas; paskolų ėmimas; mokėjimo dokumentų (čekių, akredityvų, vekselių ir kt.) išleidimas; piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų išdavimas; paskolų davimas; kretidinių piniginių priemonių leidimas ir tvarkymas; pinigų ar vertybinių popierių perkėlimas erdvėje iš vieno banko į kitą, klientams;VIRTUALUS KOMERCINIO BANKO MODELISVIRTUALAUS MODELIO SAMPRATAVirtualus – [lot. virtualis] galimas, tariamas; galintis arba turintis pasireikšti tam tikromis sąlygomis; perskaičiuotas kitokioms sąlygoms, negu tiriamosios. [17, žr. 2005-11-28]Modelis – [pranc. modele < it. modello < lot. modus – matas, polinkis] originalo atvaizdas, tapatus pasirinktu struktūros lygmeniu arba pasirinktomis funkcijomis. [17, žr. 2005-11-28]Taigi, virtualus modelis – tai tapatus pasirinktu lygmeniu arba pasirinktomis funkcijomis originalo atvaizdas, galintis pasireikšti tam tikromis sąlygomis.O virtualus komercinio banko modelis – tai tapatus pasirinktomis funkcijomis tikrojo komercinio banko atvaizdas, galintis veikti interneto aplinkoje.

„Grynojo“ virtualaus komercinio banko modelio Lietuvoje veikiančio deja nėra. Lietuvos komerciniai bankai siūlo tik elektroninės bankininkystės paslaugas, t.y. lyg ir „tarpinį“ variantą tarp tikrojo komercinio banko ir virtualaus jo modelio.Kokias elektroninės bankininkystės paslaugas siūlo visi Lietuvos komerciniai bankai ir kokio pobūdžio paslaugas yra pavaizduota 1 lentelėje, esančioje priede.„GRYNASIS“ VIRTUALUS MODELIS„Grynasis“ virtualusis komercinio banko modelis yra Web-bankas. Web-bankai teikia tokias pat paslaugas kaip ir tradiciniai bankai, įskaitant ir paslaugas čekinėmis sąskaitomis, depozitiniais sertifikatais, kredito kortelėmis ir hipotekiniais kreditais. Web-bankai patrauklūs tuo, kad naudojantis jų paslaugomis galima išvengti ilgų eilių prie kasos, naudotis patogių operacijų operatyvumu, atsiskaitymais ir sąskaitų patikrinimais.Tam, kad atidarytum čekinę sąskaitą Web-banke arba gauti mokėjimo kortelę, pakanka užpildyti tik vieną blanką ir jau po vienos minutės klientas yra aptarnaujamas, jam išduodamas kredito kortelės numeris ir jis jau gali pirkti. Be to, sąskaitos aptarnavimas kainuoja nedaug. [4, 40]Daugumos Web-bankų sąskaitų nereikia apmokėti, nors kai kurie bankai papildomai ima mėnesinį mokestį už užpildytus popierinius dokumentus.Pirmasis bankas, paslaugas teikiantis tik internete, atsirado 1999 metais. Tai buvo „Pirmasis Indianos Interneto Bankas“ („First Internet Bank of Indiana“). [10, žr. 2005-12-07]Stambiausi Web-bankai yra: NetBank, First Internet Bank, WingspanBank.NetBankŠis bankas atvėrė savo virtualias duris 1996 metų vasario mėnesį. NetBank siūlo finansines paslaugas internetu pigiau nei tradiciniai bankai. Šis bankas pabrėžia, kad savo klientams gali pasiūlyti pirmaujančius indėlių procentus rinkoje ir žemus arba iš vis „nulinius“ mokesčius. [13, žr. 2005-12-07]First Internet BankŠis Web-bankas, įsikūręs JAV, išskiria 4 savo didžiausius pranašumus prieš kitus bankus [6, žr. 2005-12-07)]: dideli indėlių procentai; skubiai ir realiame laike atliekamos banko operacijos; lankstumas; puikus aptarnavimas.WingspanBank
Tai taip pat JAV bankas, veikiantis tik internete. Jis pabrėžia, kad internetinio banko privalumai prieš tradicinį banką yra tai, kad klientai gali sužinoti reikiamą informaciją apie savo sąskaitas bet kada, t.y. bankas dirba visą parą, visas dienas; užtenka kelių klavišų spragtelėjimų ir neidamas į banką jis gali saugiai atlikti finansines operacijas; Web-banko teikiamų paslaugų įkainiai yra mažesni nei tradicinių bankų. [15, žr. 2005-12-07)]Taigi, visi šie stambiausi Web-bankai patrauklūs tuo, kad leidžia išvengti eilių prie kasų, moka solidžius procentus, už atliekamas operacijas ima mažus mokesčius arba jų neima visai.Renkantis, kokio Web-banko paslaugomis naudotis, yra siūloma įvertinti [4, 41]: teikiamas paslaugas ir informaciją klientams; taikomus įkainius, palūkanų, nuolaidų ir antkainių sistemą; operatyvumą, atsakant į paklausimus ir prašymus, išsiųstus elektroniniu būdu; informacijos saugumą aptarnaujant klientus; priemones, kurias bankas taiko, kai sąskaitos neapmokamos dėl atsiskaitymo sistemos sutrikimų.

ELEKTRONINĖ BANKININKYSTĖ

Elektroninė bankininkystė – yra moderni bei patogi komercinio banko klientų sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas neinant į banko filialą.Elektroninė bankininkystė, kaip jau minėta, yra lyg tarpinis variantas tarp tikrojo komercinio banko ir virtualaus komercinio banko modelio. Komerciniai bankai elektronines paslaugas pradėjo teikti palyginti neseniai. Jos tobulėja, nuolat atsiranda naujų paslaugų, todėl dar nėra nusistovėjusio elektroninės bankininkystės apibrėžimo.Elektroninė bankininkystė gali būti suvokiama kaip moderni ir patogi klientų sąskaitų tvarkymo sistema, leidžia gauti informaciją ir atlikti finansines ir kitas operacijas. [5, 189]Elektroninės bankininkystės sistemas galima suskirstyti į tris lygius [5, 319-320]: pirmojo lygio sistemos palaiko ir vykdo keitimąsi nejautria pažeidimams (nekonfidencialia) informacija tarp finansų institucijos (banko) ir jo klientų (pvz., techniniai pasiūlymai banko internetinio tinklo administratoriui); antrojo lygio sistemos suteikia galimybę klientui perduoti konfidencialius duomenis į banką ir atvirkščiai, naudojant elektroninio pašto sistemoms (pvz., banko internetiniame tinklalapyje klientui sudaroma galimybė naudojantis interaktyviuoju ryšiu pateikti bankui prašymą dėl paskolos gavimo ar skubaus indėlio);

 trečiojo lygio sistemos įgalina vykdyti finansines operacijas elektroninėmis priemonėmis ir elektroninį piniginių fondų perdavimą. Tai elektroninės atsiskaitymų sistemos.Internetinė bankininkystėInternetinė bankininkystė – tai banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia.Pirmiausia paslauga internetu Lietuvoje pradėjo teikti AB bankas „Snoras“. Dabar šią paslaugą savo klientams siūlo visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai. Šios paslaugos vartotojų skaičius šiuo metu auga, ypač sparčiai daugėja pirmaujančių internetinėje bankininkystėje Hansabankas ir SEB Vilniaus banko klientų. Jų daugėjimą lemia mažesni internetu atliekamų operacijų įkainiai, klientams teikiami patogumai, spartus visuomenės kompiuterizavimas. Akivaizdžiai sparčią Hansabanko internetinės bankininkystės plėtrą tikriausiai lėmė sėkmingas paslaugų pristatymas, palanki kainodara ir po susijungimo su AB Lietuvos taupomuoju banku išsiplėtusi vartotojų bazė. Bankai savo ruožtu turėtų būti suinteresuoti skatinti internetinę bankininkystę, nes internetu teikiamų paslaugų savikaina mažesnė už bankų poskyriuose atliekamų analogiškų operacijų savikainą.

Paveikslėlis 2. Internetinės bankininkystės vartotojų pasiskirstymas procentais (2004 m.) [12, žr. 2005-10-06; 9, žr. 2005-11-30]

Internetu bankai paprastai sudaro galimybes valdyti klientams savo sąskaitas internetu, sudaryti indėlio sutartį, elektroniniu būdu gauti informaciją apie esamą sąskaitos likutį, peržiūrėti sąskaitų išrašus ir kokias operacijas jie atliko, siųsti ir gauti iš banko pranešimus, atlikti vietinius ir tarptautinius mokėjimus, konvertuoti užsienio valiutą, gauti paskolą, užpildžius paraišką ir ją atsiuntus elektroniniu paštu, naudotis debeto paslauga apmokant komunalines, ryšių ir kitas paslaugas, su kurių tiekėjais komerciniai bankai yra pasirašę sutartis dėl apmokėjimo iš klientų sąskaitų ir kitas operacijas. Bankai savo klientams garantuoja, kad operacijos ir perduodama informacija bus apsaugota nuo trečiosios šalies ir nepateiks falsifikuotos informacijos.

Manau, jog daugumai banko klientų internetinė bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių.Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, komerciniai bankai, teikiantys internetinės bankininkystės paslaugą, naudoja kelių slaptažodžio apsaugą, kadangi tokią sistemą yra paprasčiau sukurti ir pigiau naudoti, be to, ji yra patogesnė naudotojui.Mokomųjų kortelių rinkaMokomųjų kortelių rinka Lietuvoje taip pat sparčiai auga. Šių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvos bankai buvo išdavę 2,955 mln. mokėjimo kortelių. [11, žr. 2005-11-30]

Paveikslėlis 3. Mokomųjų kortelių skaičius Lietuvoje 2005 m. rugsėjo pabaigoje [11, žr. 2005-11-30]Didžiausią rinkos dalį tradiciškai dalinasi du didieji komerciniai bankai – Hansabankas ir SEB Vilniaus bankas. Pirmasis rugsėjo pabaigoje užėmė 33,33 proc., antrasis – 33,19 proc. mokėjimo kortelių rinkos. Bankas „Snoras“ pagal išduotų mokomųjų kortelių skaičių trečioje vietoje – užėmė 18,81 proc. rinkos. Nuo „Snoro“ atsiliko 10,45 proc. rinkos turėjęs Nord/LB Lietuva. Ūkio bankui priklausė 1,26 proc. rinkos. Sampo bankui dar mažiau – tik 0,53 proc. visos mokamųjų kortelių rinkos.Kiti bankai (Šiaulių bankas, Parex bankas ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) kartu sudėjus turėjo 2,41 proc. rinkos. Rugsėjo pabaigoje Lietuvos gyventojai turėjo 125 tūkst. kreditinių kortelių, 75 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai [21, žr. 2005-11-30]. Tačiau tai tesudaro 4,23 proc. visų mokomųjų kortelių išduotų Lietuvoje iki 2005 m. rugsėjo mėn. pabaigos.Didžiausia dalis šį rudenį Lietuvos gyventojų naudotų kreditinių kortelių – 100100 – buvo „Mastercard“ sistemos, „Visa“ kreditinių kortelių buvo 24890 [11, žr. 2005-11-30]. Šalyje buvo 1030 bankomatų ir 16,876 tūkst. kortelių skaitytuvų [11, žr. 2005-11-30]. Pirmasis bankomatas Lietuvoje pradėjo veikti 1995 m. rugsėjo 19 d. [8, žr. 2005-11-30]. Taigi mūsų šalyje bankomatai jau veikia daugiau kaip 10 metų.Trumpųjų žinučių sistema

Dabar savo finansinius reikalus Lietuvoje galima tvarkyti taip pat ir mobiliuoju telefonu, kur yra ryšio zona. Yra galimybė pasinaudojus mobilaus telefono trumpųjų žinučių (SMS) paslauga gauti informaciją apie savo sąskaitų likučius, paskutiniu nurašymus arba įplaukas į sąskaitas, valiutų kursus ir kt. (žr. Priede). Lietuvoje trumpųjų žinučių sistemos paslaugas siūlo šeši komerciniai bankai – Nord/LB Lietuva, SEB Vilniaus bankas, „Snoras“, Parex bankas, Hansabankas ir Sampo bankas. Tokia paslauga, mano nuomone, turėtų labai išpopuliarėti, nes ji yra labai patogi, galima gauti gan daug informacijos pasinaudojus mobiliojo telefono galimybėmis, be to, Lietuvoje nuolat daugėja mobiliojo ryšio vartotojų.Mobilioji bankininkystėBankui šios paslaugos įdiegimas gan brangiai kainuoja, tačiau ji padeda išlaikyti ir pritraukti naujų klientų. Jų naudą bankai skaičiuoja netiesiogiai – įvertinamas laikas, kuris būtų sugaištas, jei klientas skambintų į banką ar turėtų atvykti į banko padalinį.2002 m. pabaigoje Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius savo klientams pasiūlė banko operacijas atlikti naudojantis GPRS (General Packet Radio Services) technologija, kai duomenys perduodami paketais mobiliojo GSM ryšio tinklu. Banko klientai gali peržiūrėti sąskaitų likučius ir operacijas visose savo sąskaitose, atlikti vietinius ir tarptautinius mokėjimo pervedimus, siųsti užklausimus bankui. Turėdamas vieną numerį ir slaptažodį klientas gali naudotis ir internetinės, ir mobiliosios bankininkystės paslaugomis. [19, žr. 2005-11-15]Tačiau šiuo metu yra manoma, kad komerciniams bankams pakanka paslaugas teikti trumposiomis žinutėmis, nes trumpųjų žinučių funkcija yra visuose telefonuose, o GPRS – kol kas ne kiekviename, todėl besinaudojančių mobiliosios bankininkystės paslaugomis gali būti nedaug.

Telefoninė bankininkystė [16, 18, 21, 23, 24, žr. 2005-11-15]Telefoninę bankininkystę taip pat reiktų priskirti prie elektroninės bankininkystės paslaugų. Telefonu galima gauti informaciją apie valiutos kursus, pinigų likutį sąskaitoje, paskolų sąlygas ir pan. Dažniausiai teikiama tik bendro pobūdžio informacija, o informaciją apie sąskaitos būklę klientas gali gauti tik nurodęs banko jam suteiktą slaptažodį.

Lietuvoje telefonu galima apmokėti sąskaitas, pervesti lėšas iš vienos sąskaitos į kitą, sužinoti savo sąskaitų likučius, paskutinį lėšų nurašymą ar paskutinį lėšų įskaitymą į sąskaitas, gauti bendrą banko informaciją apie valiutos pirkimo ar pardavimo kainą, grynųjų pinigų išdavimo automatų tinklą, mokėjimo korteles, banko sąskaitas, vartojamąsias paskolas ir paskolas būstui, kitas paslaugas, konvertuoti valiutą, pranešti pasikeitusius kontaktinius duomenis. Tokias paslaugas teikia dauguma Lietuvos komercinių bankų (Hansabankas, SEB Vilniaus bankas, „Snoras“, Nord/LB ir Sampo bankas).Paprastai net nesudarius sutarties bendrąją informaciją bankai teikia nemokamai. Tereikia naudotis telefono aparatu, kuris numerį renka toniniu būdu.Elektroninės bankininkystės trūkumaiBankai, prieš nutardami užsiimti elektroninės bankininkystės veikla, turi išsiaiškinti ir neigiamus šios veiklos aspektus. Jie turi nuspręsti, ar bankas sugebės susitvarkyti su galimomis problemomis. Turbūt pats didžiausias elektroninės bankininkystės trūkumas diegiant ir eksploatuojant šią sistemą yra saugumas. Bankas turi garantuoti vartotojų duomenų apsaugą, elektroninių bankinių operacijų saugumą, sistemų patikimumą. Elektroninių paslaugų diegimas kelia grėsmę taip pat ir banko duomenų saugumui.Kita problema – klientai nesulaukia žadamo efekto. Reklama suformuoja įvaizdį, kad elektroninės atsiskaitymo sistemos leis laisvai disponuoti pinigais, nevykstant į banką, ištisą parą.Kitas elektroninės bankininkystės trūkumas – reklaminis bankininkų teiginys, kad nereikės vaikščioti į banką ir tuo bus sutaupomas laikas, neatitinka tikrovės, nes net jei įmonė dirba tik su negrynaisiais pinigais ir į banką reikia užsukti tik norint pasiimti išrašus iš sąskaitos, vis tiek pervedus pinigus reikia skubėti į banką pavedimo kopijos su banko antspaudu.Neretai pasitaiko mokėjimo kortelių falsifikavimo, vagysčių, nesankcionuoto jų naudojimo. Įsilaužėliai gali sugadinti banko duomenų bazes ir dėl to bankas gali netekti nemažai klientų, turėti daug išlaidų duomenų bazėms atstatyti.
Nauja veikla (t.y. elektroninės bankininkystės paslaugų teikimas) gali pareikalauti nemažų investicijų iš banko, todėl bankas turi kaip galima geriau pasirengti. Tačiau lieka didelė tikimybė, kad ši naujovė bankui gali neatsipirkti, nes stiprėja konkurencija. Todėl turėtų būti paruoštas specialus planas, kaip bankas turėtų reaguoti į iškilusius veiklos nesklandumus.Galima daryti išvadą, kad elektroninė bankininkystės sistema galėtų patenkinti vartotojų reikalavimus tik tuomet, jei ji garantuotų visišką saugumą, atliktų visas paprastų pinigų funkcijas, t.y. būtų tokie pat funkcionalūs ir likvidūs, atsiskaitymo sistemos būtų taip organizuotos, kad užskaitos tarp bankų vyktų realiame laike.IŠVADOSŠiuolaikiniai komerciniai bankai stengiasi neapsiriboti vien egzistuojančiais produktais ir įprastomis paslaugomis, nors šie produktai ir paslaugos jiems duoda pelną. Gyvuodami konkurencingoje rinkoje jie stengiasi pritraukti klientus savo aptarnavimo kokybe, siūlomomis naujovėmis ir mažesniais mokesčiais.Lietuvos bankų rinkoje šiuo metu veikia 12 komercinių bankų. Iš jų išsiskiria du aiškūs lyderiai – Hansabankas ir SEB Vilniaus bankas. Šie komerciniai bankai savo konkurentus stipriai lenkia turimų klientų skaičiumi bei gaunamu pelnu.Vystantis informacinėms technologijoms jos skverbiasi į visas rinkos šakas. Bankininkystė taip pat ne išimtis. Yra bankų, vadinamų Web-bankais, kurie savo paslaugas tekia tik internete, taip pat yra komercinių bankų, kurie savo paslaugas teikia tradiciniu būdu, t.y. klientus aptarnauja savo skyriuose, ir teikia elektroninės bankininkystės paslaugas.Lietuvos kol kas neveikia nė vienas bankas, kuris būtų tikrasis Web-bankas. Mūsų šalies komerciniai bankai teikia tik elektroninės bankininkystės paslaugas. Šių paslaugų srityje taip pat pirmauja Hansabankas ir SEB Vilniaus bankas.PRIEDAILentelė 1. Komercinių bankų teikiamos elektroninės bankininkystės paslaugos [16, 18, 19, 19, 21, 22, 23, 24, 25, žr. 2005-11-27]

NAUDOTOS LITERATŪROS ŠALTINIAI1. Ivaškevičius D., Sakalas A. Bankų vadyba. Kaunas, Technologija. 1997;2. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2085;

3. Martinkus B. ir kiti. Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas. Kaunas: Technologija. 2000;4. Sodžiūtė L., Sūdžius V. Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra ir procesai. Vilnius: Petro ofsetas. 2003;5. Vaškelaitis V. Piniginiai atsiskaitymai: teorija ir praktika. Vilnius, Eugrimas, 2001;6. „Advantages“ (www.firstib.com, žr. 2005-12-07);7. „Bankas“ (lt.wikipedia.org/wiki, žr. 2005-09-15);8. „Bankomatams Lietuvoje – 10metų“ (www.penki.lt, žr. 2005-11-30);9. „Internetinės bankininkystės vartotojų skaičiaus Lietuvoje augimas nemažėja“ (www.penki.lt, žr. 2005-11-30);10. „Interneto istorija: svarbiausi atskaitos taškai 1957-2003“ (www.infovi.vu.lt, žr. 2005-12-07);11. „Lietuvos gyventojai turi beveik 3 mln. banko kortelių“ (www.penki.lt, žr. 2005-11-30);12. „Nuo metų pradžios el.bankininkystės klientų padaugėjo 23%“ (www.ebiz.lt, žr. 2005-10-06);13. „The NetBank Story“ (www.netbank.com, žr. 2005-12-07);14. „Veikiančių bankų pelnas“ (www.lb.lt, žr. 2005-11-16);15. „WingspanBank.com“ (www.crm-event.com, žr. 2005-12-07);16. www.hansa.lt (žr. 2005-11-15);17. www.kobra.ktu.lt/~nerijuss/zodynas/testas/index.php (žr. 2005-11-28).18. www.nordlb.lt (žr. 2005-11-15);19. www.nordea.lt (žr. 2005-11-15);20. www.parex.lt (žr. 2005-11-15);21. www.sampo.lt (žr. 2005-11-15);22. www.sb.lt (žr. 2005-11-15);23. www.seb.lt (žr. 2005-11-15);24. www.snoras.lt (žr. 2005-11-15);25. www.ub.lt (žr. 2005-11-15).