TURINYS
TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS 3ĮTAKINGIAUSIOS PO ANTROJO PASAULINIO KARO ĮKURTOS REGIONINĖS ORGANIZACIJOS 4EUROPOS SĄJUNGA 4EUROPOS TARYBA 6VAKARŲ EUROPOS SĄJUNGA 6EUROPOS SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJA 6ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES ORGANIZACIJA 7AFRIKOS VIENYBĖS ORGANIZACIJA 7ARABŲ ŠALIŲ LYGA 8PIETRYČIŲ AZIJOS VALSTYBIŲ ASOCIACIJA 8NEPRIKLAUSOMŲ VALSTYBIŲ SANDRAUGA 8EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJA 8JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJA 9IŠVADOS 11NAUDOTA LITERATŪRA 12TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOSTarptautinė organizacija gali būti laikoma žmonių grupė, kurios nariai yra bent dviejų valstybių atstovai ir, kuri turi formalią organizacinę struktūrą, sudarančią prielaidas tų narių bendrai veiklai. Jos gali būti labai įvairios pagal veiklos sritis ir tikslus, taip pat pagal jų įtaką tarptautinių santykių raidai. Kalbant apie tarptautines organizacijas, dažniausiai turima galvoje tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos (TTO), kuriose atstovaujamos valstybės arba jų valdžios institucijos. Dabartiniu laikotarpiu tarptautinių santykių raidai turi įtakos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Tarptautinės organizacijos skirstomos pagal narystę, geografinę įtakos teritoriją ir veiklos profilį. TTO narės yra valstybės arba jų valdžios institucijos. Organizacijose, kurių narės yra valstybės, valstybių atstovai dažniausiai veikia valstybinių aukščiausiųjų valdžios institucijų vardu, todėl kai kurioms iš tų organizacijų būdinga tai, kad jos gana stipriai įtakoja tiek tarptautinės politikos formavimo, tiek ir įgyvendinimo procesą. Pagal narystę kai kurios tarptautinės organizacijos yra mišrios: jose atstovaujamos tiek valdžios institucijos, tiek ir privačios įstaigos bei asmenys, todėl kartais net neai6ku, ar jos tur4t7 b8ti priskirtos TTO, ar TNO. Pagal geografinę įtakos teritoriją tarptautinės organizacijos skirstomos į pasaulines ir regionines. Pasaulio masto TTO narės yra įvairių pasaulio regionų valstybės, o regioninių – atskirų pasaulio regionų valstybės, ir jos atitinkamai sprendžia pasaulinio ir regioninio masto problemas. Pagal veiklos profilį tarptautinės organizacijos skirstomos į bendrąsias arba daugiatiksles ir specializuotąsias arba riboto tikslų skaičiaus. Prie bendrųjų TTO priskiriamos organizacijos, turinčios kompetenciją spręsti platų klausimų spektrą politinės, ekonominės, socialinės ir kitokios veiklos baruose. Specializuotosios organizacijos gali būti skirstomos pagal jų veiklos sritis, pvz.: ekonominės, karinės, sveikatos apsaugos ir kt.
Visos tarptautinės organizacijos kuriamos bendradarbiavimo palaikymui, tačiau jų veikloje neišvengiami ir valstybių interesų konfliktai. Tų konfliktų arba nesutarimų dažnis ir pobūdis priklauso nuo to, kokius įgaliojimus toms organizacijoms suteikia jų nariai, taip pat nuo sprendžiamų problemų sudėtingumo. TTO, kurių dauguma sprendimų, iš jų ir politinių, yra privalomi visiems jų nariams, vadinamos viršnacionalinėmis organizacijomis. Toms organizacijoms būdinga tai, kad jų priimti teisiniai dokumentai gali būti tiesiogiai taikomi valstybių narių vidiniame gyvenime, t.y. be jų transformavimo į vidinę teisę Regioninės tarptautinės organizacijos. Šiuolaikinės regioninės tarptautinės organizacijos yra labai įvairios tiek pagal sprendžiamų problemų pobūdį, tiek ir pagal jų politinę įtaką ir priimamų sprendimų bei teisinių aktų galią. Daugumos šių organizacijų dokumentai turi tik rekomendacinį pobūdį.ĮTAKINGIAUSIOS PO ANTROJO PASAULINIO KARO ĮKURTOS REGIONINĖS ORGANIZACIJOS Europos Sąjunga; Europos Taryba; Vakarų Europos Sąjunga; Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija; Šiaurės Atlanto Sąjungos Organizacija; Amerikos Valstybių Organizacija; Afrikos Vienybės Organizacija; Arabų Šalių Lyga; Pietryčių Azijos Valstybių Asociacija; Nepriklausomų Valstybių Sandrauga; Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija; Jungtinių Tautų OrganizacijaEUROPOS SĄJUNGAEuropos Sąjungos sutartis buvo pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.ir ji įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.Šia sutartimi siekiama paspartinti Europos Bendrijos transformaciją į Politinę ir ekonominę bei valiutų sąjungą ir numatyta vykdyti bendrąją užsienio politikos ir saugumo politiką, kurią vėliau turėtų papildyti ir bendrosios gynybos politika. Ši sutartis padėjo Ekonomines ir valiutų sąjungos baigiamojo etapo pagrindus. Ekonominė ir valiutų sąjunga reiškia, kad Bendrijai priklausančių šalių valiutos yra tvirtai susijusios ir bet kurių valstybių narių piniginiai vienetai bet kuriuo metu turi būti laisvai keičiami į kitų valstybių narių pinigus. 1999m. sausio 1 d. į ES bankinių atsiskaitymų sistemą įvestas valiutos vienetas – EurasES ORGANAI ( ĮSTAIGOS),,EUROPOS KOMISIJA yra ES įstatymų vykdomoji valdžia. Komisijai priskiriamos iniciatyvos ( per potvarkius ir direktyvas ), vykdymo ir kontrolës funkcijos. Pažeidusiai įstatymus valstybei – narei komisija gali uždėti sankcijas ir perduoti Europos tribunolui.Europos komisiją sudaro 20 komisarų, skiriamų ketveriems metams. Kiekvienas komisaras yra nepriklausomas nuo savo šalies vyriausybės, nors šios juos ir skiria.’’ Penkios didžiosios šalys – Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, Pranzūzija ir Ispanija skiria po du, likusios dešimt – po vieną komisarą. Pargindinės komisijos darbo kalbos yra anglų, pranzūųø ir vokiečių, bet oficialūs dokumentai yra verčiami į visų valstybių – narių kalbas. 1985-1994m. Europos Komisijos pirmininku buvo prancūzas Žakas Deloras (Jacques Delors ), nuo 1995m. pradžios juo tapo buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Žakas Santeras (Jacques Santer). Europos Komisijos būstinë yra Briuselyje.MINISTRŲ TARYBA yra sprendžiamasis ES organas, kuriame nagrinėjama ir derinama įstatymų leidyba. Kiekviena valstybė – narė Briuselyje turi nuolatinę atstovybę, kur dirba atitinkamų ministerijų diplomatai ir valdininkai iš gimtųjų kraštų. Šių atstovybių vadovai kartą per savaitę susitinka nuolatinių atstovų komitete.,,Balsai valstybėms narėms skiriami proporcingai jų gyventojų skaičiui. Iš 87 balsų Vokietijai, Italijai, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai tenka po 10, Ispanijai 8, Olandijai, Graikijai, Belgijai ir Portugalijai po 5, Švedijai ir Austrijai po 4, Danijai, Suomijai ir Airijai po 3, Liuksemburgui 2.Jokia atskira šalis negali blokuoti pasiūlymo ir įstatymo projekto.’’ Pirmininkavimas Ministrų Taryboje (paprastai tai vadinama pirmininkavimu Europos Sąjungoje) vyksta rotaciniu principu – kiekviena valstybė narė šešis mėnesius pirmininkauja. Ministrų Tarybos būstinė yra Briuselyje.Ministrų Taryba priima sprendimus kvalifikuotos balsų daugumos principu. Prezidentaujančios šalies ministrai pirmininkauja Tarybos susirinkimuose.EUROPOS PARLAMENTAS dažnai vadinamas Europos tautų demokratiniu balsu. Jis kontroliuoja Europos Komisijos veiklą, tvirtina Europos Sąjungos biudžetą, vykdo įstatymų leidybos priežiūrą. Europos Parlamentas turi teisę atšaukti Europos Komisijos įgaliojimus, tačiau nė karto šia teise nepasinaudojo.
Europos Parlamento nariai yra susiskirstę ne pagal valstybinę priklausomybę, bet pagal politines grupes,pvz: Socialistų frakcija, Žaliųjų frakcija, Krikščionių demokratų frakcija. Tad nacionalinës politinės partijos turi galimybę užmegzti politinius ryšius su kitų šalių bendraminčiais politiniais judėjimais ir kurti tikruosius transnacionalinius politinius sąjūdžius.Parlamento nuolatiniai komitetai ir parlamento biurai yra Briuselyje. Europos Parlamento sesijos vyksta kas mënesį Prancūzijos mieste Strasbūre. Europos Parlamento sekretoriato būstinë yra Liuksemburge.Sprendimų priėmimo procesas:1.ES įstatymus inicijuoja Europos Komisija, Europos Parlamento arba Ministrų Tarybos prašymu.2.Pasiūlymai yra svarstomi Ministrų Taryboje ir tuomet siunčiami į Europos parlamentą. Čia jie patenka į atitinkamus komitetus, kur yra taisomi ir yra balsuojama. Tik tada ataskaitos yra pateikiamos planiniam posėdžiui Strasbūre.3.Kai kur…ių politinių sričių pasiūlymai yra taip pat siunčiami į Ekonomikos ir Socialinį komitetą. Jie pateikia nuomonę, į kurią Ministrų Taryba atsižvelgia. Tuomet įstatymo projektas grįžta į Tarybą bei Parlamentą antrajam skaitymui.
1993m. lapkričio 1d. įsigaliojus ES Mastrichto sutarčiai, Europos Parlamentas įgavo naujų galių: Kartu su Ministrų Taryba leisti įsakymus. Parlamentas gali atmesti kai kuriuos pasiūlimus. Parlamentas turi teisę prašyti Komisijos pateikti pasiūlymus tam tikrose politikos srityse. Gali sudaryti laikinus Tyrimo komitetus ir turi peticijos teisę. Parlamentas gali paskirti ombudsmeną, įgalintą priimti skundus dėl Sąjungos institucijų veiklos ir pranešti apie tai Parlamentui.
ES TEISMAS yra sudarytas iš 15 teisëjų – po 1 iš kiekvienos valstybės – narės, plius 1 teisėją bei 9 generalinius advokatus, kurie turi būti nepirklausomi, skiria šalys – narės ir tvirtina Ministrų Taryba. Jie yra skiriami 6 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas. Kas 3 metai pusė teisėjų ir generalinių advokatų yra skiriami iš naujo.Teismas paprastai posėdžiauja atskiruose rūmuose, tačiau ypatingai svarbiais atvejais visi jo nariai susirenka kartu. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
Teismo funkcija – spręsti ginčus tarp šalių – narių, tarp Sąjungos ir šalių – narių, tarp institucijų, tarp asmenų, įskaitant juridinius asmenis, ir Sąjungos. Jis taip pat nagrinėja Europos Sąjungos personalo skundus. Teismas įtvirtina tarptautines sutartis ir priima preliminarius sprendimus byloms, kurias pateikia teismai.EUROPOS TARYBA1949 m. gegužės 5 d. Europos Tarybą įkūrė 10 valstybių (Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Švedija).Tikslai : ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą; padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatinti jų vystymąsi; ieškoti problemų, su kuriomis susidūria Europos visuomenė (mažumų diskriminavimo, ksenofobijos, netolerancijos, aplinkos apsaugos, žmonių klonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t.t.), sprendimų; padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą Europoje politinių, teisinių ir konstitucinių reformų pagalba.VAKARŲ EUROPOS SĄJUNGAVakarų Europos Sąjunga buvo įkurta 1955-ųjų gegužės 6 d., tačiau link tokios organizacijos sukūrimo buvo einama jau mažiausiai 8-erius metus.VES struktūroje veikia 3 agentūros, kurių funkcijos yra šios: Ginklavimosi kontrolės analizė ir nusiginklavimo klausimai; Saugumo analizė ir gynybos klausimai; Bendradarbiavimo plėtra ginklavimosi srityje.VES politikos klausimus sprendžia Ministų Taryba, jai padeda Generalinis sekretoriatas Briuselyje.EUROPOS SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJAESBO įkūrimo dokumentais laikomi 1975 m. Helsinkio Baigiamasis Aktas, 1990 m. Paryžiaus Chartija Naujajai Europai ir jos papildomas dokumentas, 1992 m. Helsinkio deklaracija “permainų laiko iššukis” bei sprendimų paketas dėlESBO struktūros ir pagrindinių darbo krypčių.Pagrindinės ESBO veiklos kryptys: valstybių saugumo stiprinimas, žmogaus teisių gynimas ir ekonominis bendradarbiavimas. Šios organizacijos sprendimai priimami bei politinės konsultacijos vyksta ESBO valstybių vadovų susitikimuose, Taryboje, kurią sudaro užsienio reikalų ministrai, Vyresniųjų valdininkų komitete, Parlamentinėje asamblėjoje bei Bendradarbiavimo saugumo srityje ir Ekonominiuose forumuose. Nuolat dirba ESBO Konfliktų prevencijos centras Vienoje bei Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras Varšuvoje.ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES ORGANIZACIJA
1949 m. balandžio mėnesį buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis (North Atlantic Treaty Organization/NATO). NATO buvo įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, tai gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Ši sutartis įpareigoja šalis nares ginti savo ir kitų šalių narių laisvę ir nepriklausomybę. Kilus pavojui jų saugumui visos narės turi padėti šaliai, kuriai gresia ginkluotas užpuolimas. Vienos šalies užpuolimas yra laikomas visų šalių užpuolimu. NATO tikslas yra išsaugoti taiką ir užtikrinti ją ateityje. Šio Aljanso šerdį sudaro 19 valstybių, tačiau bet kurioje Aljanso veiklos srityje yra aktyviai užmezgami partnerių santykiai su daugeliu kitų šalių: Su 24 šalimis, dalyvaujančiomis programoje “Partnerystė taikos labui”, pagrįstoje bendruoju dokumentu ir atskiromis partnerystės programomis, su 44 šalimis – Euroatlantinės partnerystės tarybos narėmis, partnerystė yra pagrįsta išsamiu veiksmų planu.NATO yra gynybinė sąjunga, kurios tikslas – išsaugoti taiką bei užtikrinti ją ateityje. Patys akivaizdžiausi narystės Aljanse privalumai yra didesnis saugumas ir stabilumas. NATO nesikiša į šalių narių valstybinius reikalus, bet gali konsultuoti ar tarpininkauti vairiais klausimais.NATO taip pat vadovauja keletui svarbių tarptautinių mainų programų, susijusių su mokslinėmis ir ekologinėmis problemomis, kurios kelia rūpestį ir NATO priklausančioms valstybėms, ir šalims – NATO partnerėms.Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplëtojo savo politines bei karines struktūras atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes. NATO struktūrų ir politikos pakitimai atspindi bendrą NATO valstybių susitarimą tęsti politinį ir karinį bendradarbiavimą, būtiną jų bendram saugumui. Tuo pačiu metu, siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio bei Rytų Europos.AMERIKOS VALSTYBIŲ ORGANIZACIJA
Amerikos Valstybių Organizacijos įstatai priimti 1948 m. balandžio 30 d.Dabar tos organizacijos narės yra per 30 Lotynų Amerikos bei Karibų jūros baseino šalių ir JAV. Jos pagrindinis tikslas yra taikos ir saugumo palaikymas šiame regione bei valstybių – organizacijos narių – bendradarbiavimas politinėje, socialinėje, mokslinėje ir techninėje bei kultūrinėje sferose.AFRIKOS VIENYBĖS ORGANIZACIJA
Įkurta Afrikos nepriklausomų valstybių vadovų konferencijoje Adis Abeboje 1963 m. gegužės 25 d., pasirašius tos organizacijos chartija. Pagrindiniai tikslai: skatinti Afrikos valstybių vienybę ir solidarumą, koordinuoti ir stiprinti jų pastangas geresniam Afrikos tautų gyvenimui pasiekti, ginti jų suverenitetą, teritorinį integralumą ir nepriklausomybę, panaikinti visas kolonializmo formas Afrikoje.ARABŲ ŠALIŲ LYGAAŠL įkūrimo paktas Kairo konferencijoje 1945 m. papildomai pasirašyta Tarpusavio gynybos ir bendradarbiavimo sutartis. Lyga turi tikslą sustiprinti ryšius tarp valstybių narių, koordinuoti jų politinę veiklą, kad būtų užtikrinta šių valstybių nepriklausomybė ir suverenitetas. AŠL dabar jungia 21 arabiškąją valstybę. Ji turi stebėtojo statusą JTO Generalinėje Asamblėjoje ir jos pagalbinėse organizacijose. Lygos sekretoriatas ir būstinė yra Kaire.PIETRYČIŲ AZIJOS VALSTYBIŲ ASOCIACIJAĮkurta 1967 m. Bankoko deklaracijoje pabrėžiamos nepolitinės bendradarbiavimo formos, nurodant, kad pagrindinis Asociacijos tikslas – spartinti visų valstybių narių socialinį, ekonominį ir kultūrinį vystymąsi, palaikant taikius ir harmoningus santykius. Siekiant apsaugoti šį regioną nuo supervalstybių įtakos, 1971 m. buvo pasirašyta Pietryčių Azijos Valstybių Asociacijos Deklaracija dėl taikos, laisvės ir neutraliteto, o 1976 m. draugystės ir bendarbiavimo sutartis ir Vienybės deklaracija. Nuo 1993 m. įkurta PAVA laisvosios prekybos zona. PAVA sekretoriatas yra Džakartoje.NEPRIKLAUSOMŲ VALSTYBIŲ SANDRAUGA1991 m. gruodžio 7 d. Belovežo girioje Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai pasirašė sprendimą, kad panaikinama tuometinė SSRS – Sovietų Sąjunga. Jos vietoje buvo paskelbta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga. Jos įstatuose deklaruojama, kad Sandrauga neturi viršnacionalinių įgaliojimų ir kad veikia vadomaudamasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais. Tačiau Įstatuose pabrėžiama, kad sanrdaugos valstybės turi ir bendrų tikslų. Prie jų priskiriami: žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimas, užsienio politicos koordinavimas, bendradarbiavimas formuojant ir vystant bendąją ekonominę eerdvę, kova su organizuotu nusikalstamumu, sveikatos ir aplinkos apsauga bei nendradarbiavimas gynybos ir valstybių sienų apsaugos srityse.EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJAEBPO dėl savo veiklos sričių įvairovės ir svarbos – makroekonomika, finansų politika ir kapitalo rinka, prekyba, švietimas, plėtros politika, mokslas ir inovacinės technologijos – vaidina išskirtinį vaidmenį vykstant globalizacijos procesams pasaulyje. Tokia EBPO veikla leidžia siekti ir apibrėžtų tikslų: • tolygios rinkos ekonomikos plėtros ir demokratinių valdymo principų įdiegimo globaliu mastu, tuo pačiu prisidedant prie gyvenimo lygio bei socialinės gerovės kilimo EBPO narėse ir kitose šalyse; • •pažangių valstybės ir privataus sektoriaus valdymo metodų taikymo. Šiuo metu EBPO priklauso 30 labiausiai pasaulyje išsivysčiusių industrinių valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. Būsimosios ES narės aktyviai vienokia ar kitokia forma dalyvauja OECD veikloje – Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija yra OECD narėmis, Bulgarija, Rumunija ir Slovėnija, panašiai kaip ir Lietuva, Latvija bei Estija turi specialias bendradarbiavimo programas.JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJAJungtinių tautų organizacija – tai pasaulinė tarptautinė organizacija, įkurta po Antrojo pasaulinio karo. JT chartiją parengė 51 valstybės atstovai, kurie ją pasirašė 1945.07.25 San-Franciske. Tačiau reali organizacijos įkūrimo data yra 1945.10.25 kada pasirašytą Chartiją ratifikavo 5 didžiosios valstybės: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga ir Kinija.JT Chartija nustatė tokius veiklos tikslus:1) siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui imtis efektyvių kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;2) puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;3) siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;4) būti tautų, siekiančių aukščiau minėtų tikslų, veiklos derinimo centru;JTO Chartijoje taip pat yra nurodyti šie jos veiklos principai:-JT remiasi visų Organizacijos narių suverenia lygybe;-visos narės pasžada sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus;-tarpusavio ginčus spręsti taikiu būdu ir taip, kad nepakenktų tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui;-susilaikyti nuo jėgos vartojimo ar grasinimøų pavartoti jėgą kitų valstybių atžvilgiu;-visapusiškai remti JT veiksmus, vykdomus sutinkamai su JT chartija, bei atsisakyti remti tas valstybes, kurių atžvilgiu JT imasi preventyvių ar prievartinių veiksmų;JTO struktūra: Generalinė asamblėja susideda iš visų JTO valstybių-narių atstovų. Tai pagrindinis Organizacijos organas, kuris aptaria visus svarbiausius ir aktualiausius klausimus bei rengia rekomendacijas valstybėms-narėms ir Saugumo Tarybai, taip pat priiminėja rezoliucijas ir deklaracijas įvairiais pasaulinės politikos klausimais. Saugumo Taryba – tai organas, kuriam tenka visa atsakomybė už taikos ir saugumo išsaugojimą pasaulyje. Saugumo Tarybą sudaro 15 valstybių-narių, 5 iš kurių yra nuolatinės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija), o 10 narių kas dveji metai renka Generalinė Asamblėja. Kiekviena Saugumo Tarybos narė turi po vieną balsą, bet sprendimus ST gali priimti tik tada, kai yra:1) susidarius 9 balsų dauguma;2) kai 5 nuolatinių narių nuomonės sutampa (čia reiškiasi vadinamoji “didžiųjų valstybių sutarimo” arba “veto” taisyklė). Jeigu nors viena iš nuolatinių ST narių balsuoja prieš tai sprendimas negali būti priimtas. Tačiau sprendimo priėmimui reikia dar 4 nenuolatinių narių pritarimo. Ekonominė ir Socialinė Taryba. Ji tvarko įvairių programų ir projektų, kurie padėtų gerinti viso pasaulio žmonių gyvenimo sąlygas įgyvendinimą, teikia rekomendacijas ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimį pasaulinės prekybos industrijos, gamtos resursų įsisavinimo, žmogaus teisių, moters padėties, demokratijos būklės , socialinės gerovės, nusikaltimų išvengimo ir daugeliu kitų klausimų, liečiančių valstybių-narių ekonominæę ir socialinę raidą.Globos Taryba. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – skatinti globojamų valstybių politinį, ekonominį ir socialinį progresą, rengti jas laipsniškam perėjimui prie savivaldos ir nepriklausomybės. Tarptautinis teismas, kurio nuolatinė bûūstinė yra Olandijos mieste Hagoje, yra pagrindinis JTO teisminis organas. Tarptautinio Teismo statutas yra sudėtinė JT Chartijos dalis, todėl viso JTO narės yra Tarptautinio Teismo statuto narės.Sekretoriatas – tai organas, aptarnaujantis kitus JTO organus bei vykdantis JTO politiką pagal Generalinės Asamblėjos, Saugumo Tarybos ir kitų organų sprendimus. Sekretoriatui vadovauja Generalinis Sekretorius, kurį 5 metams pagal Saugumo tarybos rekomendaciją skiria Generalinė Asamblėja. Viena svarbiausių Generalinio Sekretoriaus funkcijų – atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į problemas ir pavojus tarptautinei taikai ir saugumui, kurie, jo nuomone, reikalauja neatidėliotinų sprendimų. JTO biudžetas. Šios tarptautinės organizacijos pagrindinis finansavimo šaltinis yra reguliarūs valstybių-narių įnašai. Pagrindinis k…riterijus nustatant valstybės-narės įnašo dydį yra tos šalies galimybės mokėti. Maksimalus įnašas sudaro 25% JTO biudžeto (tokį moka JAV). Minimalus įnašo dydis – 0,01% JTO biudžeto. Tokio dydžio įnašą moka Lietuvos Respublika.IŠVADOSTai gi susipažinome su pačiomis svarbiausiomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip NATO, ES, JTO. Išsiaiškinome jų sukūrimo tikslus, istorine raida, sužinojome, kokia šių organizacijų struktūra.Pastebėjome, jog daugelį tarptautinių organizacijų vienija tie patys tikslai tokie kaip žmogaus teisių užtikrinimas, ekonominis stabilumas, taikos užtikrinimas. Taip pat galima atsekti, jog daugelis šių organizacijų susikūrė po antrojo pasaulinio karo, manau, tai jos kūrėsi todėl, kad reikėjo atsvaros socialistiniam blokui.NAUDOTA LITERATŪRAF. Žigaras, Politologija, UAB “Gimtinė”, Vilnius, 2001“Kas yra NATO ?”, XXI amžius, 2000 m.sausio 19 d., p.14,16. www.ceo.int“Europos Sąjunga- jūsų kaimynė. Liuksemburgas, 1995m. “http://www.geocities.com/Vykintas/ei.html