Įmonė

Turinys

Įvadas..............................2
1. Privačios organizacijos samprata.....................3
2. Privačios organizacijos aplinkos....................5
3. Privačios organizacijos išorinės aplinkos elementai..........7
3.1. Tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai ir jų įtaka....8
3.1.1 Vartotojai.........................9
3.1.2 Konkurentai........................10
3.1.3 Profesinės sąjungos....................11
3.1.4 Finansų institucijos...................12
3.1.5 Tiekėjai.........................13
3.1.6 Žiniasklaida........................14
3.1.7 Valdžios politika....................15
3.2. Netiesioginio poveikio aplinkos elementai ir jų valdymas...16
3.2.1 Socialiniai veiksniai...................18
3.2.2 Ekonominiai kintamieji..................19
3.2.3 Teisinė bazė........................20
3.2.4 Technologiniai veiksniai................22
Išvados..............................23
Literatūros sąrašas..............................24

Įvadas

Išorinės aplinkos įtaka privačiai organizacijai – tai tema, kuri savo aktualumu, skatina nuolatines diskusijas bei ekonomistų susidomėjimą. Jos aktualumą visų pirmą lemia, tai, kad ši tema savyje talpina pamatines vadybos ir verslo administravimo šakų egzistavimo prielaidas. Kita be galo svarbi priežastis, tai pereinamasis laikotarpis, kai iki šiol buvusį teisinį reglamentavimą teks suderinti suu Europos Sąjungos teisės aktais, kurie garantuotų lygiavertes veiklos bei verslo sąlygas ir Lietuvos privačioms organizacijoms.
Be to, plėtojant darbo temą, tenka daryti išvadą, kad net ir remiantis autoritetingų vadybos specialistų nuomone ne taip lengva vienareikšmiškai įvardinti kas yra išorinė aplinka apskritai ir kokiu kriterijumi vadovaujantis derėtų išskirti tiesioginio ir netiesioginio poveikio komponentus. Diskutuotina ir šiame darbe analizuojama kokius būtent elementus iš jų gausos reikėtų priskirti kiekvienai iš sudedamųjų išorinės aplinkos dalių.
Džiugu tai, kad literatūros šia tema yra tikrai pakankamai. Tenka prripažinti, kad tokia jos gausa rodo valstybės ir vadybos specialistų tiek praktikų, tiek teoretikų nuolatinį susidomėjimą išorinės aplinkos įtakos privačiai organizacijai probletatika. Todėl rašant ši darbą, be verslo vadybos ir administravimo specialistų monografijų, knygų, kuriose atskleidžiami darbo temai svarbūs klausimai, bu

us naudojami norminiai teisės aktai ir, žinoma, ekonomistų straipsniai, kuriuose nagrinėjamos su darbo tema susijusios problemos.
Nagrinėjant esamą literatūrą ir ieškant paralelių ir skirtumų įvairių autorių nuomonėse, remiantis sisteminiu ir lyginamuoju metodais, bus tikslingai siekiama, kuo išsamiau atskleisti išorinės aplinkos įtaką privačiai organizacijai apskritai ir išskiriant dar detalesnei analizei konkrečius tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementus ir gvildenant problematiškus išorinės aplinkos įtakos klausimus, pateikiant konstruktyvius įvairių nuomonių motyvus apie tai, iš ko susideda išorinė verslo aplinka, aplinkos kitimo tempus ir kaip išorinės aplinkos svarbos pažinimas gali lemti ilgalaikę privačios organizacijos veiklos sėkmę.

Privačios organizacijos samprata.
Šis skyrius turi ypatingą reikšmę visam darbui, nes prieš pradedant išsamiai nagrinėti konkrečių veiksnių įtaką privačiai organizacijai, derėtų apibrėžti jos sąvoką, atskleisti svarbiausius bruožus ir galimas formas. Analizuojant šiuos kllausimus, darbo autoriaus nuomone, vertėtų pastebėti, kad šiame darbe sąvoka privati organizacija bus nagrinėjama kaip viena iš verslo organizavimo formų ir dėmesys bus skiriamas privatiems juridiniams asmenims, pelno siekiančioms privačioms organizacijoms.
Ekonomistai skiria šias privačių organizacijų (verslo organizavimo) formas: individuali, partnerinė (ūkinė) ir akcinė bendrovė. Tokio skirstymo pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris teigia, kad visos išvardintos įmonės yra juridiniai asmenys (iki kodekso įsigaliojimo individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos buvo įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso, dabar juridiniai asmenys su

u neribota atsakomybe).
Taigi reikėtų kiekvieną iš minėtų formų panagrinėti išsamiau, atsižvelgiant į tai, kokią įtaką privačiai organizacijai daro išorinė aplinka priklausomai nuo jos formos bei veikimo ir struktūros ypatumų ir kiek skirtingas galimybes turi kiekvienos rūšies privati organizacija prisitaikyti ar pakeisti šio poveikio pasekmes.
Individualių įmonių įstatymas pateikia jos apibrėžimą, kuriame sakoma, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Be to, įstatyme pasakyta, kad tokios įmonės steigėju gali būti tik fizinis asmuo, o savininkas tik vienas. Tai pati paprasčiausia verslo organizavimo forma, ji yra lanksti ir nesudėtinga privati organizacija, kurioje praktiškai vienas asmuo užsiima verslo organizavimu, darbuotojų samdymu ir visais kitais reikalais. Tačiau, kaip bus išsamiau panagrinėta vėliau, individualią įmonę nėra sunku įsteigti, bet jos dažniausiai ir yra likviduojamos.
Kaip rodo statistika, praktiškai visose šalyse vyrauja tendencija, kad kiekybiniu atžvilgiu rinkoje dominuoja individualios organizacijos, tačiau pardavimų apimtys (beveik 90 %) priklauso stambioms akcinėms bendrovėms ar korporacijoms. Tai paaiškina esminiai tokios privačios organizacijos trūkumai: nekonkurencingumas, dėl savininko baimės prarasti savo asmeninį turtą, ribotos galimybės pasiskolinti kapitalo firmai plėsti ir verslo vykdymo trukmė (kol savininkas yra ekonomiškai aktyvus). Šios aplinkybės individualią įmonę daro visiškai priklausomą nuo išorinės aplinkos veiksnių ir iki minimumo sumažina jos galimybes pakreipti sau palankia linkme išorinius veiksnius (ypač netiesioginius).
Ūkinė be
endrija pagal Ūkinių bendrijų įstatymą yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (šis įstatymas skiria tikrąsias ūkines bendrijas ir komanditines). Bendrijos steigėjai yra jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys (ir fiziniai, ir juridiniai). Bendrijoje gali būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų. Kiekvienas partneris gauna sutartą dalį pelno, bet taip pat padengia ir dalį susidariusių nuostolių.
Jeigu kalbėti apie ūkinės bendrijos veiklą išorinės aplinkos kontekste, tenka pastebėti, kad jos vaidmuo nėra toks pasyvus kaip individualios įmonės, bet ji vis tiek neturi realių galimybių didinti kapitalo per finansų institucijas ir išlieka likvidavimosi pavojus, pasitraukus vienam iš partnerių. Taigi ūkinė bendrija turi daug realesnes galimybes galimybes paveikti tiesioginius išorinės aplinkos veiksnius nei netiesioginius.
Bendrovės (yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis ir yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.), o pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra skiriamos uždarosios akcinės bendrovės (įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 10 000 LT, joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų, o akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai) ir akcinės bendrovės (jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt).
Analizuojant šios teisinės formos privačią organizaciją, pastebėtina, kad be daug sudėtingesnio valdymo ji turi ne mažai privalumų, tokių, kaip ribota bendrasavininkų atsakomybė, veiklos tęstinumas ir, be abejo ga
alimybė prisitaikyti prie išorinės aplinkos poveikio. Kaip bus nagrinėjama tolesniuose šio darbo skyriuose, pastebėtina, kad dėl savo formos tokia bendrovė gali pakankamai lengvai didinti savo kapitalą per finansų institucijas, investicijomis į reklamą pritraukti daugiau vartotojų, sudaryti palankesnes sutartis su tiekėjais ir tokiu būdu įveikti konkurentus.
Taigi detali kiekvienos iš privačios organizacijoų formų analizė leidžia pereiti išorinės aplinkos, jos sudedamuųjų komponentų ir jų poveikio privačiai organizacijai nagrinėjimo.

Privačios organizacijos aplinkos.
Kaip jau minėta ankstesniajame šio darbo skyriuje, vienas pagrindinių teorinių teiginių yra tas, kad organizacija, tiek privati, tiek valstybinė nėra nei visiškai nepriklausoma, nei visiškai uždara. Greičiau priešingai, ji keičiasi ištekliais su išorine aplinka ir yra nuo jos priklausoma.
Kiekviena norinti sėkmingai veikti privati organizacija turi pažinti savo aplinką ir daryti jai įtaką. Ne taip seniai buvo atsisakyta iki šiol vyravusios nuomonės, būdingos planinės ekonomikos laikams, “kad organizacijos sėkmė pirmiausia priklauso nuo racionalaus gamybos organizavimo, gamybos sąnaudų mažinimo, specializacijos plėtojimo. Kitaip sakant, valdymo metu įtaka buvo daroma tik vidiniams gamybos veiksniams.”
Šiuo metu didžiausias dėmesys teikiamas organizacijos veiklos lankstumui, jos gebėjimui prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Ar rinkos sąlygomis organizacija pasieks numatytus tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo jos mokėjimo orientuotis išorinėje aplinkoje. Todėl “svarbiausias kiekvienos privačios organizacijos vadovo uždavinys – teisingai apibrėžti išorinę aplinką.”
Praktiškai visi vadybos ir administravimo specialistai, tiek teoretikai, tiek praktikai sutaria, kad tik integruotas privačios organizacijos aplinkos vertinimas užtikrina produktyvų ir efektyvų organizacijos darbą. Todėl, vadovaujantis vyraujančiomis tendencijomis yra skiriamos tokios privačios organizacijos aplinkos:
o natūrali aplinka,
o vidiniai įtaką darantys veiksniai,
o išorinė aplinka.
Darbo autoriaus nuomone, prieš pradedant nagrinėti konkrečius darbo temos klausimus derėtų trumpai aptarti ir tas privačios organizacijos aplinkas, kurių neapima darbo temos analizė, nes tai užtikrintų kokybišką ir visapusišką išorinės aplinkos įtakos privačiai organizacijai atskleidimą.
Tradiciniai mąstymo apie vadybą būdai, savaime suprantama, mažai dėmesio skiria organizacijos ir natūralios aplinkos sąveikai. Šio klausimo gvildenimą daugiau ar mažiau lėmė XX a. pradžioje iškilusios tokios problemos, kaip aplinkos apsauga, sugriežtėję ekologiniai reikalavimai gamybos procesams ir naujai suformuluotas tikslas – išsaugoti sveiką aplinką ateities kartoms. “Taigi vienas iš esminių organizacijos natūralios aplinkos sudedamųjų veiksnių yra aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių naudojimas.” Todėl privačios organizacijos vadovas formuluodamas veiklos strategijas be išorinių ir vidinių organizacijos veiksnių turi įvertinti ir natūralios aplinkos veiksnių įtaką ir reikalavimus.
Kalbant apie vidinius įtaką darančius veiksnius derėtų akcentuoti, kad jie priklauso tiesioginio poveikio aplinkos elementams ir vadinami vidiniais įtaką darančiais asmenimis. “Tai grupės ar asmenys, kurie, griežtai tariant, nepriklauso organizacijos išorinei aplinkai (pavyzdžiui, darbuotojai), bet jiems vadovai atsako.” Taigi darbo jėgos prigimtis iš esmės keičiasi daugumoje organizacijoje ir tai lemia demografiniai veiksniai.
Kitas nei kiek ne mažiau svarbus veiksnys tai akcininkai ir direktorių valdybos, kurios turi galimybę pasinaudoti balsavimo teise ir tokiu būdu daryti įtaką tokiai privačiai organizacijai kaip akcinė bendrovė (ir uždarajai akcinei bendrovei). Tradiciškai akcininkus, visų pirma, domina investicijų pelningumas, o pačios organizacijos valdymą jie palieka vadovams.
Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizaciją su pasauliu. “Taigi organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus, darbo jėga, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus (išėjimus).”
Čia pateikiamas tik trumpasis privačios organizacijos išorinės aplinkos apibūdinimas, kuris visų aplinkų kontekste leidžia susidaryti bendrą jų vertinimą ir iškristalizuoti esminius kiekvienos iš aptartų aplinkų skirtumus. Neabejotinas teiginys, kad išorinė privačios organizacijos aplinka veikia ir vidinę įtaką darančius asmenis, pavyzdžiui, akcininkų sprendimas bus įtakojamas tiek egzistuojančios teisinės bazės, tiek vartotojų poreikių ar konkurentų priimtų sprendimų. Taigi darbo tema bus atskleidžiama integruotai: išorinė privačios organizacijos aplinka bus vertinama kaip visumos dalis, tiek pati daranti įtaka organizacijos funkcionavimui, tiek įtakojama kitų aplinkų.

Privačios organizacijos išorinės aplinkos elementai.
Taigi trumpai aptarus bendrą kontekstą ir užakcentavus esminius privačios organizacijos aplinkos elementus, darbo autorius pereina prie temos esmės atskleidimo – išorinės aplinkos sampratos ir pagrindinių elementų aptarimo.
Kaip jau minėta, išorinę verslo (organizacijos) aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo organizacijos veiklos ribų, bet darančius jai poveikį. Įmonės vadovo uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį įmonei.
Išorinė aplinka nėra nekintanti: priešingai, ypač dabartiniu metu jos pokyčiai ypač dažni. “Aplinkai kintant vis sparčiau, privačiai organizacijai lieka vis mažiau laiko susikurti strategiją, kaip reaguoti į tam tikrus aplinkos pokyčius.” Vadybos specialistai pateikia tokius pagrindinius išorinės aplinkos požymius, kurie leidžia identifikuoti jos daromą poveikį :
1. Veiksnių bendrumas. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams.
2. Sudėtingumas. Jis reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikiu privačiai organizacijai. Yra organizacijų, kurios turi ryšių su keliais šimtais tiekėjų, o jų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų ir norminių aktų; tokiu atveju sakoma, kad organizacijos aplinka yra sudėtinga.
3. Paslankumas. Paslankumu arba judrumu vadinama pokyčių sparta. Yra organizacijų, kurių aplinka keičiasi labai greitai (pavyzdžiui, farmacija, chemija). Gali skirtis aplinkos paslankumas ir skirtingose tos pačios organizacijos padaliniuose. Sparčiai keičiantis aplinkai reikia išsamesnės ir patikimesnės informacijos, kad būtų galima priimti teisingus sprendimus.
4. Neapibrėžtumas. Tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Privačios organizacijos veiklos sudėtingumas reikalauja vis daugiau informacijos, bet jos patikimumas mažėja. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtumui sunkiau priimti efektyvius sprendimus.
Taigi siekiant kuo efektyvesnio organizacijos valdymo išorinė aplinka skirstoma į tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos elementus, kurie daug išsamiau bus aptariame kituose šio darbo skyriuose.
Tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai ir jų įtaka.
Šį skyrių derėtų pradėti nuo to, kad “tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip privati organizacija suvokia savo tikslus.” Jie skirstomi į dvi kategorija, viena iš jų ir yra tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai.
Tradiciškai ekonomistai skiria šiuos tiesioginio poveikio komponentus: vartotojai, tiekėjai, konkurentai, žiniasklaida, finansų institucijos, profesinės sąjungos ir vyriausybės vykdoma politika. Kiti šį sąrašą papildo ir kitais veiksniais, tokiais kaip specialiųjų interesų grupės, tai žmonių grupės, kurios organizuojasi panaudoti politinius procesus, kad pažengtų į priekį tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, ginklų kontrolės, aplinkos apsaugos ar kitais klausimais.
Tiesioginio poveikio elementai, kaip ir netiesioginio, yra privačios organizacijos išorinės aplinkos dalis, kuri nuolat daro įtaką organizacijos funkcionavimui. Taigi būtina aptarti esminius šių išorinės aplinkos dalių skirtumus, kurie lemia būtinybęs jas apalizuoti atskirai.
Kaip toliau bus teigiama, netiesioginio poveikio elementai tarsi sukuria privačios organizacijos egzistavimo kontekstą. Tiek ekonominių, socialinių, teisinių ar techninių veiksnių įtakoje kuriasi organizacija ir norėdama pelningai dirbti privalo prisitaikyti prie visų pokyčių, bandydama perprasti jų dėsningumus.
Tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai ir jų poveikis nėra toks neįveikiamas ir tarsi nulemtas kitų jėgų, bet tik ne pačios organizacijos. Šiuo atveju organizacija palaiko nuolatinius ryšius ir daro vieni kitiems abipusį poveikį. Vadinasi, organizacija, bendradarbiaudama tiek su profesinėmis sąjungomis, tiekėjais, žiniasklaida ar vartotojais, gali juos pakreipti sau naudinga linkme arba bent stengtis pašalinti neigiamą poveikį, kurį jie galėtų padaryti.
Taigi kituose darbo skyriuose kiekvienas poveikio elementas bus nagrinėjamas detaliai, atskleidžiant esminius poveikio aspektus, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį jie turi ne tik privačiai organizacijai apskritai, bet ir ypatumus kiekvienai iš organizacijų formų.

Vartotojai.
Vartotojai – tai vienas išorinę tiesioginę įtaką darančių veiksnių, kurių poveikis privačios organizacijos veiklai bus nagrinėjamas šiame darbo skyriuje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.39 str. 1 d. vartotojas – tai fizinis asmuo sudaręs sutartį dėl prekių ar paslaugų įsigijimo savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Tačiau analizuojamos darbo temos kontekste terminas vartotojai suprantamas plačiąja prasme ir apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, kurie “dalyvauja prekių ir paslaugų vartojimo procese, norėdami patenkinti savo poreikius” . Taigi vartotojais gali būti: įstaiga – mokykla, ligoninė, kita firma – rangovas ir privatus asmuo.
Vartotojai keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į nagrinėjamos organizacijos prekes ar teikiamas paslaugas. “Privačios organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui rasti vartotojų.” Kiekvienas vartotojas skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais ir įpročiais.
Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir apmokėti. Vartotojai nusprendžia, kokios prekės ir paslaugos jiems reikalingos. Nuo jų sprendimo priklauso ir organizacijos veiklos rezultatai.
Labai svarbu žinoti, kas nulemia vartotojo apsisprendimą įsigyti prekę: kaina, kokybė, tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai ryšiai ar politiniai įsitikinimai. Būtina sužinoti, kokį organizacijos, jos prekių ar paslaugų įvaizdį susidarė vartotojai. Privati organizacija privalo nuolat sekti visuomenėje vykstančius pokyčius, nagrinėti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikyti gaminamą produkciją.
“Pardavimo metodai skiriasi priklausomai nuo vartotojo ir padėties rinkoje.” Dažniausiai marketingo vadovas tiria potencialius klientus bei rinkos padėtį ir remdamasis tyrimų duomenimis vadovauja marketingo kompanijai.
Taigi, organizacija atsižvelgdama į vartotojus, imasi įvairiausių veiksmų. Vienas iš pačių svarbiausių galėtų būti kokybės valdymas. “Ir valdant produkto darymo eigą, ir vartotojui pateikiamo produkto kokybės formavimo procesą įvairiose privačiose organizacijose išryškėja tam tikros kokybės valdymo funkcijų realizavimo ypatumai.”

Konkurentai.
Konkurentai daro tiesioginį ir labai reikšmingą poveikį privačiai organizacijai visų pirma tuo, kad veikia toje pačioje sferoje kaip ir analizuojama organizacija ir antra tuo, kad siekia tokių pačių tikslų – pelningas ir efektyvus privačios organizacijos darbas.
Norėdama išplėsti savo dalį rinkoje, privati organizacija turi pasinaudoti viena iš dviejų galimybių: 1) rasti naujų vartotojų – toje pačioje rinkoje ar ieškodama būdų išplėsti rinką arba 2) nugalėti konkurentus prasiskverbusi ir įsitvirtinusi naujose besiplečiančiose rinkose. Abiem atvejais organizacija turi išnagrinėti konkurencijos sąlygas ir sukurti griežtą marketingo strategiją, kurios tikslas – pasiekti kuo didesnį vartotojų pasitenkinimą.
Be abejo, reikėtų pastebėti, kad individuali įmonė niekada negalės būti rimtu konkurentu akcinei bendrovei ar korporacijai, todėl, kalbant apie konkurenciją, vertėtų akcentuoti tokias sąvokas kaip stambus, vidutinis ir smulkus verslas. Ryškiausia ir efektyviausia konkurencija yra būtent tarp individualių įmonių smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje ar tarp krporacijų ir koncernų stambaus verslo sferoje. Tai lems ir konkurencijos mastą bei jos realią įtaką vartotojams.
Konkurentų poveikio ignoruoti negalima. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų reikmes, ilgai neišsilaiko – ji bankrutuoja. “Dažnai kaip tik konkurentai, o ne vartotojai lemia, kokią produkciją gaminti ir kokia kaina galima parduoti.” Taip pat svarbu suprasti, kad vartotojai – tai ne vienintelis objektas, dėl kurio varžosi organizacijos. Kova gali vykti dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technines naujoves. Nuo konkurencijos priklauso vidinės organizacijos darbo sąlygos, darbo užmokestis bei vadovų ir pavaldinių santykiai.
Gerai susipažinus su konkurentų pasiekimais, galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės veiklos būdus, nuspręsti, kokie veiksniai – kainos, kokybės ar paslaugos – bus efektyvesni. Konkurencija naudinga visiems: vartotojas gauna modernesnę ir geresnės kokybės produkciją (kartais net pigesnę), gamintojas yra verčiamas nuolat tobulėti, įveikti kliūtis, ieškoti naujovių. Taigi iš esmės konkurencinė kova, kuri neprieštarauja įstatymams, yra pozityvus ir teigiamas veiksnys.
Profesinės sąjungos.
Jeigu vadovautis Lietuvos Respublikos pavyzdžiu, tai pagal Profesinių sąjungų įstatymą “profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus” . Kaip jų buvimas privačioje organizacijoje įtakoja jos darbą ir veiklą?
Personalo specialistai daugiausiai imasi aprūpinti organizaciją darbo ištekliais. Įvairiais būdais jie stengiasi rasti žmonių, turinčių organizacijai reikalingų įgūdžių ir patirties. Jei organizacija samdo profesiniai sąjungai priklausančius darbuotojus, sąjunga ir vadovai dažniausiai sudaro kolektyvinias sutartis, kuriose apibrėžiamasatlyginimas, darbo laikas bei sąlygos.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 str. “įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.” Taigi ir Lietuvoje yra sudaromos galimybės taikiai išspręsti problemas kylančias tarp darbuotojų ir darbdavio.
Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų Europoje smarkiai pasikeitė darbo santykiai. Tiek personalo valdymo srityje, tiek ir profesinėse sąjungose pradėjo dirbti profesionalai. Todėl darbdaviai dažniausiai sutinka su kolektyvinės sutarties sudarymo eiga ir bendradarbiauja su profesine sąjunga, siekdami didesnės atsakomybės ir aktyvesnio darbuotojų dalyvavimo.
Jeigu palyginti su tuo kokia padėtis yra Lietuvoje, tai tenka pastebėti, kad kolektyvinių sutarčių yra sudaryta tik vienetai, o streikai, kaip darbuotojų protestų ir reikalavimų reiškimo forma, yra pakankamai reti. Todėl atrodytų, kad pavyksta išvengti situacijų privačioje organizacijoje, kurios trikdytų jos normalų darbą. Nes neabejotina, kad nuolatiniai darbininkų streikai neleidžia organizacijai normaliai funkcionuoti ir būti konkurentabiliai rinkoje.
Iš kitos pusės, stipri profesinė sąjunga dažnai kelia tokius reikalavimus, kurie organizacijos vadovams anaip tol neatrodo priimtini, tačiau streikų baimė verčia su jais sutikti. Visgi pastebėtina, kad problemos tarp darbdavių ir profesinių sąjungų dažniau kyla valstybei priklausančiose įmonėse nei privačiose organizacijose, kurių vadovai yra suinteresuoti kokybišku ir nepertraukiamu savo darbininkų darbu.
Finansų institucijos.
Privati organizacija yra priklausoma nuo įvairių finansų įstaigų, kaip antai, komerciniai bankai, investicijų bankai, draudimo kompanijos, suteikiančios lėšas joms veikti ir plėstis bei akcininkai ir privatūs asmenys, akcentuojantys organizacijos vekselius arba perkantys jos obligacijas. Santykiai tarp šių institucijų remiasi kreditavimo pagrindu (kreditas – tai ekonominiai ir teisiniai santykiai, atsirandantys dėl vertės perleidimo laikinai naudotis, už atlyginimą – palūkanas).
Ir naujos, ir seniai susikūrusios organizacijos gali tikėtis trumpalaikių kreditų einamosioms operacijoms finansuoti bei ilgalaikių kreditų naujiems pajėgumams kurti ir naujiems įrenginiams įsigyti. Kadangi efektyvūs darbo ryšiai su finansų institucijomis organizacijai yra gyvybiškai būtini, už šių ryšių kūrimą ir palaikymą dažniausiai atsako organizacijos finansų vadovas ir jos administracijos vadovas.
Klestinti organizacija yra auganti ir besivystanti; dideliems sumanymams įgyvendinti jai reikia kapitalo. Kuo stipresnė organizacija, tuo daugiau ji turi galimybių pritraukti investitorių ir gauti iš jų veiklai plėtoti reikalingų lėšų.
Taigi, teikiant kreditą, kreditoriui svarbu turėti garantiją, kad kreditas bus grąžinamas. Šis kredito dengimas plačiai taikomas ir Lietuvos praktikoje. Pvz, privati organizacija, norėdama gauti lengvatinį kreditą, smulkiam verslui, pateikia Finansų ministerijai dokumentus, liudijančius, kad įregistruotas (apmokėtas) nuosavas kapitalas ar kitas nekilnojamas turtas, kuris gali būti užstatytas, yra didesnis už norimo gauti kredito dydį arba kredito grąžinimą garantuoja kita nevalstybinė įmonė turimu turtu.
Jeigu kalbėti apie akcines bendroves, tai daug kas priklauso nuo verslo rizikos rinkoje. “Didelis kapitalų santykis rodo didelį skirtumą tarp debetinio ir nuosavo kapitalo. Itin didelis rodiklis reiškia. Kad bendrovė skolinasi per daug, palyginus su turimu turtu.” Didelio kapitalų santykio privalumas tas, kad esant geram pelnui akcininkai gautų labai dideles pajamas. Tokiu atveju privačiai organizacijai yra naudinga nuolat palaikyti santykius su finansų institucijomis.
Tačiau dažnai finansų institucijų įtaką privačiai organizacijai lemia ir bendras ekonominis šalies kontekstas. Organizacijos norą gauti papildomų pajamų iš finansų institucijų veikia vartotojų perkamosios galios augimas, palūkanų norma ir kiti ekonominiai veiksniai.

Tiekėjai.
Kiekviena organizacija įsigyja išteklių – žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos – iš aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, bei nuo to, ką ji su paimtais ištekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kaina ir kokybė. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų, ir stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo ir greitesnio pristatymo.
Kai kurios privačios organizacijos, ypač didieji konsernai, nustatė, kad ilgainiui geriau sekasi kontroliuoti nustačius ilgalaikius, pagrįstus įsipareigojimu ryšius su savo tiekėjais. Taigi “vienas iš galimų santykių variantų yra tas, kad net pateikus nekokybišką žaliavą, nereikia skubėti nutraukti ryšius, o leisti tiekėjui “pasitaisyti” .
Pažanga atsargų valdymo ir informacijos apdorojimo srityse taip pat pakeitė santykius su tiekėjais. Tradicinėje sistemoje gamintojas dažniausiai pats buvo atsakingas, kad netrūktų visų gamybai būtinų atsargų. Tačiau dabar kai kurios kompanijos visiškai nekaupia jokių atsargų, pasitikėdamos tuo, kad kasdien po kelias siuntas bus pristatoma “kaip tik laiku” metodu.
Veikianti privati organizacija iš kitų įmonių gauna žaliavas, medžiagas, įrenginius, energiją. Laisvos rinkos sąlygomis šiuos išteklius galima gauti beveik iš viso pasaulio. Pasirenkant tiekėjus, vadovaujamasi kainų, kokybės ar kiekybės kriterijais. Pasirenkant tiekėjus užsienyje, prisiimama rizika dėl valiutos kurso nestabilumo, aplinkos judrumo,o kartais ir dėl politinio nestabilumo. Gali atsitikti, kad kai kuriais atvejais organizacija turės reikalų tik su vienu tiekėju (pavyzdžiui, vandens, elektros), tokiu atveju ji taps priklausoma nuo tiekėjo.
Tačiau geriausiai tiekėjų įtaką bet kurios formos privačiai organizacija, tiek stambiai, tiek smulkiai atspindi tiekiamų žaliavų, energijos kaina, kuri tiesiogiai lemia ir yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant prekių ar teikiamų paslaugų kainą. Todėl vėl gi stambi ir didelėmis partijomis perkanti žaliavas bendrovė turės daug palankesnę padėtį ir tiekiamų žaliavų kainos bus nustatomos abipusėmis derybomis, o kainos gerokai skirsis nuo tų, kurias turės mokėti individuali (personalinė) įmonė. Taigi tiekėjų politika, kaip ir visi iki tol aptarti veiksniai, didelę kompaniją paveiks daug mažiau nei mažąją.

Žiniasklaida.
Žiniasklaida visada nušviesdavo ekonomikos ir verslo reikalus, nes jie liečia daugybę žmonių. Tačiau šiandien žiniasklaidos ir komunikacijos priemonės pateikia vis platesnius ir išsamesnius duomenis: pradedant bendromis naujienomis, apybraižomis ir baigiant detalia specialaus tyrimo ataskaita. Vis plačiau naudojant ryšio palydovus, naujienos perduodamos beveik tuoj pat.
Daugelis stambių privačių organizacijų vadovai supranta, kad jie dirba po nuolatine priežiūra ir bet kuris jų veiksmas gali tapti informavimo priemonių tyrimo objektu. Todėl buvo įsteigti ryšių su visuomene ir marketingo skyriai, kurie padeda bendrauti su vidaus ir išorės auditorija. Be to, vadovai nuolat bendrauja su žiniasklaidos atstovais, dažnai stengiasi baigti specialaus mokymo kursą, kad galėtų aiškiai ir efektingai pateikti informaciją ir vertinimus.
Žiniasklaidos įtaka privačiai organizacijai yra tiesiogiai susijusi su organizacijos įvaizdžio (“tai abstrakti visos visuomenės ar tam tikrų visuomenės grupių nuomonė apie organizaciją” ) formavimu. Todėl privati organizacija nuolat komunikuoja su žiniasklaida, siekdama atkreipti dėmesį į įmonės savitumus.
Taigi galima sakyti, kad organizacijos įvaizdis – tai tam tikras jos identiteto atspindys visuomenėje, jos vertinimo visuma. Organizacijos įvaizdis gali būti palankus ir padėti siekti marketingo tikslų arba priešingai. Todėl privati organizacija yra suinteresuota, kad žiniasklaidos nuomonė apie ją būtų kuo palankesnė, o tai papraščiausiai galima pasiekti savo vykdoma veikla.
Be abejo, žiniasklaidos dėmesys skirtingo dydžio privačioms organizacijoms labai skiriasi. Dažniausiai į jos akiratį patenka tik tos organizacijos, kurios užima pakankamai reikšmingą rinkos dalį ir daro poveikį didelei vartotojų grupei. Taigi akivaizdu, kad individuali (personalinė) įmonė į žiniasklaidos akiratį pateks daug rečiau Vienas ryškiausių žiniasklaidos poveikio privačiam sektoriui pavyzdys yra 2002 m. pabaigoje kilusi Vilniaus banko krizė. Kaip paaiškėjo tai buvo laikraščių sukeltas skandalas, kuriam nebuvo realaus pagrindo, tačiau dėl jo bankas prarado milijoną LT indėlių, kuriuos dėl žiniasklaidos įtakos atsiėmė indėlininkai. Tai leidžia neabejoti tuo, kaip žiniasklaida gali pakreipti privačios organizacijos veiklą ir padėti arba pakenkti organizacijos įvaizdžio formavimui.

Valdžios politika.
Prieš pradedant nagrinėti valdžios politikos, kaip tiesioginio išorinės aplinkos veiksnio, įtaką derėtų pastebėti, kad autorius sąmoningai įi nori aptarti šiame darbo skyriuje ir valdžios politikos netapatina su teisinių aktų baze, kuri bus nagrinėjama toliau, prie netiesioginių išorinės aplinkos poveikio elementų. Valdžios politikos įtaką derėtų suprasti bendresne prasme, kaip vyriausybės požiūrį į privačias organizacijas ir jų vykdomą veiklą.
“Dar visai neseniai buvo manoma, kad nesikišimo (laissez – faire) doktrina, sukurta XVIII a., yra tobuliausias vyriausybės politikos modelis privačios organizacijos atžvilgiu.” Ši doktrina skelbia, kad vyriausybė neturi stengtis tiesiogiai veikti verslą, ji privalo apsiriboti teisingumo ir tvarkos apsauga, leisti laisvajai rinkai formuoti ekonomiką. “Taigi vyriausybės vaidmuo turi būti labai ribotas ir orientuotas į gynybos, teismų, draudimo, kelių tiesimo paslaugų užtikrinimą.”
Galimas ir kitas variantas, kai vyriausybė nusprendžia, kokias paslaugas teikti ir kokias prekes gaminti. Taigi ji gali spręsti beveik viską, nurodydama, kas turi būti gaminama ir vartojama, kokia turi būti prekių normavimo ir paskirstymo sistema, kas gaus pagamintus produktus.
Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, “dabartinė ekonomika yra rinkos ir vyriausybės priimamų sprendimų derinys (ekonomika yra mišri)” . Vienas iš galimų vyriausybės įtakos variantų privačiam sektoriui yra teisinė sistema, apie kurią kalbėsime vėliau. Dabar derėtų akcentuoti priažastis, kurios vyriausybę skatina imtis būtent tokios politikos, tai skurdas, kuris Lietuvoje tapo itin opia problema. Žinoma, privačias organizacijas vyriausybės sprendimai liečia daug mažiau nei valstybines, tačiau jos irgi yra bendros valstybės ekonomikos dalis.
Tai akivaizdu, kai kalbama apie minimalaus darbo užmokesčio nustatymą, kuris yra privalomas ir privačioms organizacijoms. Arba Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu numatyta pareiga darbdaviui informuoti Darbo biržą apie laisvas darbo vietas. Tačiau vyriausybės vykdoma protekcionizmo politika palengvina privačios organizacijos gaminamos produkcijos ar paslaugų realizavimą šalies viduje. Taigi vyriausybės nuostata verslo atžvilgiu neabejotinai įtakoja ir privačios organizacijos veiklą.

Netiesioginio poveikio aplinkos elementai ir jų valdymas.
Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką privačiai organizacijai dviem būdais. Pirmiausia, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis. Antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmūkis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Tame klimate privati organizacija gyvuoja ir jai tenka į jį reaguoti. Pavyzdžiui, šiuolaikinė kompiuterių technologija leidžia gauti, kaupti, koordinuoti ir perduoti daugybę informacijos apie individus. Bankai ir kitos verslo firmos panaudoja šią technologiją informacijai apie potencialių pirkėjų kreditus saugoti, kaupti apdoroti ir keistis.
Fahey ir Narayanan sugrupavo šias sudėtingas sąveikas į keturių plačių veiksnių grupes, kurios veikia privačią organizaciją ir į kurias vadovai turi atsižvelgti. Tai socialiniai, ekonominiai, teisiniai ir technologiniai kintamieji , kuri detali analizė pateikiama kituose šio darbo skyriuose.
Būtina pastebėti, kad kiti vadybos specialistai pateikia kiek kitokius netiesioginio poveikio aplinkos pagrindinius elementus. Yra autorių, kurie linkę atskirai skirti politinę ir teisinę aplinką , argumentuodami tuo, kad teisinis faktorius apima daugiau privatinius teisinius santykius, kildinamus iš civilinės teisės (sutarčių teisė), o politinė erdvė savyje talpina viešąjį reglamentavimą, visuomeninį interesą ir valstybės politika privataus sektoriaus atžvilgiu, kylantį ir administracinės ar mokesčių teisės (mokesčių, rinkliavų sistema). Tačiau darbo autoriaus nuomonė kiek kita, nes, visų pirma, jis sutinka su pirmąja keturių elementų pozicija ir, antra, teisinė sistema yra vienalytė, o skirtymas į viešąją ir privatinę šiuo atveju esminės įtakos nedaro. Be to, politinis valstybės kontekstas yra tik teisinio raglamentavimo vystymosi tendencijas lemiantis veiksnys.
Kita irgi kritikuotina nuomonė, tai ekologinių veiksnių skyrimas išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentams . Darbo autoriaus nuomone, tokia klasifikacija buvo galima ankščiau, bet atsiradus natūralios organizacijos aplinkos sampratai, ji tapo ne tik diskutuotina, bet ir netiksli. Taigi šiame darbe vadovaujamasi modernesne pozicija ir ekologinių veiksnių įtaka yra aptariama netūralios aplinkos kontekste, kiek tai yra būtina darbo temos kokybiškam atskleidimui. Todėl, kaip jau minėta ankščiau, tolesni darbo skyriai bus orientuojami į keturių pagrindinių veiksnių analizavimą pagal Fahey ir Narayanan.
Vienas iš svarbiausių privačios organizacijos vadovui keliamų tikslų yra netiesioginio poveikio aplinkos valdymas. Jie stebi netiesioginio poveikio aplinką dėl ankstyvų įspėjamųjų ženklų apie pasikeitimus, kurie vėliau darys įtaką jų organizacijos veiklai. Pavyzdžiui, pasireiškus bendrųjų vartotojų išlaidų mažėjimo tendencijoms, nelaukiant, kol sumažės pardavimų apimtys, reikia siaurinti prabangos prekių gamybą.
“Informacija apie netiesioginio poveikio aplinką ateina iš kelių šaltinių: neoficialiais pramonės šakos kanalais, iš kitų organizacijų vadovų, iš organizacijos veiklos duomenų, iš vyriausybės bei statistinių pranešimų, bendro pobūdžio finansinių ar verslo leidinių.” Užuominos, prognozės, statistika – bet kas gali įspėti vadovą apie tendenciją, kurią derėtų stebėti.
Veiksmai, kurių galėtų imtis privačios organizacijos vadovas, visų pirma yra nulemti organizacijos dydžio ir formos. Neabejotina, kad geriausias galimybes valdyti ir stebėti padėtį turi dideli koncernai ar akcinės bendrovės. Joms tiktų klasikinis vadybos specialistų patarimas: tokiu atveju privati organizacija turėtų užsakyti tolesnius tyrimus, kad išsiaiškintų potencialiai svarbias stebėjimų kryptis. Organizacija, taikydama statistinio prognozavimo metodus, gali numatyti socialinių, ekonominių, teisinių ir technologinių kintamųjų pokyčius ir parengti alternatyvius veiklos planus.
Individualios ar partnerystės pagrindu veikiančios nedidelės įmonės savininkas, be abejo, negalės imtis tokių veiksmų. Jų išorinio poveikio elementų valdymas dažniausiai apsiriboja stebėjimu, nes imtis išsamių rinkos tyrimų neleidžia materialiniai ištekliai, be to, tai nevisada ir būtų tikslinga. Nes nedidelės privačios organizacijos užimama rinkos dalis nėra jau tokia didelė, taigi ir galimi nuostoliai proporcingai daug mažesni nei stambiai korporacijai ar koncernui.
Apibendrinant išdėstytus teiginius, darytina išvada, kiekvienas iš minėtų elementų daro įtaką bet kurios formos privačiai organizacijai, tačiau to poveikio mastas labai priklauso nuo veiksmų, kurių imasi organizacija, siekdama juos suvaldyti ir pakreipti tokia linkme, kad patirtų kuo mažiau nuostolių.

Socialiniai veiksniai.
“Ekonomistai socialinius veiksnius skirsto į tris kategorijas: demografija, gyvenimo stilius ir socialinės vertybės.” Demografiniai ir gyvenimo stiliaus pokyčiai veikia privačios organizacijos darbo jėgos pasiūlos ir vartotojų sudėtį, jų išsidėstymą ir lūkesčius. Socialinės vertybės sudaro visų kitų socialinių, teisinių, technologinių bei ekonominių pokyčių pagrindą ir lemia pasirinkimus, kuriuos žmonės daro savo gyvenime. Socialinės jėgos yra dinamiškos ir tokiu būdu turi įtakos visų formų “privačioms organizacijoms, visų pirma produkcijos asortimentui ir teikiamų paslaugų apimčiai” .
Demografiniai pokyčiai pirmiausia lemia darbo jėgos pasiūlą: tai susiję su visuomenės senėjimu. Tai rodo svarbiausias socialinis rodiklis – šalies gyventojų skaičius. Privačiai organizacijai naudinga, kad gyventojų skaičius didėja, nes daugėja potencialių prekių ir paslaugų vartotojų ir didėja darbo jėgos pasiūla. Kaip rodo visuotinio gyventojų surašymo duomenys gyventojų skaičius Lietuvoje yra gerokai sumažėjęs, taigi privačios organizacijos turėtų stebėti mažėjančią potencialių vartotojų ir darbo pasiūlos rinką.
Antra, gyventojų sudėties pokyčiai sukuria socialinių problemų, liečiančių privačių organizacijų vadovus. Keičiasi darbuotojų nuostatos. Žmogus nebenori būti tik priemone prekei pagaminti, jis siekia sąmoningai dalyvauti organizacijos veikloje. Jauni darbuotojai nori didesnio savarankiškumo.
Gyvenimo stilius yra “žmonių pažiūrų ir vertybių išorinis demonstravimas” . Kaip pastebi sociologai, kinta gyvenimo būdas, pagrindinės vertybės, etninių ir religinių vertybių sistemos. Šie pokyčiai ypatingai svarbūs privačioms organizacijoms, nes nuo to priklauso visuomenės pirkimo įpročiai. “Nors tokie pokyčiai mažina kai kurių marketingo priemonių sėkmę, bet kartu įmonėms atsiveria naujų galimybių.” Viena ryškiausių tendencijų, kurią vertėtų pastebėti tai didelių prekybos centrų steigimasis. Žinoma, Lietuvoje šis procesas gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos, kur tokie centra atidaromi užmiestyje, o Lietuvoje, priešingai, kuo arčiau miesto centro. Tai puikiai iliustruoja visuomenės poreikių kuo įvairesnėms prekėms ir paslaugoms augimą.

Ekonominiai kintamieji.
Ekonominiai kintamieji – tai bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį privačios organizacijos veiklai, lemiančios jos veiklos sėkmę. Atlyginimai, tiekėjų ir konkurentų nustatytos kainos ir vyriausybės fiskalinė politika turi įtakos ir gamybos ir paslaugų kaštams ir rinkos sąlygoms, kuriomis parduodami produktai ar teikiamos paslaugos.
Tradiciniai ekonominiai rodikliai įvertina nacionalines pajamas ir nacionalinį produktą, kainas, atlyginimus, darbo našumą, užimtumą, vyriausybės veiklą ir tarptautinius sandorius. Visi šie veiksniai laikui bėgant kinta ir vadovai turi skirti daugiau savo organizacijų laiko ir išteklių, kad galėtų numatyti ekonomikos galimus pokyčius. Kadangi ekonominiai pokyčiai dabar tapo norma, o ne išimtimi, tai ši vadovui keliama užduotis yra tikrai sudėtinga.
Tradicinių ekonominių rodiklių sąrašą papildo pajamų augimo, nedarbo ir infliacijos lygis, valiutų kursas, įmokų ir išmokų balanso deficitas. Be natūraliai vykstančių pokyčių, privačiai organizacijai turi įtakos ir vyriausybės, kuri savo priemonėmis siekia paveikti bendruosius ekonominius rodiklius, politiką. Valstybės ekonominė politika gali suteikti verslo įmonei papildomų galimybių, tačiau gali jos veiklą ir riboti.
Tačiau ekonominių pokyčių poveikį privačiai organizacijai reikėtų panagrinėti ir iš kitos pusės, kaip jie įtakoja vartojimą, kuris tiesiogiai daro įtaką ir organizacijai. Bendra ekonomikos būklė lemia materialinių išteklių kainas, nuo kurių priklauso moki vartotojų paklausa prekėms ir paslaugoms. Todėl neabejotinas ir tiesioginis poveikis yra BVP tendencijų pasikeitimo.
Anot vadybos specialistų, smulkios personalinės įmonės ir tos, kurios patenka į smulkiojo ir vidutinio verslo sąvoką, jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Taip pat jos pirmosios suklesti dėl iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės skatinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos uždavinių. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių.

Teisinė bazė.
Kaip jau minėta ankstesniuose darbo skyriuose, šioje dalyje bus analizuojamas ir politinis veiksnys, kuris, darbo autoriaus nuomone, kaip teisinį reglamentavimą lemiantis kriterijus, patenka į bendrą teisinį kontekstą ir leidžia kokybiškai atskleisti šio komponento įtaką privačios organizacijos veiklai.
Politinę aplinką sukurią valstybės valdymo organų veikla, kuri reiškiasi per teisinių aktų leidimą, ir bendros politikos kryptis. Be to, privačiai organizacijai turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas ir teisinė bazė, bet ir tarpvalstybinių institucijų (tokių kaip Europos Sąjungos) darbas. Todėl nagrinėjant šio veiksnio įtaką derėtų atsižvelgti į tarptautinius aktus, ypač Europos Sąjungos, kurios nare Lietuva taps gegužės mėnesį, ir visos organizacijos privalės derinti savo veiklą su bendrijos reikalavimais.
Ekonomistai pabrėžia, kad valstybė daro didžiulę įtaką privačios organizacijos veiklai, taikydama šias priemones :
o mokesčių sistemą,
o valstybės išlaidas,
o privatizaciją ir su ja susijusius procesus,
o konkurencijos skatinimo priemones, regioninę politiką,
o pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Valstybė kontroliuoja, skatina ir valdo privačiojo sektoriaus veiklą. Skatindama tam tikras tendencijas, ji taiko subsidijas ar mokesčių lengvatas arba keičia palūkanų normą, siekdama išspęsti makroekonomikos klausimus. “Svarbu suvokti, kad dažniau valstybė verslo įmonių veiklą riboja, o ne padeda plėtoti.”
Jei nagrinėti Lietuvos Respublikoje veikiančios mokesčių sistemos įtaką privačiai organizacijai, tai derėtų pradėti nuo to, kad privati organizacija privalo mokėti pelno mokestį. Tačiau būtina pastebėti, kad įstatymas numato tam tikras lengvatas (mokestis mažinamas nuo 50iki 100 procentų): “žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų, kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių”. Mokesčių legvatos, be abejo, yra susijusios su valstybės siekimu skatinti tam tikrą veiklą ir paremti smulkųjį ir vidutinį verslą, todėl toms privačioms organizacijoms, kurios patenka į remiamų sąrašą, veiklą vykdyti tampa daug lengviau.
Dar vienas pavyzdys įrodantis, kaip teisinė aplinka įtakoja privačios organizacijos veiklą, tai verslo įmonės ir visuomenės santykių kontrolė. Kad privačios organizacijos veikla nebūtų žalinga visuomenei ir nepažeistų viešosios tvarkos, reguliuoja teisės aktai (pavyzdžiui, alkoholonių gėrimų pardavinėjimas sporto renginių metu, konfliktas, sukėlęs pakankamai daug diskusijų ir Lietuvoje).
Anot ekonomikos specialistų, teisės normos teikia verslo santykiams stabilumo ir mažina riziką. Jos riboja verslo įmonių veiklą arba, priešingai, verčia imtis tokios veiklos, kokios ankščiau jos plėtoti neketino. Taigi ši aplinka padidina privačios organizacijos veiklos kaštus.
Sunku įsivaizduoti net ir nedidelę personalinę įmonę dirbančią be teisininko konsultacijų. Aišku, juriskonsulto paslaugos didina bet kurios privačios organizacijos kaštus, bet dėl dviejų priežasčių šios išlaidos yra būtinos. Visų pirma dėl Lietuvos Respublikos įstatyminės bazės dinamiškumo, tik nuoseklus jos stebėjimas ir pažinimas leidžia organizacijos darbą derinti su vis naujais įstatymų leidėjo reikalavimais. Ir antroji priežastis, kurią tiesiogiai lemia pirmoji, tai galimybė pasinaudoti įstatymų teikiamomis lengvatomis ir, aišku, išvengti papildomų išlaidų baudoms mokėti.
Be jau ankščiau aptarto teisinės bazės poveikio privačiai organizacijai derėtų pastebėti, kad teisinis reglamentavimas yra bazė privačiai organizacijai įkurti, bet apie tai jau buvo kalbėta viename iš pirmųjų skyrių. Be to, įstatymų leidėjas numato licencijų ir leidimų išdavimą įvairioms veiklos rūšims. Pavyzdžiui, be atsakingos institucijos leidimo neįmanoma pradėti prekybos centro statybų, be to, statyti prekybos centrą dažnai leidžiama tik tuo atveju, jei statytojas įsipareigoja atlikti papildomus reikalavimus (finansuoti aplinkinių kelių remonto darbus).
Įdomu tai, kokius padarinius privačioms organizacijoms daro Lietuvoje egzistuojanti teisinė sistema. Tai visų pirma veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių dalies bendrame įmonių skaičiuje mažėjimą (nuo 95 % 1995 m. iki 64 tūkst. 2001 m.), tačiau individualiosios (personalinės) įmonės vis dar tebesudaro didžiausią smulkių ir vidutinių įmonių dalį Lietuvoje ir fizinių asmenų, įsigijusių patentą, daugėjimas.
Technologiniai veiksniai.
Technologiniai kintamieji apima fundamentalių mokslo šakų, tokių kaip fizikos, laimėjimus, taip pat produktų, procesų ir medžiagų tobulinimą. Technologijos lygis visuomenėje ar tam tikroje pramonės šakoje plačiu mastu lemia, kokie produktai bus gaminami ir kokios paslaugos bus teikiamos, kokia įranga bus naudojama ir kaip operacijos bus valdomos.
Technologinė aplinka taip pat nepaliaujamai kinta. Šis kitimas, viena vertus, gali turėti neigiamų padarinių. Privačios organizacijos veikla būna sėkminga, jeigu ji sugeba prie šių pokyčių prisitaikyti.
Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą, tačiau jie gali privačią organizaciją veikti ir kitaip. Jie skatina gamybos proceso pokyčius ir keičia reikalingų darbuotojų skaičių ar jų kvalifikacijos reikalavimus.
Dažnai manoma, kad technologijų pokyčių priežastis – išradimai ar atradimai. Tačiau neretai išradimas yra ilgo tyrimo proceso, kurį atlieka viena ar kelios ekspertų grupės. Galima sakyti, kad išradimas ne toks reikšmingas kaip inovacija (išradimo pritaikymas praktikoje).
Būtent tada ir tenka kalbėti apie tai, kiek naujų technologijų inovacija yra susijusi su privačios organizacijos dydžiu ir forma. Pastebėtina, kad stambi akcinė bendrovė ar koncernas turi tokių galimybių daug daugiau nei individualios įmonės savininkas ir tai lemia galimybė investuti į naujų tecnologijų paieškas, tyrimus ir jų adaptavimą prekių gamybos ar paslaugų teikimo procese. Taigi pastebimas pakankamai natūralus procesas, kad naujų tecnologijų diegimas yra pradedamas pačiose didžiausiose organizacijose. Ir tai stimuliuoja nuolatinė konkurencija, kuri rodo, kad atsilikimas technologijų plėtroje lems pralaimėjimą kovoje dėl vartotojų.
Įvertinus visus išdėstytus teiginius, pateiktina JAV marketingo eksperto P. Kotler išvada apie esminius technologijų poveikio aspektus privačiai organizacijai:
1. lemia esminius darbo proceso pasikeitimus ir trumpina prekės gyvavimo ciklą,
2. leidžia sukurti naujų prekių, procesų ar naujų darbo organizavimo būdų,
3. skatina investicijas į naujų technologijų tyrimus,
4. daro ir neigiamą poveikį ypač pastebimą gamtos apsaugos kontekste.

Išvados

1. Ekonomistai skiria šias privačių organizacijų (verslo organizavimo) formas: individuali, partnerinė (ūkinė) ir akcinė bendrovė, tai rodo, kokią įtaką privačiai organizacijai daro išorinė aplinka priklausomai nuo jos formos ir kiek skirtingas galimybes turi kiekvienos rūšies privati organizacija prisitaikyti ar pakeisti šio poveikio pasekmes.
2. Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Taigi organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus, darbo jėga, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus (išėjimus).
3. Siekiant kuo efektyvesnio organizacijos valdymo išorinė aplinka skirstoma į tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos elementus, Tradiciškai ekonomistai skiria šiuos tiesioginio poveikio komponentus: vartotojai, tiekėjai, konkurentai, žiniasklaida, finansų institucijos, profesinės sąjungos ir vyriausybės vykdoma politika.
4. Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir apmokėti. Privati organizacija privalo nuolat sekti visuomenėje vykstančius pokyčius, nagrinėti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikyti gaminamą produkciją. Dažnai kaip tik konkurentai, o ne vartotojai lemia, kokią produkciją gaminti ir kokia kaina galima parduoti.
5. Kuo stipresnė organizacija, tuo daugiau ji turi galimybių pritraukti investitorių ir gauti iš jų veiklai plėtoti reikalingų lėšų. Tačiau dažnai finansų institucijų įtaką privačiai organizacijai lemia ir bendras ekonominis šalies kontekstas. Organizacijos norą gauti papildomų pajamų iš finansų institucijų veikia vartotojų perkamosios galios augimas, palūkanų norma ir kiti ekonominiai veiksniai.
6. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų, ir stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo ir greitesnio pristatymo.
7. Žiniasklaidos įtaka privačiai organizacijai yra tiesiogiai susijusi su organizacijos įvaizdžio (“tai abstrakti visos visuomenės ar tam tikrų visuomenės grupių nuomonė apie organizaciją” ) formavimu. Todėl privati organizacija nuolat komunikuoja su žiniasklaida, siekdama atkreipti dėmesį į įmonės savitumus.
8. Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką privačiai organizacijai dviem būdais. Pirmiausia, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis. Antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmūkis, pažiūrų į darbą pokyčiai.
9. Ekonomistai socialinius veiksnius skirsto į tris kategorijas: demografija, gyvenimo stilius ir socialinės vertybės.” Demografiniai ir gyvenimo stiliaus pokyčiai veikia privačios organizacijos darbo jėgos pasiūlos ir vartotojų sudėtį, jų išsidėstymą ir lūkesčius. Socialinės vertybės sudaro visų kitų socialinių, teisinių, technologinių bei ekonominių pokyčių pagrindą ir lemia pasirinkimus, kuriuos žmonės daro savo gyvenime.
10. Ekonominiai kintamieji – tai bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį privačios organizacijos veiklai, lemiančios jos veiklos sėkmę.
11. Politinę aplinką sukurią valstybės valdymo organų veikla, kuri reiškiasi per teisinių aktų leidimą, ir bendros politikos kryptis. Be to, privačiai organizacijai turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas ir teisinė bazė, bet ir tarpvalstybinių institucijų (tokių kaip Europos Sąjungos) darbas.
12. Technologiniai kintamieji apima fundamentalių mokslo šakų, tokių kaip fizikos, laimėjimus, taip pat produktų, procesų ir medžiagų tobulinimą. Technologijos lygis visuomenėje ar tam tikroje pramonės šakoje plačiu mastu lemia, kokie produktai bus gaminami ir kokios paslaugos bus teikiamos, kokia įranga bus naudojama ir kaip operacijos bus valdomos.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

NORMINĖ LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas // Žin. 2003, Nr. 123–5574.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Žin. 2000, Nr. 74–2262.
3. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas // Žin., 2002,Nr.64-2569.
4. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas Žin. 2003, Nr. 112–4991.
5. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas // ŽIN., 2001, NR. 110-3992
6. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas // Žin. 1991, Nr. 34 – 933.
7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. 55 “Dėl laisvų darbo vietų registravimo darbo biržoje tvarkos patvirtinimo”.
8. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas // Žin. 2003, Nr. 112–4990.

SPECIALIOJI LITERATŪRA

1. Appleby R. C. Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius, 2003.
2. Bagdonas E., Rapalienė L. Administravimo principai. Kaunas, 2000.
3. Bagdonas E., Kazlauskienė.E. Biznio įvadas. Kaunas, 1998.
4. Barczyk C. C. Visuotinės kokybės vadyba. Vilnius, 1999.
5. Butkus F. S. Operatyvus įmonės veiklos valdymas. Vilnius, 2002.
6. Butkus F. S. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius, 2003.
7. Christensen P. H., Hansen J. L. Harmonija ir produktyvumas. Vilnius, 1996.
8. Česynienė R., Diskienė D., Kulvinskienė V. R., Marčinskas A., Tamaševičius V. Įmonės vadybos orientacijos. Vilnius, 2002.
9. Damašienė V. Valdymo pagrindai. Šiauliai, 2002.
10. Das B. J. Vadybinė ekonomika. Kaunas, 2000.
11. Ivanovienė R. Įmonės ekonominis įvertinimas. Kaunas, 2003.
12. Jawell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius, 2002.
13. Jėčiuvienė M. Efektyvūs vadybos metodai. Vilnius, 2002.
14. Juozaitienė L. Staponkienė J. Verslo ir vadybos įvadas. Šiauliai, 2003.
15. Kvedaravičius J., Lodienė D. Organizacijos vystymosi galimybės ir jo praktiniai žingsniai. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 22.
16. Leonienė B. Verslo pradmenys. Kaunas, 1998.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Asmenys. Vilnius, 2002.
18. Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. Vilnius, 2003.
19. Matekonienė J., Mačerinskienė I., Darulis A., Sabaitė G. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija. www.finmin.lt.
20. Paulavičienė E. Organizacijos strategijos optimizavimas visuotinės kokybės vadyboje. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 24.
21. Pat Obi C. Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1998.
22. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. Vilnius, 2000.
23. Stoner J. A. F., Freeman R. E., Gilbert D. R. Vadyba. Kaunas, 2001.
24. Šalčius A. Organizacijos valdymo pagrindai. Kaunas, 1998.
25. Verslo plėtra Lietuvoje ir Vakarų Europoje. Vilnius, 2000.
26. Wonnacotts P. ir R. Mikroekonomika. Kaunas, 1998.

Leave a Comment