Mano norimas darbas .Turinys
Įžanga…………………………………………………………………………………………………31. Trumpalaikio turto esmė ir rūšys………………………………………………………41.1. Trumpalaikio turto esmė……………………………………………………………41.2. Trumpalaikio turto rūšys……………………………………………………………41.2.1. Atsargos,išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys………………….51.2.2. Per vienerius metus gautinos sumos…………………………………………………………71.2.3. Kitas trumpalaikis turtas……………………………………………………………………….101.2.4. Pinigai ir jų ekvivalentai……………………………………………………………………….112. Atsargų apskaita ir jų įvertinimo metodai……………………………………………………..152.1. Atsargų apskaita ir jų įvertinimas…………………………………………………………………….152.2. Atsargų įvertinimo metodai…………………………………………………………………………….163. UAB ,,Medistekos prekyba’’trumpalaikio turto apskaita………………………18 3.1. Atsargų apskaita, jų įsigijimo tvarka ir atsargų sudėtis……………………………………….183.2. Per vienerius metus gautinų sumų apskaita……………………………………………………….193.3. Pinigų ir jų ekvivalentų apskaita……………………………………………………………………..20Išvados……………………………………………………………………………….……..….21Summary…………………………………….………………………………………..……….22Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………221.1. Trumpalaikio turto esmėTrumpalaikiu turtas (kaip ir ilgalaikiu) yra laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto paskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia ne tiek turto pobūdis , kiek įmonės veiklos aplinkybės. Trumpalaikiu yra laikomas toks turtas, kuris visiškai sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį neatsižvelgiant į šio turto kainą. Trumpalaikiu turtu gali būti netgi pastatai, jei jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei (prekybinei) veiklai vykdyti, o skirti perparduoti. Įmonėje trumpalaikis turtas (pavyzdžiui, atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti ir labai ilgai – net keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją. Kitaip sakant, priešingai nei ilgalaikis, trumpalaikis turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus).1.2. Trumpalaikio turto rūšysTrumpalaikis turtas metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) yra suskirstytas į keturias grupes: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; per vienerius metus gautinos sumos; kitas trumpalaikis turtas; pinigai ir pinigų ekvivalentai. Kiekviena šių grupių plačiau dar yra skirstomos į tam tikrus skyrius, kuriuos ir apžvelgsiu sekančiuose poskyriuose.
1.2.1. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys jungia grupę straipsnių, atspindinčių įmonės žaliavas, komplektavimo gaminius, nebaigtus gaminti gaminius, pagamintą produkciją, ilgalaikį turtą, kuris buvo pirktas perparduoti, nebaigtas vykdyti sutartis, išankstinius įmonės apmokėjimus tretiesiems asmenims, bet tik tuos, kuriuos tretieji asmenys padengs paslaugomis ar prekėmis per vienerius, sekančius po ataskaitinių, metus. Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės ciklą pagal 9-ąjį VAS „Atsargos“. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai – tai įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas (žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės bei statybinės medžiagos, degalai, atsarginės dalys), kuris skirtas ne perparduoti,bet kurį numatoma suvartoti įmonės veikloje per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Nebaigta gamyba laikomi esantys, gamybos cechuose ar sandėliuose dar nepraėję visų technologinio apdorojimo stadijų, gaminiai, pusfabrikačiai. Prie nebaigtos gamybos priskiriami nebaigti remonto darbai, siūti drabužiai, nebaigti rinkti baldai ar kt. Pagaminta produkcija – tai įmonėje esantys praėję visą technologinio apdorojimo ciklą gaminiai, skirti parduoti už įmonės ribų arba suvartoti tenkinant vidinius įmonės poreikius. Pirktos prekės, skirtos perparduoti, apima visas įmonės ir trečiųjų asmenų nusipirktas prekes nepriklausomai nuo jų rūšies, kainos, naudojimo laiko. Išankstiniai apmokėjimai – tai įmonės sumokėtos kitoms įmonėms sumos, iš anksto apmokėtos ir žaliavos, komplektavimo gaminiai, remonto darbai, reklama. Pagal VAS nuostatas, šiame balanso straipsnyje parodomos būsimųjų laikotarpių (išankstinės) sąnaudos. Įtraukiamos ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytos išlaidos, kurios susijusios su vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pajamomis. Būsimųjų laikotarpių sąnaudos – tai iš anksto įmonės apmokėtos sumos (padarytos išlaidos) už ateityje gautinas paslaugas (leidinių prenumeratos, draudimo, nuomos, įmonės apsaugos išlaidos ir pan.). Nuomos, draudimo ir kitos paslaugos teikiamos nenutrūkstamai, per visą sutarties laikotarpį. Būsimųjų laikotarpių besikaupiančios sąnaudos, kurias įmonė patirs uždirbdama pajamas būsimais laikotarpiais, sąnaudomis bus pripažintos būsimais ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.
Nebaigtų vykdyti sutarčių straipsnyje parodoma trečiųjų asmenų užsakymu vykdomų ilgalaikių projektų vertė. Tie projektai gali būti statybos darbai, trunkantys ilgiau nei vienerius finansinius metus, produkcijos gamybos ar paslaugų kūrimo darbai, atlikti iki atskaitomybės sudarymo dienos.Gamybinėje-perdirbimo įmonėje atsargų apyvarta apskaitoma pagal šią schemą:
1.2.1.1. schema ,,Gamybinėje – perdirbimo įmonėje atsargų apyvartos apskaitymas‘‘
Prekybos įmonėje nėra gamybos stadijos, todėl atsargų apyvartos schema paprastesnė:
1.2.1.2. schema ,,Prekybos įmonėje atsargų apyvartos apskaitymas‘‘
Užsiimančios prekyba įmonės perka prekes, ketindamos jas perparduoti. Šią veiklą sąlygiškai galima išskaidyti į du apskaitai reikšmingus etapus: pirkimo ir pardavimo.Akivaizdu, kad prekybos įmonės sėkmingai veiklai neužtenka vien nupirkti prekių, tikintis jas sėkmingai perparduoti. Prekiaujant kyla įvairių problemų: gautos ar parduotos prekės genda, sugadinamos, baigiasi jų galiojimo laikas. Siekiant sėkm…ingai prekiauti tenka taikyti nuolaidas ir pan.
Prekių įsigijimo savikainą sudaro: Pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas bei taikytas nuolaidas; Importo muitai, akcizai, kiti negrąžintini mokesčiai; Pristatymo išlaidos (krova, vežimas, draudimas pervežimo metu ir pan.) Atsargų paruošimo naudoti išlaidos ( išpakavimas ir kiti darbai atliekami, kad atsargas būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį).
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos materialinių vertybių sandėliavimo (saugojimo) išlaidos.Sutinkamai 9-ojo VAS „Atsargos“ nuostatomis, jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių prekių gabenimo, sandėliavimo ir pan. išlaidų ir jeigu išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būti įskaitomos į prekių, parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą. Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi, nustatydama minėtųjų išlaidų reikšmingumą.1.2.2. Per vienerius metus gautinos sumos Per vienerius metus gautinos sumos reiškia klientų ir kitų trečiųjų asmenų skolas įmonei, grąžintinas per artimiausius po ataskaitinių metus, taip pat ir savininkų įsiskolinimus, susijusius su dar neįmokėta už turimą kapitalą suma. Tai sudėtinė nematerialiojo turto dalis, kuri dėl savo reikšmingumo (šis turtas sekančiais po ataskaitinių metais turės virsti pinigais) išskiriama į atskirą straipsnį, bet nurodoma Nematerialiojo turto straipsniuose. Debitorinės skolos – tai kitų įmonių, organizacijų, įstaigų ir atskirų asmenų skolos tam tikram ūkio subjektui (įmonei, organizacijai). Subjektai (fiziniai arba juridiniai asmenys), kurie yra skolingi, vadinami debitoriais. Įmonėse didžiausią debitorinio įsiskolinimo dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimas už jiems parduotas prekes. Kai už parduotą produkciją ir paslaugas apmokama iš karto, debitorinis įsiskolinimas nesusidaro. Pirkėjai, neturėdami pinigų sumokėti už prekes, gali išduoti įmonei vekselius arba čekius. Tai skolos dokumentai,pagal kuriuos nustatyta tvarka įmonė gauna pinigus vėliau. Gavus šiuos dokumentus, pirkėjų įsiskolinimas įgyja kitokią skolos formą. Debitorinis įsiskolinimas gali būti susijęs su atskaitingais asmenimis. Atskaitingas asmuo – tai įmonės administracijos vadovo (savininko) paskirtas įmonės darbuotojas, kuriam pavedama gauti pinigus iš kasos, vykti į komandiruotę, mokėti pinigus juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes arba paslaugas. Už gautus ir sumokėtus pinigus atskaitingas asmuo atsiskaito įmonės buhalterijai, pateikdamas pinigų gavimą ir naudojimą patvirtinančius dokumentus. Įmonei gali būti skolingi gyventojai už komunalines paslaugas, paskolas, materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, sandėlininkai) – už padarytus vertybių trūkumus. Pagal VAS nuostatas sukauptos gautinos pajamos parodomos gautinų sumų straipsnyje. Sukauptos gautinos pajamos – tai tolygiai besikaupiančios ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jau uždirbtos, bet pirkėjų ar užsakovų dar neapmokėtos pajamos (pvz., nuomos, draudimo ir pan.). Šios rūšies pajamos kaupiasi nenutrūkstamai per visą sutarties laiką. Kiekviena įmonė gali įvesti jai reikalingus balanse straipsnius, vadovaudamiesi reikšmingumo kriterijais. Trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinų sumų grupėje yra tokie straipsniai: pirkėjų įsiskolinimas, dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos, kitos gautinos sumos. Šis trumpalaikis turtas reikšmingas tuo, kad yra pas trečiuosius asmenis, todėl jį saugoti , tiksliau sakant, stebėti kiekvienos įmonės buhalterija privalo dar labiau nei likvidžiausią piniginį turtą. Mat tam, kad šis turtas ,,materializuotųsi“ virstų pinigais, skolininkai privalo juos pervesti ar kaip kitaip perduoti įmonei, o jie šito ne visada nori. Lietuvoje kol kas iš viso nėra gerų atsiskaitymo su kontrahentais tradicijų, už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) dažniausiai reikalaujama sumokėti palyginti greitai, vidutinis atsiskaitymų laikotarpis, kurio pageidauja debitoriai, pusantro mėnesio, vadinasi, verslas nekredituoja savęs, įmonės nelinkusios leisti partneriams nemokamai naudotis net joms pačioms laikinai nereikalingomis lėšomis. Antra vertus, kaip nustatyta tyrimais, sutartyse aptarti atsiskaitymo terminai dažnai pažeidžiami, ir dėl to faktiškas visuotinis atsiskaitymų laikas pailgėja beveik iki 70 dienų. Taip uždelsiama dėl įvairiausių priežasčių, iš jų tik 5% tenka buhalterijos klaidoms, beveik 40% kontrahentų neatsiskaito dėl to, kad sąmoningai vilkina mokėjimo terminą arba nė nemano atsiskaityti su skolintojais, likę (jų daugiau nei pusė) todėl, kad jiems patiems pritrūksta pinigų. Suprantama. Buhalteriniu (ne teisiniu ar etiniu) aspektu tai – toks pat nesąžiningumas, kaip prieš tai aptartais atvejais. Verslininkai įvairiais būdais stengiasi susigrąžinti skolas, pavyzdžiui, skatina skolininkus įvairiais diskontais, reikalauja už prekes sumokėti iš anksto, naudoja faktoringą (skolų perpardavimą) bei iš anksto tikrina potencialius skolininkus. Pagaliau susikuria vis da…ugiau firmų, besispecializuojančių pradelstų skolų išieškojimu. Tačiau visais atvejais pirmiausia turi būti nepriekaištingai vedama debitorinių skolų apskaita.
Pirkėjų skolos – viena likvidžiausių įmonės turto sudedamųjų dalių – atsiranda, kai įmonė prekes kontrahentams parduoda skolon. Prekes parduodančios įmonės taiko tokią lengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjui šitaip prekes pirkti visada naudinga, nes iš esmės tai beprocentis kreditas: nereikia sumokėti iš karto, taigi sutaupoma pinigų, kuriuos skolinantis iš banko reikėtų mokėti palūkanas. Parduodant prekes už valiutą, valiutų kursų svyravimas daro įtaką uždirbtų pajamų dydžiui ne tik tada, kai pirkėjai už parduotas prekes sumoka. Ir iki pinigų gavimo dėl valiutų kursų svyravimo gali būti uždirbamos finansinės veiklos pajamos ar patiriamos tos pačios veiklos sąnaudos, nes dėl valiutų kursų svyravimo pinga arba brangsta litais išreikštas pirkėjų įsiskolinimas valiuta. Juk jis toks pat turtas, kaip ir pinigai. Todėl ,,valiutinių“ skolų konversija atliekama tokiu pat būdu, kaip ir pinigų likučių – kartkartėmis perskaičiuojant valiutinių debitorinių įsiskolinimų likučius oficialiu konversijos dienos lito ir užsienio valiutos kursu. Svarbus skiriamasis trumpalaikio turto – debitorinių skolų – bruožas, kad beveik visada yra tam tikra tikimybė, jog skolininkai gali jų negrąžinti. Kitaip sakant, visada būna tam tikra dalis abejotinų pirkėjų skolų, kurios kartais vadinamos ,,blogomis skolomis“. Suprantama, dėl to įmonė gali patirti nuostolių, kurie vadinami beviltiškų skolų sąnaudomis. Suprantama, kad įmonės parduoti prekes skolon stengiasi tik mokiems pirkėjams, dėl to įvairiomis priemonėmis siekia nustatyti, ar pirkėjas sugebės laiku apmokėti sąskaitas už skolon nupirktas prekes. Didesnės įmonės netgi kuria specialius skyrius, kurie tiria klientų mokumą, arba kreipiasi į specialias firmas, prekiaujančias informacija apie įmonių finansinę būklę, mokumą bei atsiskaitymų su kontrahentais drausmės laikymąsi. Galima pasiteirauti su įmone pirkėja susijusių kontrahentų nuomonės arba imtis dar kokių nors priemonių, kad minimaliai sumažėtų nesumokėjimo už skolon parduotas prekes rizika. Remdamiesi šia informacija, atsakingi už pardavimus pareigūnai sprendžia, kokiam pirkėjui parduoti prekes skolon. Kita svarbi balanso per vienerius metus gautinų sumų grupės dalis – kitos gautinos sumos. Šį pogrupį sudaro tokie straipsniai: atidėtas importo PVM, gautinas PVM ir atskaitingi asmenys, biudžeto skola įmonei, Sodros skola įmonei, sukauptos gautinos pajamos, abejotinos skolos ir kitos gautinos skolos. Pelno mokesčio įstatymo reikalavimu, komandiruojant darbuotoją Lietuvos Respublikoje, dienpinigių, priskiriamų ribojamų dydžių leidžiamiems atsiskaitymams norma yra 15 Lt (125Lt x 12%), o jeigu komandiruotė trunka tik vieną dieną, ne daugiau kaip 50% dienpinigių sumos, t.y. 7,50 Lt. Komandiruojant darbuotoją į užsienį taikomos didesnės dienpinigių normos. Jas tvirtina Lietuvos Respublikos ir finansų ministras. Gyvenamojo ploto nuomojimo išlaidos komandiruotėje gali būti priskirtos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tik pagal šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t.y. užskaitomos tik faktiškos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinę darbo vietą visomis transporto priemonėmis transporto išlaidos ribojimų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos tik, pateikus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t.y. užskaitomos tik kelionės išlaidos. Vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį, registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos gali būti priskirtos komandiruotės sąnaudoms. Tačiau jeigu už registravimosi renginyje mokestį arba bilietą į renginį jo dalyviui suteikiamas maitinimas, tai iš pajamų atskaitoma 50% registravimosi renginyje mokesčio ar bilieto į renginį įsigijimo išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai šios maitinimo išlaidos dengiamo…s dienpinigiais. Tarkime, UAB ,,Medistekos prekyba“ darbuotojas buvo komandiruotas 3 dienoms ir gavo 100 Lt avansą. Jis sudarė avanso apyskaitą, kurioje nurodė tokias išlaidas: dienpinigiai ( 3 x 15) = 45 Lt, viešbučiui apmokėta sąskaita už nakvynę ( 2 dienos x 50 Lt) = 100 Lt, kelionės autobusu bilietus ( 2 (pirmyn ir atgal) x 11,5)) = 23 Lt. Gautinoms sumoms taip pat priskiriami inventorizacijų metu užfiksuoti trūkumai. Baigdama nagrinėti skolų įmonei klausimą, norėčiau pažymėti, kad tiek ilgalaikių, kiek trumpalaikių valiutinių skolų įmonei likučiai turi būti konvertuojami lygiai taip pat kaip valiutinių pinigų sąskaitų likučiai.1.2.3. Kitas trumpalaikis turtasKitas trumpalaikis turtas – tai trumpalaikės investicijos. Trumpalaikėms investicijoms priklauso skirtos parduoti nuosavos ir trumpesniam nei vienerių metų laikui įgytos įvairių įmonių akcijos bei kiti vertybiniai popieriai. Pardavus šį turtą, jis virsta pinigais. Terminuotieji indėliai taip pat įskaitomi į šią grupę. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriami pinigai, kai sutartinė teisė gauti pinigus arba finansinę priemonę iš kitos įmonės, taip pat sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galioja trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį. Minėtojo turto kategorijai priskiriamos trumpalaikės investicijos. Trumpalaikėms investicijoms priklauso skirtos parduoti nuosavos ir trumpesniam nei vienerių metų laikui įgytos įvairių įmonių akcijos bei kiti vertybiniai popieriai. Pardavus šį turtą, jis virsta pinigais. Terminuotieji indėliai taip pat įskaitomi į šią grupę. Viena iš vertybinių popierių rūšių yra vekselis. Vekselis – tai jį turinčio asmens finansinis turtas ir vekselio išrašiusio asmens finansinis įsipareigojimas. Jeigu vekselis išrašomas trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, jis priskiriamas trumpalaikiam finansiniam turtui. Vekselis kaip vertybinis popierius išrašomas įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatyta tvarka, ir juo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti įsako kitam. Taigi vekselis gali būti įsakomasis ir paprastasis. Vekselyje, mokėtiname jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo, davėjas gali nustatyti sąlygą, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos.Įmonė, turinti laisvų apyvartinių lėšų, gali pinigus kaip terminuotus indėlius padėti į banką. Jei terminuotų indėlių terminai trumpesni nei metų laikotarpis, jie priskiriami trumpalaikiam finansiniam turtui.1.2.4. Pinigai ir jų ekvivalentaiPinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigų sumas įmonės kasoje bei sąskaitose bankuose. Šis turto elementas – ypač svarbus kiekvienai įmonei, kadangi už jį – universaliausią turto rūšį – kiekviena įmonė perka ekonominius išteklius (atsargas, ilgalaikį turtą, darbą). Be to šiuo turtu labiausiai ,,domisi‘‘ ir grobstytojai bei kiti apgavikai, todėl jo apskaita tampa dar reikšmingesnė.1.2.4.1. schema ,,Pinigų vaidmuo įmonių veikloje‘‘ PINIGAI ↑ ↓Prekių (produkcijos bei paslaugų) pardavimasEkonominių išteklių, reikalingų įmonės veiklai, įsigijimas ir pirkimas
↑ ↓Įmonės veikloje naudojami ištekliaiĮmonėje pagaminti produktai (produkcija ir paslaugos) beii perparduoti skirtos prekės
Produkcijos gamyba, paslaugų suteikimas ir perparduoti skirtų prekių pirkimas
Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių ) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Pinigų ekvivalentams priklauso čekiai, obligacijų kuponai, loterijos bilietai, brangiųjų metalų luitai ir pan. Visi pinigų ekvivalentai turi būti fiksuojami nominaliąja verte, t.y. įvardytoji, pažymėtoji, nustatytoji vertė, o jei ši nenustatyta pirkimo kaina.Pinigai ir pinigų ekvivalentai – visi įmonės turimi pinigai vietine ir užsienio valiuta ir jų ekvivalentai, pavyzdžiui gryni pinigai kasoje ir banko sąskaitose, banko čekiai, perlaidų vertė, t.y. tos pinigų sumos, kuriomis įmonė realiai gali naudotis. Grynų pinigų operacijos kasoje griežtai reglamentuojamos. Pinigai į kasą priimami ir išmokami pagal nustatytas taisykles ir naudojant nustatytos formos dokumentus. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo buhalteris, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo buhalteris ir kasininkas.Pinigai iš kasos išmokami pagal išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir buhalteris. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, orderio tekste nurodoma ( po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „pagal įgaliojimą“ Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio.
Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per diena pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai.Prekybos įmonėse pinigai apskaitomi ne tik įmonės kasoje, bet ir elektroniniuose kasos aparatuose (EKA), nes prekių pardavimas mažmeninėje prekyboje fiksuojamas EKA. Norint apskaityti grynų pinigų judėjimą, pildomi EKA žurnalai. Jie turi būti sunumeruoti, susiūti, užantspauduoti mokesčių administratoriaus antspaudu ir pasirašyti mokesčių inspekcijos pareigūno.Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko leidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo forma pagal CK 1.100 straipsnį. Iš esmės nesiskiria ir 18-ojo VAS „ …Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ apibrėžimas: pinigai ir jų ekvivalentai – įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose esantys pinigai ir jų ekvivalentai įvairia valiuta. Pinigų ekvivalentams gali būti priskiriamos trumpalaikės ( iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos į vertybinius popierius, kelionės čekiai ir kitas finansinis turtas.Pagal tarptautinę apskaitos praktiką šis turtas dažniausiai grupuojamas taip, kaip parodyta lentelėje.1.2.4.2. lentelė ,,Pinigai, jų ekvivalentai ir kitas trumpalakis finasinis turtas”
Pavadinimas Grupė KomentarasGrynieji pinigai kasoje Pinigai Nėra jokių ribojimų jais naudotisPinigai bankų sąskaitose:AtsiskaitomosioseGauti čekiai, kurių apmokėjimą garantuoja bankasTaupomųjų indėlių sąskaitos Pinigai Nėra jokių ribojimų jais naudotisPinigai įšaldytose bankų atsiskaitomosiose sąskaitose Įšaldytos sąskaitos Galimybė jais naudotis abejotina arba jos nėraVyriausybės vertybiniai popieriai Pinigų ekvivalentai Tik tie, kuriuos galima parduoti greičiau kaip per 3 mėnesius už iš anksto žinoma sumą be nuostoliųVyriausybės vertybiniai popieriai Trumpalaikis finansinis turtas Tie, kuriuos galima parduoti per 3-12 mėnesių Debitorinės trumpalaikės skolos Jeigu jie bus sumokėti per 12 mėnesiųVekseliai ir kiti skolą patvirtinantys dokumentai Debitorinės trumpalaikės skolos Tikimasi, kad jie bus apmokėtiPašto ženklai Išankstiniai mokėjimai Arba kanceliarijos atsargos, skirtos įmonės veiklaiBanko overdraftas Trumpalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai Jeigu įmonė tame pačiame banke turi ir kitas sąskaitas, tuomet šios sąskaitos likutis gali būti sumuojamas kartu (pagal tarptautinę apskaitos praktiką).
Pinigai užsienio valiuta turi būti finansinės atskaitomybės sudarymo dieną perkainojami nacionaline valiuta. Jei pinigų naudojimo laikas apribojamas ilgiau nei vieneriems metams, pavyzdžiui, pinigai laikomi indėlių sąskaitoje, jie turi būti rodomi ilgalaikio finansinio turto dalyje.Pinigai yra pats likvidžiausias turtas ir reikalauja ypatingų apskaitos, apsaugos ir vidaus kontrolės priemonių. Labai gerai, jeigu įmonės vadovaujasi tvarkomaisiais vidaus veiklos dokumentais.Pagal galiojančią tvarką juridiniai bei fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę vidaus atsiskaitymams ir mokėjimams negrynaisiais naudoti užsienio valiutą, o eurus – taip pat ir atsiskaitymams bei mokėjimams grynaisiais.Grynų pinigų apskaitos užsienio valiuta ypatumas tas, kad įmonės valiutinius straipsnius turi įvertinti pagal atskaitomybės sudarymo dieną buvusį oficialų lito kursą bei Lietuvos banko skelbiama lito ir užsienio valiutos santykį. Valiutiniais straipsniais laikoma įmonės turima valiuta, taip pat visos valiuta gautinos ir valiuta mokėtinos sumos ( išskyrus vykstantiems į komandiruotę užsienin užsienio valiuta išmokėtas avanso sumas).Pasikeitimai valiutiniuose straipsniuose, susidarę dėl Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykio pasikeitimo ir atsiradę atliekant valiutines operacijas arba perkainuojant anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįstami finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo metu jie atsirado.
Bankuose kiekviena užsienio valiuta apskaitoma atskiroje sąskaitoje. Todėl įmonėje taip pat tikslinga kiekvieną užsienio valiutą apskaityti atskiroje sąskaitoje.Pavyzdys. Įmonė UAB ,,Medistekos prekyba“ banko sąskaitoje turi 100 000 Rusijos rublių. Šią valiutą ji gali apskaityti 2711 sąskaitoje „Rusijos rubliai“.Jeigu Rusijos rublio ir lito santykis per ataskaitinį laikotarpį pakilo nuo 0,1001 iki 0,101, tada fiksuojamos tokios finansinės veiklos pajamos: (0,101 – 0,1001) x 100 000 = (0.0009 x 100 000) = 90 Lt arba 9,09 RUB. 90 Lt – teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka.Jeigu Rusijos rublio ir lito santykis per ataskaitinį laikotarpį nukrito nuo 0,101 iki 0,1001, tada fiksuojamos tokios finansinės veiklos sąnaudos: (0,1001 – 0,101 x 10 000) = (-0,0009 x 10 0…00) = -90 Lt arba -9,09 RUB.-90 Lt – neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka.Pinigai inventorizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Jeigu per kalendorinį mėnesį buvo perduodami pinigai ir kasos dokumentai pagal įmonės vadovo įsakymą kitam darbuotojui, papildoma pinigų inventorizacija gali būti neatliekama. Pinigai ir kasos dokumentai saugomi seife, kuris yra įmonės buhalterijos archyvo patalpose. Šiose patalpose yra įrengta apsaugos signalizacija, kuri yra sujungta su centralizuoto stebėjimo saugos pultu. Langai dengti apsaugine plėvele atsparia smūgiams ir sprogimo slėgiui, kad neišbyrėtų stiklai.Negrynieji pinigai yra laikomi banko įstaigoje. Įmonės naudoja dvi banko sąskaitas: atsiskaitomąją ir kreditų. Pavedimai bankui atliekami naudojantis telebanko paslaugomis. Banko pavedimo kopija (nepatvirtinta) lieka prie atitinkamos sąskaitos banko dokumentų. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį iš banko gaunami sąskaitų išrašai, kurie saugomi prie atitinkamos sąskaitos banko dokumentų chronologine tvarka.Visi mokėjimo pavedimai yra registruojami viename mokėjimo pavedimų registracijos žurnale nurodant pavedimo numerį, kurį automatiškai suteikia telebanko programa, pavedimo datą, gavėjo pavadinimą, sąskaitos numerį, iš kurios pavedamos lėšos, mokėjimo paskirtį ir sumą. Visi mokėjimo pavedimai registruojami eilės tvarka neatsižvelgiant, iš kurios sąskaitos buvo pervestos lėšos, ir neatnaujinant pavedimų registracijos kalendorinių metų pradžioje.2. Atsargų apskaita ir jų įvertinimo metodai2.1. Atsargų apskaita ir jų įvertinimasAtsargų apskaitos tvarką nustato 9 – asis VAS ,,Atsargos‘‘ ir 2 – asis TAS ,,Atsargos’’. 9-asis VAS „Atsargos“ reglamentuoja, kad registruojamos atsargos apskaitoje įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo(pasigaminimo) savikaina arba realizavimo verte. Atsargų įsigijimo ( pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo ( pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Atsargos perkainojamos, kai: saugomos paseno; pablogėjo jų kokybė; krito kainos dėl sumažėjusios paklausos ir pan. Tai reiškia, kad rinkos kaina tapo mažesnė negu įsigijimo vertė, ir įmonė jų nekoreguodama, balanse neteisingai įvertintų atsargas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius ir tikresnius duomenis apie turimų atsargų vertę. Toks reikalavimas grindžiamas nuostata, kad atsargų vertė įmonės balanse neturi būti didesnė už naudą, kurios tikimasi pardavus arba sunaudojus šias atsargas. Atsargos nukainojamos vadovaujantis atsargumo principu. Laikantis šio principo, renkantis vieną iš kelių įmonės atsargų įkainojimo būdų, pirmenybė teikiama tam, kurį taikant įmonės rezultatai bus nepalankiausi, t.y. apskaitos informacijoje numatomos blogesnės perspektyvos. 9-ame VAS pabrėžiama, jog teisingiausia informacija gaunama nukainuojant kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu, vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti kiekvieno atsargų vieneto, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis. Tada būtina atsargas sugrupuoti pagal jų vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimo ir (ar) pardavimo vietą. Grupės negali sudaryti tam tikroje geografinėje zonoje pagaminta produkcija arba visos atsargos, skirtos vienai ūkio šakai. Atsargas būtina skirstyti į smulkesnes grupes. Atsargų įkainojimo problema aktuali įmonių buhalteriams ne tik dėl turimų atsargų perkainojimo, bet ir dėl to, jog iškyla atsargų likučių įkainojimo problema. Atsargas perkant skirtingomis kainomis, tai būtina įvertinti.Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Įsigytos (pasigamintos) atsargos registruojamos apskaitoje įvertinus jas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.Sudarant finansinę atskaitomybę, duomenys apie atsargas pateikiami balanse pagal 2–jo verslo apskaitos standarto “Balansas” reikalavimus ir įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, ta, kuri iš jų yra mažesnė. Atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas.2.2. Atsargų ivertinimo metodai
Apskaičiuodama sunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainą, įmonė gali taikyti FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), LIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), svertinio (slenkančiojo) vidurkio, konkrečių kainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus, atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas sąlygas. Atsargų kainos nuolat keičiasi. Be to, tos pačios atsargos tuo pačiu metu gali būti perkamos (pagaminamos) už skirtingą kainą. Norint kuo tiksliau nustatyti parduotų prekių ir gamybai sunaudotų atsargų bei sandėlyje likusių vertybių savikainą, reikia žinoti, kokia tvarka jos buvo parduotos (sunaudotos). Įmonė …gali sugrupuoti atsargas pagal jų pobūdį bei tikslinę paskirtį ir kiekvienai grupei parinkti atsargų įkainojimo būdą, atsižvelgiant į atsargų judėjimą įmonėje.
Sudarant finansinę atskaitomybę, taikomi 4 atsargų įkainojimo metodai:1. Konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretūs atsargų vienetai yra įvertinami jų savikaina, t.y. kai konkretiems parduotų prekių vienetams laikotarpio pabaigoje galima priskirti būtent tų vienetų pirkimo kainas ( pavyzdžiui, parduodant automobilius). Būdas pasiteisina įtraukiant į apskaitą brangias atsargas, pvz., automobilius, nes reikia tiksliai žinoti kiekvieno pirkinio naudojimo paskirtį. Taikant šį būdą, atsargų judėjimas sutampa su jų kainų judėjimu2. FIFO metodas (angl.: first-in, first-out, liet.: pirmas į, pirmas iš) – daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos anksčiausiai pirktos atsargos (žaliavos, prekės). Laikotarpio pabaigoje lieka vėliausiomis, paskutinėmis ( todėl realesnėmis) kainomis įvertintos atsargos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai. FIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos paskutinių įsigijimų (pasigaminimo) savikaina. Taip laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama reali atsargų likučio vertė. Todėl šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.3. LIFO metodas( angl.: last-in, first-out, liet.: paskutinis į, pirmas iš )- daroma prielaida, kad vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos ( sunaudojamos) vėliausiai pirktos atsargos ( žaliavos, prekės). Laikotarpio pabaigoje lieka anksčiausiomis (pirmutinėmis) kainomis įvertintos atsargos. Diskusijoje ekonomistai atkreipia dėmesį, jog atsargų įvertinimui turi reikšmės ne tik fizinis judėjimas, bet ir atsargų vertės palyginimas. Tiksliausiai įmonės veiklos rezultatus galima nustatyti, palyginus atsargų pardavimo kainą su jų pirkimo kaina. Tai įmanoma padaryti tik taikant LIFO metodą. LIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tuomet, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausiai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pirmųjų įsigijimų (pasigaminimo) savikaina. Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsargų likučio vertė neparodo realios atsargų kainos.4. Vidutinės kainos (svertinio vidurkio) metodas. Pasirinkus šį metodą, laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina. Ji nustatoma, visų laikotarpio pirkimų ir pradinio likučio kainų sumą padalijus iš pirktų ir buvusių laikotarpio pradžioje atsargų vienetų skaičiaus. Šis būdas taikytinas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios jų įsigytos ar pagamintos anksčiau. Taikant svertinio vidurkio būdą, lengviau tvarkyti apskaitą, nereikia kontroliuoti, kokiu nuoseklumu įsigytos (pasigamintos) atsargos sunaudojamos ar parduodamos.
3. UAB ,,Medistekos prekyba’’trumpalaikio turto apskaita
Pasirinkau įmonę UAB ,,Meditekos prekybą’’, kaip pavyzdį trumpalaikiam turtui nagrinėti. Naudosiu 2005.01.01 – 2005 – 12 – 31 laikotarpio duomenis. Taigi trumpai norėčiau pateikti informaciją apie šią įmonę. Ištrauka iš aiškinamojo rašto: ,, UAB ,,Medistekos prekyba‘‘ įregistruota 2001 m. kovo mėn. 14 d., rej. Nr. AB2001 – 265 įmonės kodas 125547487. Įmonė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba buitinės chemijos ir medicininės paskirties prekėmis. Pagrindiniai įmonės klientai Lietuvos Respublikoje veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos. Įmonėje ataskaitinių finansinių metų pabaigoje dir…bo 4 darbuotojai‘‘(žr. Priedai). Įmonės trumpalaikį turtą sudaro: žaliavos ir komplektavimo gaminiai, pirktos prekės skirtos perparduoti, išankstiniai apmokėjimai tiekėjams, būsimųjų laikotarpių sąnaudos, pirkėjų įsiskolinimas, kitos gautinos sumos, iš anksto sumokėtas pelno mokestis, bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. Toliau panagrinėsiu trumpalaikį turtą išsamiau, pateikdama kaip pavyzdį įmonės UAB ,,Medistekos prekyba‘‘ duomenis..3.1. Atsargų apskaita, jų įsigijimo tvarka ir atsargų sudėtis
UAB „Medistekos prekyba“ apskaitoje atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.Atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma pripažįstama to laikotarpio, kurio buvo atliekami nukainojimai, veiklos sąnaudomis. Atsargų nukainojimo atstatymo, atliekamo dėl grynosios galimo realizavimo vertės augimo, suma mažinamos to laikotarpio, kurio metu buvo atstatytas vertės sumažėjimas, veiklos sąnaudos. Ataskaitinio laikotarpio atsargos yra įvertintos įsigijimo savikaina, kadangi ši vertė yra didesnė už galimą grynąją realizavimo vertę.UAB „Medistekos prekyba“ prekėms, skirtoms perparduoti, taikomas FIFO atsargų įkainojimo būdas.UAB „Medistekos prekyba“ apskaitoje taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas.
Atsargas sudaro: Žaliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos prekės, skirtos perparduoti
UAB „Medistekos prekyba“ atsargas sudaro tik pirktos prekės, skirtos perparduoti. Finansinių metų pradžioje įmonė atsargų turėjo už 132450 litų, o finansinių metų pabaigoje – už 134306 litus (žr. 3.1.1. pav.):
3.1.1. pav. Įmonės atsargos 2005 metais.3.2. Per vienerius metus gautinų sumų apskaitaIlgalaikės ir trumpalaikės gautinos sumos UAB ,,Medistekos prekyba“ balanse parodomos tikrąja verte, t.y. atėmus įvertintas abejotinas sumas. Abejotinų skolų sumos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Atgavus anksčiau pripažintas abejotinomis skolas, šiomis sumomis mažinamos ataskaitinio laikotarpio abejotinų skolų sąnaudos.
Gautinas sumas sudaro: Pirkėjų įsiskolinimas; Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos; Kitos gautinos sumos.
UAB ,,Medistekos prekyba“ finansinių metų pradžioje pirkėjų skolos siekė 117392.34, o pabaigoje – 81007.85. Taigi metų pabaigoje, lyginant su metų pradžia pirkėjų skolos žymiai sumažėjo.
3.4. Pinigų ir jų ekvivalentų apskaita
Šios įmonės piniginis turtas yra pinigai ir pinigų ekvivalentai.270 Pinigų ekvivalentai;271 Sąskaitos bankuose;272 Kasa;273 Pinigai kelyje;279 Įšaldytos sąskaitos (-).
3.4.1. pav. Pinigai ir pinigų ekvivalentai.
Iš 3.4.1. paveiksle pavaizduotos diagramos matome, kad 2005 metų pradžioje UAB „Medistekos prekyba“ piniginio turto turėjo keturis kartus daugiau nei 2005 metų pabaigoje. Įmonės piniginis turtas pradžioje sudarė 23% viso įmonės trumpalaikio turto, o pabaigoje – beveik 7% viso įmonės trumpalaikio turto. UAB „Medistekos prekyba“ piniginis turtas sudaro nedidelę dalį balanse, todėl galime sakyti, kad įmonė pinigus išleidžia į apyvartą ir jų neužšaldo.IšvadosŠiame darbe pasistengiau apžvelgti pagrindinius buhalterinės apskaitos trumpalaikio turto niuansus. Darbo įvadinėje dalyje išsikėliau tokius uždavinius: aptarti trumpalaikio turto esmę; išnagrinėti trumpalaikio turto rūšis; aprašyti kaip vykdoma trumpalaikio turto apskaita; apžvelgti įmonės ,,Medistekos prekyba‘‘ sudarantį trumpalaikį turtą; supažindinti kaip įmonėje vykdoma trumpalaikio turto apskaita. Taigi išnagrinėjau nuosekliai trumpalaikio turto esmę bei jo rūšis, pateikdama išsamią informaciją apie kiekvieną rūšį atskirai. Taip pat aprašiau ir apskaitą.Pasirinkau įmonę UAB ,,Medistekos prekyba’’, kaip pavyzdį trumpalaikiam turtui nagrinėti. Naudojau 2005.01.01 – 2005 – 12 – 31 laikotarpio duomenis. Šios įmonės trumpalaikį turtą sudaro: žaliavos ir komplektavimo gaminiai, pirktos prekės skirtos perparduoti, išankstiniai apmokėjimai tiekėjams, būsimųjų laikotarpių sąnaudos, pirkėjų įsiskolinimas, kitos gautinos sumos, iš anksto sumokėtas pelno mokestis, bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. Grafikais pavaizdavau prekes skirtas perparduoti (kiek jų buvo metų pradžioje ir pabaigoje) bei firmos piniginį turtą, kaip jis pakito per metus.
Daugiausiai literatūros naudojau iš knygos ,,Kalčinskas, Gediminas. Buhalterinės apskaitos pagrindai“. Taip pat naudojau įmonės 2005 m. duomenis – Balansą, Didžiąją knygą , Aiškinamąjį raštą (žr. Priedai).SummaryApartment, ground, car and other similar expensive things, in ordinary speech we call as property. This conception is much more larger in accounting. Accept the things we mentioned earlier, also to property we attach goods, that are kept in the storage of a company, stocks, made production (that is called resource in common), the money that are in a bank account, also different debs to company. Why is keeping property the debt of a company? Because after a month or a few they are going to become property sorts we already mentioned (money, goods, car etc.), that gives benefit to the company.So the economic resource that has a value and company’s debts, from that it gets or expect to get some benefit in the future are calling property in the accounting. The property must have an owner, but it is not necessary that it should be a company, where it is hold in. A part of the property could be lent. By making production and giving services usually we use a lot of different property. So all property, which is ruled and disposed by the company is divided into long-term and short-term property.Long-term property – property, which is used to get economical benefit of the company, longer than one year and value of purchase is not lower than company have set.Short-term property – property, that is predicted to use in one year, or property which purchase value is lower than real value, that was established by the government for the long-term material property (lately not more than 500 Lt.)Literatūros sąrašas1. Ivanauskienė, Aldona. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Mokomoji knyga. – Vilnius: 2006. – ISBN – 9955-680-38-5.2. Kalčinskas, Gediminas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius : Pačiolis, . – Vilnius:2003. – ISBN 9955-04-082-3.3. Stačiokas R., Jefimovas B. Turto apskaita įmonėje. Mokomoji knyga.- Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2005. – ISBN 9955-09-805-8.4. Apskaitos institutas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/2%20TAS%20suredaguotas.doc.5. Apskaitos institutas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/planas%2020040113.doc.6. Mokesčiai ir buhalterinė apskaita [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.tax.lt/modules.php?name=Currency.7. Apskaitos institutas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/09___m_r.pdf.