Tarptautinė prekyba Lietuvoje

Tarptautine prekyba Lietuvoje

KLAIPĖDA, 2005

TURINYS

Įvadas .............................. 2
I Pagrindiniai užsienio prekybos būdai .................. 3
II užsienio prekyba Lietuvoje ....................... 4
III Lietuvos prekybos pobūdis ir prekinė struktūra ............ 4
IV Lietuvos prekybiniai santykiai su ES .................. 5
V Eksportas,importas pagal valstybes ................... 8
VI Prekių eksportas ............................ 9
VII Prekių eksporto struktūra pagal prekių skyrius ............. 9
VIII Prekių importas ............................ 10
IX Užsienio prekybos deficitas ...................... 10
Išvados .............................. 11
Literatūros sąrašas .............................. 12

Įvadas

Šiuolaikinė tarptautinė prekyba – tai neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalis. Viena su kita prekiaudamos šalys gali įsigyti užsieninių prekių žemesnemis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šaalis iš prekybos stengiasi gauti naudos. Kas gi sudaro prekybos tarp šalių ekonominį pagrindą?
Tarptautinės prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija. Taigi, tarptautinė prekyba yra priemonė, padedanti šalims vystyti specializaciją didinti savo išteklilių našumą ir taip plėsti bendrą gamybos apimtį.

Tarptautinė prekyba – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykdomas įvairiose šalyse tarp pardavejų, pirkejų ir tarpininkų.

Šiam procesui būdingi du pagrindiniai bruožai:

1) jis vyksta tarp dviejų ar daugiau valstybių. Todel prekyba, vykdoma už valstybės sienų tampa šalies socialinės ir ekonominės politikos objektu;
2) naudojamos įvairios valiutos su jooms būdingais valiutų kursų svyravimais.
Šiame referate pabandysime apžvelgti Lietuvos užsienio prekybą,jos vystimąsi ,pakitimus.

I Pagrindiniai užsienio prekybos būdai.

Pačiu bendriausiu pavidalu yra skiriami trys pagrindiniai tarptautinės prekybos būdai. Tai eksportas, importas ir atsakomoji arba priešpriešinė prekyba.
Pagrindinis tarptautinės prekybos būdas yra eksportas. Ji

is apima šalyje pagamintų prekių pardavimą užsienio rinkose per brokerius ar užsienio paskirstymo centrus. Skatindama gamybinę veiklą savoje šalyje, eksportuojanti kompanija išvengia poreikio daryti reikšmingus organizacinius ar technologinius pokyčius, jai užtenka tik turėti platinimo kanalus, kad galėtų aptarnauti užsienio rinką. Tai yra pats nerizikingiausias metodas savo tarptautinei veiklai plėsti. Pradžioje nedaug reikia lėšų tam, kad taptum eksportuotoju, ir yra pakankamai lengva pasitraukti iš užsienio rinkos. Vykdant savo produktų marketingą per užsienio agentus, eksportuotojas išvengia didelių investicijų ir didelės valdymo atsakomybės, tačiau kompanija turi nedaug įtakos tam, kaip jos produktai yra platinami užsienio rinkose.
Importas yra įprasta strategija daugeliui kompanijų tiek išsivysčiusiose, tiek ir mažiaus išsivysčiusiose šalyse. Turtingos šalys importuoja išteklius ir prekes, kai jos pamato, jog užsienyje galima panaudoti savo santykinį prranašumą. Besivystančioms šalims dažnai reikia importuoti išteklius, maistą ir paslaugas (t.y., sudaryti kontraktus su žmonėmis, turinčiais tam tikrą kvalifikaciją arba reikiamas žinias apie pažangias technologijas). tauta gali įgyti santykinį pranašumą dėl santykinai žemų išteklių kaštų, žemo darbo užmokesčio lygio ar masto ekonomijos, gaunamos užsienio gamybiniuose tinkluose. Kai šalims tenka importuoti, jos paprastai turi prekybinių nuostolių, taigi vyriausybinės programos dažnai turi subsidijuoti importuojančias kompanijas arba padėti reeksportuoti produktus, kurie buvo pagaminti iš importuotų išteklių.
Pagal paprasčiausią importo scenarijų kompanija ieško užsienio produktų, ku
uriuos būtų galima parduoti vietinėse rinkose. Tokie sandoriai sukuria produktų srautą viena kryptimi iš užsienio šaltinių į vietines rinkas. Pagal patį sudėtingiausią scenarijų, kompanija, turinti globalinį gamybos ir paslaugų tinklą valdo tiek pat sudėtingą vietinių ir užsienio šaltinių tinklą bei rinkas. To pasėkoje, kompanija yra nuolatos susijusi su fiziniu produktų importu ir eksportu daugybėje rinkos kanalų.
Atsakomoji prekyba – užsienio prekybos operacijos, kurias vykdant dokumentuose fiksuojami tvirti eksportuotojų ir importuotojų įsipareigojimai įvykdyti pilną ar dalinai subalansuotą apsikeitimą prekėmis.

Atsakomosios prekybos daliai šiais laikais tenka nuo 25 iki 30% tarptautinių prekybinių operacijų apimties .

II Užsienio prekyba Lietuvoje

Statistikos departamento (negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų) duomenimis, 2004 m., palyginti su 2003 m., eksportas padidėjo 21 proc., o importas – 15,8 proc. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir, palyginti su 2003 m., jis padidėjo 2,4 proc.

Lietuvos užsienio prekybos duomenys
(pagal Specialiąją prekybos sistemą)

Rodikliai 2003 m. 2004 m. Pokytis*

mlrd. Lt mlrd. Lt proc.
Prekybos apyvarta 50,7 59,8 17,9
Eksportas 21,3 25,7 21,0
Importas 29,4 34,1 15,8
Balansas -8,2 -8,4 2,4

Eksportas importas mėnesiais 2005m.

Eksportas Importas Balansas

Mln. Lt Mln. EUR Mln. Lt Mln. EUR Mln. LT Mln. EUR
Sausis 2238,2 648,2 2540,9 735,9 -302,7 -87,7
Vasaris 2030,0 587,9 2698,1 781,4 -668,1 -193,5
Kovas 2500,4 724,2 3052,2 884,0 -551,8 -159,8

III Lietuvos prekybos pobūdis ir prekinė struktūra

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje ekonominė situacija pasikeitė. Ekonominiai ryšiai su buvusios Sovietų Sąliungos respublikomis susilpnejo ir susiklostė sąlygos savarankiškesnei užsienio politikai, tiesioginiams ekonominiams ryšiams su Vakarų šalimis. Todėl keitėsi Lietuvos užsienio prekybos struktūra ir .dinamika. Liberalizavus santykius su užsienio šalimis, Lietuvos užsienio pr

rekybos apyvarta su Vakarų Europos ir kitomis pasaulio šalimis ėmė sparčiai plėtotis. 1989 m. šalies eksporto i Vakarų šalių rinką dalis sudare tik 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto, 1992 m. – 9,4 proc., 1996 m. – 17 proc., o 1999 m. eksportas i ES šalis sudare – 28,7 proc. BVP.
Nagrinejant Lietuvos užsienio prekybos struktūrą ir jos pokyčius 1989-2003 m. laikotarpiu, išryškėjo šios kitimo tendencijos:
1. Prekybos su Vakarų šalimis apyvartos dalis padidejo 3,9 karto ir sudare 58proc. visos apyvartos, o eksporto – net 5,9 karto ir sudare 51 proc. eksporto apimties. Ypač didėjo prekybos apyvarta su ES šalimis (eksportas – nuo 2,28 proc. 1991 m. iki 42 proc. 2003 m., importas – nuo 2,52 proc. 1991 m. iki 45 proc. 2003 m.).

2. Prekybos su Rytų šalimis apyvartos dalis pastebimai sumažėjo (4 kartus) ir sudare 21,7 proc., o eksporto dalis – 4,5 karto ir sudarė 17 proc. visos eksporto apimties.

3. Prekybos su Baltijos šalimis (Latvija, Estija) apyvartos dalis 1991-1993 m. sumažejo 1,2 karto. Lietuvos apyvarta su Latvija 1994 m. sudare 5,6 proc., o 2003 m. – 6,2 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos, tuo tarpu su Estija atitinkamai 2,5 ir 3,4 procento.

4. Lietuvos užsienio prekybos apyvartos subalansuotumo pastebimai keitesi ir dydis, ir kryptis. Eksporto ir importo saldas i Vakarų šalis 1989-1991 m. buvo neigiamas, į Rytų šalis – teigiamas, o liberalizavus prekybos santykius su Vakarų šalimis 1992-1993 m. tapo teigiamas; 1994-2003 m. laikotarpiu neigiamas.
5. Lemiamas vaidmuo Lietuvos eksporto plėtojime tenka pramonei ir šioms pagrindinėms šakoms: lengvajai ir maisto pramonei; cheminių medžiagų ir produktų pr
ramonei bei mšinų gamybai.
6. Lietuvos importo pletojimo linkme visiškai kitokia. Čia lemiamas vaidmuo tenka naftos ir dujų pramonei; antraeilis – mašinų gamybos ir chemijos pramonei, trečiaeilis – lengvajai ir maisto pramonei.
Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės pagal Specialiąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 9,1 proc. bendro eksporto, importas – 22,3 proc. bendro importo), toliau – Vokietija (atitinkamai: 10,2 proc. ir 16,9 proc.), Latvija (10,1 proc. ir 3,8 proc.), Lenkija (4,8 proc. ir 7,6 proc.), Prancūzija (6,3 proc. ir 3,2 proc.) ir Nyderlandai (4,8 proc. ir 4 proc.).

IV Lietuvos prekybiniai santykiai su ES

Šiuo metu Lietuvos užsienio prekyba reglamentuojama dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos, ekonominio prekybinio bendradarbiavimo sutartys), įsipareigojimais Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) bei Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Lietuvos ir ES prekybiniai santykiai plėtojami jau daugiau kaip dešimt metų. Per šį laikotarpį prekyba su ES pasieke 50 proc. ir daugiau visos užsienio prekybos. Tokią santykių dinamiką lėmė daugelis priežasčių, tačiau viena svarbiausių prielaidų sėkmingai užsienio prekybos su ES plėtrai – palankus tarpusavio prekybos teisinis reguliavimas.
Prekyba perdirbtais ir neperdirbtais žemės ūikio produktais vyksta taikant abipuses nuolaidas, tačiau ji dar nebuvo visiškai liberalizuota (pvz., išliko tarifų kvotos). Tačiau vykstant deryboms dėl prekybos žemės ūikio produktai liberalizavimo, nuolat keitėsi ir prekybos sąlygos. Asociacijos tarybos sprendimu nuo 2002 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji perdirbtų žemės ūkio produktų muitai ir kvotos, lengvinantys tarpusavio prekybos sąlygas.
ES taikė tarifų kvotas iš Lietuvos importuojamiems kai kuriems žemės ūkio produktams. Tai palengvino eksportą į ES rinką nes produkcija iki nustatytų kvotų buvo apmokestinama sumažintais arba nuliniais muitais.
Pagrindinis Lietuvos užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Muitų tarifų įstatymas. Čia nustatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai, numatyta galimybė taikyti tarifų kvotas. Muitai suskirstyti i penkias rūšis: bendruosius (autonominiai, konvenciniai ir preferenciniai), specialiuosius (taikomi kaip atsakomoji priemonė i kitų šaliq vienašališkai įsivestus muitus), antidempingo, kompensacinius bei protekcinius.
Antidempingo, kompensacinių ir protekcinių priemonių taikymo tvarkąnuzstato Lietuvos Respublikos istatymai. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatomos kitokios taisyklės, negu numatyta muitų tarifų įstatymuose tada laikomasi tarptautinių sutarčių taisyklių.
Europos sutartyje tarp Lietuvos ir Europos bendrijų nuamtyta kad susitariančios šalys viena kitos atžvilgiu gali taikyti prekybos apribojimus, kurie suteikia tam tikrą rinkos apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos. Prekybos apribojimams taip pat priskiriamos priemones, ribojančios išaugusį importą į šalies rinką jei jis kelia ar gali kelti potencialią grėsmę šalies ekonomikai arba konkrečiai ūkio šakai.
Antidempingo priemonės taikomos tais atvejais, kai prekės užsienio rinkose parduodamos dempingo, t.y. mažesnemis nei vidaus ar pasaulinės rinkos kainomis, o kartais net mažesnėmis už gamybos kaštus, ir tada patiria žalą importuojančios šalies identiškų ar panšių prekių gamintojai. Mažesnes nei vidaus ar pasaulinės rinkos kainos nebūitinai reiškia, kad prekės parduodamos pigiau už gamybos kaštus.tada nagrinejamas ne tik importuojamų prekių kainos pagrįstumas, bet ir lyginamas šalyje gaminamų ir importuojamų prekių kainų lygis
Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos gamintojų atžvilgiu netaikomos tokios diskriminacinio pobūdžio prekybos priemonės kaip antidempingo ir protekcines priemones. Kita vertus, Lietuvos įmonėms atsirado galimybė inicijuoti antidempingo bylas treciųjų šalių gamintojų atžvilgiu, jeigu tokių gamintojų importuojama produkcija daro didelę žalą nacionalinei pramonei.
Iš esmės tai reiškia, kad Lietuvai tapus ES nare, jos gamintojai ES rinkoje gali naudotis palankesnėmis prekybos sąlygomis negu iki šiol.
Daugiašalio derybų metu pasirašytas Bendrasis kilmės taisyklių susitarimas del muitų ir prekybos, kuris padejo pagrindus prekybos taisyklėms suderinti, nustatant bendras kilmės taisykles.
Sutartyje numatytos dvi kilmės taisyklių rūšys: nepreferencinės, kurios turetų būti vienodos visoms PPO šalims narėms, ir preferencinės (lengvatinės), kuriose atsižvelgiama į dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse numatytas preferencines prekybos sąlygas.
Lietuva taiko preferencines kilmės taisykles toms šalims, su kuriomis pasirašytos laisvos prekybos sutartys. Kilmės taisyklės patvirtintos protokolais prie laisvosios prekybos sutarčių. Šiose taisyklėse konkrečiai apibrežiamos sąlygo kuriomis remiantis šalyje pagaminta prekė gali būti laikoma turinčia tos šalie kilmę.
Atsižvelgiant i ES pasiūlymus, preferencinės kilmės taisyklės su ES šalimis narėmis ir su asocijuotomis valstybėmis kiekvienais metais buvo tobulinamos. Tai užtikrino kilmės taisyklių vienovę visoje Europos Sąjungoje bei asocijuotose valstybėse, palengvino prekybos sąlygas ir sumažino nepagrįsto tarptautinės prekybos ribojimo galimybę.
ES prekybiniai ryšiai su trečiosiomis šalimis reglamenmojami dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis bei įsipareigojimais PPO. Lietuvai tapus ES nare, šios sutartys įsigaliojo ir mūsų šalyje, todel svarbu žinoti, kokie pokyčiai laukia užsienio prekybos srityje, ir prognozuoti galimą šių pokyčių poveikį.
Nors ES sudaro 25 valstybės, tačiau Europos Sąjungos šalys pasaulinėje rinkoje traktuojamos kaip viena prekybos partnerė. Tai ilgų ekonomines integracijos metų rezultatas.

Pagrindinis dokumentas, kuriame apibrėžiama ES bendroji užsienio prekybos politika, yra Europos Bendrijos steigimo sutartis. Ši politika yra bendra visoms šalims narėms, t.y. šalys vadovaujasi tais pačiais principais ir taisyklėmis, tarp kurių reikeų paminėti bendrąjį muitų tarifą ir bendrąjį preferencijų sistemą.
Kai prekyba tarp valstybių vyksta remiantis laisvosios prekybos sutartimis, prekybai tarp sutartį pasirašiusių valstybių muitai gali būti netaikomi, tačiau kiekviena valstybė turi teisę savarankiškai nustatyti muitus iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms. Prekyba tarp muitų sąjungai priklausančių šalių vyksta be muitų, o trečiųjų šalių atžvilgiu taikomi vienodi muitų tarifai. Europos Sąjunga yra muitų sąjunga, t.y. ES yra nustačiusi bendrą muitų politiką trečiųjų šalių utžvilgiu, ir šalys narės privalo laikytis šios politikos.
ES bendrasis muitų tarifas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, į kurią ES šalį preke įvežama. jai taikomas toks muitas. Šiame dokumente reglamentuojami visi ES taikomi muitai, kvotos ir kitos prekybos apribojimo priemonės.

V Eksportas, importas pagal valstybes, (Mln. litų)

Sąjunga,valstybė 2005 m. sausis- kovas

eksportas importas
Iš viso 6768,6 8291,1
Europos Sąjunga 4801,0 4884,2
Airija 40,8 19,3
Austrija 19,6 86,9
Belgija 220,1 180,3
Čekijos Respblika 41,3 115,7
Danija 316,6 287,6
Estija 392,6 215,6
Graikija 8,6 7,7
Ispanija 293,3 72,1
Italija 149,1 231,9
Jungtinė karalystė 333,3 180,3
Kipras 2,8 2,1
Latvija 573,9 310,3
Lenkija 329,7 669,2
Malta 16,9 0,1
Nyderlandai 306,7 368,0
Portugalija 30,4 8,7

Prancūzija 592,9 241,0
Slovakija 10,1 29,2
Slovėnija 2,3 22,5
Suomija 60,6 249,5
Švedija 336,9 259,3
Vengrija 44,2 69,6
Vokietija 678,2 1250,2
NVS 1044,8 2472,3
Baltarusija 168,5 161,7
Rusija 659,7 2185,4
ELPA 155,0 103,3
Kitos valstybės 767,8 831,3

VI Prekių eksportas

Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausia prekių dalis iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Vokietiją (10,2 proc. bendro Lietuvos eksporto), Latviją (10,1 proc.), Rusiją (9,1 proc.) ir Prancūziją (6,3 proc.).
Analizuojamu laikotarpiu į ES (25) šalis eksportuotų prekių vertė sudarė 66,4 proc. bendro Lietuvos eksporto, į NVS šalis – 16,2 proc., o į ELPA šalis – 6,9 proc.
Prekių eksportas į ELPA šalis mažėjo dėl pasikeitusių naftos produktų eksporto (sumažėjo į Šveicariją, o didžiausia dalimi padidėjo į JAV ir Nyderlandus) krypčių.

VII Prekių eksporto struktūra pagal prekių skyrius

Analizuojant pagal prekių skyrius didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir elektros įrenginiai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija.

VIII Prekių importas

Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (22,3 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (16,9 proc.), Lenkijos (7,6 proc.), Nyderlandų (4 proc.) ir Latvijos (3,8 proc.).
2004 m. iš ES šalių į Lietuvą importuotų prekių dalis sudarė 63 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2003 m., importo iš ES ir stojančiųjų šalių vertė padidėjo 11,9 proc. Iš NVS šalių importuotų prekių dalis sudarė 26,9 proc. bendro Lietuvos importo. Atitinkamai lyginant importo iš jų vertė padidėjo 21 proc.

IX Užsienio prekybos deficitas

Bendras užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir, palyginti su 2003 m., jo vertė padidėjo 2,4 proc.
Analizuojant užsienio prekybos deficitą pagal valstybes, matyti, kad didžiausias jis buvo prekiaujant su Rusija – 5,3 mlrd. litų ir sudarė 63 proc. bendro Lietuvos užsienio prekybos deficito. Užsienio prekybos su Vokietija deficitas sudarė 3,1 mlrd. litų. Taip pat tenka pažymėti, kad analizuojamu laikotarpiu susidarė didelis prekybos deficitas su Lenkija (1,3 mlrd. Lt), Suomija (0,9 mlrd. Lt), Kinija (0,7 mlrd. Lt), Italija (0,6 mlrd. Lt), Čekija (0,4 mlrd. Lt).
Pagal šalių grupes didžiausias prekybos deficitas susidarė prekiaujant su NVS (5 mlrd. litų) ir ES šalimis (4,4 mlrd. litų). Palyginti su 2003 m., prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo (15 proc.), o su ES – sumažėjo (21,1 proc.) dėl sparčiau didėjusio eksporto.

Išvados

Lyginant 2004 m. Lietuvos užsienio prekybos rezultatus su 2003 metų rezultatais, matyti kad bendro prekių eksporto plėtra buvo spartesnė: eksporto vertė padidėjo 21 proc. , o importo- 15,8 proc. Sparčiau nei atitinkamu 2003 metų laikotarpiu augo prekyba su ES ir NVS šalimis.
Palyginus 2004 metų sausio, vasario bei kovo duomenis su šių metų atitinkamais mėnesiais, matome jog tiek eksportas tiek importas Lietuvoje ženkliai didesnis.
Lietuvos ekonomika labai sparčiai auga, kartu ir eksportas bei importas ją gerina. Esame viena iš sparčiausiia besivystančių šalių kurios preitais metais buvo priimtos į Europos Sąjungą.

Literatūros sąrašas:
1. D. Bernatonytė „ Tarptautinės prekybos opagrindai“ Kaunas,2004
2. www.std.lt
3. www.ukmin.lt

Leave a Comment