Lietuvos tarptautinė prekyba

Turinys

Įvadas..............................3
Dėstymas..............................4
Apibendrinimas.........................10
Literatūra.............................11Įvadas
Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Su prekyba vystėsi ir prekybos politika, todėl jau nuo senovės įvairios valstybės bandė įtakoti šią veiklos sritį. Prekyba daro ne tik ekonominį bet ir kultūrinį poveikį valstybėms, ji padeda plisti naujoms idėjoms ir technologijoms. Yra išskiriamos dvi prekybos politikos teorijos: liberalizmas ir ekonominis protekcionizmas. Liberalai laisvąją prekybą laiko geriausia prekybinių santykių forma, o ekonominio protekcionizmo šalininkai linkę įvairiomis priemonėmis varžyti tarptautinę prekybą, siekiant apginti vietinę rinką. Šalys, kurios sąmoningai vengė daalyvauti pasaulinėje rinkoje, protekcionistiniais muitais mėgino apsaugoti savo gamintojus nuo užsienio konkurentų, ekonomiškai atsiliko. Ekonomikos plėtra negali apsieiti be eksporto, nes šalys pasaulinėje rinkoje už gautas iš eksporto pajamas gali įsigyti naujų technologijų Šiuo metu nacionalistinę protekcionizmo teoriją keičia kita, strateginė prekybos politika kurios esmė ne ginti besikuriančią pramonę ribojant importą, bet ir įvairiomis priemonėmis skatinti eksportą.

Tarptautinės prekybos augimo fone pasaulinė gamyba per paskutinį dešimtmetį atrodo auganti labai lėtai. Tad tarptautinė prekyba darosi vis svarbesne sudėtine daugumos šalių ekonomikos dalimi.

Taigi šiiame referate bandysiu išanalizuoti Lietuvos tarptautinę prekybą, eksportą ir importą į Lietuvą ir iš jos, tarptautinės prekybos kliūtys ir priežastys.

Užsienio prekybos statistika iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo rengiama remiantis muitinės deklaracijos Bendrojo dokumento (toliau – BD) duomenimis. Muitinės departamentas kiekvieną mėnesį Statistikos de

epartamentui pateikia BD pirminius duomenis, gautus iš eksportuotojų ir importuotojų. Eksporto ir importo apimtis buvo apskaičiuojama pagal dvi prekybos sistemas: Bendrąją ir Specialiąją. Specialiojoje prekybos sistemoje importuotomis laikomos tik tos prekės, kurios importuotos vidaus vartojimui. Bendrojoje prekybos sistemoje importuotomis laikomos visos prekės, įvežamos į valstybės teritoriją (išskyrus tranzitu per valstybės teritoriją pervežamas prekes). Lietuvos užsienio prekybos oficialiosios apimtys buvo skelbiamos remiantis Bendrosios prekybos sistemos reikalavimais.

Įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), muitų sienos buvo panaikintos. Eksportuotojams ir importuotojams prekiaujant su ES šalimis nebereikia pildyti BD, todėl neliko pagrindinio užsienio prekybos statistikos duomenų šaltinio. Tam, kad būtų surinkti Lietuvos prekybos su ES šalimis duomenys, sukurta Intrastato duomenų surinkimo sistema.

Lietuvos užsienio prekybos duomenys pasidalijo į dvi dalis – Ekstrastatą ir Intrastatą.

Ekstrastato sistema apima Lietuvos prekybos suu ne ES šalimis duomenis, kurių šaltinis ir toliau bus muitinės deklaracijos BD informacija.

Intrastatas – tai duomenų surinkimo sistema iš įmonių, kurios prekiaus su ES šalimis. Prekių vežėjai duomenis apie išvežtų ir įvežtų prekių apimtį teiks teritorinei muitinės įstaigai tik kartą per mėnesį, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, o ne kiekvieną kartą gabendami prekes, kaip buvo iki šiol. Prekių judėjimo pagrindas- išorinis ir vidinis, t. Y. Veikiantis patalpų viduje, transportas. Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas: prekių išsiuntimą ir gavimą., kr
rovinių pakrovimą ir iškrovimą, paketų sudarymą ir jų išskaidymą. Prekių judėjimas sąlygoja ir kai kurias šalutines arba pagalbines operacijas, kurias taip pat turime įtraukti į bendrą sistemą, pvz., tuščios taros surinkimas ir grąžinimas gamintojams ar kitiems savininkams, prekių transporto ir prekes lydinčių dokumentų sutvarkymas, atitinkamo prekių transportavimo režimas, jų laikymo sandėliuose priežiūros užtikrinimas. Siekiant sumažinti prekių vežėjams atskaitomybės naštą, įmonės, kurių įvežtų ar išvežtų per metus prekių vertė neviršys Statistikos departamento apskaičiuotos ir „Valstybės žiniose“ paskelbtos vertės, bus. atleistos nuo prievolės teikti Intrastato ataskaitas. Be to, Intrastato ataskaita yra daug paprastesnė ir joje mažiau rodiklių nei BD, o duomenims keliami šiek tiek kitokie metodologiniai reikalavimai.

Ruošiant prekybinius dokumentus pirmiausia sudaromas prekybinis kontraktas. Deja, tarptautiniu mastu tai nėra visiškai standartizuotas dokumentas. Todėl svarbu užtikrinti, kad jame atspindėtų tokia būtiniausia informacija:
– prekių aprašas;
– prekių kaina;
– mokėjimų sąlygos ir terminai;
– prekių kiekis ir kokybė;
– šalis, kuri laiduoja tranzito rizikos metu;
– taškas, kuriame prekių nuosavybė perduodama kitai pusei;
– draudimo reikalavimai ir atsakomybė;
– įpakavimas, markiravimas, žymėjimas;
– paskyrimo uostas;
– transporto kompanija;
– importo leidimo numeris;
– kiti specifinio pirkėjo, pervežėjo keliami reikalavimai.

Eksportu ir importu yra laikomi atitinkamai prekių išvežimas ir įvežimas į Europos Bendrijos teritoriją (bet kurios iš 25 valstybių narių), išskyrus tranzito procedūrą. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį prekyba jos viduje grindžiama laisvu prekių judėjimu, todėl prekyba tarp bet kokių šalių narių yra la
aikoma ne eksportu ir importu, o tiekimu į Bendrijos rinką ir tokiai prekybai taikomi tiekimą į rinka reglamentuojantys teisės aktai.

Tarptautinė prekyba kai kuriomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir pesticidais yra reglamentuota Roterdamo Konvencijos (Žin., 2004, Nr. 42-1371), kurią 2003 m. gruodžio 16 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas (Žin., 2004, Nr. 42-1368). Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas ir galioja visoje Bendrijos teritorijoje. Visos Reglamento 304/2003/EB nuostatos taikomos tik toms cheminėms medžiagoms (jų šiuo metu yra apie 80) bei jų savo sudėtyje turintiems preparatams, kurių tiekimas į rinką Europos Bendrijoje pilnai ar iš dalies yra uždraustas arba griežtai ribojamas. Šios medžiagos yra išvardintos Reglamento I priede. Ypatingi ribojimai yra taikomi Reglamento V priede išvardintoms medžiagoms – jų eksportas yra visiškai uždraustas. Visoms kitoms cheminėms medžiagoms yra taikomos tik Reglamento nuostatos, susijusios su jų klasifikavimo ir ženklinimo, pakavimo bei saugos duomenų lapų reikalavimais. Be to, Reglamentas taikomas ir gaminiams, turintiems nesureagavusių cheminių medžiagų, išvardintų Reglamento I priedo 2 ir 3 dalyse.
Pagrindiniai įpareigojimai eksportuotojams yra:
1) neeksportuoti Reglamento I priede išvardintų cheminių medžiagų neatlikus pranešimo apie eksportą procedūros,
2) neeksportuoti I priedo 2 ir 3 dalyse išvardintų medžiagų neatlikus pranešimo apie eksportą procedūros ir negavus aiškaus importuojančios valstybės sutikimo,
3) neeksportuoti medžiagų ar gaminių, įtrauktų į Reglamento V priedą.

Kartu eksportuotojai turi laikytis Reglamentu ir atitinkamais teisės aktais nustatytos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo, pakavimo be
ei saugos duomenų lapų pateikimo tvarkos.

Importuotojai turi laikytis cheminių medžiagų tiekimo į rinką reikalavimų, t.y. atitinkamais teisės aktais nustatytų draudimų ir ribojimų, klasifikavimo ir ženklinimo, pakavimo ir saugos duomenų lapų pateikimo tvarkos. Pagrindiniai reikalavimai importuotojams yra išdėstyti Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų eksporto ir importo tvarkoje. Toliau apžvelgsime, kokių prekių daugiausia ir mažiausia yra eksportuojama ar importuojama į Lietuvą ir iš jos?

2005 metų sausio–birželio mėnesiais didžiausią (27 proc.) Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (26,6 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (12,3 proc.), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (10 proc.). (1 pav)

1 pav. 2005 metų sausio-birželio mėn. Lietuvos eksporto didžiausios dalys proc.

Didžiausią importo dalį – mineraliniai produktai (25,5 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (16,6 proc.), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (11,9 proc.). (2 pav.)

2 pav. 2005 metų sausio–birželio mė.n. Lietuvos importo didžiausios dalys proc.

Prekių eksporto srityje tradiciniai ir didžiausi Lietuvos partneriai yra: Rusija (10,8 proc.), Vokietija (9,5 proc.), Latvija (9,1 proc.), Prancūzija ( 7,4 proc.), Estija (5,9 proc.) (3 pav.). Plėtėsi eksportas į ES šalis (25 valstybės): prekių vertė padidėjo 35,8 proc. ir sudarė 68,4 proc. bendro Lietuvos eksporto.

3 pav. Prekių eksporto Lietuvos partneriai procentais.

Prekių importo srityje didžiausi partneriai yra: Rusija (28,4 proc.), Vokietija ( 14,9 proc.), Lenkija (7,8 proc.) , Nyderlandai (4,0 proc.), Latvija ( 3,6 proc.) (4 pav.). Iš ES valstybių į Lietuvą importuotų prekių vertė padidėjo 6,6, proc. ir sudarė 58,1 proc. bendro Lietuvos importo.

4 pav. Prekių importo Lietuvos partneriai procentais.

2005 metų I – ajame pusmetyje lyginant su 2004 metų I – uoju pusmečiu prekių eksportas padidėjo – 24,2 proc.; prekių importas – 18,4 proc.

2005 m. sausio-spalio mėn. eksportuota 26364,4 mln. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 34421,8 mln. litų. 2005 m. sausio-spalio mėn., palyginti su 2004 m. sausio-spalio mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 25,8 ir 23,2 proc.

2005 m. sausio-spalio mėn. svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai buvo Rusija (10,5%), Latvija (10,1%), Vokietija (9,5%), Prancūzija (7,2%). Svarbiausi importo partneriai: Rusija (28,2%), Vokietija (15,3%), Lenkija (8,3%), Latvija (3,8%).

2005 m. sausio–lapkričio mėn. eksportuota 29732,4 mln. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 38860,0 mln. litų. 2005 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2004 m. sausio–lapkričio mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 27,2 ir 24,5 procento.

2005 m. sausio–lapkričio mėn. svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai buvo Rusija (10,4%), Latvija (10,2%), Vokietija (9,4%), Prancūzija (7,2%). Svarbiausi importo partneriai: Rusija (28%), Vokietija (15,3%), Lenkija (8,3%), Latvija (3,9%).

2005 m. sausio–lapkričio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (27,6%), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (12,1%), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (9,4%). Didžiausią importo dalį – mineraliniai produktai (25,7%), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (17,3%), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (11,8%).

Lietuvos eksportą į ES šiuo metu labiausiai trikdo netarifiniai barjerai – kokybės standartai ir antidempingo mokesčiai (ar jų taikymo grėsmė). Prekybos apribojimai, atsirandantys dėl Lietuvoje gaminamų pramonės produktų sertifikatų nepripažinimo, tikriausiai bus panaikinti daugumai gaminių, kai Lietuva ir ES susiderės dėl Protokolo dėl Europos atitikties įvertinimo.

Pastaruoju metu Lietuvoje dažnai pasigirsta raginimų įvairiais būdais riboti iš kitų šalių įvežamas prekes. Argumentai pateikiami patys įvairiausi: būtinybė subalansuoti eksportą ir importą, apsaugoti vartotojus nuo “nekokybiškų”, o gamintojus – nuo “neteisingai” konkuruojančių prekių, išlaikyti darbo vietas, suteikti laikiną paramą nuo ekonominės krizės nukentėjusioms įmonėms ir t.t.

Tačiau laisva prekyba yra ypač svarbi tokioms mažoms ir atviroms ekonomikoms kaip Lietuva. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsigyti automobilius, elektronikos ir kitas prekes, kurios negaminamos Lietuvoje arba kurių kokybė ar kaina netenkina mūsų. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsivežti vaisius ir daržoves, kurie neauga Lietuvoje ar naftą ir kitus išteklius, kurių nepakanka, o taip pat produktus, kuriuos Lietuvos gamintojai naudoja savo veikloje ir perdirbtus parduoda vietos ar užsienio rinkoje. Užsienio prekyba taip pat suteikia galimybę parduoti Lietuvoje išaugintus ar pagamintus produktus kitų šalių vartotojams ar perdirbėjams ir gauti užsienio valiutos, už kurią galima pirkti trūkstamų prekių. Pašalinus kliūtis prekybai, įmonės geriausiai gali pasirinkti, ką joms apsimoka gaminti, išnaudojant turimus pranašumus, ir kur pagamin.tas prekes naudingiausia parduoti. Šitaip vienos Lietuvos įmonės, pasinaudodamos darbo jėgos kainos privalumais, parduoda savo produkciją Europos Sąjungoje, kitos įmonės, išnaudodamos turimus verslo ryšius ar produktų kokybę, parduoda savo prekes Rusijoje, dar kitos įsiveža pigias žaliavas, kurias perdirba išnaudodamos vietinės darbo jėgos kvalifikaciją. Paprastai visos šios grandys yra susiję tarpusavyje, o laisvo jų funkcionavimo rezultatas – didelis vartojimo prekių pasirinkimas ir auganti šalies gerovė.

Pastaruoju metu, pasitelkiant įvairius argumentus, vis dažniau pasigirsta reikalavimų įvesti importo muitus arba kitokias apsaugos priemones (pvz., sertifikavimą ar antidempingo mokesčius) prekėms, kurios konkuruoja su gaminamomis Lietuvoje. Nepriklausomai nuo to, kokie pateisinimai prekybos apribojimui bebūtų naudojami, apsaugos priemonių įvedimo rezultatas yra vienodas – padidėjusios įvežamų prekių kainos, mažesnis pasirinkimas, neefektyvios veiklos skatinimas ir išteklių eikvojimas. Tiesa, tai kurį laiką yra naudinga vienai ar kelioms įmonėms, kurios laikinai apsaugomos nuo įvežamų prekių konkurencijos, tuo pačiu susilpninant paskatas gerinti savo veiklą ar gaminamą produktą. Tačiau tokia parama ir apsaugomai įmonei galiausiai taip pat yra nenaudinga, nes sukuria klaidingus lūkesčius, jog prekes verta gaminti, net jei jos nėra konkurencingos. Anksčiau ar vėliau už tai tenka mokėti pačiai įmonei ir patiriama vėliau žala yra didesnė už prisitaikymo kainą, kurią įmonė sumokėtų reorganizuodama savo veiklą orientuojantis į rinką. Tuo tarpu už vietinių gamintojų apsaugą moka šalies vartotojai, o dažnai ir perdirbėjai, naudojantys tuos produktus tolesniame gamybos procese. Šitaip pabrangsta pastarųjų naudojama produkcija ir sumažėja jos konkurencingumas. Jei ši produkcija, kuriai gaminti naudojamų prekių importas yra apmokestinamas, eksportuojama į užsienį, sumažėja jų eksportas ir pajamos.

Taigi eksportas ir importas sudaro šalies prekybos balansą. Jeigu daugiau eksportuojama (išvežama), negu importuojama (įvežama), vadinasi prekybos balansas yra aktyvus, teigiamas, arba palankus; priešingu atveju prekybos balansas bus pasyvus, neigiamas, arba nepalankus.Apibendrinimas
Šiame referate bandžiau išanalizuoti Lietuvos tarptautinę prekybą, eksportą- importą į Lietuvą ir iš jos, tarptautinės prekybos kliūtis ir priežastis. Taip pat bandžiau palygintį eksportuojamas, importuojamas prekes 2004- aisiais ir 2005- aisiais metais.

Sužinojau, kokios prekės daugiausia eksportuojamos ir importuojamos, su kokiomis šalimis Lietuva vykdo tarptautinę prekybą.Literatūra
1. A. Garalis. Logistikos projekto rengimas.- Šiauliai.: Šiaulių universiteto leidykla, 2003.
2. Paul T. McGRATH. Tarptautinės ekonomikos pagrindai.- V. : Margi raštai, 1999.
3. V. Čaplikas. Prekybos logistika.- V.: Vilniaus universiteto leidykla, 1997.
4. www.speros.lt.

Leave a Comment