TURINYS:ĮVADAS: 21. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SAMPRATA 31.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai 31.2. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių rūšys 41.3. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė šalies ekonomikai 51.4.Smulkiojo ir vidutinio verslo galimybės 61.4.1. Smulkaus ir vidutinio verslo potencialinė raida 61.4.2. Smulkaus ir vidutinio verslo privalumai bei trūkumai 72. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRA 92.1. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priežastys 92.2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros veiksniai. 102.2.1 Ekonominės sąlygos 103. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PARAMA 133.1 Valstybės parama smulkiajam ir vidutiniam verslui 133.1.1. INVEGOS veikla ir funkcijos 143.1.2. LEID 153.1.3. Verslo inkubatorių atsiradimas 153.1.3. Verslo inkubatorius Lietuvoje 163.1.4. Verslo informacijos centras 183.1.5. Savivaldybių SVV skatinimo fondai 193.1.6. LSVVPA 203.2. Europos sąjungos struktūrinių fondų parama 203.2.1. Europos regionų plėtros fondas 203.2.2. Europos socialinis fondas 213.2.3. Europos žemės ūkio reguliavimo ir garantijų fondas 213.2.4. Finansinis instrumentas žuvininkystei reguliuoti 22IŠVADOS: 23NAUDOTA LITERATŪRA: 24Įvadas:Smulkios ir vidutinės įmonės sukuria didžiausią dalį šalies BVP. Taipogi šiame sektoriuje sukoncentruota didžioji dalis darbo jėgos. Smulkaus ir vidutinio verslo kūrimas įgalina žmones atsiskleisti, skatina kūrybiškumą. Tad reikia nuolat skatinti naujų įmonių kūrimąsi ar jau esančio verslo plėtrą. Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausąŠiame darbe aptarsime skirtingus smulkaus bei vidutinio verslo įmonių tipus, apžvelgsime jų kūrimosi galimybes. Taip pat nagrinėsime SVV plėtros galimybes, palankiausias vystimosi kryptis, bandysime įsigilinti į tai kokią ekonominę naudą duoda smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimas mums ir mūsų valstybei, domėsimės kodėl būtent SVV turi sulaukti didesnės paramos. Beto išsiaiškinsime visus su smulkiuoju ir vidutiniu verslu susijusius privalumus bei trūkumus, išnagrinėsime pagrindinius SVV paramos šaltinius ir jų teikiamą naudą.Šiame darbe aptarsime skirtingus smulkaus bei vidutinio verslo įmonių tipus, apžvelgsime jų kūrimosi galimybes. Taip pat nagrinėsime SVV plėtros galimybes, palankiausias vystimosi kryptis, bandysime įsigilinti į tai kokią ekonominę naudą duoda smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimas mums ir mūsų valstybei, domėsimės kodėl būtent SVV turi sulaukti didesnės paramos. Beto išsiaiškinsime visus su smulkiuoju ir vidutiniu verslu susijusius privalumus bei trūkumus, išnagrinėsime pagrindinius SVV paramos šaltinius ir jų teikiamą naudą.Šalia viso to, dar aptarsime paramą, kurią teikia valstybė, kadangi pradėdami verslą žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, kaip pavyzdžiui finansavimo. Pažvelgsime į UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) veiklą, kuri padeda išspręsti finansavimo ir užstato problemas su mažiausiomis palūkanomis lyginant su rinkoje esančiomis. Taip pat apžvelgsime teikiamas garantijas prekybininkams, kai produkcija yra eksportuojama ir yra galimos problemos dėl atsiskaitymo ar perkančiojo bankroto. Sužinojus tokią, gana svarbią, informaciją, kur spręsti finansavimo klausimus, kaip apsidrausti nuo nesąžiningumo, pereisime prie apčiuopiamesnės pagalbos, t.y. patalpų ofisui ar gamybinėm reikmėm. Čia pasitarnaus informacija apie verslo inkubatorius, šiek tiek žvilgtelsime į jų atsiradimo istoriją pasaulyje ir Lietuvoje. Kaip plėtoti verslą, kokia linkme dirbti? Tai padės išsiaiškinti verslo informacijos centrai, kurių Lietuvoje net 42. Pagalbą teikia ir miesto savivaldybės, jei ne iš biudžeto, tai finansinė pagalba yra teikiama iš privatizavimo būdu gautų lėšų. Kadangi Lietuva priklauso Europos Sąjungai ir galima gauti pagalbą iš ES struktūrinių fondų, tai apžvelgsime ir jų paramą.1. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektaiSmulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.Mažoms įmonėms apibūdinti sunku pritaikyti konkretų apibrėžimą. Tačiau kiekviena valstybė, prieš organizuodama kokią nors paramą smulkiam verslui, turi apibrėžti tas ribas, nuo kurių įmonė laikoma smulkia, vidutine ar stambia. Paprastai, plėtojantis verslui, sąlygos, kurias turi tenkinti smulkios įmonės, išryškėja pačios. Tačiau šios sąlygos laikomos savaime suprantamomis ir negali būti tapatinamos su įstatymų įteisintais mažų įmonių apibrėžimais. Vakarų šalyse mažos įmonės turi tenkinti šias sąlygas: ○ Įmonei vadovauja jos savininkas;
○ Įmonės valdymas yra nepriklausomas, t.y. įmonė nėra didelės įmonės dalis. Jos savininkas, spręsdamas principinius įmonės valdymo klausimus, yra santykinai laisvas; ○ Sutelktas kapitalas, nuosavybės teise priklauso vienam asmeniui arba nedidelei žmonių grupei; ○ Įmonė turi santykinai mažą rinkos dalį, jos veikimo sritis daugiausia vietinė; ○ Įmonė nėra dominuojanti savo veikimo srityje; ○ Įmonės dydis (pagal tam tiktus įstatymų nustatytus kriterijus), lyginant su kitomis panašiomis įmonėmis, yra santykinai nedidelis. Šiuo metu Lietuvoje įmonės priskiriamos smulkioms ar vidutinėms, atsižvelgiant į Europos Sąjungos patirtį. Kriterijai, pagal kuriuos įmonės gali būti priskirtos smulkaus ir vidutinio verslo kategorijai, pateikiami LR Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme, kurio naujausia redakcija įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 d. ir apibendrinami žemiau esančioje lentelėje:Įmonės tipas Kriterijus* Darbuotojų skaičius Metinės pajamos Įmonės turtas Savarankiškumas mikroįmonė iki 10 iki 7 mln. lt iki 5 mln. lt Stambiai įmonei gali priklausyti ne daugiau kaip 25% įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių maža įmonė 10-50 iki 24 mln. lt iki 17 mln. lt vidutinė įmonė 50-250 iki 138 mln. lt iki 93 mln. lt1.2. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių rūšysSVV priskiriamos įmonės yra labai įvairios pagal jų organizavimo formas. Visos mikroįmonių kategorijai priklausančios firmos yra individualios arba kitaip dar vadinamos personalinės. Tačiau smulkių ir vidutinių kategorijai priskiriamų įmonių tarpe yra visų rūšių įmonių, numatytų LR įmonių įstatyme, kurio 6 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės: 1. individualios (personalinės) įmonės; 2. tikrosios ūkinės bendrijos; 3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; 4. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės; 5. valstybinės įmonės; 6. savivaldybės įmonės; 7. žemės ūkio bendrovės; 8. kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Individuali įmonė yra populiariausia SVV įmonių teisinė forma, nes veiklos pradžiai nereikia arba pakanka nedidelio pradinio kapitalo, taip pat IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas, IĮ paprasčiau valdyti, jos nereikia likviduoti, norint pertvarkyti į UAB. IĮ turi daug kitų privalumų: IĮ leidžiamas supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas, jos savininkas gali remtis savo šeimos narių darbu ir jam nebūtina darbo santykiais susirišti su kitais žmonėmis. Tačiau Lietuvoje pastebimas IĮ mažėjimo tendencijas, tai galėjo sąlygoti tokie veiksniai: ○ mokesčių naštos padidėjimas;○ UAB, kaip įmonių teisinės formos, patrauklumo didėjimas; ○ Numatytas apribojimas, jog IĮ savininkas negali būti kitos IĮ savininku;○ didesni reikalavimai registruojant IĮ;○ rizika asmeniniam turtui dėl neribotos civilinės atsakomybės, kuri didėja augant konkurencijai.Nemažą SVĮ dalį sudaro ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB), nes užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamas ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Labiau renkamasi UAB, nes pastarosios akcijų platinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburti akcininkų kolektyvą iš gerai pažįstamų, patikimų narių. Pastebimos UAB skaičiaus augimo tendencijos SVV įmonių tarpe.1.3. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė šalies ekonomikaiSekdami žinias ir analizuodami Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didžia dalimi lemia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra. Beveik 98% visų ES įmonių sudaro įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Šios įmonės yra įdarbinusios 49% visų ES dirbančiųjų. Lietuvos įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių yra panaši į ES įmonių struktūrą. 95% visų Lietuvos įmonių sudaro įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, tačiau šios įmonės įdarbinusios tik 31% visų šalies dirbančiųjų. Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. LR smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme įvardijamos šios smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kryptys:○ Verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas.○ SVV subjektų finansinių galimybių gerinimas.○ Informacijos apie verslą mokymo bei konsultavimo pastangų teikimą, užtikrinimą.○ Bendradarbiavimo tarp didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių skatinimą.○ Verslo savivaldos plėtojimas.○ SVV plėtra regionuose.Anksčiau mažos įmonės buvo tik daugelio žmonių noro įkurti savo verslą rezultatas, pastaruoju metu tokių įmonių kūrimą inicijuoja ir skatina tiek pati valstybė, tiek stambios kompanijos, kurios patiki SVV įmonėms įvairių produktų gamybos organizavimą ir užtikrina aktyvų jos dalyvavimą rinkos procesuose. Didelės dalies smulkių ir vidutinių įmonių veikla yra susijusi su stambiomis kompanijomis rangos, subrangos sutartimis, franšizės kontraktais. Dažnai stambios įmonės tampa smulkiųjų klientėmis, o šios – stambiųjų tiekėjomis. Ekonominiu požiūriu yra naudinga, kai smulkios įmonės ir stambios kompanijos papildo vienos kitas. Be to, smulkusis ir vidutinis verslas padeda augti komercinei kultūrai. Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse vis dažniau verslas suprantamas kaip karjera ir gyvenimo įprasminimas bei galimybė realizuoti savo kūrybinius sumanymus, o mokymas ir švietimas verslo klausimais tampa didele visuomenės veiklos dalimi.
Lietuvoje SVV sektoriaus įtaka ekonomikai palaipsniui irgi didėja. SVV įmonės sudarė 95 proc. visų įmonių, jų eksportas sudarė daugiau kaip 22 proc. visų įmonių eksporto, importas 37 proc SVV sektoriuje sukuriama trečdalis šalies BVP, ten dirba apie trečdalį visų dirbančiųjų. SVV steigimą ir veiklą tiesiogiai reguliuoja daugiau kaip 300 norminių teisės dokumentų, jų veiklą kontroliuoja nuo 25 iki 80 valstybinių įstaigų ir tarnybų.1.4.Smulkiojo ir vidutinio verslo galimybės1.4.1. Smulkaus ir vidutinio verslo potencialinė raidaSėkmės ir saugumo požiūriu naujam verslui pradėti geriausiai tinka tradicinės sritys, tokios kaip vartojimo prekių gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, automobilių remontas, gyvenamųjų namų statyba. Pelningiausios verslo rūšys užsienyje yra veterinarijos, laidojimo, stomatologijos, finansinės paslaugos, viešbučių ir motelių verslas. Greičiausiai šiuo metu pasaulyje besiplečiantys verslai yra: ○ bankininkystė; ○ elektroninės technikos komponentų gamyba;○ popierinės taros bei indų gamyba;○ kompiuterinės technikos gamyba ir priežiūra;○ konsultavimo paslaugos;○ kompiuterinių programų kūrimas.Verslininkas turi nuspręsti ne tik kokį verslą steigti, bet ir kokį verslo organizavimo būdą pasirinkti. Pasaulyje sparčiai plinta nauji verslo organizavimo būdai.1.4.2. Smulkaus ir vidutinio verslo privalumai bei trūkumaiSmulkus ir vidutinis verslas yra vyraujanti verslo forma daugelio Europos bei kitų pasaulio šalių ekonomikoje, nes smulkios ir vidutinės įmonės kai kuriose srityse yra pranašesnės nei stambios. Dažniausia išskiriami tokie SVV privalumai: ○ Galimybė remtis tokiais ištekliais, kurie nepriimtini stambiam verslui (blogesnės žemės, ne tokie prestižiniai rajonai, žemesnės kvalifikacijos darbo jėga, žmonės, turintys fizinių ar psichinių sutrikimų, pensininkai); ○ Galimybė tenkintis smulkiomis rinkos nišomis ir plėtoti verslą ne tokiose efektyviose verslo srityse; mažai įmonei gali užtekti ir vieno ar kelių stambių užsakymų, ji gali užsiimti ne tokiomis efektyviomis paslaugomis, gali aptarnauti tolimesnius regionus ar tenkintis siaura vartotojų grupe; ○ Galimybė naudotis vidaus šeimos ūkio, artimųjų ištekliais: savais pastatais, statiniais ir patalpomis bei įranga, į veiklą įtraukti šeimos narius, dirbti ne visą darbo dieną, pasinaudoti artimųjų santaupomis ir t.t.○ Galimybė apsiriboti mažomis išlaidomis ir pajamomis, nes būna santykinai mažos pridėtinės išlaidos ir pastovūs kaštai, tiesiogiai tenkantys verslui; ○ Su rinka ir aplinka yra tiesioginiai ryšiai, nes mažos įmonės paprastai yra šalia aptarnaujamų vartotojų, todėl jos gali tiesiogiai bendrauti su jais ir naudotis tokio bendravimo pranašumais; ○ Paprasta steigimo, valdymo ir pasitraukimo iš rinkos tvarka: mažoms įmonėms lengviau keisti savo profilį, nes mažą kapitalą lengviau pertvarkyti, todėl ne taip sudėtinga ir nutraukti veiklą ar pradėti kitą ir t.t. Be anksčiau minėtų privalumų, akcentuojama ir teigiama smulkaus ir vidutinio verslo įtaka šalies makroekonominiams ir socialiniams veiksniams. Teigiama, jog SVV: ○ Gali išspręsti dalį gyventojų užimtumo problemų, nes lengviau parengti, perkvalifikuoti ir įdarbinti bedarbius; ○ Prisideda prie nusikalstamumo mažinimo, nes labiau užimti jaunesnieji šeimos nariai, laikinai įdarbinami niekur neįregistravę ir nedirbantys gyventojai; ○ Taupo pensijų, bedarbių pašalpų, neįgaliųjų išlaikymo išlaidų dalį, nes smulkus verslas suinteresuotas per mokesčių sistemą ir specialias programas tokiems žmonės suteikti kuo daugiau darbo vietų; ○ Skatina iniciatyvą ir kūrybingumą, nes mažos įmonės yra nepriklausomos, nėra kokių nors kitų įmonių sudėtinėmis dalimis; ○ Palaiko ir skatina konkurenciją, nes šios įmonės įvairina asortimentą, yra lankstesnės ir greičiau prisitaiko prie aplinkos, jos naudingos ir stambioms: vykdo jų užsakymus, pamėgdžiodamos įgyvendina jų politiką, padeda išvengti antimonopolinių apribojimų. Smulkių įmonių dalyvavimas ekonominėje veikloje žymiai pagerina bendrą ekonomikos būklę. Nors smulkūs verslininkai paprastai neturi globalinio tikslo spartinti techninę pažangą, tačiau kaip tik jie išplečia žinių ribas. Dauguma atliktų tyrimų parodo, kad stambūs išradimai su vienoda tikimybe gali būti padaryti tiek stambiose, tiek smulkiose įmonėse, tiek atskirų asmenų. Finansiniu požiūriu, SVV sektorius taip pat yra patrauklus: vidutiniškai smulkios įmonės gauna didesnį pelną kapitalo įdėjimų atžvilgiu, nei stambios, t.y. kiekvienas į smulkų verslą investuotas litas uždirba daugiau, nei investuotas į stambųjį. Pateikiamos tokios šio reiškinio priežastys: ○ Daugelyje šalių smulkus ir vidutinis verslas greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis įdiegia techninės pažangos naujoves, skirtas gamybai, paslaugoms, technologijos ir rinkoms vystyti; ○ Smulkus verslas yra patrauklesnis atskiriems talentingiems individams. Tačiau pagrindiniai smulkių įmonių trūkumai irgi siejami su finansine sfera: smulkios įmonės turi santykinai mažiau apyvartinių lėšų, todėl joms sunku atlaikyti stambių konkurentų spaudimą. Šie konkurencijos atlaikymo sunkumai pasireiškia keliais būdais: ○ Smulkios įmonės negali skirti daug lėšų rinkodarai, todėl jų valdytojams tenka skirti didelį dėmesį rėmimo veiksniams, reikalaujantiems santykinai mažų įdėjimų (pavyzdžiui, infor…macijos skleidimas per pažįstamus); ○ Stambios įmonės turi finansinių galimybių laikinai dempinguoti kainas vietinėje rinkoje (t.y. pardavinėti prekes už kainą, lygią savikainai ar dar mažesnę). Ši dempingo forma nėra draudžiama įstatyminiais aktais (dempingas draudžiamas tik tarptautinėje prekyboje) ir yra labai veiksminga, siekiant atsikratyti smulkių konkurentų, kurie neatlaiko kainų karo; ○ Mažas kapitalas neleidžia konkuruoti mokslinių tyrimų, naujų technologijų diegimo, reklaminių kampanijų srityse; ○ Smulkioms įmonėms nepasireiškia gamybos masto grąžos dėsnis, kuris nusako gaminio savikainos mažėjimą, didinant gamybos apimtis; ○ Smulkios įmonės turi mažesnes galimybes kredituoti tiekėjus ar pirkėjus, o tai mažina šių įmonių patrauklumą ir konkurencinį pranašumą. Svarbu pažymėti ir didesnę SVV sektoriaus priklausomybę nuo ekonominių ciklų. Smulki įmonė jautriau reaguoja į ekonomikos pokyčius jos veiklos teritorijoje. Ekonominio nuosmukio atveju žymiai sumažėja vietinių smulkių įmonių, kurios neturi galimybių „palaukti“ iki ekonomikos atsigavimo. Tuo tarpu stambios įmonės, veikiančios didelėje teritorijoje (dažnai ir tarptautiniu mastu), gali pristabdyti veiklą ten, kur pastebimas ekonomikos smukimas ir didesnį dėmesį skirti ekonominiame pakilime esantiems padaliniams. Tačiau reikia įvertinti svarbų faktorių – nors smulkios įmonės jautriai reaguoja į ekonomikos ciklus, tačiau bendrai smulkus verslas turi didesnių galimybių prisitaikyti prie makroekonominių pokyčių.2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra2.1. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priežastys○ SVV šalies ekonomikoje atlieka daug funkcijų, kurias vykdyti stambioms firmoms neefektyvu ir netikslinga, nes mažos įmonės yra daug lankstesnės ir greičiau prisitaiko prie technologinių ir ekonominių aplinkos pokyčių.○ SVV ne tik papildo stambiąją pramonę, bet ir sudaro galimybę jai dirbti lanksčiau, efektyviau ir pigiau.○ Prielaidas spartesnei SVV plėtrai suteikia didėjanti privačios nuosavybės dalis.○ Per paskutiniuosius dešimtmečius labai pasikeitė žmogaus vaidmuo ekonomikoje.Ūkyje nuolat mažėja poreikis nekvalifikuoto, šabloninio darbo, daugiau žmonių siekia savarankiškos ir kūrybiškos veiklos.○ Vystantis ekonomikai, didėja specifinių prekių, kurios yra pritaikytos prie individualių vartotojų poreikių, paklausa, o didelėse masinės gamybos įmonėse pagamintų standartinių prekių – mažėja.2.2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros veiksniai. 2.2.1 Ekonominės sąlygosSmulkaus ir vidutinio verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, gali pasinaudoti šiomis lengvatomis bei specialiomis nuostatomis:Pelno mokestis. LR pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą.Įstatymas nustato, jog tam tikrus kriterijus atitinkančios įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, gali taikyti vieną iš dviejų taisyklių:1. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti taikydamos 13 proc. tarifą.2. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Lt, apmokestinamojo pelno dalį, lygią 25 tūkst. Lt, gali apmokestinti 0 proc. tarifu, o likusią apmokestinamojo pelno dalį – 15 proc. tarifu. Ši taisyklė galioja individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms. Gyventojų pajamų mokestis. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 24 proc. Dauguma gyventojų moka 24 proc. pajamų mokestį. Pajamų mokesčio 15 proc. tarifą gali taikyti gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo. Tačiau šia galimybe gali pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie savo sprendimu iš individualios veiklos pajamų neatima tam tikrų atskaitymų. Mokestinės paskolos. LR mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Rinkliavos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę priimti sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymuose numatytų lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja LR rinkliavų įstatymas.
Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės numato, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) gali atidėti draudėjams valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimą iki 1 metų. Mokestis už aplinkos teršimą. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai, o jų dydžiai pateikiami Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prieduose. Vadovaujantis šiuo įstatymu, fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones, nuo mokesčio atleidžiami. Supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Tiesioginė valstybės parama SVVPrie veikimo rinkoje galime priskirti ir valstybės paramą verslui. Parama verslui gali būti vykdoma dvejopai. Pirma, kaip politika skirta dereguliuoti verslo aplinką bei užkirsti kelią naujiems mokesčiams ir reguliavimo mechanizmams. Tokia politika gerina verslo sąlygas ir tobulina konkurencinę aplinką.Antroji paramos forma – tai konkretūs valdžios veiksmai, kuriais siekiama padėti tam tikram verslui ar ūkio šakai ir kurie dažniausiai vykdomi biudžeto lėšomis, t.y. visų žmonių pinigais. Paprastai sukuriamas įstatymas, potvarkis arba programa, kuriais vadovaujantis įmonės skatinamos veikti taip, kaip jos nesielgtų laisvos rinkos sąlygomis. Privilegijos gali būti įvairių rūšių. Čia aptarsime tik keletą ir tik dalį jų neigiamos įtakos konkurencinei aplinkai, verslo plėtrai bei vartotojams.
Netiesioginės subsidijos yra gryniausias valdiškos privilegijos pavyzdys. Valdžia leidžia vienai ar kitai įmonei n…urašyti įsipareigojimus valdiškoms institucijoms, pavyzdžiui, mokestines skolas, nepaisant neefektyvios įmonės veiklos. Tokiu principu veikianti įmonių gaivinimo programa realiai neatgaivino nė vienos Lietuvos įmonės. Šios programos rezultatas buvo priešingas, nei tikėjosi jos autoriai. Įmonių gaivinimas nurašant mokestines skolas arba jas kapitalizuojant tik skausmingai nutolino jų bankrotą, iššvaistė įmonių turtą ir, sukūrus nepagrįstus lūkesčius, stabdė darbuotojus nuo naujo darbo paieškos. Įsiskolinimai darbuotojams augo, o galimybės juos išmokėti nuolatos mažėjo. Geriausi pavyzdžiai – Kauno “Inkaro” gamykla, “Mąstis”. Kita privilegijų rūšis – mokesčių mažinimas arba atleidimas nuo mokesčių. Tačiau, mažesnė mokesčių našta vienai įmonei ar vienai ūkio šakai būtinai taps didesne našta kitoms įmonėms ar šakoms.
Subsidijuotos (lengvatinės) paskolos. Dažnai valdžia siūlo smulkiajam verslui subsidijuotas paskolas, kurių palūkanos kur kas mažesnės už palūkanas rinkoje. Kartais paskolų subsidijavimui pasirenkamos įmantresnės formos, pavyzdžiui, valstybė apdraudžia paskolas, taip palengvindama įmonėms galimybes jas gauti iš komercinių bankų. Tačiau tuo pačiu ji prisiima atsakomybę už jų grąžinimą. Eksporto draudimas, Lietuvoje vykdomas eksporto draudimo agentūros, yra puikus pavyzdys, kai beatodairiškai rizikuojama biudžeto pinigais.
Tiesioginės subsidijos – tai tokia subsidijavimo forma, kai pinigai išmokami tiesiogiai. Daugiausia tiesioginių subsidijų pavyzdžių yra žemės ūkyje. Žemės ūkio bendrovė gali gauti paramą, padengiančią dalį produkto kainos, eksportui plėsti arba tiesiog už tai, kad neaugins tam tikrų kultūrų. Valstybė, reguliuodama žemės ūkio produkcijos kainas ir jų supirkimo kiekius, negali atspėti ir suplanuoti balanso tarp vartojimo ir gamybos, kuris nusistovi tik rinkoje ir tik esant laisvoms kainoms. Dėl tokios valstybės veiklos dažniausiai įvyksta perprodukcija. Norėdamos išvengti socialinių neramumų ar kitų pasekmių, reguliavimo institucijos reikalauja biudžeto pinigų perprodukcijai supirkti ir realizuoti užsienio šalyse, subsidijuojant eksporto kainas, t.y. Lietuvos biudžeto pinigais primokant užsienio vartotojams, kad jie galėtų pirkti lietuviškų prekių.
Monopolinės privilegijos. Geriausias pavyzdys – tai ryšių ir komunikacijų kompanijos, kurios įstatymiškai apsaugotos nuo bet kokios konkurencijos. Valstybinės monopolijos arba valstybinė monopolijų apsauga yra “žiauresnė” vartotojams nei vadinamos natūralios monopolijos. Pavyzdžiui, dėl neefektyvios valstybinių energetikos įmonių veiklos visos Lietuvos vartotojai turi padengti lengva ranka didinamus įmonių veiklos nuostolius arba mokėti “nuo lubų” nurašomas arba ministerijoje sukuriamas kainas, kurios viršija konkurencinėje rinkoje nusistovinčias kainas. Lygiai tokia pat nežinomybė ir diskriminacija slegia vartotojus dėl privačių monopolių, kuriuos gina valstybė.
Kitos privilegijos. Įmonėms suteikiamos galimybės naudotis valstybiniu turtu lengvatinėmis sąlygomis arba vykdyti rinkos priežiūrą ar kontrolę (pvz. sertifikavimo laboratorijos prie įmonių).
Draudimai prekybai. Muitai. Kai kuriems verslininkams naudinga ribota konkurencija, todėl jie pasisako už sutartis, nustatančias vienus ar kitus apribojimus. Tiesa ta, kad didesnėms kompanijoms nesunku įvykdyti reikalavimus tuomet, kai šie “išmeta” iš rinkos jų mažesnius konkurentus. “Mažeikių naftos” įmonė, kontroliuodama daugiau kaip 90 procentų rinkos, vienvaldiškai diktuoja sąlygas visiems kuro vartotojams. Dėl įtvirtinto cukraus monopolio Lietuvos smaližiai turi mokėti už cukrų triskart daugiau, nei jis kainuoja pasaulinėje rinkoje….3. Smulkaus ir vidutinio verslo parama3.1 Valstybės parama smulkiajam ir vidutiniam versluiVerslininkas, ketinantis pradėti ar plėsti jau veikiantį verslą, dažnai susiduria su verslo finansavimo problema. Paprastai prieinamiausias ir pigiausias būdas finansuoti verslo projektus yra banko paskola. Paskolos grąžinimui užtikrinti, bankai reikalauja vertingo užstato, kurio verslininkai dažniausiai neturi. Tokiu būdu, verslininkai susiduria su nepakankamo ar nepatrauklaus užstato problema, o perspektyvūs verslo plėtros projektai taip ir lieka neįgyvendinti. Taip pat verslo plėtrai įgyvendinti reikalinga kokybiška informacija, lengvatinės verslo sąlygos ir žinoma palankios sąlygos kreditui gauti. Todėl vyriausybė verslo plėtros skatinimui remti pradėjo įvairius projektus bei įsteigė keletą verslo paramos fondų.Smulkus verslas – galimybė užsidirbti ir neįgaliam. Neįgaliųjų verslas, iš esmės, priskirtinas smulkiam ar mikroverslui. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Lietuvoje specialių neįgaliesiems verslininkams numatytų lengvatų yra nedaug. Žymesnę paramą neįgalieji gali gauti kaip smulkūs verslininkai.3.1.1. INVEGOS veikla ir funkcijosVerslui finansuoti 2001 metais buvo įsteigta garantijų institucija UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA). Jos pagrindinės funkcijos: SVV paskolų garantijos bei dalinis palūkanų dengimas.Paskolų garantijos bankamsINVEGA padeda išspręsti užstato problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą bankui iki 50 proc. paskolos sumos visais atvejais ir iki 80 proc. paskolos sumos visoms investicinėms paskoloms. Likusios negarantuotos paskolos dalies grąžinimą bankas užsitikrina verslininko pasiūlytais užstatais, įsikeisdamas už paskolos lėšas įsigyjamą turtą. INVEGA teikia verslo paskolų garantijas bankams, kredituojantiems mikro, mažas ir vidutines įmones, kurios pagal LR smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą atitinka šias sąlygas: ○ įmonėje dirba mažiau kaip 100 darbuotojų; ○ metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ir įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų; ○ įmonė pagal įstatymą yra savarankiška.INVEGA garantuoja už paskolas, skirtas: investicijoms (į nuosavą ilgalaikį turtą); apyvartinėms lėšoms (žaliavoms, medžiagoms įsigyti); projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, finansuoti. Maksimali INVEGA garantuojama paskola – 2 mln. Lt, o paskolos, skirtos projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, finansuoti, ir už kurią teikiama INVEGA garantija, – 3 mln. Lt. Dalinis paskolų padengimas SVV subjektamsPaskolų palūkanos dengiamos iš SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos ir (ar) kitų specialiųjų programų lėšų. INVEGA paskolų palūkanų dengimą administruoja sutarties su Ūkio ministerija, kuri yra specialiųjų programų asignavimų valdytojas, pagrindu. Palūkanos nekompensuojamos, jei paskola imama finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus projektus. Iš dalies dengiamos tik paskolų, kurioms INVEGA suteikė garantijas, palūkanos. SVV subjektui dengiama 50 proc. bankui sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. paskolos palūkanų normos. Paskolos palūkanos iš dalies dengiamos INVEGA garantuotos paskolos pirminio grąžinimo termino laikotarpiu. INVEGA, gavusi iš SVV subjekto prašymą ir palūkanų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus bei turėdama reikalingą pervesti lėšų sumą, kas ketvirtį perveda lėšas į SVV subjekto sąskaitą.3.1.2. LEIDUAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas (LEID) įsteigta 1997 m. gruodžio 3 d. Pagrindiniai LEID tikslai:○ plėsti įmonių galimybes eksportuoti produkciją bei didinti jų konkurencingumą užsienio rinkose apdraudžiant prekių bei paslaugų eksporto riziką; ○ didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes plėtoti tarpusavio prekybinę veiklą Lietuvos rinkoje, mažinant neatsiskaitymo už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas riziką. LEID suteikia draudimo apsaugą nuo Lietuvos ir užsienio pirkėjų bankroto ar tyčinio neatsiskaitymo. Prekinio kredito draudimu gali naudotis Lietuvos ir ES valstybių ūkio subjektai, parduodantys prekes ir/ar paslaugas su atidėtu mokėjimu Lietuvos ir užsienio pirkėjams. Pirkėjui nesumokėjus už prekes ar suteiktas paslaugas, LEID įsipareigoja įmonei išmokėti iki 90 % pirkėjo skolos. Draudimo apsauga yra teikiama tiems prekiniams kreditams, kurių atidėjimo terminas yra ne ilgesnis kaip 360 dienų. LEID suteikia draudimo apsaugą tik draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Draudimo sutartis galioja ne ilgiau kaip 12 mėn.3.1.3. Verslo inkubatorių atsiradimas
Inkubatoriaus terminas ir jo koncepcija atsirado apie 1959 metus, kai Niujorko valstijos Batavijos mieste atsidarė Industrinis Centras. Viena iš inkubavimo pradininkių buvo žymi JAV kompanija Fairchild Corporation, kuri 1957 – 1970 metais tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojo 35 firmų įsteigimą, įskaitant tokių dabar žymių kaip kompiuterių įrangos lyderė Intel ir puslaidininkių gigantas – National Semiconductor. Lietuvoje gerai žinoma firma NOKIA savo kelią taip pat pradėjo viename iš Suomijos inkubatorių. 1964 metais inkubatoriais buvo vadinamos firmos, užsiimančios išradimų ir naujausių technologijų komercializavimu.Aštuntajame dešimtmetyje pastebėta, kad mažosios ir vidutinės įmonės pagamina didžiąją dalį nacionalinio produkto ir sukuria daugiausiai naujų darbo vietų. Todėl naujai steigiamų inkubatorių tikslas buvo paremti į augimą ir pelną orientuotas firmas. Nuo 1973 JAV pradeda kurtis Inovaciniai centrai, kuriuose išradimai turėjo pavirsti naujomis medžiagomis, technologijomis ir produktais. 1984 metais JAV buvo tik 26 inkubatoriai, tačiau dėka valstybės paramos ir visuomenės padrąsinimo kurti naujas darbo vietas, prasidėjo tikras inkubatorių bumas: jau 1990 sausio mėnesį JAV buvo 385 inkubatoriai. Jų dėka 4000 firmų “atsistojo and kojų” ir pradėjo savarankišką gyvenimą. 1998 metais JAV ir Kanadoje veikė 587 inkubatoriai, kuriuose įsikūrė daugiau nei 9000 inkubuotų firmų. NBIA (National Business Incubation Association) duomenimis inkubatoriai inicijavo 19 000 firmų įkūrimą ir sukūrė 245 000 naujų darbo vietų. Informaciją apie JAV ir Kanados inkubatorių asociacijos NBIA veiklą rasite adresu: http://www.nbia.org/. Europoje verslo inkubatoriai, kartais vadinami valdomais darbo vietų centrais, dėl didelio nedarbo pradėjo sparčiai plisti nuo 1980 metų. 1997 metais Europoje veikė apie 2500 įvairaus profilio inkubatorių, o pasaulyje jų yra ~ 5000. Dėl tos pačios priežasties ypač sparčiai inkubatorių tinklas vystosi Centrinės ir Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Rusiją. Lenkijoje šiuo metu sėkmingai veikia virš 35 įvairaus pobūdžio inkubatorių. Europos technologiniai parkai ir inkubatoriai yra susijungę į Asociaciją. Jos veikla atsispindi svetainėje: http://www.adt-online.de.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad inkubatorių būtinumas paremtas trimis veiksniais: ○ Pradedantieji verslininkai, mažos ir silpnos firmos neturi reikiamų lėšų būtiniausiai biuro technikai, patalpų remontui arba jų nuomai rinkos kainomis. Todėl joms inkubatorius – nebrangi ir saugi vieta pradėti verslą;○ Inkubatoriai suteikia galimybę įvairioms kitoms verslo vystymo agentūroms teikti konsultacines paslaugas;○ Smunkant gamybai įgalina racionaliai panaudoti nenaudojamas patalpas pramoninėje zonoje ir paskatina kvalifikuotą darbo jėgą imtis nuosavo verslo.3.1.3. Verslo inkubatorius Lietuvoje1994 m. Lietuvoje taip pat pradėta kalbėti apie paramą smulkiam ir vidutiniam verslui. 1996 m. buvo kuriama smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa, formuojamas konkrečių priemonių planas. Šiame priemonių plane įrašyta, kad pirmiausia turi būti steigiami ir remiami verslo inkubatoriai bei informacijos centrai. Taip 1998 m. Kaune buvo įkurtas pirmasis verslo inkubatorius, į kurį investuota apie 2 mln. Litų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 verslo inkubatoriai (VI): Šiauliuose, Telšiuose, Vilniuje (Naujojoje Vilnioje), Alytuje, Visagine ir Kazlų Rūdoje. Kartu su Verslo informaciniais centrais, esančiais beveik kiekvienoje rajono savivaldybėje, jie sudaro viešojo verslo informavimo tinklą. Šio tinklo pagrindinis uždavinys – didinti konkretaus regiono verslumą. Šis rodiklis pasaulyje paprastai įvertinamas įmonių skaičiumi, tenkančiu 1000-iui gyventojų. Jei išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis yra 50 ir daugiau, tai Lietuvoje jis sudaro vos 15.Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Siekdami šio tikslo, verslo inkubatoriai vykdo šią veiklą:○ nuomoja savo turtą (patalpas, biuro įrangą);○ teikia informacijos, konsultavimo, mokymo paslaugas ir organizuoja informacijos sklaidos renginius;○ teikia biuro (telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo, dauginimo, internetinio ryšio ir pan.), reklamos paslaugas;○ rengia parodas, pristatymus, tarpininkauja ieškant finansinių rėmėjų, užsienio partnerių.Verslo inkubatorių patalpų, techninės ir biuro įrangos nuomos mokestis suderintas bei pritaikytas tos teritorijos ekonominei ir socialinei padėčiai bei rinkos kainų lygiui. Inkubuojamoms įmonėms, pradėjusioms veiklą verslo inkubatoriuje, pirmus trejus metus taikoma patalpų nuomos kainos nuolaida: pirmaisiais metais – 75 proc. nuomos mokesčio, antraisiais metais – 50 proc., trečiaisiais metais – 25 proc.Ūkio subjektų inkubavimo tvarką ir atrankos kriterijus nustato verslo inkubatoriaus taisyklės. Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šie ūkio subjektai: ○ gyventojai, įsigiję verslo liudijimą, šio verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu;○ mikroįmonės ir mažos įmonės. Sprendimą dėl įmonės priėmimo į inkubatorių priima dalininkų susirinkimas. Pagrindiniai kriterijai, lemiantys, ar įmonė bus priimta į verslo inkubatorių, yra šie:
○ įmonė užsiima veikla, skatinančia kurti naujas darbo vietas;○ įmonės vadovai turi originalių idėjų, kurias realizavus bus įsisavinamos naujos veiklos sritys, teikiamos naujos paslaugos;○ įmonė gamina eksportui tinkamus produktus, teikia miesto bei regiono gyventojams paklausias paslaugas;○ kuriamos didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos;○ įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines inovacijas.Be išvardintų kriterijų, įmonei gali būti taikomi ir kiti, jei jie yra nustatyti aukščiau minėtose taisyklėse.Inkubuojamos įmonės veiklos verslo inkubatoriuje laikotarpis nustatomas sutartimi ir gali trukti iki penkerių metų. Pasibaigus sutartyje numatytam laikotarpiui, įmonė turi palikti inkubatorių. Ūkio subjektams, kurie po inkubuojamo periodo paliko verslo inkubatorių, gali būti suteiktas asocijuotų narių statusas. Asocijuotais verslo inkubatoriaus nariais taip pat gali tapti ir ūkio subjektai dar nesantys, bet norintys būti verslo inkubatoriaus nariais. Asocijuoti nariai gali naudotis kai kuriomis lengvatinėmis sąlygomis teikiamomis inkubatoriaus paslaugomis (informacija, konsultacijos, mokymai).3.1.4. Verslo informacijos centrasVerslo informacijos centras – tai vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos teritorijos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams lengvatinėmis sąlygomis teikia verslo informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos renginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonės steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.). Pirmieji verslo informacijos centrai buvo įsteigti 1998 – 1999 m. Tai – Švenčionių, Jurbarko, Zarasų verslo informacijos centrai. Verslininkai noriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrų veiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus. Lietuvoje šiuo metu veikia 42 verslo informacijos centrai. 10 centrų (Elektrėnų, Šilalės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrai, Joniškio, Kretingos, Radviliškio, Utenos verslo informacijos centrai, Klaipėdos regiono plėtros agentūra) buvo įsteigti 2004 m. pabaigoje. Visi verslo informacijos centrai be aukščiau nurodytų paslaugų taip pat teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas, spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.).3.1.5. Savivaldybių SVV skatinimo fondai Savivaldybės gali skirti finansinę paramą SVV plėtrai iš įsteigtų SVV skatinimo fondų. Savivaldybės pradėjo teikti finansinę paramą SVV 1998 m. Tuomet SVV skatinimo fondams lėšų skyrė 26 iš 56 savivaldybių, 2000 m. savivaldybių, remiančių SVV, skaičius išaugo iki 41 iš 60, o 2004 m. – iki 56. Likusios savivaldybės SVV remia skirdamos dalį pajamų, gautų privatizavus savivaldybės turtą arba iš kitų lėšų šaltinių.Metai SVV skatinimo fondų skaičius SVV skatinimui panaudota lėšų suma (mln. litų)1998 26 1,51999 32 2,42000 41 2,52001 43 3,62002 52 4,02003 54 4,32004 56 4,92005 54* 5,62006 56 6.6* Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės nėra įsteigusios SVV skatinimo fondų, tačiau SVV remia iš privatizavimo fondo lėšų bei iš kitų lėšų šaltinių. Anykščių, Molėtų rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybės 2005 m. neskyrė lėšų SVV skatinimui.
Savivaldybės fondų lėšas naudos lengvatinių paskolų teikimui, palūkanų kompensavimui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimui, verslo plėtrą skatinančių priemonių rėmimui – konferencijų, mugių organizavimui, verslo misijų organizavimui, informacijos apie verslo sklaidą skatinimui ir kitiems tikslams.3.1.6. LSVVPAVerslo aplinkos tyrimai rodo, jog viena iš kliūčių, trukdančių sėkmingai plėtoti verslą, yra verslo informacijos trūkumas. Pagrindinė problema – verslo informacija yra gana brangi, todėl dažnai neprieinama verslininkams. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVPA), siekdama padėti pradedantiems verslininkams surasti savo vietą rinkoje, o mažoms ir vidutinėms įmonėms išlikti konkurencinėje kovoje, parengė interneto portalą. Panaudodama šiuolaikinę programinę ir techninę įrangą, LSVVPA sukūrė verslo interneto portalą (www.svv.lt), kuriame sukaupta pagrindinė verslininkus dominanti informacija, pateiktos nuorodos į kitus verslininkams svarbios informacijos šaltinius. Čia galima rasti atsakymus į pagrindinius verslo organizavimo ir valdymo klausimus, sužinoti apie teisinius, ekonominius bei informacinius verslo plėtojimo Lietuvoje aspektus.3.2. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramaEuropos sąjungos parama Lietuvai dažniausiai teikiama iš keturių fondų3.2.1. Europos regionų plėtros fondasTikslas mažinti regioninius skirtumus, skatinti subalansuotą plėtrą.Paramos sritys:○ Investicijos į infrastruktūrą;○ Investicijos į gamybinį sektorių (darbo vietų kūrimas);○ Parama vietinei plėtrai ir SVV;○ Techninė parama.Jo paramą gali gauti mažiausiai išsivystę regionai, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio. Parama visų pirma skiriama investicijoms, gamybai ir paslaugoms plėtoti, infrastruktūrai tobulinti, smulkiajam ir vidutiniam verslui remti.3.2.2. Europos socialinis fondasSiekia plėsti žmonių išteklius ir skatinti užimtumą. Parama skiriama profesiniam mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui bei įdarbinimui gerinti.
Paramos sritys:○ Bedarbių integracija į darbo rinką;○ Lygių įsidarbinimo galimybių rėmimas;○ Moterų užimtumo gerinimas;○ Švietimo ir profesinio mokymo sistemų gerinimas;○ Kvalifikuotos darbo jėgos ugdymas;○ Žmonių išteklių rėmimas tyrimų ir plėtros srityje;○ Informacinės visuomenės plėtra.3.2.3. Europos žemės ūkio reguliavimo ir garantijų fondasJo tikslas bendrosios žemės ūkio politikos ir žemės ūkio politikos ir žemės ūkio struktūrų tobulinimas.Paramos sritys:○ Ūkių restruktūrizavimas;○ Parama jauniems ūkininkams;○ Parama perdirbimo ir rinkodaros priemonėmis;○ Nauji ūkininkavimo metodai;○ Alternatyvi ekonominė veikla kaimo vietovėse (pvz. kaimo turizmas);○ Miškininkystė ir žemės ūkis, aplinkosauga;○ Remia struktūrinius žemės ūkio pertvarkymus ir kaimo vietovių plėtrą.3.2.4. Finansinis instrumentas žuvininkystei reguliuotiŠio fondo pagrindinis tikslas subalansuotas išteklių valdymas ir konkurencingų struktūrų kūrimas.Paramos sritys:○ Pasiūlos ir paklausos subalansavimas;○ Konkurencingumo skatinimas;○ Perdirbimas ir rinkodara;○ Nuo žuvininkystės priklausomų teritorijų atnaujinimasIšvados:
Taigi, sužinojome jog smulkios bei vitutinės įmonės skiriamos į mikroįmones, mažas ir vidutines įmones, taip pat išsiaiškinome kokios įstatymiškai įteisintos įmonės gali veikti Lietuvoje. Pamatėme, kad ekonomikos konkurencingumą bei augimą didžia dalimi lemia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra. Beveik 98% visų ES įmonių sudaro įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Lietuvos įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių yra panaši į ES įmonių struktūrą. 95% visų Lietuvos įmonių sudaro įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, tačiau šios įmonės įdarbinusios tik 31% visų šalies dirbančiųjų. Apžvelgėme greičiausiai besiplėtojančius verslus, SVV privalumus jo nešamą naudą šaliai bei įtaką socialiniam tautos gyvenumui. Tačiau iš kitos pusės sužinojome, kad pagrindiniai smulkių įmonių trūkumai irgi siejami su finansine sfera: smulkios įmonės turi santykinai mažiau apyvartinių lėšų, todėl joms sunku atlaikyti stambių konkurentų spaudimą. Taip pat gilinomės į įvairias paramos verslui rūšis, kurios yra vystomos dvejomis kryptimis: Pirma, kaip politika skirta dereguliuoti verslo aplinką bei užkirsti kelią naujiems mokesčiams ir reguliavimo mechanizmams. Antroji paramos forma – tai konkretūs valdžios veiksmai, kuriais siekiama padėti tam tikram verslui ar ūkio šakai ir kurie dažniausiai vykdomi biudžeto lėšomis.Sužinojome apie bene svarbiausią pagalbą, t.y. verslo finansavimo, kadangi verslininkai dažnai neturi užstato ir bankinės paskolos jiem tampa nepasiekiamos. Svarbu ir tai, kad verslo pagalboje nėra diskriminacijos, čia galimos lengvatos ir neįgaliesiems. Be to, kad ir kokios būtų didelės palūkanos už banko suteiktą pagalbą, INVEGA apmoka ir dalį jų pervesdama jas į SVV subjekto sąskaitą. Taip pat labai svarbu, ką sužinojome, tai kaip saugotis nuo nesąžiningų arba nestabiliai rinkoje besilaikančių įmonių draudimo pagalba. Bene šilčiausią pagalbą teikia verslo inkubatoriai, suteikia stogą virš galvos SVV subjektui palankesnėmis salygomis, iššsprendžia problemą dėl ofiso įrangos, kadangi didžioji dalis yra inkubatoriuje ir ja galima naudotis. Svarbu, kad tai ne tik skatina SVV, suteikia galimybę mokytis, tobulėti, bet skatina naujų darbo vietų kūrimą, kas yra labai svarbu mažinant nedarbo lygi Lietuvoje. Sužinojome apie verslo informacijos centrų veiklą, kur galima gauti informaciją ar patarimą verslo krypčiai, dalyvauti mokymuose, kad sklandžiau vyktų SVV subjekto valdymas ir plėtojimas. Statistiškai apžvelgėme savivaldybių pagalbą, kokiais metais ir kiek mln. lt. gavo SVV subjektai. Svarbu buvo sužinoti konkretesnę informaciją apie ES struktūrinių fondų paramos sritis. Nors tai atrodo Europos Sąjungos parama, tačiau teikiant ją tarpininko vaidmenį atlieka valstybė, todel besąlygiškai galima teigti, kad tai ir valstybės parama.Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad šis darbas privertė pažvelgti ir sužinoti ką galima „išspausti“ iš įvairių įstaigų, kad SVV padidintų tikimybę sėkmingai plėtoti verslą. Nors daug yra susikūrusių įmonių ir be valstybės paramos, tačiau kodėl nepasinaudoti ja, net jei ir jauna įmonė dirba sėkmingai, naudodamasi valstybės parama likusį potencialą galima skirti kitai sričiai.
Naudota literatūra:1. Lietuvos respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (žiūrėta 2005 lapkričio 2d.) http://nvic.iti.lt/psl.php?fl=ist112. Pelno mokesčio įstatymas. (žiūrėta 2005 lapkričio 2d.) http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=157066&Condition2=3. Gyventojų pajamų mokestis (žiūrėta 2005 lapkričio 2d.). http://nauja.vmi.lt/lt/ ?itemId=20520
4. Mokesčių administravimo įstatymas. (žiūrėta 2005 lapkričio 2d.) http://www3.lrs.lt/cgibin/preps1?RegKodas=&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoD…iena=01&IkiMetai=2005&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=1&PavZodis=mokes%E8i%F8+administravimo+%E1statymas&TekstZodis=&LeidPav=&LeidMetai=&LeidNr=&Eil5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. (žiūrėta 2005 lapkričio 2d.) http://www3.lrs.lt/cgibin/preps1?RegKodas=&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoDiena=01&IkiMetai=2005&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=1&PavZodis=vietos+savivaldos+%E1statymas&TekstZodis=&LeidPav=&LeidMetai=&LeidNr=&EilNr=&ESRadi 6. http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/verslo_reguliavimas_ir_parama _verslui/2407 7. http://www.katrim.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25&Itemid=45 8. http://www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/1367/9. VĮ “Registrų centras” http://www.kada.lt/jar/ 10. Valstybinė mokesčių inspekcija http://www.vmi.lt/DB/n_asenys.asp11. Valstybinis įmonių registrų centras http://www.registrucentras.lt/apie/index.php12. INVEGA http://www.invega.lt/content/blogsection/1/11/ 13. LEID (Žiūrėta 2005 gruodžio 15) http://www.svv.lt/index.php/lt/29537/ 14. Verslo inkubatoriai http://www.vlb.lt/?page;70;group;81 ir http://www.svi.lt/article/archive/5/ 15. Verslo informacijos centrai http://www.kedainiuvic.lt/?id=3116. Savivaldybių SVV skatinimo fondai http://www.inovacijos.lt/index.php?-314716327 17. LSVVPA prieiga per internetą http://www.svv.lt/index.php/lt/29537/18. Neįgaliųjų verslas http://nvic.iti.lt/psl.php?fl=sam1#top