SVV ypatumai Vidurio Eropos šalims

ĮVADAS

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra neatskiriama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, veikianti nacionalinės ekonomikos gyvybingumą bei konkurencingumą, padedanti spręsti užimtumo problemas, užimti netradiciniais verslais, aptarnaujanti didžiąsias įmones, taip pat esanti jų užuomazga.
Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) – dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo poreikis, greita reakcija į rinkos pokyčius ir lankstumas taikantis prie jų, naujų rinkų ir nišų užpildymas, konkurencijos didelėms įmonėms sudarymas, didžiųjų įmonių aptarnavimas, naujų ir daažnai geresnių produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai pranašumai, atskleidžiantys SVĮ efektyvumą ir svarbą.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo ypatumus Vidurio Europos šalyse. Apžvelgti svarbiausius smulkaus ir vidutinio verslo plėtros finansavimo programas šalyse kandidatėse, įvertinti jų vykdomą smulkaus ir vidutinio verslo politiką.
Taip pat aptarti ir palyginti Vidurio Europos ir ES narės Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo politiką, panašumus ir trūkumus.

EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA VIDURIO EUROPOS ŠALIŲ SMULKIAM IR VIIDUTINIAM VERSLUI

Skatindama smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrą Vidurio Europos šalyse, Europos Sąjunga (ES) parengė Trečiąją programą šalims kandidatėms bei padeda gauti finansavimą iš rizikos kapitalo fondų (PHARE JOP programa, nauja PHARE SME finansavimo programa bendradarbiaujant su Europos rekonstrukcijų ir pl

lėtros banku (ERPB) bei Europos plėtros banko taryba).
Trečioji ilgalaikė programa smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti Vidurio Europos šalyse. Ši programa pradėta įgyvendinti šalyse kandidatėse: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje nuo 1998 12 01, Rumunijoje nuo 1999 01 01, Slovėnijoje nuo 1998 12 01 ir Lietuvoje nuo 2000 03 01, Latvijoje nuo 2000m. Šalys kandidatės, priimtos dalyvauti programoje, moka metinį mokestį (kontribuciją). Šis mokestis iš dalies finansuojamas iš nacionalinių biudžetų ir PHARE skirstomų lėšų. Veikla, susijusi su programų pasirašymu:
1. Programa Europos informacijos centrams (EIC), kurie numatyti steigti kiekvienoje valstybėje – sostinėje ir regionuose.
2. Aštuoniose šalyse kandidatėse buvo įkurti 47 EIC (8 Bulgarijoje; 7 Čekijoje; 2 Estijoje; 7 Vengrijoje; 12 Lenkijoje; 6 Rumunijoje; 2 Slovakijoje; 3 Slovėnijoje).
Rizikos kapitalo programa JOP. Tai speciali programa, PHARE programos dalis, padedanti pritraukti rizikos kapitalą į Vidurio bei Rytų Europos šalis. 1995m. JOP buvo išplėsta apimant ir naujas nepriklausomas valstybes beei Mongoliją. Bendrasis programos biudžetas – 164,5 mln. eurų. JOP remiasi finansinio tarpininkavimo tinklu. Skatindama rizikos kapitalo fondų kūrimą Vidurio Europos šalyse, ši programa plėtoja bendradarbiavimą tarp ES bei Vidurio Europos SVĮ, pritraukia užsienio investicijas į VRE SVĮ. 2000m. birželio mėn. buvo pateikti 2773 projektai, iš kurių 1765 patvirtinti. Jų bendras finansinis įsipareigojimas 156,1 mln. eurų. Iki 2000m. birželio mėn. Įkurta arba egzistavo 350 technologiškai inovatyvių SVĮ.
PHARE – techninės paramos nacionaliniu lygiu programa. PHARE padėjo įkurti verslo organizaciją, išplėtė tiesioginę paramą SVĮ. PHARE nacionalinės programos parėmė SVV plėtrą, pr
rivatizaciją, bankų bei finansinių paslaugų įmonių restruktūrizaciją, perdavė pažangiąją patirtį. Nacionalinės PHARE programos padarė reikšmingą įtaką kuriant vietinius verslo konsultavimo centrus. Vidurio Europos SVV gavo netiesioginės naudos ir iš kitų PHARE programų, kas turėjo įtakos verslui, jo aplinkai, darbuotojų lavinimui ir mokymui, tyrimams, infrastruktūrai, regionų plėtrai, užimtumui bei teisinei sistemai.
Finansinė parama SVV. 1999m. balandžio mėn. Europos komisija, bendradarbiaudama su ERPB, pradėjo SVV finansinės paramos 1 – ąjį etapą, kurio bendrasis teikiamas biudžetas – 200 mln. eurų ( 50 mln. eurų iš PHARE, 150 mln. eurų iš ERPB). Ši parama skatina terminuotas paskolas, teikiamas siekiant palengvinti SVV finansavimą ir plėtrą bei įgyti naują verslo finansavimo praktiką finansiniams tarpininkams. Finansinė parama SVV gali būti teikiama per pasirinktus finansinius tarpininkus:
• Investicijų fondus;
• Finansines paskolas (paskolų fondus, garantijas, techninę/valdymo paramą).
Finansavimas per tarpininkus vykdomas dešimtyje šalių kandidačių, kurios parodė pakankamą finansinės būklės lygį bei pasiėmė įsipareigojimus savo skolinimo / investavimo politikoje.
2 – ajame etapui vykdyti Europos Komisija išplėtė dalyvių sąrašą: NEFCO, Šiaurės investicijų bankas, Europos plėtros banko taryba, ERPB bei Tarptautinė finansų korporacija. Šios finansinės institucijos pasirašė „Memorandumą dėl abipusio bendradarbiavimo ir pagalbos VRE šalims kandidatėms“. Kitas susitarimas buvo pasiektas Europos plėtros banko tarybai bendradarbiaujant su Kreditanstalt fur Wiederaufbau dėl dalyvavimo teikiant paskolas ir garantijas.
Bendrasis SVV finansinės paramos biudžetas:
• 293 mln. eurų skirta paskoloms ir garantijoms;
• 50 mln. eurų skirta investicijų fo
ondams bei techninei paramai.
Verslo paramos programa. 1998m. Europos Komisija priėmė naują daugiašalę SVĮ šalyse programą. Verslo paramos programa remia verslui atstovaujančias organizacijas, kad šios galėtų efektyviai remti įmones bei atstovauti jų interesams. Programa siekia stiprinti paramą įmonėms, kad šios pasirengtų plėtrai bei ES asquis communantaire priėmimui.
1 lentelėje pateiktos pagrindinės šalių kandidačių smulkaus ir vidutinio verslo ES finansavimo programos.
Šalių kandidačių SVV ES finansavimo programos (1 lentelė)

Vengrija ES finansavimo programos
Vengrijos plėtros bankas nuo pat susikūrimo dalyvavo PHARE programose ir tikisi išplėsti dalyvavimo galimybes ateityje. Bankas, kaip finansinis tarpininkas, dalyvauja PHARE programoje, remiamoje PHARE. HYFERP skirta finansuoti reorganizuojamomis bei privatizuojamomis valstybinėms įmonėms. ISPA ir SAPARD programos finansuoja sritis, kurios yra svarbios šalies ekonomikai: valstybės infrastruktūrai, aplinkai bei regionų plėtrai. Dalyvaujama ir JVP programoje, kuri remiama PHARE, taip pat Penktojoje programoje (FP5).
Vietinės finansavimo programos: vartotojų aptarnavimo centrai; svarbiosios IT paslaugos; informavimo bei mokymo paslaugos; verslo inkubatoriai; SVV integraciniai modeliai; parodos; profesiniai susirinkimai ir t.t.
Bulgarija ES finansavimo programos bei ES šalių narių parama
SAPARD programa smulkiems žemės ūkio produktų gamintojams finansuoti. Pagal PHARE programą SVV turi kredito liniją. ISPA programos lėšos. Tyrimų ir technologinės plėtros programos. Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) lėšos. Vokietijos kredito institucijos KfW programa SVV finansuoti.
Vietinės finansavimo programos: Mikrofinansavimo programa –

nuolatinis prekybos, paslaugų bei mažųjų gamybos įmonių rėmimas. Nacionalinis mikrofinansavimo tinklas.
CARESBACK – BULGARIA programa SVV remti. FAEL programa, kurią inicijuoja „United Bulgarian Bank“.
Čekija ES finansavimo programa
SAPARD programa smulkiems žemės ūkio produktų gamintojams finansuoti. PHARE finansavimas. ISPA programos lėšos. Tyrimų ir technologinės plėtros programos. Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
2000 m. gruodžio mėn. veikė apie 15 vietinių SVV finansavimo programų. Programas administravo „Czech – oravian“ garantijų bei plėtros bankas (CMZRB).
Slovakija ES finansavimo programos
SAPARD programa smulkiems žemės ūkio produktų gamintojams finansuoti. Pagal PHARE programą SVV turi kredito liniją. ISPA programos lėšos. Tyrimų ir technologinės plėtros programos. Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Nacionalinė agentūra valdo finansines programas, kurios palankesnėmis sąlygomis užtikrina finansavimą.
Vietinės finansavimo programos
Paskolų teikimo programos tikslas yra teikti paskolas SVV; lėšos, gaunamos iš grąžinamų paskolų, vėl teikiamos kitiems verslo subjektams; 2. mikropaskolų programas – pagalba mažoms įmonėms laikinam fondų trūkumui padengti; 3. Pradinio kapitalo kompanija – viena iš konkrečių SVV rėmimo formų, kuomet suteikiamas pradinis kapitalas įmonei įkurti bei pradėti dirbti.
Slovėnija ES finansavimo programos
Nacionalinė PHARE 2000 programa. PHARE bendradarbiavimo abipus sienos programa. Mažųjų projektų fondas. Speciali pasirengimo programa (SPP) (Olandų ekonomikos institutas; Dvynių programa; SPP – „Pilot projects“; Paramos pasiruošimui projektas). Abipusiai projektai. Transregioniniai projektai. „Pilot project Karst“.
Estija ES finansavimo programos
ISPA. SAPARD. PHARE. CBC 2000 mažųjų projektų fondas. Parama mažiesiems projektams Baltijos jūros regione. Vietinės reikšmės projektai regioninėms problemoms spręsti bei regionų plėtrai skatinti.
Vietinės finansavimo programos:
Trečioji daugiametė ES SVV programa. 1997 m. įkurta Estijos regioninės plėtros agentūra SVV remti. Parama per investicinius fondus. Baltijos ir Amerikos verslo fondas – parama VRE demokratijos plėtrai. Baltijos SVV fondas skatina SVV plėtrą Baltijos šalyse. „Estinvest“ investuoja į SVV įmones, remia jas savo kapitalu bei skleidžia pažangiąją patirtį. Paskolos bei garantijos (eksportų kreditų garantijos; paskolų SVV sektoriui garantijos; aprūpinimo gyvenamuoju plotu kreditų garantijos).

Latvija ES finansavimo programos
ISPA. SAPARD. PHARE.
Vietinės finansavimo programos:
Patariamoji verslo programa Latvijos SVV remti (programa patvirtinta Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos vyriausybių bei Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko susitarimo pagrindu). Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos SVV (naujoms technologijoms, produkcijai ar eksportui). Norvegijos ir Latvijos verslo plėtros fondo parama privačioms Latvijos SVV įmonėms (fondas ne tik investuoja finansinį kapitalą, bet ir dalyvauja valdant kompanijas). Parama per regioninius fondus.
Lenkija ES finansavimo programos
ISPA. SAPARD. PHARE. Tyrimų ir technologinės plėtros programos. Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Rumunija ES finansavimo programos
ISPA. SAPARD. PHARE. Europartenariat. JETRO pagalbos programa (specializuotos verslo parodos bei susitikimai).
Vietinės finansavimo programos:
Eurotransmuntane – Verslo mokyklos fondas amatų sektoriaus plėtrai remti. RAME projektai (Rumunijos – JAV gamybos plėtra).

Toliau konkrečiai pailiustruosime, kiek ISPA, SAPARD bei PHARE programų lėšų yra numatoma ES valstybėms kandidatėms. Šių ES pasirengimo narystei priemonių lėšos skiriamos kiekvienai valstybei kandidatei, todėl galima atlikti lyginamąją analizę. (2lentelė)
Metinė parama valstybėms kandidatėms pagal ES pasirengimo narystei programą 2000 – 2006 m. (mln. eurų)
Valstybė PHARE SAPARD ISPA IŠ VISO

Minimali suma Maksimali suma Minimali suma Maksimali suma
Slovėnija 25 6,3 10,4 20,8 41,7 52,1
Estija 24 12,1 20,8 36,4 56,9 72,5
Latvija 30 21,8 20,8 57,2 88,2 109,0
Slovakija 49 18,3 36,4 57,2 103,7 124,5
Lietuva 42 29,8 41,6 62,4 113,4 134,2
Čekija 79 22,1 57,2 83,2 158,3 184,3
Vengrija 96 38,1 72,8 104,0 206,9 238,1
Bulgarija 100 52,1 83,2 124,8 235,3 276,9
Rumunija 242 150,6 208,0 270,4 600,6 663,0
Lenkija 398 168,7 312,0 384,8 878,7 951,5
IŠ VISO 1085 520 1040 2645

Bendrąja prasme visų metinių paramos priemonių (ISPA, SAPARD, PHARE) lėšų dydis priklauso nuo valstybės dydžio – didesnės valstybės gauna daugiau lėšų nei mažesnės. Lenkija gauna didžiausią paramą – 951 mln. eurų, o Slovėnija mažiausiai – 52,1 mln. eurų. Tačiau valstybės dydis ir galutinės lėšos tiesioginės tarpusavio priklausomybės neturi. Remiantis struktūriniais programų skirtumais, galima tvirtinti, kad lėšų dydis priklauso nuo valstybės ūkio specifikos (pavyzdžiui, ten, kur žemės ūkio sektorius didesnis, ir SAPARD lėšos bus didesnės).
Lietuva valstybių kandidačių grupėje užima vidutinę poziciją, viršydama Slovėnijai skiriamų lėšų dydį 158 proc. Iš Pabaltijo šalių Lietuva absoliučiąja išraiška gauna didžiausią lėšų dalį, lenkdama Latviją bei Estiją atitinkamai 23 ir 85 proc.
VIDURIO EUROPOS ŠALIŲ SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO LYGINAMOJI ANALIZĖ
3 lentelėje pateikti valstybių kandidačių SVV ypatumai, nustatyti remiantis Europos Komisijos 2001 m. ataskaitomis.
Valstybių kandidačių SVV vertinimas (pagal EK 2001 m. ataskaitas)

Valstybė SVV ypatumai
Čekija Vyriausybė patobulino ilgo ir vidutinio laikotarpio SVV politiką, taip pat 17 SVV rėmimų programų 2001 – 2004 m. vidutinio laikotarpio SVV politika yra orientuota į verslo aplinkos plėtrą per kapitalo šaltinių prieinamumo didinimą, efektyvesnę informacinių technologijų sklaidą, išsilavinimą, konsultavimo paslaugų sektoriaus plėtimą, standartizacijos plitimą.
Programos leidžia SVV gauti valstybės paramą projektams, susijusiems su pramone, statybe, amatais, paslaugomis, prekyba, sveikatos apsauga bei informacinėmis paslaugomis. Pagrindinės SVV paramos priemonės, gerinančios kapitalo pasiekiamumą, yra banko kreditų ir lizingo garantijos, kreditai lengvatine palūkanų norma bei subsidijos sistemoms sertifikuoti.
Įvairios verslo rėmimo priemonės bei institucijos veikia gana efektyviai. Paramos ir konsultacijų paslaugas teikiančių regioninių ir informacinių centrų yra 29, verslo inovacijų centrų – 5, Europos informacijos centrų – 5.
Tolesnės pastangos turėtų būti nukreiptos į verslo aplinkos gerinimą didinant teisinių procedūrų efektyvumą, kreditorių apsaugą bei kapitalo prieinamumą.
Paramos SVV programos, susijusios su pramonės tyrimais, jų plėtra bei naujomis technologijomis, turėtų būti labiau plėtojamos.
Reikalingas tolesnis acquis derinimas.
Reikia stiprinti bendradarbiavimą su Regioninės plėtros ministerija, siekiant užtikrinti verslo paramą regionams, kuriem ji teikiama iš struktūrinių fondų.
Slovakija Slovakija padarė pažangą SVV bei apskritai verslo aplinkos atžvilgiu. SVV politika vykdoma atsižvelgiant į ES rekomendacijas.
Siekdama verslo aplinką padaryti efektyvesnę, Slovakijos Vyriausybė priėmė dekretą „Teisinės bazės tobulinimas verslo ir investicijų paramai užtikrinti“. Čia kalbama apie komercine registraciją internete, įmonės registracijos supaprastinimą, užsienio rezidentų kūrimosi formalumų mažinimą ir t.t. dekretas adresuotas įvairioms ministerijoms.
Siekiama geresnio dialogo tarp politiką vykdančių institucijų bei paties verslo sektoriaus. Šalia ekonomikos ministerijos atsirado Verslo aplinkos departamentas.
Daugumai Vyriausybės vykdomo rėmimo schemų trūksta visuotinio informuotumo – reikia operatyviau skleisti informaciją įmonėms, ypač apie teisinės bazės pasikeitimus.
Finansinių šaltinių prieinamumo atžvilgiu SVV taip pat turi kliūčių. Nacionalinės SVV plėtros agentūra viena tvarko daugelį finansinės paramos schemų: paskolas bei kapitalo fondus.
Valstybės valdomų bankų privatizavimas turėtų patobulinti rizikos valdymą bei tokiu būdu užtikrinti geresnį kreditų prieinamumą SVV.
Trūksta organizacijų, reprezentuojančių smulkiuosius verslininkus.
Nors paramos SVV institucijos tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu yra sukurtos, administracinė struktūra nėra tinkamai koordinuota. Todėl Ekonomikos ministerijos kaip koordinatoriaus vaidmuo turėtų būti didesnis.
Bulgarija Bulgarija padarė tam tikrą pažangą siekdama užtikrinti SVV kūrimąsi bei plėtrą, nors didelių pasiekimų nėra daug. Pastangos tęsti palankiomis verslo aplinkos kūrimą bei keletas reformų turėtų teigiamai paveikti SVV.
Buvo pasiūlyta ir patvirtinta supaprastinti ar panaikinti 121 licencijos ar kitų reikalavimų taikymą.
2001 m. pradžioje buvo įvykdytos mokesčių reformos, siekiant paskatinti iniciatyvą ir verslo vystymąsi: pelno mokestis sumažinamas 5 proc., atnaujintos PVM mažinimo galimybės.
Suintensyvėjo dialogas tarp viešojo administravimo ir verslo sektorių.
Susiformavo keletas naujų šaltinių, remiančių Nacionalinę SVV agentūrą: valstybinis Promotion Bank padidino skolinimosi lėšas SVV, suaktyvėjo parama iš kitų valstybės valdomų bei komercinių bankų.
Nėra suvienodintas SVV sąvokos traktavimas Bulgarijoje ir ES.
Bulgarijai reikia intensyviau plėtoti verslo aplinką, šalinant administracines, finansines, fiskalines ir vadybos kliūtis. Nepaisant to, kad buvo panaikintos kai kurios licencijavimo procedūros, SVV tenka peržengti daug administracinių kliūčių.
Teisinės sistemos nesuspėjamumas bei aukštas korupcijos lygis taip pat akcentuojami verslo subjektų.
Nepakankamas įdirbis, kuriant verslo asociacijas, užtikrinti jų skaidrumą ir kompetentingumą.
Nėra aiškiai atskirti Ekonomikos ministerijos bei Nacionalinės SVV agentūros atsakomybės lygiai.
Trūksta valstybės paramos bei kitų SVV rėmimo būdų koordinavimo.
Rumunija Rumunijos institucijos padarė didelę pažangą plėtojant SVV politiką bei jos priemones.
Vyriausybė parengė SVV strategiją bei jos įgyvendinimo priemones.
Veiksmų planas pašalinti SVV plėtros kliūtis buvo priimtas 2001 m.: supaprastinama registracija bei SVV licencijavimo, racionalizuojami teisiniai reikalavimai, supaprastinama mokesčių sistema, palengvinama gauti finansinę paramą, tobulinama informacinė sistema (sukurta programa, skatinanti tyrimus ir jų plėtrą SVV sektoriuje, sukurta įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa, sukurtas SVV konsultavimo tinklas šalyje).
Finansinei paramai užtikrinti Vyriausybė sukūrė Nacionalinį kreditų garantinį fondą, kuris mažomis palūkanomis teikia paskolas.
SVV suteiktos mokesčių lengvatos importuojant tam tikrus produktus bei atliekant reinvesticijas.
Skirtingi identifikavimo kodai (pvz., fiskalinis ir veiklos) buvo unifikuoti.
Vyriausybės rūpinimąsi SVV parodo ministerijos būtent šiam sektoriui sukūrimas. Reikia mažinti administracines išlaidas bei biurokratiją.
Didelė valstybės kontrolė trukdo plėtotis SVV subjektams. Esant dideliam patikrinimų srautui, pasitaiko, kuomet inspektoriai piktnaudžiauja savo padėtimi ir inicijuoja kyšius – formuojasi korupcija.
Dėl bankinės sistemos, didelių palūkanų normų bei sudėtingų administracinių procedūrų sunku prieiti prie investicinių fondų. Finansinės schemos yra sukurtos, tačiau Vyriausybės vadovaujami fondai neturi galimybės patenkinti esamą SVV finansų poreikį.
Kadangi daug darbų yra perėmusi nauja ministerija, kyla pavojus, kad jos atsakomybės lygis gali neatitikti galimybių ir būti per aukštas. Nerimą kelia ir institucinis nestabilumas – per 18 mėnesių pasikeitė trys už SVV atsakingos administracinės struktūros.
Lenkija Lenkija nuo paskutinės ataskaitos padarė didelę pažangą įgyvendindama SVV politiką.
2001 m. sukurta PAED nagrinėjo SVV aplinką Lenkijoje.
Bandyta patobulinti garantinių paskolų sistemą per 6 naujus garantinių paskolų fondus bei lokalius, subregioninius ir regioninius fondus. Šiam tikslui buvo skirta 5,2 mln. eurų, o Vyriausybės vykdomai SVV rėmimo politikai – dar 18 mln. eurų.
2001 m. kovo mėn. buvo priimta įstatymo, reglamentuojančio investicinius fondus, pataisa – patobulinti sąlygas fondams kurtis bei veikti.
Nuo 2001 m. sausio mėn. buvo pradėta naudoti centralizuota ir kompiuterizuota naujų kompanijų įregistravimo sistema – procedūros buvo sutrumpintos, supaprastintos ir unifikuotos.
PAED turi tiksliai susiderinti su Vyriausybe, kokis vykdys veiklas, kadangi finansinės lėšos Agentūrai ateina būtent iš Vyriausybės.
PAED koordinuoja nacionalinį SVV sektorių ir bendradarbiauja su 150 SVV remiančių institucijų.
Lenkijoje yra daug biurokratijos ir dideli administraciniai kaštai, bankai taiko labai didelę kreditų palūkanų normą.
Nors pažangos finansinių šaltinių prieinamumo atžvilgiu ir esama, aiškaus teigiamo poveikio visos šalies mastu dar nematyti.
Teigiamas informavimo ir konsultavimo poveikis jau pasiektas, tačiau reikia operatyviau keistis naudinga informacija.
Vengrija Szechenyi planas tapo pagrindine SVV strategijos vykdymo priemone Vengrijoje.
EDP tikslai yra paspartinti SVV inovacijas, perimti mažųjų įmonių plėtrą ir virtimą vidutinio dydžio įmonėmis, užtikrinti jau veikiančių įmonių gyvavimą, paremti jų bandymus įeiti į užsienio rinkas bei sukurti informacinės ekonomikos pagrindus.
EDB sudaro trys paprogramės: pirmoji remia technologinę inovaciją, kokybinį produktą bei įėjimo į naujas rinkas programą; antroji orientuota į SVV stiprinimą bei integravimą su didelėmis prekybos, pramonės bei informacinių technologijų įmonėmis; trečioji susijusi su tiesioginiu investavimu.
Verslo aplinkai supaprastinti naudojamasi šiomis priemonėmis: lengvinamas įmonės registravimas, eliminuojami mokestiniai suvaržymai, siekiant suvienodinti mokesčių tarifų sistemą ir t.t.
Vykdant Szechenyi planą, būtina koordinuoti su šiuo planu susijusias bei visiškai kitas priemones.
Svarbu nuolat šalinti administracines kliūtis, lengvinti finansinių išteklių prieinamumą.
Jokių lėšų nėra numatoma personalo formavimui bei kvalifikacijos kėlimui.
Svarbiausia SVV politikos vykdymo infrastruktūra yra sukurta, tačiau daugiau įdarbio galėtų būti paskirstoma skirtingiems verslą remiantiems tinklams – būtina visus supažindinti su paramos SVV šaltiniais.
Lietuva Per laikotarpį nuo paskutinės EK ataskaitos Lietuva sugebėjo padidinti SVV sektoriui skiriamas lėšas ir užtikrinti saugumą tiesiogiai per valstybės biudžetą. Tačiau mažai įgyvendinta priemonių, numatytų „2003 m. SVV plėtros strategijoje“.
Vyriausybė pradėjo įgyvendinti kelias priemones, kurios leis SVV lengviau prieiti prie finansavimo – siekiama patobulinti garantinių paskolų sistemą per Lietuvos eksporto ir importo draudimo kompaniją, taip pat paremiant mikrokreditus bei rizikos kapitalą.
Verslo centrų tinklas išplėtė ir keletas iniciatyvų sukurti subsidijuojamas konsultavimo ir mokymo paslaugas bei Pilot supplier linkoge programos sėkmingai buvo įgyvendintos SVVPA. Vėliau minėtų programų veikla buvo sustabdyta, nes kilo neaiškumų dėl SVVPA susijungimo su Regioninės plėtros agentūra. Tai lėmė neigiamą požiūrį į valstybės remiamas programas. Nauja Lietuvos SVV politikos kryptis yra decentralizacija. Savivaldybės gavo tam tikrą teritorinį biudžetą, kurio didžioji dalis skiriama verslui per lengvatines paskolas, tiesioginį finansavimą (nedidelės investicijos) bei subsidijas mokymui bei konsultavimui.
Nepasiekta pažangos ir aiškinantis sąvoką „SVV“. Lietuvoje ji aiškinama šiek tiek kitais nei ES: skirtumai – dėl dydžio bei nepriklausomybės masto.
Lietuvos priimta strategija yra nepakankamai įgyvendinama, nepakankamos ir SVV rėmimo lėšos. Tai sąlygoja koordinavimo stoka.
Nepaisant pagerėjusios situacijos racionalizuoti paramą verslui, nėra bandymų spręsti problemas globaliai, kas būtų paramos pagrindas.
Reiktų numatyti paramos SVV formas bei vyriausybinių institucijų vaidmenį vykdant tuos projektus, kuriuos galima finansuoti ir iš struktūrinių fondų. Nėra aišku, kokiu mastu prie SVV rėmimo prisideda Vyriausybė.
SVV turi per didelę administracinių procedūrų naštą.
Reikalingas veiksmų planas biurokratijai mažinti.
Reikalautinas aktyvesnis verslo asociacijų dalyvavimas formuojant teisinę bazę.
Latvija Latvija per laikotarpį nuo paskutinės ataskaitos SVV rėmimo srityje nedaug pažengė.
SVV rėmimo priemonės didelės įtakos SVV plėtrai neturi.
2000 m. gruodžio mėn. Vyriausybė pakoregavo programą „Pramonės plėtros kryptis“. Ji papildys Nacionalinę SVV plėtros programą 2002-2006 m. Programų perimamumui užtikrinti buvo sukurtas 2001 – 2002 m. veiksmų planas. Jame akcentuojamas finansinių šaltinių ir informacijos prieinamumas, supažindinama su verslo inkubatoriaus koncepcija.
Didelė pažanga finansinių išteklių prieinamumo srityje pasiekta per Vyriausybės garantijas paskoloms iš bankų gauti bei kitokią finansinę paramą.
Verslo aplinka tapo palankesnė. Aktyviai palaikomi santykiai su verso institucijomis. Daromos ataskaitos, kaip vykdomas 2001 – 2002 m. veiksmų planas.
Svarbiausi pasiekimai – mokesčių administravimo bei valstybinių sienų nustatymo srityje.
Nevienodai aiškinama „SVV“ sąvoka.
Išteklių trūkumas bei pasikeitimai Ekonomikos ministerijoje trukdė SVV politikai. Kai įmonės politika orientuota į rėmimą, trūksta įgyvendinimo mechanizmų.
Nors verslo rėmimo iniciatyva konsoliduojama, Latvijos garantijų agentūra bei akcinė bendrovė „Latvia Eksportkredits“ yra nepatenkintos esama parama.
Reikia efektyvesnio aprūpinimo informacija (ypač teisine).
Latvijos plėtros agentūrai reikalinga parama.
Svarbu nustatyti likusias SVV kliūtis.
Kol pagrindinės vietos bei regiono vykdomosios institucijos nėra pasirengusios efektyviai veiklai SVV sektoriuje, administracinė struktūra yra fragmentinė ir nevisiškai integruota.
Trūksta organizacijų, reprezentuojančių SVV.
Estija Turkijos pažanga gerai atspindi „SME Action Plan Framework“ veiksmų plane.
Pastangos tobulinti verslo aplinką yra tęsiamos.
Pasiekimai finansavimo srityje – Vyriausybės inicijuota parama per „KredEx“ fondą ir kitus šaltinius. „KredEx“ siūlo įvairias kredito galimybes ir eksporto produktus SVV. Kitas didesnis fondas – „Enterprise Estonia“ veikia per penkias agentūras: fondas remia įmones, tyrimus bei plėtrą, įmonių internacionalizaciją ir užsienio investicijas.
Verslo aplinkos gerinimo srityje akcentuotinas administracinių trukdžių šalinimas bei skaidrus informacinių technologijų taikymas. Vyriausybė administracinius trukdžius bando šalinti per projektus, kuriais siekiama įgyvendinti mokesčių mokėjimą, supažindinti su Interneto svetainėmis bei duomenų bazėmis, leidžiančiomis prieiti prie aktualios verslo informacijos.
Nėra SVV politiką grindžiančio dokumento. Vyriausybė tik rengia įmonės politikos dokumentą, kuriuo remiantis galima būtų naudotis esamais fondais.
Problemos nusakomos dialogo tarp Vyriausybės ir verslo sektoriaus nebuvimu. Čia svarbi informacijos apie teisėtvarką bei finansavimą apsikeitimo galimybė.
Svarbu skirti dėmesį įmonių registracijai, finansų prieinamumui bei galimybei kvalifikuotiems specialistams veikti verslo sektoriuje, kas labiausiai sąlygoja SVV plėtrą.
Remiantis verslo finansavimo reforma, parama turėtų tapti efektyvesnė, labiau koordinuota bei skaidresnė. Tai turi atsispindėti praktikoje.

IŠVADOS
Nagrinėjant temą „Smulkaus ir vidutinio verslo ypatumai Vidurio Europos šalims“ buvo būtina išsiaiškinti smulkaus ir vidutinio verslo ypatumus Vidurio Europoje, o išvadose palyginti su Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo ypatumais.
2004 m. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2003 m. Lietuvoje veikusių smulkių ir vidutinių įmonių dalis išliko stabili ir sudarė 99,3 proc. visų veikusių įmonių.
Lietuvos mažos ir ypatingai vidutinės įmonės sugeba sėkmingai auginti eksportą – jei 2001 m. jų dalis eksporte sudarė vos 24 proc., tai 2004 m. ji jau siekė 43 proc. (Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenimis). Kiek sunkiau sekasi itin smulkiems verslininkams, kurie iš esmės orientuojasi tik į vidaus rinką. 2003 m. bendrovių, įdarbinančių mažiau nei 250 žmonių, indėlis į šalies BVP sudarė apie 60 proc.
Lietuvos vidutinė įmonė įdarbina virš 13 žmonių. Toks rodiklis todėl, kad itin smulkiam verslui (mikro įmonėms) Lietuvoje tenka daug menkesnis vaidmuo. Lietuvoje mikro įmonės darbu aprūpina tik apie 16 proc.
Didžiausią užimtųjų dalį Lietuvos apdirbamojoje pramonėje įdarbina stambios įmonės – joms tenka apie 40 proc. darbo vietų. Ypatinga koncentracija pasižymi chemijos (59 proc. visų darbo vietų tenka stambiems žaidėjams), tekstilės (51 proc.), maisto (45 proc.), baldų (38 proc.) gamyba. Energetikos sektoriuje atitinkamas rodiklis siekia net 85 proc. Klasikinis oligopolinės struktūros pavyzdys Lietuvoje – telekomunikacijų paslaugų rinka, kurioje pagrindiniai žaidėjai įdarbina beveik visus darbuotojus. Visiškai priešingai yra statybų sektoriuje, kur didžiausia dalis užimtųjų atitenka mažoms ir vidutinėms įmonėms (75 proc.), tuo tarpu didmeninėje prekyboje (apie 85 proc.) bei viešbučių ir restoranų sektoriuje dominuoja mikro ir mažos įmonės.
Pažymėtina ir tai, kad stambesnės įmonės sugeba dirbti pelningiau nei smulkios konkurentės. Užpernai įmonių, kuriose dirbo virš 250 darbuotojų, pelningumas siekė 4,9 proc., tuo tarpu SVV turėjo pasitenkinti vos 3,2 proc. rodikliu.
Finansiškai silpnesnių smulkiųjų įmonių galimybes dalyvauti tarptautinėje prekyboje riboja atšiauri verslo aplinka, mokėjimų sistemos tradicijų, kalbos, kultūriniai skirtumai, tačiau nepaisant išsakytų argumentų, Lietuvos mažos ir ypatingai vidutinės įmonės sugeba sėkmingai auginti eksportą – jei 2001 m. jų dalis eksporte sudarė vos 24 proc., tai 2004 m. ji jau siekė 43 proc. (Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenimis).
Apibendrinant galime teigti kad, esant palankiai politikai, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros galimybės Lietuvoje yra vertinamos teigiamai. SVV plėtrą taip pat skatins ES struktūrinių fondų lėšos, aišku, išsprendus tam tikras biurokratines kliūtis.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. P. Baršauskas „SVV verslo politika ES ir Lietuvoje“, Kaunas „Technologija“, 2002 m.
2. V. Navickas „ES rinkų ypatumai“, Kaunas „Technologija“, 2005 m.
3. www.svv.lt
4. www.vlb.lt

Leave a Comment