Smulkaus ir vidutinio verslo ypatumai Vidurio Europos šalyse.

ĮvadasŠiame referate nagrinėsiu smulkaus ir vidutinio verslo ypatumus Vidurio Europos šalyse.Nusistačiau sau tokias užduotis :1. išsiaiškinti kurios šalys priklauso Vidurio Europai,2. išsiaiškinti kurios iš jų jau priklauso ES, kurios žada stoti, kad butų lengviau suprasti jų ekonominę situaciją,3. trumpai aptarti šių valstybių plėtra ir bendradarbiavimą su ES,4. aptarti SVV ypatumus kai kuriose iš šių valstybių atskirai .Naudosios tokiais metodais kaip literatūros ir šaltinių internete nagrinėjimas.

Vidurio Europai yra priskiriamos šios šalys: Bosnija-Hercogovina, Kroatija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.Iš jų jau ES priklauso : Čekija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.Bosnija-Hercogovina ir Serbija yra laikomos galimomis kandidatėmis prisijungti prie ES.Vidurio Europos šalims narystė ES leis sustiprinti savo saugumą ir paspartinti modernizacijos procesą, kuris padėtų tvirtą pagrindą toliau kurti demokratines valstybes bei rinkos ekonomiką. Šiuo metu Vidurio Europos valstybės keliauja keturiais tarpusavyje susijusias maršrutais, vedančiais į narystę ES:1. įgyvendindamos dvišalėse Europos sutartyse numatytus reikalavimus ir naudodamosi bendradarbiavimo ir dialogo teikiamomis galimybėmis;2. įgyvendindamos nacionalinių teisės aktų suderinamumo programą, kuri yra išdėstyta Baltosios knygos įžangoje apie asocijuotų VRE Šalių pasirengimą įsijungti į ES vidaus rinką;3. su ES institucijomis palaikydamos struktūrinius ryšius, kurie galėtų būti taikomi visose ES politikos srityse; 4. realiai dalyvaudamos stojimo procese, kuris prasidėjo įteikus prašymą priimti ir kuriam visuomenėje skiriama itin daug dėmesio.1995 m. VRE šalyse užregistruota 3,3 mln. įmonių, kurios labiau orientuotos į pramonę, tuo tarpu SVV ES labiau orientuotas į paslaugų sferą. Jeigu bus išlaikytos dabartinės plėtros kryptys, jei SVV turės paramą, tuomet Europos plėtra bus sklandi.

SVV ypatumai Čekijoje

Vyriausybė patobulino ilgo ir vidutinio laikotarpio SVV politiką, taip pat 17 SVV rėmimo programų 2001-2004 m. Vidutinio laikotarpio SVV politika yra orientuota į verslo aplinkos plėtrą per kapitalo šaltinių prieinamumo didinimą, efektyvesnę informacinių technologijų sklaidą, išsilavinimą, konsultavimo paslaugų sektoriaus plėtimą, standartizacijos plitimą.

Programos leidžia SVV gauti valstybės paramą projektams, susijusiems su pramone, statyba, amatais, paslaugomis, prekyba, sveikatos apsauga bei informacinėmis paslaugomis. Pagrindinės SVV paramos priemonės, gerinančios kapitalo pasiekiamumą, yra banko kreditų ir lizingo garantijos, kreditai lengvatine palūkanų norma bei subsidijos sistemoms sertifikuoti. Įvairios verslo rėmimo priemonės bei institucijos veikia gana efektyviai. Paramos ir konsultacijų paslaugas teikiančių regioninių ir informacinių centrų yra 29, verslo inovacijų centrų – 5, Europos informacijos centrų – 5.Tolesnės pastangos turėtų būti nukreiptos į verslo aplinkos gerinimą didinant teisinių procedūrų efektyvumą, kreditorių apsaugą bei kapitalo prieinamumą.Paramos SVV programos, susijusios su pramonės tyrimais, jų plėtra bei naujomis technologijomis, turėtų būti labiau plėtojamos.Reikalingas tolesnis acguis derinimas.Reikia stiprinti bendradarbiavimą su Regioninės plėtros ministerija, siekiam užtikrinti verslo paramą regionams, kuriems ji teikiama iš struktūrinių fondų.

SVV ypatumai Slovakijoje

Slovakija padarė pažangą SVV bei apskritai verslo aplinkos atžvilgiu. SVV politika vykdoma atsižvelgiant į ES rekomendacijas.Siekdama verslo aplinką padaryti efektyvesnę, Slovakijos Vyriausybė priėmė dekretą “Teisinės bazės tobulinimas verslo ir investicijų paramai užtikrinti”. Čia kalbama apie komercinę registraciją internete, įmonės registracijos supaprastinimą, užsienio rezidentų kūrimosi formalumų mažinimą ir t.t. Dekretas adresuotas įvairioms ministerijoms.Siekiama geresnio dialogo tarp politiką vykdančių institucijų bei paties verslo sektoriaus. Šalia Ekonomikos ministerijos atsirado Verslo aplinkos departamentas (Business Environment Department).Daugumai Vyriausybės vykdomo rėmimo schemų trūksta visuotinio informuotumo – reikia operatyviau skleisti informaciją įmonėms, ypač apie teisinės bazės pasikeitimus. Finansinių šaltinių prieinamumo atžvilgiu SVV taip pat turi kliūčių. Nacionalinė SVV plėtros agentūra viena tvarko daugelį finansinės paramos schemų: paskolas bei kapitalo fondus.Valstybės valdomų bankų privatizavimas turėtų patobulinti rizikos valdymą bei tokiu būdu užtikrinti geresnį kreditų prieinamumą SVV.

Trūksta organizacijų, reprezentuojančių smulkiuosius verslininkus.Nors paramos SVV institucijos tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu yra sukurtos, administracinė struktūra nėra tinkamai koordinuota. Todėl Ekonomikos ministerijos kaip koordinatoriaus vaidmuo turėtų būti didesnis.

SVV ypatumai Bulgarijoje

Bulgarija padarė tam tikrą pažangą siekdama užtikrinti SVV kūrimąsi bei plėtrą, nors didelių pasiekimų nėra daug. Pastangos tęsti palankios verslo aplinkos kūrimą bei keletas reformų turėtų teigiamai paveikti SVV.Buvo pasiūlyta ir patvirtinta supaprastinti ar panaikinti 121 licencijos ar kitų reikalavimų taikymą.2001 m. pradžioje buvo įvykdytos mokesčių reformos, siekiant paskatinti iniciatyvą ir verslo vystymąsi: pelno mokestis sumažintas 5 proc, atnaujintos PVM mažinimo galimybės.Suintensyvėjo dialogas tarp viešojo administravimo ir verslo sektorių.Susiformavo keletas naujų šaltinių, remiančių Nacionalinę SVV agentūrą: valstybinis Promotion Bank padidino skolinamas lėšas SVV, suaktyvėjo parama ir iš kitą valstybės valdomų bei komercinių banką.Nėra suvienodintas SVV sąvokos traktavimas Bulgarijoje ir ES.Bulgarijai reikia intensyviau plėtoti verslo aplinką, Šalinant administracines, finansines, fiskalines ir vadybos kliūtis. Nepaisant to, kad buvo panaikintos kai kurios licencijavimo procedūros. SVV tenka peržengti daug administracinių kliūčių.Teisinės sistemos nenuspėjamumas bei aukštas korupcijos lygis taip pat akcentuojami verslo subjektų.Nepakankamas įdirbis, kuriant verslo asociacijas, užtikrinant jų skaidrumą ir kompetentingumą.Nėra aiškiai atskirti Ekonomikos ministerijos bei Nacionalinės SVV agentūros atsakomybės lygiai.Trūksta valstybės paramos bei kitų SVV rėmimo būdų koordinavimo.

SVV ypatumai Rumunijoje

Rumunijos institucijos padarė didelę pažangą plėtojant SVV politiką bei jos priemones.Vyriausybė parengė SVV strategija bei jos įgyvendinimo priemones.Veiksmų planas pašalinti SVV plėtros kliūtis buvo priimtas 2001m.: supaprastinama registracija bei SVV licencijavimas, racionalizuojami teisiniai reikalavimai, supaprastinama mokesčių sistema, palengvinama gauti finansinę paramą, tobulinama informacinė sistema (sukulta programa, skatinanti tyrimus ir jų plėtrą SVV sektoriuje, sukurta įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa, sukurtas SVV konsultavimo tinklas šalyje).

Finansinei paramai užtikrinti Vyriausybė sukūrė Nacionalinį kreditų garantinį fondą (National Credit Guarantee Fund), kuris mažomis palūkanomis teikia paskolas.SVV suteiktos mokesčių lengvatos importuojant tam tikrus produktus bei atliekant reinvesticijas.Skirtingi identifikavimo kodai (pvz., fiskalinis ir veiklos) buvo unifikuoti.Vyriausybės rūpinimąsi SVV parodo ministerijos būtent šiam sektoriui sukūrimas. Reikia mažinti administracines išlaidas bei biurokratiją.Didelė valstybės kontrolė trukdo plėtotis SVV subjektams. Esant dideliam patikrinimų srautui, pasitaiko, kuomet inspektoriai piktnaudžiauja savo padėtimi ir inicijuoja kyšius — formuojasi korupcija.Dėl bankinės sistemos, didelių palūkanų normų bei sudėtingų administracinių procedūrų sunku prieiti prie investicinių fondų. Finansinės schemos yra sukurtos, tačiau Vyriausybės vadovaujami fondai neturi galimybės patenkinti esamą SVV finansų poreikį.Kadangi daug darbų yra perėmusi nauja ministerija, kyla pavojus, kad jos atsakomybės lygis gali neatitikti galimybių ir būti per aukštas. Nerimą kelia ir institucinis nestabilumas – per 18 mėnesių pasikeitė trys už SVV atsakingos administracinės struktūros.

SVV ypatumai Lenkijoje

Lenkija nuo paskutinės ataskaitos padarė didelę pažangą įgyvendindama SVV politiką.2001 m. sukurta PAED (Polish Agency for Enterprise Development) nagrinėjo SVV aplinką Lenkijoje.Bandyta patobulinti garantinių paskolų sistemą per 6 naujus garantinių paskolų fondus bei lokalius, subregioninius ir regioninius fondus. Šiam tikslui buvo skirta 5,2 mln. eurų, o Vyriausybės vykdomai SVV rėmimo politikai – dar 18 mln. eurų.2001 m. kovo mėn. buvo priimta įstatymo, reglamentuojančio investicinius fondus, pataisa – patobulinti sąlygas fondams kurtis bei veikti.Nuo 2001 m. sausio mėn. buvo pradėta naudoti centralizuota ir kompiuterizuota naujų kompanijų įregistravimo sistema – procedūros buvo sutrumpintos, supaprastintos ir unifikuotos.PAED turi tiksliai susiderinti su Vyriausybe, kokias vykdys veiklas, kadangi finansinės lėšos Agentūrai ateina būtent iš Vyriausybės.PAED koordinuoja nacionalinį SVV sektorių ir bendradarbiauja su 150 SVV remiančių institucijų.

Lenkijoje yra daug biurokratijos ir dideli administraciniai kaštai, bankai taiko labai didelę kreditų palūkanų normą.Nors pažangos finansinių šaltinių prieinamumo atžvilgiu ir esama, aiškaus teigiamo poveikio visos šalies mastu dar nematyti.Teigiamas informavimo ir konsultavimo poveikis jau pasiektas, tačiau reikia operatyviau keistis naudinga informacija.

SVV ypatumai Vengrijoje

Szėchenyi planas tapo pagrindine SVV strategijos vykdymo priemone Vengrijoje.EDP {Enterprise Development Programine) tikslai yra paspartinti SVV inovacijas, paremti mažųjų įmonių plėtrą ir virtimą vidutinio dydžio įmonėmis, užtikrinti jau veikiančių įmonių gyvavimą, paremti jų bandymus įeiti į užsienio rinkas bei sukurti informacinės ekonomikos pagrindus.EDB sudaro trys paprogramės: pirmoji remia technologinę inovaciją, kokybinį produktą bei įėjimo į naujas rinkas galimybes; antroji orientuota į SVV stiprinimą bei integravimą su didelėmis prekybos, pramonės bei informacinių technologijų įmonėmis; trečioji susijusi su tiesioginiu investavimu.Verslo aplinkai supaprastinti naudojamasi šiomis priemonėmis: lengvinamas įmonės registravimas, eliminuojami mokestiniai suvaržymai, siekiant suvienodinti mokesčių tarifų (flat rate) sistemą ir t.t.Vykdant Szėchenyi planą, būtina koordinuoti su šiuo planu susijusias bei visiškai kitas priemones.Svarbu nuolat šalinti administracines kliūtis, lengvinti finansinių išteklių prieinamumą.Jokių lėšų nėra numatoma personalo formavimui bei kvalifikacijos kėlimui.Svarbiausia SVV politikos vykdymo infrastruktūra yra sukurta, tačiau daugiau įdirbio galėtų būti paskirstoma skirtingiems verslą remiantiems tinklams – būtina visus supažindinti su paramos SVV Šaltiniais.

Išvados

Vidurio Europai yra priskiriamos šios šalys: Bosnija-Hercogovina, Kroatija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.Iš jų jau ES priklauso : Čekija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.Bosnija-Hercogovina ir Serbija yra laikomos galimomis kandidatėmis prisijungti prie ES. Vidurio Europos šalims narystė ES leis sustiprinti savo saugumą ir paspartinti modernizacijos procesą, kuris padėtų tvirtą pagrindą toliau kurti demokratines valstybes bei rinkos ekonomiką.

1995 m. VRE šalyse užregistruota 3,3 mln. įmonių, kurios labiau orientuotos į pramonę, tuo tarpu SVV ES labiau orientuotas į paslaugų sferą. Jeigu bus išlaikytos dabartinės plėtros kryptys, jei SVV turės paramą, tuomet Europos plėtra bus sklandi.

Literatūros sąrašas:1. Petras Baršauskas „Smulkaus ir vidutinio verslo politika Europos sąjungoje ir Lietuvoje“ Kaunas , Technologija, 2002,2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_S%C4%85jungos_pl%C4%97tra,3. http://www.svv.lt/index.php/lt/30091/.