SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLETROS STRATEGIJA IKI 2015 METU

ILGALAIKĖ LIETUVOS ŪKIO (EKONOMIKOS) PLĖTROS STRATEGIJA

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJA
IKI 2015 METŲ

Vilnius, 2001

PRATARMĖ

Smulkus ir vidutinis verslas – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio plėtotei, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtra yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Lietuvos pastangos įsilieti į Europos ekonominę erdvę ir joje lygiavertiškai konkuruoti pavyks tik tada, kai į smulkųjį ir vidutinį verslą bus skiriama daugiausiai dėmesio.
Smulkios ir vidutinės įmonės jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nuukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Taip pat jos pirmosios suklesti dėl iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo.
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos iki 2015 metų parengimui buvo suburta kvalifikuota darbo grupė, kuriai vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėja ir Kauno technikos universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Jūratė Matekonienė kartu su KTU Socialinių mokslų fakulteto bendradarbėmis – doc. dr. Irena Mačerinskiene ir dokt. Ginta Sabaite. Darbo grupės veikloje labai aktyviai dalyvavo bei įnešė svarų indėlį į strategijos rengimą Lietuvos smulkaus ir viidutinio verslo plėtros agentūros darbuotojai – Arvydas Darulis ir dr. Izolda Krutkienė
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos rengimo darbo grupė, rengdama šį dokumentą, iškėlė sau tikslą, kad Lietuvos smulkaus ir vidutinis verslas 2015 metais taptų labiausiai konkurencingas integruotoje Europos ekonomikoje, galintis pasiekti pastovaus au

ugimo, daugiau ir geresnių darbų ir tvirtesnių socialinių ryšių.
Rengdama šią Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategiją iki 2015 metų, darbo grupė įsipareigojo savo darbe vadovautis šiomis pagrindinėmis gairėmis, kad būtų sukurta kiek įmanoma geresnė aplinka smulkiojo verslo ir verslininkystės poreikiams iki 2015 metų:
• Stiprinti inovacijų ir verslininkystės potencialą, kuris leistų Lietuvos verslui drąsiai sutikti būsimus išbandymus integruojantis į Europos Sąjungos šalių ekonomiką;
• Pasiekti, kad priežiūros, fiskalinės ir valdymo struktūros būtų palankios verslininkystei ir pagerintų verslininkų veiklos sąlygas;
• Užtikrinti patekimą į rinką, kuo mažiau apsunkinant reikalavimais, kurie nuosekliai pažeidžia bendrosios politikos tikslus;
• Palengvinti galimybę pasinaudoti geriausiais tyrimais ir technologijomis;
• Pagerinti finansavimą visą įmonės gyvavimo laiką;
• Skatinti valstybės paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija iki 2015 metų buvo rengiama dviem pagrindiniais etapais. Pirmojo etapo metu buvo kruopščiai išanalizuota ir išštirta smulkaus ir vidutinio verslo esama teisinė, ekonominė, institucinė ir informacinė aplinka. Šio tyrimo pagrindu buvo parengta Stiprybių – Silpnybių – Galimybių – Grėsmių (SWOT) analizė. Vadovaujantis analizės išvadomis ir ekspertiniais įvertinimais buvo pereita į antrąjį etapą, kurio metu buvo parengta pati Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2015 metų strategija. Darbo grupė suderino ir subalansavo Smulkaus ir vidutinio verslo strategiją su Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste, Europos Sąjungos smulkaus ir vidutinio verslo politika, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančių ša
alių politika smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityje.
Dar praeis nemažai laiko, kol smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje bus išplėtotas tiek, kiek jis yra išaugęs Europos Sąjungos šalyse, bet reikia tikėtis, kad šios strategijos pagalba smulkaus ir vidutinio verslo 2015 metų vizija, aktyviai dalyvaujant kiekvienam verslininkui, kiekvienai organizacijai ir institucijai, priartės prie realybės kaip galima greičiau.
Darbo grupės sudėtis:
1. Doc. dr. Jūratė Matekonienė (darbo grupės vadovė)
2. Doc. dr. Irena Mačerinskienė
3. Arvydas Darulis
4. Dr. Izolda Krutkienė
5. Dokt. Ginta Sabaitė

TURINYS

I. PREAMBULĖ 4
II. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SEKTORIAUS ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ 5
III. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ 13
IV. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA 22
4.1. VIZIJA 22
4.2. VALSTYBĖS MISIJA 22
4.3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJOS ETAPAI IR KRYPTYS 22
V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS 30

I. PREAMBULĖ

Per pastarąjį dešimtmetį didėjant smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) įtakai Lietuvos ūkyje, jis tampa varomoji šalies ekonominės plėtros jėga.
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija yra sudėtinė Lietuvos ekonomikos plėtros ilgalaikės strategijos dalis. SVV plėtros strategija parengta vadovaujantis Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą (toliau – ES) kontekste, ES SVV plėtros politika, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančių šalių politika SVV sektoriaus plėtros srityje.
SVV plėtros skatinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos uždavinių. Smulkių ir vidutinių įmonių (toliau – SVĮ) steigimasis ir jų konkurencingumo augimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas pagrindinių da

arbo vietų kūrimo šaltinių. Strategijoje svarbiausias dėmesys bus skirtas palankios SVV plėtrai teisinės, ekonominės, institucinės ir informacinės aplinkos sukūrimui. SVV plėtros strategija parengta siekiant subalansuoti nacionalinę ir regioninę ekonomikos plėtrą.

II. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SEKTORIAUS ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

TEISINĖ SVV SEKTORIAUS APLINKA

SVĮ sampratą ir plėtrą reglamentuojantys įstatymai
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, būtina ES rekomendacija, reglamentuojančias smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, perkelti į nacionalinę teisę, teikti valstybės pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams bei vykdyti šios pagalbos kontrolę laikantis Europos sutarties reikalavimų
1992 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymas (Žin., 1992, Nr.2-20), kuris apibrėžė mažosios įmonės sampratą ir mažųjų įmonių veiklos skatinimo pagrindus, iš jų ir mokesčių lengvatas. 1995 m., priėmus Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 1995, Nr.35-859), mažosios įmonės samprata buvo apibrėžta vadovaujantis dviem kriterijais – bendru darbuotojų skaičiumi ir bendrųjų pajamų (įplaukų) per metus dydžiu.
Šiuo metu veikiantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin., 1998, Nr.109-2993) nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus bei jiems taikomas paramos formas. Įstatymas apibrėžia šiuos smulkaus ir vidutinio verslo subjektus:
 fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;
 mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);
 smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;
 vidutinė įm

monė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.
Valstybės parama netaikoma šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:
– valstybės ir savivaldybių įmonėms,
– įmonėms, kuriose valstybei, savivaldybėms priklauso daugiau kaip ½ balsavimo teisę suteikiančių akcijų;
– įmonėms, kurių daugiau kaip ½ balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitoms įmonėms, neatitinkančioms smulkaus ir vidutinio verslo subjektams keliamų reikalavimų;
– įmonėms, besiverčiančioms neskatintinomis veiklomis.
Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, atitinkančius Europos Komisijos rekomenduojamą mikro, smulkių ir vidutinių įmonių sampratą.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, projekte numatomi šie SVV subjektai:
1. Smulkios ir vidutinės įmonės:
 kuriose darbuotojų skaičius iki 250;
 kurios tenkina bent vieną iš šių sąlygų: metinės pajamos neviršija 170 mln. litų arba balansinė turto vertė ne didesnė kaip 150 mln. litų;
 kurios atitinka savarankiškumo kriterijų. Savarankiška įmonė – tai įmonė, kurios ne daugiau kaip ¼ kapitalo arba balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms bendrai veikiančioms įmonėms, kurios nėra smulkios ir vidutinės įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos smulkios ir vidutinės įmonės) arba smulkios įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos smulkios įmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, taip pat fondams ir kitoms specialioms institucijoms, investuojančioms rizikos kapitalą į smulkias ir vidutines įmones.
2. Smulkios įmonės:
 kuriose darbuotojų skaičius iki 50;
 kurios tenkina bent vieną iš šių sąlygų – metinės pajamos neviršija 32 mln. litų arba balansinė turto vertė ne didesnė kaip 35 mln. litų;
 kurios atitinka savarankiškumo kriterijų.
3. Mikroįmonės:
 kuriose darbuotojų skaičius iki 10 darbuotojų;
 kurios tenkina bent vieną iš šių sąlygų: metinės pajamos neviršija 3,2 mln. litų arba balansinė turto vertė ne didesnė kaip 4,7 mln. litų;
 kurios atitinka savarankiškumo kriterijų.
4. Fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu.

Pagrindinės programos, įtakojančios SVV plėtrą
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės prioritetai verslo plėtros srityje ir priemonės jiems įgyvendinti yra išdėstyti SVV plėtros iki 2003 metų strateginėse kryptyse bei SVV plėtros 2000-2001 metų priemonėse. Kadangi dauguma numatytų priemonių yra įgyvendintos, be to, Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatose numatyta kiekvienais metais atnaujinti ir papildyti SVV plėtros programos įgyvendinimo priemones, SVV plėtros strateginės kryptys yra patikslintos bei parengtas SVV plėtros 2002-2004 metų priemonių projektas.
SVV plėtrą Lietuvoje taip pat įtakoja šios programos bei strategijos:
– Nacionalinis plėtros planas,
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programa,
– Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į ES kontekste,
– Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politika ir jos įgyvendinimo strategija,
– Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo programa,
– Eksporto plėtros ir skatinimo strategija,
– Inovacijų versle programa,
– Nacionalinė turizmo plėtros programa,
– Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa ir kitos programos.

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ VEIKLOS APŽVALGA

1999 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymui, buvo pradėta išsami statistinė SVV subjektų veiklos analizė, pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiamus statistinius duomenis.
SVV subjektų vieta Lietuvos ekonomikoje

Veikiančių SVĮ dalies bendrame įmonių skaičiuje mažėjimas
Lietuvoje veikiančių SVĮ skaičius bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m. pradžioje sudarė 95.9 proc., 1999 m. pabaigoje – 96.5 proc., 2000 m. gegužės mėn. – 94.2 proc. ir 2001 m. pabaigoje – 94.7 proc. Veikiančių SVĮ skaičius mažėja. Jei 1999 m. pradžioje veikė daugiau nei 81.6 tūkst. įmonių, tai 2001 m. pabaigoje jų liko tik apie 64 tūkst.
Platus SVĮ veiklos spektras
Statistikos departamento duomenimis tokios veiklos rūšys, kaip poilsio ir pramogų organizavimas, mašinų ir įrengimų bei buitinių daiktų nuoma, viešbučiai ir restoranai, medicininiai, tikslieji ir optiniai įrankiai, kompiuteriai, su jais susijusi veikla bei mokslinio tyrimo ir taikomieji darbai daugiausia plėtojami SVĮ. Šios įmonės imasi iniciatyvos diegti naujus produktus bei technologijas, jos tampa bandymų laboratorijomis stambesniam verslui. Svarbu pažymėti, kad SVĮ mokslui imlias veiklos rūšis plėtoja savo išteklių dėka.
SVĮ užsiima įvairia veikla: nedidelių apimčių gamyba, mažmeninė prekyba, paslaugos, remontas, subranga ir t.t. SVĮ panaudoja fizinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie priešingu atveju nebūtų panaudoti. Šiandien pripažįstamas jų dinamiškumas, lankstumas bei sugebėjimas greitai reaguoti į rinkos poreikių ir technologijų pokyčius, taip pat jų inovatoriškumas, naujų procesų, kurių vėliau gali imtis didelės įmonės, plėtra.
Fizinių asmenų, įsigijusių patentą, skaičiaus augimas
Vis daugiau šalies gyventojų pradeda verslą įsigydami patentus. 1999 m. 91 796 fiziniai asmenys dirbo įsigiję patentus. Daugiausia fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, vertėsi prekyba (66.9 proc.). Pramonės veikla buvo užsimti 12.5 proc., paslaugų teikimu – 8.6 proc., statybos veikla– 7.8 proc. fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus. 2000 m. 95 718 fiziniai asmenys įsigijo privalomus patentus veiklai.
1999 m. fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, mokesčio už patentą suma sudarė 23.3 mln. Lt. Prekyba užsiimančių fizinių asmenų mokesčio už patentą dalis sudarė 64.6 proc. visų fizinių asmenų, dirbusių pagal patentą, mokesčio. 2000 m. fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, mokesčio už patentą suma taip pat sudarė 23.3 mln. Lt. Didžiausią dalį mokesčio vėl sudarė prekyba užsiimančių asmenų mokestis už patentą (53.9 proc.).

SVĮ struktūra pagal įmonių teisines formas (rūšis)

Individualios (personalinės) įmonės sudaro didžiausią SVĮ dalį
Didžiausią visų Lietuvoje veikiančių SVĮ dalį sudaro individualios įmonės (IĮ). Jos turi daug privalumų: leidžiamas supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas, įmonės savininkas gali remtis savo šeimos narių darbu.
Nemažą SVĮ dalį sudaro ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamas ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – akcinė bendrovė (AB) arba uždaroji akcinė bendrovė. Labiau renkamasi UAB, nes pastarosios akcijų platinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburti akcininkų kolektyvą iš gerai pažįstamų, patikimų narių.
IĮ ir UAB 1999 m. pabaigoje sudarė 97.2 proc., o 2001 m. pabaigoje – 97.0 proc. visų SVĮ. 2001 m. pabaigoje IĮ sudarė 62.3 proc. visų SVĮ.
Kitos įmonės sudaro labai mažą SVĮ dalį. Verslininkų tarpe nepopuliarios ūkinės bendrijos. 1999 m. pabaigoje šios rūšies įmonės sudarė 0.7 proc., o 2001 m. pabaigoje – 0.6 proc. visų SVĮ.
Likviduojamų SVĮ skaičiaus didėjimas
SVĮ gyvybingumą rodo naujai registruotų ir likviduotų įmonių skaičius. 1999 m. buvo įregistruota 9830 SVĮ, 6156 buvo likviduota, o tuo tarpu 2000 m. buvo įregistruota 7967 SVĮ, o likviduota – 9354.
Didžiausią likviduojamų įmonių dalį taip pat sudaro individualios (personalinės) įmonės (IĮ). 1999 m. likviduotų SVĮ tarpe 82.6 proc. sudarė IĮ, tuo tarpu įregistruotų įmonių tarpe jos sudarė 67.3 proc. 2000 m. ši tendencija dar sustiprėjo: IĮ likviduotų SVĮ tarpe jau sudarė 90.6 proc., įregistruotų – 58.3 proc. Tokį likviduojamų IĮ skaičių lėmė sudėtinga Lietuvos ekonominė situacija.
Didelę įtaką IĮ likvidavimuisi turėjo sumažėjusi vidaus rinkos paklausa, didelė konkurencija. 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ir galiojęs iki 2000 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas (Valstybės žinios 1999 Nr. 88-2583) taip pat padidino likviduojamų IĮ skaičių. Šis įstatymas padidino IĮ išlaidas, nes jis įpareigojo IĮ savininkus draustis pagal gaunamas pajamas. 2002 m. sausio 1 d. vėl įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas (Žin., 2001, Nr. 103-3657), kuris padidino likviduojamų įmonių skaičių. IĮ savininkai nuo 2002 m. sausio 1 d, privalo draustis ne tik bazinei, bet ir papildomai pensijos daliai. Papildomai pensijos daliai gauti įmokos dydis – 15 proc. deklaruojamų pajamų (Žin., 2001, Nr. 112-4067). Likviduojamų IĮ skaičių padidino ir 2000 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1094, panaikinęs galimybę juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms vykdyti veiklą, įsigijus patentą.

SVĮ struktūros pagal veiklos rūšis kitimo tendencijos
Įmonių, užsiimančių prekyba, skaičiaus mažėjimas
Vertinant veikiančių įmonių pasiskirstymą pagal veiklos rūšis, 1999 m. pradžioje didžiausią SVĮ dalį sudarė prekyba užsiimančios įmonės – 49.8 proc., lyginant su ES šalių vidurkiu – 30.5 proc. Per pastaruosius du metus prekyba užsiimančių SVĮ skaičius sumažėjo, 2000 m. pabaigoje šios įmonės sudarė 43.6 proc. visų SVĮ. Daugiausia įmonių užsiima mažmenine prekyba – net 58.8 proc. visų prekyba užsiimančių SVĮ.
Įmonių užsiimančių gamyba, dalies kitimas
Įmonių, užsiimančių gamyba, dalis 1999 m. pradžioje sudarė 14.7 proc. visų SVĮ, lyginant su ES šalių vidurkiu – 11.4 proc. Per 1999 m. pramonės įmonių sumažėjo ir sudarė 10.6 proc., o 2001 m. pabaigoje šių įmonių skaičius išaugo ir sudarė 14.6 proc. visų SVĮ. Didžiausią dalį šiame sektoriuje sudaro medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba – 19.4 proc. ir maisto produktų bei gėrimų gamyba – 17.2 proc.
Nepakankamas paslaugų sektoriaus išvystymas
1999 m. pradžioje paslaugų sektoriuje veikiančių įmonių buvo 18.9 proc. Įmonių, teikiančių paslaugas, skaičius pastoviai augo. 2001 m. pabaigoje šiame sektoriuje jau veikė 23.5 proc. visų SVĮ.
Nors teikiančių paslaugas įmonių skaičius auga, viešbučių ir restoranų verslas plėtojamas nepakankamai – 1999 m. pradžioje Lietuvoje šiuo verslu užsiėmė tik 2.3 proc. (ES šalių vidurkis – 7.4 proc.), o 2001 m. – 4.3 proc. visų SVĮ.
1999 m. pradžioje buvo gana menkai išplėtotos tokios paslaugos, kaip poilsio ir pramogų organizavimas, finansinio tarpininkavimo veikla, informacinės paslaugos ir pan. – tik 9.1 proc. visų SVĮ, lyginant su ES šalių vidurkiu – 20.8 proc. 2001 m. šis rodiklis padidėjo iki 13.8 proc.
Nežymus SVĮ, užsiimančių statyba, skaičiaus augimas
Statybos verslas sudaro gana mažą dalį: 1999 m. pradžioje juo užsiėmė tik 3.4 proc. SVĮ, kai tuo tarpu ES šalių vidurkis – 12.3 proc. 2001 m. statybine veikla užsiimančių įmonių nežymiai padaugėjo – iki 3.9 proc. visų SVĮ.
Paslaugų sektoriaus pelningumo didėjimas
SVĮ pasiskirstymo pagal veiklos rūšis tendencijos rodo, kad mažėja įmonių, užsiimančių prekyba ir gamyba, ir daugėja įmonių, teikiančių paslaugas, skaičius. Šią situaciją iš dalies sąlygoja tai, kad prekybos ir pramonės sektoriuose vyksta didelė konkurencija, kuri mažina verslo pelningumą. Lietuvos prekybos sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė 1998 m. sudarė apie 16 proc. prekių vertės, kai tuo tarpu ES – 20 proc. Todėl natūralu, kad verslininkai ieško pelningesnių ir perspektyvesnių veiklos sričių ir perkelia savo veiklą į paslaugų sektorių. Lietuvos paslaugų sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė 1998 m. sudarė daugiau negu 28 proc. 2000 m. šis skirtumas dar padidėjo. 2000 m. pabaigoje prekybos sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė sudarė 15.1 proc., o paslaugų sektoriuje – jau 32.4 proc.
Vidutinio darbuotojų skaičiaus įmonėse mažėjimas
Lietuvoje vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo nuo 13 darbuotojų 1998 m. iki 10 darbuotojų 2001 m. pradžioje (1998 m. ES šalių vidurkis buvo 6 darbuotojai).

Darbuotojų skaičiaus įmonėse kitimo tendencijos

Lietuvos SVĮ struktūra pagal darbuotojų skaičių neatitinka ES vidurkio. 1999 m. pradžioje įmonės, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų, sudarė 85.4 proc. (ES šalių vidurkis –92.9 proc.), nuo 10 iki 49 darbuotojų – 10.5 proc. (ES šalių vidurkis – 6 proc.) ir nuo 50 iki 249 darbuotojų – 3.5 proc. visų įmonių (ES šalių vidurkis – 0.9 proc.). Pastebima įmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, mažėjimo tendencija. Per pastaruosius du metus smulkių įmonių skaičius sumažėjo 7.6 proc. ir 2001 m. pabaigoje sudarė 77.8 proc. Tuo tarpu vidutinių įmonių skaičius per du metus išaugo 6.4 proc. ir 2001 m. pabaigoje sudarė 16.9 proc.
Lietuvoje 1999 m. pradžioje 1000 gyventojų teko 23 įmonės, kuriose dirbo iki 250 darbuotojų, o Estijoje šiek tiek mažiau – 20, kai ES šalyse analogiškų įmonių 1000 gyventojų vidutiniškai teko beveik du kartus daugiau negu Lietuvoje – 40. 2000 m. pabaigoje 1000 gyventojų jau teko tik 15 įmonių, kuriose dirbo iki 250 darbuotojų, tuo tarpu daugelyje ES šalių šis rodiklis siekė 50-60 įmonių.
Mikroįmonių dalies mažėjimas. Pažymėtina, kad 1998 m. daugiau nei pusė visų įmonių – net 53,1 proc. – neturėjo samdomų arba turėjo ne daugiau nei vieną darbuotoją, t.y. veiklą vykdė patys savininkai bei jų šeimos nariai. 2001 m. pabaigoje tokių įmonių buvo 32.6 proc.

SVV PLĖTRA REGIONUOSE

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo kad atskiruose šalies regionuose sukurto BVP skirtumai yra dideli .
Siekdamas pateikti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, Statistikos departamentas apskaičiavo BVP, sukurtą šalies apskrityse. Šie skaičiavimai leidžia įvertinti apskričių indėlį, kuriant BVP.

Vilniaus apskrityje jis sudarė 33.5 proc., Kauno – 19.1 proc., Klaipėdos – 12.6 proc. viso 2000 m. Lietuvoje sukurto BVP. Mažiausi BVP rodikliai yra Tauragės – 2.3 proc., Marijampolės – 3.8 proc., Alytaus – 4.2 proc., apskrityse.
Netolygus SVĮ pasiskirstymas Lietuvos regionuose
SVĮ pasiskirstymas Lietuvos regionuose yra nevienodas. 1999 m. pabaigoje dauguma jų vykdė veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji miestai. Vilniaus apskrityje veikė 27.5 proc., Kauno – 18.4 proc., Klaipėdos – 16.1 proc., Šiaulių – 9.1 proc., Panevėžio – 8.7 proc. SVĮ. 2001 m. pabaigoje situacija beveik nekito – Vilniaus apskrityje veikė 29.2 proc., Kauno – 21.4 proc., Klaipėdos – 13.5 proc., Šiaulių – 8.8 proc., Panevėžio – 7.8 proc. SVĮ.
SVĮ tankio augimas mažiausio nedarbo regionuose
SVĮ yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Jo įtaką rodo tai, kad mažiausio nedarbo teritorijose 1000 gyventojų tenka didesnis SVĮ skaičius negu teritorijose, kur nedarbo lygis yra didelis. 2001 m. pabaigoje pagal SVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmauja Vilniaus – 17.6 (nedarbo lygis – 10.1 proc.) ir Klaipėdos – 18.1 (nedarbo lygis – 11 proc.) apskritys, mažiausias šis rodiklis Utenos – 10.1 proc. (nedarbo lygis – 12.4 proc.), Alytaus – 10.8 (nedarbo lygis – 16,1 proc.) ir Marijampolės – 11.1 (nedarbo lygis – 17.4 proc.) apskrityse. 1999 m. pabaigoje pagal SVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmavo Klaipėdos (29.2), Vilniaus (23.1) ir Panevėžio (20.3) apskritys, mažiausias šis rodiklis buvo Utenos (14.5), Tauragės ir Alytaus (po 16.1) apskrityse.
SVĮ skaičiaus augimas urbanizuotuose regionuose
Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir verslui palankiose apskrityse, kuriose gerai išplėtota institucinė verslo infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis potencialas.
Per 1999 m. daugiausia įmonių buvo įsteigta Vilniaus (30.3 proc.), Kauno (20.2 proc.) ir Klaipėdos (13.7 proc.) apskrityse, likviduota – Vilniaus (22.7 proc.), Klaipėdos (14.1 proc.) ir Šiaulių (13.9 proc.) apskrityse. 2000 m. Vilniaus apskrityje įsteigta 34.9 proc., likviduota 16.1 proc., Kauno apskrityje – atitinkamai 18.3 proc. ir 12.8 proc., Klaipėdos apskrityje – 12.4 proc. ir 13.9 proc., Šiaulių apskrityje – 8.3 proc. ir 13.2 proc. SVĮ.

LIETUVOS SVV SEKTORIAUS PALYGINIMAS SU EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIMIS

1 lentelė
Lietuvos ir ES pagrindinių rodiklių, charakterizuojančių SVV sektorių, palyginimas, 1998 m.

Rodiklis Lietuva ES SVV sektoriaus Lietuvoje palyginimas su ES
SVĮ (pagal ES sampratą – iki 250 darb.) dalis visų įmonių skaičiuje, proc. 99.4 99.8

Priartėjo prie ES vidurkio
SVĮ (pagal ES sampratą – iki 250 darb.) skaičius 1000-čiui gyventojų 23.0 40.0 SVĮ tankis 1,74 kartų mažesnis nei ES
Prekybos įmonių dalis SVĮ skaičiuje, proc. 49.8 30.5 Prekybos įmonių dalis artėja prie ES lygio
Pramonės įmonių dalis SVĮ skaičiuje, proc. 14.7 11.4 Pramonės įmonių dalis artėja prie ES lygio
Viešbučių ir restoranų dalis SVĮ skaičiuje, proc. 2.3 7.4 Nepakankamai plėtojamas viešbučių ir restoranų verslas
Statybos įmonių dalis SVĮ skaičiuje, proc. 3.4 12.3 Menkai išvystytas ir tebevystomas statybos verslas

III. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

Stipriosios pusės

• Ekonomikos stabilumas (S1). Lietuvos ūkis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis – pereinamasis laikotarpis iš esmės užsibaigtas. Pasiektas BVP augimas, užtikrinti nedideli infliacijos tempai.
• Esama teisės bazė (S2). Teisinis verslo reguliavimas vykdomas atsižvelgiant į ES teisę bei parengtas Lietuvos ūkio strategines kryptis ir programas. SVV reglamentuoja suformuota teisinė – normatyvinė bazė, parengti ir toliau tobulinami SVV plėtrą reglamentuojantys teisės aktai.
• Esama institucijų sistema, teikianti SVĮ paramą (S3). Sukurta ir plečiama institucijų, teikiančių paramą SVV, sistema. Tai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai, Lietuvos eksporto ir importo draudimas ir kita. Šios institucijos teikia nemokamą verslo informaciją, mokymo ir konsultavimo paslaugas smulkiems ir vidutiniams verslininkams. Įsteigta nauja institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri SVV subjektams teiks mikro kreditus, paskolų garantijas bankams, investuos rizikos kapitalą į SVV subjektus bei teiks dalinį paskolų palūkanų dengimą SVV subjektams. Verslininkai turi galimybę pasinaudoti kredito linijomis iš ES PHARE I ir II programų, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitų užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų lėšų.
• Gerai išvystyta fizinė verslo infrastruktūra (lyginant su Vidurio Europos šalimis ir NVS) (S4): kelių tinklas, telekomunikacijos, energetika, vandens tiekimas ir kanalizacija ir pan.
• Potencialus sugebėjimas prisiderinti prie rinkos pokyčių (S5): bendroje ūkio struktūroje dominuoja SVĮ subjektai.
• Patraukli turizmo aplinka (S6): gamtinė aplinka, kultūriniai – istoriniai ištekliai, turizmo infrastruktūra, artimos didelės turizmo rinkos, etninių ir kultūrinių ryšių gausa su užsienio šalimis.
• Patogi Lietuvos geografinė padėtis (S7). Lietuva, būdama rytinėje Europos dalyje, yra tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų valstybių, turinti tankiai ir pakankamai išvystytą sausumos, geležinkelių, oro transporto kelių tinklą, neužšąlantį uostą.

Silpnosios pusės

• Maža šalies rinka (W1): palyginus su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos šalimis, Lietuvoje yra labai mažas gyventojų ir ūkio subjektų skaičius.
• Maža perkamoji galia šalyje (W2). Gyventojų pajamos yra nepakankamos ir labai atsilieka nuo ES šalių lygio.
• SVĮ paramos institucijų infrastruktūra nėra efektyvi (W3): netolygiai išvystyta institucinė verslo infrastruktūra regionuose, nėra finansinių institucijų įvairovės.
• SVĮ tankis (t.y. SVĮ skaičius 1000-čiui gyventojų) nedidelis (W4). SVĮ tankis yra beveik du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis. Lietuvoje yra labai žemas verslumo lygis, t.y. ūkio subjektų skaičius, tenkantis šalies gyventojams, šiuo metu sudaro 4,4 proc., kai tuo tarpu ES šalyse verslumo lygis svyruoja nuo 10 iki 13 procentų.
• Nepalanki aplinka investicijoms (W5). Iš dalies nepalanki šalies teisinė aplinka, mokesčių lengvatos aprėpia tik mikro įmones, nekvalifikuota darbo jėga atskiruose regionuose, neefektyvi valdžios institucijų veikla, biurokratinių barjerų gausa, mažai dėmesio skiriama strateginiam investicijų planavimui, žemas vidaus vartojimas. Nesukurtas patrauklus Lietuvos tarptautinis įvaizdis: nepakankamai efektyviai ir nuosekliai formuojamas Lietuvos valstybingumo ir turistinės šalies įvaizdis.
• Nusidėvėję įrengimai ir pasenusios gamybos technologijos (W6). Viena iš svarbiausių produkcijos mažo konkurencingumo priežasčių yra nusidėvėję įrengimai, labai lėti naujų technologijų ir inovacijų diegimo tempai, apgyvendinimo paslaugų sektoriuje didelė dalis statinių yra pasenę ar prastos būklės.
• Lėti verslo plėtros tempai (W7). Per paskutinius metus sumažėjo SVĮ apyvarta, o naujai įregistruotų ir išregistruotų SVĮ saldo yra neigiamas.
• Nedidelis SVĮ eksportas (W8). Lėti pokyčiai bendroje eksporto struktūroje. Eksporto / importo saldo 2002 metais pirmą kartą tapo teigiamas, tačiau teigti, kad tai pastovi tendencija duomenų nepakanka.
• Finansinių paramos priemonių, taikomų pradedantiesiems ir plėtojantiems SVV, stoka (W9). Lietuvos bankų sektorius ir finansinių institucijų sistema nepakankamai išplėtota ir konkurencinga. Komerciniuose bankuose sunku gauti ilgalaikes paskolas – dažniausiai siūlomos trumpalaikės (vienerių metų trukmės) ir aukštų palūkanų paskolos. Nesukurta efektyvi finansinės paramos teikimo praktika SVV subjektams, ypač verslą pradedančioms ir perspektyvioms smulkioms įmonėms. Maži savivaldybių SVV fondai: nepakanka lėšų, nepakankamai analizuojamas jų panaudojimas ir tikslingumas.
• Brangi darbo jėga (su darbu susiję mokesčiai) (W10): darbo jėgos kainos padidėjimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo didėjimo, IĮ savininkų socialinio draudimo sąlygų pasikeitimas.
• Administracinių funkcijų našta SVĮ (W11). Ne tik verslininkai, bet ir valstybės valdžios institucijos pripažįsta, kad šiuo metu dar yra daug biurokratinių suvaržymų verslui. Sukurtos komisijos ir darbo grupės biurokratiniams barjerams mažinti, deja, visų komisijų darbo rezultatai neduoda laukiamo efekto. Šiuo metu veikia daug kontroliuojančių ir tikrinančių valstybės institucijų, kurios pačios sau rengia tikrinimo taisykles, kurių privalu laikytis ūkio subjektams. Tai verčia SVĮ daryti papildomas investicijas, užtikrinant šių taisyklių laikymąsi, arba sukuria prielaidas korupcijai.
• Neefektyvi SVV informacijos sistema (W12): neskiriama pakankamai dėmesio jos pateikimo kanalų formavimui užsienio rinkoms. Nėra bendros informacinės sistemos, jungiančios informacijos suteikimą verslininkams ir grįžtamosios informacijos apie SVV subjektų veiklą. Pagrindiniai verslo informacijos centrai įkurti didžiuose miestuose ir kai kurių rajonų centruose, tuo tarpu kitose Lietuvos vietovėse verslo informacija sunkiai gaunama.
• Nesuformuota SVV statistikos bazė (W13): lyginant su ES šalių statistine SVV informacija nepalyginama.
• Nepakankama kvalifikacija verslą pradedančiųjų bei verslu užsiimančių vadovų (W14): jų kompetencijos stoka. Ribotos galimybės kelti kvalifikaciją veikiančioje įmonėje tiek vadovui, tiek darbuotojams atskiruose regionuose. Bendrojo lavinimo mokyklose nenumatytas privalomas ekonomikos ar verslo pagrindų dalykų mokymas: didelė dalis baigusiųjų mokyklas ir patenkančių į rinką neturi elementarių verslo žinių.
• Nepakankama teisinė bazė ir infrastruktūra elektroniniam verslui vystyti (W15): tik 60 proc., SVV subjektų turi kompiuterius ir tik 40 proc., naudojasi internetu, įstatymiškai neapibrėžta elektroninė prekyba – atsiskaitymai, mokesčių surinkimas, intelektualios nuosavybės internete teisė ir kita.
• Nepakankami ryšiai tarp didelių įmonių ir SVĮ (W16). Nėra sukurta ir įdiegta elektroninė tiekimo birža, kuri užtikrintų paslaugų ir produkcijos tiekimo tarp didelių ir SVĮ optimizavimą.
• Netolygi SVV plėtra atskiruose regionuose (W17): nėra aiškios regioninės politikos, o regionų plėtros politikos formavimo ir plėtros priemonių įgyvendinimas išskaidytas po šakines ministerijas, nėra konkrečiai apibrėžtos ministerijų funkcijos ir atsakomybė.
• Aukštas nusikalstamumo lygis (W18). Nors kriminaliniai nusikaltimai didelės įtakos verslo plėtrai jau nedaro, bet išlieka gana stabilus ekonominių nusikaltimų lygis, taip pat išlieka problemos, susijusios su mokesčių slėpimu, neteisėtu pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimu, neskaidriu privatizavimu, viešaisiais pirkimais ir šešėlinės ekonomikos dydžiu.

Galimybės

• Privataus sektoriaus įmonių augimas (O1). Privataus sektoriaus sukurtos dalies BVP augimas, užimtųjų skaičiaus privačiame sektoriuje dalies visame užimtųjų skaičiuje didėjimas.
• Teisės ir institucinės sistemos tobulinimas ryšium su stojimu į ES (O2). Įstojusi į ES, Lietuva turės galimybę pasinaudoti Struktūrinių ES fondų teikiama finansine parama, todėl būtina jau dabar įvardyti atsakingas institucijas, kurios administruos Struktūrinių fondų teikiamą finansinę paramą, bei parengti ir reglamentuoti visas procedūras, veiklos vadovus, audito, projektų vieningos valdymo ir apskaitos sistemas, atitinkančias ES reikalavimus.
• Tarptautinė techninė ir finansinė pagalba (O3). Dėl integracijos į ES išsiplės rinkos, informacijos kanalai, atsiras didesnės galimybės naudotis moksliniais pasiekimais, naujomis technologijomis ir pan. Lietuvai įstojus į ES, atsiras galimybė gauti paramą iš Struktūrinių ir kitų fondų SVV plėtros programoms įgyvendinti, prieš tai parengus atitinkamą įstatyminę bazę, nustačius prioritetus, parengus finansinės paramos priėmimo bei efektyvaus panaudojimo sistemą.
• Integracija į ES šalių rinką ir Baltijos regiono ekonominę zoną (O4). Įstojus į ES, palaipsniui atsiras galimybė laisvam darbo jėgos ir kapitalo judėjimui, didesnės galimybės dalyvauti tarptautiniuose klasteriuose, prisijungti prie transnacionalinių verslo plėtros programų,- tai turėtų pagyvinti eksportą į ES ir kitas Baltijos regiono šalis.
• Dėl SVĮ lankstumo integracija į ES bus lengvesnė (O5). SVĮ įsteigimas dažniausiai nereikalauja didelių kapitalinių įdėjimų (ypač paslaugų sektoriuje), didelė veiklos įvairovė, lankstumas, galimybės inovacijų diegimui.
• Turizmo sektoriaus plėtra (O6). Sparčiai besiplėtojant kaimo turizmui ir viešbučių, restoranų, pramogų tinklui, tikėtina, kad pradės augti įvažiuojamasis turizmas.
• Galimybės veikti NVS šalių rinkose (O7). Ilgainiui vakarų rinkos orientuosis į rytus ir tikėtina, kad Europos ekonominė erdvė taps Euroazine.
• Didesnės užsienio tiesioginės investicijos į SVĮ bei bendras įmones su SVĮ (O8).
• Geresni marketingo rezultatai bendradarbiavimo dėka (O9).

Pavojai

• NVS šalių besivystančių rinkų nestabilumas (T1). NVS šalių gamybos vystymosi tempų pokyčiai, prekių ir paslaugų realizavimo svyravimai.
• ES šalių produkcijos konkurencija (T2). Vykstant globalizacijos procesams, esant laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, didėja konkurencinis spaudimas Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms. Galimi įmonių bankrotai, bedarbių skaičiaus didėjimas, valstybės socialinių išmokų didėjimas.
• ES vidaus rinkos protekcinė politika (T3). Bendras apribojimų užsienio prekybai lygis Lietuvoje yra žemesnis nei ES.
• Nėra susiformavusi verslo kultūra (T4). Palyginti didelė visuomenės dalis nėra iniciatyvi, laukia valstybės paramos įvairiais verslo organizavimo ir vykdymo klausimais, nepakankama pagarba klientui, geranoriškumo, darbuotojų motyvacijos, skatinimo svertų panaudojimo stoka, teisiniais dokumentais apibrėžtų nuostatų vykdymo problema. Dėl dažnai keičiamos teisinės aplinkos, netolygios šalies ekonomikos plėtros, verslo plėtros neapibrėžtumo jaučiamas gyventojų nepasitikėjimas vyriausybės priimamais sprendimais, vykdoma politika bei finansinių institucijų veikla, nedidėja verslumas.
• Užsienio valstybių (NVS) socialinė – ekonominė padėtis (T5): gali turėti neigiamą įtaką SVV plėtrai Lietuvoje, jei nebus tobulinama teisinė bazė, transporto infrastruktūra, šalių susitarimu palengvinamos tranzito sąlygos, mažinamas nusikalstamumas.
2 lentelė
SVV padėties įvertinimo pagrindiniai rodikliai

Pagrindiniai rodikliai
Stipriosios pusės
• Ekonomikos stabilumas (S1); S1 – BVP, BVP vienam gyventojui, infliacijos tempai
• Esama teisės bazė (S2); S2 – įstatymai, poįstatyminiai aktai – nacionalinė teisė baigiama derinti prie ES reikalavimų
• Esama institucijų sistema, teikianti SVĮ paramą (S3); S3 – suformuota ir plečiama institucinė infrastruktūra, teikianti įvairiapusę paramą SVV subjektams – LSVVPA, LEPA, NRPA, VI, VIC, EIC, TP.
• Gerai išvystyta fizinė verslo infrastruktūra (lyginant su NVS) (S4); S4 – sausumos, geležinkelio, oro kelių tinklas, telekomunikacijų tinklas, paslaugų įvairovė
• Išvystytas sugebėjimas prisiderinti prie rinkos pokyčių (S5); S5 – bendroje ūkio struktūroje dominuoja SVĮ subjektai
• Patraukli turizmo bazė (S6); S6 – aplinkos – gamtiniai ištekliai, istoriniai – kultūriniai paminklai, kaimo turizmo sodybų skaičius.
• Patogi Lietuvos geografinė padėtis (S7). S7 – Rytų Europinėje dalyje, tranzitinė šalis, neužšąlantis uostas
Silpnosios pusės
• Maža šalies rinka (W1); W1 – gyventojų ir ūkio subjektų skaičius
• Maža perkamoji galia šalyje (W2); W2 – gyventojų vidutinis nominalus ir realus darbo užmokestis, Gini koeficientas, pajamų perkamoji galia (įvertinus pajamų ir socialinio draudimo mokesčių kitimą, kainų indeksą – infliacijos lygį) neatitinka ES šalių lygio
• SVĮ paramos institucijų infrastruktūra nėra efektyvi (W3); W3 – netolygiai išvystyta institucinė infrastruktūra regionuose, nėra finansinių institucijų įvairovės
• SVĮ tankis (t.y. SVĮ skaičius 1000-čiui gyventojų) yra beveik du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis (W4); W4 – verslumo lygis
• Nepalanki aplinka investicijoms (W5); W5 – užsienio investicijos, tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui
• Nusidėvėję įrengimai ir pasenę gamybos technologijos (W6); W6 – įrangos amortizacinių atskaitymų lygis
• Lėti verslo plėtros tempai (W7); W7 – SVĮ augimo lygis, įmonių pajamų (įplaukų) augimo tempai
• Nedidelis SVĮ eksportas (W8); W8 – SVĮ eksporto apyvartos dinamika, eksporto / importo saldo
• Finansinių paramos priemonių, taikomų pradedantiesiems ir plėtojantiems SVV, stoka (W9); W9 – finansinių institucijų, teikiančių įvairiapusę paramą pradedantiesiems verslininkams, skaičius
• Brangi darbo jėga (su darbu susiję mokesčiai) (W10); W10 – socialinio draudimo tarifų dydis
• Administracinių funkcijų našta SVĮ (W11). W11 – kontroliuojančių ir tikrinančių valstybės institucijų skaičius, biurokratinių barjerų gausa
• Neefektyvi SVV informacijos sistema (W12). W12 – verslininkų informuotumo lygis, informacinės sistemos lygis.
• Nesuformuota SVV statistikos bazė (W13) W13 – SVV statistinė informacija.
• Nepakankama kvalifikacija verslą pradedančiųjų bei verslu užsiimančių vadovų (W14). W14 – verslininkų išsilavinimo lygis, aktyvumo dalyvaujant seminaruose, mokymuose lygis.
• Nepakankama teisinė bazė ir infrastruktūra elektroniniam verslui vystyti (W15). W15 – kompiuterizacijos lygis, naudojimosi internetu lygis, įstatymai ir poįstatyminiai aktai elektroninės prekybos klausimais.
• Nepakankami ryšiai tarp didelių įmonių ir SVĮ (W16). W16 – elektroninė tiekimo birža, bendradarbiavimo lygis.
• Netolygi SVV plėtra atskiruose regionuose (W17). W17 – SVV įmonių skaičius, apyvarta, pelningumas, paramos apimtys pagal regionus.
• Aukštas nusikalstamumo lygis (W18). W18 – nusikaltimų skaičius, išaiškintų nusikaltimų skaičius.
Galimybės
• Privataus sektoriaus įmonių augimas (O1); O1 – privataus sektoriaus įmonių augimo lygis, privataus sektoriaus dalies didėjimas BVP
• Teisės sistemos tobulinimas ryšium su stojimu į ES (O2); O2 – uždarytų derybinių skyrių skaičius, teisės aktų suderinimas su ES reikalavimais
• Tarptautinė techninė ir finansinė pagalba (O3); O3 – gautos ir panaudotos tarptautinės pagalbos dydis
• Integracija į ES šalių rinką ir Baltijos regiono ekonominę zoną (O4); O4 – eksporto į ES lyginamasis svoris, dalyvavimas tarptautiniuose klasteriuose
• Dėl SVĮ lankstumo integracija į ES bus lengvesnė (O5); O5 – eksporto apimčių padidėjimas
• Turizmo sektoriaus plėtra (O6); O6 – investicijų į turizmo sektorių lyginamasis svoris
• Galimybės veikti NVS šalių rinkose (O7); O7 – eksporto į NVS lyginamasis svoris
• Didesnės užsienio tiesioginės investicijos į SVĮ bei bendras įmones su SVĮ (O8). O8 – tiesioginės investicijos vienai SVĮ
• Geresni marketingo rezultatai bendradarbiavimo dėka (O9). O9 – SVĮ dalyvavimas mugėse ir parodose
Pavojai
• NVS šalių besivystančių rinkų nestabilumas (T1); T1 – NVS šalių gamybos vystymosi tempų kitimas, prekių ir paslaugų realizavimo svyravimas
• ES šalių produkcijos konkurencija (T2); T2 – importo lyginamasis svoris
• ES vidaus rinkos protekcionistinė politika (T3); T3 – standartų nustatymas, apribojimų padidėjimas
• Nėra susiformavusi verslo kultūra (T4); T4 – verslumo lygis, mokesčių mokėjimo lygis, šešėlinės ekonomikos lygis.
• Užsienio valstybių (NVS) socialinė – ekonominė padėtis (T5): T5 – teisinė bazė, transporto infrastruktūra, tranzito sąlygos, nusikalstamumo lygis.

3 lentelė
Vidinių stipriųjų ir silpnųjų pusių, išorinių galimybių ir pavojų poveikis SVV ir pokyčių tendencijos

Poveikis: 1 – labai silpnas; 2 – silpnas; 3 – vidutinio stiprumo; 4 – stiprus; 5 – labai stiprus.
Tendencijos:  – augti;  – nekisti;  – mažėti

Poveikis Tendencija
Stipriosios pusės
Ekonomikos stabilumas (S1); 5 
Esama teisės bazė (S2); 5 
Esama institucijų sistema, teikianti SVĮ paramą (S3); 4 
Gerai išvystyta fizinė verslo infrastruktūra (lyginant su NVS) (S4); 4 
Išvystytas sugebėjimas prisiderinti prie rinkos pokyčių (S5); 4 
Patraukli turizmo bazė (S6); 3 
Patogi Lietuvos geografinė padėtis (S7); 4 
Informaciją teikiančių institucijų plėtra (S8); 4 
Silpnosios pusės
Maža šalies rinka (W1); 4 
Maža perkamoji galia šalyje (W2); 5 
SVĮ paramos institucijų infrastruktūra nėra efektyvi (W3); 4 
SVĮ tankis (t.y. SVĮ skaičius 1000-čiui gyventojų) yra beveik du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis (W4); 4 
Nepalanki aplinka investicijoms (W5); 4 
Nusidėvėję įrengimai ir pasenę gamybos technologijos (W6); 5 
Lėti verslo plėtros tempai (W7); 4 
Nedidelis SVĮ eksportas (W8); 5 
Finansinių paramos priemonių, taikomų pradedantiesiems ir plėtojantiems SVV, stoka (W9); 4 
Brangi darbo jėga (su darbu susiję mokesčiai) (W10); 4 
Administracinių funkcijų našta SVĮ (W11). 5 
Neefektyvi SVV informacijos sistema (W12). 5 
Nesuformuota SVV statistikos bazė (W13) 4 
Nepakankama kvalifikacija verslą pradedančiųjų bei verslu užsiimančių vadovų (W14). 5 
Nepakankama teisinė bazė ir infrastruktūra elektroniniam verslui vystyti (W15). 4 
Nepakankami ryšiai tarp didelių įmonių ir SVĮ (W16). 4 
Netolygi SVV plėtra atskiruose regionuose (W17). 5 
Aukštas nusikalstamumo lygis (W18). 4 
Galimybės
Privataus sektoriaus įmonių augimas (O1); 5 
Teisės sistemos tobulinimas ryšium su stojimu į ES (O2); 5 
Tarptautinė techninė ir finansinė pagalba (O3); 5 
Integracija į ES šalių rinką ir Baltijos regiono ekonominę zoną (O4); 5 
Dėl SVĮ lankstumo integracija į ES bus lengvesnė (O5); 4 
Turizmo sektoriaus plėtra (O6); 4 
Galimybės veikti NVS šalių rinkose (O7); 4 
Didesnės užsienio tiesioginės investicijos į SVĮ bei bendras įmones su SVĮ (O8). 4 
Geresni marketingo rezultatai bendradarbiavimo dėka (O9). 4 
Pavojai
NVS šalių besivystančių rinkų nestabilumas (T1); 4 
ES šalių produkcijos konkurencija (T2); 4 
ES vidaus rinkos protekcionistinė politika (T3); 4 
Nėra susiformavusi verslo kultūra (T4) 5 
Užsienio valstybių (NVS) socialinė – ekonominė padėtis (T5) 5 

4 lentelė
SVV sąlygų gerinimo galimybės

Stipriosios pusės Silpnosios pusės
Galima gerinti Ribotos galimybės gerinti Galima gerinti Ribotos galimybės gerinti
Esama teisės bazė (S2);
Esama institucijų sistema, teikianti SVĮ paramą (S3);
Gerai išvystyta fizinė verslo infrastruktūra (lyginant su NVS) (S4);
Išvystytas sugebėjimas prisiderinti prie rinkos pokyčių (S5);
Informaciją teikiančių institucijų plėtra (S8). Ekonomikos stabilumas (S1);
Patraukli turizmo bazė (S6);
Patogi Lietuvos geografinė padėtis (S7). SVĮ paramos institucijų infrastruktūra nelabai efektyvi (W3);
Nepalanki aplinka investicijoms (W5);
Nusidėvėję įrengimai ir pasenę gamybos technologijos (W6);
Nedidelis SVĮ eksportas (W8);
Finansinių paramos priemonių, taikomų pradedantiesiems verslininkams ir SVĮ, stoka (W9);
Brangi darbo jėga (su darbu susiję mokesčiai) (W10);
Neefektyvi SVV informacijos sistema (W12);
Nesuformuota SVV statistikos bazė (W13);
Nepakankama kvalifikacija verslą pradedančiųjų bei verslu užsiimančių vadovų (W14);
Nepakankama teisinė bazė ir infrastruktūra elektroniniam verslui vystyti (W15);
Netolygi SVV plėtra atskiruose regionuose (W17);
Aukštas nusikalstamumo lygis (W18). Maža šalies rinka (W1);
Maža perkamoji galia šalyje (W2);
SVĮ tankis (t.y. SVĮ skaičius 1000-čiui gyventojų) yra beveik du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis (W4);
Lėti verslo plėtros tempai (W7);
Administracinių funkcijų našta SVĮ (W11);
Nepakankami ryšiai tarp didelių įmonių ir SVĮ (W16).

IV. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA

4.1. VIZIJA

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turi išvystytą infrastruktūrą, veikia atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje, integruotoje į ES ekonomikos erdvę, naudoja modernias technologijas, kvalifikuotą darbo jėgą, gamina konkurencingas, inovatyvias prekes bei teikia paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms ir sukuria dominuojančią bendrojo vidaus produkto dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiai prisiderina prie rinkos pokyčių, racionaliai naudoja išteklius, kuria naujas darbo vietas, užtikrina subalansuotą ekonomikos plėtrą.

4.2. VALSTYBĖS MISIJA

Lietuvos Respublikos valstybės misija yra:
1. Sukurti palankią teisinę ir informacinę aplinką SVV plėtrai;
2. Sukurti efektyvią SVV informacinę sistemą;
3. Sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas greitam ir pigiam SVĮ steigimui;
4. Pagerinti finansavimą visą SVĮ veiklos laiką;
5. Stiprinti SVĮ inovacinius ir technologinius pajėgumus;
6. Skatinti verslumą panaudojant švietimo, mokymosi visą gyvenimą sistemas bei užtikrinant mokymo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą SVV subjektams;
7. SVV paramos institucinės infrastruktūros sukūrimas ir plėtra.

4.3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJOS ETAPAI IR KRYPTYS

Praktika ir patirtis rodo, kad SVV yra varomoji šalies ekonominės plėtros jėga. Įvertinant SVV sektoriaus privalumus ir įtaką socialinės ekonominės plėtros procesams, SVV plėtra Lietuvoje turėtų tapti viena iš prioritetinių ekonominės politikos krypčių.

SVV plėtros iki 2015 metų etapai

Esminė visų visuomenės sektorių transformacija lemia, kad Lietuvos SVV ateities prognozei visai netinka trendinės ekstrapoliacijos metodai. Belieka remtis tikėtinų šalies raidos scenarijų prognozavimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, formuodama šalies socialinės – ekonominės politikos gaires, turėtų atsižvelgti į šios strategijos nuostatas bei ES normatyvius dokumentus bei rekomendacijas.
Šalies vystymąsi lems ūkio sektorių integravimasis į ES ekonominę erdvę, adaptacinių problemų sprendimo tvarka, sparta ir kokybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos kryptingumas bei lankstumas, taip pat šalies SVV subjektų iniciatyvumas, konkurencingumas, produkcijos bei paslaugų atitikimas ES kokybės standartams, inovacinių procesų spartumas, verslo infrastruktūros išvystymas. Labiausiai tikėtini šie politiniai ir ekonominiai pokyčiai:
1. Lietuvos rinkos atvėrimas ES šalių rinkoms: kelis kartus intensyvesni prekybiniai santykiai, padidėjusi konkurencija ir verslo internacionalizavimas.
2. Lietuvos įstojimas į ES.
3. Lietuvos įstojimas į NATO.
4. Prekybinių ryšių su NVS šalimis išvystymas.
5 lentelė
SVV plėtros iki 2015 metų laukiami rezultatai

Eil. Nr. Etapas Laukiami rezultatai Laikotarpis
1. Verslo plėtra • sukurta SVV plėtrai palanki ekonominė aplinka;
• stabilizuota SVV teisinė aplinka ir pašalinti biurokratiniai barjerai;
• suformuota vieninga SVV plėtros techninės pagalbos ir finansinio rėmimo sistema.
2002 -2004m.
2. Verslo konkurencingumo didinimas • Harmonizuoti teisės aktai su ES;
• Eksporto apimčių augimas;
• ES kokybės standartų įdiegimas;
• Konkurencingas SVV sektorius.
2005 -2010m.
3. Integracija į ES • ES programų ir finansinių šaltinių parama SVĮ;
• ES technologijų įdiegimas;
• Darbo pasidalinimo ir kooperacijos su ES plėtra;
• SVĮ internacionalizacija.
2005 -2015m.

SVV plėtros iki 2015 metų strateginius tikslus numatoma pasiekti dviem etapais. Pirmasis etapas – SVV plėtros strateginiai tikslai iki Lietuvos įstojimo į ES (iki 2004 metų) ir jų įgyvendinimo priemonių planas, o antrasis etapas – SVV plėtros iki 2015 metų strateginiai tikslai Lietuvai tapus ES nare ir jų įgyvendinimo priemonės.

SVV plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys yra šios:
1. SVV teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas.
2. Finansinės paramos SVV subjektams gerinimas.
3. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas.
4. Inovacijų bei informacinių technologijų panaudojimo SVV skatinimas.
5. Institucinės infrastruktūros tobulinimas.
6. Verslo savivaldos plėtra.
7. SVV plėtra regionuose.
8. Didelių ir SVĮ bendradarbiavimo bei SVĮ tarpusavio bendradarbiavimo šalies ir tarptautiniame lygyje skatinimas.
9. Atskirų visuomenės grupių integracija į SVV.
10. Verslumo skatinimas panaudojant švietimo sistemą.

SVV plėtros iki 2004 metų strateginių krypčių bei SVV plėtros 2002-2004 metų priemonių plano projektai, kuriuose įvardyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės prioritetai SVV plėtros srityje ir priemonės jiems įgyvendinti, netrukus bus patvirtinti. Ilgalaikėse SVV plėtros iki 2015 metų strateginėse kryptyse yra numatoma tęsti iki šiol vykdytą politiką SVV plėtros srityje, papildant ją kryptimis, atitinkančiomis ES SVV plėtros politiką.

Numatomos šios SVV plėtros iki 2015 metų strateginės kryptys:
1. Palankios ekonominės ir teisinės aplinkos sukūrimas SVV vystymui.
2. SVV infrastruktūros vystymas, siekiant sumažinti SVV silpnųjų pusių įtaką verslo plėtros procese.
3. Verslininkų sluoksnio plėtimas ir stiprinimas.
4. Profesionalaus verslininkų apmokymo sistemos sukūrimas.
5. Naujų darbo vietų kūrimo inicijavimas.
6. Teigiamo verslo įvaizdžio ir verslo kultūros formavimas.
7. Bendradarbiavimo tarp didelių įmonių ir SVĮ plėtimas.
8. Verslo internacionalizacija.

SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS IKI 2015 METŲ.

Strategija numato SVV sektoriaus plėtros strategines kryptis šiose srityse:
I. Naujų SVĮ steigimas. Įregistruotos SVĮ, kurios veikia mažiau nei trejus metus, ir naujai steigiamos įmonės.
II. Veikiančios įmonės. Visos SVĮ, veikiančios ilgiau nei treji metai.
III. Regioninė SVV plėtra, siekiant subalansuoti šalies regionų ekonominę ir socialinę plėtrą bendrame šalies kontekste ir išsaugant regionų įvairovę.
IV. Darbuotojų kvalifikacija: žinios ir gebėjimai.
V. SVV infrastruktūra.
VI. SVV parama.

I sritis. SVV plėtros strateginės kryptys naujų SVĮ steigimo srityje.
Lietuvos ekonomikos būklę lemia SVV sektoriaus plėtra. Nepakankamas SVĮ tankis reikalauja plėsti naujų įmonių steigimą. Naujų SVĮ steigimui trukdo tokios problemos, kaip informacijos stoka, patirties versle trūkumas, įėjimo į rinką problemos, valdymo įgūdžių stoka, lėšų trūkumas, administracinės problemos. Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje:
1. SVĮ steigimosi aktyvinimas – smulkaus ir vidutinio verslo steigimo kaštai turi tapti konkurencingi Europos Sąjungoje, SVĮ registracinės sistemos interneto tinkle sukūrimas ir prieinamumas verslininkams,
2. Finansinių paslaugų išplėtimas SVĮ – subalansuoti bankinės sistemos ir SVĮ santykius sukuriant atitinkamus instrumentus ir tobulinant sąlygas pasinaudoti lengvatiniais kreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama.
3. Inovatyvių įmonių steigimosi skatinimas – naujų inovatyvių SVĮ skaičiaus, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose ir technologiniuose parkuose.

II sritis. SVV plėtros strateginės kryptys veikiančių SVĮ srityje.
Svarbus vaidmuo, užtikrinant spartesnę plėtrą SVV sektoriuje, tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos verslo ateitis Baltijos šalių regione ir Europoje priklauso nuo SVV konkurencingumo ir dinamiškumo. Veikiančios SVĮ susiduria su tokiomis problemomis, kaip lėšų trūkumas, informacijos apie rinkas trūkumas, žema vadybos kokybė, darbuotojų gebėjimų stoka, senos technologijos, žema verslo kultūra, vietos rinkos ribotumas. Svarbu skatinti veikiančias įmones naudoti modernias technologijas, diegti inovacijas, veikti pagal ES kokybės standartus.
Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje:
1. SVĮ gyvavimo laikotarpio prailginimas.
2. Inovacijų ir technologijų diegimo skatinimas – remti nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam pritaikymui, SVĮ plėtrai, kokybinių reikalavimų pritaikymui ir sertifikavimo sistemų įdiegimui.
3. SVĮ konkurencingumo didinimas – vykdyti programas, skatinančias technologinį kooperavimąsi ir dalinimąsi tarp skirtingo dydžio įmonių nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
4. Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas – kartu su ES šalimis sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtų lengvai suprantamos ir perduodamos tinklų pagalba.

III sritis. Strateginės kryptys regioninės SVV plėtros srityje.
SVV plėtros problemos ir galimybės kiekviename regione yra skirtingos, todėl formuojant ir įgyvendinant SVV plėtros strategiją, būtina skirti ypatingą dėmesį regioniniam veiksniui. Planuojant šalies regioninę plėtrą, būtina įvertinti ES struktūrinę politiką, kuri siekia sumažinti ES valstybių ekonominio išsivystymo skirtumus. Lietuva jau dalyvauja pagrindinėse tarptautinėse programose. Prognozuojama, kad ateityje šių programų poveikis Lietuvos regionų plėtrai, o kartu ir SVV plėtrai, bus teigiamas.
Siekiant racionaliai dalyvauti ES regioninės plėtros programose, yra būtina:
1. Suformuoti ir įgyvendinti regioninę plėtros politiką.
2. Parengti strateginius regioninius plėtros planus, iš jų SVV plėtros planus.
3. Siekti subalansuotos regioninės verslo plėtros.
4. Efektyviai naudoti regioninio verslo plėtros potencialą.
Svarbiausia strateginė kryptis šioje srityje: SVV plėtros strategijos realizavimas regionuose, įvertinant regionų ypatumus, poreikius ir galimybes, išlaikant kiekvieno regiono specifiką.

IV sritis. Strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje.
SVĮ sėkmė tiek įeinant į rinką, tiek vystant verslą, stiprinant jo konkurencingumą, didžia dalimi priklauso nuo vadovaujančio personalo, darbuotojų kvalifikacijos, jų žinių apie naujas gamybos technologijas, rinkas, finansų valdymą, buhalterinę apskaitą, darbo teisės klausimus, todėl būtina kelti vadybos lygį, investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikant ir panaudojant įgytas žinias. Keliant darbuotojų kvalifikaciją susiduriama su įmonių administracijos neigiamu požiūriu į mokymus, paskatų stoka, rinkos informacijos neprieinamumu, ryšio stoka tarp verslo poreikių ir mokymų. Racionali SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema sudarytų sąlygas įmonėms tapti konkurencingomis tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.
Svarbiausios strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje:
1. Bendrųjų žinių apie verslą ir verslininkystę modulių parengimas ir įtraukimas į vidurinio mokslo, kolegijų ir universitetų mokymo programas.
2. Smulkių ir vidutinių įmonių vadybininkų rengimo atitinkamų programų sukūrimas.
3. Tarptautinio verslo specialistų rengimo plėtojimas, versliškumą ugdančių bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinančių kursų skaičių ir kokybę didinimas.
4. Institucijų, teikiančių konsultacines – mokomąsias paslaugas, tinklo plėtojimas ir paslaugų kokybės gerinimas.
5. Konsultavimo ir mokymo paslaugų SVĮ ir potencialiems verslininkams rėmimas.
6. Ekonominiais svertais skatinti įmonių investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

V. sritis. Strateginės kryptys SVV infrastruktūros srityje.
SVV sektoriaus plėtrai būtina tinkama fizinė, informacinė ir institucinė infrastruktūra. Plėtojant fizinę verslo infrastruktūrą (kelių tinklas, telekomunikacijos, statiniai, energetika, vandens tiekimas ir kanalizacija) susiduriama su tokiomis problemomis, kaip patalpų trūkumas, neišvystyta nekilnojamų daiktų rinka, aukštos informacinių technologijų kainos, aukštos energetinių išteklių kainos, didelis apribojimų ir suvaržymų skaičius. Fizinės infrastruktūros išvystymo lygis ir SVV sektoriaus plėtra yra tarpusavyje susiję: SVĮ yra fizinės infrastruktūros prekių ir paslaugų vartotojas ir kartu gamintojas.
Svarbiausios strateginės kryptys SVV infrastruktūros plėtros srityje:
1. Informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemos sukūrimas.
2. Teisinių – ekonominių sąlygų sudarymas fizinės infrastruktūros plėtrai.
3. Nefinansinės paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai teikiančios institucinės infrastruktūros sukūrimas ir tobulinimas. SVV plėtros uždavinių įgyvendinimo būtinumas per tris skirtingus institucinius lygius:
• Nacionalinis lygis (nacionalinė SVV plėtros programa);
• Regioninis lygis (institucijų palaikymas ir plėtra);
• Vietinis lygis (verslininkų ir verslo lygio palaikymas ir plėtra).
Visi šie lygiai turi veikti labai glaudžioje tarpusavio sąveikoje ir koordinuojami. 6 lentelėje nurodyti visų lygių uždaviniai bei numatomos organizacijos, kurios galėtų juos spręsti.

6 lentelė
SVV plėtros institucinės infrastruktūros lygiai

Lygis Uždaviniai Atsakingos institucijos

Nacionalinis lygis Palankių sąlygų SVĮ steigimuisi ir plėtrai sudarymas ir tobulinimas, remiantis politiniais ir teisiniais svertais, vidinėmis sąlygomis.

Užtikrinti SVV sektoriaus priėjimą prie materialių ir finansinių išteklių.

Skatinti investicijas į naujus verslus. Valstybinės institucijos

Regioninis lygis Institucinės sistemos sukūrimas SVV remti ir plėtoti, teikiant efektyvias paslaugas: konsultacijų, mokymų, informacijos, teisinių, partnerių paieškos, inovacijų diegimo, finansinių išteklių, kreditų garantijų. Viešojo ir privataus sektoriaus, ne pelno siekiančios, nevyriausybinės institucijos, agentūros.

Vietinis lygis Dalyvavimas SVV plėtros specialiose programose.

Ekonomikos, vadybos, finansų, apskaitos, marketingo, teisinių žinių bei gebėjimų ugdymas. SVĮ, verslininkai, švietimo įstaigos, ekspertizės, sertifikavimo institucijos, konsultacinės įmonės.

Verslo poreikiai turi lemti SVV plėtros politiką, formuoti reikalavimus šalies SVV plėtros programai ir institucijų, teikiančių paramą SVV, veiklos tobulinimui. Prioritetai turi būti teikiami SVĮ poreikių patenkinimui. Institucinės infrastruktūros plėtra turi būti valstybės koordinuojama tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu ir turi užtikrinti atskirų miestų, rajonų ir šalies SVĮ ir verslumo augimą, todėl išskirtinę vietą turėtų užimti teikiamų ir numatomų teikti SVV sektoriui paslaugų pastovumo ir kokybės klausimai.

VI sritis. Strateginės kryptys SVV paramos srityje.
Institucijų, teikiančių paramą SVV, verslininkus vienijančių organizacijų, kitų ūkio subjektų aktyvus bendradarbiavimas yra SVV sektoriaus plėtros garantas. SVV paramos institucijos ir verslininkus vienijančios organizacijos nepakankamai remia veikiančias, naujai įsteigtas įmones bei pradedančiuosius verslininkus. Dėl šios priežasties valstybės institucijų veikla turi būti žymiai aktyvesnė. Didėja savivaldybių ir darbo biržų parama naujoms įmonėms ir pradedantiesiems verslininkams. Bankinio sektoriaus parama naujam verslui taip pat svarbi – turėtų padidėti komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų vaidmuo remiant naujų SVĮ steigimąsi ir plėtrą. Užsienio vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovybės Lietuvoje taip pat remia naują verslą. Pagrindinė šių organizacijų veikla yra verslo informacijos teikimas, pagalba pasirenkant veiklos rūšį, verslininkų mokymas.
Svarbiausios strateginės kryptys SVV paramos srityje:
1 sukurti ir įgyvendinti finansinės paramos sistemą;
2 išplėsti ir sustiprinti institucijų infrastruktūrą, teikiančių paramą SVV, tinklą;
3 teikti nemokamas ar subsidijuojamas informacijos, konsultavimo ir kitas paslaugas verslininkams pradiniame naujos įmonės veiklos etape;
4 taikyti patalpų įsigijimo lengvatas;
5 sudaryti sąlygas lizingo veiklos plėtimui;
6 sudaryti sąlygas pasinaudoti frančizės privalumais.

SVV plėtros iki 2015 metų prognozė
7 lentelė
SVV plėtros iki 2015 m. prognozė naujų įmonių steigimo srityje
Eil. Nr. Pozicija Optimistinis variantas Pesimistinis variantas
1. Įmonių skaičius 1000 gyventojų padidės 4 kartus 2 kartus
2. SVĮ sudarys viso Lietuvos įmonių skaičiaus 98 % 80 %
3. Naujų įmonių likvidavimo lygis sumažės 4 kartus 2 kartus
4. Veikiančių įmonių skaičius nuo bendro įmonių skaičiaus: 80 % 60 %
4.1. Apdirbamoji pramonė 16 % 22 %
4.2. Statyba 20 % 5 %
4.3. Prekyba, paslaugos, viešbučiai ir restoranai 45 % 51 %
4.4 Transportas ir ryšiai 19 % 22 %

Siekiant, kad veikiantis smulkus ir vidutinis verslas taptų konkurencingu vidaus ir tarptautinėje rinkose, iki 2015m. prognozuojama pasiekti tokius rezultatus (žr. 8 lentelę).

8 lentelė
SVV plėtros iki 2015 m. prognozė veikiančių įmonių srityje
Eil Nr. Pozicija Optimistinis variantas Pesimistinis variantas
1. SVĮ indėlis į bendrą vidaus produktą sudarys 40 % 25 %
2. Vidutinis įmonės dydis 6 darbuotojai 10 darbuotojų
3. Įmonės, turinčios užsienio kapitalą, 18 % 9 %
4. Įmonės viso: 100 % 100 %
4.1 Veikiančios įmonės 90 % 50 %
4.2 Veiklą nutraukusios 5 % 30 %
4.3 Sustabdžiusios veiklą įmonės 5 % 20 %

SVV plėtros strateginių krypčių įgyvendinimo efektyvumui didelę reikšmę turės Valstybės institucijų dialogas su verslininkų organizacijomis, verslo visuomenės pritarimas ir dalyvavimas įgyvendinant konkrečias priemones.

V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Įgyvendinimo priemonė Įgyvendinimo terminai

2002 – 2004m. 2005 – 2015m.
Tikslas Sukurti palankią ekonominę ir teisinę aplinką SVV plėtrai
SVV teisinių aktų parengimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas +
SVV įmonių klasifikacijos, galimų mokesčių lengvatų, techninės bei finansinės paramos formų numatymas +
Teisinės bazės ir infrastruktūros elektroniniam verslui vystyti parengimas +
Tikslas Plėtoti institucinę verslo infrastruktūrą
Vieningos SVV plėtros institucinės infrastruktūros sistemos parengimas + +
SVV savivaldos institucijų veiklos skatinimas** +
Verslo paramos organizacijų kūrimosi bei plėtros skatinimas +
Institucijų parengimas ES struktūrinių fondų paramos paskirstymui, administravimui ir monitoringui +
Tikslas Skatinti SVV sektoriaus konkurencingumą ir tarptautinį bendradarbiavimą
Sertifikuotų kokybės sistemų diegimas verslo įmonėse** +
Eksporto skatinimo programos įgyvendinimas +
Bendradarbiavimo įvairiose srityse su ES valstybių, Baltijos regiono, NVS įmonėmis skatinimo projektų parengimas ir įgyvendinimas +
Teigiamo verslininko įvaizdžio formavimas ir verslo kultūros ugdymas** +
Tikslas Skatinti inovacijų ir informacinių technologijų panaudojimą SVV
Nacionalinės inovacijų sistemos įdiegimas ir aukštųjų technologijų plėtojimo programų parengimas, numatant jose priemones, skatinančias inovacijų ir technologijų diegimą SVĮ* + +
Bendradarbiavimo su ES valstybėmis mokslo ir technologijų plėtros srityse organizavimas ir rėmimas* +
Inovacijų plėtros infrastruktūros parengimas + +
Taikomojo pobūdžio mokslinių tyrimų skatinimas, investicinė parama universitetų, tyrimo centrų ir įmonių bendradarbiavimo projektams technologijų plėtros ir inovacijų srityje** + +
Mokslo ir technologijų parkų, technologinių centrų, technologinių verslo inkubatorių kūrimas ir jų veiklos rėmimas*,** + +
Investicinių projektų, skatinančių modernių technologijų ir mokslui imlių veiklų plėtrą, rėmimas** + +
Tikslas Užtikrinti verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą SVV subjektams
Informacinės infrastruktūros plėtra, bendro naudojimo duomenų perdavimo tinklų sukūrimas + +
Informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemos, apjungiančios valdymo ir savivaldos institucijas bei institucijas, teikiančias paramą SVV, ambasadas, Lietuvos bei užsienio prekybos atstovybes, profesines ir kūrybines asociacijas, sukūrimas** + +
Statistinės informacijos apie SVV subjektų veiklą rinkimo, apdorojimo ir skelbimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas; SVĮ sąlygų tyrimo organizavimas ir tyrimų duomenų skelbimas** + +
Šakinių ir tarpšakinių analizės grupių steigimosi inicijavimas ir rėmimas, ataskaitų apie technologinius ir tarptautinės konkurencijos pokyčius bei tendencijas parengimas** + +
Informacijos apie Lietuvos ekonomiką bei verslo sąlygas skleidimo užsienyje sistemos sukūrimas** + +
SVĮ informuotumo apie verslo paslaugas plėtra ir specializuotų verslo paslaugų įmonių rėmimas** + +
Švietimo ir profesinio mokymo vieningos sistemos, atitinkančios verslo poreikius, sukūrimas; inovacijų, informacinių technologijų, tarptautinio verslo specialistų rengimas; metodinės medžiagos rengimas + +
Įmonių investicijų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą skatinimo programos sudarymas ir įgyvendinimas + +
Subsidijuojamų mokymo ir konsultavimo paslaugų SVĮ subjektams teikimo, priežiūros ir įvertinimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas šalies regionuose*, ** + +
Gyventojų pradinis mokymas apie kompiuterius ir informacines technologijas; kolektyvinio naudojimosi internetu užtikrinimas** +
Tikslas Sudaryti sąlygas SVĮ finansinių pajėgumų didinimui
Naujų finansinių priemonių pritaikymo Lietuvoje tvarkos sudarymas ir jos įgyvendinimas* + +
Finansinės paramos sistemos SVV sukūrimas bei garantijų sistemos plėtra** + +
Valstybės finansinės paramos SVV teikimo tvarkos parengimas +
Tikslas Skatinti didelių įmonių ir SVĮ bendradarbiavimą
Didelių įmonių ir SVĮ bendradarbiavimo skatinimo modelio įgyvendinimas* +
Tikslas Skatinti regionų SVV plėtrą
Regioninės plėtros politikos suformulavimas, strateginių regioninės plėtros planų parengimas, tame tarpe ir SVV plėtros +
Regioninių SVV plėtros iniciatyvų rėmimas + +

Pastaba:
* – priemonė numatyta Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002 – 2004 metų priemonių projekte.
** – priemonė numatyta Nacionaliniame plėtros plane.

Veiksmų programoje priemonės turi būti realizuojamos trim pjūviais:
1. Nauji verslo subjektai (įregistruoti SVV subjektai, kurie veikia mažiau nei trejus metus, ir naujai steigiamos įmonės).
2. Veikiančios įmonės (visi SVV subjektai, veikiantys ilgiau nei trejus metus).
3. Subalansuota regioninė plėtra.

Leave a Comment