SVV pletra

TURINYS

ĮŽANGA..............................2
1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTOJIMO PROBLEMOS..............................3
2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO BŪKLĖ BEI JO PLĖTROS TENDENCIJOS...5
2.1. Smulkiose ir vidutinėse įmonėse sukurta BVP dalis................5
2.2. Smulkių ir vidutinių įmonių vieta bendroje Lietuvos įmonių sandaroje.......5
2.3. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos.........6
3. REGIONINIO SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJOS KRYPTYS LIETUVOS PRIORITETUOSE.......................9
3.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas........12
3.2. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugu teikimas...........13
3.3. Inovacijų bei informacijos technologijų naudojimo SVV skatinimas.........14
3.4. Institucinės verslo infrastruktūros tobulinimas..................15
4. SMULKAUS VERSLO PLĖTRA TARPTAUTINĖSE RINKOSE............16
5. PIRMIEJI SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METAI.............................19
IŠVADOS..............................24
LITERATŪRA..............................25
PRIEDAI..............................26ĮŽANGA
Verslas – tai ūkinė veeikla, kuri apima prekių gamybą ir komerciją, bei jų tarpusavio sąveiką. Kadangi, verslas yra palaikomas darbo jėgos, kurio indėlis turi būti išreikštas vertine išraiška, mes neišvengiamai susiduriame su kaštais, darbo ir socialiniais. Pagrindinis referato tikslas – atskleisti problemas, kylančias smulkiems ir vidutiniams verslininkams.
Vykstant sparčiam eurointegraciniam procesui, tiek stambaus, tiek smulkaus Lietuvos verslo atstovai priversti galvoti apie įsiliejimą į tarptautines rinkas. Todėl labai aktualus ir pakankamai opus klausimas iškyla smulkioms įmonėms. Tik veikdamos tarptautinėse rinkose jos gali sustiprinti savo konkurencingumą ar apskritai gaarantuoti tolesnę verslo egzistenciją.
Žvelgdami į Europos šalių ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos – pasiūlos po

okyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Vyriausybė vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių Lietuvoje tiek 2003, tiek 2004 metais laiko smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.
Pagrindinės SVV problemos yra šios: riboti finansiniai ištekliai, stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje, papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje, papildomų mokesčių įvedimas, darbo jėgos kainos augimas, įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas, patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai ir t.t.
Pagal statistikos departamento duomenis, šiuo metu Lietuvos rinkoje yra įregistruota 96 proc. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų.
Pastaruoju metu SVĮ sumažėjo. Apskrityse SVĮ pasiskirstymas yra nevienodas
Kad SVĮ padėtis pagerėtų, reiktų: stiprinti verslo augimą ir konkurencingumą žiniomis paremtoje tarpautinėje ekonomikoje, suteikti pakankamai platų įgūdžių diiapazoną, orientuotą į smulkaus verslo poreikius, plėtoti naujų informacijos ir komunikacijų technologijų panaudojimą, didinti finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, verslo informacijos, teikti mokymo ir konsultavimo paslaugas, tobulinti institucinėę verslo infrastruktūrą.1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTOJIMO PROBLEMOS
1999 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas nustato SVV subjektus bei jiems taikomas paramos formas.
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie: fiziniai asmenys; mikro įmonė; smulki įmonė; vidutinė įmonė.
Europos Komisijos (EK) rekomenduojamas SVĮ apibrėžimas remiasi šiais krierijais: įmonės darbuotojų skaičiumi, ap
pyvarta arba balansine turto verte, nepriklausomumu. Įmonės nepriklausomumas suprantamas, jog ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) SVĮ kriterijų. EK siūlymu SVV subjektai apibrėžiami taip:
Ų mikro įmonė – įmonė, kuriojr dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų;
Ų smulki įmonė – įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 7 mln. ECU arba balansinė turto vertė sudaro iki 5mln. ECU, ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitnkančioms) SVĮ keliamų reikalavimų;
Ų vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba iki 250 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 40 mln. ECU arba balansinė turto vertė sudaro ne daugiau kaip 27 mln. ECU , ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) SVĮ keliamų reikalavimų.
ES šalių ekonomikoje smulkios ir didelės įmonės viena kitą papildo. Jos padeda ekonomikai greitai keistis. Didžiausią kasmet naujai įkuriamų įmonių rodiklį pastaraisias metais turėjo Vokietija, o Didžioji Britanija – tokių įmonių kasmetinio įkurimo rodiklį.
Europos Komisija rekomenduoja kreiptį dėmesį į smulkaus ir vidutinio verslo ugdymo problemas dėl makro ir mikro pobūdžio priežasčių.
Makro priežastys:
· smulkių įmonių buvimas – tai augančios ekonomikos požymis;
· jos pritraukia dinamiškesnius žmones – verslininkus;
· lanksčiau reaguoja į rinkos pokyčius;
· kuria stipresnius nacionalinio ūkio pagrindus;
· tai būsimos stambios firmos;
· tai vienas iš esminių sveikos ekonomikos elementų;
Mikro priežastys:
· trumpas smulkių įm
monių “gyvenimo ciklas”;
· aukšti gamybos kaštai dėl nedidelių gamybos apimčių;
· neturi lėšų vykdyti inžinierinius tyrimus;
· nepakanka lėšų technikai, technologijoms atnaujinti;
· nepakanka lėšų organizuoti marketingo tyrimus, reklamos kampanijas;
· dėl padidintos rizikos kreditai mažoms įmonėms brangiai kainuoja.
Dėl šių priežasčių Europos valstybės siekia sukurti vienodas, o kartais ir palankesnes konkurencijos rinkoje sąlygas pradedantiems smulkiems verslininkams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertindama smulkaus ir vidutinio verslo svarbą šalies ūkyje, savo veiklos programoje vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių numato smulkaus ir vidutinio versli plėtros skatinimą.
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos misija yra skatinti smulkių ir vidutinių įmonių steigimąsi bei plėtrą panaudojant galimus resursus, pažangias technoligijas ir įgūdžius, siekiant Lietuvos ekonomikos augimo ir nuoseklios pažangos integruojantis į ES.
Formuojant smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros strategines kryptis iki 2003 m. vadovautasi SVV plėtros vizija ilgalaikiam laikotarpiui. Joje akcentuotas dinamiško SVV sektoriaus, gaminančio prekes ir teikiančio paslaugas, kurios gali konkuruoti vidaus ir tarptautinėje rinkoje, sukūrimas.
SVV plėtros pagrindiniai strateginiai tikslai yra:
· paruošti SVV sektorių narystei ES;
· suformuoti palankią teisinę ir ekonominę SVV aplinką; stiprinti inovacinį SVĮ potencialą;
· pagerinti SVV subjektų finansines galimybes;
· padidinti verslo informacijas bei mokymą ir konsultacinių paslaugų SVV subjektams prieinamumą;
· užtikrinti subalansuotą ir efektyvią SVV plėtrą regionuose.
SVV plėtros strateginės kryptys iki 2003 metų parengtos atsižvelgiant į Nacionalinį plėtros planą, Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategiją integracijos į ES kontekste, esamas a.tskirų ūkio se
ektorių ir šakų programas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl SVV plėtros Baltijos regiono šalyse.
SVV pagrindinės gamybinio sektoriaus problemos:
· gamybos vystymas (papildomo finansavimo šaltinių stygius; sunkumai, surandant rinkas; pasenę įrengimai ir technologijos ir pan.);
· įmonės finansavimas ir santykiai su bankais (įmonės linkę orientuotis į vidutinius finansavimosi šaltinius; bankų paslaugos teikiamos su daugeliui ūkio subjektų dar per dideliais palūkanų procentais; procedūros paskolai gauti ilgos ir per daug sudėtingos; sunku gauti ilgalaikius kreditus ir pan.);
· apsirūpinimas darbo jėga (problemos ieškant lėšų aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui ar jų kvalifikacijos kėlimui apmokėti);
· produkcijos realizavimas (mažos galimybės konkuruoti užsienio rinkose; vidaus rinkoje gausu pigių užsienietškų prekių ir pan.);
· Lietuvoje nesukurta stabili teisinė aplinka;
· Ekonominė aplinka neskatina verslo plėtros ir kt.

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO BŪKLĖ BEI JO PLĖTROS TENDENCIJOS LIETUVOJE2.1. Smulkiose ir vidutinėse įmonėse sukurta BVP dalis
Statistikos departamentas daug dėmesio skyrė skaičiavimams dėl BVP dalies nustatymo pagal apskritis. Šie duomenys yra labai vertingi formuojant šalies regioninės plėtros politiką, kurioje svarbus vaidmuo tenka SVV plėtrai (žiūrėti 1 priedą).
Labai reikšmingi SVV analizei ir tuo pačiu jo plėtros strategijos formavimui yra skaičiavimai dėl SVV sektoriuje sukurtos BVP dalies pagal apskritis (šiuose skaičiavimuose taip pat pateikiama orientacinė BVP dalis, sukurta SVV sektoriuje).
2000 m. sukurto BVP apimtys apskrityse, lyginant jas su ta dalimi, kuri buvo sukurta SVV sektoriuje ankstesniais metais, parodė kai kurias reikšmingas tendencijas, kurios matyti iš 2 paveiksle (žiūrėti 2 priedą) pateiktų duomenų.2.2. Smulkių ir vidutinių įmonių vieta bendroje Lietuvos įmonių sandaroje
Analizuojant statistinius duomenis, galima pastebėti, kad iki 1999 m. pabaigos užsitęsęs smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų) steigimosi bumas baigėsi. Tokių įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje stabilizavosi ties maždaug 79,5 proc. Augo įmonių, kurių darbuotojų skaičius buvo nuo 10 iki 49, lyginamasis svoris bendrojoje šalies įmonių sandaroje — nuo 11,4 proc. 1999 m. iki 16,4 proc. 2002 m. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m. pateikiama 3 paveiksle.

3 paveikslas. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m., (proc). (Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”)

4 paveikslas. Dirbančiųjų dalis atskirose įmonių grupėse Lietuvoje ir Europos Sąjungoje 2000 m., (%). (Duomenų šaltiniai: VšĮ “Statistikos tyrimai”; Structural Business Statistics, Eurostat)

Nagrinėjant 3 ir 4 paveikslus galima pastebėti, jog didžioji dalis dirbančiųjų dirba nedidelėje (procentiniu atžvilgiu) didelių įmonių grupėje. Tai galima pastebėti analizuojant SVV problematiką ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose besivystančios ekonomikos, o taip pat ir išsivysčiusiose šalyse.2.3. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos
Veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m. pabaigoje pasiekusi 96,5 proc., 2000 m. pradžioje ėmė mažėti ir gegužės mėn. sudarė 94,2 proc. Vėliau jų dalis vėl ėmė augti. 2000 m. pabaigoje ji pasiekė 95,6 proc., 2001 m. pabaigoje – 95,8 proc., o 2002 m. pabaigoje –95,7proc.lygį.
Pateikti duomenys rodo gana stabilią SVĮ dalį bendrame šalies veikiančių įmonių skaičiuje. Jie atspindi bendrą tendenciją – veikiančių įmonių kaitą (mažėjimą/didėjimą) visose įmonių grupėse.
SVĮ “svorį” bendrojoje įmonių skaičiaus dinamikoje lėmė įmonės, kuriose dirbo 1-9 darbuotojai. Tokių veikiančių įmonių skaičius išaugo nuo 43,0 tūkst. 2000 m. iki 44,3 tūkst. 2001 m. (visų veikiančių šalies įmonių skaičius buvo atitinkamai 54,4 tūkst. ir 56,5 tūkst.). Nors 2002 m. šių įmonių skaičius sumažėjo iki 33,9 tūkst., tačiau jos išlaikė dominuojančias pozicijas.

Nagrinėjant SVĮ skaičiaus pokyčius, matyti bendra tendencija – veikiančių SVĮ skaičiaus mažėjimas 1998-2000 m. ir 2001-2002 m. Šį SVĮ kaitos bruožą demonstruoja duomenys, pateikti 5 paveiksle (žiūrėti 3 prieda).
Iš pateiktų 5 paveiksle duomenų galima pastebėti vieną esminį bruožą – SVĮ skaičiaus šuolišką mažėjimą 1999-2000 m. Šios įmonių grupės skaičiaus mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas. Vidutinių įmonių skaičius išliko gana stabilus. Galima teigti, kad SVĮ skaičiaus mažėjimą nagrinėjamu laikotarpiu įtakojo šie pagrindiniai veiksniai:

ü Patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr.1491 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 “Dėl patentų išdavimo tvarkos” dalinio pakeitimo”, kuriuo nustatė, kad patentus gali įsigyti tik fiziniai asmenys);
ü Įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė “Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą”);
ü Darbo jėgos kainos augimas (Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gruodžio 29 d. priėmė “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 m. rodiklių patvirtinimo įstatymą”, kuriuo nustatė draudėjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 3 proc. Šie įmokų tarifai padidino mokesčių naštą ir pabrangino darbo jėgos kainą);
ü Papildomų mokesčių įvedimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 12 d. priėmė “Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą”, pagal kurį įregistruotos įmonės buvo priverstos mokėti įmokas į Garantinį fondą);
ü Mokesčių naštos didėjimas (Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo” bei 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio “Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo”) Lietuvos individualių (personalinių) įmonių (IĮ) savininkus paskatino arba likviduoti smulkų verslą, arba IĮ pertvarkyti į uždarąsias akcines bendroves;
ü Papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje (darbo pažymėjimai, pranešimai apie nemokamų atostogų suteikimą (nutraukimą), pranešimai apie pensininkams per kalendorinį mėnesį priskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir kt.);
ü Stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje (stambūs prekybos tinklai, naudodamiesi masto ekonomija, minimizavo veiklos sąnaudas bei produkcijos kainas. Prekybinės SVĮ nesugebėjo konkuruoti su tokiomis kainomis ir buvo priverstos nutraukti veiklą).
Kaip matyti iš 5 paveiksle pateiktų duomenų, 2001-2002 m. veikiančių SVĮ skaičius stabilizavosi, nors ir nepasiekė 1998-1999 m. lygio.

Dauguma jų, kaip matyti iš 6 paveikslo, v.ykdė veiklą Vilniaus ir Kauno apskrityse. Šiose apskrityse veikė apie 50 proc. visų veikiančių SVĮ.

6 paveikslas. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2002 m. pabaigoje. (Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”)

SVV yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Jo įtaką rodo tai, kad apskrityse, kuriose mažas nedarbo lygis, 1000 gyventojų tenka didesnis SVĮ skaičius negu apskrityse, kur nedarbo lygis yra didelis. 2002 m. pabaigoje pagal veikiančių SVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmauja Klaipėdos – 18,7 (nedarbo lygis – 9,9 proc.), Vilniaus – 18,7 ( nedarbo lygis – 8,2 proc.), Kauno – 16,0 (nedarbo lygis – 8,2 proc.) apskritys. Mažiausias šis rodiklis Utenos – 10,8 (nedarbo lygis – 10,7 proc.), Tauragės – 11,1 (nedarbo lygis – 14,3 proc.) ir Alytaus – 11,4 (nedarbo lygis – 14,4 proc.) apskrityse (žiūrėti 4 priedą).3. REGIONINIO SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJOS KRYPTYS LIETUVOS PRIORITETUOSE
Jau beveik pusšimtį metų Europos Sąjunga padeda gesinti konfliktus ir stiprina taiką, saugumą, teisingumą ir žmonių gerovę visoje Europoje. Nuo šių kandidačių pakvietimo tapti Europos Sąjungos narėmis plėtros procesas reikšmingai prisidėjo prie politinio stabilumo, ekonominės pažangos ir socialinio teisingumo. Stabilios institucijos , vyriausybių keitimas rengiant laisvus ir demokratiškus rinkimus, geresnė žmogaus teisių apsauga, įskaitant žmogaus teises, rinkos ekonomikos principai yra tiesiogiai susiję su ekonominiais kriterijais, t.y. tiek valstybės, tiek atskirų subjektų stabilumas priklauso iš dalies nuo materialinės gerovės, o valstybė, neturėdama pakankamai lėšų, nebus pajėgi užtikrinti pagrindinių laisvių. Dėl šios priežasties šiame skyriuje bus skiriamas didelis dėmesys ekonominei integracijai.
Sėkmingai integracijai užtikrinti šalys kandidatės turi atitikti Kopenhagos kriterijus, kurie buvo nustatyti 1993 m. Europos viršūnių taryba susirinkusi Kopenhagoje konstatavo, jos “narystė reikalauja, kad šalis kandidatė turėtų stabilias institucijas, garantuojančias demokratiją, teisėtumą, žmogaus teises ir mažumų pripažinimą bei apsaugą”. Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje nurodyta, kad “Sąjunga yra pagrįsta laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisėtumo principais”. Prieš šaliai pradedant derybas dėl narystės, ji turi atitikti politinius kriterijus1(žiūreti į paaiškinimus). Šis kriterijus apima reikalavimus, susijusius su demokratija, teisėsnormonis, žmogaus teisių apsauga ir mažumų apsauga. Ekonominis kriterijus reiškia, jog šalis kandidatė privalo sukurti efektyviai funkcionuojančią rinkos ekonomiką bei užtikrinti ekonominį stabilumą, konkuruojant ES vidaus rinkoje. Galiausiai, naujosios šalys narės privalo prisiimti ES narystės įsipareigojimus. Tai apima ES teisinių reikalavimų vertinimą, įgyvendinimą ir taikymą nacionalinėje teisėje.
Didžiausias krūvis šių kriterijų įgyvendinimui tenka Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui, t.y. valstybės priimti sprendimai bei teisės aktai tiesiogiai yra taikomi SVV. Ši verslo struktūra ir labiausiai nukentės dėl daugybės ruošiamų pokyčių, ei ai nebus suteikta parama valstybės mastu.
Šiuo metu pagal statistikos departamento duomenis Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas sudaro 96 proc. visų rinkoje egzistuoančių verslo vienetų. Dėl šios priežasties visos valstybės pagalbos bei strateginės programos yra orientuojamos į šį verslo sektorių, kadangi smulkių ir vidutinių įmonių “įnašas į konkurencingumą, mokslinį tiriamąjį darbą, inovacijas, įgūdžius ir užimtumą yra reikšmingas”2. Tačiau būtent šios įmonės susiduria su ypatingomis problemomis. Logiška būtų manyti, jog šių problemų sprendimų palikimas pačioms įmonėms arba tikėjimasis, kad jos išsispręs savaime, palieka didelę rizikos tikimybę, kad neigiami rezultatai įmonių veikloje turės didelę, o kartais net ir lemiamą įtaką šalies ekonominei plėtrai. Tuo tikslu yra būtina priimti veiklos programą makr lygyje, siekiant užtikrinti, kad įmonių politikai ir jos tikslams pasiekti būtų skiriama pakankamai lėšų.
Iš esmės negalima tikėtis, jog tik pakankamų lėšų skyrimas galėtų išgelbėti įmones – pirmiausia turėtų būti sudaroma išsami ir reali veiklos strategija, skirta įmonių veiklai gerinti. Europos Taryba, remdamasi būtinybe ženkliai pagerinti inovacinių įmonių finansavimą ir finansinius instrumentus nukreipti verslą pradedančių įmonių, modernios technologijos firmų ir mikroįmonių rėmimui, priėmė sprendimą dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės programos3. Šioje programoje yra numatyti toliau pataikti tikslai4 bei iems įgyvendinti numatytos veiklos kryptys bei priemonės5:
1. stiprinti verslo augimą ir konkurencingumą žiniomis paremtoje tarpautinėje ekonomikoje:
ü gerinti konkurencingumą ir inovacijas;
ü palengvinti laisvą prekių judėjimą ir patekimą į rinką;
ü parengti įmones globalizacijai ir ypač skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą standartizacijos procese ir o įgyvendini.me;
ü suteikti pakankamai platų įgūdžių diapazoną, orientuotą į smulkaus verslo poreikius;
ü plėtoti naujų informacijos ir komunikacijų technologijų panaudojimą;
ü skatinti novatorišką praktiką;
ü skatinti subalansuotos plėtros integraciją.
2. skatinti verslininkystę:
ü padėti kurti ir perduoti verslą;
ü gerinti verslo mokymą;
ü padėti visuomenėje ugdyti verslo kultūrą;
ü nustatyti ir remti konkrečias MVĮ politikos kryptis.
3. supaprastinti ir pagerinti administracinę ir norminę bazę verslui, kad mokslinis tyriamasis darbas, inovacijos ir ypač verslo kūrimas galėtų klestėti, – o ypač bus siekiama:
ü toliau plėtoti poveikio verslui vertinimo sistemą inicijuojamose Bendrijos teisės aktuose;
ü geresnio reglamantavimo ir paprastesnės administracinės aplinkos.
4. pagerinti finansinę aplinką verslui, ypač MVĮ:
ü Europos investicijų fondo (EIF) vykdoma Europos technologijų priemonių (ETP) steigimo programa;
ü Europos investicijų fondo (EIF) vykdoma MVĮ garantijų priemonė;
ü EIF vykdoma Pradinio kapitalo įmonė;
ü Bendra Europos įmonė.
5. suteikti verslui lengvesnę prieigą prie Bendrijos paramos paslaugų, programų ir tinklų bei pagerinti šių priemonių koordinavimą:
ü skatinti įmonių prieigą prie Bendrijos programų ir užtikrinančius geresnį koordinavimą ypač su Europos Sąungos mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros bei demonstravimo 5-ąja bendrąja programa (FPRD).
ü gerinti Bendrijos tinklų, ypač Europos verslo informacijos centrų ir Europos infokorespondencinių centrų, veiklą, bendradarbiavimą ir koordinavimą;
ü skatinti Europartnerystės verslo bendradarbiavimo įvykių organizavimą;
ü skatinti pasinaudoti pranešimu “Europos mažųjų ir vidutinių įmonių observatorija”.
Šių tikslų įgyvendinimą įvertina Komisija bei pateikia ataskaitas, atsižvelgdama į įmonių politiką pagal Bendrijos politikos kryptis ir programas, Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimą bei nepriklausomo įvertinimo ataskaitą6.
Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo paramą bando reglamentuoti LR Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas7, kuriame nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo subjektai bei jiems taikomos paramos formos. Iš esmės šiuo įstatymu vyriausybė bei jos įgaliotos institucijos, įpareigotos vystyti ir remti smulkų verslą, nesivadovauja praktikoje, tačiau šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, jog “vyriausybė arba jos įgaliota institucija kiekvienais metais atnaujina ir papildo smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemones”, kasmet įgyvendina. Toliau šiame referate norėtume trumpai pristatyti Vyriausybės patvirtintas smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategines kryptis. Kadangi verslo plėtros programa kiekvienais metais yra atnaujinama ir papildoma, tai palyginimui pateiksime 20038 ir 20049 metų strategines kryptis.
Vyriausybė vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių Lietuvoje tiek 2003, tiek 2004 metais laiko smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. 2003 metais buvo numatyta ilgalaikė smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyva, kuri 2004 m. strategijoje apribota iki vidutinės trukmės. Pastaroji smulkaus ir vidutinio verslo plėtros vizija, lyginant su 2003 m. SVV plėtros vizija, dar buvo papildyta dviem punktais, kurie yra numatyti Tarybos sprendime – informacinių technologijų naudojimas ir Lietuvos SVV integracija į Europos Sąjungos rinką.
Abiejų metų svarbiausieji strateginių krypčių formavimo ir įgyvendinimo principai išliko nepakitę, t.y. SVV subjektams teikiama valstybės pagalba yra decentrelizuojama atsižvelgiant į šių subektų veiklos specifiką; skatinamas SVV tarptautinis ir kooperacinis bendradarbavimas su stambiomis įmonėmis, siekiant užtikrinti jų efektyvumą ir konkurencingumą atsižvelgiant į tai, kad šioms įmonėms būtina dirbti pagal šiuolaikiškus verslo standartus ir įsisverbti į tarptautines rinkas ir pan.
Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV plėtros politikos pagrindas išliko nepakitęs – naujausių technologijų taikymas, kūrybiškumas, kvalifikuotų ve.rslininkų gausėjimas. Iš esmės, tai antreprenerių skatinimas ir palankių iems sąlygų sudarymas.
Pereinant prie SVV plėtros strateginių tikslų, galima būtų užakcentuoti du aspektus:
1. 2004 m. strateginiai tikslai yra papildyti vienu nauu punktu, t.y. didinti smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas diegti inovacijas ir naudoti nauas technologijas.
2. 2003 m. vienas iš tikslų buvo baigti formuoti smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtros svarbiausias grandis – institucinę, informacinę ir finansinės paramos struktūrą ir kontrolę. Lygiai toks pat tikslas yra pateiktas ir 2004 m. plėtros strategijoje. Iš to galime daryti prielaidą, jog iki 2003 m. šis tikslas nebuvo įgyvendintas, nors jo pabaigos terminas ir aiškiai suformuluotas.3.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas
Vėlgi, tiek 2003 m., tiek 2004 m. vienas iš pagrindinių SVV veiklos stabdžių – finansinių išteklių stoka. Institucija, kuri ruošė šią SVV plėtros strategiją, vertina, jog dėl šios problemos yra kalta finansų institucijų sistemos netobulumas bei kiti netobulai veikiantys finansinių struktūrų svertai. Manytume, kad svarbu atsižvelgti į dar vieną problemą, kuri galėtų būti susijusi su finansinių išteklių stoka. Europos Komisijos strategijos dokumentuose bei ataskaitose apie šalių kandidačių pažangą rengiantis narystei ES10 dažnai yra minimas administracinių gebėjimų trūkumas, kuris Europos Komisijos reguliariojoje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje11 yra “linksniojamas” nuo pat 1997 metų. Šioje srityje Lietuvos institucijos pasistūmėjo labai nedaug ir todėl labiausiai kenčia smulkus ir vidutinis verslas, kadangi šiandien galime drąsiai teigti, jog daugelis galimų finansinių išteklių yra nepaimamos iš Europos Sąjungos fondų dėl administravimo trūkumo arba nepasiruošimo dirbti su projekto pinigais, įgyvendinant proektų nubrėžtus prioritetus. Mūsų verslo pasąmonėje dar vis gajus supratimas, jog verslas yra trumpalaikis. Dėl šios priežasties verslininkai kreipiasi į fondus bei kitas programas dėl apyvartinių lėšų padidinimo arba savo šeimos narių kelionių apmokėimo. Aišku, šie pateikti pavyzdžiai daugiau yra kraštutinumai ir gali kiek drastiškai skambėti, tačiau realiai taip ir yra. Mažai kas gilinasi į Europos Sąungoje nustatytus veiklos prioritetus, t.y. socialinių problemų sprendimą, demokratijos užtikrinimą, ekonomikos augimą ir sėkmingą plėtrą. Tik visų šių kriterijų visuma gali garantuoti sėkmingą verslo augimą bei teigiamų rezultatų slaidą jį supančioje aplinkoje. Verslo vienetas, kuris siekia patenkinti tik konkrečius trumpalaikius tikslus, neatsižvelgdamas nei į savo įmonės strategiją, nei į rinkoje formuojamą veiklos strategiją, gavęs pinigus sukurs dar daugiau problemų, nes tinkamai neadministruojami pinigai gali įtakoti trumpalaikį šuolį, po kurio seks dar didesnis nuosmūkis.
Abiejų metų verslo plėtros strateginių krypčių programoje yra pažymėta, og tam, kad “valstybės finansinė parama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams būtų gerai organizuota, turi būti numatomos laiku vykdomos ir pagrįstos priemonės, užtikrintas šių priemonių įgyvendinimo kompleksiškumas, tęstinumas, atitiktis Europos Sąjungos valstybių ir valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nuostatoms dėl valstybės pagalbos. Būtina užtikrinti valstybės paramos smulkios ir vidutinėms įmonėms skaidrumą, koordinavimą, nuolat analizuoti įvairios paramos efektyvumą, teikimo kontrolę ir vertinti poveikį smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai”. Tačiau šiuo metu SVV paramos institucinė sistema dar galutinai nesukurta, o regionų projekto valdymo administraciniai gebėjimai nepakankami, todėl numatoma, kad artimiausioje ateityje dar išliks pakankamai centralizuotas finansavimas, kas sukuria poreikį stiprinti administracinius gebėjimus, “plėtojant efektyvų įvairių ministerijų veiklos koordinavimą ir sukuriant Bendrijos paramos planavimo ir įgyvendinimo struktūrą laikantis partnerystės principo”12.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama pagerinti SVV subjektų finansines galimybes, siūlo sekančias priemones:
1. 2003 m. plėtros strategijoje buvo siūloma skatinti vietines kreditines – finansines įstaigas remti SVV, t.y. teikti kreditus bei kurti pasitikėjimą kreditinėmis institucijomis per rizikos kapitalo fondų steigimą bei paskolų rizikos draudimą. Plati dirva buvo palikta ir ES valstybių finansinės paramos SVV praktikai, tačiau atsižvelgiant į tą pačią priemonę, numatytą ir 2004 m. galime spėti, jog šia praktika nebuvo pasinaudota arba ši praktika buvo pakankamai lanksti ta prasme, jog ją be jokių problemų buvo galima pritaikyti ir Lietuvos rinkos sąlygoms.
2. 2004 m. verslo plėtros strategijoje daugiau dėmesio skiriama verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios program.os lėšoms, skirtų išplėsti SVV finansines galimybes bei koordinuoti institucijų, tiekiančių paramą, veiklą. Pinigų panaudojimo prioritetai taip pat nėra trumpalaikiai – pradinio kapitalo formavimui, naujoms technologijoms ir inovacijoms versle įdiegti.3.2. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugu teikimas
Tiek 2003 m., tiek 2004 m. strateginių krypčių programoje buvo nurodyta, jog “verslo informacijos, konsultavimo ir mokymo paslaugų rinka Lietuvoje plėtoama palyginti lėtai”. Abiejose programose buvo prieita nuomonės, jog ”valstybės parama šioe srityje yra butina”. 2004 m. programoje yra įvardintos ir šios rinkos plėtros stbdžiai – smulkių ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniai ištekliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti SVV steigima ir veikiančiųjų imonių plėtra, turėtų sudaryti ypač palankias sąlygas naudotis informacinėmis, mokymo ir konsultavimo paslaugomis. 2003 m. programoje buvo nurodytas ir šios finansinės pagalbos motyvas – “labai greitai atsiperka”. 2004 m. programoje šios prielaidos buvo atsisakyta, pakeičiant ją labiau apibrėžta – “nes sunkaus ir vidutinio verslo subjektai, nors ir suvokdami žinių svarbą verslo sėkmei, dažnai nepajėgia sumokėti visos konsultavimo ir mokymo paslaugų kainos”. Šia prielaida remiantis ir buvo suformuluotas tikslas užtikrinti, kad “smulkaus ir vidutinio verslo sujbektai laiku gautu išsamią ir nebrangai verslo informaciją”. Šiam tikslui pasiekti yra numatytos sekančios priemonės:
ü subsidijuojamos mokymo ir konsultavimo aktualiausiais verlso klausimais paslaugos;
ü galimybė bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis (internetė verslo informacja) ;
ü informacija apie teisinės bazės pokyčius;
ü viešųjų pirkimų informacinė sistema (perkelta į elektroninę terpę);
ü statistikos informacija verslo būklės analizei atlikti;
ü analitinė Lietuvos SVV būklės ir perspektyvų apžvalga;
ü informuoama visuomenė apie verslo sąlygas ir verslininkų problemas per žiniasklaidos priemones, su tikslu kurti teigiamą verslininko – pagrindinio ekonomikos pažangos subjekto įvaizdį;
ü galimybės naudotis internetu.
Šios priemonės nepakito naujojoje 2004 m. programoje – buvo atsisakyta vienintelės priemonės – “parengti ir įdiegti subsidijuojamų mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo SVV subjektams kontrolės ir vertinimo sistemą”. Iš esmės ši sistema nebūtų buvusi įdiegta, kadangi esant silpniems administraciniams gebėjimams, nebūtų buvusi sukurta kvalifikuota ir kompetentinga institucija, kuri būtų galėjusi tinkamai audituoti subsidijuojamas mokymo programas. Kadangi nėra sukurta šios funkcijos strategijos bei nėra įvardinti pagrindiniai tikslai, tai subsidijuojami mokymai bei jų programos yra paliktos rinkos jėgoms bei atsitiktiniams sprendimams.3.3. Inovacijų bei informacijos technologijų naudojimo SVV skatinimas
Šis tikslas atsirado populiarėjant nauam tarptautinės prekybos tipui – elektroninei komercijai. Dabar neužtenka įmonei išleisti kokybišką savo gaminamos produkcijos katalogą – neatskiriama marketingo dalis yra ir internetinis įmonės puslapis, kuris prisideda prie įmonės įvaizdžio formavimo. Tačiau šiandien sunku dar kalbėti apie internetinį įmonės puslapį, kai dar ne visi naudojasi elektroniniu paštu.
Dėl šios priežasties verslo plėtros strategijos programoje greičiausiai buvo nurodyta, jog “verslo sėkmė labai priklauso nuo inovacijų ir informacijos technologijų naudojimo”. Teigiama, jog tolygiai išplėtota šalies informacijos technologijų infrastruktūra ūkio subjektams suteiktų naujas galimybes plėtoti verslą, būti konkurencingiems pasaulio rinkose, efektyviau organizuoti vidinę įmonių veiklą. Deja, smulkaus ir vidutinio verslo subjektai nepakankamai remiasi naujomis technologijomis ir mokslo laimėjimais.
Valstybė šioje srityje negali remtis SVV, kadangi pagalba inovacijų įdiegimui įmonėse patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatas, nes modernios technologijos padeda įmonei sėkmingiau konkuruoti rinkoje. Todėl valstybės pagalba lanksčiai ir dinamiškai diegiant inovacijas ir naujas technologijas apsiriboja tik skatinimu, – skatinimu dalyvauti tarptautiniuose inovacijų projektuose, ES inicijuotose moslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose bei verslo perkėlime į elektroninę terpę.3.4. Institucinės verslo infrastruktūros tobulinimas
Tam, kas visi šie nustatyti tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti, reikalingos institucijos, kurios įgyvendintų verslo plėtros strategijos krypčių programą bei didintų jų įgyvendinimo preimonių veiksmingumą. Tuo tikslu būtina toliau tobulinti ir plėsti smulkaus ir vidutinio verslo institucinę sistemą, t.y. teikti metodinę medžiagą ir finansinę paramą SVV:
ü verslo inkubatoriams;
ü verslo informacijos centrams;
ü konsultacijų ir inovacijų centrams;
ü technologiniams parkams.
2003 m. verslo plėtros strateginių krypčių programoje buvo numatyta išanalizuoti esamą smulkaus ir vidutinio verslo institucinę sistemą ir parengti institucijų, teikiančių valstybės remiamas paslaugas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, schemą, numatant verslą remiančių institucijų pagrindines veiklos kryptis, jų tarpusavio ryšius, veiklos koordinavimą ir finansavimo šaltinius. Šis tikslas buvo įgyvendintas, t.y. buvo nustatytos institucijos, kurios turėjo vystyti verslo infrastruktūrą.
Tačiau iš mūsų ankščiau pateikto institucijų sąrašo galime daryti prielaidą, jog šiame sąraše nėra įtraukta nė viena institucija, kuri specializuotųsi informacios apie integraciją į ES bei su šiuo procesu susijusiomis problemomis bei perspektyvomis teikime. 2003 m. programoje buvo nusistatytas tikslas atnaujinti korespondentinių Europos informacinių centrų veiklą Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia du Europos informacijos centrai, kurie yra orientuoti į verslo sektorių, ir jų statusas yra aukštesnis – nebe korespondentinis. Šių centrų misija yra informuoti, patarti ir padėti SVV. Žvelgiant ES mastu, šių centrų sudaromas tinklas yra laikomas vienu sėkmingiausių Europos Komisijos projektu. Atsižvelgiant į šį faktą, vyriausybė turėtų įtraukti šiuos centrus į savo sukurtą institucinę verslo infrastruktūrą.
Nors ir kokie bebūtų visuomenės vertinimai su naryste ES susijusiuose klausimuose, šis procesas jau nesustabdomai artėja. Dabar belieka šio proceso pasekmių pasyviai laukti arba aktyviai joms ruoštis.
Čia buvo nagrinėtas valstybės pasiruošimas integruoti SVV į šiuos naujus pokyčius bei jautriausias vietas galime spręsti iš jo užimamos rinkos dalies – šiuo metu statistikos departamente yra užfiksuota 96 procentai smulkaus ir vidutinio verslo vienetų iš visų rinkoje esančių verslo subjektų. Be abejo, šis verslo sektorius turi ir daugiausiai problemų, kadangi jis yra imlus visoms naujovėms bei jo įnašas į konkurencingumą, mokslinį tiriamąjį darbą bei užimtumą taip pat yra pats didžiausias.
Norint sėkmingai integruoti smulkų ir vidutinį verslą į ES vidaus rinką, vyriausybė visų pirma turi patenkinti tris Kopenhagos kriterijus: politinius, ekonominius ir ES narystės įsipareigojimų. Tik atitikus šiuos kriterijus, šalis gali tikėtis būti priimta į ES. Įgyvendinant šiuos kriterijus SVV iš dalies yra garantuojamos stabilios ir palankios verslo sąlygos. Tačiau tam užtikrinti turėtų būti priimami teisės aktai bei ruošiamos strateginės veiklos programos.
Skyriuje buvo nagrinėtos Vyriausybės paruoštos verslo plėtros strateginių krypčių programos, kurios leidžia prognozuoti veiklos kryptis bei galimą paramą. SVV teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimo pagrindinės problemos 2003 m. buvo mokesčių sistemos administravimo netobulumas, o 2004 m. – pačios teisinės aplinkos neišbaigtumas.4. SMULKAUS VERSLO PLĖTRA TARPTAUTINĖSE RINKOSE
Visos įmonės šiandiena yra įtakojamos tarptautinio verslo. Prekės ir paslaugos eksportuojamos ir importuojamos visame pasaulyje. Skirtingos kultūros įtakoja skirtingus pomėgius ir prioritetus, reikalauja skirtingų dydžių ir spalvų, ir skirtingai reaguoja į permainingus reklamos ir pardavimo būdus.
Vykstant sparčiam eurointegraciniam procesui, tiek stambaus, tiek smulkaus Lietuvos verslo atstovai priversti galvoti apie įsiliejimą į tarptautines rinkas. Todėl labai aktualus ir pakankamai opus klausimas iškyla smulkioms įmonėms. Tik veikdamos tarptautinėse rinkose jos gali sustiprinti savo konkurencingumą ar apskritai garantuoti tolesnę verslo egzistenciją.
Žvelgdami į Europos šalių ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos – pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą.

Pasaulinė patirtis taip pat rodo, jog be smulkių įmonių rinkos ekonomikos sistema negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau smulkių įmonių steigimasis buvo tik atskirų žmonių pastangų išsigelbėjimo nuo bedarbystės, įgyvendinimo savo “hoby”, būti nepriklausomu, pateikti klientams netikėčiausią ir labiausiai paklausų produktą ar paslaugą rezultatas. Dabar smulkių įmonių steigimosi svarbą suprato tiek valstybės institucijos, tiek ir didelės privačios įmonės.
Valstybės institucijos pagaliau sutiko su žymaus ekonomisto ir rinkos ekonomikos sistemos analitiko Dž.K.V. Horno mintimi, jog, neabejojant dėl SVV plėtros reikšmės socialinei ekonominei šalies plėtrai, vis dėlto smulkių įmonių plėtra neįmanoma be valstybės palaikymo ir paramos. Kadangi būtent smulkusis verslas, pradėdamas tarptautinę veiklą, susiduria su įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis problemomis. Didžiausia problema yra valiutos keitimo ir atsiskaitymo už prekes ar paslaugas užtikrinimo rizika. Šiuo metu veikianti mokėjimų sistema labiau pritaikyta ir palankesnė stambiam verslui, kadangi naudojama smulkiame versle ji didina kaštus, kas mažina įmonės konkurencingumą. Kita problame yra eksporto dokumentacija, kuri reikalauja ne tik laiko, bet ir profesionalių žinių, kurių stokoja smulkaus verslo atstovai.
Lietuvos valstybės integracinė politika yra palanki smulkiam verslui, tačiau ne visada ji padeda šiam verslui įsitvirtinti šalies rinkoje, jau nekalbant apie tarptautines rinkas.
Lietuva, turėdama aukštos kvalifikacijos specialistų, pakankamai gerą materialinę techninę bazę atskirose ūkio šakose, atkurtą rinkos infrastrukrūtą, sukuria aukštos kokybės produkciją, didelius energetinius išteklius, tuo sukeldama nemažai problemų vieningai Europos rinkai.
Iš pradžių, kai Lietuvos ir kitų panašių šalių potencialas buvo nežinomas arba ignoruojamas, jos nebuvo vertinamos kaip konkurentės. Iš dalies dėl tos priežasties buvo manoma, kad į pasaulinę rinką įeisime natūraliai, be didesnio pasipriešinimo ir paramos iš vidaus. Tačiau Pasaulinė prekybos organizacija, ypač galingosios šalys: JAV, Kanada, Australija ir kitos, Lietuvai stojant į šią organizaciją kėlė žymiai didesnius reikalavimus nei kitoms esančioms jos narėms. Tuo pačiu metu ten, kur Lietuvos produkcija yra žinoma kaip kokybiška ir galingi konkuruoti (Rytų ir Vidurio Europoje), prisidengiant politiniais, nacionaliniais interesais, ribojamas tiesioginis importas, kai tuo tarpu Vakarų Europos ir kitos galingosios valstybės užverčia Lietuvos rinką pigia dotuojama produkcija, kartais net draudžiama realizuoti vietos rinkose. Smulkūs Lietuvos verslininkai yra verčiami apleisti jiems įprastas rinkas arba skirti dideles lėšas savo filialams ar bendroms įmonėms atidaryti.
Dar viena problema yra tai, kad Lietuva dar nesuformavo verslo rėmimo užsienio rinkose politikos. Priešingai, skatinamas importas, labiau sus.ietas su asmeniniu vartojimu, energetiniais ištekliais.
Lietuvos valstybės parama smulkaus ir vidutinio verslo eksporto ir importo operacijoms, pavyzdžiui, specialiai uždraudžiant šią veiklą, tampa daugiau simbolinė, nes draudimo fondai yra riboti, trūksta viešumo, skaidrumo ir aiškių draudimo kriterijų.
Smulkūs verslininkai privalo suprasti, kad mažėjant barjerams tarp valstybių, net neišeidami į užsienio rinkas jie vis tiek integruojasi į tarptautinę rinką, kurios dalimi su visais tarptautinių rinkų atributais, reikalavimais ir įsipareigojimais tampa Lietuva.
Vyriausybė atrodo šališkai palanki stambiam verslui, nepaisant, kad egzistuoja kelios oficialios “smulkaus ir vidutinio verslo programos”. Stambios įmonės traktuojamos kaip kapitalo ir užimtumo galimybių šaltiniai; tuo tarpu nepanašu, kad kaip reikiant būtų įvertinta mažų ir vidutinių įmonių sektoriaus (ypač darbo vietų kūrimo ir pridėtinės vertės kūrimo aspektais) svarba.
Apibendrintai galima pasakyti, kad smulkaus verslo veiklos plėtra daugeliu atvejų priklausys ne tik nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos, jos pagrindu suformuotų priemonių įgyvendinimo efektyvumo, gebėjimo perimti ir įsisavinti Europos Sąjungos šalių praktinę patirtį administruojant įvairius smulkaus verslo pažangą užtikrinančius instrumentus (mokesčių sistemą, mokesių administravimą, kovą su korupcija ir biurokratizmu, informacinę, konsultacinę, teisinę paramą), bet ir smulkaus verslo aktyvumo pasinaudojant priemonėmis, skatinančiomis jo plėtrą.
Sprendžiant iš pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų atskirų dokumentų, o ypač iš Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, viena iš svarbiausių sudėtinių jos veiklos krypčių yra SVV plėtros politika. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės iki 2004 m. strateginiuose uždaviniuose SVV plėtros srityje numatyti tokie tikslai:
ü Užtikrinti prioritetinę SVV sektoriaus plėtrą;
ü Skatinti SVV sektoriaus integraciją į Europos Sąjungos ekonominę erdvę;
ü Didinti SVĮ konkurencingumą, sudarant sąlygas diegti inovacijas ir panaudoti naujas technologijas;
ü Baigti kurti SVV sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis — institucinę, informacinę ir finansinės paramos infrastruktūrą, įgyvendinant SVV plėtros strategiją.
Įgyvendinant SVV plėtros strategiją priimti svarbūs įstatymai ir kiti teisės aktai:
1. Patobulintas verslo teisinis reglamentavimas: Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo naują redakciją (“Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas”), kuri atitinka Europos Komisijos rekomendacijas dėl SVĮ sampratos.
2. Atnaujintos ir papildytos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 m. strateginės kryptys bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 m. priemonės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175.
3. Patvirtinta naujos sudėties verslo plėtojimo taryba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bei sudaryti trys nauji jos komitetai, vienas iš kurių yra — Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komitetas. Pastarasis skatina viešą verslininkų, valstybės institucijų ir įstaigų dialogą įvairiais programiniais bei SVV subjektams aktualiais Vyriausybės politikos klausimais (fiskalinės, eksporto-importo, mokesčių administravimo ir kt.).
Iš svarbesnių priemonių, skirtų SVV plėtrai, galima nurodyti:
ü UAB “Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įsteigimą. Ši bendrovė teikia paramą SVĮ: teikia SVV paskolų garantijas bankams, iš dalies dengia paskolų palūkanas. Šios bendrovės įsteigimas daugeliui SVĮ padeda išspręsti užstato skolinantis iš banko, apyvartinių lėšų trūkumo problemas.
ü Valstybės teikiamą paramą verslininkų konsultavimui ir mokymui. Jau ketveri metai 70-80 proc. subsidijuojamos konsultavimo ir mokymo paslaugos yra prieinamos ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir mažų miestelių ar kaimo vietovių pradedantiesiems verslininkams ir SVĮ darbuotojams.
ü Instituc.ijų (verslo inkubatorių, verslo informacinių centrų), teikiančių paramą SVV subjektams, tinklo kūrimas. Koordinuota tinklo veikla užtikrins verslininkams įvairiuose Lietuvos regionuose galimybę gauti būtinas kokybiškas informacijos, konsultavimo ir mokymo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis.
ü Pradėtą eksperimentinį projektą Panevėžio mieste “Inkubatorius be sienų“.
ü Įgyvendinamą projektą “Verslumo ugdymas kaimo bendruomenėse“, skirtą smulkiems kaimo verslininkams ir amatininkams.

5. PIRMIEJI SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METAI

Pristatant naują smulkaus ir vidutinio verslo įmonių veiklos tyrimo medžiagą manome tikslinga trumpai informuoti verslo visuomenę apie vykdomas pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinamas priemones.

1999 metų pradžioje Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistruota virš 146 tūkstančių ūkio subjektų, kurių didžiąją dalį sudaro privataus kapitalo smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Todėl siekdama geriau įvertinti šio svarbaus šalies ūkio sektoriaus veiklą, Ūkio ministerija jau antri metai kartu su Statistikos departamentu vykdo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių veiklos tyrimą. Iki tol buvo nepakankamai objektyvių duomenų, kokie veiksniai lemia verslo plėtrą, kokiais ekonominės politikos instrumentais galima būtų formuoti palankesnį teisinį, ekonominį ir socialinį verslo plėtros klimatą. Pirmasis tyrimas vyko 1997 metų pabaigoje. Jo pagrindu parengta ir išleista monografija „Verslininkai apie verslą“ buvo pirmasis žingsnis siekiant objektyviau įvertinti situaciją. Šis antrasis tyrimo etapas leidžia plačiau pažvelgti į esamą verslo būklę, parodyti ryškėjančias vystymosi tendencijas ir sužinoti pačių verslininkų nuomonę aktualiausiais verslo plėtros klausimais.

Atsižvelgdama į smulkaus ir vidutinio verslo svarbą šalies ūkyje ir su tuo susijusias problemas, Vyriausybė savo veiksmų programoje vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių laiko smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo skatinimą. Tuo tikslu tikslinami esantys ir kuriami nauji verslo veiklai palankesni įstatymai, kiti teisiniai aktai. Steigiamos ir remiamos institucijos padedančios vystytis smulkiam verslui, teikiama finansinė ir techninė parama.

Gerinant bendrąją teisinę – ekonominę verslo aplinką Lietuvos Respublikos Seimas 1998 metų lapkričio mėn. Priėmė Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d. Įstatymas nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus ir jų veiklos skatinimo formas.

Priėmus Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų laikinojo pajamų mokesčio ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisas numatytos kai kurios mokesčių lengvatos smulkaus verslo įmonėms.

Vyriausybė, siekdama sukurti darnią mokesčių sistemą, skatinančią spartesnę ekonomikos raidą, taip pat užtikrinančią, kad mokesčių teisės aktai būtų suderint su Europos Sąjungos teisės aktas ir atsižvelgdama į verslininkų keliamas problemas pritarė Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programai ir patvirtino jos įgyvendinimo priemones.

Siekiat sumažinti biurokratinius suvaržymus verslo vystymui Vyriausybė patvirtino specialią komisiją klausimams, susijusiems su likusių nereikalingų verslo suvaržymų panaikinimu. Atlikus esamos padėties analizę, išskirtos 5 pagrindinės problemų grupės:
· leidimų / licencijų ir kitų suvaržymų mažinimas;
· darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų tobulinimas;
· mokesčių sistemos tobulinimas;
· apskaitos sistemos supaprastinimas;
· dereguliavimo politikos įgyvendinimas.

Komisija jau parengė ir pakeitė eilę teisės aktų projektų, kurie įgalins supaprastinti verslo licencijavimą, patobulinti įstatymus mokesčių, buhalterinės apskaitos, darbo santykių ir kt. klausimais. Tobulinamas patentinės veiklos reguliavimas.

Diegiant techninės ir finansinės paramos smulkiam verslui priemones sudaryta Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo .fondas. Fondo lėšos, Verslo plėtojimo tarybos sprendimu skiriamos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos priemonėms finansuoti:
· techninei pagalbai smulkioms ir vidutinėms įmonėms teikti;
· verslo inkubatoriams ir verslo centrams steigti ir jų veiklai iš dalies finansuoti;
· verslininkams mokyti ir konsultuoti, informacijai apie verslo plėtojimo sąlygas kaupti ir teikti;
· verslo plėtojimo sąlygų tyrimams atlikti;
· regioninėms, tikslinėms verslo plėtojimo programoms rengti ir įgyvendinti;
· draudimo įmokoms dalinai kompensuoti ir kitoms verslą skatinančioms priemonėms finansuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 611 papildo Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų panaudojimo kryptis, numatant dalinį paskolų palūkanų kompensavimą (iki 50 proc.) už paskolas, gaunamas verslo projektams įgyvendinti ūkine komercine veikla užsiimantiems invalidams ir verslą pradedantiems (iki 3 m.) smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, iš jų privačiai praktikuojantiems medikams iš dalies padengti.

Siekiant paskatinti inovacijų diegimą numatyta dalinai finansuoti smulkaus ir vidutinio verslo inovacinių projektų įgyvendinimą, kvalifikacijos kėlimo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas.

Taip pat patvirtinta, kad Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšomis pagal Žemės ūkio ministro ir Ūkio ministro bendru įsakymu patvirtintą tvarką, gali būti taip pat iš dalies dengiamos palūkanos ūkininkams, ūkininkų kooperatinėms bendrovėms, ūkininkų ūkinėms bendrijoms, kai perkama nauja žemės ūkio technika ir įrengimai, kurių sąrašus tvirtina Žemės ūkio ministerija.

Lietuvos Respublikos vyriausybė Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo formavimui 1998 metais skyrė beveik 19 mln. litų. Verslo plėtojimo taryba per 1998 metų antrą pusmetį, kai buvo sudarytas fondas, išnagrinėjo 57 įmonių, verslo organizacijų, apskričių savivaldybių paraiškas ir 46 projektų rengimui ir įgyvendinimui skyrė dalinį finansavimą.

Praeitais metais įkurta draudimo įmonė “Lietuvos eksporto ir importo draudimas“. Išplėtus šios bendrovės funkcijos, greta anksčiau vykdyto eksporto kredito draudimo ir politinės rizikos draudimo ji vykdo prekinio kredito draudimą bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonių gaunamų paskolų investiciniams projektams realizuoti draudimą.

Sukurtas Interneto puslapis verslininkams. Parengta vieninga verslo inkubatorių steigimo ir plėtojimo schema bei valstybės finansinės paramos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarka.

Skirtas dalinis finansavimas pirmųjų 6 verslo inkubatorių steigimui. Pirmajame pradėjusiame veikti Kauno technologijos universiteto verslo inkubatoriuje jau įsikūrė pirmosios smulkaus verslo įmonės. Baigiami paruošiamieji darbai Švenčionių verslo centro atidarymui.

Plėtojant techninės paramos formas patvirtinta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų konsultavimo bei mokymo tvarka. Pagal ją pradedantys ir plėtojantys veiklą verslininkai Alytaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse jau gali gauti konsultacijas ir dalyvauti mokymuose lengvatinėmis sąlygomis. Šiuo projektu siekiama paskatinti naujų įmonių steigimąsi bei stiprinti veikiančias įmones. Suprantant problemos aktualumą rengiamas projekto įgyvendinimo išplėtimas regionuose, kuriuose pakankamai išvystyta verslo infrastruktūra.

Siekiant išlyginti atskirų regionų ekonominio išvystymo lygį, kurį sąlygojo regionų specifika, parengtas Regioninių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų kūrimo modelis, kuris patvirtintas bendru Valdymo reformų ir savivaldybių ir Ūkio ministro įsakymu. Skirtas dalinis finansavimas Panevėžio, Klaipėdos, Telšių, Utenos apskričių, Zarasų ir akmenės, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų, Marijampolės miesto verslo ir ekonomikos plėtros programų rengimui ir įgyvendinimui. Įgyvendinamos priemonės su verslu susijusios informacijos prieinamumui verslininkams gerinti.

Parengti tipiniai smulkaus verslo ir vi.dutinio verslo plėtros projektai „Pradžia“, „Plėtojimas“, „Regionas“. Išvardinti projektai į vieningą visumą apjungia atskirus valstybės nefinansinės paramos teikimo smulkiam ir vidutiniam verslui elementus, tokius kaip informacijos teikimas, konsultavimas bei mokymas ir derina juos su valstybės finansinės paramos teikimu.

Įgyvendinamos priemonės verslo infrastruktūros ir verslo savivaldos tobulinimui. Šiuo metu veikia Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, 6 Verslo konsultaciniai centrai. Ūkio ministerija siekia didinti šių su ES PHARE smulkaus verslo plėtros projekto pagalba įkurtų institucijų įtaką verslo plėtrai. Artimiausiu metu numatoma įsteigti keturis Lietuvos smulkaus verslo plėtros agentūros filialus apskrityse, kuriose nėra Verslo konsultacinių centrų.

Vis ryškesnį vaidmenį smulkaus verslo problemų sprendime atlieka visuomeninės verslo organizacijos ir kitos verslo institucijos.

Įkurta Verslo plėtojimo taryba – kolegialus organas veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Taryba priima sprendimus dėl Eksporto skatinimo fondo bei smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų naudojimo, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės jai priskirtus klausimus, susijusius su verslo plėtojimu.

Tarybos sudėtyje ministerijų, verslininkų organizacijų deleguoti atstovai. Tarybos pirmininkas – Ūkio ministras.

Dar 1997 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu prie Ūkio ministerijos sudaryta Tarpžinybinė taryba smulkaus ir vidutinio verslo problematikai nagrinėti ir interesams derinti (Smulkaus verslo taryba).
Paiškinimai:

1 “The Candidate Countries’ Way to the EU”, Royal Danish Ministry of Foreign Affairs, 2002.
2 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių (MVĮ), programos (2001 – 2005 m.).
3 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių (MVĮ), programos (2001 – 2005 m.).
4 ten pat, 2 straipsnis.
5 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 2000/819/EB, I priedas “Veiklos krypčių aprašymas”.
6 ten pat, 5 straipsnis.
7 LR smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin.,1998, Nr. 109 – 2993).
8 “Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginės kryptys” patvirtintos Lietuvos Respubliikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175.
9 “Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys” patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175.
10 “Siekiant sėkmingos plėtros 2001”. Europos Komisijos strategijos dokumentas ir ataskaita apie šalių kandidačių pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, 2001, Lietuva.
11 Europos Komisijos 2001 m. reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, 2001, Lietuva.
12 “Siekiant sėkmingos plėtros 2001”.IŠVADOS
Atlikus SVV plėtros vadybinių problemų Lietuvoje analizę prieita šių išvadų:
v Lietuvoje viena iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių yra laikoma SVV plėtra.
v Sudarydama SVV plėtros strategiją, Vyriausybė teigia, jog šie tikslai yra ilgalaikiai, tačiau strategija yra pildoma ir keičiama kiekvienais kalendoriniais metais. Pagal visas ekonomikos teorijas, ilgalaikiai tikslai paprastai būna sudaromi bent jau 5 metams.
v Analizuojant 2003 ir 2004 metų strategijas buvo susidurta su faktu, jog kai kurie trumpalaikiai tikslai nebuvo įgyvendinti, nes jie buvo pateikti ta pačia formuluote sekančių metų strategijoje. Tačiau iš tikslo formuluotės bei nustatyto pabaigos termino buvo galima spręsti, jos šis tikslas yra trumpalaikis ir jis užsibrėžtame laikotarpyje turėtų būti įgyvendintas.
v SVV teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimo pagrindinės problemos 2003 m. buvo mokesčių sistemos administravimo netobulumas, o 2004 m. – pačios teisinės aplinkos neišbaigtumas.
v Kas liečia finansinių galimybių gerinimą – abiejų metų strateginėje programoje buvo prieita bendros išvados – finansinių išteklių stoka. Tik 2003 metais buvo pasiūlyta daugiau dėmesio skirti vietinėms kreditinėms įstaigoms, o 2004 metais – ES bei kitoms spec. Programoms. Tačiau, norint šias lėšas sėkmingai paimti iš ES fondų bei kuriamų programų, Lietuvoje reikalinga sukurti stiprią institucijų sistemą bei ugdyti šių institucijų administracinius gebėjimus.
v Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo rinka Lietuvoje plėtojama palyginti lėtai ir viena priežasčių – smulkių ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniai ištekliai. Vėlgi, atsiremiama į tą pačią problemą – finansinių išteklių stoka. Tačiau papildomai galime išskirti dar vieną problemą – valstybė yra pasiryžusi subsidijuoti išsamią ir nebrangią informaciją skirtą SVV, tačiau mokymo ir informacijos atranka pagal prioritetus yra palikta atsitiktinėms rinkos jėgoms bei nėra sukurta šios strategijos audituojančios institucijos.
Tam, kad šios nusistatytos strateginės kryptys būtų sėkmingai įgyvendinamos, reikalingos institucijos, kurios yra įsteigtos Ūkio ministerijos iniciatyva.

Įkurta Verslo plėtojimo taryba – kolegialus organas veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Taryba priima sprendimus dėl Eksporto skatinimo fondo bei smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų naudojimo, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės jai priskirtus klausimus, susijusius su verslo plėtojimu.LITERATŪRA
1. Smulkaus verslo plėtra tarptautinėse rinkose / Julija Ilonienė // Ekonomika ir vadyba: magistrantų konferencijos pranešimų medžiaga (2003 m. vasario 19 d.) / Kauno Technologijos universitetas. Ekonomikos ir vadybos fakultetas. Kaunas: technologija, 2003. ISBN 9955-09-367-6. p. 23-25.
2. Mokslo ir technologijų plėtros perspektyvos Lietuvoje / Bronius Neverauskas, Birutė Velykinė // Inžinerinė ekonomika / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija ISSN 1392-2785. 2003, nr. 1(32), p. 57-60.
3. Europos Sąjungos teorinė ir praktinė regioninės plėtros programų patirtis, Lietuvai integruojantis į ES / Neringa Perminienė, Vytautas Vengrauskas // Inžinerinė ekonomika / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija ISSN 1392-2785. 2003, nr. 2(33), p.6
4. Įmonės rinkodaros kultūros svarba rinkos pokyčių sąlygomis / Daiva Žostautienė // Inžinerinė ekonomika / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija ISSN 1392-2785. 2003, nr. 2(33), p. 112-119.
5. Verslo informacijos technologijos ir informacinės visuomenės plėtra / Valentinas Kiauleikis // Informacinės technologijos 2002: konferencijos pranešimų medžiaga, Kaunas, 2002 m. sausio mėn. 29-30 d. / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, 2002. ISBN 9955-09-119-3. p. 359-360.
6. Regionų plėtra – 2002 = Regional development – 2002: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga, [Kaunas, 2002 m. spalio 3-4 d.]. Kaunas: Technologija, 2002. ISBN 9955-09-275-0. p. 46-51.
7. Šalies ūkio plėtra: visuotinės kokybės vadyba / Povilas Vanagas // Viešasis administravimas. Vilnius: Viešojo administravimo lavinimo asociacija ISSN 1648-4541.2002, nr.1, p. 55-65.
8. Verslo plėtra / nuomonės, tendencijos, problemos. Metodinis leidybinis centras, 1999 m., p.49.
9. LR smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin.,1998, Nr. 109 – 2993).
10. “Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginės kryptys” patvirtintos Lietuvos Respubliikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175.
11. “Siekiant sėkmingos plėtros 2001”. Europos Komisijos strategijos dokumentas ir ataskaita apie šalių kandidačių pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, 2001, Lietuva.
12. “Ekonomikos ir vadybos studijų įvadas“ / Bronius Neverauskas, Vytautas Stankevičius, Vilius Misevičius, Gražina Startienė, Rūta Čiutienė // Kauno technologijos universitetas. Vadybos katedra. Kaunas: Technologija 2003 m. p.65-66.
13. “Studijų darbų parengimo tvarka” / Viktorija Baršauskienė, Irena Mačerinskienė // Kauno technologijos universitetas. Kaunas: technologija, 2003. ISBN 9955-09-064-2.
14. www.lrs.lt [žiūrėta 2003 09 25].
15. www.svv.lt [žiūrėta 2003 09 25].
16. www.lsd.lt [žiūrėta 2003 10 14].PRIEDAI
1 priedas

1 paveikslas. BVP dalis, sukurta apskrityse, 1998-2001 m., proc. (iš viso šalyje=100)
(Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

2 priedas

2 paveikslas. BVP dalis, sukurta visoje šalyje ir SVV sektoriuje, 2000 m. apskrityse, proc.
(Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”)

3 priedas

5 paveikslas. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999-2002 m.
(Duomenų šaltiniai:

Leave a Comment